Pagrindines sirdies ir kraujagysliu ligos

Vilniaus M. Mažvydo vid. mokykla

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………1psl.2. Lietuvos, Baltijos ir Šiaurės šalys………………………………………………………………………..2psl.3. Rizikos faktoriai…………………………………….………………………………….3-4psl.4. Širdies ir kraujagyslių ligos……………………………….…………………………….5-8psl.5. Išvados……………………………………………………………………………………………………………..9psl.6. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..10psl.

Iki XVIIIa. širdies ligų praktiškai nežinota. Medicinoje apie jas ne tik nekalbėta, bet ir neigta jas esant. Senovės egiptiečiams širdis buvo savarankiška būtybė, nepavaldi žmogaus valiai. Jam pačiam širdis parūpindavo viską, ko žmogui reikia, kad jis gyventų. Vienas “medicinos tėvų” Hipokratas manė, kad kraujas atplūsta ir nuslūgsta panašiai kaip jūros potvyniai ir atoslūgiai. Pasak jo, kairėje širdies ertmėje slypi įdiegtoji ugnis, ji įkvepia gryną orą”. Beje, Aristotelis širdį laikė žmogaus centru, iš kurio išeina viskas. Širdis esanti proto, sielos, jausmų buveinė.IIa. Po Kr. apie kraujo kelią sužinota šiek tiek daugiau. Galenas teigė, kad kairiajame širdies skilvelyje susimaišius kraujui su oru atsiranda “gyvybės dvasia”, pasklindanti po visą kūną. Žmogus susergąs dėl to, kad netinkamai sąveikauja kraujas, gleivės, tulžis. Ta ligų teorija buvo grindžiamas kiekvienos ligos gydymas iki pat XIXa.Bet tikruoju kraujotakos atradėju laikomas Viljamas Harvėjus, o 1726m. Stivenui Heilzui pirmajam pavyko tiksliai išmatuoti kraujospūdį. Ir tik apie 1800m. gydytojams paaiškėjo tikrasis ryšys tarp ligos simptomų ir širdies ligų. Anksčiau dominavusias ligas tokias, kaip maras ir raupai, šių laikų medicina jau pamiršo. Jų vietą užėmė AIDS ir kraujotakos sistemos ligos. Visose šalyse tikra žmonių problema tapo padidėjęs kraujospūdis ir arterijų sklerozė. Hipertonijos ir kraujagyslių kalkėjimo padariniai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, išemija. Mūsų medicinos statistikoje tai dažniausios ligos. Kas dešimtas suaugęs žmogus dėl ko nors negaluoja, ir tai tiesiogiai susiję su kraujotaka.

Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Kraujas perneša maisto medžiagas, hormonus bei kitas medžiagas į organus, audinius ir ląsteles. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims.Svarbiausios arterijų ligos yra stenokardija, širdies infarktas, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt. Visoms šioms būsenoms yra būdingas blogas santykis tarp deguonės poreikio miokardui (širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kurį sudaro raumeninis audinys.) ir arterijų gebėjimo tiekti miokardui deguonės prisotintą kraują. Šios širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti staigią mirtį.Kaip visoje Europoje, taip Baltijos ir Šiaurės šalyse pastebėta, kad dažniausia žmonių mirtingumo, sergamumo priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Tokios ligos kaip išemija, aterosklerozė, miokardo infarktas, hipertenziniai susirgimai mūsų medicinos statistikoje užima pirmąsias vietas. Šios ligos dažniausiai vargina senyvo amžiaus žmones, tačiau neaplenkia ir jaunų.Pagal turimus duomenis bei statistiką, daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) apie 52% visu žmoniu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis (Latvija, Estija) Lietuvoje mirtingumas šiomis ligomis yra mažiausias, tačiau Šiaurės šalyse (Suomijoje, Švedijoje) rodikliai nepalyginamai mažesni.Lietuvoje dažniausiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų kenčia žmonės, kuriems per 64 metus. Ypatingai nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo didėjimo tendencija išryškėjo nuo 1986m. iki 1993m. Tai ryšku vyrų populiacijoje amžiaus grupėje nuo 0 – 64. Moterų mirtingumas nuo šių ligų akivaizdžiai mažesnis. Aukščiausia kritinė riba 1993m. vyrų populiacijoje buvo apie 280 mirties atvejų 100 000 gyventojų, tuo tarpu moterų apie 90. Ir šis rodiklis per dešimt metų nedaug tepakito (1988 – 1998).

Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos yra:arterinė hipertenzija, aterosklerozė,krūtinės angina (miokardo infarktas), širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.

įtakojantys kraujotakos sistemos ligų atsiradimą:1. Rūkymas:Tai žalingas įprotis, labiausiai paplitusi pasaulyje narkomanijos rūšis. Tabako dūmuose esantis narkotinių savybių turintis nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. 25% širdies ir kraujagyslių ligų atvejų susiję su rūkymu. Susergama išemine širdies liga, kraujagyslių užkimšimu, krūtines angina. Dėl to rūkančiųjų mirtingumas 80% didesnis negu nerūkančiųjų.. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, tai sudaro apie 20% bendrojo mirtingumo. Nors kaimyninėse šalyse rūkymo rodikliai nuo 1991m. iki 1994m. stipriai išaugo, Lietuvoje situacija išliko stabili. Lyginant rodiklius nuo 1994m. iki 2000m.- per šešerius metus rūkymo paplitimas smarkiai sumažėjo. Švedijoje ir Suomijoje rūkymo rodikliai metai iš metų mažėja. Latvijoje rūkymo paplitimas yra gana didelis, ypatingai vyrų populiacijoje. Baltijos šalių sveikatos tyrimuose 32% vyrų ir 79% moterų pasisakė prieš rūkymą, tuo tarpu, vyrų populiacijoje kasdien rūkančių buvo 56%, o moterų 11%..2. Nutukimas:Žmogų, sveriantį 10-15% daugiau to svorio, kuris laikomas normaliu atsižvelgiant į ūgį ir lytį, paprastai laikoma turinčiu viršsvori. Viršsvoris atsiranda, kai energijos gavimas yra didesnis nei sunaudojimas (teigiama pusiausvyra). Perteklius virsta riebalais. Valgyti daugiau nei reikia organizmui, gali tapti įpročiu. Iš įpročio valgomas netinkamos sudėties maistas, nuolat užkandžiaujant. Viršsvorio turintis žmogus paprastai dėl savo svorio yra mažai fiziškai aktyvus. Organizmui suteikiamas didelis krūvis. Didina širdies bei kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, apsunkinamas širdies krūvis. Širdies krūvis pasireiškia ir aukštu kraujospūdžiu – tai viena nepakankamumo vystymąsi. Kai kūno masė yra padidėjusi 20%, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18-20%.

3. Cholesterolis:Cholesterolis yra žmogaus organizmo sudedamoji dalis. Jį sintetina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, o kita dalis gaunama su maistu. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio išsiskyrimui ir jam kaupiantis, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelė sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme yra per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį, tai gi sutrikdo kraujo apykaitą. O padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos faktorių.Lietuvoje 32% vyrų ir 35% moterų turi aukštą cholesterolio kiekį. Estijoje 30% vyrų, moterų – 31%, o Suomijoje 24% vyrų ir 19% moterų.

4. Stresas:Tai tokia žmogaus būsena, kai išorinės arba vidinės aplinkybės slegia. Apimtas begalinio nusivylimo ir užgultas sunkumų, neretai dažnas griebiasi cigarečių, alkoholio. Dėl to į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Kiek procentų stresas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligoms – tiksliai nežinoma, bet vyrai, kuriuos kamuoja sunkus dvasinis ir socialinis stresas, 5,6 karto dažniau miršta nuo ūminio širdies smūgio, nei tie, kurie nesusiduria su ypatingais sunkumais ir išgyvenimais. Esant stresui, išsiskiria adrenalinas, kurio perteklius alina širdį.

5. Fizinis aktyvumas:Mažas fizinis aktyvumas yra viena priežasčių, dėl didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės plitimo priežasčių. Fizinis aktyvumas turi didelį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Daugelis medikų patvirtina, kad nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Štai Suomijoje sportas tapo gyventojų gyvenimo stiliumi. Pagal tyrimų rezultatus, amžiaus grupėje 15-64 metų, beveik 60% moterų ir vyrų sportuoja mažiausiai du kartus per savaitę. Per paskutinius tris dešimtmečius sportuojančių skaičius išaugo 50%. Estijoje apie 34% vyrų ir 21% moterų visiškai nesportuoja ir tik 5% vyrų bei 2% moterų užsiima rimtu sportu. Neaktyviu sportu, kaip ėjimas, važinėjimas dviračiu sudaro 33% vyrų ir 44% moterų. Fizinis aktyvumas su amžiumi mažėja. Dėl judėjimo stokos kalkėja koronarinės arterijos, sumažėja organizmo pasisavinimas deguonies, sutrinka širdies veikla. Kasdien gerai pasportavus, pavojus susirgti miokardo infarktu sumažėja net 40%. Mankštinantis skaidomas adrenalino (streso hormonas) perteklius, sustiprėja raminamasis klajoklio nervo poveikis.

6. Mityba:Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė yra svarbūs sveikatai veiksniai. Išsivysčiusiose šalyse viena svarbiausių su maistu susijusių problemų yra maisto kokybė. Plečiantis urbanizacijai, maisto gamyba vyksta toliau nuo vartotojų. Maistas ruošiamas ilgam laikymui, todėl naudojami maisto priedai, konservantai, kurie neigiamai veikia organizmą.Lietuvos gyventojų mityba per paskutiniuosius šešerius metus labai pasikeitė. Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinius aliejus, dalis padidėjo nuo 31% 1994m. iki 75% 2005m., moterų – nuo 47% iki 88% atitinkamai. 1994m. dažniausiai buvo vartojamas sviestas, o štai 2005m. sviestą vartojančių žmonių dalis sumažėjo dvigubai. Riebalų, ypač didelis sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis maiste, didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, dėl to susidaro kraujagyslių pokyčiai, didėja rizika susirgti išemine širdies liga. Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves. Nuo 1996m. du kartus padidėjo žmonių bent tris dienas per savaitę vartojančių šviežių daržovių skaičius. Estijoje taip pat per paskutinius metus išaugo žmonių skaičius, vartojančių šviežias daržoves: šiuo metu 42% vyrų ir 53% moterų vartoja sveiką maistą. Tačiau daugiausia žmonių vartojančių šviežias daržoves yra Švedijoje.

Didelis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL) ir toliau lieka pagrindinė daugelio šalių gyventojų sveikatos problema. Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per laikotarpį nuo 1970 iki 1997 metų išaugo nuo 46,4 iki 55,3%, o sergamumas išaugo nuo 4,4% – 1971 m. iki 5,4% 1000 gyventojų 1994 m. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat lemia 30% invalidumo ir 15-20% apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Vertinant tiek absoliutiniais, tiek santykiniais rodikliais hospitalizacijos dažnis Lietuvoje dėl širdies kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių Europoje. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų struktūroje didžiausią dalį sudarė išeminė širdies liga ir galvos smegenų insultas. Pasaulinės sveikatos organizacijos strateginiame dokumente, neabejojama, jog nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka lemia ligų atsiradimą. Todėl minėtuose dokumentuose didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui, rizikos veiksnių kontrolei.

1. Aterosklerozė: Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Simptomai: aukštas kraujo spaudimas, kojų, pilvo, krūtinės skausmai.Aterosklerozinių plokštelių jaunesnių nei 20 metų amžiaus žmonių koronarinėse arterijose randama 17 proc. visų tiriamųjų; tuo tarpu, ketvirtąjį dešimtmetį einančių žmonių – daugiau nei 50 proc., o vyresnių nei 40-ties – apie 70 proc. Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi.

2. Išeminė širdies liga: Tai širdies raumens pažeidimas dėl sumažėjusios arba kartais ir visai nutrūkusios širdies vainikinių arterijų kraujotakos. Tai viena iš didžiausių medicinos problemų. Pagrindiniai rizikos faktoriai: rūkymas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka. Del šių ir kitų priežasčių ilgainiui sutrinka organizmo funkcijų reguliacija, vainikinių širdies arterijų sienelių mityba. Jose pradeda kauptis cholesterolis. Be jo kartais išeminę širdies ligą sukelia arterijų spazmai, padidėjusi širdies raumens masė. Šiuos faktorius sąlygoja arterinio kraujospūdžio padidėjimas, aortos angos susiaurėjimas, sunkus fizinis darbas, mažakraujystė. Patologinis procesas paprastai prasideda vaikystėje, progresuoja nepastebimai, vėliau atsiranda laikinų paūmėjimų, o kartais ištinka staigi mirtis. Amžiaus grupėje 45-64m. nuo išemijos mirė 16,3% tuo tarpu senesni nei 64m.-39,3%.

3. Miokardo infarktas: Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina arba negiliu širdies infarktu. Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas. Simptomai: dusulys, pykinimas, prakaitavimas, skausmas už krūtinkaulio, spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje, vėmimas, sąmonės netekimas.Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu. Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų.

Miokardo infarktą dažnai lydi komplikacijos, kurios gali būti mirtinos.

4. Širdies nepakankamumas:Tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų. Širdies nepakankamumas vystosi esant: lėtinėmis plaučių ligomis; kai kuriomis įgimtomis širdies ydomis; dešiniojo skilvelio miokardo infarktu; kardiomiopatijomis. Taip pat sergant miokardo infarktu; krūtinės angina; arterine hipertenzija. Simptomai: dusulys, galvos skausmas, bendras silpnumas, kosulys, odos pamėlynavimas, atminties pablogėjimas, nuovargis, dažnas širdies plakimas, kojų patinimai, skausmas krūtinėje. Ilgainiui, senkant prisitaikymo galimybėms, atsiranda ligos simptomų, kurie negydant arba nesilaikant gydytojo skirto režimo, labai sustiprėja: ima stiprėti dusulys, ypač naktimis, kartojasi kardialinės astmos ir plaučių edemos epizodai. Tinkamai sureguliavus gydymą, laikantis gydytojo skirto režimo, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę ir jos trukmę. Tačiau tai yra nepagydoma liga. Pacientai, kuriems laiku persodinama širdis, turi galimybę išgyventi.

5. Arterinė hipertenzija: Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Išsivystimui reikšmės turi: paveldėjimas, amžius, pomėgis valgyti sūrų maistą, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt..

6. Aortos aneurizma: Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Normalus jos skersmuo yra apie 2-3 cm. Kai kuri nors jos dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus. Aortos išsiplėtimą gali sukelti: aterosklerozė, reumatinis aortos uždegimas, infekcijos ir kt. Ilgą laiką aneurizmos gali būti be simptomų. Simptomatika priklauso nuo gretimų organų spaudimo, aneurizmos vietos, dydžio ir plėtimosi tempų.

Simptomai: dusulys, aukštas kraujo spaudimas, kūno masės mažėjimas, krūtinės skausmas, rijimo sutrikimai, priepuoliniai skausmai nugaroje, juosmenyje, pilve.

7. Reumatas: Reumatas – bakterijų (streptokokų) išprovokuota alerginė uždegiminė liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą bei kitus organus. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai jauni (7-15 metų) žmonės. Persirgus angina ar kita streptokoko sukelta liga, organizmas prieš bakteriją pradeda gaminti specialias ją žudančias medžiagas (antikūnus). Tačiau dėl tam tikrų paveldėtų žmogaus genetinių ypatybių, šios medžiagos pradeda žaloti ne tik bakteriją, bet ir paties žmogaus audinius (širdies raumenį ir vožtuvus, sąnarius, poodį, odą, smegenis), sukeldamas šių organų uždegimą ir pažeidimą. Tai vadinama imuninėmis alerginėmis reakcijomis. Reumatas pažeidžia širdies vožtuvus ir sukelia širdies ydas, širdies nepakankamumą. Simptomai: dusulys, sąnarių skausmas, bendras silpnumas, karščiavimas, širdies ritmo permušimas, reumato mazgeliai, sąnarių patinimas, skausmas širdies plote.

8. Geležies stokos anemija: Patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius. Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu, nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte, daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui, per daug geležies organizmas praranda dėl virškinamojo trakto ligų, dėl nukraujavimo per operaciją ar dėl traumos; taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu kraujavimu.

Simptomai: dėmesio koncentracijos pablogėjimas, dusulys, galvos skausmas, skonio pakitimai, bendras silpnumas, darbingumo sumažėjimas, dažnesnis pulsas, odos blyškumas, raumenyno silpnumas.

9. Lėtinė leukemija: Lėtinė leukemija – tai kraujo sistemos navikinė liga, kurios metu kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, gaminamos navikinės ląstelės, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių. Priežastys nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija). Su amžiumi tikimybė susirgti lėtine leukemija didėja: 50-ais gyvenimo metais suserga 5 žmonės iš 100000 gyventojų, o 80-ais gyvenimo metais – 30 žmonių iš 100000 gyventojų. Pradinės ligos stadijos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių. Simptomai: bėrimas, blužnies padidėjimas, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, limfmazgių padidėjimas, niežulys, kepenų padidėjimas, naktinis prakaitavimas.

10. Megaloblastinė anemija:Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl sutrikusios hemoglobino ir eritrocitų gamybos, vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi(vyresni kaip 60-70 metų žmonės).Ligoniai, sergantys megaloblastine anemija, skundžiasi bendru silpnumu, oro trūkumu nedidelio fizinio krūvio metu. Dėl to sumažėja darbingumas, jie greit pavargsta. Dėl nepakankamo deguonies kiekio smegenų ląstelėse gali būti galvos skausmai, svaigimas. Esant sunkaus laipsnio anemijai, gali pagelsti ligonio akių obuoliai (gaminami pakitę eritrocitai greit suardomi, organizme padidėja pigmentinių medžiagų (bilirubino) koncentracija). Iš pradžių simptomai būna neryškūs. Negydant ligos, gali mažėti kraujospūdis, temti sąmonė, gali būti pažeistos ir nugaros smegenų nervinės skaidulos, tada ligonio kojos pasidaro „sunkios“, „nepaklusnios“, einant „kliūva“, eisena darosi nekoordinuota.

Darni širdies ir kraujagyslių sistema palaiko žmogaus gyvybines funkcijas. Besivystantis verslams, pramonei, plečiantis industrijai, žmonės vis daugiau patiria streso, fizinių traumų.Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, tai dar tik besivystančios šalys. Politiniai perversmai ir nestabili ekonominė situacija stipriai paveikė Baltijos šalių žmonių sveikatą. Būtent tų permainingų metų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pasiekė kulminaciją, kur tuo metu stabiliose šalyse, kaip Suomija ir Švedija, mirtingumo kreivė leidosi žemyn. Taip buvo todėl, kad Šiaurės šalių ekonominis išsivystymas ir dėmesys sveikatos apsaugai buvo ir yra aukštas. Palyginus šių šalių išlaidas sveikatos priežiūrai Švedija ir Suomija yra pirmose vietose. Šios valstybės sveikatos apsaugai skiria 8,6% ir 7,4% nuo bendro vidaus produkto, kur tuo metu Latvija tik 3,9%, o Lietuva 4,4%.Tačiau ne tik ekonominė situacija įtakoja žmonių sveikatą. Įsitikinome, kad ir gyvenimo kokybė turi didelės reikšmės (rūkymas, fizinis aktyvumas, mityba). JAV ir daugelyje Europos šalių mirtingumą pavyko sumažinti daugiau nei per pusę, kai buvo pradėta efektyviai gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje bei sumažinus rūkančiųjų skaičiųReikia prisiminti, kad tiktai tiek dvasiškai, tiek fiziškai sveikai gyvendami galime užkirsti kelius šioms ligoms progresuoti. O suvienijus visas pastangas, galima išsaugoti sveiką tautą.

Literatūros sąrašas:

Karl F. Maier “ Širdies ir kraujagyslių ligos” , Vilnius, 1999m.Hallbjorg Almas “Klinikinė slauga” I dalis, Vilnius, 1999m.Lietuvos širdies asociacija “Kaip išvengti aterosklerozės sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų” Medicinos enciklopedija, Vilnius, 1991m.www.who.dkwww.lsic.ltwww.medline.com