Skristi negalima nukristi
Kartą gavau originalią dovaną iš vieno gero draugo. Tai buvo penkių nuotraukų rėmelis. Jame nebuvo nė vienos nuotraukos tik užrašai, ką į kiekvieną vietą įdėti. Atrodė maždaug taip…
Kartą gavau originalią dovaną iš vieno gero draugo. Tai buvo penkių nuotraukų rėmelis. Jame nebuvo nė vienos nuotraukos tik užrašai, ką į kiekvieną vietą įdėti. Atrodė maždaug taip…
Ate, nes tu man paskambini tik kartą į mėnesį arba kartą į 2. O kas skambina man naktimis, į mano sapną, pasiskolinęs tavo veidą, tavo vardą, tavo balsą…tiek to…tai tik sapnas, mano sapnas…
Bet aš jau negaliu dėl vieno žmogaus meilės aukoti bendravimą su daugybe įdomių vyrų ir moterų. Negaliu leisti save riboti. Visai neseniai supratau – jog vertingiausia yra tai, ką turiu savyje, t.y. meilę, laisvę ir kūrybą, gebėjimą dalintis viskuo, kuo norisi…
Šiandieną važiuodama autobusu užsigalvojau, ir pričiupau save mintyse ridenant žodžių junginį “nekviesta meilė”. Ir pradėjau svarstyti – ką jis reiškia..? Ar šis ganėtinai skambus posakis prasmingas..?
Kas gi dedasi vyro galvoje? Nusprendžiau apsvarstyti tokią situaciją: kaip pasikeičia vyro mąstymas po pirmųjų pažinties dienų, kelių savaičių, mėnesių…
Šiandien atsiminiau vieną situaciją iš savo gyvenimo. Viduje iškart užviriau ir sukilo seniai nuslopinti skausmingi jausmai. Tai įvyko prieš kelis metus. Išsiskyriau su vaikinu. Mylėjau jį, ilgai draugavom, bet dėl nesuderinamo požiūrio į mūsų santykius galiausiai teko atsisveikinti. Tai buvo skausmingiausios skyrybos mano gyvenime. Randai nesugijo iki šiol ir vis dar pagalvoju, kas būtų buvę jeigu…
O aš maniau, kad ji taip ir neateis… Tikėjausi prasmukti su rudeniniais batais ir plona striukele… Bet žiema vis tik nepraslinko nepastebėta. Su Naujaisiais metais užsuko ir į mūsų Lietuvėlę.
Jau antrą savaitgalį ilsimės po 4 dienas. Mėgaujuosi… Gaila, kitąmet valdžia už su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas papildomų laisvadienių nepridės… Taigi ilgų savaitgalių turėsime mažiau. Šventės baigėsi, atėjo krizė…
Ar sušoktum su manimi Tango? Aš jau noriu šokti. Tik nežinau, kodėl manęs nekvieti. Tango – vasaros šokis” sakai. Galbūt… Bet man atrodo, kad tango neturi metų laiko.
Skaitydama Jūsų mintis ne kartą pastebėjau išsakomą nepasitenkinimą vienatve būnant poroje. Dažniausiai teigiate, kad jau geriau vienam nei su žmogumi, su kuriuo vis tiek jaučiamės vieniši. Bet ar tai tikrai tiesa, ar tik skambūs žodžiai? Ir kas iš tiesų ta vienatvė?