Kada manęs nebus
Salomėja Nėris – romantikė ir neoromantikė, dvasinės būsenos liudijančių eilėraščių rinkinių autorė, aukštinusi didžiąsias vertybes: meilę, tiesą, gyvenimo džiaugsmą. Tai ryšku ir eilėraštyje „Kada manęs manęs nebus“, kuriame gausu meilės motyvų.Eilėraštis „Kada manęs nebus‘‘ pradedamas simboliniu gamtos motyvu. Tai kalnai, kurie yra prieinami lyriniui „aš“ ir jo mylimajam. Tolimoje ir atskiroje nuo visos žmonijos vietoje gamta ir gyvūnai yra laisvi. Antrosios eilutės brūkšniais pereinama nuo esamojo prie būsimojo laiko. Tuomet lyrinis subjektas pradeda abejoti mylimojo meile. Pasinardina į abejonių į susimąstymų pasalį „kas kartos tau mano vardą“. Taip norėta meilę suartinti su tikrove, negailestingumu.Antroje strofoje lyrinio „aš“ nuotaika tampa pakili, džiaugsminga. Ypač ją sustiprina retorinis sušukimas: „Laisviems nerūpi nieks“. Taip sustiprinamas laisvės motyvas. Paskutinėmis eilutėmis lyrinis „aš“ nori sužinoti, ar jis bus prisimintas „kai vasara prabėgs?“. Įvyksta nuotaikų pasikeitimas.Kaip ir daugelis kitų rašytojų neoromantikų, S.Nėris pabrėžia, jog gyvenimas yra laikinas, trunka tik akimirka: „Diena su saule nusileido,-/ Su saule vėl nubus- -“. Gyvenimo trumpumas kelia nerimą lyriniui subjektui. Jis iškelia retorinių klausimų sau, į kuriuos rasti atsakymą yra beviltiška. Lyrinis „aš“ vis dažniau galvoja apie prabėgusią jaunystę. Jis iškelia klausimą, ar kas nors atsimins „kai manęs nebus?“. Tuo sustiprinamas vaizdas, kad nieko nėra pastovaus.Eilėraščio „Kada manęs nebus“ subjekto būsena atskleidžiama dviem laikais. Taip poetė iškelia filosofinę mintį – žmogaus likimo klausimu. Žmogus gimsta ir miršta. Taigi yra bejėgis prieš laiko tėkmę.