Lietuvių kalba
Abraomas Kulvietis kilęs iš senos turtingos lietuvių bajorų šeimos. Jo tėvas Žeimio apylinkėje turėjo didelį dvarą Kulvą. Savo vienintelį sūnų tėvas su motina labai rūpestingai auklėjo namie. Kuomet jau buvo tiek išmokslintas, kad galėjo studijuoti, jaunas Abraomas buvo išsiųstas į Krokuvos universi
Literatūros rūšys ir žanrai Literatūros rūšys: epas (epika); lyrika; drama. Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius n
Etnografiskumas, kaimo zmogaus rysys su gamta, gerasirdiskumas, kaimiska snekta – tokie budingiausi Kreves kurybos bruozai. Jie atsispindi kiekviename jo kurinyje. Mes perskaiteme Vinco Kreves apsakyma “Galvazudys”. Siame pasakojime, kaip ir kituose V.Kreves kuriniuose, atsiskleidzia senieji Dzuk
Kada manęs nebus Salomėja Nėris – romantikė ir neoromantikė, dvasinės būsenos liudijančių eilėraščių rinkinių autorė, aukštinusi didžiąsias vertybes: meilę, tiesą, gyvenimo džiaugsmą. Tai ryšku ir eilėraštyje „Kada manęs manęs nebus“, kuriame gausu meilės motyvų. Eilėraštis „Kada manęs nebus‘‘
H. Radausko eilėraščio „Gėlė ir vėjas“ analizė H.Radauskas – XX a. vid. poetas. Tai labai savitas lietuvių rašytojas. Jo kūrybos negalima supainioti su kitų kūryba. H.Radauskui svarbu netikėtumo efektas, spalvų ir garsų asociacijos, ironija. Tai ryšku ir eilėraštyje „Gėlė ir vėjas“. Jame ga
Elenos Ramanauskienės pasakojimas Gyvenau su tėveliais Rūtkiemių kaime, Panevėžio rajone, – savo pasakojimą pradeda Elena Ramanauskiene, gyvenanti Kaune nuo karo pabaigos. – gyvenau ūkiškai, laikėm gyvulius, paukščius. Aš buvau vienintelis vaikas šeimoje, todėl tėveliai labai saugojo, net į šok
Kas man aktualu “Kanceliariniuose kalbos patarimuose”. Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės! Kalba manoji lūposna įdėta Rodos, taip paprasta – gimtolji kalba “įdėta”? Tikrai, kaip poetė rašė, šį eilėra
Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VII a. pr. Kr. pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai Vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus
Kalba ir jos atliekamos svarbios funkcijos gali įvairiai įtakoti žmonių gyvenimus. Ji yra bendravimo principas, kuriuo mes vadovaujamės, norėdami išreikšti savo mintis, jausmus, vidinę būseną. Kalba yra lyg nematomo žmogaus pasaulio veidrodis. Priešistoriniais laikais žmogaus bendravimas rėmėsi gars
IMPRESIONIZMAS XX a. lietuvių prozoje ( I.Šeinius ir kiti ) Impresionizmas (lot. impressio – įspūdis), atsiradęs 19a. 2-oje pusėje prancūzų tapyboje, įteisino regimojo įspūdžio betarpiškumą, trumpalaikių pojūčių fiksavimą, subtilius spalvų niuansus, fragmentišką kompoziciją, pagrįstą sublog