Kazimiero valdymas

Kazimiero valdymas

1434 m. birželio 1 d. mirė Jogaila – geras politikas, ramaus būdo žmogus. Lenkijos karaliumi tapo mažametis jo sūnus Vladisovas III, o reali valdžia atiteko regentų tarybai, vadovaujamai Krokuvos vyskupo Zbignevo Olesnickio.
Po Žygimanto nužudymo tarp Lietuvos bajorų nebuvo vieningos nuomonės dėl didžiojo kunigaikščio. Švitrigaila neturėjo autoriteto, Vladislovas III buvo susijęs su unija, o Žygimanto sūnaus Mykolo bajorai bijojo, nes jis galėjo keršyti už tėvo nužudymą. Todėl tinkamiausiu kandidatu buvo pripažintas mažametis Jogailos sūnus Kazimieras, kuris 1440 m. birželio 29 d. Vilniaus Katedroje buvo paskelbtas Liietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nepaisant lenkų prieštaravimų. Taip buvo nutraukta personalinė unija su Lenkija.
1440 – 1492 m. LDK didžiuoju kunigaikščiu buvo Kazimieras – paskutinis LDK valdovas, mokėjęs lietuviškai. Tačiau lenkai nepripažino jo didžiuoju kunigaikščiu, kuriuo titulavosi Vladislovas III.
Kazimiero vyriausybė rūpinosi ryšiais su užsieniu. Draugški santykiai buvo palaikomi su Ordinu, Pskovu, Naugardu, Moldavija. 1444 m. mūšyje ties Varna žuvo Vladislovas III, 1446 m. buvo sutarta, kad Lenkijos karaliumi taps Kazimieras.
1447 m. pavasarį, išvykdamas karaliauti į Lenkiją, Kazimieras suteikė Lietuvos ponų tarybai iškilmingą privilegiją, kuria norėjo parodyti, kad LDK negresia savarankiškumo prraradimas. Ši privilegija užtikrino Lietuvos valstybės savarankiškumą ir praplėtė bajorijos teises. Į valstybines LDK pareigas Kazimieras pažadėjo skirti tik vietos feodalus. Privilegija didysis kunigaikštis įsipareigojo nesuimti bajoro be teismo, leisti laisvai išvykti į užsienį, nesikišti į bajorų vedybas. Kazimieras atsisakė prievolių, kurias jam li

igi šiol atliko bajorų valstiečiai, pažadėjo savo žemėse nepriimti bajorų valstiečių bėglių (to paties reikalaudamas ir iš bajorų). Nuo šiol valstiečius turėjo teisti bajorai. Pirmą kartą LDK istorijoje buvo garantuotos luominės miestiečių teisės. Dar kartą patvirtintos katalikų dvasininkų luominės teisės. Privilegija buvo taikoma visiems bajorams: ir stačiatikiams, ir katalikams.

1447 m. privilegijos reikšmė

Išplėtus bajorų žemės nuosavybės teises, buvo atimta daug pajamų iš valstybės iždo. Didysis kunigaikštis tapo labiau priklausomas nuo bajorų politiškai ir finansiškai. Privilegija buvo vienas iš teisinių baudžiavos įforminimo etapų, paspartinęs jos raidą.
Lietuvos bajorai savo teisėmis ir laisvėmis artėjo prie lenkų šlėktos. Nors privilegija turėjo išsaugoti Lietuvos savarankiškumą, bet ji išplėtė socialinį pamatą naujai unijai sudaryti.
Kazimiero vietininku Lietuvoje tapo ne koks nors asmuo, o Ponų taryba.

1447 m. birželio 27 d. Krokuvoje Kazimieras vaainikavosi Lenkijos karaliumi. Pretenzijas į Lietuvos sostą ėmė reikšti Žygimanto sūnus Mykolas, bet jo niekas neparėmė, todėl LDK valdžia atiteko Ponų tarybai.

Kazimiero valdymo reikšmė

Atsidėkodamas Maskvai, kuri atsisakė remti Mykolą Žygimantaitį, Kazimieras sustabdė ilgaamžę lietuvių ekspansiją į Rytus. Laviruodamas ir vesdamas atsargią politiką, jis išvengė LDK ir Lenkijos karo dėl Voluinės bei Podolės. Vakarų Podolė liko lenkams, o Voluinė – lietuviams.
Valdant Kazimierui, labai pablogėjo santykiai su Krymo chanatu. Iki 1484 m. totoriai LDK nuo Juodosios jūros atstūmė per 150 km.
Kazimieras mirė 1492 m. Gardine.

Leave a Comment