Nuosavo kapitalo apskaita

ĮVADAS 31. NUOSAVO KAPITALO SAMPRATA IR SUDĖTIS 42. KAPITALO APSKAITA 73. REZERVŲ APSKAITA 143.1. Perkainojimo rezervo apskaita 143.2. Privalomojo rezervo paskaita 163.3. Rezervo savoms akcijoms įsigyti apskaita 173.4. Kitų rezervų apskaita 184. NEPASKIRSTYTO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA 195. NUOSAVO KAPITALO STRAIPSNIŲ PARODYMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE 29IŠVADOS 33LITERATŪRA 35PRIEDAI 37ĮVADASKapitalo sąvoka siaurąja prasme – tai savininkų nuosavybė arba nuosavas kapitalas. Teisės aktuose nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Kapitalo kaip apskritai nuosavybės fenomenas buhalterinėje apskaitoje yra labai sudėtingas, nes ši kategorija ne tik neapčiuopiama, bet ir gana abstrakti. Kapitalo apskaitos operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio pasirengimo. Todėl labai svarbu teisingai taikyti teisės aktų nuostatas nuosavo kapitalo apskaitai.Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujieji Verslo apskaitos standartai. Šie Apskaitos instituto parengti standartai bus privalomi ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, savo veikla siekiantiems pelno. Tai reiškia, kad 2004 metų (ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių) įmonių finansinė atskaitomybė turės būti parengta pagal Verslo apskaitos standartus. Verslo apskaitos standartu “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” įvedama nauja finansinės atskaitomybės forma. Visas šis apskaitos pertvarkymas yra visų pirma susijęs su atskaitomybės formų, kurios buvo derinamos su Europos Sąjungos direktyvomis, pasikeitimu. Pataisytasis LR akcinių bendrovių įstatymas, taip pat pradėjęs galioti nuo š.m. sausio 1d., įnešė nemažai naujovių į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reglamentavimą. Joje daug pakeitimų, susijusių su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimu ir registravimu, akcininkų teisėmis ir pareigomis, bendrovių organais, kapitalu, finansine atskaitomybe, auditu, pelno paskirstymu, bendrovių reorganizavimu, atskyrimu, pertvarkymu ir likvidavimu. Daugelis pakeitimų padaryti siekiant suderinti Akcinių bendrovių įstatymą su Civiliniu kodeksu bei Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvomis, kiti – siekiant išspręsti praktines įstatymo taikymo problemas ar supaprastinti galiojusias normas. Buhalteriams daugiausia nerimo kelia šiame įstatyme įteisinti pakeitimai, susiję su pelno skirstymu bei nuosavo kapitalo formavimu, finansinės atskaitomybės tvirtinimu.Taigi šiame darbe iškelta problema yra nuosavo kapitalo apskaitos pokyčių, įsigaliojus naujosioms nuostatoms, įvertinimas bei aptarimas. Darbo tikslas – apžvelgti bei susisteminti nuosavo kapitalo apskaitos pokyčius, atsižvelgiant į naująjį pavyzdinį sąskaitų planą.1. NUOSAVO KAPITALO SAMPRATA IR SUDĖTISPagal 8 Verslo apskaitos standartą, nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. LR buhalterinės apskaitos įstatymas turtą įvardija kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, o įsipareigojimas apibrėžiamas kaip prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Turtas apskritai yra turtas tiek, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, ar turi savininką. Turto be savininko nebūna, kaip nebūna ir nuosavybės be realaus turto. Tai tarsi dvi vienos monetos pusės: viena rodo turto kiekį, kita – šio turto priklausomybę. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe: TURTAS = NUOSAVYBĖ. Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybė. Dėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis, keičiasi ir savininkai. Tačiau apskaitos lygybė niekada nepažeidžiama, nes kiekvienas turtas visuomet turi savininką, kuriuo gali būti nebūtinai įmonės savininkai, bet ir jos kreditoriai. Taigi fundamentinėje apskaitos lygybėje nuosavybės kategorija yra kur kas bendresnė: ji skirstoma į savininkų nuosavybę ir skolintąją nuosavybę. Savininkų nuosavybė kitaip vadinama nuosavu kapitalu, o skolinta – įsipareigojimais.Kapitalo kaip apskritai nuosavybės fenomenas buhalterinėje apskaitoje yra labai sudėtingas, nes ši kategorija ne tik neapčiuopiama, bet ir gana abstrakti. Juolab sudėtinga savininkų nuosavybės rodiklius išmatuoti ir tiksliai bei teisingai atspindėti finansinėje atskaitomybėje. Kapitalo apskaitos operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio pasirengimo.Savininkų nuosavybė atspindima trečiojoje pavyzdinio sąskaitų plano klasėje. Čia parodomas kapitalas, rezervai bei nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavybės padidėjimas buhalterinėje apskaitoje registruojamas nuosavybės sąskaitų kredite, o sumažėjimas – debete. Todėl šios sąskaitos vadinamos kreditinėmis arba pasyvinėmis. Nuosavybės sąskaitų likutis yra kreditinis. Prie šio likučio laikotarpio pradžioje pridėjus kredito apyvartą, atėmus debeto apyvartą, gaunamas likutis laikotarpio pabaigai.Gana sunku suprasti sudėtingą ryšį tarp būtino laisvojoje rinkoje finansinės apskaitos kūrybinio prado ir šios apskaitos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi tarptautiniu mastu. Pirma, finansinė apskaita, atspindinti labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų nusakyti visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams. Antra, jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kaip apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėti įmonių turtą, nuosavybę bei veiklos rezultatus. Kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais, nurodo 8-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavas kapitalas”. Jame nustatoma, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pasikeitimu. Kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį nustato 4-asis verslo apskaitos standartas “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita”. Šis standartas nurodo įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo tvarką ir pavyzdinę šios ataskaitos (išskyrus konsoliduotos) formą.1.1. lentelė. Nuosavo kapitalo sudėtis.Eil. nr. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Pagal 8 VAS “Nuosavas kapitalas” 4 straipsnį1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis apmokė…ta įstatinio kapitalo dalis2. akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis) akcijų priedai3. perkainojimo rezervas perkainojimo rezervas (rezultatai)4. privalomasis rezervas privalomasis rezervas5. rezervas savoms akcijoms įsigyti rezervas savoms akcijoms įsigyti

6. kiti rezervai kiti rezervai7. nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

Aukščiau pateiktoje 1.1. lentelėje parodyta nuosavo kapitalo sudėtis pagal naująjį LR akcinių bendrovių įstatymą bei pagal 8-ąjį Verslo apskaitos standartą “Nuosavas kapitalas”. Pažymėtina, kad nuosavam bendrovės kapitalui priskiriamas ne visas įstatinis kapitalas, o tik apmokėtoji jo dalis. Taip pat pagal naująsias nuostatas dotacijos, negrąžintinos subsidijos bei atidėtosios išlaidos nebepriskiriamos bendrovės nuosavam kapitalui. Dotacijos (subsidijos) ir kitas negrąžintinai gautas turtas pagal savo ekonominę prasmę turi ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimo požymių. Todėl finansinėje atskaitomybėje dotacijos (subsidijos) priskiriamos įsipareigojimams, tačiau balanse įrašomos į atskirą eilutę. Taigi nuosavo kapitalo apskaita apima kapitalo (apmokėtos įstatinio kapitalo dalies, akcijų priedų), rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaitą. Tolesniuose skyriuose ir bus analizuojami šių apskaitų aspektai.2. KAPITALO APSKAITANaujajame pavyzdiniame sąskaitų plane sąskaitų grupę Nr. 30 “Kapitalas” sudaro keturios pagrindinės sąskaitos:• Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas”;• Nr. 302 “Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)”;• Nr. 303 “Akcijų priedai”;• Nr. 304 “Savos akcijos (-)”.Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją steigiant, kai įnešamas turtas, reikalingas įmonės veiklai pradėti, o turto įnešėjas tampa įmonės turto savininku arba bendrasavininkiu. Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka, ir apskaitomas sąskaitoje Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas” ta suma, kuriai pasirašytas, t.y. ši suma įrašoma į sąskaitos Nr. 301 kreditą. Neapmokėta pasirašytų akcijų dalis registruojama sąskaitoje Nr. 302 “Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)”, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai. Ši sąskaita taip pat kredituojama neapmokėtų pasirašytų akcijų suma.Įstatinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Visos akcijos pagal jų savininkų teises į turtą bei jų galimybes dalyvauti bendrovės valdyme skirstomos į dvi dideles grupes. Tai paprastosios ir privilegijuotosios akcijos. Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Tai nustatoma bendrovės įstatuose nurodant akcijų klases. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Teisę įsigyti darbuotojų akcijų turi tokias akcijas išleidusios bendrovės darbuotojai, išskyrus darbuotojus, kurie yra šios bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas. Taigi jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė sąskaitoje Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas” turi būti registruojama atskirai. Atsižvelgiant į šias akcijų klases, pavyzdiniame sąskaitų plane yra išskirtos trys subsąskaitos:• Nr. 3011 “Paprastosios akcijos”;• Nr. 3012 “Privilegijuotosios akcijos”;• Nr. 3013 “Darbuotojų akcijos”.Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Tada daromi tokie buhalteriniai įrašai:D Nr. 272 (jei grynais) arba D Nr. 271 (jei į sąskaitą banke);K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Tačiau galima jas apmokėti ir akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Pastaraisiais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Nepiniginiais įnašais negali būti išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos. Tuo atveju, kai už išleistas akcijas apmokama turtu (įskaitant ir finansinį), akcijų pardavimo kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Verslo apskaitos standartai šią vertę apibrėžia kaip sumą, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tokiu atveju atliekami tokie įrašai:D Nr. 11X0 (jei nematerialus turtas) arba D Nr. 12X0 (j…ei materialus turtas), arba D Nr. 16 (jei finansinis turtas) ir pan.; K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Kaip minėta, neapmokėtų akcijų suma registruojama įstatinio pasirašytojo kapitalo sąskaitai kontrarinėje pasirašyto, bet neapmokėto kapitalo sąskaitoje. Šiuo atveju atliekamas buhalterinis įrašas:D Nr. 272 (jei grynais) arba D Nr. 271 (jei į sąskaitą banke);D Nr. 302;K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Reikia pabrėžti, kad nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojus Verslo apskaitos standartams, nėra numatyta pareikalautus iš akcininkų įmokėti įnašus už pasirašytas akcijas registruoti sąskaitoje Nr. 25 “Kitos per vienerius metus gautinos sumos” (kaip buvo nurodyta ankstesniame Pavyzdiniame sąskaitų plane). Pagal naująjį Akcinių bendrovių įstatymą, visos bendrovių akcijos yra vardinės. Jos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį, privilegijuotosios gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. Nominali akcijos vertė turi būti išreikšta litais be centų. Į antrinę apyvartą jos gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytinojo pelno rezervų Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų.

Nors, kaip minėta, akcijos nebūtinai perleidžiamos už nominaliąją vertę, pastaroji (nors ir nelabai svarbi pirkėjui) turi didelę reikšmę apskaitininkams, analizuojantiems, kaip keičiasi akcijų kursas. Visose sąskaitos Nr. 301 “Įstatinio pasirašyto kapitalo” subsąskaitose apskaita vedama įvertinus akcijas nominaliąja jų verte. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos (išleidimo, pardavimo) kaina yra didesnė už akcijų nominaliąją vertę. Skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir tų pačių akcijų emisijos kainos vadinamas akcijų nominaliosios vertės perviršiu ir apskaitoje registruojamas sąskaitoje Nr. 303 “Akcijų priedai”. Šioje sąskaitoje apskaityta suma gali būti mažinama, t.y. sąskaita Nr. 303 debetuojama, išlaidomis, tiesiogiai priskiriamomis akcijų išleidimui. Įmonės savininkai iš šios sąskaitos gali didinti įstatinį kapitalą bei mažinti (dengti) įmonės nuostolius.Bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tikslu yra išskiriama sąskaita Nr. 304 “Savos akcijos (-)”, kuri yra kontrarinė “Įstatinio pasirašyto kapitalo” sąskaitai. Bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Be to, bendrovė negali įsigyti savų akcijų, jeigu tokiu atveju jos nuosavas kapitalas taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Įmonė gali įsigyti savas akcijas, jeigu joje yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Bendrovė, įsigijusi savų akcijų, neturi teisės naudotis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme.Atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvas ir įvertinus veikiančių bendrovių finansinę būklę, pakeistas bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimas – bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Tai kritinė nuosavo kapitalo suma, t.y. leistina nuosavo kapitalo mažėjimo riba. Kaip minėta anksčiau, nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio …kapitalo dydis. Galima išeitis iš šios pavojingos situacijos – sumažinti nuostolius akcininkų įnašais. Šis skirtumas tarp nuosavo ir įstatinio kapitalo dažniausiai būna daug mažesnis negu susidarę nuostoliai. Nuostoliai gali būti dengiami mažinant įstatinį kapitalą, jeigu jis netaps mažesnis už minimalią ribą, nurodytą Akcinių bendrovių įstatyme.Įstatinio kapitalo didinimas yra vienas iš svarbiausių nuosavo kapitalo formavimo klausimų. Klausimas ar didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų, dažniausiai iškyla eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tačiau įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo klausimai nebūtinai turi būti sprendžiami šio susirinkimo metu. Reikia nepamiršti, kad priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą savaime nereiškia, kad turi būti daromi kažkokie įrašai įstatinio kapitalo sąskaitoje. Buhalteriniai įrašai daromi tik tada, kai įstatymų numatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai. Jei pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas:• išleidžiant naujas akcijas;• padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dieną, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis. Jeigu bendrovės, turinčios skirtingų klasių akcijas, įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant vienos klasės akcijų emisiją, kitos klasės akcijų turintys akcininkai pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų įgyja po to, kai šia teise pasinaudojo tos klasės, kurios akcijos yra išleidžiamos, akcijų turintys akcininkai. Kai per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas gali būti didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, sprendime buvo numatyta tokia galimybė.Įstatinis kapitalas gali būti didinamas:• iš bendrovės lėšų;• papildomais įnašais.Bendrovės lėšos, iš kurių gali būti didinamas įstatinis kapitalas, yra nepaskirstytasis pelnas, akcijų priedai ir rezervai (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis bendrovės finansine atskaitomybe. Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes. Pravartu žinoti, kad tuo atveju, kai bendrovė iš nepaskirstytinojo pelno, akcijų priedų ar iš paskirstytinojo pelno sudarytų rezervų didina įstatinį kapitalą ir nemokamai išduoda akcijas arba didina anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę, jos neapmokestinamos nei pelno mokesčiu (kai akcininkas – juridinis asmuo), nei gyventojų pajamų mokesčiu (kai akcininkas – fizinis asmuo). Jeigu bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo. Taigi didinant įstatinį kapitalą iš akcijų priedų, atliekamas toks buhalterinis įrašas:D Nr. 303;K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Didinant įstatinį kapitalą iš perkainojimo rezervo:D Nr. 321 (jei materialaus turto) arba D Nr. 322 (jei nematerialaus turto);K Nr. 3011 (j…ei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Didinant įstatinį kapitalą iš paskirstytinojo pelno sudarytų rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį):D Nr. 333;K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Didinant įstatinį kapitalą iš nepaskirstytojo pelno:D Nr. 34;K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas. Nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.
Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t.y. remiantis LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba teismo sprendimu. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria tos klasės akcijų savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs.Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:• sumažinant akcijų nominalias vertes; • anuliuojant akcijas.Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti tas jos išleistas akcijas, kurias yra įgijusi pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės. Likusių akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje, nominaliai vertei. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu, pakeistus įstatus įregistravus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, todėl tik tada atliekami buhalteriniai įrašai – įregistruojamas įstatinio kapitalo sumažinimas buhalterinėse sąskaitose.Taigi anuliuojant supirktas savas akcijas, kad būtų sumažintas įstatinis kapitalas, įstatinio kapitalo mažinimo suma atliekamas buhalterinis įrašas:D Nr. 3011 (jei paprastosios) arba D Nr. 3012 (jei privilegijuotosios);K Nr. 304.Anuliuojant išleistas akcijas arba mažinant akcijų nominalią vertę, kad akcininkams būtų išmokėtos laisvos bendrovės lėšos, atliekamas buhalterinis įrašas:D Nr. 3011 (jei paprastosios) arba D Nr. 3012 (jei privilegijuotosios);K Nr. 4486 (“Kitos mokėtinos sumos”).Buhalterinio įrašo suma lygi įstatinio kapitalo mažinimo sumai.Jeigu bendrovė mažina įstatinį kapitalą, kuris buvo suformuotas iš akcininkų įnašų, apmokant įsigytų akcijų emisinę kainą, išmokėjus pinigus, turi būti atliktas toks buhalterinis įrašas:D Nr. 4486;K Nr. 271 (jei pavedimu iš sąskaitos banke) arba K Nr. 272 (jei grynais).Buhalterinio įrašo suma lygi išmokėtų pinigų sumai.Jei bendrovė mažina įstatinį kapitalą, kuris prieš tai buvo padidintas ne iš akcininkų įnašų, o iš pelno ar rezervų, ir akcininkai nemokamai gavo akcijų, išmokami pinigai turi būti apmokestinami kaip dividendai. Šiuo atveju, išmokant akcininkams pinigus, reikia išskaičiuoti 15 procentų mokestį į biudžetą:D Nr. 4486;K Nr. 271 (jei pavedimu iš sąskaitos banke) arba K Nr. 272 (jei grynais);K Nr. 445 (“Pelno mokesčio įsipareigojimai”);K Nr. 4462 (“Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis”).Sumažinus išleistų akcijų nominalią vertę arba anuliavus išleistas akcijas, kad būtų panaikinti arba sumažinti bendrovės nuostoliai, atliekamas buhalterinis įrašas:D Nr. 3011 (jei paprastosios) arba D Nr. 3012 (jei privilegijuotosios);K Nr. 34.Sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydį.Taigi kapitalo apskaita atliekama retai, tačiau yra nepaprastai svarbi, todėl reikia žinoti bei mokėti taikyti teisės aktų nuostatas….3. REZERVŲ APSKAITA3.1. Perkainojimo rezervo apskaitaRezervai – tai sudedamoji savininkų nuosavybės dalis, apribojanti tam tikrą pelno dalį, kuri neišsidalijama ir nepaliekama naudoti įmonės administracijos nuožiūra, bet kurią tam tikrą rezervą suformavę savininkai nurodo panaudoti pagal to rezervo paskirtį. Taigi rezervas yra laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.Bendrovėje rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno, išskyrus perkainojimo rezervą. Todėl sąskaitų plane, atsižvelgiant į skirtingą rezervų suformavimą, išskiriamos tokios sąskaitos:• Nr. 32 “Perkainojimo rezervas (rezultatai)”;• Nr. 33 “Rezervai”.Specifinių bruožų turi ilgalaikio turto perkainojimo rezervo apskaita. Visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė, apskaitomas to turto įsigijimo savikaina. Tačiau po kurio laiko ilgai naudojamo turto įsigijimo savikaina gali visiškai nebeatitikti to turto realios vertės rinkoje. Svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – kiekvienoje valstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai. Tuomet finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptą vaizdą. Pirma, balanse ilgalaikis turtas atspindimas nerealiai mažomis kainomis. Antra, į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju nurašomas nerealiai mažas nusidėvėjimas. Dėl to išvedamas ir “išpūstas” pelnas, kuris gali turėti neigiamų padarinių pačiai įmonei. Be to, gali susidaryti sudėtinga situacija, kai susidėvėjusį ilgalaikį turtą po kelerių metų reikės pakeisti nauju. Pastarojo rinkos kainos dėl infliacijos bus gana aukštos, o įmonei gali paprasčiausiai neužtekti pinigų ilgalaikiam turtui atnaujinti. Kad išvengtų tokių komplikacijų, įmonės perkainoja ilgalaikį materialųjį ir ilgalaikį finansinį turtą. Įmonei perkainojus ilgalaikį (tiek materialųjį, tiek finansinį) turtą, turto vertės padidėjimo suma apskaitoje registruojama atitinkamai turto (ilgalaikio turto) ir nuosavo kapitalo (būtent perkainojimo rezervo) sąskaitose.Kadangi perkainoti galima dviejų rūšių ilgalaikį turtą, tuo tikslu sąskaitų grupę Nr. 32 “Perkainojimo rezervas (rezultatai)” sudaro:• Nr. 321 “Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas”;• Nr. 322 “Ilgalaikio finansinio turto perkainojimo rezultatas”.Taigi nuosavo kapitalo dalyje perkainota suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitose Nr. 321 “Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas” arba Nr. 322 “Ilgalaikio finansinio turto perkainojimo rezultatas”, o turto sąskaitoje – sąskaitose Nr. 12X1 “Perkainojimas”. Vadinasi, “Perkainojimo rezervas (rezultatas)” fiksuoja nuosavo kapitalo pasikeitimą dėl ilgalaikio materialiojo ar finansinio turto perkainojimo. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas turi būti numatytas ilgalaikio turto apskaitos politikoje. Jis turi būti atliekamas periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus. Bet jei ilgalaikio materialiojo turto (viso ar tam tikros jo grupės) tikroji vertė nuolat reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau. Taigi jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė padidėja, toks padidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (D Nr. 12X1 “Perkainojimas”) ir perkainojimo rezervo (rezultatų) (K Nr. 321) padidėjimas. Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis, sumažėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas (K Nr. 12X1) ir mažinamas perkainojimo rezervas (rezultatai) (D Nr. 321). Jei to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) suma yra mažesnė už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo (D Nr. 6133 “Materialaus ilgalaikio turto sumažėjimo sąnaudos” arba D Nr. 6134 “Kito turto vertės sumažėjimo sąnaudos”).
Sąskaitos “Perkainojimo rezervas (rezultatai)” suma turi būti mažinama, t.y ši sąskaita turi būti debetuojama, jeigu:1. Rezervu ar jo dalimi didin…amas įstatinis kapitalas.Tačiau, kai perkainojamas finansinis turtas, perkelta į perkainojimo rezervą perkainojimo suma negalima didinti įstatinio kapitalo.2. Perkainotas turtas nuvertėja.Rezervas mažinamas ta suma, kuri priskiriama tam turtui, kuris nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezerve paskaitytą buvusią perkainojimo rezultato sumą, apskaitoje registruojamas nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo veiklos sąnaudų apimtyje (D Nr. 6133 arba D Nr.6134);3. Perkainotas turtas nurašomas, perleidžiamas, neatlygintinai perduodamas kitai įmonei.Rezervas mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Ši suma didina nepaskirstytąjį pelną arba mažina nuostolius;4. Perkainotas turtas nudėvimas.Nudėvint perkainotą turtą, ta suma, kuria padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos dėl to turto perkainojimo, mažinamas perkainojimo rezervas (rezultatai). Suma, kuria sumažinamas perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytąjį pelną (mažina nuostolius).Reikia pabrėžti, kad neriboto naudojimo laiko ilgalaikio turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis negali būti mažinama, išskyrus tuos atvejus, kai šis turtas nuvertėja, perleidžiamas ar perduodamas kitai įmonei, arba perkainojimo rezervu didinamas įstatinis kapitalas. Todėl mažinant neriboto naudojimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį, apskaitoje atliekami tokie pat įrašai kaip ir mažinant riboto naudingo tarnavimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį.3.2. Privalomojo rezervo paskaitaRezervams, sudaromiems iš paskirstytinojo pelno skirta sąskaitų grupę Nr. 33 “Rezervai”, kurią sudaro subsąskaitos:• Nr. 331 ”Privalomasis”;• Nr. 332 “Savoms akcijoms įsigyti”;• Nr. 333 “Kiti rezervai”.Privalomasis rezervas yra skirtas įmonės nuostoliams padengti. Jis sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas nepaskirstytojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Įmonėje privalomasis rezervas turi būti sudarytas ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Panaudojus privalomąjį rezervą nuostoliams padengti, jo dydis (iki 1/10 įstatinio kapitalo dydžio) atkuriamas privalomai atskaitant į šį rezervą ne mažiau kaip 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiektas 1/10 įstatinio kapitalo apimtis. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną gali būti perskirstyta. Tais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas. Kitais teisės aktų numatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.3.3. Rezervo savoms akcijoms įsigyti apskaitaRezervas savoms akcijoms įsigyti – tai laikinasis (tikslinis) įmonės pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti Šį rezervą formuoja akcinės bendrovės, kurių akcijos laisvai juda vertybinių popierių rinkoje. Akcinė bendrovė savas akcijas gali įsigyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriame turi būti nustatyta:1) akcijų įsigijimo tikslas;2) maksimalus leidžiamas įsigyti akcijų skaičius;3) terminas, per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas (terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių);4) maksimali ir minimali akcijų įsigijimo kaina;5) savų akcijų pardavimo tvarka ir minimali pardavimo kaina (pardavimo tvarka turi užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų).Įmonės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Tuo atveju, jeigu akcininkai, skirstydami pelną, numato sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų numatyta tvarka sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Registruojant šį rezervą, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas savoms akcijoms įsigyti. Supirktos savos akcijos apskaitomos sąskaitoje Nr. 304 “Savos akcijos (-)”, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai ir jį mažina. Atitinkamai apskaitoje įregistruojamas pinigų ar kito turto sumažėjimas (apmokėjus) ar įsipareigojimų padidėjimas (neapmokėjus). Svarbu pažymėti, kad supirktos savos akcijos apskaitomos jų įsigijimo verte.Tuo atveju, kai supirkus numatytą savų akcijų kiekį, joms įsigyti suformuotas rezervas pasirodo esąs per didelis (sumažėjo akcijų kaina ir pan.), jis gali būti įstatymų numatyta tvarka mažinamas. Apskaitoje rezervas savoms akcijoms įsigyti mažinamas atitinkamai didinant nepaskirstytąjį pelną.Rezervas savoms akcijoms įsigyti gali būti sudarytas tik po to, kai padaryti ne mažesni kaip 1/20 grynojo pelno atskaitymai į privalomąjį rezervą ir gali būti naudojamas bendrovės nuostoliams padengti bei įstatiniam kapitalui didinti. Jei priimamas sprendimas panaikinti rezervą, apskaitoje registruojamas rezervo savoms akcijoms įsigyti sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.3.4. Kitų rezervų apskaitaKiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems įmonės tikslams įgyvendinti. Šie rezervai didinami/mažinami įmonės įstatų nustatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas) sąskaitoje Nr. 333 “Kiti rezervai”, ta pačia sumas mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną.Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnyje “Rezervai ir akcijų priedai” įrašyta, kad bendrovė nepanaudotus rezervus savoms akcijoms įsigyti bei kitus rezervus, sudarytus konkretiems tikslams įgyvendinti, skirstant kitų finansinių metų pelną, gali perskirstyti, jei nenumato jų panaudoti. Tai reiškia, kad gali būti perskirstytas ne tik nepanaudotas rezervas savoms akcijoms įsigyti, nepanaudoti kiti rezervai, bet ir rezervai, sudaryti investicijoms.Rezervų investicijoms sudarymas susijęs su naujomis statybomis, naujų technologijų linijų kūrimu, kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, gamybos atnaujinimu, veiklos plėtimu ir pan. Rezervai investicijoms gali būti sudaromi ne vien ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, bet ir ilgalaikiam nematerialiajam turtui, ilgalaikiam finansiniam turtui – vertybiniams popieriams – įsigyti, siekiant pelno ateityje. Nepanaudoti rezervai investicijoms, skirstant kitų finansinių metų pelną, galės būti perskirstyti, jais nebūtina didinti įstatinio kapitalo.Kiti rezervai, konkretiems įmonės tikslams įgyvendinti gali būti sudaryti tik po to, kai padaryti ne mažesni kaip 1/20 grynojo pelno atskaitymai į privalomąjį rezervą ir gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti bei įstatiniam kapitalui didinti.4. NEPASKIRSTYTO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA8-ajame verslo apskaitos standarte nepaskirstytasis pelnas apibrėžiamas kaip įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas, o nepaskirstytieji nuostoliai – kaip įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Todėl pavyzdiniame sąskaitų plane sąskaitų grupę Nr. 34 “Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” sudaro dvi sąskaitos:
• Nr. 341 “Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)”;• Nr. 342 “Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)”.Šiose sąskaitų grupėse yra išskirtos kelios subsąskaitos: grupėje Nr. 341 – subsąskaitos Nr. 3411 “Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ataskaitinių metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” bei Nr. 3412 “Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)”, o grupėje Nr. 342 – subsąskaitos Nr. 3421 “Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesniųjų metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)”, Nr. 3422 “Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai)”, Nr. 3423 “Ankstesniųjų metų apskaitos politikos keitimo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” ir Nr. 3424 “Ankstesniųjų metų esminių klaidų taisymo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)”.Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną arba priimti sprendimą dėl nuostolių dengimo, jei susidaro paskirstytinasis nuostolis. Paskirstytinieji nuostoliai gali susidaryti ir tose bendrovėse, kurios ataskaitinius finansinius metus baigė pelningai, bet turėjo ankstesniųjų metų nepaskirstytinąjį nuostolį. Apskritai pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas) – tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams, kaip turi būti paskirstytas savininkų įnešto į įmonę turto uždirbtas pelnas (patirtas nuostolis).4.1. lentelė. Paskirstytinojo pelno formavimas.

4.1. paveikslas. Grynojo pelno formavimas.

Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Tai parodyta aukščiau esančioje 4.1. lentelėje. Jei nurodytų dydžių suma yra teigiama, visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinąjį pelną. Beje, pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma:1) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje;2) grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);3) pervedimai iš rezervų;4) akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai);5) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso;6) pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;7) akcinės bendrovės pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;8) pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;9) pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti;10) pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;11) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (finansinių metų) pabaigoje visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos per sąskaitą Nr. 391 “Pajamų ir sąnaudų suvestinę” (4.2. paveikslas). Kiekviena pajamų sąskaita uždaroma ja debetuojant ta pačia suma, kokia būna sukaupta iki uždarymo tos sąskaitos kredite, ir ta pačia suma kredituojant sąskaitą Nr. 391 “Pajamų ir sąnaudų suvestinę”. Sąnaudų sąskaitos uždaromos atvirkščiu būdu – kredituojant visa per ataskaitinį laikotarpį jų debete sukaupta sąnaudų suma ir ta pačia debetuojant sąskaitą Nr. 391. Visų pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai po uždarymo yra nuliniai…, jos tarytum išvalomos. Tuo tarpu sąskaitos nr. 391 debete sukaupiamos visos sąnaudų sumos, o jos kredite – visos to paties laikotarpio pajamų sumos. Jei šios sąskaitos debeto bendra suma yra didesnė už kredito bendrą sumą, vadinasi, sąnaudų patirta daugiau nei uždirbta pajamų, kitaip sakant, patirta nuostolio, o didesnė kredito suma rodo uždirbtą pelną. Taigi šioje sąskaitoje atspindimas ir įmonės veiklos rezultatas, kuris turi įtakos savininkų nuosavybei. Todėl čia išvestas likutis turi būti iškeltas į nuosavybės sąskaitų grupę. Šitaip uždaroma ir pati “Pajamų ir sąnaudų suvestinė”, todėl ją galima laikyti tranzitine sąskaita. “Pajamų ir sąnaudų suvestinės” sąskaitoje išvestasis pelnas iškeliamas į sąskaitos Nr. 341 “Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” kreditą (D Nr. 391; K Nr. 341), o nuostolis – iškeliamas į sąskaitos Nr. 341 “Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)” debetą (D Nr. 341; K Nr. 391). Tačiau šioje sąskaitoje neatspindėtas pelno paskirstymas ar nuostolio padengimas. Labai svarbu atspindėti ir pelno (nuostolio) paskirstymo procesus, nes tik po jų tampa aiškūs ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos galutiniai rezultatai ir įmonės būklė kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje.4.2. paveikslas. Bendroji pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo schema. (Šaltinis: 7, 578 p.) D Nr. 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė K

Likutis Nuostolis Pelnas LikutisVeiklos rezultato – pelno ar nuostolio – išvedimas

Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės: 59-oji ir 69-oji. Pirmosios iš jų – pajamų klasės 59-osios sąskaitų grupės – sąskaitose atspindimi visi skirstytiną pelną didinantys arba mažinantys padengtiną nuostolį veiksniai. Šios sąskaitos priskiriamos penktos klasės sąskaitų grupei, nes skirstytiną pelną (kaip ir pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi tų sąskaitų kredituose. Taigi šie procesai traktuojami tarsi skirstytino pelno “uždirbimas”. Šią sąskaitų grupę sudaro tokios subsąskaitos, kurios didina pelną arba mažina nuostolį: Nr. 591 ”Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas”, Nr. 592 “Pervedimai iš rezervų”, Nr. 593 “Nepaskirstytasis nuostolis” bei Nr. 594 “Akcininkų įnašai nuostoliams padengti”. Antrosios – sąnaudų klasės 69-osios sąskaitų grupės – sąskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to pelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidėjimas). Į šią sąskaitų grupę įeina sąskaitos, parodančios pelno paskirstymą: Nr. 691 “Praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis”, Nr. 692 “Pervedimai į įstatymo nustatytus rezervus”, Nr. 693 “Nepaskirstytasis pelnas”, Nr. 694 “Pervedimai į kitus rezervus”, Nr. 695 “Dividendai” bei Nr. 696 “Kiti paskirstymai”.Kadangi skirstomas/dengiamas ne tik per ataskaitinį, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis, galimi keturi pelno skirstymo (nuostolio dengimo) atvejai (4.2. lentelė).4.2. lentelė. Įmonės veiklos rezultatai. (Šaltinis: 7, 579 p.)Nr. Praėjusių ataskaitinių laikotarpių nepaskirstytasis rezultatas Ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas1. Pelnas Pelnas2. Pelnas Nuostolis3. Nuostolis Pelnas4. Nuostolis Nuostolis

Šiame darbe plačiau bus panagrinėtas pelno ir pelno atvejis. Tarkime, AB “Vilniaus baldų kombinatas” (toliau “Vilniaus baldai”) ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistravęs ankstesniais laikotarpiais uždirbtą, bet dar nepaskirstytą pelną ir per atskaitinį laikotarpį taip pat uždirbo pelną.

Bendrovės buhalterija visuotiniam ataskaitiniam akcininkų susirinkimui pateikė tokius duomenis apie praėjusių finansinių metų sąskaitų likučius 2003 m. gruodžio 31 d.: • Nr. 342 Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 582 703 Lt• Nr. 33 Rezervai (suma, kuria akcininkai buvo rezervavę tam tikriems tikslams, tačiau kuri vis dėlto nebuvo panaudot…a tiems tikslams iki akcininkų susirinkimo) 29 609 Lt• Nr. 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 6 214 681 Lt Taigi, ataskaitiniais metais “Vilniaus baldai” uždirbo 6 214 681 Lt. Tačiau skirstytinąjį pelną didina ir ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (582 703 Lt) bei pervedimai iš rezervų (29 609 Lt). Vadinasi, suma kurią gali skirstyti visuotinis akcininkų susirinkimas yra 6 826 993 Lt. Žemiau pateiktas pavyzdys (4.3. paveikslas) rodo, kaip registruojamos sąskaitos, kurios didina skirstytinąjį pelnąToliau Didžiojoje knygoje yra registruojamos sąskaitos, savininkų sprendimams dėl pelno paskirstymo (4.4. paveikslas). “Vilniaus baldų” atveju akcininkai paskirstytinąjį pelną paskirstė taip:• Nr. 691 Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus 310 734 Lt• Nr. 694 Dividendai 3 886 267 Lt• Nr. 693 Nepaskirstytasis pelnas 2 629 992 Lt

4.3. paveikslas. Skirstytiną pelną didinančių veiksnių registravimas sąskaitose. (Šaltinis: 7, 580 p.)

4.4. paveikslas. Pelno paskirstymo registravimas sąskaitos. (Šaltinis: 7, 581 p.)

Svarbu atkreipti dėmesį, kad buhalterinės apskaitos sąskaitose iš pradžių registruojamas atskaitiniais, o tik vėliau praėjusiais metais uždirbto pelno paskirstymas. Taip daroma dėl to, kad skirstydami pelną savininkai žinotų, ar jie nepaskirsto daugiau nei uždirbo ataskaitiniais metais. Antra vertus, po pelno paskirstymo “ataskaitiniai metai” tampa “ankstesniais”, taigi ir šia prasme toks pelno paskirstymo pavaizdavimas yra visiškai logiškas.Kartu su anksčiau minėtomis pajamų ir sąnaudų sąskaitomis turi būti uždaromos ir pelno paskirstymo (59-osios ir 69-osios grupių) sąskaitos, nes ateinantiems ataskaitiniams metams pasibaigus bus iš naujo skirstomas pelnas ir padengiamas nuostolis. Pirmiausia kreditinių likučių suma debetuojamos visos 59-osios grupės pelno paskirstymo (nuostolių padengimo) sąskaitos, o visų pelno paskirstymo (nuostolių kompensavimo) sąskaitų likučių suma kredituojama sąskaita Nr. 391 “Pajamų ir sąnaudų suvestinė”. Analogišku būdu uždaromos ir visos 69-osios grupės sąskaitos. Tuo tikslu debetinių likučių suma kredituojamos visos šios grupės sąskaitos, o visų šių pelno paskirstymo sąskaitų likučių suma debetuojama sąskaita. Nr. 391. Taip Didžiosios knygos sąskaitose atspindimas visas pelno uždirbimo ir jo paskirstymo procesas. Naujajame akcinių bendrovių įstatyme sumažinti apribojimai skiriant pelno dalį metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Tantjemoms, darbuotojų premijoms ir kitiems panašiems tikslams gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Taigi gerėja galimybė skatinti vadovus, stebėtojų tarybų narius ir darbuotojus siekti geresnių metinių veiklos rezultatų. Tantjemos ir premijos gali būti mokamos už pelningai baigtus ataskaitinius finansinius metus, nors bendras paskirstytinasis rezultatas yra nuostolis ir todėl akcininkai negalės gauti dividendų.Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Be to, tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.Pažymėtina, kad jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiektas reikiamas privalomojo rezervo dydis. Jeigu nepaskirstytojo pelno (nuostolių) finansinių metų pradžioje ir grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius − į paskirstytinąjį rezultatą pervedamas sumas įtraukti tokia seka:1. pervedamas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais;2. perved…amas iš privalomojo rezervo;3. pervedamas iš akcijų priedų.Jeigu šių pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka:1. likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;2. akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais − bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl:1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba2) pertvarkymo į Akcinių bendrovių įstatyme numatytą juridinį asmenį, arba3) bendrovės likvidavimo.Naujajame Akcinių bendrovių įstatyme nėra reikalaujama, kad bendrovės įstatuose būtų nurodytos pelno ar nuostolių paskirstymo taisyklės, t.y. iš anksto nustatyta veiklos rezultatų skirstymo sistema ir tvarka. Vyriausiasis buhalteris daugelyje bendrovių yra įpareigojamas parengti pelno paskirstymo projektą. Pelno paskirstymo projekte pateikiamos ne tik pelno paskirstymo kryptys ir proporcijos, bet ir konkretūs skaičiai. Praktiškai yra užpildoma pelno (nuostolio) ataskaitos forma. Pelno paskirstymą (projekte) turėtų nelemti bendrovės verslo planai ir jos investicinė politika. Sudarant pelno paskirstymo projektą, reikėtų rasti optimalią ribą tarp trijų pelno dalių: 1. pelno dalies, kuri paliekama įmonėje investicijoms finansuoti, tai – ilgalaikio turto įsigijimas, kuris uždirbtų pelną ne vienerius metus;2. pelno dalies, kuri skiriama savininkams – akcininkams, tai – dividendai;3. pelno dalies, kuri skiriama vadovams, stebėtojų tarybos nariams, atliekantiems veiklos priežiūrą, ir darbuotojams skatinti siekiant geresnių veiklos rezultatų, tai – tantjemos, premijos ir kt.Pelno dalis gali būti numatoma įvairiai paramai, pašalpoms bei kitiems kilniems tikslams. Parama, suteikiama įvairiomis formomis – tai ne tik kilniaširdiškumo pasireiškimas, bet ir puiki priemonė įmonės įvaizdžiui gerinti bei reklama. Pažeidus pelno paskirstymo proporcijas, sunku tikėtis sėkmingo bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimo. Kaip rodo Lietuvos įmonių praktika, net investicijos, jei jos nepagrįstai didelės, gali būti bankroto priežastimi.Apibendrinant reikia pasakyti, kad nepaskirstytasis pelnas mažinamas:• registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius,• savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną,• pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos,• registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą,• registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.

Nepaskirstytasis pelnas didinamas:• registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną,• priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus,• pardavus akcijas didesne kaina, nei jos buvo supirktos,• registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą,• perkainojimo rezervų suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.Nepaskirstytieji nuostoliai mažinami:• registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną,• gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti,• priėmus sprendimą dengti nuostolius iš rezervų ar nuostolių suma mažinant įstatinį kapitalą,• registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą,• perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.Nepaskirstytieji nuostoliai didinami:• registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius,• esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezul…tatą,• išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.Reikia paminėti, kad per finansinius metus nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaita neturėtų “judėti” dėl įvairių išlaidų, nepriskiriamų leidžiamiems atskaitymams pagal LR pelno mokesčio įstatymą, apskaitos.5. NUOSAVO KAPITALO STRAIPSNIŲ PARODYMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJEPagal LR finansinės atskaitomybės įstatymą, finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.Pagal naująsias nuostatas, pilną finansinę atskaitomybę sudaro:1. balansas;2. pelno (nuostolių) ataskaita;3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;4. pinigų srautų ataskaita;5. aiškinamasis raštas. Trumpa finansinė atskaitomybė nuo pilnos skiriasi tuo, kad pirmojoje nėra pinigų srautų ataskaitos. Taigi pagrindinė informacija apie nuosavą kapitalą, jo pokyčius parodomi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje bei aiškinamajame rašte. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija, susijusi su nuosavo kapitalo straipsniais:1. įstatinio kapitalo sudėtis, nurodant visas akcijų klases (žr. 1 priedas);2. apie kiekvieną akcijų klasę nurodoma:2.1. akcijų skaičius;2.2. akcijų nominalioji vertė;2.3. išleistų ir apmokėtų akcijų skaičius;2.4. išleistų ir dar neapmokėtų akcijų skaičius;2.5. akcijoms priskiriamos teisės ir / ar apribojimai;2.6. akcijų, kurias turi dukterinės įmonės, skaičius;2.7. akcijų, kurias turi asocijuotos įmonės, skaičius;2.8. savų akcijų skaičius.3. dividendai privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kuriems išmokėti nepakanka dividendams skirtos pelno dalies;4. pelno paskirstymo projektas (žr. 2 priedas);5. kiekvieno rezervo sudarymo tikslas, pobūdis bei naudojimo apribojimai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita yra privaloma finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis. Ją turi sudaryti visos įmonės, kurios rengia finansinę atskaitomybę pagal Verslo apskaitos standartus. 4-ojo verslo apskaitos standarto “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” priede pateikta pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma, tačiau ji gali būti tikslinamas atsižvelgiant į įmonės pateiktą informaciją. Pavyzdinė ataskaitos forma (žr. 3 priedas) gali būti papildoma naujomis eilutėmis ar stulpeliais arba nereikalingos eilutės ar stulpeliai gali būti praleidžiami ir nespausdinami, jei nėra juose pateiktinų duomenų. Ataskaitoje pateikiami ne mažiau kaip dvejų metų duomenys ir detalizuojamas kiekvienas balanse nurodytas nuosavo kapitalo straipsnis.Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai. Joje turi būti nurodyta:1. nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio ir lyginamojo laikotarpių pradžioje ir pabaigoje;2. apskaitos politikos pakeitimo rezultatas;3. klaidų taisymo rezultatas;4. perskaičiuoti (atsižvelgiant į 2 ir 3 punktuose nurodytus koregavimus) nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje;5. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas;6. finansinio turto perkainojimo rezultatas;7. savos akcijos;8. kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai);9. ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai);10. paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos;11. įstatinio kapitalo padidėjimas / sumažėjimas bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;12. rezervų pasikeitimai bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (žr. 3 priedas) 1 eilutėje nuosavo kapitalo straipsnių likučiai 20X2 m. gruodžio 31d. Šie duomenys tiesiog perrašomi iš ankstesnių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos. 2 eilutėje nurodomas su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais susijęs apskaitos politikos keitimo poveikis. Įrašomas apskaitos politikos pakeitimo, atlikto vadovaujantis 7-uoju verslo apskaitos standartu “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas”, rezultatas. Esminių klaidų, kurios buvo pastebėtos ir ištaisytos, vadovaujantis 7-uoju verslo apskaitos standartu “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų …taisymas”, rezultatas įrašomas 3 eilutėje. 4 eilutėje parodomas perskaičiuotas nuosavo kapitalo likutis, jei jį reikėjo koreguoti dėl apskaitos politikos keitimo ir/ar esminių klaidų taisymo. 5 eilutė skirta ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo pokyčiui parodyti. Šią eilutę įmonė privalo pildyti tuo atveju, kai pagal jų pasirinktą ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politiką, šis turtas yra perkainojamas. 6 eilutėje įrašomas finansinio turto perkainojimo rezultatas. Ją įmonė pildo tuo atveju, jei turi finansinio turto, kuris vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, gali ir turi būti perkainojamas. Finansinio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas, todėl šio turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dydis keisis tik tada, kai keisis jo vertė ar su juo bus atliekamos kokios nors ūkinės operacijos. 7 eilutėje parodomas savų akcijų pirkimas, nes jis susijęs su nuosavo kapitalo pokyčiu, todėl turi būti parodytas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Supirktos savos akcijos ataskaitoje parodomos jų įsigijimo verte. Ši suma mažina nuosavą kapitalą, todėl ji įrašoma su minuso ženklu (apskliausta). Pelnas ar nuostoliai, kurie neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašomi 8 eilutėje. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažinto pelno ar nuostolių pavyzdys gali būti pelnas ar nuostoliai, gauti pardavus anksčiau supirktas savas akcijas. 9 eilutėje įrašomas 20X3 metais uždirbtas grynasis pelnas. Akcininkų susirinkimo patvirtinti dividendai įrašomi 10 eilutėje. Kitoms nei dividendai išmokoms, jei jos susijusios su išmokomis savininkams, nurodyti skirta 11 eilutė. 12 eilutėje nurodomi skirstant pelną įmonės akcininkų sudaryti rezervai. Pavyzdžiui, vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu, skirstant pelną turi būti numatytas išmokų tantjemoms ir darbuotojų premijoms dydis, taigi akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sudaryti atitinkamus rezervus. Faktiškai priskaičiavus tantjemas ir premijas, apskaitoje registruojamos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir mokėtinos sumos balanse – akcininkų sudarytas rezervas nemažinamas. Rezervą akcininkai sumažins arba panaikins pervesdami jį į nepaskirstytąjį pelną pagal faktiškai išmokėtas sumas kitais metais skirstant pelną. Jei skirstant pelną bus numatytos mokėti premijos ar tantjemos, bus sudarytas naujas rezervas. Sudarydami rezervą, akcininkai nurodo įmonės vadovams, kokia suma gali būti panaudota tantjemoms ir premijoms, tačiau pačios premijos ir tantjemos yra įmonės sąnaudų dalis, kadangi jos nėra išmokamos akcininkams. 13 eilutėje parodomas įmonės anksčiau sudarytų rezervų panaikinimas arba panaudojimas. Duomenys apie įstatinio kapitalo didinimą ar mažinimą įrašomi 14 eilutėje. Ataskaitoje parodoma tik apmokėta įstatinio kapitalo dalis. 15 eilutėje Šioje eilutėje įrašomi nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai praėjusių finansinių metų pabaigoje. Jie apskaičiuojami prie likučių 20X2 m. gruodžio 31 d. pridėjus (atėmus) pasikeitimus per 20X3 metus. Turto perkainojimo rezultatas, jei turtas buvo perkainotas, įrašomas 16 eilutėje. 17 eilutėje įrašomas finansinio turto perkainojimo rezultatas. 18 eilutė skirta parodyti savų akcijų pirkimą arba pardavimą. Jei įmonė yra sudariusi savų akcijų įsigijimo rezervą, pardavus savas akcijas, šis rezervas tampa nebereikalingas ir LR akcinių bendrovių įstatymo tvarka gali būti panaikintas, tačiau, kol akcininkų sprendimo dėl jo panaikinimo nėra, rezervas paliekamas. 19 eilutėje įrašomas pelnas ar nuostoliai, kurie nepripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje. 20 eilutėje iš pelno (nuostolių) ataskaitos įrašomas 20X4 metų grynasis pelnas. Akcininkų susirinkimo 20X4 metais paskelbti dividendai už 20X3 metus įrašomi 21 eilutėje. 22 eilutė skirta įrašyti kitoms išmokoms, susijusioms su išmokomis akcininkams. 23 eilutėje parodomi skirstant 20X3 metų pelną 20X4 metais įmonės akcininkų sudaryti rezervai. Įmonės anksčiau sudarytų rezervų panaikinimas arba panaudojimas 20X4 metais parodomas 24 eilutėje. 25 eilutėje įrašomi duomenys apie įstatinio k…apitalo didinimą ar mažinimą, atliktą 20X4 metais. 26 eilutė skirta įrašyti nuosavo kapitalo sąskaitų likučiams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šios eilutės duomenys apskaičiuojami prie nuosavo kapitalo likučių 20X3 m. gruodžio 31 d. pridedant (atimant) pasikeitimus per 20X4 metus.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal 8-ąjį Verslo apskaitos standartą “Nuosavas kapitalas” pelno paskirstymas turės būti parodomas finansinėje atskaitomybėje ne tuo laikotarpiu, kada jis buvo uždirbtas, bet tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti. Dividendų patvirtinimas ar kitoks pelno padalinimas nebus laikomas įvykiu, dėl kurio turi būti koreguojama praėjusio ataskaitinio laikotarpio atskaitomybė.IŠVADOS• Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.• Savininkų nuosavybė atspindima trečiojoje pavyzdinio sąskaitų plano klasėje. Čia parodomas kapitalas, rezervai bei nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavybės padidėjimas buhalterinėje apskaitoje registruojamas nuosavybės sąskaitų kredite, o sumažėjimas – debete.• Nuosavo kapitalo sudėtis:1) apmokėta įstatinio kapitalo dalis;2) akcijų priedai;3) perkainojimo rezervas (rezultatas);4) privalomasis rezervas;5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;6) kiti rezervai;7) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).• Nuosavam bendrovės kapitalui priskiriamas ne visas įstatinis kapitalas, o tik apmokėtoji jo dalis. Dotacijos, negrąžintinos subsidijos bei atidėtosios išlaidos nebepriskiriamos bendrovės nuosavam kapitalui.• Kapitalo sąskaitoje apskaitomas įstatinis pasirašytasis kapitalas, pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (kontrarinė sąskaita), akcijų priedai bei savos akcijos (kontrarinė sąskaita). Taigi įsigaliojus naujiems verslo apskaitos standartams, įsigytos nuosavos akcijos rodomos balanse akcininkų nuosavybės, o ne trumpalaikio turto sudėtyje.• Bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Pagal senąsias nuostatas, nuosavas kapitalas negalėjo būti mažesnis kaip 3/4 bendrovės įstatinio kapitalo.• Visi rezervai bendrovėje (privalomasis, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai) sudaromi iš paskirstytinojo pelno, išskyrus perkainojimo rezervą. Įsigaliojus naujosioms nuostatoms, nebeliko paskirstytinųjų ir nepaskirstytinųjų rezervų – jie vadinami “Kiti rezervai”. • Nuostoliai gali būti mažinami iš privalomojo rezervo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei rezervų kitiems tikslams. Iš perkainojimo rezervo nuostoliai negali būti mažinami. Iš rezervo savoms akcijoms įsigyti, rezervų kitiems tikslams ir perkainojimo rezervo gali būti didinamas įstatinis kapitalas.• Nepaskirstytasis pelnas – tai įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas, o nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.• Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma.• Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.• Pagrindinė informacija apie nuosavą kapitalą, jo pokyčius parodomi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje bei aiškinamajame rašte.LITERATŪRA1. 1-asis Verslo apskaitos standartas “Finansinė atskaitomybė” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt2. 4-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt3. 4-ojo Verslo apskaitos standarto “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” taikymo metodinės rekomendacijos. – Vilnius: Všį Lr apskaitos institutas, 2004.4. 6-asis Verslo apskaitos standartas “Aiškinamasis raštas” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt5. 8-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavas kapitalas” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt6. 12-asis Verslo apskaitos standartas “Ilgalaikis materialus turtas” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt7. Kalčinskas, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: UAB Pačiolis, 2003. – 860 p.8. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 10]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt9. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 12]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt10. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 12]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt11. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004, Nr. 6 (294) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 10]. Prieiga per internetą: http://www.aktualijos.lt12. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004, Nr. 7 (295) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 10]. Prieiga per internetą: http://www.aktualijos.lt13. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004, Nr. 8 (296) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 10]. Prieiga per internetą: http://www.aktualijos.lt14. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 m. kovo 1 d., Nr. 9 (297)15. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 m. kovo 8 d., Nr. 10 (298)16. Mačernienė, Dalia. Naujoji pelno skirstymo ir nuosavo kapitalo formavimo tvarka. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 m. kovo 15 d., Nr. 11 (299)17. Pavyzdinis sąskaitų planas (2004 m. sausio 7 d.) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 02 18]. Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt18. Railaitė, Audronė. Svarbu ir akcininkams, ir vadovams [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 02]. Prieiga per internetą: http://www.um.lt19. Simonavičius, Jaunius. Verslo apskaitos standartų taikymas: į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2003, Nr. 27 (267) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 03 10]. Prieiga per internetą: http://www.aktualijos.lt20. Vinauskienė, Dalia. Nuosavas kapitalas pagal 8-ąjį VAS. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004 m. balandžio 5 d., Nr. 13 (301)PRIEDAI1 priedas. Įstatinio kapitalo struktūra.Rodikliai Akcijų skaičius Suma(Lt) Akcinio kapitalo struktūra finansinių metų pabaigoje1. Pagal akcijų rūšis1.1. Paprastosios akcijos1.2. Privilegijuotosios akcijos1.3. Darbuotojų akcijos1.4. Specialiosios akcijos1.5. Kitos akcijos IŠ VISO: 2. Valstybės arba savivaldybių kapitalas Savos akcijos, kurias turi pati įmonė Akcijos, kurias turi dukterinės įmonės

2 priedas. Pelno paskirstymo projektas. Straipsniai Suma(Lt)Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje Grynasis finansinių metų rezultatas – pelnas (nuostoliai) Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje Akcininkų įnašai nuostoliams padengti Pervedimai iš rezervų Paskirstytinas pelnas Pelno paskirstymas:– į įstatymo numatytus rezervus– į kitus rezervus– dividendai– kiti Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje

3 priedas. Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma.

(įmonės pavadinimas) _____ (įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA20…. m………………….d.protokolo Nr……

________________NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA(ataskaitinis laikotarpis) 20…..m……………d. ____________________________Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Apmo-kėtas įstati-niskapita-las

Ak-cijų prie-dai Sa-vos ak-ci-jos

(-) Perkainoji-mo rezervas (rezultatai) Įstatymo numatyti rezervai Kiti rezer-vai Nepa-skirs-tytasis pelnas(nuos-toliai) Iš vi-so Ilga-lai-kio ma-te-ria-liojoturto Fi-nan-sinio turto Pri-va-lo-ma-sis Savų akci-jų įsi-gijimo 1. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas 3. Esminių klaidų taisymo rezultatas 4. Perskai-čiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas / sumažėjimas 6. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas 7. Savų akcijų įsigijimas / pardavimas 8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai

9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai

10. Dividendai 11. Kitos išmokos 12. Sudaryti rezervai 13. Panaudoti rezervai 14. Įstatinio kapitalo didinimas / mažinimas 15. Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d. 16. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas / sumažėjimas 17. Finansinio turto vertės padidėjimas / sumažėjimas 18. Savų akcijų įsigijimas 19. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas / nuostoliai 20. Ataskaiti-nio laikotarpio grynasis pelnas / nuostoliai

21. Dividendai 22. Kitos išmokos 23. Sudaryti rezervai 24. Panaudoti rezervai 25. Įstatinio kapitalo didinimas /mažinimas 26. Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d.

___________ ______ _______________ _______________(įmonės administracijos vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)pareigų pavadinimas)