Aborto pasekmės

RIZIKA, KOMPLIKACIJOS, PASEKMĖS
NUTRAUKTI NĖŠTUMĄ – VISADA RIZIKINGA, VISADA NESVEIKA. Operacija tik vienai kitai iš daugelio yra smulkmena, mažmožis . Tačiau dauguma moterų labai sielvartauja, nes, ką besakysi, čia visados kažkas nutrūksta, nežadėdamas naujos pradžios. Būna, kad galutinai dingsta meilė. Gal dėl to dauguma moterų dėkoja gydytojams liūdnai.
Aborto pasekmės
1. Mirtis. Žurnale ,,British Medical Journal” (1970 m. gegužė) paskelbtos 8 nuo abortų mirusių moterų mirties priežastys: kraujo krešuliai plaučiuose – 2, anestezinė (nuskausminimo narkotikų) mirties – 1, širdis – 1, nežinoma priežastis – 1, komplikacijos po nelegalaus aborto – 1, savižudybė po legalaus aborto – 2.

Mirtys nuo aborto nee visada registruojamos. Pavyzdžiui, moteris nuvyksta į didelį miestą, ir jai padaromas abortas. Namo grįžta kraujuojanti, gavusi infekciją ir pan. Paprastai ji išgelbėjama, bet kartais ir miršta. Tuomet šeima prašo gydytojo: ,,Ligos istorijoje neminėkite aborto. Žmonės sužinos, ir jos reputacija bus sugriauta”. Daugelis užjaučiančių gydytojų nenori skaudinti artimųjų ir paklūsta jų prašymams.

Legalių abortų komplikacijos privačiose klinikose ar gimdymo namuose dažnai slepiamos ne tik saugant moterų reputaciją, bet ir ginant klinikos ar gydytojo prestižą. Pavyzdžiui, Los Angeles 1972 m. laikraščiuose buvo paskelbtos 3 moterų, miirusių nuo abortų per 1 mėnesį, istorijos. Smalsus reporteris išsiaiškino, kad viena sveika 21 metų mergina, atskridusi iš Dalaso šeštadienio vakare, gavo druskos nuodų injekciją ir mirė sekmadienio rytą. Jos oficiali mirties priežastis – ,,spontaniška kiaušidės gangrena”*( Los Angeles Times, part II, September 15

5, 1972.)

Kitas pavyzdys. Pacientė per abortą nukraujavo. Perpilant kraują, gavo hepatitą (kepenų uždegimą). Mirties priežastis nurodoma hepatitas, o ne abortas.

2. Infekcija. Gana dažna – 27%. Gali būti lokalizuota (gimdos gleivinės, kiaušintakio, priegimdžio ir kiti uždegimai), netolima (įvairūs dubens ir pilvaplėvės uždegimai: tromboflebitas, peritonitas, eiliulitas) arba tolimesnė (plaučių, endokardo uždegimai, septinė embolizacija į plaučius ar smegenis). Infekciją galima apibūdinti kaip sepsį (kraujo užkrėtimas). Infekcijos pavojus jaunoms moterims yra 2 kartus didesnis nei vyresnėms. Vieno tyrimo duomenimis, uždegiminės mažojo dubens ligos yra įprastinė ir rimta aborto komplikacija: maždaug 30% abortų baigiasi būtent taip.

Infekcija paprastai kyla dėl nešvarių instrumentų ir dažnai yra nevaisingumo priežastis, kadangi infekcijos žaizdos vidiniuose lytiniuose organuose pablogina jų funkcijas.

Tačiau pasitaiko, kad infekcija patenka ir naudojant švarius instrumentus. Tai atsitinka tada, kai piktybinė infekcija būna moters makštyje arrba gimdos kaklelio žiotyse. Dubens organų uždegimu serganti moteris turi ilgai gulėti: labai karščiuoja, ją kamuoja skausmai. Lyties organai kraujuoja arba pūliuoja. Po tokio ūmaus uždegimo moters lyties organai jau būna pakenkti. Kiaušintakiai paprastai užanka, juose atsiranda pūlingi židiniai. Pūlingas kiaušintakių uždegimas kartkartėmis paūmėja. Ligonė ilgą laiką priversta gydytis. Dažnai, uždegimui praėjus, apie gimdą, kiaušintakius ir kiaušides lieka randai ir suaugimai. Nuo jų lyties organai iškrypsta iš normalios padėties. Dėl to sutrinka ir pasidaro skausmingos mėnesinės. Strėnose atsiranda nuolatiniai skausmai.

Sepsis. Nu
uo jo pakyla temperatūra, ligonę krečia šaltis, vidaus organuose – plaučiuose, kepenyse, inkstuose, blužnyje ir kitur – gali susidaryti pūliniai. Nuo kraujo užkrėtimo moteris dažniausiai miršta pirmosiomis ligos dienomis, jei nesigydo ligoninėje.

3. Kraujo perpylimas. Dr. W. Droegemuller, pranešdamas apie pirmų metų tyrimo Kolorade rezultatus, pažymi, kad 8 iš 100 moterų, dariusių abortą, reikia kraujo perpylimo.

Anglų žurnalas ,,Lancet” teigia, kad 9,5% moterų, dariusių abortus, reikėjo kraujo perpylimo, o iš 250, kurioms buvo perpiltas kraujas, viena mirė. Kraujo perpylimo pavojai: alerginė reakcija, kepenų uždegimas, kraujo ligos ir kt.

4. Hepatitas. Kepenų uždegimas (hepatitas) kiekvienai moteriai gali būti lemtingas. Tačiau daugelis moterų suserga vidutine hepatito forma. Tai ilgai trunkantys negalavimai, labai dažnai ir nuolatinis sveikatos bei ištvermės praradimas.

5. Embolizmas. (Embolija – kraujagyslės užsikimšimas krešuliais, trombais). Gimdymas yra normalus procesas, organizmas gerai pasiruošia gimdymui, kūdikio atskyrimui bei placentos pašalinimui. Gramdant placentą, plėšiant nuo gimdos sienelės, prie kurios ji priaugusi, pjaustant kūnelį, vaisiaus vandenys, kūdikio kūno dalelės, kraujo krešuliai patenka į motinos cirkuliaciją. Tie svetimkūniai nukeliauja į plaučius, smegenis, širdį ir kitus organus. Kraujo trombai yra sveikų jaunų moterų, dariusių abortus, mirties priežastis. Kaip rodo Anglijoje atlikti tyrimai, vienos iš 4 nuo abortų mirusių moterų mirties priežastis – kraujo trombozė.

6. Kraujavimas. Labai dažna aborto pasekmė pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Nėštumo metu gimda labai gausiai išvagota kraujagyslių, kadangi to reikalauja vaiko gyvybiniai poreikiai. Ab
borto metu kraujagyslės suplėšomos, perduriamos, nutraukiamos.

Gimda kraujuoja tiek darant abortą, tiek ir po jo, nes ji nesusitraukia tol, kol visiškai neišsivalo. Todėl moteris per trumpą laiką gali smarkiai nukraujuoti (profuzinis kraujavimas) ir mirti dėl staigios mažakraujystės. Kraujuojanti moteris išblykšta, jos pulsas pasidaro vos juntamas arba visai išnyksta, ligonė netenka sąmonės. Namuose kraujavimo sustabdyti neįmanoma. Darantis abortą asmuo, moteriai smarkiai kraujuojant, netenka pusiausvyros, pradeda dar labiau jaudintis, blaškytis ir dažnai smarkiai sužaloja gimdą ir kitus organus. Placentos likučiai kliudo gimdai susitraukti. Dėl ilgos ir didelės mažakraujystės nukenčia širdies raumuo, kepenys, inkstai ir kiti organai. Moteris pasidaro mažiau atspari užkrečiamoms ligoms, ne tokia darbinga, greit pavargsta.

Kartais po aborto gimdoje likusios placentos dalys sukelia didesnį kraujavimą ne tuoj, bet praėjus kelioms savaitėms. Ilgai kraujuoti ir netekti daug kraujo moteris gali, kai per daug išskutamos gimdos vidaus sienelės ir sužalojami gimdos raumenys.

7. Gimdos kaklelio suplėšymas. Per gimdymą, kuris trunka daug valandų, kaklelio raumenys iš lėto prasiplečia – ,,atidaro kūdikiui duris”. Po gimdymo jie standžiai susitraukia. Darant abortą, kaklelio raumenys yra nepasiruošę tokiam veiksmui, susispaudę. Kai per 30-60 sekundžių gimdos kaklelis ,,atidaromas” ir per neatsivėrusią gimdą įkišami peiliai, kuriais pjaustomas vaikas, gramdoma tvirtai priaugusi placenta, sunkiai praplėstų raumenų skaidulos plyšta, ir gimdos kaklelis visam laikui lieka silpnas. Gi
imdos angos raumenys tampa nepajėgūs išlaikyti sunkesnį kūdikį. Padažnėja priešlaikiniai gimdymai, persileidimai, nes kaklelis yra žemiausia gimdos dalis, ir per nėštumą vaikas galva remiasi į jį, juda aukštyn, žemyn. Dėl gimdos kaklelio erozijos 30% moterų tampa nevaisingos. Ypač sunkių pasekmių susilaukia jaunos, pirmą kartą nėščios moterys.
Danijos Epidemiologijos Mokslų Centras pranešė, kad abortus dariusios moterys dvigubai dažniau gimdo anksčiau arba vėliau normalaus termino. Jie ištyrė 61 753 moterų per 12-14 metų. Iš jų 15 727 turėjo 1 trimestro abortus. Jos nuo 1,9 iki 2,6 karto dažniau gimdė prieš laiką. T.p. tiek pat moterų gimdė vėliau. International right to life federation, inc. newsletter July-August, 2001
Brent Rooney Otavoje surinko 27 studijas, publikuotas didžiausiuose medicinos žurnaluose, kurios akivaizdžiai parodo priešlaikinių gimimų ir persileidimų didėjimą po daryto aborto. Nelaikšis vaikas paprastai būna mažesnio, nei 2,500 gramų svorio ir tokie vaikai 22 kartus dažniau kūdikystėje miršta. Duomenys buvo išspausdinti žurnale “Prediatrics” Dr. B. Guyer 1999 m. gruodžio mėn. Lifeissues.net

8. Apsinuodijimai. Pasitaiko moterų, kurios pačios darosi abortus:

a) į gimdą susileidžia primuilinto vandens. Nuo tokios procedūros moteris anksčiau ar vėliau miršta. Mat dalis vandens su muilo purslais nuo spaudimo patenka į gimdos krajagysles. Purslai yra oro pūslės. Tai labai pavojinga, nes oras užkemša plaučių kraujo indus, ir moteris staiga miršta nuo oro embolijos.

b) kai kurios moterys geria įvairius vaistus, žolelių nuovirus, net nuodus, naudoja sierą nuo degtukų galvučių ir kalio permanganato tirpalą. Nė viena iš minėtų priemonių nesukelia aborto, bet moterį apnuodija. Nuo nedidelio degtukų galvučių kiekio moteris paprastai vemia, viduriuoja ir pasveiksta. Kitaip baigiasi išgėrus kalio permanganato tirpalo. Pastarasis išdegina stemlę, skrandį, moteris kraujuoja. Dar labiau kalio permanganatas paveikia inkstus ir kepenis – moteris pagelsta ir po kelių dienų labai sunkiai kankindamasi miršta.

9. Psichikos sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos mokslinė grupė padarė išvadą: ,,Nėra abejonės, jog nėštumo nutraukimas gali sužadinti rimtą psichoneurotinę ar net psichopatinę reakciją jautrios prigimties moterims”.

Penkerius metus trukęs tyrimas parodė, kad įvairūs psichiniai sutrikimai 40% dažnesni moterims, kurioms daryti abortai. Švedijos mokslininkų duomenimis, gauti tokie rezultatai. Ištyrus 479 moteris aborto metu ir po 2-3 metų paaiškėjo, kad 10% moterų tebejautė operacijos nemalonumą, 14% jautė silpną priekaištą sau, 11%-rimtą sąžinės graužimą ir 1%-didžiulį psichinį išsekimą.

Pagal anoniminę savižudžių apklausą iš 4000 moterų, bandžiusių nusižudyti, 45% buvo dariusios abortą.
Vėliausiame leidinio Medical Science Monitor numeryje rašoma, kad ištyrus 1884 atvejus nustatyta, kad moterys su aborto istorija turi žymiai didesnę riziką patirti klinikinę depresiją palyginus su tomis, kurios gimdė. Savo ruožtu tai įtakoja psichiatrines ligas, smurtą ir savižudišką elgesį. Reardon sako, kad ,,kai kurie žmonės labiau susirūpinę apsaugoti aborto imidžą visuomenėje, nei apsaugoti pačią moterį”.
Nauja studija (vadovas David Reardon, Ph.D.), atspausdinta naujausiame leidinio Canadian Medical Association Journal (CMAJ) parodė, kad po aborto dramatiškai padidėja psichiatrinių ligoninių pacienčių. Ištyrus 56741 Kalifornijos medicinos pacientų paaiškėjo, kad dariusios abortus moterys 160% daugiau už gimdžiusias hospitalizuojamos psichiatrinėse ligoninėse per pirmasias 90 dienų po aborto. Depresinė psicozė yra dažniausia diagnozė .
10. Kitos komplikacijos ir pasekmės.

a) Gimdos perdūrimas.

Daktaras M. P. pasakojo, kad motina vertė 14 metų mergaitę daryti abortą. Siurbiant placentą, jai buvo perdurta gimda ir siurblys išsiurbė 2 metrus žarnų. Mergaitė mirė. (4) P.41.

Gimdos sieneles perdurti galima greit ir dėl to, kad nėštumo metu jos labai suminkštėja, suplonėja. Pradūrus gimdą ir sužalojus aplinkinius organus, tuoj pat neoperuotos moterys paprastai miršta.

b) Gimdos atonija (silpnumas).

c) Gimdos pašalinimas.

d) Perplyšimai.

e) Synechia – įbrėžimai, randai vidinėje gimdos sienelėje, kurie yra nevaisingumo, negimdinio nėštumo priežastis. Apvaisintas kiaušinėlis dėl sąaugų kartais nepajėgia įsiskverbti į gimdos gleivinę, ir moteris negali pastoti. Jei randai yra viršutinėje gimdos gleivinės dalyje, kur turėtų įsiskverbti kiaušinėlis, jis įsiskverbia žemutinėjė gimdos dalyje, prie gimdos kaklelio, tai įsiskverbusiam kiaušinėliui besivystant, maždaug 4-5 nėštumo mėnesį placenta uždengia gimdos kaklelio angą, ir moteris pradeda kraujuoti. Didelis kraujavimas gali sukelti savaiminį persileidimą. O jei ne, tai nuo 7 nėštumo mėnesio kraujuojama taip smarkiai, kad ir pati moteris gali mirti. Toks placentos prisitvirtinimo būdas vadinamas priekine placenta. Dėl aborto būna 7-15 atvejų. Kai tokiu atveju vaisius išnešiojamas, gimdymo metu gali mirti kūdikis ir daug kraujo netekusi motina.

Kartais placenta įauga į gimdos sienelėje susidariusį randą. Tuomet gimdymas būna labai komplikuotas. Kūdikiui gimus, placenta neatsiskiria, labai nukraujuojama. Gelbstint moters gyvybę, gali tekti pašalinti gimdą. Taigi jauna moteris visam gyvenimui sužalojama. Po aborto sužaloti gimdos raumenys pasidaro randuoti. Randai labai pavojingi moteriai gimdymo metu. Pavyzdžiui, besitraukiančios gimdos sienelė rando vietoje gali staigiai plyšti. Tokiu atveju vaisius žūsta, o moterį išgelbsti tik skubi operacija. Jei, plyšus gimdos sienelei, nutrūksta stambi kraujagyslė, nepadeda net operacija.

Nuo uždegimo kiaušintakio gleivinėje gali išnykti virpamasis epitelis, jo vietoje atsiranda randai. Dėl to susiaurėja vamzdelio spindis, jis užanka. Uždegimas gali pakenkti ir kiaušintakio sienelės raumenis, sulėtėja arba išnyksta kiaušintakių peristaltika. Visa tai trukdo apvaisintam kiaušinėliui praeiti į gimdą. Kartais nuo uždegimo pakitusiais kiaušintakiais praeina tik vyriškos sėklinės ląstelės, apvaisintas kiaušinėlis nepraeina.

f) Peritonitas – pilvaplėvės uždegimas. Iš makšties per gimdos kaklelio kanalą, gimdos ertmę ir abu kiaušintakius galima patekti į pilvo ertmę. Taigi pilvo ertmė susisiekia su makštimi ir išorine aplinka. Tai sudaro vieną iš priežasčių, dėl kurių moteris gali susirgti pilvaplėvės uždegimu (L.Neniškis. Aborto žala. V., 1959).

g) Endometritas – gimdos gleivinės uždegimas, endometriozė – gimdos gleivinės išvešėjimas.

h) Paralitinis žarnų nepraeinamumas (užsisukimas).

i) Strėnų skausmai. Dažnai dėl uždegimo gimda suauga su aplinkiniais organais, iškrypsta iš normalios padėties. Moteriai darant staigius judesius, sąaugos tempia organus ir nuo to atsiranda skausmas. Būna dar blogiau, kai kiaušintakių chroniškas uždegimas paūmėja, ypač moteriai persišaldžius. Tas pats būna ir mėnesinių metu. Tokiais atvejais skauda strėnas, apatinę pilvo dalį, pablogėja apetitas, atsiranda šlapimo pūslės uždegimas.

j)Koma (konvulsijos dėl centrinės nervų sistemos efekto).

k) Inkstų pakenkimai.

l) Kraujo krešėjimo sutrikimai.

m) Širdies ir kvėpavimo sutrikimai dėl nuskausminimo.

n) Kai sunaikinamas tik vienas dvynys, o kitas išgyvena, psichologinis efektas motinai dar neištirtas.

o) Iš likusių placentos dalių gali išaugti:

1. polipai, kurie yra nuolatinio kraujavimo iš gimdos priežastis.

2. Piktybiniai augliai.

p) Sutrinka mėnesinių ciklas (17%), atsiranda didelis kraujavimas arba net visiškai išnyksta mėnesinės (1-12%). Po aborto atsiradę randai gali susiaurinti gimdos kaklelio kanalą, dėl to mėnesinės labai skausmingos, nes sunkiai praeina kraujas. Kartais dėl chroniško gimdos gleivinės uždegimo mėnesinės tampa nereguliarios, ilgos ir gausios. Mėnesinės po aborto gali sutrikti dėl chroniško kiaušidės uždegimo, gimdos iškrypimo ir kt. Po aborto sutrikusias mėnesines sunku sutvarkyti. Darant abortą, gimdos sienelėje atsiranda randai. Dėl to mėnesinių metu moteris gali ilgai kraujuoti.

r) Padidėja Rh (rėzaus faktoriaus) jautrumas.

s) Moters libido (lytinio malonumo jautimas) sumažėja 14-33%.

š) Moteris praranda grožį.

t) Lieka Kaino žymė. Tyčia nužudęs kitą žmogų žudikas pats tampa mirusiu – paženklinamas Kaino žyme. Bausmės šaukiasi ,,nekaltai pralietas kraujas”.

u) Praranda galimybę sustiprinti širdį.

Moteriai, kurios širdis ir kraujagyslės nėra pakankamai išsivysčiusios, nėštumas ypač naudingas. Tokios moters sustiprėja širdis ir kraujagyslės, organizmas pasidaro atsparesnis. (Plačiau – J.Neniškis. Aborto žala. V. 1959, 9 psl.)

v) Dėl hormonų veiklos sutrikimo gresia nutukimas.

z) Mažakraujystė.

ž) Kartais po aborto moteris nejaučia negalavimų, tačiau, praėjus kuriam laikui, gimdos gleivinėje išsivysto chroniškas uždegimas, randai, iš lytinių organų gausios išskyros, vadinamos fluoru. Fluoras moterį verčia nuolat gydytis, vargina, kliudo dirbti.

Leave a Comment