Šis tas apie raganavimą

Kiekvienos iš mūsų viduje tūno po maža raganaitę. Nesišypsokite kaltai, žinau, kad tūno. Aš atsikeliu rytais susivėlusi ir kartais ant nosies aptiku nepageidautiną eksponatą, kurį tuojau bandau pradanginti. Vos keli brūkštelėjimai užkerėtomis šukomis (arba elektriniu plaukų džiovintuvu) ir stebuklingas pudros miltelių rūkas paverčia mane gražuole (gerai, gal ne gražuole, bet tikrai žavia būtybe). Savo kerų veismingumu įsitikinu kas rytą, kai Jis pamato mane išeinančia iš vonios: nustebusios jo akys tarsi klausia „Ką padarei kūtvėlai, kuri čia slampinėjo prieš dešimt minučių?“

Kaip tikra ragana, aš kartais išsitraukiu didįjį katilą ir jame verdu nenusakomą kvapą skleidžiantį troškinį. Ilgai maišau, kartais murmu necenzūrinius burtažodžius, bet rezultatas vertas pastangų. Tai mama mane išmokė šitų burtų. Na gerai jau, pasakysiu, daržovės, triušiena ir prieskoniai ir dar šis bei tas. Mano troškinys yra tikrai stebuklingas, nes po pietų Jis būna labai meilus.

Bet juk aš neminėjau, kad esu geroji ragana. Kai supykstu, tai pusdienį jodinėju ant dulkių siurblio (juk aš šiuolaikinė ragana) ir garsiai svaidau Jam įvairius prakeiksmus, o jeigu Jis manęs neišsigąsta, atsisėdu ant sofos krašto ir tyliai šniurkščioju nosimi. Šittas suveikia visada. Tenoriu pamatyti Jį atgailaujantį..

Retkarčiais su kitomis raganomis organizuojame valpurgijos naktis bare ar sąskrydžius – seminarus mirtingųjų (vyrų) kankinimo klausimams aptarti. Toks pasidalijimas patirtimi mums labai naudingas – juk svarbu susigaudyti apžavų ir burtų madose.

Man jau metas. Reikia imtis kokių nors netvarkos pradanginimo bur

rtų, o jeigu nepadės, tai teks sviesti vieną kitą švelnų prakeiksmą chaoso kaltininkui. Reikia paskubėti, vakare raganų sąskrydis, kviečiu ir Tave.

2 thoughts on “Šis tas apie raganavimą”

  1. Ir net jei kartais ant šluotos norisi ne skraidyti, o ja vožtelti pridegusiai keptuvei, vis tiek mes, moterys, buriam ir kuriam šį pasaulį žavų 😉

    Reply

Leave a Comment