Rūkymas

Sunku nepastebėti, kiek daug vietos mūsų gyvenime užima įvairių prekių reklama. Iš pradžių galvoję apie reklamą kaip apie naujovę, dabar įsitikiname, kad neretai reklamuojamos prekės nėra pačios geriausios. Kartais atsitinka ir taip, kad daugiausia jėgų sugaištama, stengiantis pirkėjui įsiūlyti šlamštą, nes “gera prekė pati save giria”. išmokę kritiškai žiūrėti į spalvingas tabako gaminių reklamas, labai greit pamatytumėte, kokios netikros vertybės ten iškeliamos į pirmąją vietą. Cigarečių gamintojai paprastai nutyli, kad: rūkantieji nuo plaučių vėžio miršta 10 kartų dažniau negu nerūkantys žmonės. Nuo rūkymo su ukeltų ligų pasaulyje kas 10 sekundžių miršta 1 žmogus. Rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir savo šeimai – rūkančių tėvų vaikai daug dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, linkę susirgti astma. Cigaretes reklamuojančios kompanijos nepasako, kad tas kaubojus, kuris reklamavo ir rūkė “Marlboro” cigaretes, jau seniai mirė nuo plaučių vėžio. “L&M” cigarečių reklamose nesakoma, kad už cigaretes išleidžiamų pinigų gali užtekti nuvažiuoti į bet kurią kelionę be cigarečių kompanijos malonės.Visos cigarečių reklamos – tai pastangos įvilioti pradedančiuosius rūkyti į rūkymo įpročio ir priklausomybės nuo ni ikotino spąstus. Lengviau nepradėti rūkyti, negu kankintis mėginant mesti.

Išmokite pasakyti “Ne! Kiekvienam, kas pasiūlys Jums cigaretę!

Nikotinas yra narkotikas,išsiskiriniantis rūkymo metu, prie kurio labai greitai priprantama.
Dauguma jaunų žmonių, paragavę cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats
pavojingiausias amžius – tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai da

ažnai pasiduoda
draugų įtakai (28,8% 12-19 – mečių prisipažįsta rūkę). Pirmoji cigaretė
niekada nėra maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui
žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Beje, tie,
kurie nepradeda rūkyti iki 20 – ies, rečiau griebiasi šio netikusio įpročio suaugę.
Medikai teigia,kad apie penktadalį rūkančių moterų rūkyti pradėjo
neturėdamos nė 15 – os metų. Labai svarbi ir šeimos įtaka. Jei rūko bent vienas iš
tėvų, dažnai pradeda rūkyti ir vaikai.
Rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu,
nesąmoningai verčiančiu patikėti, kad rūkant galima atsikratyti nesaugumo
jausmo. Tačiau tai tėra saviapgaulė, cigaretės dūmų šydas, kuriam
išsisklaidžius lieka visos problemos.
Medikai nuolat primena, kad pasaulyje kasmet nuo nikotino sukeltų
ligų miršta 4 milijonai žmonių, 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų.
Rūkymas didina tikimybę susirgti ankstyva ateroskleroze, išemine
širdies ir galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų kraujagyslių ligomis, plaučių ir
gerklų vė ėžiu, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, gali sukelti lytinę negalią.
Insultas rūkalius ištinka 2 kartus dažniau nei nerūkančius. Nikotinas sutrikdo
moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti menstruacinių
sutrikimų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdikio mažesnio svorio
priežastis.Ypač pavojinga rūkyti vartojančioms kontraceptines tabletes, nes
tuomet rūkymas net 10 kartų padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.
Nikotinas paankstina menopauzę, stiprina visas jos komplikacijas.

Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis organizmui
NikotinasJo tabake yra 0.7 – 4.8%. Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis. 0.05 – 0.16 g. gryno nikotino – žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15 – 20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta.
Anglies monoksidas (s

smalkės).Bespalvės, bekvapės dujos. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas.
Ciano vandenilio rūgštis.Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis. Mirtina dozė – mažiau kaip 0.05 g.
Benzapirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas.Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplių – ne itin patraukliu!

Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido. Negerai šitaip varginti savo organizmą.

Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia ,,sveika mityba’’ negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmo poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to, rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės.

Nuo 1951 metų, kai R. Dolas ir A. B. Hilas paskelbė, kad sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo, įvairiose šalyse surinkta daug duomenų šia tema.

Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės-gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui.

Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo su

uvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių- 300 atvejų 100 000 žmonių. Nerūkantieji taip pat gali susirgti šių organų vėžiu, tačiau sergamumas nekinta: Europoje jis yra 6 ligos atvejai 100 000 žmonių.

Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų.

Ne visi rūkantieji , ypač nedaug rūkantieji, suserga. Tam tikrą įtaką čia turi individo polinkis susirgti, kuris iš dalies yra sąlygotas genų, iš dalies gali priklausyti nuo bendros homeostazės būklės, , imunokompetencijos ir pan.. Tačiau patikimų testų, kurie galėtų parodyti, ar tas ar kitas žmogus, ėmęs rūkyti, susirgs vėžiu, kol kas nėra.

Rūkymo problemą komplikuoja ir tai, kad rūkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Yra duomenų, kad daug rūkančių vyrų žmonų rizika susirgti plaučių vėžiu didėja beveik dvigubai. Rūkančiųjų šeimose didesnė vaikų navikų rizika. Manoma, kad taip yra ne dėl gyvenamosios patalpos užteršimo dūmais, dėl to, kad tabakas pakenkia spermatozoidus dar prieš apvaisinimą. Tabako dūmuose yra beveik 4000 cheminių junginių, iš jų daugiau kaip 50 yra kancerogeniniai ir mutageniniai.

Tabako rūkymas ypač pavojingas asmenims, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, dirba su asbesto skaidulomis, vinilo chloridu ar kitais kenksmingais chemikalais užterštoje aplinkoje ir pan. Alkoholį vartojančių rūkalių sergamumas burnos ertmės, gerklų, st
templės vėžiu yra kur kas didesnis nei tik rūkančių žmonių. Asbestas didina rūkančių darbininkų riziką susirgti apie 5 kartus.

Pastaruoju metu pasirodė duomenų, kad rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių. Iš pradžių buvo bandoma aiškinti, kad gimdos kaklelio vėžys yra moters gyvenimo, taip pat ir seksualinio, būdą atspindintis rodiklis. Tačiau dabar nustatyta, kad rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivėse yra nikotino ir pagrindinio jo metabolito – kotonino. Be to, aptiktas ir tabako specifinis kancerogenas N – nitrozaminas( NKK). Mažesnės jo koncentracijos aptiktos ir nerūkančiųjų, bet prirūkytoje aplinkoje būnančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse. Nustatyta ir specifinių DNR pažeidimų.

Organizuojant vėžio kontrolę, pirminę profilaktiką, pirmiausia galvojama apie tabako rūkymo kontrolę. Amerikiečių epidemiologo G. Trichopulos nuomone, remiantis nūdienėmis žiniomis ir teorinėmis galimybėmis, per kelis ateities dešimtmečius galima būtų sumažinti mirtingumą nuo vėžio, kurį dviem trečdaliais atvejų sukelia tabako rūkymas.

Pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraugyslių aterosklerozė- laipsniškas aterosklerozinių plokštelių vystymosi procesas. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ( arterinė hipertenzija) ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).

Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės širdies ligos (KŠL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 % rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris baigiasi krūtinės anginos sustopiejimu, miokardo infarktu ar net mirtimi:

– rūkymas koronarinės ligos riziką padidina 2 kartus;

– rizika susirgti labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek mažiau – nuo rūkymo stažo;

-apie 30 % koronarinių mirčių siejama su rūkymu;

– miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims – 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais;

– nuo rūkymo žalos neapsaugo net mažos cholesterolio koncentracijos kraujyje;

– rūkantieji miršta trejais metais anksčiau už nerūkančius, o esant didelei KŠL rizikai- net 10-20 metų anksčiau;

– jeigu rūkančiajam angiografijos metu nustatomas koronarinių širdies arterijų susiaurėjimas ir patvirtinama KŠL diagnozė, toliau rūkantys kur kas labiau rizikuoja mirti nei tie, kurie meta;

– jei sergantieji nemeta rūkyti, labai padidėja širdies sustojimo rizika;

– tęsiančiųjų rūkymą po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiųjų;

– kad išsaugotų vieną gyvybę, 12 persirgusių miokardo infarktu turi mesti rūkyti;

– metus rūkyti dar nesergant pastebimai (net iki 47%) sumažėja pirmojo miokardo infarkto rizika;

– metus rūkyti sumažėja išeminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mažėja amputacijos rizika;

– metus rūkyti jau sergant, mažėja pakartotinių širdies priepolių rizika: per dvejus-trejus metus pakartotinio infarkto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusiųjų.

Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Daug rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dažniau nei niekada nerūkę vyrai. Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priežastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti dramatiškai padidina oraliniai kontraceptikai.

Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės širdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių).

Rūkymas skatina ne tik širdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę:

– padvigubėja smegenų insulto rizika;

– siaurėja kojų kraujagyslės;

– gali atsirasti pilvo aortos aneurizmas;

– venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus;

– rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją.

MECHANIZMAI, KURIAIS NIKOTINAS SKATINA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS

Nikotinas- natūralus tabako alkoloidas. Kiekvieną kartą užtraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mikrogramų nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius. Patekęs į kraują, nikotinas prisijungia prie specifinių receptorių smegenyse, periferinės nervų sistemos ganglijuose, antinksčiuose, nervinėse-raumeninėse jungtyse. Šių receptorių sudirginimas lemia daugybę organizmo reakcijų, kurias patiria rūkantieji, ir dėl kurių metus rūkyti atsiranda abstinencijos simptomų.

Pagrindinė reakcija- tai simpatinės nervų sistemos stimuliavimas. Rūkant į kraują išskiriama daug streso hormonų (katecholaminų) ir įvairių kitų biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių širdį ir kraujagysles.

Atskleista daug būdų, kaip nikotinas padidina aterosklerozės ir miokardo infarkto riziką.

SUSTIPRĖJĘS ŠIRDIES DARBAS. Rūkymas sukelia laikiną arterinio kraujospūdžio pakilimą 5-10 mm Hg. Užkietėjusiems rūkaliams kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį 10-15 kartų per minutę. Dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse širdies arterijose. Rūkymas gali išprovokuoti širdies kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija.

VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ KONSTRIKCIJA (SPAZMAS). Ultragarsiniu Doplerio režimu tiriant koronarinių širdies kraujagyslių kraujotaką nustatyta, kad rūkant susitraukia epikardinės širdį maitinančios kraujagyslės, padidėja bendras koronarinės kraujotakos pasipriešinimas, sumažėja koronarinė kraujotaka. Rūkymas padidina vazospastinės krūtinės anginos riziką, sukelia ūminį vazospazmą angiografijos metu. Kartu spazmuojamos ir odos kraujagyslės.

ANGLIES monoksido (CO) POVEIKIS. Rūkant įtraukiama anglies monoksido, o šis prie hemoglobino jungiasi daug aktyviau negu deguonis. Kraujyje sumažėja hemoglobino, galinčio audiniams pernešti deguonį. Tiriant rūkančiųjų kraują nustatyta, kad su anglies monoksidu susijusio hemoglobino (karboksihemoglobino) kiekis padidėja 5-10 % Anglies monoksidas sergantiesiems koronarine širdies liga net ir nedidelio fizinio krūvio metu sukelia širdies raumens išemiją, skilvelio disfunkciją, skatina sunkius, kompleksinius ritmo sutrikimus.

KREŠĖJIMO SISTEMOS AKTYVAVIMAS. Rūkymas sukelia padidėjusio krešumo atvejus, kai suaktyvėja krešėjimo ląstelės (trombocitai) ir pagausėja fibrinogeno. Be to, kraujyje padidėja homocisteino koncentracija. Rūkančiųjų trombocitai labiau linkę sulipti. Fibrinogeno pagausėjimas yra miokardo infarkto prediktorius. Didėjant fibrinogeno koncentracijai, esant didesniam raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičiui padidėja kraujo klampumo rodikliai. Metus rūkyti, fibrinogeno koncentracija pradeda mažėti, tačiau tai užtrunka daug metų.

TROMBOZĖ YRA PAGRINDINĖ RŪKANČIŲJŲ MIOKARDO INFARKTO PRIEŽASTIS. Rūkymas daug labiau padidina miokardo infarkto ir staigios mirties bei krūtinės anginos riziką.

POVEIKIS KRAUJO LIPIDAMS. Rūkymas neigiamai veikia lipidų profilį. Palyginti su nerūkančiaisiais, gausiai rūkančių žmonių kraujyje daugiau trigliceridų, mažiau didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio. Aptinkamas ir mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio pagausėjimas. Cigarečių dūmuose yra daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia lipidus, dėl to susiformuoja aterosklerozę skatinančios oksiduotos lipidų dalelės. Rūkančiųjų kraujyje daugiau oksiduoto mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio. Tai būdinga ir pasyviai rūkantiesiems. Lipidų pokyčiai yra grįžtami ir, metus rūkyti, tampa normalūs per porą mėnesių.

ENDOTELIO DISFUNKCIJA. Rūkymas sukelia vidinio arterijų sluoksnio -endotelio- pažeidimą ir sutrikdo jo funkciją. Kraujagyslės, kurių endotelis pažeistas, prireikus sunkiau išsiplečia. Metus rūkyti, endotelio funkcija iš dalies grįžta.

Rūkalių kraujagyslės, netgi nepažeistos aterosklerozės, paradoksaliai reaguoja į plečiamąsias medžiagas, pavyzdžiui, acetilcholiną: užuot normaliai išsiplėtusios, jos siaurėja. Tai įvyksta dėl to, kad išsiskiria mažiau endotelio gaminamo relaksuojančiojo faktoriaus – azoto oksido. Taigi sumažėjęs azoto oksido išsiskyrimas rūkaliams gali skatinti aterosklerozę ir ūminius koronarinius širdies priepolius. Rūkalio kraujagyslės paprastai būna sustandėjusios, jų elastingumas mažesnis, nustatomas lėtinis endotelio funkcijos sutrikimas.

RŪKYMO NUTRAUKIMAS

Mesti rūkyti itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti koronarine širdies liga yra padidėjusi bei tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių daliai žmonių mesti rūkyti sunkiau. Tai gali lemti šie veiksniai:

– žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbas;

– vyresnis amžius;

– gausesnis alkoholio vartojimas;

– polinkis į depresiją;

– mažesnis savikontrolės laipsnis.

Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti (bupropiono hidrochloridas).

Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva – kraujo krešumo parametrų ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė – aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.

Buityje vyro lytinė potencija tapatinama su vyrų pajėgumu pasiekti varpos erekciją ir ją išlaikyti lytiniam aktui atlikti būtiną laiko tarpą. Vyro lytinės potencijos sutrikimas dažniau vadinamas impotencija. Tačiau tai nėra visiškai teisinga, nes žodis reiškia visišką vyro lytinės galios praradimą. Atvejai, kai vyras visiškai nepasiekia varpos erekcijos, būna retai. Dažniausiai vyro varpos erekcija būna nepakankama: kartais toks vyras sugeba atlikti lytinį aktą, bet tik su didesniais laiko tarpais, kartais tokie lytiniai santykiai būna nevisaverčiai, erekcija staiga susilpnėja ar net visiškai dingsta. Kartais tam tikromis pastangomis, padedant partnerei, sueitis pavyksta, tačiau anksti išsilieja sėkla. Tai tik patys būdingiausi vyro erekcijos sutrikimai. Gali būti ir įvairių kitų erekcijos sutrikimo variantų, kurie vyrui sukelia nevisavertiškumo jausmą, psichologinių problemų šeimoje ir net darbe. Toks vyras neretai praranda gyvenimo džiaugsmą, jo interesų ratas labai susiaurėja, dėl emocijų pasikeitimo prasideda depresija, mažėja darbingumas. Neretai tokie vyrai tampa našta šeimai ir prasto psichologinio klimato darbovietėje priežastimi.

Kokios vyrų lytinės potencijos sutrikimų priežastys? Jų nemažai. Svarbiausios iš jų yra tos, dėl kurių mažėja arterinė kraujotaka vyro mažajame dubenyje ir varpoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad vyro lytinė potencija daugiausia priklauso nuo psichologinių priežasčių. Pasirodo, atvirkščiai- vyro erekcijos sutrikimai sukelia psichologines problemas. Tyrimai parodė, kad be geros arterinės kraujotakos, be gero kraujo pritekėjimo į vyro varpą, geros varpos erekcijos nebūna. Visa tai, kas blogina kraujo pritekėjimą į varpą, ir yra neigiami, arba vyrų lytinės potencijos rizikos, faktoriai. Vienas iš tokių rizikos faktorių yra rūkymas. Koks ryšys tarp rūkymo ir vyrų lytinės potencijos sutrikimo? Tyrimais nustatyta, kad pavojingiausias yra nikotinas. Jo žala vyro lytinei potencijai yra tokia:

1. Rūkant pažeidžiamas vidinis arterijų sienelės paviršius- endotelis. Pažeistose vietose atsiranda aterosklerozė. Jos plokštelės siaurina arterijų spindį, kuris praleidžia mažiau kraujo. Prie to dar prisideda nikotino sukeltas kraujagyslių spazmas. Nuo neigiamų faktorių (rūkymo) šios kraujagyslės nukenčia pirmiausia. Yra nustatyta, kad vyrui atsiradus lytinės potencijos problemoms, galima laukti koronarinės širdies ligos ar smegenų kraujotakos sutrikimų požymių. Kitaip sakant – vyro potencijos susilpnėjimas yra kitų organų kraujotakos sutrikimų pranašas. Suprantama, tai yra todėl, kad vyro varpą krauju aprūpinančios arterijos yra daug siauresnės negu širdies koronarinės ar smegenų arterijos, todėl ir nukenčia anksčiau.

2. Nikotinas ir kitos toksinės tabako dūmų medžiagos blogai veikia svarbų kraujagyslių užakimo faktorių – kraujo riebalus (lipidus): “gerąjį” cholesterolį mažina, o “blogąjį” cholesterolį ir trigliceridus didina. Nikotino sukelti pakitimai vidiniame arterijų paviršiuje progresuoja, atsiranda aterosklerozės plokštelių, kurios rūkaliams sparčiai didėja ir ilgainiui visiškai užkemša kraujagyslių spindį. Pirmiausia nukenčia smulkios ir ilgos varpą krauju aprūpinančios kraujagyslės. Jeigu vyras liaujasi rūkęs, kol minėtosios arterijos nėra visiškai užakusios, intensyviai gydant dar galima stabilizuoti erekcijos sutrikimų progresavimą.

3. Anksčiau nesiskundę erekcijos sutrikimais, rūkaliai ima dažnai pastebėti, kad ji sparčiai blogėja. Tai atsitinka dėl to, kad dėl nikotino pradeda veikti sudėtingas kraujagyslių užakimo mechanizmas. Be aterosklerozės, plokštelių arterijose, veikiant nikotinui, aktyvuojamas trombocitų sulipimas, didėja fibrinogeno kiekis, jiema sąveikaujant susidaro kraujo krešulys. Todėl nieko nuostabaus, kad rūkantys vyrai, skundžiasi lyg ir be aiškios priežasties ūmiai sutrikusia erekcija.

4. Nikotinas ir kiti toksiški tabako dūmų produktai slopina vyro sėklidžių funkciją, dėl to sumažėja jų išskiriamo vyriško hormono testosterono kiekis rūkančių vyrų kraujyje. Testosteronas yra būtinas ne tik gerai varpos erekcijai, bet ir lytinio geismo formavimuisi. Štai dėl ko užkietėję rūkaliai ne tik praranda gerą erekciją, bet ir netenka natūralaus lytinio potraukio.

5. Kiti tabako dūmų veiksniai, dervos, anglies monoksidas ir kiti, taip pat neigiamai veikia vyrų lytinę potenciją, nes sukelia įvairaus laipsnio deguonies trūkumą sėklidėse ir varpoje. Ypač jautrus deguonies trūkumui vyro varpos akytkūnių balzganasis dangalas, kuris praranda elastingumą, ima degeneruoti. Dėl to varpa, net jei į ją ir priteka pakankamai kraujo, erekcijos būsenos būna maža ir trumpa, neįgauna anksčiau buvusios formos ir gabaritų.

Gali kilti klausimas: kodėl kai kurie rūkaliai giriasi turį gerą lytinę potenciją? Gali būti, kad jie iš tikrųjų tik giriasi. Manoma, kad surūkant pakelį cigarečių per dieną, pirmieji erekcijos sutrikimo požymiai nustatomi jau po pusės metų.

Gliukozės apykaitos sutrikimai nulemia cukrinio diabeto atsiradimą. Sergantieji dažniausiai, 2 tipo cukrinio diabeto forma kelis kartus dažniau patiria pavojingus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus- miokardo infarktą, insultą ir kt. Per pastarąjį dešimtmetį atsirado naujų duomenų apie neigiamą kai kurių aplinkos faktorių įtaką gliukozės apykaitai. Tokiems neigiamiems aplinkos faktoriams priskiriamas ir rūkymas.

Žinoma, kad rūkymas padidina biocheminių rizikos faktorių, pvz., fibrinogeno ir trigliceridų, koncentracijas ir sumažina didelio tankio lipoproteinų cholesterolį . Nustatyta, kad rūkymas taip pat skatina simpatinę nervų sistemą ir didina katecholaminų kiekį . Katecholaminai, kaip ir kiti insulino poveikį slopinantys hormonai, stipriai slopina insulino veikimą ir in vivo skatina rezistentiškumą insulinui. Tai atsitinka dėl padidėjusio cAMP, kuris slopina insulino veikimą.

Nustatyta, kad rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono sekrecija. Žinoma, kad šie hormonai bloginą jautrumą insulinui. Be to, parūkius organizme aptinkama daugiau laisvųjų riebalinių rūgščių ir glicerolio, nurodančių lipolizės procesų riebaliniame audinyje suaktyvėjimą. Šie rūkymo sukelti hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai yra siejami su naujųjų amžių sindromo – insulino rezistencijos sindromo, įskaitant ir gliukozės tolerancijos sutrikimą,- atsiradimu.

Nors bazinė glikemija dažniausiai rūkantiems nebūna padidėjusi, tačiau, remiantis gliukozės tolerancijos tyrimu, nustatyta, kad rūkymas sukelia reliatyvų gliukozės tolerancijos sutrikimą ir hiperinsulinizmą. Skandinavijos šalių ir kitų autorių darbai parodė, kad cigarečių rūkymas ūmiai pablogina sveikų asmenų jautrumą insulinui.

Rimtais, didelės apimties, tyrimais nustatyta, kad rūkantiems vyrams ir moterims didėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Be to, jau sergantiems 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu asmenims rūkymas labai padidina diabeto komplikacijų, pvz., neuropatijų, nefropatijos, retinopatijos ir stambiųjų kraujagyslių pakenkimo riziką.

Nors kartais rūkalių kūno masė, palyginti su nerūkančiaisiais, esti mažesnė, tačiau jie turi didesnį riebalų kiekį papilvėje. Pradėjus rūkyti, nepaisant to, kad kartais kūno masė sumažėja, padidėja abdominalinis riebalų kiekis ir didėja liemens/klubų indeksas. Liemens/klubų indeksas yra susijęs su medžiagų apykaitos rodikliais ir su insulino bei gliukozės apykaita.

Labai svarbu, kad, nustojus rūkyti, labai sumažėja mirtingumo rodikliai. Metusiems rūkyti taip pat, palyginti su rūkančiais, sumažėja ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika, taip pat padaugėja apsauginių didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio, ir, nepriklausomai nuo to, kad kai kuriems asmenims dėl to šiek tiek padidėjo kūno masė, pagerėja gliukozės apykaita.

Taigi rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apykaitos grandis, pablogina sveikatą ir padidina lėtinių ligų atsiradimo riziką. Dėl rūkymo nukenčia gyvenimo kokybė ir trumpėja gyvenimo trukmė. Nustojus rūkyti, pagerėja medžiagų apykaitos rodikliai, sumažėja diabeto rizika.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių pirmalaikės mirties veiksnių. Vien JAV nuo su rūkymu susijusių ligų ir jų komplikacijų kasmet miršta 400 000 žmonių, o pasaulyje- net 3 milijonai. Pastarųjų metų tyrinėjimai įrodė neabejotiną žalingą rūkymo įtaką virškinamajam traktui.

RŪKYMO ĮTAKA :

STEMPLEI SKRANDŽIUI KASAI KEPENIMS ŽARNYNUI

RŪKYMO ĮTAKA STEMPLEI

Jau daugiau kaip prieš 30 metų buvo įrodytas neigiamas rūkymo poveikis sergant gastroezofaginio refliukso liga. Šios ligos patogenezėje svarbiausias vaidmuo tenka rūgštiniam ar tulžiniam skrandžio turinio refliuksui į stemplę ir sutrikusiam tokio turinio pašalinimui iš jos (stemplės apsivalymui), mažėjant salivacijai ir pirminei bei antrinei stemplės peristaltikai. Įrodyta, kad rūkant didėja gastroezofaginių refliuksų dažnis bei jų trukmė. Rūkant mažėja apatiniojo stemplės sfinkterio tonusas ir dažniau pasitaiko tranzitorinė sfinkterio ralaksacija- pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos patogenezinis veiksnys.

Manoma, kad svarbiausias vaidmuo atsirandant šios virškinamojo trakto dalies vėžiui tenka gastroezofaginiams refliuksams. Esant dažniems refliuksams, stemplės apatiniame trečdalyje vyksta gleivinės pokyčiai – skvamozinis epitelis pakeičiamas vienasluoksniu – kolumniniu, jame vyksta žarninė tokio epitelio metaplazija. Tokia patologinė būklė vadinama Barret stemple. Tiriant vienodas sergančiųjų stemplės adenokarcinoma ir sveikų žmonių grupes nustatyta, kad stemplės adenokarcinomos rizika padidėja 8 kartus, jei pacientas bent vieną kartą per savaitę jaučia rėmenį ar rūgštaus skrandžio turinio atpylimą į stemplę. Jei būna naktinių gastroezofaginio refliukso ligos simptomų, stemplės adenokarcinomos rizika padidėja 11 kartų. Vyresniems nei 40 metų asmenims, patiriantiems ryškius gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, tokia rizika padidėja 20-40 kartų.

RŪKYMO ĮTAKA SKRANDŽIUI

Rūkant didėja sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. 40 metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo rūkantys D.Britanijos gydytojai, rezultatai įrodė, kad rūkymas didina ne tik sergamumą opalige, bet ir su ja bei jos komplikacijomis susijusį mirtingumą. Rizika buvo tiesiogiai susijusi su surūkomų cigarečių skaičiumi. Ilgalaikių moterų tyrimų metu buvo nustatyta, kad opalige serga 10% rūkančiųjų, 6,4% rūkiusiųjų ir tik 5,4% niekada nerūkiusių moterų. Atmetus kitų žalingų veiksnių (alkoholio, vaistų, kavos ir kita) įtaka, buvo nustatyta, kad rūkymas sergamumo opalige riziką padidina 1,8 karto. Atlikus mirtingumo dėl žarnyno opų analizę buvo nustatyta, kad 25-50% tokių mirčių moterims galima susieti su rūkymu. Su rūkymu susijęs vyrų mirtingumas siekia net 43-63%

Taip pat buvo įrodyta, kad rūkantiems opos blogiau gyja ir dažniau recidyvuoja. Įrodyta, kad rūkant didėja skrandžio sulčių rūgštingumas, mažėja prostaglandinų sintezė gleivinėje ir kraujotakos greitis skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinėse. Taip pat mažėja epidermio augimo faktoriaus sekrecija ir lėtėja skrandžio turinio šalinimas.

RŪKYMO ĮTAKA KASAI
Gana reikšmingas rūkymas ir kasos ligoms. Rūkymas didina riziką susirgti ūminiu ir lėtiniu pankreatitu. Susirgus lėtiniu pankreatitu, kasos vėžio rizika padidėja 16 kartų. Riziką susirgti kasos vėžiu rūkymas padidina net 70 %. Nustojus rūkyti, sergamumas kasos vėžiu mažėja. Įdomu tai, kad rūkančios moterys dėl kasos vėžio ir su juo susijusių komplikacijų miršta 2,5 karto dažniau nei vyrai.

RŪKYMO ĮTAKA KEPENIMS

Rūkymas turi įtakos kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės funkcijai. Tačiau rūkymo ir tulžies pūslės akmenligės ryšys nėra galutinai ištirtas. Vieni mokslininkai mano, kad rūkymas yra akmenligės rizikos veiksnys, kitų nuomone, rūkymas vaidina apsauginį vaidmenį ir užkerta kelią tulžies akmenų susidarymui. Vis dėlto daugelis autorių ilgalaikių tyrimų metu pastebėjo, kad rūkymas daro didelę , bet statistiškai patikimai įrodyta įtaka tulžies pūslės akmenligės atsiradimui. Įtaką gali daryti ne tik pats rūkymas, bet ir su juo susiję veiksniai – mažesnis fizinis aktyvumas, mažesnis apetitas ir kūno masės svyravimai, antiestrogeninis nikotino veikimas, poveikis cholesterolio įsotinimui tulžyje ir tulžies pūslės motorikai. Be to, buvo nustatyta, kad rūkantiesiems žymiai dažniau diagnozuojama simptominė tulžies pūslės akmenligė – kalkulinis cholecistitas.

Hepatoceliulinė karcinoma atsiranda sergant lėtiniais B ir C hepatitais, hemochromatoze ar kitomis lėtinėmis kepenų ligomis. Pastaraisiais metais nustatyta, kad rūkymas gali paspartinti šios lėtinių kepenų ligų komplikacijos atsiradimą.

Rūkančiųjų mirtingumas nuo kepenų cirozės komplikacijų yra 5 kartus didesnis nei niekada nerūkiusiųjų. Manoma, kad įtakos turi ne tik rūkymas, bet ir dažnesnis rūkančiųjų piktnaudžiavimas alkoholiu.

RŪKYMO ĮTAKA ŽARNYNUI

Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad rūkantiesiems dažniau aptinkami storosios žarnos polipai, jie dažniau serga storosios žarnos vėžiu. Rūkant ilgiau negu 20 metų, storosios žarnos vėžio rizika padidėja 30%. Apie 12% mirčių, susijusių su kolorektaliniu vėžiu, galima susieti būtent su rūkymu.

Neabejojama, kad rūkymas neigiamai veikia visą virškinamąjį traktą ir yra susijęs su neigiama įtaka įvairių virškinamojo trakto ligų eigai.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtines obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.

Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda anksčiau rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų.

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis- chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.

Rūkant tabaką, susidaro dujų (anglies monoksido, anglies dioksido, azoto oksido, amoniako, vandenilio cianido) ir įvairių dalelių (nikotino, vandens, dervų ) mišinys. Tabako produktuose yra 4000 cheminių medžiagų, iš kurių 40 yra žinomos kaip kancerogenai. Literatūros duomenimis, rūkantiems, ypač cigaretes ir papirosus, kancerogeniškai veikia 3-4 benzpirenas. Normalus broncho virpamasis daugiasluoksnis epitelis pakinta – metastazuoja į plokščialąstelinį. Todėl rūkantieji dažniau serga plokščialąsteliniu, mažai diferencijuotu bronchų vėžiu.

Rūkantieji dažniau patiria respiracinių sindromų bei plaučių funkcijos sutrikimų. Forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1) nerūkantiesiems ir vyresniems kaip 30 metų per metus sumažėjo 20-30 ml, tuo tarpu rūkančiųjų FEV1 mažėja kur kas greičiau ir daugiau (30-90ml per metus). Metus rūkyti, sergančiųjų lengva ir vidutinio sunkumo lėtine obstrukcine plaučių liga FEV1 mažėjimas sulėtėja, o mirštamumas sumažėja.

Rūkantiesiems greičiau vystosi kvėpavimo takų uždegimas – išsiskiria daugiau akroleino ir acetalhido, skatinančių interliaukino-8 atsipalaidavimą iš bronchų epitelio ląstelių. Pastarasis sukelia kvėpavimo takų gleivinės uždegimą. Dėl rūkymo makrofagai išskiria ne tik interliaukiną-8, bet ir liaukotrieną B4 (LTB4), kuris irgi turi įtakos fibrogeninio mediatoriaus sekrecijai ir smulkių bronchų fibrozei. Rūkymas sutrikdo mukociliarinį transportą. Pakinta gleivinės struktūra ir fizinės savybės. Atsiranda bronchų gleivinės taurinių ląstelių hiperplazija, vėliau epitelio metaplazija ir atrofija, gleivinės paburkimas. Neaišku, ar to priežastis yra tiesioginio rūkymo poveikis, ar rūkymo sukeltas uždegimas.

Rūkantiesiems iš putliųjų ląstelių daugiau išsiskiria histamino, bronchoalveolinio lavažo (BAL) skystyje neutrofilų ir eozinofilų būna daugiau, labai padidėja bronchų reaktyvumas. Tai viena iš bronchų laidumo sutrikimo priežasčių.

Rūkant tabako dūmuose esantys oksidantai (sieros, azoto junginiai ir kita) aktyvuoja makrofagus ir neutrofilus. Aktyvuoti makrofagai ir neutrofilai produkuoja proteazes (neutrofilų elastazę, proteinazę 3, katepsiną S ir bazines membranos metaloproteinazę). Proteazės skaido jungiamojo audinio elastiną. Natūrali antiproteazinė sistema napajėgia neutralizuoti proteazių hiperprodukcijos, sutrinka proteazių -antiproteazių santykis, formuojasi emfizema.

Plaučių ligomis dažniausiai serga pasyvūs rūkaliai, tai yra žmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje. Ištyrus tokių rūkalių nikotino koncentraciją seilėse bei šlapime nustatyta, kad pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 cigaretes, surūkytas per dieną. 25% plaučių ligomis sergančių nerūkančiųjų pasyvus rūkymas paaštrina ligos simptomus. Pasyvus rūkymas itin kenkia vaikams. Jis yra ankstyvo švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio bronchų jautrumo atsiradimo priežastis. Tabako dūmuose esantys policiklinių aromatinių hidrakarbonatinių, CO, NO2 ir kitų dalelių kiekis priklauso nuo vaiko aplinkoje rūkančių skaičiaus, rūkymo intensyvumo ir oro kaitos patalpose. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas.

Leave a Comment