Etnografiskumas, kaimo zmogaus rysys su gamta, gerasirdiskumas, kaimiska snekta – tokie budingiausi Kreves kurybos bruozai. Jie atsispindi kiekviename jo kurinyje.
Mes perskaiteme Vinco Kreves apsakyma “Galvazudys”. Siame pasakojime, kaip ir kituose V.Kreves kuriniuose, atsiskleidzia senieji Dzukijos krasto paprociai. Sis apsakymas is pirmo zvilgsnio neatrodo labai sudetingas. Taciau tai – tik pirmas ispudis. Kurinyje rasytojas atskleidzia kaimo zmogaus kasdienybe – pilna vargu ir rupesciu, sunkaus darbo ir retu dziaugsmo prosvaisciu, susimastymo valandeliu. Kreve parodo, kaip vieno zmogaus pyktis issaukia kito zmogaus pykti – Pliaugai davus Petriukui per pilva botagu, sis meta akmeni I kiaule.
Sio V.Kreves teksto pagrindiniai veikejai yra mazi piemenys, Mike ir Petriukas.Rasytojo isgalvoti veikejai yra karstakosiai, greit uzsidegantys, bet taip pat greitai ir nurimstantys.
Siame apsakyme labia idomus santykiai tarp jaunu ir senu kaimo gyventoju. Pavyzdziui bobute, kuriai Petriukas pasiguode uzmuses kiaule Zvine, ne paguodzia ji, bet pavadina galvazudziu, taciau, nenoredama vidury vasaros netekti piemens, pataria Petriukui prigrasinti Mika, kad sis nieko neprasitartu apie piktadarybe kiaules seimininkui.
Ypatinga meniskuma siam spsakymui suteikia kaimiska snekta, pvz.: “du piemeniu”, “niekur nei gyvo garo”, “paptersi gaidi uodegon”. Tekste gausu palyginimu, pvz. “puseles siubuoja lyg marcios, anytos nubartos”, “slapi medziu liemenys stovejo liudni, lyg nebyliai”.
Kai Petriukas uzmusa kiaule, jis is pradziu issigasta tik del to, jog gali buti primustas Zvines seimininko Kalpoko, ir gali netekti algos, o be jos jam motina negales nupirkti nauju batu ir melynos kepure per naujuosius metus. Bet kuo toliau, tuo labiau jis gailisi del savo poelgio ir net ryztasi uz kiaule atidirbti. Tai rudenine gamta paveikia ji tokiam zingsniui. Ta pati niuri gamtos nuotaika nuteikia Kalpoka atlaidziai pazvelgti I berniuko poelgi ir jis atleidzia Petriukui. Tai rodo, kad kaimo zmogus nera blogas, glaudziai susijes su gamta, turi daugybe rupesciu, taciau tai nenustelbia jo prigimties gerumo.