Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………..3Žinduolių klasifikacija………………………………………………………………………4Kloakiniai……………………………………………………………………………………5Sterbliniai……………………………………………………………………………………5Vabzdžiaėdžiai………………………………………………………………………………5Šikšnosparniai……………………………………………………………………………….6Šokuojantieji kirstukai………………………………………………………………..……..6Primatai………………………………………………………………………………………7Skruzdėdos ir joms giminingi……………………………………………………………….8Triušiai, kiškiai ir kiškėnai…………………………………………………………………..8Graužikai…………………………………………………………………………………….9Banginiai…………………………………………………………………………………….9Plėšrieji……………………………………………………………………………………..10Ruoniai ir jūrų liūtai………………………………………………………………………..12Drambliai……………………………………………………………………………………12Neporakanopiniai žinduoliai……………………………………………………………….12Porakanopiniai žinduoliai…………………………………………………………………..13Kaguanai……………………………………………………………………………………13Tupajos……………………………………………………………………………………..13Skuojučiai…………………………………………………………………………………..13Vamzdžiantis……………………………………………………………………………….13Damanai…………………………………………………………………………………….13Diugonis……………………………………………………………………………………13Lamantinai………………………………………………………………………………….13Išvados………………………………………………………………………………………14Naudota literatūra…………………………………………………………………………..15ĮvadasVisi žinduoliai – geriausiai žinoma stuburinių grupė. Žinduoliai paplitę daugiausiai sausumoje, tačiau jie gyvena ore ir vandenyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas palaikyti pastovią vidutinę kūno temperatūrą, nesvarbu kokios būtų aplinkos sąlygos. Žinduoliai labai lengvai prisitaiko ir dažnai pakeičia savo elgseną, kad prisiderintų prie kintančių aplinkybių. Be to, tai greiti, turintys jautrią uoslę, klausą ir aštrią regą gyvūnai, dėl CNS išsivystymo jie turi gebėjimą kaupti patyrimą ir dalytis juo su gentainiais. Kaip žinome, žinduoliai veda gyvus jauniklius ir patelės maitina juos savo pienu, augina jauniklius, kurie žaisdami ir stebėdami suaugusius įgyja įgūdžius reikalingus išgyventi. Prieš 100m. dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesusitikdavo su žmonėmis. Nuo tada žmonių skaičius greitai augo, o kartu didėjo energijos ir žaliavų vartojimas. Dabar mūsų planetoje teliko labai mažai vietų, kur dar nepasiekė žmogus. Naturalios buveinės nyksta ir Žemės bioologinė įvairovė – bendras visų dabar gyvenančių rūšių skaičius – sparčiai mažėja. Tai potencialiai pavojinga žmonėms, nes dėl to pasaulis vis labiau praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali buti pražūtingos. Labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be žmogaus pagalbos jos negali išlikti. O tokių rūšių yra be galo daug.Žinduolių klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia
Tipas Chordiniai Chordata Klasė ŽinduoliaiMammalia Būrys Kloakiniai žinduolai Monotremata Šeimos 2 Rūšys 5 Sterbliniai Marsupialia Šeimos 22 Rūšys 292 VabzdžiaėdžiaiInsectivora Šeimos 6 Rūšys 365 Šikšnosparniai Chiroptera Šeimos 18 Rūšys 977 KaguanaiDermoptera Šeimos 1 Rūšys 2 Šokuojantieji kirstukaiMacroscelidea Šeimos 1 Rūšys 15 TupajosScandentia Šeimos 1 Rūšys 19 Primatai Primates Šeimos 11 Rūšys 356 Skurzdėdos ir joms giminingiXenarthra Šeimos 4 Rūšys 29 Skujuočiai Pholidota Šeimos 1 Rūšys 7 Triušiai, kiškiai ir kiškėnaiLagomorpha Šeimos 2 Rūšys 80 GraužikaiRodentia Šeimos 30 Rūšys 1702 BanginiaiCetacea Šeimos 13 Rūšys 83 PlėšriejiCarnivora Šeimos 7 Rūšys 249 Ruoniai ir jūrų liūtaiPinnipedia Šeimos 3 Rūšys 34 DrambliaiProboscidea Šeimos 1 Rūšys 3 VamzdžiadantisTubulidentata Šeimos 1 Rūšys 1 DamanaiHyracoidea Šeimos 1 Rūšys 8 Diugonis ir LamantinaiSirenia Šeimos 2 Rūšys 4 Neporakanopiniai žinduoliaiPerissodactyla Šeimos 3 Rūšys 19 Porakanopinai žinduoliaiArtiodactyla Šeimos 10 Rūšys 225Kiekviename būryje yra rūšių, kurios arti išnykimo ribos, todėl juos būtina saugoti ir neleisti jiems išnykti, nes tai didelis gamtos turtas.
Kloakinai žinduoliai Monotremata
● Ilgasnapė echidna Zaglossus bartoniIlgis 60 – 100cmMasė 5 – 10kgPaplitimas Naujoji GvinėjaBuveinės Vidutinio klimato, tropinai ir drėgnieji miškai, kalnai, stepės, dykynės, savanosStatusas IšnykstantiŠios rūšies žemyn lenkto snapo ilgis gali viršyti 20cm; jo gale yra mažytė burna, o pamate – nedidelės, arti įstatytos akys. Kaip ir kitų echidnų, ilgasnapės echidnas patelė iškasa kiaušiniui urvą, tačiau šios rūšies patelė išsiritusį jauniklį nešioja ir žindo sterblėje. Ši echidna – didžiauisa iš visų kloakinių; juda lėtai, o gindamasi susisuka į spygliuotą kamuolį. Pro ilgą juoda kailį spyglių beveik nesimato.
Sterbliniai Marsupialia
● Trumpauodegė kengūra Setonix barchyurusIlgis 40 – 54 cm Masė 2,5 – 5kgPaplitimas P. Australija, Rotnesto ir Baldo salosBuveinės Tropiniai ir drėnieji miškai
Statusas Gali išnyktiLabai reta Australijos žemyne trumpauodegė kengura, arba kvoka, išlikusi 2 salose prie pietvakarinių krantų, nes čia nėra įvežtų gruobuonių, tokių kaip lapės. Ši nedidelė kengūra dažnai lankosi tankiame miške, atviroje miškingoje vietoje, žemuose bruzgynuose ir, jei tik yra, pelkių pakraščiuose ir upių pakrantėse. Po dienos poilsio tankioje augalijoje naktį maitinasi lapais, žolėmis ir vaisiais. Gyvena mažomis šeimyninėmis grupėmis, kartu dalijasi teritorija. Nėštumas trunka 27d. Vienintelis jauniklis sterblę palieka po 6 mėn. APSAUGA: Kvokos yra labai mėgiamos turistų, tačiau turistus reikia įspėti, kad jie nemaitintų žmonių maistu, nes šiuolaikinis maistas sutrigdo jautrią kvokų virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties jų populiacija greitai nyksta.Taip pat nykstantys yra:● Šlakuotoji sterblinė pelė Parantechinus apicalisPaplitimas P. v. Australija● Voverinis kuskusas Gymnobelidus leadbeateriPaplitimas P. r. Australija (Centrinė plynaukštė, Viktorija)● Potoras Potorous longipes Paplitimas P. r. Australija
Vabzdžiaėdžiai Insectivora
● Kurmėnas Desmana moschataIlgis 18 – 21cm Masė 450g Paplitimas Nuo R. Europos iki C. Azijos Buveinės Ežerai, tvenkiniai , kūdros, upės, upeliaiStatusas Gali išnyktiPrimena vandeninius kirstukus. Uodega tokio pat ilgio kaip galva ir kūnas, iš šonų suplota ir vandenyje veikia kaip irklas ir vairas. Užpakalinės pėdos plėvėtos, priekinės – tik iš dalies. Naktimis ieško grobio, ilga, jautria nosimi naršydamas upės dugno dumblą, akmenis; gyvena grupėmis ir keliese dalijasi pakrante, o tai nebudinga vabzdžiaėdžiams. Po 40–50 nėštumo dienų 3–5 gimusiais jaunikliais rūpinasi patelė; nujunkomi 4sav. APSAUGA: Kurmėnai buvo medžiojami ne vieną šimtmetį, bet dabar jie saugomi įstatymų, įgyvendinamos jų atkūrimo programos. Tačiau jiems tebegresia pavojus išnykti dėl gėlavandenių buveinių praradimo, nes minta vandens vabzdžiais, varlėmis, vėžiais ir panašiais vandens gyvūnais. Jų buveinės ir toliau naikinamos žemę pritaikant žemėnaudai, jiems kenkia žemdirbystės ir pramonės tarša.
Taip pat nykstantys yra:● Mindanao gimnūra Podogymnura trueiPaplitimas P. r. Azija● Haičio plyšiadantis Solenodon paradoxus Paplitimas Karibų jūros salos (Haitis)● Ūdrinis kirstukas Potamogale velox Paplitimas V. C. Afrika
Šikšnosparniai Chiroptera
● Rodrigo sraidantysis šuo Pteropus RodricensisIlgis 35cm Masė 250 – 275g Paplitimas Indijos vandenynas (Rodrigo sala)Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai Statusas Sparčiai nykstantisNykstant buveinėms dėl audrų, žmogaus kišimosi, vietinės medžioklės mėsai, dabar gamtoje teliko keli šimtai šių šikšnosparnių. Tačiau keliuose centruose sėkmingai įgyvendinama jų veisimo nelaisvėje programa. Naktį šie šikšnosparniai sausose miškingose vietovėse ieško įvairių medžių vaisių – palmių vaisių, mangų, figų. Kaip i…r daugelis kitų vaisėdžių šikšnosparnių, jie išspaudžia tik sultis ir minkštima, o kietesnes dalis palieka. Stebint nelaisvėje sužinota, kad kiekvienas dominuojantis patinas suburia haremą iš 10 patelių, su kuriomis ilsisi ir poruojasi. Pavaldūs ir nesubrendę patinai ilsisi kitoje stovyklos dalyje.
Šokuojantieji kirstukai Macroscelidea
● Auksinis šokuojantysis kirstukas Rhynhocyon chrysopygusIlgis 27 – 29cmMasė 525 – 550gPaplitimas R. AfrikaBuveinės Tropiniai ir drėgnieji miškaiStatusas NykstantisŠis spalvingas šokuojantis kirstukas turi pilkas užpakalines pėdas, kojas ir ausis, daugiausia juodą, baltu galiuku uodegą, apaugusią retais plaukais, gelsvai rudą galvą bei kūną ir auksaspalvį lopą ant pasturgalio. Minta smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, vabzdžiais, šimtakojais. Kilus pavojui pliaukšteli uodega per lapus įspėdamas kitus, tada greitai šokuoja šalin, neretai pašokdamas, kad parodytų savo energiją.
Primatai Primates
(pobūris pusbeždžionės Strepsirhini)● Laibapirštis Daubentonia madagascariensisIlgis 40cmMasė 2,5 – 3kgPaplitimas Madagaskaro š. v. ir r. dalisBuveinės Tropiniai ir drėgnieji miškaiStatusas NykstantisLaibapirštis, turi šiurkštų, juodą susivėlusį kailį, su baltų akuotplaukių skraiste. Tai – naktinis primatas. Ilgu viduriniu pirštu jis stuksena į medžius ir įdėmiai klausosi didžiulėmis ausimis medieną graužiančių lervų po žieve. Atidengia jas grauždamas į graužikų panašiais nuolat augančiais priekiniais dantimis ir iškrapšto viduriniu pirštu. Taip pat ėda vaisius, tarp jų kokosų minkštimą, sėklas ir grybus. Laibapirščiai dalijasi dideliu iš lazdelių sukrautu lizdu, bet naudojasi juo iš eilės, ne kartu. Jaunikliai lieka su motina 2m.
APSAUGA: Įkurtos kelios nedidelės laibapirščių veisimo nelaisvėje kolonijos norint juos tirti ir tikintis grąžinti į tinkamas buveines.Taip pat nykstančios yra:● Lieknasis loris Loris tardigradusPaplitimas P. Azija, Šri Lanka● Lemūras varis Varecia variagataPaplitimas Madagaskaro r. dalis
(pobūris beždžionės Haplorhini)● Auksaspalvis tamarinas Leontopithecus rosaliaIlgis 20 – 25 cmMasė 400 – 800 gPaplitimas P. Amerikos r. dalisBuveinės Tropiniai ir drėgnieji miškaiStatusas Sparčiai nykstantisVeidas tamsiai pilkas, o plaštakos ir rankų pirštai ilgi ir ploni, kad galėtų iš žievės ir plyšių iškrapštyti vabzdžių lervas. Tačiau apie 4/5 jo maisto sudaro vaisiai, kuriuos papildo sakai ir nektaras. Maitinasi dieną, o naktį miega sąžalynuose arba dažnai medžio drevėje. 4 – 11 individų būryje būna tik viena besidauginanti patino ir patelės pora, o kiti nariai padeda auginti jauniklius (grupėje paprastai būna 2 palikuonys). Padėjėjų lytinis aktyvumas nėra slopinamas, tačiau jie neveda jauniklių, kol netampa dominuojančiais partneriais.APSAUGA: Sunki auksaspalvio tamarino padėtis tapo miško kirtimo padarinių simboliu ir nuo XXa. 7 dešimtmečio juo rūpinasi gamtosauga. Jie sėkmingai veisėsi ir nuo 9 dešimtmečio buvo vėl grąžinami į Brazilijos p. r. dalį. Dabar gamtoje yra daugiau kaip 150 nelaisvėje užaugintų tamarinų ir jų palikuonių, tačiau jų padėtis tebėra nesaugi.
Taip pat nykstančios yra:● Perukuotasis tamarinas Saguinus Oedipus Paplitimas P. Amerikos š. v. dalis ● Didnosė beždžionė Nasalis larvatusPaplitimas P. r. Azija
(pobūris žmoginės beždžionės Haplorhini)● Lygumų gorila Gorilla gorilla Aukštis 1,3 – 1,9mMasė 68 – 200kgPaplitimas C. AfrikaBuveinės Tropiniai ir drėgnieji miškaiStatusas NykstantiGorilos – didžiausi dabar gyvenantys primatai – dieną aktyvios miškų gyventojos, mintančios vaisiais, lapais, stiebais ir sėklomis, trimitais. Naktį jos palenkia medžių šakas ir pasidaro miegui guolį.Gyvena nedidelėmis pastoviomis grupėmis po 3–20, kurioms būdingi glaudūs saitai tarp sidabranugario (domonuojančio patino) ir patelės su palikuonimis. Bendraudama lygumų gorila naudoja įvairias veido išraiškas, kūno pozas, garsus: inkštimą, kriuksėjimą, pasitenkinimo gurgėjimą, pavojaus lojimą…. Jos 800–1800ha gyvenamasis plotas gali iš dalies sutapti kaimyninių grupių valdomis, bet aktyviai jos negina. Vienas jauniklis gimsta po 8,5 nėštumo mėnesio. 4–6mėn. jis būna įsikibęs į motinos pilvą, vėliau joja ant jos pečių arba nugaros. Augalus pradeda kramtyti 4 mėn., nujunkomas iki 3m.
APSAUGA: Didžiausią pavojų lygumų goriloms kelia jų miško buveinės kirtimas ir deginimas žemdirbystei, nelegali medžioklė, trofėjinis brakonieriavimas. Šiai rūšiai priklauso beveik visos Zoo sodų ir parkų gorilos, tačiau retai kada bandoma paleisti į gamtą nelaisvėje užaugintus individus dėl sudėtingo, glaudžiai susijusio soc. gorilų gyvenimo.Taip pat nykstančios yra:● Sidabrinis gibonas Hylobates moloch Paplitimas P. r. Azija ● Mažoji šimpanzė Pan paniscus Paplitimas C. Afrika
Skruzdėdos ir joms giminingi Xenarthra
● Apykaklėtasis tinginys Bradypus torquatus Ilgis 45 – 50cm Masė 3,5 – 4kg Paplitimas P. Amerikos r. dalis Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai Statusas NykstantisBūdinga tipiška nedidelė tinginių galva, mažos akys bei ausys, maža kailio paslėpta uodega. Šiurkščiame kailyje, kuris aplink galvą, kaklą ir pečius ilgesnis, tamsesnis, gyvena dumbliai, erkės, vabalai, drugiai. Apykaklėtasis tinginys ėda lapus, pumpurus kai kurių medžių šakeles. Jis gerai plaukioja, be fizinio lėtumo, raumenys, palyginti su viso kūno dydžiu-maži ir silpni. Pagrindinis tinginio gynybos būdas – nejudėti, kad liktų nepastebėtas arba kirsti grėsmingais nagais. Vienas jauniklis, sveriantis apie 250g, gimsta po 5 – 6mėn. APSAUGA: Tinginai yra visiškai priklausomi nuo medžių ir negali pabėgti pasirodžius miško kirtėjams, todėl kai kuriose srityse, prieš pradedant kirsti mišką, jie atsargiai sugaunami. Tinginiai pažymimi, išmatuojami ir pasveriami, nustatoma jų lytis. Paimami mėginai genetinaims tyrimams. Po to jie paleidžiami saugesnėse vietose.
Taip pat nykstantys yra:● Didysis šarvuotis Priodontes maximus Paplitimas P. Amerikos š. c. dalis
Triušiai, kiškiai ir kiškėnai Lagomorpha
● Beuodegis triušis Romerolagus diazi Ilgis 23 – 32cm Masė 375 – 600g Paplitimas Meksikos c. dalisBuveinės Spygliuočių miškai, stepės, dykynės, savanos, kalnaiStatusas NykstantisGyvena grupėmis po 2–5. Kaip triušis turi labai trumpas, apvalias ausis, palyginti mažas užpakalines kojas bei pėdas ir bendrauja veriamais švilpesiais. Minta daugiausia aukšta, tankia žole, kurioje įsirengia urvą.
Taip pat nykstantys yra:● Japoninis medžių kiškis Pentalagus furnessi Paplitimas Amamijo ir tokūnos salos● Šeriuotasis kiškis Kaprolagus Hispidus Paplitimas Azijos p. dalis
Graužikai Rodentia
(pobūris peliniai Myomorpha)● Sirijos žiurkėnas Mesocricetus auratus Ilgis 13 – 13,5cm Masė 100 – 125g Paplitimas Azijos v. dalisBuveinės Stepės, dykynės, savanos, krūmynaiStatusas IšnykstantisSirijos žiurkėnai, gerai žinomi visame pasaulyje kaip naminai gyvūnėliai, laukinėje gamtoje aptinkami tik Azijos v. srityje. Kailiukas nuolat švarinams; šiam tikslui panaudojami priekiniai dantys, nagai. Šis žiurkėnas išsikasa iki 2m gylio urvą, kurį retai kada palieka. Minta sėklomis, riešutais, smulkiais gyvūnais. Kitiems žiurkėnams būna agresyvūs.
Taip pat nykstantys yra:● Madagaskaro didžioji žiurkė Hypogeomys antimentaPaplitimas Madagaskaro v. dalis● Australijos žiurkė Leporillus conditorPaplitimas P. Australija● Keturpirštis šoklys Allactaga tetradactyla Paplitimas Š. Afrika
Banginiai Cetacea
(pobūris lygieji Mysticeti)● Pilkasis banginis Eschrichtius rogustusIlgis 13 – 15m Masė 14 – 35t Paplitimas Ramiojo vandenyno š. dalisBuveinės Jūros ir vandenynaiStatusas NykstantisKaip ir kiti lygieji banginiai, pilkieji banginiai maitinasi filtruodami maistą iš vandens. Tačiau neįprasta tai, kad jie taip pat paneria į negilų jūros dugną ir pilna burna susemia daug dumblo, iškošdami smulkius gyvūnus trumpais, šiurkščiais ūsais. Šia banginis skleidžia kriuksinčius, aimanuojančius, vaitoja…nčius, tarškančius garsus, bet jų paskirtis nelabai aiški. Kiekvienoje žandikaulio pusėje yra 130–180 plokštelių. APSAUGA: Dėl 1946m. priimto apsaugos įstatymo jų populiacija r. Ramiojo vandenyno dalyje išaugo, tačiau v. dalyje vis dar nedidelė.
Taip pat nykstantys yra:● Pietinis banginis Eubalaena Glacialis Paplitimas Viso pasaulio vidutinio klimato ir subpoliarinai vandenys● Grenlandinis banginis Balaena mysticetusPaplitimas Arktiniai ir subarktiniai vandenys● Mėlynasis banginis Balaenoptera musculusPaplitimas Visas pasaulis (Išskyrus Viduržemio, Baltijos, Raudonąją jūrą, Persijos įlanką)
(pobūris dantytieji Odontoceti)● Hektoro delfinas Tephalorhynchus hectoriIlgis 1,2 – 1,5m Masė iki 57kg Paplitimas N. ZelandijaBuveinės Jūros ir vandenynaiStatusas NykstantisTai vienas mažiausių delfinų, kūno kontūrai panašus į jūros kiaulę. Būdingas nuožulniai smailėjantis snukis, bei ryškaus snapo ir iškylios riebalinės pagalvėlės. Kūnas pilkas, o plaukmenys, nugaros pelekas, uodega juodi. Šie judrūs, draugiją mėgstantys delfinai sudaro iki 5 individų būrius ir daug laiko praleidžia vaikydamiesi, liesdamiesi, pliaukšėdami plaukmenimis, bendraudami tarpusavy. Maitinasi įv. gylyje, daugiausia žuvimis, kalmarais. Kaip priekrantės rūšiai, Hektoro delfinams itin didelį pavojų kelia žvejybos tinklai ir tarša.APSAUGA: 1966m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija uždraudė medžioti tam tikras rūšis ir jos šiek tiek atsigavo. Komercinė banginių medžioklė buvo visiškai uždrausta 1986m. Šiandien didžiausią pavojų mažesniems banginiams kelia žvejybos tinklai, į kuriuos įsipainioję jie nuskęsta.
Taip pat nykstantys yra:● Gango delfinas Platanista Gangetica Paplitimas P. Azija (Indo, Gango, Bramaputros upių baseinai)● Kinijos ežerinis delfinas Lipotes VexilliferPaplitimas P. Azija (Jangdzė)● Kalifornijos jūrų kiaulė Phocoena sinus Paplitimas Kalifornijos įlanka
Plėšrieji Carnivora
(Šeima šunys ir jiems giminingi Canidae)● Afrikos hieninis šuo Lycaon pictus Ilgis 76 – 110cm Masė 17 – 36kg Paplitimas Afrika Buveinės Kalnai, stepės, dykynės, savanos, laukai, krūmynai, pajūrio sritis Statusas NykstantisGyvena gaujomis po 30. Dauginais tik dominuojanti pora. Po 69-73 nėštumo dienų gimsta 10–12 jauniklių, kuriuos prižiūri ir gina visi gaujos nariai, atrydami jiems maisto, kol jie patys maždaug 12mėn. amžiaus išmoksta medžioti. Visa gauja bendrai medžioja stambų grobį, pvz. gnu, zebrus, impalas. Šis šuo turi ilgas kojas ir yra liekno sudėjimo, palyginti maža galva, didelėmis ausimis ir trumpu, plačiu snukiu. Turi tik po 4 pirštus ant kiekvienos kojos, o tai šuniniams neįprasta. Kailio raštas labia margas, tačiau snukis paprastai juodas, o uodegos galas baltas.
APSAUGA: Šie laukiniai šunys seniau buvo plačiai paplitę visoje Afrikoje daugelyje buveinių, bet dabar liko tik išsimėčiusios populiacijos. Jie ir toliau persekiojami, gaudomi spąstais ir šaudomi, be to, žūva keliuose. Jie kenčia nuo buveinės nykimo ir naminių šunų perduotų ligų (pasiutligės, maro). Jų išlikimas priklauso nuo aktyvios gamtosaugos, įskaitant gaujų judėjimo sekimą, uždedant radijo ankaklius.Taip pat nykstantys yra:● Etiopijos šakalas Canis simensis Paplitimas R. Afrika● Rudasis vilkas Canis rufus Paplitimas Grąžintas į JAV r. dalį (Š. Karoliną)
(Šeima lokiai Ursidae)● Didžioji panda Ailuropoda melanoleucaIlgis 1,6 – 1,9m Masė 70 – 125kg Paplitimas R. Azija Buveinės Kalnai, tropiniai ir drėgnieji bei spygliuočių miškai Statusas NykstantisJos racionas labia ribotas – 99% sudaro bambukai. Ėda apie 30 rūšių bambukų skirtingas dalis: pavasarį – jaunus ūglius, vasarą – lapus, žiemą – stiebus. Kai yra, neatsisako maitos, vabzdžių, lervų ir kiaušinių. Pandos gyvena pavieniui, maitinasi sutemus, miega bambukų tankmėje. Savo gyvenimąją sritį žymi analinių liaukų kvapais, šlapimu ir įdrėskimais, kad išvengtų susidūrimų. Patelė pasirengimą poruotis išreiškia dejonėmis, bliovimu ir lojimu. Susiri…nkę patinai gainiojasi ir kaunasi dėl patelių. Nuo 1 iki 2 jauniklių po 45 neštumo dienų gimsta guolyje medžių drėvėje arba uolų plyšyje. Beveik pliki naujagimiai būna vos 15cm ilgio ir sveria 100g. APSAUGA: Nelaisvėje laikoma daugiau kaip 100 pandų, bet tik 30% ten gimusių jauniklių išgyvena ilgiau nei 6mėn. Gamtoje pandos jaunikliai išbūna guolyje 4 – 6sav., po to joja ant mamos nugaros, iki 6mėn. amžiaus risnoja greta jos, o 18mėn. tampa savarankiški. Dauguma laukinių populiacijų tokios mažos ir suskaidytos, kad genetiškai yra negyvybingos, joms vis dar kelia pavojų brakonieriai. Išlikti pandoms padėtų buveinių koridoriai ir vietinių gyventojų parama.
Taip pat nykstantys yra:
● Malajinis lokys Helarctos malayanus Paplitimas P. r. Azija● Ilgalūpis lokys Melursus ursinus Paplitimas P. Azija(Šeima katės Felidae)● Tigras Panthera tigrisIlgis 1,4 – 2,8m Masė 100 – 300kg Paplitimas P. R. Azija Buveinės Kalnai, tropiniai ir drėgnieji, vidutinio klimato bei spygliuočių miškai Statusas NykstantisTigro dydis, kailio spalva, žymės įvairuoja priklausomai nuo porūšio. (Suskaičiuota 8 porūšiai, tačiau nuo 1950m 3 jau išnyko). Tigrai paprastai medžioja naktį, daugiausiai elnius, laukines kiaules, galvijus, neatsisako ir beždžionių, paukščių, roplių, žuvų, jaunu drambliukų, raganosių, dvėsenos.Vienu metu gali suėsti iki 40kg mėsos ir prie stambaus grobio grįžta kas 3–6 dienas. Gyvena pavieniui. Bet kartais patiną galima pamatyti besiilsiantį ar ėdantį su patele ir jaunikliais, o kartais tigrai keliauja grupėmis. APSAUGA: Brakonieriavimas, buveinės nykimas ir grobio stygius dėl besaikės medžioklės kelia didžiausią grėsmę. Nors daugelyje sričių tigrus saugo įstatymas, jie vis dar nelegaliai žudomi, daugiausia dėl kailio panaudojimo tradicinėje kinų medicinoje. Čitvano nac. parkas Nepale rengia projektus tigrams išsaugoti: įkurti kovos su brakorieniaviomu būriai, vyksta tarptautinė švietimo kampanija.
Taip pat nykstantys yra:● Ispanijos lūšis Felis pardina Paplitimas P. v. Europa● Margarita Felis margarita Paplitimas P. C. Azija, Š. Afrika
Ruoniai ir jūrų liūtai Pinnipedia
● Viduržemio jūros ruonis vienuolis Monachus monachusIlgis 2,4 – 2,8m Masė 250 – 400kg Paplitimas Viduržemio, Juodoji jūra, Atlanto vand. Buveinės Pajūrio sritis Statusas Sparčiai nykstantisŠiam ruoniui būdingas glotnus tamsiai rudas kailis, šviesesnis kūno apačioje. Minta daugiausiai žuvimis, omarais, aštunkojais. Sausumoje jie ne tokie bendruomeniški, kaip dauguma kitų ruonių. Motinos ir jauniklio poros arba nedidelės grupės laikosi skyrium, nutolusios dideliais tarpais. Ši labai reta rūšis nemėgsta žmogaus trigdymo, todėl slepiasi jūros olose.Didelį pavojų kelia griūvančios olos, tarša, besaikė žvejyba,virusinės infekcijos.
Drambliai Proboscidea
● Afrikos miškinis dramblys Loxodonta cyclotisIlgis 3 – 4m Masė 0,9 – 3t Paplitimas V. C. Afrika Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai, kalnai Statusas NykstantisTuri tamsesnę odą, apvalesnes ausis ir labiau plaukuotą straublį nei kitos rūšys. Geltonos arba rusvos iltys yra lygiagrečios ir nulinkusios žemyn, todėl šis dramblys gali laisvai judėti tarp tankių augalųAPSAUGA: Tikrąją žalą dramblių populiacijoms padarė medžioklė – dramblių iltys yra pagrindinis dramblio kaulo šaltinis. Kadangi dramblių nėštumas trunka apie 22 mėn., jų skaičius atsigauna lėtai. 1989 m. Kenijos vyriausybė suorganizuotas į krūvą sukrauto dramblio kaulo sudeginimas aiškiai parodė, kad prekyba dramblio kaulu daugiau nebus toleruojama. 1990 m. buvo uždrausta pardavinėti dramblio kaulą tarptautiniu mastu, tačiau jo paklausa išliko. 1997 m. trijose Afrikos šalyse buvo atnaujinta ribota prekyba, o dalis pajamų skiriama apsaugai.
Neporakanopiniai žinduoliai Perissodactyla(Šeima arkliai ir jiems giminingi Equidae)● Dykuminis zebras Equus grevyiIlgis 2,5 – 3m Masė 350 – 450kg Paplitimas R. Afrika Buveinės Dykumos, stepės, savonos, dykynės Statusas Nykstantis…Turi tankius, siaurus dryžius, kurie išlieka ryškūs iki pat kanopų; pilvas, uodegos pamatas balti. Patinai užima iki 10km2 teritorijas. Patelės ir kumeliukai klaidžioja laisvai, galbūt susidurdami į nedideles, laisvas bandas pasiganyti, tačiau nėra jokių ilgalaikių andos ryšių.
Porakanopinai žinduoliai Artiodactyla
(Šeima begemotai Hyppopotamidae)● Nykštukinis begemotas Hexaprotodon liberiensisIlgis 1,4 – 1,6m Masė 245 – 275kg Paplitimas V. Afrika Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai, pelkės, ežerai, tvenkiniai Statusas Gali išnyktiMinta įvairiu augaliniu maistu, įskaitant krūmus, paparčius ir vaisius bei maittinasi naktį; gyvena pavieniui. Po 196–201 nėštumo dienos vandenyje gimsta 1 jauniklis, jam gresia pavojus tapti krokodilo grobiu, tačiau tėvai turi mažai priešų. Nelaisvėje jie išgyvena 55m. APSAUGA: Jie išlikę tankiuose miškuose bei pelkėse Liberijoje ir V. Afrikos šalyse. Nepaisant globos įstatymu, šiose srityse sunku patruliuoti, todėl jose nekantroliuojamai kertami medžiai ir klesti medžioklė, prekybai mėsa.
(Šeima dykaragiai Bovidae)● Azjinis buivolas Bubalus bubalisIlgis 2,4 – 3m Masė iki 1,2t Paplitimas P. Azija Buveinės Savanos, stepės, pelkės, ežerai, tvenkiniai Statusas NykstantisTai stambus ir stiprus guvūnas. Šis vandeninis buivolas ganosi ryte ir vakare, rurpšnodamas vešlią žolę ir vandens augalų lapus. Pastoviam patelių ir jauniklių klanui vadovauja dominuojanti matriarchė, o patinai sudaro maždaug 10 viengungių grupes. Azijinis buivolas buvo prijaukintas prieš kelis tūkstančius metų. Išlikusios laukinės populiacijos yra išsimėčiusios ir ribotos, randamos daugiausia Indijoj, Nepale, Tailande.
Taip pat nykstantys yra:● Kardaragis oriksas Oryx dammah Paplitimas Š. Afrika● Alpinis ožys Capra ibex Paplitimas P. V. Azija, P. Europa, Š. Afrika
Kaguanai Dermoptera, Tupajos Scandentia, Skuojučiai Pholidota, Vamzdžiantis Tubulidentata, Damanai Hyracoide, Diugonis ir Lamantinai Sirenia
Šių būrių rūšims grėsmės išnykti kol kas dar nėra. Surinkti duomenys nepatvirtinti.IšvadosNeigiamas poveikis, kurį žmogus daro laukinei gamtai, diena iš dienos didėja, bet lygiai taip pat didėja ir gamtos apsaugos poveikis. Visame pasaulyje yra didelės, ir mažos organizacijos bendromis pastangomis siekia išsaugoti gamtą jos pirmapradėje būsenoje arba užtikrinti, kad ji būtų naudojama protingai. Tai milžiniškas darbas ir kartais iškyla sunkių praktinių klausimų, o dėl jų atsakymų specialistai ne visada sutaria, tačiau nėra jokios abejonės, jog gamtosauga – neatidėliotinas dalykas, jeigu norime, kad nykstančios rūšys išliktų.2000m. IUCN (Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugoa sąjunga) Nykstančių rūšių raudonajame sąraše nurodoma, kad daugiau kaip 5400 gyvūnų rūšių gresia rimtas pavojus išnykti artimiausioje ateityje. Beveik kiekvienu atveju ši grėsmė, kilo dėl žmogaus veiklos t. y. miškų kirtimas, tarša, medžioklė, žvejyba, įvežamos į naujas pasaulio vietas rūšys. Nykstančių rūšių skaičius sudaro mažiau nei 0,1% visų iki šiol identifikuotų rūšių, tačiau IUCN pripažįsta, kad šis skaičius turėtu būti gerokai didesnis. Taip yra dėl to, kad daugelis pasaulio gyvūnų yra mažai žinomi, todėl labai sunku įvertinti, jų populiacijos dydžio pasikeitimus. Žinduolių statistikos duomenys kelia nerimą: beveik 1 iš 4 žinduolių įrašytas į šį sąrašą, iš jų net 180 rūšių yra sparčiai nykstančios.Naudota literatūra
1) Didžiausias ir išsamiausias pasaulio gyvūnijos žinynas „Gyvūnai“ Vilnius „Alma littera“ 20052) A. Mačionis „Stuburiniai gyvūnai“ Vilnius „Mokslas“ 19813) www.iucn.org4) www.mokslai.com5) http://lt.wikipedia.org(Darbas dar buvo pristatytas su gyvunu nuotraukomis, paruostomis su Power point)