Kas man aktualu “Kanceliariniuose kalbos patarimuose”.
Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm,Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų,Iš duonos kvapo ir miškų giesmės!Kalba manoji lūposna įdėta…
Rodos, taip paprasta – gimtolji kalba “įdėta”? Tikrai, kaip poetė rašė, šį eilėraštį, didelė lietuvių dalis dar gyveno kaime, dar skambėjo tarmės. Atrodė, kad ir saugoti gimtojo žodžio dar nereikia – šnekėk ir sveikatos turėk – per amžius užteks lietuviškų žodžių. Bet kai nuo akių nukrito juoda melagystės skraistė, supratome, kad gimtosios kalbos lobiai kadien naikinami, telikę perliukai rašytojų sakiniuose ir tautosakoje.Pasirodo, gimtosios kalbos reikia mokytis iš knygų.Ne atsitiktinai duota ir ši knyga. Kiekvienas išsilavinęs pilietis turi ko pasimokyti iš šios knygos. Kur ir kuo mes bedirbtume ji visada mums pravers. Paėmus į rankas įstaigos, įmonės ir organizacijos raštų blankus, galima susidaryti nuomonę apie įstaigą ar firmą. Tai tarsi firmos veidrodis. Dažnai užkliūva ne raštų turinys, bet jų forma ir pagrindiniai rekvizitai. Raštai neatitinka standarto, raštvedybos ir taisyklingos kalbos reikalavimų.“Kanceliarinės kalbos patarimai” parengti žodyno būdu, straipsniai išdėstyti antraštinių žodžių (antraščių) abėcėlės tvarka. Antraštės spausdinamos pusjuodžiu šriftu ir pagal reikšmę yra kelių rūšių. Šioje knygoje yra aiškinami antraštiniai žodžiai, o jų vartosena iliustruojama;Ilgesni straipsniai skirstomi į dalis, kurių pirmoji eilutė atitraukiama nuo paraštės, bet išsikiša į kairę, straipsnių dalys gali būti trejopos; Žodžiai, žodžių junginiai ir kiti kalbos faktai, apie kuriuos kalbama, pateikiamikitokiu šriftu negu pagrindinis tekstas ir papildomaigali būti išryškinti kitais būdais; Iliustracinių pavyzdžių nevartotini žodžiai pataisomi, kursyvu pateikiama jų atitikmenų (atitikmenų ir pastabų gali būti ir prie kitokių aptariamųjų žodžių); Dalykai, apie kuriuos kalbama ar užsimenama keliose vietose, susiejami nuorodomis. Nuoroda pasako, kur apie kalbamą žodį ar reiškinį galima rasti daugiau informacijos, ir siunčia iš vieno vartojimo atvejo į kitą, paprastai iš netinkamo žodžio vartojimo į gerą vartoseną; “Kanceliariniuose kalbos patarimuose” minimus, bet antraštėmis neiškeltus žodžius galima rasti pagal knygos pabaigje esančią “Neantraštinių žodžių rodyklę”.
Man aktualiausi ir labiausiai reikalingi šie “Kanceliarinės kalbo patarimuose” esantys žodžiai:Žodis “apjungti” šnekamojoje kalboje labai dažnai vartojamas, o iš knygos sužinojau, kad tai- nevartotinas žodis; turi būti (su)jungti, (su)vienyti: Ūkinė draugija apjungia (=jungia, sujungia) kelių asmenų turtą. Abu projektus pasiūlyta apjungti (=sujungti) į vieną dokumentą.Asmenvardis – šnekamojoje kalboje labai retai sutinkamas – tai tikrinis asmens įvardijamasis žodis. Pagal lietuvių kalbos tradiciją asmenys įvardijami vardu ar pavarde; paprastai vardas ar jo pirmoji raidė eina prieš pavardę: Audrius Petrauskas arba A.Petrauskas. Oficialiuose dokumentuose rašomas nesutrumpintas vardas (arba, jei yra, keli vardai), kitur galimas ir vardas ir jo pirmoji raidė. Keli vardai ir jų pirmosios raidės rašomi be brūkšnelio (plg.pavardė).Žodis “atidaryti” – labai dažnai vartojamas, o pasirodo, kad tai vartojama reikšme “įsteigti” kalbant apie įstaigas ir tas patalpas, kur jo įsikuria: atidaryti parduotuvę, naują mokyklą. Turint galvoje ne steigimą, šiaip veiklos pradžią, galima vartoti kitus žodžius: Pradėjo dirbti nauja parduotuvė. Pradėjo veikti automatinė telefonų stotis. Organizacijos ir įstaigos, kurių egzistavimas nesiejamas su konkrečiomis patalpomis (konkrečia būstine), ne atidaromos, o įsteigiamos.Įsteigiti – duoti pradžią, įkurti; labiau reiškia administracinį kūrimą, nesiejamą su konkrečia vieta: įsteigti įmonę, mokyklą, komitetą, etatą; įsteigti prizą, premiją. Panašia reikšme vartojamas veiksmažodis įkurti labiau pabrėžia organizacinį momentą ar dar labiau nutolsta nuo santykio su vieta.Pristatyti – žinomiausia kanceliarinės kalbos reikšmė “nugabenti, nugabenus pateikti”: Penciją pristato į namus. Korespondenciją pristatyta pagal paskirtį. Kai svarbu ne gabenimas, o pats davimas, vartotinas veiksmažodis pateikti: Statistikos valdyba laiku nepristatė (geriau nepateikė) duomenų.Atžyma – netinkamas verstinis žodis; specialia ant dokumento rašomo ženklo reikšme turi būti žyma: Dokumentų nuorašų tvirtinimo atžyma ( = žyma) rašoma po “parašo” rekvizitu (t.y. žemiau). Kitais atvejais gali būti įrašas, padala: atžyma ( = įrašas) socoalinio draudimo pažimėjime, blanko atžymos ( = padalos, iki kurių rašoma).
Kas liečia – nevartoti nurodomosios sąsajos reikšme; tam reikalui vietoj kas liečia tinka prielinksnis dėl, o dėl: Kas liečia tvarką ( = Dėl, O dėl tvarkos), reikia štai ką pasakyti.Pasakymas kas liečia netinka dokumentų turiniui, juose keliamiems dalykams nusakyti: Pakeisti nutarimą, kas liečia prekybos įstaigų darbą ( = susijusį su prekybos įstaigų darbu – jei keičiamas visas nutarimas; nutarimo dalį, kur kalbama apie įmonių darbą – jei keičiama tik ta dalis).Labai dažnai prekybinėje kalboje vartojamas žodis “markiruoti” – bendrinei kalbai nereikalingas žodis; lietuviškas jo pakaitas yra ženklinti: Vokai markiruojami ( = ženklinami) arba ant jų klijuojami pašto ženklai. Pateikiami duomenys apie prekių markiravimą ( = ženklinimą).Taip pat nevartotini šios šaknies markutė ( = pašto ženklas) ir markeris; vartotini tokie jo pakaitai: žymeklis, ženklintuvas – įrankis, kuriuo daroma tam tikra žymė: pašto žymeklis, gaminio kainos žymeklis; žymiklis – rašiklis su vandeniui atspariu tušu, kuriuo galima rašyti ant bet kokio paviršiaus; spalviklis, gali būti ir teksto spalviklis – rašiklis, kuriuo įvairiomis spalvomis paryškinama reikalinga teksto vieta.Iš knygos išmokau, kaip teisingai pagal valstybinę kalbos komisiją reikia rašyti posėdžių bei susirinkimų protokolus, pasiaiškinimus, gyvenimo aprašymus, sutartis ir t.t.Mūsų kalbos ugdytojams Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui, Kazimierui Būgai ir kitiems turime būti dėkingi, kad jei dėjo pamatus gramatikai, rinko lietuviškus žodžius ir krovė į skrynias – žodynus, kurių net tarybinė santvarka nesugebėjo sunaikinti. Todėl ir gimsta viltis, kad atsikvošėsime, kad visi sutartinai iš savo kalbos vysime “teršalus”.Kalbėsime, kirčiuosime žodžius tik taisyklingai. Juk šituo rūpinasi ir lietuvių kalbos institutas, kuris išleido “Kanceliarinės kalbos patarimus”.Kad kalba galėtų vis geriau tenkinti padidėjusius mūsų visuomenės kultūrinius poreikius, ją reikia nuolatos tobulinti, dailinti, ugdyti visus jos stilius ir atmainas. Tik logiška, tikslia, aiškia, taisyklinga kalba galima tinkamai perteikti informaciją, deramai prisidėti prie kultūros ugdymo, be to, tobula kalba yra pati savaime kultūros vertybe. Kiekviena kultūringa visuomenė gerai supranta reikalą rūpintis savo račomąja ir šnekamąja kalba, jos informaciniu efektyvumu bei tobulumu