Rūkimas ir jo žala

 Projektas

Rūkymas ir jo žala

Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake
esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį.

Tabakas ir jo paplitimo istorija

Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių
šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis.
Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai
smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius – lapai,
nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami,
fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos
atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.

Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę
antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jųų sėklų. Tabako plitimas
labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš
Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti.

Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo
ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo
lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.

Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškarto. Tačiau nežiūrint
to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip
atsitiko, nes tuometinė medicina labai mažai teturėjo gydymo priemonių,
žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir
sifilis. XIX a. pabaigoje manyta, kkad rūkimas kenkia tik labai
nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlį,
išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita
gyduolė apvalo gomurį ir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina
nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles;
gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas.”

Po kiek l

laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip
uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.

Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto
pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos
priešai – ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje – prancūzai.
Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako
draudimas gyvavo neilgai.

Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis
plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „
kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės,
išrastos pypkės, tabokinės ir t.t.

Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo
pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai
įėjo į daugelio žmonių buitį.

Faktai apie tabaką

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Randamas
cigaretėse, pypkių ir kramtomajame tabake.

Kai žmogus rūko, su dūmais įtraukia ir nikotiną. Per kvėpavimo
takų gleivinę , šis greitai patenka į kraują ir į smegenis. Rūkydamas
žmogus, nikotinas veerčia širdį plakti greičiau. Jos apkrova padidėja, jai
reikia daugiau deguonies. Tuo tarpu anglies monoksido dujos, dėl rūkymo
susidarančiuose plaučiuose, mažina deguonies kiekį. Žodžiu, kai
organizmui reikia daugiau deguonies, jis gauna jo mažiau. Be to,
susiaurindamos kraujo indus ir pagreitindamos širdies plakimą, rūkymas
laikinai padidina kraujospūdį.

Tikimybė gauti širdies smūgį, dvigubai didesnė tiems žmonėms,
kurie per dieną surūko pakelį cigarečių, negu tiems, kurie visai nerūko.
Kuo ankščiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnis širdies smūgio pavojus.

Cigaretėse esama lipnios medžiagos, vadinama derva. Ji limpa prie
plaučių, nuo jos atsiranda dėmės ant da

antų ir pirštų. Filtras nepajėgia
sulaikyti visos dervos. Cigaretės su filtru neapsaugo ir nuo širdies
smūgio.neretai žmonės, rūkantis cigaretes su filtru, giliau įtraukia
dūmus, tuo tik labiau pakenkdami savo plaučiams.

Cigaretės dūmuose esama maždaug 4000 cheminių medžiagų. Dauguma jų
nuodingos. Daugiau kaip 40 cheminių medžiagų sukelia vėžį. Tikimybė
rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu 10 kartų didesnė negu
nerūkančiajam.

Rūkymas neatskiriamas nuo emfizemos ir chroniško bronchito.
Rūkantis žmogus dažnai kosti, taip organizmas mėgina atsikratyti dūmų ir
cheminių medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems, kas juos įkvėpia, taigi ir
nerūkantiems, jeigu aplink juos sklando dūmų kamuoliai.

Rūkymo psichologija

Apsinuodijęs nikotinu, žmogus būna: nesamus, apkvaitęs,
prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas
prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl
kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir numirti.jei viskas baigiasi gerai,
paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia
bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa,
pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai rūkantieji
ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. O
dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi
apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais
negalavimais – pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu
širdies plakimu.

Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu
mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis.
Rūkimas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio
vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji
trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su
netikėliais. Įvyksta visoms na

arkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs
nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos
signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vartojimas, pats
pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį,
mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.

Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad
dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių
nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali
susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad
dėl rūkymo sumažėja, gal 5-7%, sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską
atsiminti, tiksliai apskaičiuoti. Ir negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs,
žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats
užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga
nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų debesyse.

Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą,
apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas
vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.

Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda
nesulaikomas ir vis didėjantis noras užsirūkyti, ir jis pradeda galvoti
ne apie reikalą, o apie rūkymą.

Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių
ir, kai prisieina tenkintis kita rūšimi, kamuojasi dėl visokių nemalonių
pojūčių: kosulio, dusimo, nemalonaus skonio burnoje.

Ilgainiui daugeliui žmonių rūkymas jau nebeteikia jokių malonių
pojūčių ir virsta varginančia priederme. Šioje rūkymo fazėje pasireiškia
įvairios komplikacijos ir atsiranda mintis, ka
ad bene laikas būtų mesti
rūkyti.

Taip pat labai nukenčia išorė: atsiranda blyškumas, pagelsta oda
ir dantys, moterims pašiurkštėja balsas, didėja neigiami vidiniai
pokyčiai įvairiuose organuose ir sistemose

Rūkymo poveikis organizmui

1.Rūkymas tenkanti rizikos dalis procentais
|  |Rizikos dalis % |
|Plaučių vėžys |901 |
|Gerklų vėžys |822 |
|Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) |733 |
|Koronarinė širdies liga |354 |
|Miokardo infarktas |284 |
|Periferinių kraujagyslių ligos |284 |
|Arterijų šuntavimas |455 |
|Abdominalinės aortos aneurizmas |354 |
|Ischeminis šuntavimas |284 |
|Hemoraginis insultas |196 |
|Šlaunikaulio lūžiai |647 |
|Mažo svorio naujagimiai persileidimas ir priešlaikinis |118 |
|gimdymas | |
|Uždegiminės dubens organų ligos |279 |
| | |

2.Tabako rūkymas ir vėžys. Sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl
cigarečių rūkymo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės
– gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra
stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų,
kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.

Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio.
Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną, sergamumas sudaro apie
55 ligos atvejus 100000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių – 300
atvejų 100000 žmonių. Lietuvos vyrų sergamumas trachėjos ir plaučių
vėžiu sudaro 80 ligos atvejų 100000 žmonių ir iki pastarųjų metų didėjo
apie 2 proc. kasmet. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys,
rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas
didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymas gali būti viena iš gimdos
kaklelio vėžio priežasčių.

3. Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius.
Pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos,
iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti
daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraujagyslių
aterosklerozė. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos
rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir dislipidemija
(pagausėjęs cholesterolis).

Rūkymas – didysis nepriklausomas koronarinis širdies ligos ir kitų
aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 proc.
rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių
koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikišimo
procesas.

Rūkymas skatina ne tik širdies, bet ir kitų kraujagyslių
aterosklerozę:

[pic] Padvigubėja smegenų insulto rizika;

[pic] Siaurėja kojų kraujagyslės;

[pic] Gali atsirasti pilvo aneurizma;

[pic] Venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti
ir patekti gyvybiškai svarbius organus

Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka
apie 50 mg. nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius.

4. Rūkymo poveikis gliukozės apykaitai. Gliukozės apykaitos
sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji dažniausia, 2
tipo, cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingų
širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – miokardo infarktą, insultą
ir kt.

Nustatyta kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono
sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai blogina jautrumą insulinui. Be to
parūkius organizme aptinkame daugiau laisvųjų riebalinių rūgščių ir
glicerolio, nurodančių lipolizės riebaliniame audinyje suaktyvėjimą.

Taigi rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos
grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką.

5. Rūkymo įtaka virškinamajam traktui. rūkant didėja sergamumas
skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Ilgalaikių moterų tyrimo metu
2000 metais buvo nustatyta, kad opalige serga 10 proc. rūkančių, 6.4
proc. rūkiusiųjų ir tik 5.4 proc. niekada nerūkiusių moterų. Atmetus kitų
žalingų veiksnių įtaką, buvo nustatyta, kad rūkymas sergamumą opalige
riziką padidina 1.8 karto.

Sergamumas opalige tiesiogiai susijęs su surūkomų cigarečių
skaičiumi. Rūkantiesiems opos blogiau gyja ir dažniau recidyvuoja.
Įrodyta, kad rūkant didėja skrandžio sulčių rūkštingumas, mažėja
kraujotakos greitis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinėse.

Gana reikšmingas rūkymas yra kasos ligoms, kepenų, tulžies latakų
ir tulžies pūslės funkcijai.

Rūkančiųjų mirtingumas nuo kepenų cirozės komplikacijų yra 5
kartus didesnis nei niekada nerūkiusiųjų.

6. Rūkymas ir plaučių ligos. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių
daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos,
bronchitinės astmos ir plaučių vėžio, rizikos veiksnių. Rūkantis žmonės
lėtiniu bronchitu 5.5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu
niekada nerūkiusieji.

Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu,
bronchine astma ir plaučiu vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų
yra didesnis negu nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie
surūko daugiau cigarečių, pradeda ankščiau rūkyti ir giliau įkvėpia
dūmus.

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač padidėja, jei
rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis.

Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas –
išsiskiria daugiau akroleino ir acetalchido. Pastarasis sukelia
kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Plaučių ligomis daugiau serga pasyvūs
rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje.

7. Rūkymo poveikis nėščiosioms. Rūkymas ypatingai pavojingas
nėščiosioms, nes cigaretė suerzina ir padidina vaisiaus širdies plakimą,
sumažina deguonies kiekį. Vaisius lėčiau auga, didėja komplikacijų
galimybė – gimsta mažesnio svorio, kūdikis su mažesnėmis smegenimis.

Valstybės biudžeto išlaidos rūkymo

sukeltoms ligoms gydyti

Rūkymas ne tik kenkia rūkalių bei šalia gyvenančių žmonių
sveikatai, bet ir daro žalą valstybės biudžetui.

Ekonominė žala

1. Lietuvos valstybės biudžetas dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet
praranda apie 51 mln. litų. Čia neįskaičiuotos lėšos gydytojų
konsultacijų apmokėjimui, vaistams, bei slaugos priemonėms. Neįskaičiuoti
pinigai, reikalingi žmonių, sergančių inkstų ir kasos piktybinėms ligoms,
išeminiu insultu, diabetui gydymui. Daugelio išvardytų ligų priežastis –
ilgametis intensyvus rūkymas. Vieno stemplės ar plaučių vėžiu sergančio
asmens gydymas kainuoja apie 15 tūkst. litų. Lietuvoje kasmet
užregistruojama daugiau kaip 1600 diagnozuotų trachėjos ir plaučių vėžio
atvejų.

2.       Jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių,
kainuojantį vidutiniškai 3 Lt. , tai cigaretėms jis išleidžia: Per 1
savaitę 3*7=21 Lt. Per 1 metus 3*365=1095
Lt.

Per 1 mėnesį 3*30=90 Lt.

Žemiau pateikiamos Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos rūkymo
sukeltoms ligoms gudyti 2000 metais

|  |Stacionari|Tyrimai |Sanatorinis |Viso Lt.|Viso % |
| |nis |ir |gydimas ir | | |
| |gydimas |procedūro|reabilitacija| | |
| |Lt |s |Lt | | |
| | |Lt | | | |
|Piktybiniai navikai |4224.790 |26.707 |143.170 |4394.667|8.62 |
|Plaučių vėžys |3710.321 |25.650 |85.710 |3821.681|  |
|Gerklų vėžys |514.469 |1.057 |57.461 |572.986 |  |
|Kvėpavimo ligos |7339.243 |18.039 |759.435 |8116.717|15.92 |
|Lėtinė obstrukcinė |  |  |  |  |  |
|plaučių liga (LOPL) |7339.243 |18.039 |759.435 |8116.717|  |
|Širdies – |  |  |  |  |  |
|kraujagyslių ligos |25097.413 |2006.059 |6762.022 |33865.49|66.41 |
|Koronarinė širdies |17359.567 |1343.511 |2231.915 |4 |  |
|liga |3495.364 |499.076 |1049.710 |20934.99|  |
|Miokardo infarktas |  |  |  |3 |  |
|Periferinių |20.623 |1.741 |0 |5044.149|  |
|kraujagyslių ligos |55.654 |9.959 |340.418 |  |  |
|Arterijų šuntavimas |  |  |  |22.364 |  |
|Abdominalinės aortos |93.569 |7.804 |0 |406.031 |  |
|aneurizmas |4072.637 |143.968 |3139.979 |  |  |
|Išeminis šuntavimas |  |  |  |101.373 |  |
|Cerebrovaskuliniai |882.485 |59.410 |364.808 |7356.584|2.56 |
|pažeidimai |882.485 |59.410 |364.808 |  |  |
|Hemoraginis insultas |  |  |  |1306.703|  |
|Atramos – judėjimo |834.171 |677 |100.499 |1306.703|1.83 |
|sistema |834.171 |677 |100.499 |  |  |
|Šlaunikaulio lūžiai |3095.067 |3.114 |214.572 |935.347 |6.5 |
|Reprodukcinės |1196.641 |294 |0 |935.347 |  |
|problemos |  |  |  |3312.753| |
|Mažo svorio |769.913 |1.202 |8.067 |1196.934| |
|naujagimiai |  |  |  |  | |
|Persileidimas ir |1128.513 |1.619 |206.505 |779.181 | |
|priešlaikinis | | |  |  | |
|gimdymas | | |  |1336.637| |
|Uždegiminės dubens | | | |  | |
|organų ligos | | | | | |
|  | | | | | |

Viso 40638.997 2113.329 8244.007 50996.334
100.00

 

Patarimai kaip mesti rūkyti

1.                   Mažinti cigarečių skaičių;

2.                   surūkyti tik puse cigaretės;

3.                   kasdien vėlinti pirmosios cigaretės
užsidegimą 1 valanda;

4.                   iš pat pradžių nuspręsti, kiek tą dieną
cigarečių surūkysite;

5.                   pasistengti, kad „po ranka” būtų ne cigaretė,
o stiklinė sulčių;

6.                   nerūkyti automatiškai;

7.                   laikyti cigaretę priešingoje rankoje nei
esantį įprotį, cigarečių pakelį laikyti vis kitoje vietoje;

8.                   nepirkti cigarečių dėžėmis. Palaukti kol
cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkti kitą;

9.                   padaryti rūkymą nemaloniu;

10.               jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni.
Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti
nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį;

11.               rinkti savo nuorūkos į didelį stiklinį indą, kad
matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

 

Prieš metant

Negalvokite, kad nerūkysite niekada. Galvokite, kad nerūkysite
šiandien. Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo.

Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti?

[pic] Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi;

[pic] po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir
anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis;

[pic] po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš
organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo
susidariusių audinių irimo;

[pic] po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja
uoslės ir skonio jutimai;

[pic] po 72 val. kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda
bronchų relaksacija;

[pic] 2-12 sav. , 3-9 mėn. pagerėja organizmo kraujotaka,
sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes 10 proc. pagerėja
plaučių funkciniai rodikliai;

[pic] po 5 metų dvigubai sumažėja širdies priepuolio
tikimybė;

[pic] po 10 metų dvigubai sumažėja plaučių vėžio tikimybė,
širdies priepuolio tikimybė tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio.

Kokie abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui ir
kaip juos įveikti?

|Simptomai |Palengvinantys veiksmai |
|Sausumas burnoje, jautrios |Gurkšnokite labai šaltą vandenį, vaisių |
|dantenos, gerklė, liežuvis |sultis, ar kramtykite kramtomąją gumą. |
|Galvos skausmas |Išsimaudykite šiltoje vonioje ar duše, |
| |daugiau ilsėkitės. |
|Miego sutrikimai |Negerkite kavos, arbatos ar kitų kofeino |
| |turinčių gėrimų. Daugiau ilsėkitės. |
|Užkietėję viduriai |Valgykite rupų maistą, žalių daržovių, |
| |vaisių, nemaltų grūdų košės. Išgerkite 6-8|
| |stiklines vandens kasdien. |
|Nuovargis |Daugiau prigulkite. Nereikalaukite iš |
| |savęs daug. Keletą savaičių jūsų kūnui |
| |reikės daugiau poilsio. |
|Alkis |Gerkite daugiau vandens ar ne kaloringų |
| |gėrimų. Valgykite neriebius užkandžius. |
|Dirglumas, irzlumas |Eikite pasivaikščioti, pasimėgaukite šilta|
| |vonia, daugiau ilsėkitės. |
|Kosulys |Gurkšnokite šiltą žolių arbatą. Čiulpkite |
| |ledinukus nuo kosulio. |

 

Rūkymo nutraukimas

Mesti rūkyti dar svarbu žmonėms, kurių rizika susirgti koronarine
širdies liga yra padidėjusi tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų
faktorių kai kuriems žmonėms mesti rūkyti sunkiau.

Tai gali lemti šie veiksniai:

[pic] žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbai;

[pic] vyresnis amžius;

[pic] gausesnis alkoholio vartojimas;

[pic] polinkis į depresiją;

[pic] mažesnis savikontrolės laipsnis.

Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai
mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos,
nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio
poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti.

Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva – kraujo krešimo
parametrų ir ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė –
aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.

Apibendrinimas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas antras žmogus,
pradėjęs rūkyti jaunas ir rūkantis toliau, neišvengiamai mirs nuo tabako
sukeltos ligos. Išsivysčiusiose šalyse rūkymas lemia apie trečdalį vyrų
mirčių. Lietuvoje rūko 53 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Ne veltui
rūkymas vadinamas XXI amžiaus liga. Didėjantis rūkančiųjų, ypač jaunų
skaičius, leidžia teigti, kad šiandien rūkymo prevencijos jau
nebeužtenka. Valstybė turi ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie norėtų
atsisakyti žalingo įpročio. Tyrimo duomenimis, savo valios pastangomis
mesti pavyksta vos 3 proc. rūkalių. Kitaip tariant, mesti rūkyti jiems
prireiktų 11 bandymų, tai truktų 18.6 metų.

Rūkaliai paprastai teisinasi, kad rūkymas yra jų asmeninis
reikalas. Tačiau iš tikrųjų rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir
aplinkiniams. Už rūkymą moka ne tik rūkalius, bet ir visuomenė. Tačiau
daugiausia rūkymas kainuoja valstybei. Kasmet valstybė dėl rūkymo sukeltų
lygų stacionariam gydimui ir reabilitacijai išleidžia 51 mln. litų.

Pasaulinė sveikatos organizacija rūkymą apibrėžia kaip ligą,
priklausomybės nuo tabako sindromą. Tabako dūmuose esantis nikotinas
sukelia priklausomybę nuo tabako, todėl, metus rūkyti, atsiranda
abstinencijos simptomų – irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas,
susilpnėja dėmesys. Rūkalius, norėdamas palengvinti šiuos simptomus,
užsirūko. Akivaizdu, kad norintiems mesti rūkyti būtina pagalba.

Ankščiau nusprendusieji mesti rūkyti turėjo vieną galimybę –
vartoti nikotino pakaitinės terapijos priemones, kai tabakas yra
keičiamas nikotino prisotintomis priemonėmis. Šiuo metu yra siūlomas
naujos kartos nikotino neturintis preparatas – bupropiono hidrochloridas.

Bupropiono hidrochlorido preparatai yra dvigubai efektyvesni už
nikotino pakaitines terapijos priemones. Naujieji preparatai veikia
pripratimo prie nikotino centrus galvos smegenyse – slopina troškimą
rūkyti ir nemalonius abstinencijos simptomus.

Didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad kasmet nuo tabako sukeltų
ligų pasaulyje miršta 4 mln. žmonių. Kiek iš jų galėtų būti išgelbėti,
jei būtų imtasi efektyvių priemonių? Akivaizdu, kad vien gydytojų
pastangų neužtenka. Pasaulio organizacijos duomenimis, metus rūkyti
sulaukus 50 metų mirties per artimiausius 15 metų rizika sumažėja net 50
proc. norint nugalėti priklausomybę nuo tabako, kuri yra tokia pat
stipri, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, reikia naudoti
tiktai efektyvias priemones. Tačiau nauji preparatai yra prieinami ne
visiems visuomenės nariams.

Lentelėje pateikiami 8, 10, 12 klasių apklausos rezultatai

|  |  |KLASĖS |  |
|  |8klasė |10klasė |12klasė |
|1. Apklaustųjų |21 |29 |16 |
|skaičius | | | |
|2. Rūkančiųjų |4 |5 |14 |
|skaičius | | | |
|3. Kokias cigaretes|  |  |  |
|rūkote? | | | |
|a) L&M |1 |5 |9 |
|b) Bond |3 |- |3 |
|4. Rūkymo |  |  |  |
|priežastis | | | |
|a) patinka |- |3 |5 |
|b) negali mesti |4 |1 |1 |
|c) iš neturėjimo ką|- |- |3 |
|veikti | | | |
|d) nežino |- |1 |5 |
|5. Ar tai įprotis |  |  |  |
|ar liga? | | | |
|a) liga |4 |- |- |
|b) įprotis |17 |29 |16 |
|6. Ar norėtumėte |  |  |  |
|neberūkyti? | | | |
|a) taip |4 |4 |11 |
|b) ne |- |1 |3 |
|7. Ar mesti rūkyti |  |  |  |
|sunku, ar lengva? | | | |
|a) sunku |20 |27 |8 |
|b) lengva |1 |2 |8 |
|8. Kiek laiko rūko?|0.5m – 1 |0.5m – 2 |1m – 3 |
|  |1.5m – 1 |3m – 2 |2m – 4 |
|  |3m – 1 |4m – 1 |3m – 4 |
|  |4.5m – 1 |  |4m – 2 |
|  |  |  |5m – 1 |

Išvados:

Iš visų 66 apklaustųjų 35% rūko, 6% mano, kad rūkymas tai
liga, 94% kad tai įprotis.

17% visų rūkančiųjų nenori mesti rūkyti, 83% visų rūkančiųjų
nori mesti.

83% visų apklaustųjų mano, kad mesti rūkyti sunku, 17% mano,
kad lengva.

Naudota literatūra

1.     Rūkymas ir visuomenė. Lietuvos širdies asociacija.

2.     Vaikai klausia. L.Gasiliauskas, K.Levickaitė, G.Našlėnas.
2001 Vilnius.

 

Leave a Comment