Apsinuodijimai jų rūšys, priežastis ir pasekmės

Turinys:
Įvadas 3
Kodėl apsinuodijimas pavojingas? 3
Pagrindinės apsinuodijimo medžiagos 4
Apsinuodijimas pro burną 4
Apsinuodijimas svaigalais 4
Apsinuodijimas maistu 5
Apsinuodijimas alkoholio surogatais 7
Apsinuodijimas pro kvėpavimo takus 7
Apsinuodijimas tetraetilšvinu 9
Apsinuodyjimas CO 9
Lireratūra 11Įvadas
Kasmet pasaulyje nuo apsinuodijimo vaistais miršta daugiau žmonių nei autoavarijose. Paprastai apie katastrofas – net su žiauriomis smulkmenomis – per televiziją nušviečia „kruvinų bangų” reporteriai ir tarsi įspėja mus saugotis. Tačiau mirtis nuo vaistų lyg ir lieka „už kadro”. Vienintelė vieta, kur nukentėjusiųjų galėtume pamatyti kiekvieną dieną, – ligoninių toksikologiniai skyriai. Du trečdaliai visų apsinuodijusių – „netyčiukai”. Senyvi žmonės gali pamiršti, kad vaistus jau išgėrė, ir dozę pakartoti. Skaudžiausios yrra vaikų, radusių ne vietoje paliktų vaistų, netektys. Tačiau ir tokių atvejų nedaug. Apsinuodija daugiausiai jauni, sąmoningi ir dar sklerozės nepažeisti žmonės, kurie, neturėdami laiko nueiti pas gydytoją, bando gydytis patys arba pagal draugų rekomendacijas.
Lietuvoje į medikus pagalbos kasmet kreipiasi apie 15 tūkst. apsinuodijusių ligonių, iš kurių apie 70 proc. sudaro suaugusieji ir apie 30 proc. – vaikai. Net pusei iš besikreipusiųjų buvo reikalinga stacionarinė medicinos pagalba. Kadangi ambulatoriškai gydyti ar konsultuoti ligoniai turėtų sudaryti bent 80 proc. visų apsinuodijusių, tokia statistika rodo, kad dalis jųų iš viso nesikreipia į medikus arba jiems nenustatoma apsinuodijimo diagnozė. Susidaro nemaži ligonių srautai ir susidurti su jais gali bet kuris medikas. Mirtingumas nuo apsinuodijimų mūsų šalyje yra didesnis negu Vakarų šalyse ir suaugusiųjų mirtingumas yra didesnis negu vaikų. Tai nu

ulemia toksinių medžiagų pobūdis – Lietuvoje dažniau negu Vakarų šalyse apsinuodijama alkoholiniais gėrimais ir jų surogatais, įvairiais chemikalais. Peroraliniai apsinuodijimai sudaro absoliučią daugumą (daugiau negu tris ketvirtadalius) visų apsinuodijimų. Kitais atvejais nuodai į žmogaus organizmą patenka pro kvėpavimo takus, odą ir gleivines arba sušvirkščiant.

Nuodas – tai medžiaga, kuri patekusi į organizmą sutrikdo jo funkcijas ir gali sukelti mirtį.
Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, augalais, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt. Nuodai į organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę.Kodėl apsinuodijimas pavojingas?
1. Bet koks apsinuodijimas pavojingas, nes sutrikdo svarbiausių organų ir sistemų funkcijas, gali sukelti mirtį.
2. Dažniausiai apsinuodijima netyčia (nežinoma, kad medžiaga nuodinga, nejuntama, kaip ji patenka į organizmą).
3. Apsinuodijęs žmogus paprastai pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia.
4. Dažnai net labai nedidelis yppač stiprių nuodingųjų medžiagų kiekis gali sukelti mirtį.
5. Kai kuriems nuodams priešnuodžių nėra.Pagrindinės apsinuodijimo medžiagos
Didžiąją dalį apsinuodijimų sudaro apsinuodijimas alkoholiu – 53 atvejai, vaistais – 124, narkotinėmis medžiagomis – 2 ir buityje naudojamomis medžiagomis – 26.

Per šventes ne tik persivalgoma, bet kartais dėl nekokybiško ar seno maisto bei alkoholio ir apsinuodijama. Norint išvengti nelaimės ir nesusigadinti šventinės nuotaikos, reikia ne tik saikingai valgyti, mokėti gerti, bet ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.Apsinuodijimas pro burną
Apsinuodijimas svaigalais
I. Apsinuodijus metilo spiritu, metanolu, medžio spiritu.
Požymiai:
1. Ligoniui svaigsta galva, ją ima skaudėti.

br />2. Darosi silpna.
3. Ligonį pykina, jis vemia.
4.Sutrinka regėjimas ir gana greitai apankama. Girtumo būsena paprastai nejuntama.
5. Ligoniai būna neramūs, pamažu patenka į komos būseną. Jų vyzdžiai išsiplėtę, silpnai reaguoja į šviesą.
6. Krinta kūno temperatūra. Oda darosi šalta.
7. Ligonis nelaiko šlapimo bei išmatų.
8. Mirtis gali ištikti sustojus kvėpavimui ir dėl širdies nepakankamumo.

Pirmoji pagalba
Pirmiausia reikia išplauti skrandį ir išgerti kuo daugiau skysčių. Į skrandžio plovimui skirtą vandenį reikėtų įdėti 1 dalį tanino mišinio ir 2 dalis aktyviosios anglies. Jeigu trūksta kurio nors iš komponentų, galima vartoti kiekvieną jų atskirai. Taip pat galima duoti išgerti 2-3 kiaušinio baltymus, daug pieno, kefyro ar kisieliaus. Po pirmosios pagalbos ligonį būtina vežti į ligoninę.

II. Apsinuodijus etilo spiritu (vyno spiritu, degtine, namine degtine).
Požymiai:
1. Stipriai sudirginama nervų sistema.
2. Giliai ir triukšmingai kvėpuojama.
3. Iš pradžių parausta veidas ir akys, paskui pabąla oda, išpila šaltas prakaitas.
4. Vyzdžiai būna išsiplėtę, reaguoja į šviesą.
5. Kkūno temperatūra žemesnė nei normali, oda šalta.
6. Ligonis gali vemti, kai kada nesąmoningai tuštintis ir šlapintis.
7. Pulsas labai dažnas, kraujospūdis žemas.

Pirmoji pagalba
Apsinuodijusį būtina išnešti į gryną orą, išplauti skrandį. Reikėtų duoti pauostyti amoniako. Amoniako galima duoti ir išgerti (10-15 lašų stiklinei vandens). Aukštai pakelti galvą ir po ja dėti ledų. Jei padėtis negerėja, ligonį vežti į ligoninę.Apsinuodijimas maistu
I. Apsinuodijus dešra, mėsa, lašiniais.
Požymiai:
1. Pykinimas, vemiamas.
2. Svaigsta galva.
3. Sunku kvėpuoti.
4. Jaučiamas deginimas pi

ilve, skausmas po mente.
5. Vyzdžiai būna išsiplėtę, reaguoja į šviesą.

Pirmoji pagalba
Sukelti vėmimą. Jeigu arti nėra gydytojo ar medicinos punkto, būtina sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Po to ligoniui duoti bet kurių vidurius laisvinančių vaistų. Galima padaryti klizmą. Širdies darbui sustiprinti ligonis gali išgerti kavos, valerijono, gudobelės lašų, korvalolo arba valokardino. Ligonio kūną apdėti šildyklėmis, duoti jam kuo daugiau karšto gėrimo. Vieną parą geriau nevalgyti, bet gerti daug skysčių ir mineralinio vandens. Paskui po truputį duoti klijingų viralų, sriubų, pagamintų iš ryžių ir linų sėmenų.

II. Apsinuodijus konservuotais grybais.
Požymiai:
Pirmieji požymiai išryškėja įvairiais laiko tarpais (priklausomai nuo grybų rūšies) – po 5-7 valandų ar jau po 20-30 minučių. Jaučiamas skausmas pilve, vargina šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, skauda galvą, būna retas pulsas, traukulių.

Pirmoji pagalba
Kuo skubiau išplauti skrandį – sukelti vėmimą anksčiau išvardytais būdais. Padaryti klizmą – valgomąjį šaukštą ramunėlių nuoviro ir 300 g vandens. Po klizmos duoti bet kurių laisvinančių vaistų, stiprios arbatos. Uždėti ant galvos šaltą kompresą, šildyklę – ant kūno.

III. Apsinuodijimo žuvimi.
Požymiai:
Požymiai priklauso nuo žuvies rūšies ir sąlygų, kai ligonis apsinuodijo. Jaučiamas šleikštulys, vemiama, kankina skrandžio ir pilvo skausmai, viduriuojama, džiūsta burna, norisi gerti, susilaiko kūne šlapimas, būna traukulių.

Pirmoji pagalba

br />Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams (dažniausiai per 3-4 valandas), reikia kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį, duoti vidurius laisvinančių vaistų, karštos arbatos, padaryti klizmą naudojant stiprų ramunėlių nuovirą. Naudingos šiltos vonios ir kūno šildymas.

IV. Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gėrimais.
Pirmoji pagalba
Ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinta 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

Žinotina
• Visais atvejais, vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu tas medžiagas, maisto produktus, vaistus, jų pakuotes su pavadinimais ir etiketėmis, augalų dalis ar kita, kuo žmogus galėjo apsinuodyti.
• Vėmimo negalima sukelti, jei:
 apsinuodijo rūgštimi arba šarmu;
 apsinuodijo benzinu, žibalu, kitokiu kuru;
 išgėrė strichnino;
 ištiko širdies priepolis (arba įtariama, kad širdies infarktas);
 prasidėjo traukuliai;
 apsinuodijusysis yra nesąmoningas;
 apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn.;
 trys paskutiniai nėštumo mėnesiai.
• Apsinuodijus rūgštimi ar šarmu, reikia duoti išgerti 1-2 stiklines pieno.

Apsinuodijimas alkoholio surogatais (metilo alkoholiu, etilenglikoliu ir kt.)
Apsinuodijima išgėrus neaiškios kilmės ar padirbto alkoholio.
Požymiai
1. Stiprūs galvos skaismai.
2. Apsinuodijus metilo alkoholiu, sutrinka regėjimas.
3. Seilėtekis, pykinimas, vėmimas.
4. Sąmonės praradimas, traukuliai, mirtis.

Pirmoji pagalba
1. Duokite išgerti 100 ml 40° etilo alkoholio (tikros degtinės).
2. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
3. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.Apsinuodijimas pro kvėpavimo takus
I. Apsinuodijima dujomis, aerozoliu (smalkėmis, gamtinėmis dujomis, amoniako garais, anglies dvideginiu, sieros vandeniliu, pesticidais ir kt.)
Požymiai
1. Bendrasis silpnumas.
2. Galvos skausmas.
3. Pykinimas.
4. Vėmimas.
5. Gali kisti odos ir gleivinės spalva.
6. Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas.
7. Nukentėjusysis greitai praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai.

Pirmoji pagalba
1. išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos.
2. Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.
3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
4. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

Žinotina
• Jei apsinuodijimas dujomis ne buitinis (pramoninė avarija, didelis gaisras, panaudota kovinių nuodingųjų medžiagų, nežinoma, kokios nuodingosios dujos), nešti nukentėjusįjį iš užnuodytos aplinkos galima tik turint specialių apsaugos priemonių (dujokaukę, kostiumą).
• Daugelis nuodingųjų dujų sudaro sprogius mišinius. Būkite atsargūs! Jei nežinote, ar dujų mišinys sprogus, nejunkite apšvietimo, nenaudokite elektros prietaisų.

II. Apsinuodijimas smalkėmis. Apsinuodijima garažuose, patalpose, kuriose kūrenamos krosnys.
Požymiai
1. Galvos skausmas.
2. Bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas.
3. Ryškiai raudona oda.
4. Greitai prarandama sąmonė.

Pirmoji pagalba
1. Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytois patalpos.
2. Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.
3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
4. Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite.
5. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

III. Apsinuodijimas amoniako garais
Požymiai
1. Akių perštėjimas, ašarojimas.
2. Kosulio priepoliai.
3. Galvos svaigimas.
4. Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas.
5. Apsinuodijusysis neramus, blaškosi.
6. Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Pirmoji pagalba
1. Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos.
2. Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.
3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
4. Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite.
5. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.Apsinuodijimas tetraetilšvinu
Apsinuodijama siurbiant etiliuotą benziną pro žarną, plaunantis juo rankas, naudojant jame išplautus daiktus, medžiagas, kartais – įkvėpus gryno tetraetilšvino garų.
Požymiai
1. Bendrasis silpnumas.
2. Galvos skausmas.
3. Pykinimas.
4. Vėmimas.
5. Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas.
6. Nukentėjusysis greitai praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai.

Pirmoji pagalba
1. Jei pateko į burną ar ant odos, gausiai plaukite vandeniu ir muilu.
2. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.

Apsinuodyjimas CO (Anglies monoksidu)
CO – tai bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių, lengvesnės už orą dujos, susidarančios nevisiškai sudegus anglies turinčioms medžiagoms. Padidinta anglies monoksido koncentracija gali susidaryti dujų perdirbimo, metalų liejimo, terminiuose cechuose, katilinėse, garažuose, vairuotojų kabinose ir kitur. Į organizmą patenka ir iš jo išsiskiria pro kvėpavimo takus. Patekęs į organizmą, CO susijungia su hemoglobinu ir sudaro tamprų junginį karboksihemoglobiną, negalintį prijungti ir transportuoti deguonies. Anglies monoksidas, pakeisdamas deguonį hemoglobine, blokuoja kvėpavimo fermentą. Todėl greitai atsiranda hipoksemija ir sunki audinių hipoksija, sumažėja organizmo šarmų rezervas ir vystosi acidozė. Organizme atsiradus deguonies badui bei tiesiogiai neurotropiškai veikiant anglies monoksidui, labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla.
Apsinuodijus anglies monoksidu, sunkiausi yra centrinės nervų sistemos klinikiniai simptomai:
• galvos skausmas,
• svaigimas,
• pykinimas,
• vėmimas,
• vangumas,
• raumenų silpnumas,
• sąmonės pritemimas arba jos netekimas,
• cianozė,
• koma.
Sunkiai apsinuodijus, sutrinka kardiovaskulinės sistemos veikla:
• atsiranda tachikardija,
• ritmo sutrikimai,
• krenta kraujospūdis,
• elektrokardiografiniai pakitimai primena koronarinį nepakankamumą, arba net miokardo infarktą.
• gali vystytis pneumonija, plaučių edema, sutrikti inkstų funkcija – išryškėja ūminis jų nepakankamumas, oligurija, anurija.
• pakinta periferinis kraujas,
• padaugėja eritrocitų, leukocitų,
• vystosi neutrofilozė su eozinopenija, veninis kraujas dėl karboksihemoglobino būna raudonas.
• pakyla kūno temperatūra.
Apsinuodijus galima mirti nuo kolapso arba kvėpavimo centro paralyžiaus. Lėtiniam apsinuodijimui anglies monoksidu būdinga įvairaus intensyvumo polimorfinė neurologinė simptomatika. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmais, nervingumu, nemiga, pablogėja atmintis. Objektyviai konstatuojama angiodistoninis sindromas su polinkiu angiospazmams, kurie dažnai paliečia kardiovaskulinę sistemą. Kartais būna astenovegetacinis sindromas, lydimas hipertenzinių reakcijų, gali vystytis toksinė encefalopatija. Kraujuje randama padidintas kiekis – 10-15 % karboksihemoglobino (normaliai gali būti iki 5%).

Pirmoji pagalba
Ūmiai apsinuodijus anglies monoksidu, ligonį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą. Sunkiais atvejais reikia duoti deguonies ir karbogeno inhaliacijas arba 0,5-1,5 valandos patalpinti nukentėjusįjį į barokamerą ir tiekti deguonį 2-3 atmosferos slėgimu. Trinkant kvėpavimui ar jam sustojus, skirti kvėpavimo centrą dirginančius preparatus (pervitiną, lobeliną), atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei per 2-3 val. šios priemonės neduoda laukiamų rezultatų, taikytinas dalinis ar pilnas kraujo perpylimas.

Lireratūra:

Šurkus J., Kajokas T.V. „Klinikinė toksikologija“
Pociūtė D. „Maisto prekių mokslas“
Ramanauskaitė M. „Vaikų apsinuodijimas gyvsidabriu: klinika, diagnostika, gydymas“
Medicinos enciklopedija
D. G. Myers „Psichologija“
www.medicine.vdu.lt
www.kmu.lt
www.distance.ktu.lt
www.ligos.lt/straipsniai

Leave a Comment