moliuskai

2. RETOSIOS MOLIUSKŲ RŪŠYS, ĮTRAUKTOS Į LIETUVOS

RAUDONĄJĄ KNYGĄ

1979 metais įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įtrauktos 30 nykstančių augalų ir 42 gyvūnų rūšys. Įtraukta žinduolių, paukščių, roplių, amfibijų, silkiažuvių bei vabzdžių retos bei nykstančios rūšys, bet neįtraukta nei viena moliuskų rūšis.

1992 metų Lietuvos raudonoji knyga. 1992 metais išleistoje papildytoje Lietuvos raudonojoje knygoje jau įrašytos 4 moliusų rūšys, priklausančios pilvakojų (Gastropoda) ir dvigeldžių (Bivalvia) klasėms. Tai sausumos moliuskų Aukštaakių (Stylomatophora) būrio atstovai: Didysis arionas (Arion empiricum (Ferussac,1819)) ir Didysis šliužas ( Limax maximus (Linne 1758)). Taip pat Plokštėtažiaunių būrio (Eulamellibranchia) attstovai: Gėlavandenė perluotė (Margaritifera margaritifera( Linne, 1758)) bei Pleištinė geldutė (Unio tumidus

( Retzius, 1788)). Arion empiricum, Limax maximus bei Unio tumidus priskirtos 2 kategorijai, kuri reiškia, kad rūšis yra sparčiai nykstanti. Tuo tarpu Margaritifera margaritifera priskirta 0 kategorijai – kai manoma, jog rūšis greičiausiai yra išnykusi. Raudonojoje knygoje pateiktas šių rūšių paplitimas, biologija, biotopas, gausumas, apsauga. Arion empiricum nurodyta tik 1 radimvietė: Minijos slėnis, kairysis krantas prie Salantos žiočių. Rasta keli individai. Tačiau nėra pateikta papildomų duomenų apie pakartotiną radimą toje pačioje ar kitose Lietuvos vietų, kad gaalima būtų spręsti apie rūšies populiacijos gausumo pokytį laikui bėgant. Nurodyta, kad rūšis izoliuotomis populiacijomis paplitusi Latvijoje, Suomijoje, Anglijoje. Kaip apsauga rūšiai, nurodoma išsaugoti biotopą, miške prie Minijos atliekant tik rinktinius kirtimus. 1992 metais būtų buvę tikslingiau įtraukti šią rūšį prie ie

eškotinų Lietuvoje ( Šatkauskienė, 2001), nes nuo pirmųjų malakologinių tyrinėjimų ji buvo traktuojama kaip galima Lietuvos malakofaunai, bet nerasta ( Šivickis (1960) rūšies nerado, tik teigė, kad gali būti, nes arealas – Vakarų ir Vidurio Europoj). Knygoje teigiama, kad Limax maximus rastas 4 radimvietėse: izoliuotomis populiacijomis Juodkrantėje, Vilkijos apylinkėse, Kaune ir Vilniuje, kuriose šliužas neretas, bet jo populiacijos nedidelės, ir todėl visoje Lietuvoje jis negausus. Rūšies arealas apima didelę Europos dalį, Šiaurės Afriką, įvežtas į Š.Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją. Tačiau tai, kad rūšis negausi, dar neapsprendžia, kad ji sparčiai nyksta. Tad tikslingiau būtų buvę šią rūšį priskirti 4 kategorijai – retoms, nepakankamai ištirtoms rūšims, kurių dėl duomenų stokos negalima priskirti aukštesnei ( 1-3) kategorijai. Šivickio (1960) duomenimis, rūšis randama Vidurio Europoje, aptikta Estijoje, Latvijoje, taip pat teigia, kad ją rado Molendorfas ties Kaaunu, tačiau pats profesorius nerado. Margaritifera margaritifera, spėjama, jau išnyko. 1992 metų Lietuvos raudonojoj knygoj (1992) teigiama, kad įrašyta į tarptautinę Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos raudonąsias knygas. Paplitusi Baltosios ir Barenco jūros baseino vakarinėje dalyje, Baltijos jūros baseine, Atlanto baseino šiaurinėje ir vakarinėje dalyse. Lietuvoje šio šimtmečio pradžioje aptikta Verknės upelėje, o 1990 metais – Švenčionių rajone. Spėjama , kad anksčiau gyvenusi Mituvoje aukščiau Jurbarko. 1992 metų duomenimis buvo žinoma 1 populiacija. Nykimo priežastimi nurodyta vandenų teršimas buitinėmis, pramoninėmis atliekomis, intensyvus žemės ūkio chemizavimas. Galimas ir ne
eigiamas ondatrų (Ondatra zibethicus) poveikis. Pagrindinis limituojantis veiksnys – tinkamų biotopų stygius. Profesoriaus Šivickio (1960) duomenimis, Margaritifera margaritifera buvo rasta ne tik Verknės upelyje, bet remiantis žmonių pasakojimais, aptikta Mituvoje, aukščiau Jurbarko. Jo manymu, ji galėtų būti ir Dubysoje, jos aukštupyje. Unio tumidus Retzius, Raudonosios Knygos (1992) duomenimis, paplitusi Europoje, išskyrus šiaurę ir šiaurrytinę dalį, o Lietuvoje randama Žeimenoje, Merkyje, Neries aukštupyje, Šventojoje, jų įlankose, kur silpna vandens srovė ir dumblas ant smėlėto dugno. Raudonojoje Knygoje rašoma, kad populiacijos dar pakankamai gausios, bet jų sparčiai mažėja. Kaip apsaugos priemonė nurodoma neužteršti upių pramoniniais ir buitiniais vandenimis bei reguliuoti ondatrų gausumą geldučių radimvietėse.

Arnastauskienė T. ir Jakimavičius A. (2000), nagrinėdami Pranciškaus Baltraus Šivickio malakologinius tyrimus ir jų reikšmę, teigia, kad remiantis vien tik šio mokslininko veikale “Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas” pateiktais paplitimo ir gausumo duomenimis, į Lietuvos Raudonąją knygą (1992) įtrauktos ir aprašytos 4 moliuskų rūšys.

2003 metų Lietuvos raudonosios knygos sąrašas. 2003 metų spalio 13 dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino naują Lietuvos raudonosios knygos sąrašą. Sąrašą sudarė Lietuvos Raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus. Į jį įtraukta 815 saugomų rūšių, tarp jų – 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu, naujasis pasipildė 33 gyvūnų ir augalų rūšimis, įrašius keliolika eu
uropinės svarbos rūšių, tarp jų ir keturias moliuskų suktenių (Vertigo) bei 1 rūšį geldučių. Į Lietuvos naują Raudonosios Knygos sąrašą įtrauktos rūšys pagal apsaugos reikalingumą ir saugojimo būdus suskirstytos į kategorijas, kurios atitinka Tarptautinės gamtos išteklių apsaugos sąjungos retų ir nykstančių rūšių komisijos pasiūlytą ir pasaulyje paplitusį skirstymą: 0(Ex) – Extinct and probably extinct – išnykusios, ar galbūt išnykusios rūšys dar buvo aptinkamos po 1900 metų, bet dabar nerandamos. 1(E) – Endangered – rūšys, atsidūrusios prie išnykimo ribos – galima išsaugoti rūšį tik naudojant specialias apsaugos priemones. 2(V) – Vulnerable – pažeidžiamos( sparčiai nykstančios rūšys; populiacijų skaičius ir individų gausumas sparčiai mažėja). 3(R) – Rare – retos ( populiacijų mažai dėl rūšių biologinių ypatybių). 4(I) – Indeterminate – nenustatytos (retos, nepakankamai ištirtos) rūšys. 5(Rs) – Restored – atkurtos rūšys (išsaugotos rūšys, anksčiau įrašytos į Raudonąją knygą). Naujame sąraše iš viso 9 moliuskų rūšys: Margaritifera margaritifera (0(Ex)), Arion empiricum, Limax maximus, Unio tumidus – 2(V). Sąrašas pasipildė penkiomis 4(I) kategorijos rūšimis – keturiomis suktenėmis: Mažoji suktenė – Vertigo angustior Jeffreys, 1830 (Europinė rūšis, gyvena drėgnų pievų žolėje ir samanose, lygumose ir prieškalnių žemumose); Genesio suktenė – Vertigo genesii Gredler,1856 ( Šiaurės Skandinavijos ir Alpių rūšis,aptinkama taip pat Vokietijoje, Šveicarijoje, izoliuotai Anglijoje, užfiksuota Lenkijoje, gyvena lygumų ir pašlaičių pievose, po pūvančiais medžiais); Keturdantė suktenė – Vertigo geyeri Lindholm,1925 ( Borealinė – Alpinė rūšis, daugiausia paplitusi Skandinavijoje, taip pat šiaurės- vakarų Rusijoj, Br
ritų salose, Čekijoje ir Slovakijoje, turėtų būti ir Lenkijoje, neminėta nei Gursko A.(1997) nei Šivickio P.(1960), tačiau Lietuvos sausumos ir gėlavandenių moliuskų sąraše, sudarytame 2003 metais, jau minima); Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana Dupuy, 1849 (Europinė rūšis, randama ant žolių ir ypač nendrių, prie tvenkinių, balų, upių pakraščiais). Sąrašas pasipildė ir vienu Unionidae šeimos moliusku – Unio crassus ( 4 kategorija).

Keista, kad 2003 metų sąraše vis dar minimas Arion empiricum, o ne Arion ater: Jau Gurskas (1997) pastebėjo, kad 20 amžiaus viduryje Arion empiricum buvo išskirta į 2 rūšis: Arion ater (L.) ir Arion rufus (L.). Arion ater pavadinimas minimas “Lietuvos sausumos sraigėse”(1997), bet ir daug kur kitur, pvz.: Šatkauskienės (2001), taip pat “Raudonų lapų 2004/8”(2004) ar Gursko A.( 2003) sudarytame Lietuvos sausumos ir gėlavandenių moliuskų sąraše.

2005 metų Lietuvos raudonosios knygos sąrašas. 2005 metų birželio 14 dieną Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pakeitė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 metų spalio 13 dieną. Šiame sąraše įrašytos moliuskų rūšys: 1(E) kategorija: Didysis arionas – Arion ater ; 3(R) kategorija: Mažoji suktenė – Vertigo angustior ; Keturdantė suktenė – Vertigo geyeri ; Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana; Ovalioji geldutė – Unio crassus.

Lyginant su ankstesniu sąrašu, iš šio išbrauktos kai kurios rūšys : Margaritifera margaritifera, Limax maximus, Unio tumidus, Vertigo genesii. Taip pat ištaisytas Didžiojo ariono pavadinimas į Arion ater bei pakeistos kategorijos. Neliko 0(Ex), 2(V) bei 4(I) kategorijoms priskirtų moliuskų rūšių. Arion ater pakilo į 1(E) kategoriją iš 2(V), o buvusios 4(I) – į 3(R). Rūšys, įtrauktos į sąrašą (išskyrus Arion ater) yra įtrauktos ir į Europos Bendrijų Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB;1992metų gegužės 21 diena). Unio crassus, Vertigo angustior, Vertigo geyeri ir Vertigo moulinsiana įtrauktos į direktyvos II priedą : “Bendrijai svarbios gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas”. Unio crassus į IV priedą: “Bendrijai svarbios gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga”. Kadangi Natura2000 nepasiūlyta nei vienos teritorijos Margaritifera margaritifera išsaugoti (1 lentelė ), tad galbūt ši rūšis ir nebebuvo įtraukta į paskutinį Raudonosios Knygos sąrašo pataisymą. Limax maximus galbūt buvo išbrauktas dėl to, kad “Raudonuosiuose lapuose” buvo gana daug pranešimų apie šį moliuską, ir, atsiradus daug radimviečių, jis prarado reto moliusko statusą.

1 lentelė ES svarbos moliuskų rūšys Lietuvoje: 2005 metų duomenys
Moliusko pavadinimas Radimvietės iki 1990m. Radimvietės po 1990m. PasiūlytaNatura2000 teritorijų skaičius
Unio crassus 15 15 6
Vertigo moulinsiana 2 4 4
Vertigo angustior 10 15 7
Vertigo geyeri 1 2 2
Margaritifera margaritifera 1 0 0

3. RŪŠYS, ĮTRAUKTOS Į RAUDONUS LAPUS

Daugiau kaip dešimtmetį trunka “Raudonų lapų” leidyba, kurią inicijavo gamtininkas dr. Kęstutis Belevičius. Išleisti aštuoni šių knygelių numeriai, talpinantys Lietuvos gamtininkų pranešimus apie Raudonosios Knygos rūšių radvietes ir augimvietes, vertingą informaciją apie atskiras rūšis, jų būklę bei šios būklės pokyčius. Šia informacija pastoviai naudojasi mokslininkai bei Raudonosios Knygos komisijos nariai, kasmet atliekantys retųjų rūšių sąrašų redakcijas.

Raudonieji lapai taip pat talpina informaciją ir apie retąsias moliuskų rūšis, jų radvietes bei gausumą jose. Nors “Raudonųjų lapų” yra išleisti 8 numeriai, šitame darbe bus apžvelgtos retosios moliuskų rūšys iš 1995/3, 1997/5, 2000/7, 2004/8 numerių.
1.Didysis šliužas – Limax maximus L. : Rastas Trakų r. Čižiūnų apylinkėse, Kaune, Smiltynėje, Juodkrantės apylinkėse, Gubiškių miške(Trakų r.), Minijos kraštovaizdžio draustinyje (pietiniame Minijos šlaite), Plokštinės rezervate (Beržoro girininkijoje), Kuršių Nerijoje, Ringėliškės botaniniame – zoologiniame draustinyje, Veisiejų regioniniame parke. 2. Didysis arionas – Arion ater (Linnaeus, 1758) : kairiajame Veiviržio upės krante (Klaipėdos r., Šukaičių kaimas), daugiau kaip 25 metus gyvenanti populiacija Jūros upės kairiajame 5 -10 km ilgio šlaite(gausiausia populiacija, kur šaltiniuotas šlaitas, apžėlęs usnimis, viksvomis, karklais, juodalksniais pamainomas vešliomis pievomis). 3. Blizgioji kriauklenė – Cochlicopa nitens (Gallenstain, 1852): Verkių regioniniame parke prie Gulbinų ežero juodalksnyne, viksvų pašaknėse. 4. Tridantė kremzlenė – Chondrula tridens ( O.F. Muller, 1774): Vilniuje, Lazdynų mikrorajono pakraštyje. 5. Didžioji ena – Ena montana (Draparnaud, 1801): Biržų r. Biržų girioje Tamošiūnų g-joje , Spalviškių g-joje, Buginių g-joje. 6. Grakščioji šaukštenė – Cochlodina orthostoma (Menke, 1830): Biržų r. Biržų girioje Tamošiūnų g-joje , Spalviškių g-joje, Aukštadvario g-joje, Vidzgirio botaniniame draustinyje, Žemaitijos NP Stirtaičių g-joje (Plungės r.), Valkininkų urėdijos Pirčiupių g-joje. 7. Mažoji verpstukė – Ruthenica filograna (Rossmossleres, 1836): Aukštadvario RP “Velnio duobėje”, Klaipėdos r. Veiviržio ichtiologiniam draustiny prie Šalpės upės, Švenčionių r. Balingrado kaimo apylinkėse prie Neries ties Pitliuvkos gyvenviete prie šaltinio. 8. Retabriaunė pilvenė – Macrogastra latestriata (A.Schmidt, 1857) : Biržų girios Spalviškių g-joje, Sartų RP Dusetų d-jos Ilgašilio miške.
9. Dvidantė verpstukė – Clausilia bidentata (Strom, 1765): Žemaitijos NP, Stirbaičių g-joje (Plungės r.), Pagramančio RP (Tauragės r.) prie Jūros upės ties Pagramančiu, Mažeikių r., Ruzgų ir Sedos g-jose , Plungės r. prie Aleksandravo.10. Kryžiuotoji verpstukė – Clausilia cruciata (Studer, 1820): Vilniuje, Verkių RP, prie Gulbinų ežero, prie Balsio ežero ir prie Verknės upelio, Biržų girioje, Latvelių g-joje, Tamošiūnų g-joje, Spalviškių g-joje,Būginių g-joje, Raguvos g-joje (Panevėžio r.), Sartų RP, Dusetų girioje, Šiaulių urėdijoj, Verkūnų g-joje ,Šiaulių g-joje, Kurtuvėnų RP, Kurtuvėnų ir Bubių g-jose, Valkininkų miškų urėdijoj, Pirčiupių ir Tiltų g-jose, Tytuvėnų RP, Tytuvėnų g-joje, Raseinių miškų urėdijos Vadžgirio g-joje, Ignalinos miškų urėdijos Daugėliškio g-joje, Tytuvėnų miškų urėdijos Užpelkių g-joje. 11. Paprastoji verpstukė – Clausilia pumila (C.Pfeiffer, 1828): Vidzgirio botaniniame Draustinyje (Alytaus g-ja), Kretingos urėdijos Lenkimų g-joje. 12. Ryškioji griovenė – Bulgarica cana (Held 1836): Vilniuje, Verkių RP: prie Verkės upelio ir Balsio ežero, Biržų girioje (Biržų r.): Tamošiūnų g-joje, Spalviškių g-joje,Būginių g-joje , Raguvos ir Vadoklių g-jose (Panevėžio r.), Aukštadvario RP, “Velnio” duobėje, Vidzgirio bot. Draustinyje (Alytaus g-ja), Pagramančio RP (Tauragės r.), Dabrupinės g-joje taip pat prie Jūtos upės, Sartų RP, Dusetų g-joje, Valkininkų urėdijos, Pirčiupių ir Tiltų g-jose, Kretingos urėdijos Lenkimų g-joje. 13. Storalūpė šlaitenė – Isognomostoma isognomostoma (Schroter, 1784): Vidzgirio botaniniame draustinyje šalia Alytaus šaltiniuotame šlaite su tufais , Aukštadvario RP, Velnio duobėje. 14. Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871) – Kretingos r. pajūryje ties Palanga ant varpinių augalų stiebų. 15. Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana (Dupuy, 1849): Lazdijų r. Buckūnų k. apylinkėse ant prie Metelytės upelio augančių viksvų , nendrių, ajerų, Alytaus r., Cigoniškių kaimo apylinkėse prie Obelijos ežero. 16. Vertigo lilljeborgi ( Westerlund, 1871) – Švenčionių r. Magūnų kaimo apylinkėse prie viksvomis, nendrėmis užaugančio Galadnio ežerėlio (termokarstinės kilmės).17. Mažoji suktenė – Vertigo angustior (Jeffreys, 1830) –Marijampolės r. Riečių k. apylinkėse, Žuvinto rezervato teritorijoje, Švenčionių r. Čerėnų kaimo apylnikėse ties Vaukštelio ežeru, prie Dideškos ežerėlio, Punžonių kaimo apylinkėse prie Punžemio ežero, Antanų kaimo apylinkėse tarp Kamajos upės ir Antanų girios esančioje natūralioje pievoje ( Visi individai aptikti kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa) kupstų pašaknėse), Alytaus rajone Obelninkų kaimo apylinkėse prie Obelijos ežero ajerų ir švendrų pašaknėse, Vilniuje, Dvarikšių apylinkėse prie Balsio ežero, eglių – plačialapių mišraus miško paklotėje.18. Alpinė suktenė – Vertigo alpestris ( Alder, 1837): Biržų rajone Biržų girioje Būginių g-joje brandžiame drebulių ir eglių miške.19. Ovalioji geldutė – Unio crassus Retzius, 1783 – Biržų r. Kvetkų kaimo apylinkėse, ties Pakriaušės gyvenviete Nemunėlio upėje,Vilniaus r. Dūkštos kaimo apylinkėse Dūkštos upelyje, Švenčionių r. Žeimenos upėje ties Meškerinės kaimu, Antaliedės kaimo apylinkėse Luknelės upelyje, tarp Indrajų ir Luknelio ežerų pratekančiame upelyje, Peršokšnos upelyje ties Antaviešės kaimu, Peršokšnos upėje prie Januliškio, Stanislavavo kaimo apylinkėse Sirvėtos upelyje. 20. Truncatellina cylindrica (A.Ferussac,1807): Švenčionių r. Gelednės kaimo apylinkėse varpinių augalų sąžalyne, tarp pūvančių liekanų, Lazdijų r. Gerdašių kaimo apylinkėse prie Nemuno sausoje pievoje, Marijampolės r. Juodelių kaimo apylinkėse prie Juodelių karjero natūralioje sausoje pievoje. 21. Apvalioji dygenė – Acanthinula aculeata (O.F.Muller, 1774): Vilniuje, Dvarikščių apylinkėse prie Balsio ežero tarp pūvančių lapų, mišriame eglyne.

Raudonuosiuose lapuose 1995/3, 1997/5 2000/7 vyrauja Limax maximus, tuo tarpu 2004/8 – kitos rūšys. Tikriausiai taip yra dėl to, kad 2000/7 leidinyje pranešimus apie retas moliuskų rūšis publikavo ne malakologijos specialistai, arba dėl to, kad buvo publikuotos išskirtinai tik Raudonajai Knygai priskirtinos rūšys. Tuo tarpu 2004/8 daugiausiai duomenų apie retus moliuskus pateikė Lietuvos entomologų draugijos malakologijos sekcijos nariai: dr. Grita Skujienė, VU gamtos mokslų fakulteto zoologijos muziejaus tvarkytoja ir zoologijos katedros lektorė; taip pat Giedrius Vaivilavičius, Nemuno Deltos regioninio parko vyr. ekologas, besidomintis Lietuvos moliuskais, jų ekologija, paplitimu, retomis rūšimis bei kaupiantis asmeninę Lietuvos moliuskų kolekciją . Didžioji dalis 2004/8 pateiktų duomenų prieš tai buvo paskelbta Skujienės, Vaivilavičiaus (2001) straipsnyje “Preliminariniai duomenys apie sausumos moliuskų pasiskirstymą Verkių regioniniame parke”.
4. RETOSIOS RŪŠYS, MINIMOS MALAKOLOGO PROFESORIAUS PRANCIŠKAUS BALTRAUS ŠIVICKIO

Profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis (1882 -1968) – vienas žymiausių zoologų, įnešusių svarų indėlį į daugelį gamtos mokslo šakų, taip pat ir į malakologiją. Sistemingai moliuskus rinkti pradėjo 1933 metais, suorganizavęs ekspediciją į Molėtų ežerus. Vėliau ekspedicijoje su C.Krausp ir H.Schlesch Kauno, Molėtų apylinkėse ir pietų Lietuvoje rado daugiau kaip 120 moliuskų rūšių, tarp jų ir labai retų, tokių kaip Cattania faustina, Goniodiscus rotundatus, Vertigo arctica (Vertigo modesta), Carychium minimum bei naujų Lietuvos faunai – Vertigo moulinsiana, Ena obscura, Punctum pygmaeum, Amnicola steini (Hydrobia steini) ir kt. Ekspedicijos metu ne tik aprašė moliuskų fauną, bet ir rastas 123 rūšis suskirstė į 10 geografinių grupių: holarktinę, palearktinę, europinę, Vidurio Europos, Šiaurės Europos ir Alpių, Rytų Europos, Europos ir Vakarų Azijos pontinės, Baltijos, karpatinę, vakarų Europos. Nurodė, kad kai kurioms rūšims Lietuva yra šiaurinė jų arealo riba. Darbus malakologijos srityje P.Šivickis apibendrino monografijoje “Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas” (1960), kuri ir dabar yra pats vertingiausias mokslinis leidinys apie Lietuvos moliuskų rūšis, jų morfologiją, radimvietes, ekologiją, biocenozes. Iš viso jis aprašė 166 Lietuvos moliuskų rūšis ir 530 jų variacijų, priskyrė jas 32 šeimoms, 77 gentims (vietos, kuriose Šivickis rinko moliuskus, pavaizduotos 1 pav.) Atsižvelgiant į tai, kad iki jo darbų Lietuvoje buvo žinoma kiek daugiau nei 50 moliuskų rūšių, jis praturtino savo darbais žinias apie moliuskus maždaug 100 naujų Lietuvos moliuskų faunai rūšių aprašymu. (Arnastauskienė T.; Jakimavičius A., 2000). P. Šivickio knygoje “Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas” rūšies paplitimas daug dažniau nurodomas zoogeografiniais rajonais negu paplitimu Lietuvos mastu, todėl sunku nesusipažinus su kitais jo darbais labai tiksliai įvardyti retąsias rūšis. Tačiau vistiek šiame darbe bus bandoma atpažinti P.Šivickio retais laikytus moliuskus Lietuvoje bei paminėti moliuskus, kurie yra reti Lietuvos geologiniuose sluoksniuose:

Reti sausumos ir gėlųjų vandenų moliuskai, minimi P. Šivickio (1960) ( lotyniški pavadinimai pateikti tokie, kokie įvardijami knygoje, dabartiniai nurodomi skliausteliuose, o rūšies paplitimas pateikiamas taip pat Šivickio):

1.Vertigo moulinsiana Dupuy, 1849. Randama ant žolių, ir ypač nendrių, prie tvenkinių, balų, upių pakraščiais. Pavasarį ir vasaros pradžioje ši rūšis gyvena prie augalų šaknų ir stiebų, vėliau ji išlipa ant nendrių ir kitų aukštesnių vandens augalų, kur veisiasi ir rudenį pasiruošia žiemoti. Aptinkama visoje Europoje, Rytuose rečiau. Kvartero sluoksniuose dažniau užtinkama nei šiais laikais. 2. Vertigo ronnebyensis Westerlund, 1870. Randama mišriuose miškuose tarp krūmų ir lapų. Rasta Pusčios miške. Paplitusi šiaurės Europoje, Švedijoje, Vokietijoje į Šiaurę nuo Berlyno, Mozūrų krašte, apie Maskvą, Leningradą. 3. Vertigo modesta Say, 1824. Randama po akmenimis ir po nugriuvusiais drėgnais pūvančiais medžiais. Tai holarktinė rūšis ir turi daug vietinių variacijų, kurių atrodo, Lietuvoje nepasitaiko. Lietuvoje tipingoji rūšis retai randama. Ji priskiriama prie reliktinių rūšių (M.Valius). 4. Vallonia exentrica Sterki, 1892. Randama atkriaušiuose, kalnų pakraščiais, sausuose laukuose, upių krantuose, po akmenimis ir rąstais, tarp žolių ir samanų, ant sienų. Dažnai aptinkama su V. costata, rečiau su V. pulchella. Holarktinė rūšis, randama Kvartero sluoksniuose. 5. Clausilia cruciata Studer, 1820. Randama šaltuose, drėgnuose miškuose po pūvančiais medžiais, po kelmų luobais, ant samanotų medžių. Randama Kvartero sluoksniuose. 6. Goniodiscus rotundatus O.F. Muller, 1774. Randama po nukritusiais lapais, medžiais ir po akmenimis miškuose, po lentomis, plytgaliais laukuose, ypač po senų kelmų luobu. Vidurio ir vakarų Europos rūšis. Kvartero sluoksniuose gausi. 7. Arion hortensis Ferussac, 1819. Randama daržuose ir parkuose, tačiau aptinkama ir pievose, krūmuose, miškeliuose, lygumose bei kalnuose. Vakarų Europos rūšis. Rasta ties Druskininkais, Lenkijoje ir Kaliningrado srityje. 8. Isognomostoma personatum (isognomostoma) Lamarck, 1792. Gyvena aukštesnėse vietose. Lietuvoje randama viršutinės Nemuno dalies šlaituose, po akmenimis, kelmais. Karpatinė ir Alpinė rūšis. Randama Ukrainoje, Lenkijoje ir buvusiuose Rytprusiuose. 11. Physa acuta Draparnaud, 1805. Randama upeliuose, grioviuose, drėkinimo grioviuose, šaltiniuose. Vakarų Europos rūšis, kuri per kelerius metus buvo randama Kauno botanikos sode ir už jo drėgnose pievose ir grioviuose. 1937 m. jau toje vietoje jos nebuvo. 12. Anisus vorticulus Troschel, 1834. Gyvena mažuose stovinčiuose vandenyse. Gyvena lygumose, bet randama ir kalnuose. Rytų Europos rūšis. Kvartero sluoksniuose taip retai aptinkama, kaip ir dabar. 13. Hippeutis riparius Westerlund, 1865. Randama balose, pjauniuose ir upių išlajose. Šivickis nerado, bet teigia, kad turi būti reta, nes yra atžymėta, kad rasta. Europos ir Vakarų Sibiro rūšis. 14. Gyraulus laevis Alder, 1838. Randama ežeruose ir tvenkiniuose. Holarktinė, bet retoka rūšis. Aptinkama plioceno ir kvartero sluoksniuose. 15. Acme polita Hartmann, 1840 (Acicula polita, Hartmann, 1840). Gyvena miškuose, po lapais, akmenimis, tarp medžių liekanų. Minta grybeliais ir kitų moliuskų kiaušiniais. Vidurio Europos rūšis. Randama kalkiniuose tufuose. 16. Margaritifera margaritifera Linne, 1758. Gyvena skaidriuose, šaltuose upeliuose, kur vanduo ne kietesnis kaip 1° ( t.y. 10 mg kalkių 1 litrui vandens). Šie gyvūnai labai jautrūs geležiai ir humusui, fabrikų užterštam vandeniui. Vienas egzempliorius buvo rastas Verknės upelyje ir pasakojama, kad aptikta Mituvoje, aukščiau Jurbarko. Šivickis manė, kad gali būti ir Dubysoje, ypač jos aukštupyje. 17. Sphaerium solidum Normand, 1844. Gyvena upėse su šiek tiek dumblotu smėlėtu dugnu, kartais pasitaiko upių išlajose. Pasak Šivickio, visur retai aptinkamas moliuskas. 18. Pisidium supinum A. Schmidt, 1850. Randama upių ir upelių dugno dumble ir smulkiame smėlyje, kartais ir stovinčiuose vandenyse. Vidurio Europos rūšis. 19. Pisidium pulchellum Jenyns, 1832. Gyvena lėtai tekančiose upėse, tvenkinuose ir ežeruose, ypač nendrių juostoje. Europos ir Š. Azijos rūšis. Randama kvartero sluoksniuose.

Moliuskai, reti geologiniuose Lietuvos sluoksniuose:

1. Vertigo genesii Gredles, 1856. randama durpynuose, kreidos ir kvartero sluoksniuose retoka.
2. Acanthinula lamellata Jeffreys, 1830. Fosilijose nerasta. 3. Zoogenetes harpa Say, 1824 (Acanthinula (Zoogenetes) harpa Say, 1824). Fosilijose ligi šiol nerasta. 4. Cochlodina orthostoma Menke, 1830 (Gal Clausilia orthostoma Menke, 1830?). Kvartero sluoksniuose retoka. 5. Clausilia bidentata Ström, 1765. Kvartero sluoksniuose aptinkama retai. 6. Iphigena ventricosa Draparnaud, 1805 (Clausilia ventricosa Draparnaud, 1805.?). Kvartero ir pleistoceno sluoksniuose nerandama.7. Lacinaria plicata Draparnaud, 1805. Kvartero sluoksniuose retai randama. 8. Lacinaria cana Held, 1836 ( Gal Bulgarica cana Held, 1836?). Kvartero sluoksniuose labai retai randama. 9. Oxychilus allarius Miller, 1822. Kvartero sluoksniuose retoka.10. Retinella petronella (Charpantier) L. Pfeiffer, 1853 ( Gal Nesovitrea (Perpolita) petronella(L.Pfeiffer), 1853?). Kvartero sluoksniuose retoka. 11. Helicolimax pellucidus O. F. Muller, 1774 ( Vitrina pellucida O.F. Muller, 1774). Fosilijose retai aptinkama. 12. Perforatella bidens Chemnitz, 1853 ( Perforatella bidentata Gmelin, 1788). Kvartero sluoksniuose aptinkama tik alpėse, kitur nežinoma. 13. Zenobiella rubiginosa A.Schidt, 1853. Neaišku, ar aptinkama kvartero sluoksniuose. 14. Galba glabra O.F.Muller, 1774. Fosilijose retai aptinkama. 15. Radix pereger O.F. Muller, 1774. Kvartero sluoksniuose nelabai gausi. 16. Myxas glutinosa O.F. Muller. 17. Anisus vorticulus Troschel, 1834. Kvartero sluoksniuose reta. 18. Bithynia leachi Sheppard, 1823. Kvartero sluoksniuose reta. 19. Potomopyrgus jenkinsi Smith, 1889. randama Anglijoje holoceno sluoksniuose. 20. Viviparus lacustris (Beck, 1847), Schlesch, 1939
( Viviparus viviparus Linnaeus, 1758). Fosilijose retai randama. 21. Theodoxus fluviatilis Linne, 1758. Daug variacijų plioceno, reta – kvartero sluoksniuose. 22. Musculium lacustre O.F. Muller, 1774. Fosilijose dėl kiauto gležnumo retai randama.

1 pav. Lietuvos kontūrinis žemėlapis:
taškais pažymėtos vietos, kur P. Šivickis su bendradarbiais rinko moliuskus.
Šaltinis: Arnastauskienė T., Jakimavičius A., 2000.
5. RETOSIOS RŪŠYS, MINIMOS MALAKOLOGO ALBERTO GURSKO

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje išsamios Lietuvos moliuskų kolekcijos nebuvo, todėl Albertas Gurskas, Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus vyriausias rinkinių saugotojas, pradėjo ją rinkti. Faunistinius ir kai kuriuos ekologinius tyrimus atliko 1985 – 1996 metais. Remdamasis sukaupta medžiaga ir moksline literatūra, 1997 metais išleido knygelę “ Lietuvos sausumos sraigės”, padedančią susipažinti ir nustatyti 73 Lietuvos sausumos sraiges. Šioje knygelėje aprašytos kriauklių, moliuskų bei lytinių sistemų sandaros ypatybės, paplitimas, Gursko radimvietės (biotopai), įdėti kontūriniai žemėlapiai kiekvienos rūšies radimvietėms pavaizduoti. Šioje knygelėje A. Gurskas taip pat įvardija rūšis, kurios, jo manymu, yra retos ar kurių ištirtumas nepakankamas spręsti apie jų dažnumą. 2 pav. pateiktos visos radimvietės, kuriose mokslininkas ieškojo moliuskų 1985 – 1996 metais.

Retosios moliuskų rūšys, minimos Alberto Gursko:
1. Acicula polita (Hartmann, 1840). Rasta mišrių miškų šlapioje paklotėje, balų pakraščiuose. Europinė, alpinė rūšis, visame areale reta. 2. Acanthinula aculeata (Muller, 1774). Rasta drėgnose ir šlapiose miškų ir krūmų vietose storame pūvančių lapų sluoksnyje. Vakarų Palearktikos rūšis. 3. Arion hortensis (Ferussac, 1819). Gyvena krūmynuose, mišriuose ir lapuočių miškuose, parkuose, soduose, daržuose. Laikoma sinantropine rūšimi. Rastas drėgnų mišrių miškų pakraščiuose, prie gyvenviečių. Pagrindinis arealas plyti piečiau ir toliau į vakarus nuo Lietuvos, bet šiaurės pusėn išsibarsčiusios atskiros paplitimo salelės. Lietuvoje Gursko nuomone, nedaug kur randamas. 4. Oxychilus cellarius (Muller, 1774). Gyvena mišrių ir lapuočių miškų, krūmynų, parkų paklotėje. Rasta krūme, nelabai drėgnoje vietoje, tarp pūvančių lapų po akmenimis. Vakarų ir Vidurio Europos rūšis. Apie gausumą Lietuvoje mažai žinių, bet, atrodo, nedažna. 5.Limax maximus (Linnaeus, 1758). Gyvena parkuose, soduose, prie sodybų, gyvenviečių, įlenda į rūsius, daržovių saugyklas. Laikoma sinantropine rūšimi. Rasta mažuose lapuočių miškuose, prie gyvenviečių ant žemės ir ant apatinių medžių šakų. Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje aptikta gyvybinga populiacija. Europinė rūšis. 6. Limax cinereoniger (Wolf, 1803). Rastas mišriuose ir lapuočių miškuose, ant žemės, tarp žolių. Europinė rūšis, Lietuvoje nelabai dažnas. 7. Limax flavus (Linnaeus, 1758). Gyvena miškuose ir drėgnose atvirose vietovėse, gyvenviečių šiltnamiuose, daržovių saugyklose, rūsiuose, pastatuose po medinėmis grindimis. Polifagas. Minta daržovėmis, vaisiais, puvenomis, buitinėmis atliekomis. Pavojingas helmintinių ir kitų ligų platintojas. Rastas medinio namo rūsy. Pietų ir Vakarų Europos rūšis. Keletas individų aptikta Kaune. 8. Macrogastra latestriata (Schmidt, 1857). Rasta drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose, paklotėje, po pūvančia mediena. Karpatinė ir baltijinė rūšis. Arealas pertrauktas. Lietuvoje nedaug kur randama. O. Mollendorffas aptiko prie Kauno ir Vilniaus, P. Šivickis – prie Kauno. 9. Clausilia cruciata (Studer, 1820). Rasta drėgname lapuočių miške, paklotėje ir ant pūvančios, apsamanojusios medienos. Alpinė ir Š.Europos rūšis.

Knygoje A.Gurskas aprašė daug rūšių, jas įvertindamas kaip nepakankamai ištirtas arba abejodamas jų paplitimu Lietuvoje, jei pavyzdžiui, jis šios rūšies nerado, bet mini, kad Šivickis ar kiti malakologai yra aptikę; arba jei mato, kad arealas Lietuvos nesiekia; taip pat jei yra radęs vos pora radimviečių, nepuola rūšių priskirti retoms ar nedažnoms. Šios rūšys nebus paminėtos šiame darbe. Knygos gale pateikia moliuskų sąrašą, kurių galima tikėtis rasti Lietuvoje, bet iki 1997 metų jos nebuvo rastos. Tai Cochlicopa lubricella (Porro) – sporadiškai paplitusi visoje Palearktikoje (2003 metais Gursko A. sudarytame Lietuvos sausumos ir gėlavandenių moliuskų sąraše jau įrašyta) ; Columella aspera (Walden) – Šiaurės ir Vakarų Europos rūšis (įrašyta į 2003 m. sąrašą); Truncatellina costulata (Nilsson) – Šiaurinė paplitimo riba Estijoje; Vertigo liljeborgi (West.) (įrašyta į 2003 m. sąrašą); Spermodea lamellata (Jeff.) – Šiaurės Europos rūšis; Vallonia enniensis (Gred.) – Vidurio ir Vakarų Europos rūšis. Rasta Latvijoje; Ena montana (Drap.) – Vidurio Europos, alpinė, karpatinė rūšis. Rasta Latvijoje( įrašyta į 2003 m. sąrašą); Arion intermedius (Nor.) – Vakarų Europos rūšis. Rasta Gotlando saloje ir Šiaurės Vakarų Lenkijoje; Oxychilus allarius (Mull.)- Vakarų Europos rūšis, rasta Gotlando saloje ir Šiaurės Lenkijoje ( įrašyta į 2003 m. sąrašą). Oxychilus draparnaudi (Beck) – Vakarų Europos rūšis, Lenkijoje ir Švedijoje yra sporadiškai išplitusių taškų ( įrašyta į 2003 m. sąrašą); Cecilioides acicula (Mull.) – Vakarų Europos rūšis, gyvena visoje Lenkijoje; Helicigona lapicida (L.) – Vakarų ir Vidurio Europos rūšis, rasta Karaliaučiaus srityje ( įrašyta į 2003 m. sąrašą); Isignomostoma isignomostoma (Schr.) – Alpinė, karpatinė rūšis, rasta Šiaurės Lenkijoje (įrašyta į 2003 m. sąrašą).

Albertas Gurskas, kaip ir Giedrius Vaivilavičius bei Grita Skujienė yra Lietuvos entomologų draugijos malakologijos sekcijos, įkurtos 2003 metų lapkričio 29 dieną, nariai.
2 pav.: Moliuskų rinkimo vietos 1985 -1996 metų laikotarpiu. Šaltinis: Gurskas A.(1997).

6. RETOSIOS MOLIUSKŲ RŪŠYS LATVIJOJE,

LENKIJOJE IR ESTIJOJE

Šiame skyrelyje bus pateiktos Latvijos, Lenkijos, Estijos raudonosiose knygose saugomos rūšys, kurios yra rastos ir Lietuvoje, taip pat palygintos moliuskų kategorijos tarp visų keturių valstybių (taip pat ir Lietuvos) raudonųjų knygų ( 2 lentelė ).

Retosios moliuskų rūšys Latvijoje. Latvijos moliuskų sąraše, sudarytame 2005 lapkričio mėnesį Latvijos malakologės Kristinos Greke ir čeko malakologo Luboš R. Kolouch, įregistruota 171 moliuskų rūšis. Iš jų 29 yra įrašytos į Latvijos raudonąją knygą (1998). Apskritai 41 moliuskų rūšys yra įvairiuose vietiniuose ir/ar tarptautiniuose saugomų rūšių sąrašuose ( Raudonoji knyga; Berno konvencija; EU direktyva, IUCN; Ministrų Kabineto sudarytas sąrašas specialiai saugomoms rūšims ir rūšims su eksplotavimo apribojimais( (No396/14.11.2000); Ministrų kabineto sąrašas dėl mikro – rezervų įsteigimo, apsaugos ir valdymo (No.45/30.01./2001); WKHS (Woodland Key Habitats Species)).

Rūšys, įtrauktos į Latvijos raudonąją knygą: Acicula polita (Hartmann,1840); Aegopinella nitidula (Draparnaud, 1805); Ancylus fluviatilis ( O.F.Muller, 1774); Bulgarica cana (Held, 1836); Cepaea nemoralis (L.,1758); Clausilia bidentata (Strom, 1765); Clausilia cruciata (Studer, 1820); Clausilia dubia (Draparnaud, 1805); Clausilia pumila (Pfeiffer, 1828); Cochlicopa nitens (Gallenstein, 1848); Cochlodina orthostoma (Menke, 1830); Ena montana (Draparnaud, 1801); Helicella obvia (Menke, 1828); Helicigona lapicida (L.1758); Isognomostoma isognomostoma (Schroter, 1784); Litoglyphus naticoides (Pfeiffer, 1828); Margaritifera margaritifera (L., 1758); Myxas glutinosa (O.F. Muller, 1774); Ruthenica filograna (Rossmassler, 1836); Segmentina nitida (Muller, 1774); Theodoxus fluviatilis (L., 1758); Truncatellina cylindrica (Ferussac, 1807); Unio crassus (Phillipson, 1788); Vertigo angustior (Jeffreys, 1830); Vertigo geyeri (Lindholm, 1925); Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871); Vitrea contracta (Westerlund, 1871).

Retosios moliuskų rūšys Lenkijoje. 2001 metų Lenkijos Gyvūnų Raudonoji Knyga sudaryta pagal IUCN/WCU kriterijus ir principus. Joje patalpinta 30 retų ir nykstančių moliuskų rūšių: EX (Extinct) – išnykusios rūšys, kurios nebuvo aptiktos paskutinius 50 metų Lenkijoje: Margaritifera margaritifera (Linneaus, 1758) – jau nerasta po 1930 metų. CR (Critically Endangered) – kritiškai sumažėjęs rūšies individų/populiacijų skaičius, kurių be specialių apsaugos priemonių nepavyks išsaugoti; Vertigo moulinsiana (Dupuy, 1849) – 4 radvietės Lenkijoje – pagrindinė – Pogorzelse, šalia Bialowieza; ( EN (Endangered) – išnykimo grėsmė dėl mažų populiacijų: Lithoglyphus naticoides (C. Pfeiffer, 1828) –Pontinė rūšis, paplitusi Lenkijos lygumų kanaluose ir upėse, per 50 metų labai sumažėjo populiacijos dėl vandens užterštumo; Gyraulus acronicus (Ferussac, 1807) – 5 -8 vietovės Lenkijoje, gyvena ežeruose, kūdrose, mėgsta šaltą klimatą; Vertigo angustior (Jeffreys, 1830) – apie 20 populiacijų Lenkijoje; Sphaerium solidum (Normand, 1844) – 10 radviečių Lenkijoje, tokių kaip Szczecin lagūna, Zegrzyn baseinas ir didelės rytų Lenkijos upės: Biebrza ir Narew; Anodonta cygnea (Linnaeus, 1758) – Palearktinė rūšis, Lenkijoje buvusi dažna, bet dėl buveinių degradacijos – nykstanti; Pseudanodonta complanata (Rossmassler, 1835) – ankščiau buvo gana dažna Lenkijoje, bet dabar nyksta tiek Lenkijoje, tiek visame areale; Unio crassus (Philipsson, 1788) – Palearktinė rūšis, nykstanti visame areale. VU (Vulnerable) – lėtesnis populiacijų nykimas, nei aukštesnėse kategorijose: Pisidium conventus (Clessin, 1877) – Holarktinė rūšis, Lenkijoje žinomos 6 radimvietės, tokios kaip Masurian, Suwalki, Pomerania ežerai. . Reikia paminėti, kad yra išleisti Lenkijos Raudonosios Knygos pataisymai 2002, 2004 metais, o informacija apie nykstančias, kurioms gresia pavojus, moliuskų rūšis (jų pateikta net 129 iš 270 aprašytų Lenkijai, priskirtų įvairioms IUCN kategorijoms) patalpinta TENTACLE žurnale (Nr.13, Sausis, 2005)

Retosios moliuskų rūšys Estijoje. Estijoje užfiksuota 136 moliuskų rūšys, iš kurių į Estijos Raudonąją knygą (1998) įrašytos sekančios ( minimos tos, kurios rastos ir Lietuvoje) :

1(Endangered): Margaritifera margaritifera (Linneaus, 1758); 2(Vulnerable): Bulgarica cana (Held 1836); 3(Rare): Anisus leucostomus (Millet,1813), Anisus vorticulus (Troschel, 1834); Clausilia dubia (Draparnaud, 1805), Cochlicopa nitens (Gallenstain, 1852), Cochlodina orthostoma (Menke, 1830), Pseudanodonta complanata (Rossmassler, 1835), Zoogenetes harpa ( Say, 1824); 5(Care demanding): Acanthinula aculeata (O.F.Muller, 1774), Aegopinella pura (Alder, 1830) ; Bithynia leachi (Sheppard, 1823), Cepaea nemoralis ( Linne, 1758), Ena obscura (O.F.Muller, 1774), Carychium minimum (Müller, 1774) Helix pomatia (Linne, 1758), Macrogastra ventricosa( Draparnaud, 1801), Myxas glutinosa (O.F.Muller,1774), Perforatella bidentata (Chemnitz, 1786), Succinea oblonga (Draparnaud, 1801), Segmentina nitida ( Müller, 1774) Truncatellina costulata (Nilsson, 1823), Truncatellina cylindrica ( Ferussac, 1807), Unio crassus ( Retzius, 1783), Vertigo alpestris ( Alder, 1837), Vertigo angustior (Jeffreys, 1830), Vertigo genesii (Gredler, 1856), Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871); 4 (Indeterminate): Acicula polita ( Hartmann, 1840), Anodonta piscinalis (Nilsson, 1823), Balea perversa (Linnaeus, 1758), Ena montana (Draparnaud, 1801), Macrogastra latestriata( A.Schmidt, 1857), Oxychilius alliarius (Miller,1822), Vertigo moulinsiana ( Dupuy, 1849), Vertigo pygmaea (Draparnaud, 1801).

2 lentelė
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos retųjų moliuskų kategorijos, raudonosiose knygose (RK)
Kategorijos: 0 – IV – 0 – IV EX, CR,EN,VU 0 – V
Moliuskų lotyniškas pavadinimas Lietuvos RK
(1992, 2003, 2005) Raudoni lapai
1995 – 2004 Latvijos RK 1998 Lenkijos RK 2001 Estijos RK 1998
Acanthinula aculeata + 5
Aegopinella pura 5
Anisus leucostomus 3
Anisus vorticulus 3
Anodonta cygnea EN
Anodonta piscinalis 4
Acicula polita 4 4
Aegopinella nitidula

4
Ancylus fluviatilis 2
Arion ater 1 (2005)
2 (1992, 2003) +
Balea perversa 4
Bithynia leachi 5
Bulgarica cana + 3 2
Carychium minimum 5
Cepaea nemoralis 3 5
Clausilia bidentata + 3
Clausilia cruciata + 3
Clausilia dubia 3 3
Clausilia pumila + 3
Cochlicopa nitens 3 3
Cochlodina orthostoma + 3 3
Chondrula tridens +
Ena obscura 5
Ena montana + 3 4
Gyraulus acronicus EN
Helix pomatia 5
Helicella obvia 3
Helicigona lapicida 0
Isognomostoma isognomostoma + 3
Limax maximus 2 (1992, 2003) +
Litoglyphus naticoides 2 EN
Macrogastra latestriata + 4
Macrogastra ventricosa 5
Margaritifera margaritifera 0 (1992, 2003) 1 EX 1
Myxas glutinosa 3 5
Oxychilius alliarius 4
Perforatella bidentata 5
Pisidium conventus VU
Pseudanodonta complanata EN 3
Ruthenica filograna + 3
Segmentina nitida 3 5
Sphaerium solidum EN
Succinea oblonga 5
Theodoxus fluviatilis 4
Truncatellina cylindrica + 0 5
Truncatellina costulata 5
Unio crassus 3 (2005)
4 (2003) + 2 EN 5
Unio tumidus 2 (1992, 2003)
Vertigo alpestris + 5
Vertigo angustior 3 (2005)
4 (2003) + 2 EN 5
Vertigo geyeri 3 (2005)
4 (2003) 3
Vertigo genesii 3 (2005)
4 (2003) 5
Vertigo lilljeborgi +
Vertigo ronnebyensis + 4 5
Vertigo moulinsiana 3 (2005)
4 (2003) + CR 4
Vertigo pygmaea 4
Vitrea contracta 4
Zoogenetes harpa 3

*Pastaba: skliausteliuose nurodomi leidinio metai. Šaltiniai: 1,2,3,4,5,11,13,16,17,19

Apžvelgus lentelės duomenis, tampa akivaizdu, kad į Lietuvos raudonąją knygą yra įtraukta mažiausiai rūšių, lyginant visas keturias valstybes tarpusavy (reikia nepamiršti, kad čia lyginama tik tos rūšys, kurios bendros ir Lietuvai, o daug pas mus neaptinkamų rūšių, bet įtrauktų į kaimyninių valstybių raudonąsias knygas – šioje lentelėje nepateikiama).

7. RETOSIOS EUROPOS SĄJUNGOS RŪŠYS

Sunku būtų išvardyti kiekvienos Europos valstybės retąsias moliuskų rūšis, tačiau yra bendrų, nykstančių, reikalaujančių specialios apsaugos rūšių, kurios visu Europos mastu yra retos ir saugotinos. Tokių rūšių sąrašus yra sudariusi Europos Bendrijų Taryba. Natura 2000 – ES saugomų teritorijų tinklas, apima didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Šis tinklas jungia rečiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei bei remiasi ES gamtos apsaugos direktyvomis.

1.Bendrijai svarbios moliuskų rūšys, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas( įtraukta į II, 1992m. Gegužės 21d. Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, priedą): Vertigo angustior, Vertigo genesii, Vertigo geyeri, Vertigo moulinsiana, Margaritifera margaritifera, Unio crassus. 2. Bendrijai svarbios moliuskų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga (IV priedas): Unio crassus. 3. Bendrijai svarbios moliuskų rūšys, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės (V priedas): Helix pomatia, Margaritifera margaritifera.

8. RETŲJŲ MOLIUSKŲ RŪŠIŲ PREVENCIJA

Norint moliuskų rūšiai užtikrinti apsaugą dėl nykimo, reikia visų pirma išsaugoti biotopą, kuriame jos gyvena. Tačiau dėl įvairių priežasčių – nedidelio Lietuvos moliuskų ištirtumo (taip pat tikslios moliuskų padėties retumo/nykimo atžvilgiu nustatymo) dėl mažo malakologų skaičiaus, dėl sunkaus kai kurių rūšių aptikimo dėl mažų moliuskų matmenų (dauguma net centimetro nesiekia) bei dėl įvairių slaptaviečių, trugdančių moliusko radimą, o taip pat dėl teisiškai apibrėžtų saugomų teritorijų sudarymo sunkumų dėl neaiškių paplitimo vienoje ar kitoje teritorijoje ribų, Lietuvoje retiems ir nykstantiems moliuskams nėra sudarytos apsauginės sąlygos, nebent moliuskų radimvietės sutampa su rezervatais, draustiniais, nacionaliniais parkais, kur moliuskai saugomi bendrai su visu kompleksu kitų biotopų, augalų ir gyvūnų rūšimis. Iš tokių saugomų teritorijų yra plačiau ištirtas Viešvilės rezervatas, kurį tyrė Ingrida Šatkauskienė 1997 metų rugsėjį ir 1998 metų gegužę, liepą, rugpjūtį (rasta 35 moliuskų rūšys). Buvo tiriamos pelkėtos vietos (pakrančių žolynuose: Buveinio, Gličio ežero pakrantėse – 3 moliuskų rūšys ir Viešvilės upelio pakrantėse -12 moliuskų rūšių, viksvinėj pelkėj -0 moliuskų rūšių, žoliniam raiste- 2 moliuskų rūšys), pievos ( stambiažolinėj laukymėj -7 moliuskų rūšys, sausj įvairiažolinėj smiltpievėj -1 moliuskų rūšis, drėgnoj pievoj ~17 rūšių moliuskų) , mišrūs bei spygliuočių miškai (Mėlyniniam eglyne -24 moliuskų rūšys, nemoraliniam eglyne – 7 moliuskų rūšys, trašiam mišriam miške -27 moliuskų rūšys, juodgiry -17 moliuskų rūšių, mėlyniniam pušyne – 12 moliuskų rūšių). Viešvilės rezervate buvo rastos šios retos ir apyretės moliuskų rūšys: Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871) – rasta mėlyninio ir nemoralinio eglyno biotopuose, Acanthinula aculeata (Muller, 1774) – rasta mėlyniniam eglyne, Limax cinereoniger (Wolf, 1803) – rasta eglynuose, pušynuose ir mišriuose miškuose, Deroceras laeve (Muller, 1774) – Buveinio ežero pakrantėse, Viešvilės upelio pakrančių žolynuose rasta; Ruthenica filograna (Rossmassler, 1836) – rasta trąšaus miško biotope Viešvilės upelio žemupy; Clausilia cruceata (Studer, 1820) – rasta juodgirio biotope. I. Šatkauskienė ne tik rastas rūšis priskyrė biotopams, bet nurodė rezervato moliuskų priklausomybę zoogeografiniams rajonams, nurodė vertikalų rūšių pasiskirstymą dirvos paviršiaus atžvilgiu, palygino rastų rūšių biotopus su Švedijos, Olandijos, D. Britanijos šių rūšių biotopais. ( Šatkauskienė I., 2004).2001 metų Ekologijos žurnale Nr.2 ji pateikė retų Lietuvoje ir visame areale moliuskų rūšių sąrašą, kurios turėtų būti įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą (Acicula polita, Truncatellina cylindrica, Vertigo moulinsiana, Vertigo ronnebyensis, Limax maximus, Limax flavus, Cochlodina orthostoma, Ruthenica filograna, Clausilia cruciata, Clausilia pumila, Chilostoma faustinum, Vertigo modesta). Pasak Skujienės G., Giedriaus Vaivilavičiaus (2001), yra tirtas malakologiniu atžvilgiu ir Kamanų rezervatas: 1999 metais Vainušytė D. parašė diplominį darbą “Kamanų rezervato sausumos moliuskai”. Teigiama, kad 1975 metais ji tyrė juodalksnyno malakofauną ir užfiksavo 27 moliuskų rūšis. Kamanų rezervato tinklapyje pateiktas sąrašas čia rastų augalų ir gyvūnų rūšių, įtrauktų į Raudonąją Knygą, tarp kurių įtraukta ir 3(R) kategorijos Mažoji suktenė – Vertigo angustior (Jeff.). Pranciškus Baltrus Šivickis yra tyręs Žuvinto ežero ir jo pakrančių malakofauną, ją apibendrinęs rusų kalba išleistoje knygoje “Žuvinto rezervatas”( 1968 metai, Vilnius). Neaiškus Čepkelių rezervato malakologinis ištirtumas. Iš kitų saugotinų teritorijų, geriausiai tyrinėtas yra Verkių regioninis parkas – 2000 metais jame buvo atlikti sausumos sraigių ir šliužų pasiskirstymo preliminariniai tyrimai, rasta 50 moliuskų rūšių, iš jų dvi naujos Lietuvos malakofaunai (Cochlicopa lubricella (O.F.Muller, 1774), Cochlicopa nitens (Gallenstein, 1848), tyrimus atliko Grita Skujienė bei Giedrius Vaivilavičius. Iš retesnių rasta Carychium tridentatum, Truncatellina cylindrica, Vertigo alpestris, Vertigo angustior, Valonia excentrica, Acanthinula aculeata, Discus rotundatus, Vitrea contracta, Limax cinereoniger, Cochlodina orthostoma, Clausilia cruciata, Helicella obvia, Euomphalia strigella, Arianta arbustorum. ( Skujienė G., Vaivilavičius G., 2001).

Lietuva minima ir IUCN ( Tarptautinė gamtos išteklių apsaugos sąjunga) kaip Vertigo moulinsiana(LR), Vertigo angustior(LR), Vertigo geyeri(LR), Myxas glutinosa(DD), Cochlicopa nitens(LR), Unio crassus(LR), Pseudanodonta complanata(LR) rūšių radimvietė.

Lietuva dalyvauja Natura2000 projekte, nes jos teritorijoje yra užfilsuotos retos visoje Europoje rūšys: Vertigo angustior, Vertigo genesii, Vertigo geyeri, Vertigo moulinsiana, Unio crassus, Margaritifera margaritifera. 2003 metų rugsėjo mėnesio Cardiff’o raporte “Laukinės faunos ir floros bei natūralių buveinių apsauga Europoje” išvadas apie Lietuvos retąsias ir saugotinas bestuburių, o tuo pačiu ir moliuskų rūšis padarė Povilas Ivinskis ir Mindaugas Dagys. Pranešime rašoma, kad iš 5 moliuskų rūšių, įrašytų į ES direktyvos II priedą, tik 3 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Pranešime rašoma, jog Vertigo moulinsiana randama mažų upelių pakrantėmis Metelių ir Obelijos ežerų apylinkėse, Vertigo genesii aptinkama Metelių ir Obelijos ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, Vertigo angustior – randama apie Adutiškį, Metelių regioniniame parke šalia Obelijos ir Luodžio ežerų Molėtų rajone, taip pat Žuvinto rezervate bei Verkių regioniniame parke. Vertigo geyeri – prie Metelių ir Obelijos ežerų. Unio crassus – plačiai paplitusi Lietuvos upeliuose ir upėse, svarbiausios populiacijos susitelkusios Nemunėlio ir Žeimenos upėse, taip pat Švenčionių ir Tauragės rajonuose. Pateiktos lentelės, kuriose nurodoma rūšys, esančios saugomose teritorijose: tai Vertigo angustior – Žuvinto, Unio crassus – Girutiškio rezervatuose, Vertigo genesii, Vertigo geyeri ir Vertigo moulinsiana – Metelių regioniniame parke. (Cardiff, 2003) . Manoma, kad Girutiškio rezervate, vienintelėje vietoje Lietuvoje, gali būti randama Margaritifera margaritifera. Lietuvoje yra sukurta Natura2000 duomenų bazė apie ES svarbos rūšių, tuo pačiu ir moliuskų, radimvietes, kurias galima būtų pasiūlyti kaip saugotinas teritorijas Natura2000 projektui. 2005 metų balandžio 27 dieną vykusiame seminare “ES Buveinių direktyvos priedų buveinės ir rūšys Lietuvoje: duomenys ir tyrimai 2001 – 2006m.” buvo aptariama ir moliuskai, ir nurodoma, kad šiuo metu yra tik apytikriai duomenys apie 5 moliuskų rūšių radvietes, apie 2 moliuskų rūšis ( Margaritifera margaritifera ir Vertigo genesii) – duomenys pasenę. Teigiama, kad ES svarbos bestuburių tyrimų sunkumus Lietuvoje sukelia: 1. per mažas ekspertų skaičius, 2. dauguma rūšių yra plačiai paplitę Lietuvoje, bet žinoma tik nedaugelis populiacijų, todėl labai sunku įvertinti rūšių buveinių plotus, rūšių gyvybingumą, apsaugos būkles, 3.Sudėtingas rūšių populiacijų dydžių įvertinimas bestuburiams gyvūnams, reikalaujantis didelio ekspertų skaičiaus, laiko ir patikimų metodikų.

Leave a Comment