Mano haiku

Vyną išragauju

Iš tavo lūpų kampučių –

Sausas virsta saldžiu.

 

 

Praslenku švintant

Nemenčinės pušynais –

Surenku naktį.

 

 

Baltais chalatais

Sesutės rūko rytais

Prie poliklinikos.

 

 

Trapūs šešėliai

Žaidžia mano skersgatvy

Tarp šiūkšlių dėžių.

 

 

Palikau savo

Šypsnį stoties perone –

Radę grąžinkit.

 

 

Ašarotos akys

Kopų, prikrėstos smilčių,

Net naktį peršti.

 

 

Mirusiuos miškuos

Užgimė gintaras,

Jūros išglostytas. 

7 thoughts on “Mano haiku”

  1. Pati sukūriau. Žinoma, kad panašios į senovės japonų eiles. Juk haiku struktūra jų sugalvota. Šiaip tai man komplimentas, kad įtariat, kad nusirašiau nuo didžiųjų meistrų 😉 [Agnė]

    Reply

Leave a Comment