Rezarvų apskaita

Rezervų apskaita APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Turinys

1. ĮVADAS……………………………………………………… ……………………………………………………3 1. REZERVŲ APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS……………………………………………….4 1. Perkainojimo rezervų inventorizavimas ………………………………………………………….. ……4 2. Kitų rezervų inventorizavimas ………………………………………………………….. …………………4 2. PELNO REZERVO APSKAITA…………………………………………………… …………………….6 1. Rezervų sudarymo apskaita…………………………………………………… …………………………….7 2. Rezervų panaudojimo apskaita…………………………………………………… ………………………..7 3. KAPITALO IR REZERVŲ APSKAITA…………………………………………………… ………… 9 1. Kapitalo apskaita…………………………………………………… …………………………………………..9 4. REZERVŲ APSKAITA…………………………………………………… ……………………………….15 5. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ ……………… ………………………………………16 6. PERKAINOJIMO REZERVŲ APSKAITA …………………………………………………………17

1. Rezervų ir atidėjimų apskaita…………………………………………………… …………………………19 7. REZERVAI……………………………………………………. ………………………………………………..19 8. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ ………………………………………………………..21 9. GARANTINIO APTARNAVIMO LĖŠŲ REZERVO PANAUDOJIMAS……………….23 10. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI…………………………………………………. …………………………..25 11. LITERATŪRA………………………………………………….. ………………………………………………26

Įvadas

Lietuvoje sparčiai plėtojasi rinkos santykiai, keičiasi nuosavybės formos,didėja įmonių įvairovė, atsiranda vis daugiau asmenų, pradėjusių ar dar tikpradedančių savo verslą. Rinkos ekonomikoje tiek mažos individualiosįmonės, tiek didelės akcinės bendrovės, banko ar pelno nesiekiančios įmonėssėkmė neatsiejama nuo Buhalterinės apskaitos profesinės kompetencijos,sugebėjimo spręsti kasdieniškus uždavinius ir pasirengti būsimiemspokyčiams.

Rezervai laikini pelno paskirstymo apribojimai, sudaromi įmonės savininkųvalia arba valdžios nurodymu. Paskirta į juos pelno dalis negali būtipanaudota kitiems tikslams, nei buvo numatyta sudarant rezervus. Kadangirezervų sudarymas ir panaudojimas – tik savininkų prerogatyva, jie galibūti formuojami bei naikinami tik visuotinio akcininkų susirinkimosprendimas. Šio darbo objektas – rezervų apskaita, jų teikiamos paslaugos bei vaidmuoįmonėms.

Pagrindinis darbo tikslas yra išsiaiškinti apie rezervų apskaita beiapžvelgti vienų ar kitų autorių panašumus ir skirtumus ar jie siejasi vienisu kitais.

Šio darbo uždaviniai: □ Supažindinti su rezervų šaltiniais, trūkumais ir privalumais; □ Nustatyti rezervų apskaitos tikslus ir jų keliamus reikalavimus; □ Išsiaiškinti veiksnius, į kurį atsižvelgiama remiantis į rezervų apskaita;

Ankščiau buvo kalbama apie garantinio aptarnavimo lėšų rezervo (atidėjimų)sudarymą, tačiau yra svarbi ir tų atidėjimų lėšų panaudojimo apskaita.Atitekamų garantinių aptarnavimų išlaidos turi būti apskaitomos atskirai.Ir jeigu apskaita būtų kompiuterizuota, šias išlaidas reikėtų apskaitytipagal kiekvieną parduotą daiktą. Tačiau – tvarkant apskaitą rankiniu būdureikėtų tokiai apskaitai panaudoti atitinkamu kortelių sistemą. (Aš turiuomenį prekių pardavimo su garantiniu aptarnavimu firma, kuri aptarnauja tiksavo pirkėjus).

Apie atidėjimus norėčiau pakalbėti, kad tai tokios sąvokos, kuriosdažniausiai būna nesuprantamos „žmogui iš gatvės“, pirmą kartąperskaičiusiam šiuos žodžius. Ne retai jų ekonominės prasmės nesuvokia netir apskaitos darbuotojai. Teisingai suprasti rezervus ir atidėjimus svarbudar ir dėl to, kad jie dažnai sudaro didelę nuosavybės dalį ir todėl yrareikšmingi daugeliui įmonių. Aš norėčiau dar išsiaiškinti kodėl tos sąvokosyra labai sunkiai suprantamos.

Man yra ne labai suprantama rezervų apskaitą. Kodėl taip vyksta šisprocesas? pvz:. (svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – praktiškaikiekvienoje valstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai.Tuomet finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptąvaizdą. Pirma, balanse ilgalaikis tunas atspindimas nerealiai mažomiskainomis. Antra. į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamasnerealiai mažas to turto nusidėvėjimas).

Todėl aš norėčiau paanalizuoti kodėl šis procesas taip vyksta.

1. REZERVŲ APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS

Įmonės rezervai yra apskaitomi 33 balansinėje sąskaitoje – Rezervai ir32 sąskaitoje – Perkainojimo rezervas.

1.1 Perkainojimo rezervų inventorizavimas

Inventorizuojant perkainojimo rezervą tikslinga pasitikrinti, kokiupagrindu ir kada sudarytas. Gal jis per klaidą nebuvo mažinamas, kaiperkainotas turtas buvo parduodamas ar nurašomas. Perkainojimo rezervo sudarymui teisinį pagrindą duoda Akcinių bendroviųįstatymo 30 str. (LR Akcinių bendrovių įstatymas 1994 m. liepos 5 d. Nr. 1-528) kur perkainojimo rezervas apibrėžiamas kaip kapitalo sudėtinė dalis. Oto paties įstatymo 31 straipsnis nustato jo sudarymo ir išnykimo tvarką,atsirandantį dėl ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertėspadidėjimo bei sumažėjimo. Perkainojimo rezervu gali būti didinamasįstatinis kapitalas, sutinkamai su AB įstatymo 42 str. numatyta tvarka (D320 – Materialaus ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant, K 301-Akcinis kapitalas bei 321 – Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimasperkainojant. K 301). Todėl komisija, inventorizuodama perkainojimorezervus, gali pasiūlyti akcininkų susirinkimui tuos rezervus prijungtiprie kapitalo. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į įmonės įstatuose nustatytątvarką.

1.2 Kitų rezervų inventorizavimas

Taip vadinamieji kiti rezervai yra apskaitomi 33 – Rezervai balansinėjesąskaitoje. Ši sąskaita detalizuota į: * 330 – (statymo numatyti rezervai; * 33 1 – Nepaskirstyti n i rezervai; * 332 – Paskirstytini rezervai. 330 sąskaitoje – Įstatymo numatyti rezervai yra apskaitomi privalomiejiatskaitymai iš pelno į privalomąjį rezervą, kurio dydis yra nustatomaskiekvienos įmonės įstatuose. Inventorizavimo tikslas – nustatyti, ar tas rezervas nebuvo panaudotasne pagal paskirtį, koks jo santykis su kapitalu, ar už ataskaitinius metusskirstant pelną bus reikalingi papildomi atskaitymai ir 1.1. Jeigupaaiškėtų, kad skirstant pelną dar būtina tuos rezervus papildyti, galimadaryti tokius buhalterinius įrašus; Eil. Įrašų turinys D K N r. 1. Papildomai paskiriama pelno dalis į rezervus 6 91 330 2. Uždaroma 691 sąskaita 39 6 91 5. Uždaroma 39 sąskaita, mažinant (skirstant) pelną 34 39 Pastaba Galimas ir tiesioginis pelno skyrimas į rezervus, nes 691 ir 39 są

skaitos yra tiktai tarpinės ir jos uždaromos 34 330 Įstatymo nustatytasis rezervas, taip vadinamas privalomasis rezervas yradidinamas ar mažinamas sutinkamai su AB įstatymo 48 straipsnio bei įmoniųĮstatų nuostatomis. 331 sąskaita – Nepaskirstytini rezervai inventorizuojama tokia pattvarka, kaip ir anksčiau nurodyta 330 sąskaita. Pagal AB įstatymo 31 straipsnio – Rezervai ir jų sudėtis nuostatas,nepaskirstytinieji rezervai sudaromi Įstatymo ir bendrovės įstatų nustatytatvarka konkretiems tikslams įgyvendinti pervedant dalį ataskaitiniolaikotarpio grynojo pelno. Šiuo metu. pakeitus Juridinių asmenų pelnomokesčio įstatymą (JAPMĮ 21 straipsnis – VŽ Kr. 68 1998) yra nurodyta: “…Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, investicijas apskaičiuoja šiuobūdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant pelną, investicijaipanaudota pelno dalis paskiriama į nepaskirstytinuosius rezervus”.

Lygiagrečiai AB įstatymo 48 straipsnyje – Pelno paskirstymas yra papildymas(7 d. 1 p.), kad “… į privalomąjį rezervą, paskirstytinuosius irnepakirstytinuosius rezervus paskiriama pelno dalis, kuri buvo panaudotailgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui įsigyti tais ūkiniaismetais, kurių pelnas yra skirstomas…” Sutinkamai su tomis nuostatomis, nepaskirstytinjeji rezervai jauprivalomu būdu. jeigu įsigyjant ilgalaiki turtą jo verte nebusapmokestintas delnas, tai pelnas neturi būti panaudotas kitiems tikslams(pavyzdžiui, dividendų išmokėjimui), o privalomai turi būti nukreiptas įnepaskirstytinuosius rezervus:Įrašų turinysEil. N r.

Debetas Kreditas

1. Investicijom panaudota pelno dalis paskirstoma į nepaskirstytinuosius rezervus 692 3312. Uždaroma 692 sąskaita 39 692 3. Uždaroma 39 sąskaita – pelno sąskaita 34 39

Pastaba Žinoma, yra galimas ir tiesioginis pelno nukreipimas į rezervus, nes

692 ir 39 sąskaitos užsidaro 34 331 Šitie įrašai daromi remiantis akcininkų susirinkimo protokolu,patvirtinančiu metinės atskaitomybės rezultatus Pagal AB įstatymo 31 straipsnio 3 p. nuostatas: „nepaskirstytiniejirezervai sudaromi, mažinami ir naikinami visuotinio akcininkų susirinkimonutarimu ne mažiau kaip 2/3 balsų. Mažinant ir naikinant nepaskirstinuosiusrezervus, tuo dydžiu didinamas įstatinis kapitalas ir proporcingaiakcininkų turimų akcijų nominaliai vertei didinama akcijų nominali vertėarba išleidžiamos naujos akcijos“. Didinant akcininkų kapitalą nepaskirstytinujų rezervų sąskaitabuhalteriniai įrašai labai paprasti: * debetuojama 331 sąskaita – Nepaskirstytinieji rezervai * kredituojama 301 sąskaita – Akcinis kapitalas Toks sprendimas gali būti priimtas tame pačiame visuotiniame akcininkųsusirinkime, kuriame buvo tvirtinami finansiniai rezultatai. 332 – Paskirstytinieji rezervai inventorizuojama anksčiau nurodytatvarka. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami akcinių bendrovių(AB ir UAB) įstatuose nustatyta tvarka. Skirstant pelną, jie sudaromi pelnosąskaita. Lygiagrečiai pagal AB įstatymo 48 straipsnio 1 d. 4 p. nuostatas,skirstant pelną, į jį gali būti pervedami ankstesnių metų rezervai(pervedimai iš rezervų). Visa tai turi būti įteisinta akcinių bendrovių(UAB) įstatuose. Tuo tikslu turėtų būti padaromi tokie buhalteriniaiįrašai: Eil. Įrašų turinys Debetas Kreditas Nr. I. Paskirstytinųjų rezervų likutis pervedamas į pelno paskirstymo sąskaitą 332 5922. Uždaroma 592 sąskaita 592 393. Uždaroma 39 sąskaita, perkeliant į pelno sąskaitą 39 34 4. Arba tiesioginiu įrašu, nes 39 ir 592 sąskaitos užsidaro 332 34

2. PELNO REZERVŲ APSKAITA

LR akcinių bendrovių įstatymo 48 straipsnyje “Pelno paskirstymas”nurodytos bendros pelno paskirstymo taisyklės, kurios turi būti numatytosbendrovės įstatuose. Jei privalomojo rezervo ir akcijų priedų dydžių sumayra mažesnė kaip 1/10 įmonės įstatinio kapitalo, tai atskaitymai įprivalomąjį rezervą yra būrini ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojoataskaitinių meru pelno. Įstatyme reglamentuojama minimali privalomojirezervo suma. Kitus pelno rezervus sudaro nepaskirstytini ir paskirstytini rezervai.Nepaskirstytinų rezervų sudarymas dažniausiai susijęs su perspektyviniaistikslais: technologijų atnaujinimu, investicijomis, naujomis statybomis,ilgalaikio turto įsigijimu ir pan. Šie rezervai sudaromi, mažinami irnaikinami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaip 2/3balsų. Tokia jų sudarymo tvarka labai reikšminga, nes ja-įstatymiškaiįteisinamos įmonės akcininkų garantijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo31 straipsnį, mažinant ir, naikinant nepaskirstytinus rezervus, tuo dydžiudidinamas įstatinis kapitalas.Paskirstytini rezervai sudaromi įmonės, įstatuose nustatyta tvarkavisuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paprastąja balsų dauguma. Šie rezervai formuojami dviem pagrindiniams tikslams: 1) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ataskaitiniu laikotarpiu; 2) pelno paskirstymui, kuris bus atliktas ateinančiais laikotarpiais. Vienas iš akivaizdžių pelno paskirstymo atvejų, atliekamų ataskaitiniulaikotarpiu, – labdara ir parama. Įmonės savininkai, skirstydami praėjusiųmetų pelną, gali nuspręsti dalį pelno skirti ataskaitinių merų labdaringaiveiklai. Tam tikslui patogiausia suformuoti paskirstytina rezervą labdarai,kurio ribose per ataskaitinį laikotarpį įmonės administracija gali dovanotiturtą arba paslaugas. Ataskaitiniams metams pasibaigus, ir administracijaipateikus labdaros suteikimo ataskaitą, akcininkai patvirtina šiopaskirstytino rezervo sumažėjimą. Pelno rezervavimo būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais pavyzdžiugali būti įmonė, siekianti išlaikyti stabilų akcijų kursą rinkoje. Tamtikslui ji ketina keletą ataskaitinių laikotarpių mokėti stabiliusdividendus akcininkams. Tai įgyvendinti praktiškai įmanoma tik rezervavussėkmingų ūkininkavimo metų pelną ateinantiems laikotarpiams, kai tikimasiuždirbti mažesni pelną ar net patirti nuostolių.

2.1 Rezervų sudarymo apskaita

Ir paskirstytini, ir nepaskirstytini rezervai sudaromi akcininkųsprendimu, debetuojant sąskaitą Nr. 692 Pervedimai į kitus rezervus,kredituojant atitinkamą rezervų sąskaitą:

D 692 Pervedimai į kitus rezervus[pic]K 331 Nepaskirstytini rezervai arba 332 Paskirstytini rezervai Sudarant įstatymų numatytus rezervus, atliekama tokia sąskaitųkorespondencija: D 691 Pervedimai į įstatymų numatytus rezervus K 330 Įstatymų numatyti rezervai

2.2 Rezervų panaudojimo apskaita

Nepaskirstytinų rezervų panaudojimas numatytas LR akcinių bendroviųįstatyme. Šie rezervai sudaromi tik pelno rezervavimo tikslais. Todėlišnykus aplinkybėms, dėl kurių anksčiau buvo rezervuoti pelnai, įmoneibelieka naikinti nepaskirstytiną rezervą. LR akcinių bendrovių įstatymenumatyta, kad, naikinant nepaskirstytinus rezervus, turi būti didinamasįstatinis kapitalas. Akivaizdus tokių rezervų panaudojimo pavyzdys:nepaskirstytinas rezervas įstatiniam kapitalui didinti. Tarkime, 1998 m.kovo 20 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė 20 000 Lt 1996 m.grynojo pelno skirti įstatiniam kapitalui padidinti, tam tikslui sudarantnepaskirstytiną rezervą. Kadangi įstatinio kapitalo padidinimo procedūraužtrunka keliolika dienų ir jis laikomas padidintu tik nuo jo įregistravimomomento, todėl akcininkų sprendimas užregistruojamas tokia sąskaitųkorespondencija: D 692 Pervedimai į kitus rezervus 20 000 Lt K 331 N e pas kirs tyrini rezervai 20 000 LtTarkime, 1997 m. balandžio 20 d. įmonė įregistravo padidintą įstatinįkapitalą. Tuomet atliekama tokia korespondencija: D 331 Nepaskirstytini rezervai 20 000 Lt K 301 Akcinis kapitalas (užregistruotas) 20 000 Lt Analogiška korespondencija atliekama ir tada, kai pelnas buvo rezervuotaskitiems nei paskirstymas tikslams, o tikslai, kuriems pelnas buvorezervuotas, jau pasiekti (pavyzdžiui, įvedus naują gamybą). Yra 2 paskirstytinų rezervą panaudojimo atvejai:a) kai tai atlieka įmonės akcininkai, a) kai tai atlieka akcininkų įgaliota įmonės administracija. Pirmuoju atveju tai tradicinis paskirstymo rezervo mažinimas, kurisatliekamas per sąskaitą Nr. 59 Pelno paskirstymas. Tarkime, įmonėsakcininkai nusprendė išsidalyti ankstesniais laikotarpiais dividendaissuformuotą 50 000 Lt paskirstytiną rezervą:

D 332 Paskirstytini rezervai 50 000 Lt K 592 Pervedimai iš rezervu 50 000 Lt D 694 Dividendai 50 000 Lt K 480 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo 50 000 Lt Kaip matote, pirmuoju įrašu naikinamas paskirstytinas rezervas ir pelnosuma atkeliama skirstymui. Antruoju įrašu registruojami paskelbtidividendai. Antruoju atveju, kai rezervo panaudojimą registruoja įmonės įgaliotaakcininkų administracija, per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiaikoresponduoja rezervo sąskaita. Tarkime, įmonės savininkai iš ankstosuformavo 10 000 Lt paskirstytinąjį rezervą labdarai ataskaitiniais metaisteikti. Įmonės administracija, suteikusi labdarą konkrečiai labdaringaiorganizacijai, tai registruoja šia korespondencija: D 332 Paskirstytini rezervai 10 000 Lt. K 2 klasės turtinė sąskaita 10 000 Lt. Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės administracija atsiskaitoakcininkams dėl suteiktos labdaros, o šie patvirtina paskirstymo rezervopanaudojimą. Kaip matote, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo būdo yra tik toks, kadpirmuoju atveju rezervuota pelno suma įprasta tvarka (per sąskaitą Nr. 59)grąžinama galutiniam skirstymui. Antruoju atveju atliekamas tiesioginis rezervo mažinimas, nenaudojantPelno paskirstymo sąskaitų Nr. 59 ir 69. LR akciniu, bendrovių įstatyme numatyta, dar viena rezervų rūšis –perkainojimo rezervas. Skirtingai nei visi anksčiau aptarti, sis sudaromasne rezervuojant pelną, bet perkainojant turtą ir registruojant atsiradusįperkainojimo perviršį. Šio rezervo apskaita yra glaudžiai susijusi suatskiromis LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, todėl šiamestraipsnyje ji nenagrinėjama.

3. Kapitalo ir rezervų apskaita

Kapitalo kaip ir apskritai nuosavybės fenomenas yra labai sudėtingas,juolab sudėtinga savininkų nuosavybės rodiklius išmatuoti ir tiksliai beiteisingai atspindėti finansinėje atskaitomybėje. Kapitalo apskaitosoperacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėjeapskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridiniopasirengimo. Todėl Šios srities apskaitą paprastai veda aukščiausioskvalifikacijos buhalteriai. Pirmajame šio skyriaus poskyryje spausdinamojebalanso ištraukoje matyti, kad kapitalas ir rezervai – neatsiejamos įmonėssavininkų nuosavybės dalys, pateikiamos viename to paties pavadinimobalanso skyriuje. Vis dėlto tai skirtingos to paties reiškinio sudedamosiosdalys, kurių apskaitą reikia nagrinėti atskirai.

3.1 Kapitalo apskaita

Istoriškai susiklostė, kad sąskaitų grupę Nr. 30 Kapitalas sudaro tryspagrindinės sąskaitos: Nr. 300 Valstybinis kapitalas. Nr. 30! Akciniskapitalas. Nr. 302 Nepareikalautas Įmokėti kapitala(-). Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas.Valstybei tenkanti bendrovės nuosavybės dalis taip pat išreiškiamakonkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi. Ypatingosprivilegijos šiai nuosavybės daliai paprastai nesuteikiamos (visuotinioakcininkų susirinkimo metu visiems galioja viena taisyklė: „kiek akcijų,tiek balsų“), nors gali būti ir išimčių, o kartais, kaip žinote, valstybėsturimoms akcijoms suteikiamas specialiųjų statusas, suteikiant joms iratitinkamas specialias privilegijas. Todėl visada pravartu žinoti, kokiaįmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijasdisponuoja valstybė. Vien dėl to. kad kartais nuo šio veiksnio galipriklausyti ir mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akciniokapitalo dalį tikslinga registruoti atitinkamose sąskaitos Nr. 301 Akciniskapitalas subsąskaitose atskirai nuo kirų akcininkų nuosavybės. Be to,atskirose tos pačios sąskaitos subsąskaitose reikia apskaityti ir visų kitųrūšių bei klasių akcijas. Taigi sąskaitoje Nr. 301 registruojama visųakcininkų nuosavybė. Sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas apskaitomavalstybei priklausanti nuosavybė valstybės ir savivaldybių įmonėse. Jau aptarėme, kad visos akcijos pagal jų savininkų – akcininkų – teisesį turtą bei jų galimybes dalyvauti bendrovės valdyme skirstomos į dvidideles grupes: paprastąsias akcijas ir privilegijuotąsias akcijas. Todėlir sąskaitų plane išskirtos dvi subsąskaitos: Nr. 3010 Paprastosios akcijosir Nr. 3011 Privilegijuotosios akcijos. Pažymėtina, kad įvairių klasiųprivilegijuotosioms akcijoms (įmonė per ilgus savo veiklos merus akcijųgali išleisti daugybę kartų ir skirtingų klasių!) gali būti suteiktosskirtingos privilegijos. Pavyzdžiui, vienos klasės privilegijuotosiomsakcijoms gali būti nustatytas 10% dividendas (skaičiuojant jį nuo akcijųnominaliosios vertėsi, nesuteikiant toms akcijoms balso teisės akcininkųsusirinkime, o kitos klasės privilegijuotųjų akcijų savininkams gali būtisuteikta balsavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose teisė, bet irdividendo dydis gali būti mažesnis, tarkime, ne dešimt, o penki procentainominaliosios akcijų vertės. Kajau kalbėti, kad įvairių klasių akcijų (tiekprivilegijuotųjų, tiek paprastųjų) ir nominaliosios vertės gali būtiskirtingos. Pirmajame šio skyriaus poskyryje aptarėme, kaip apytiksliai galimanustatyti turimų akcijų vertę. Minėjome, kad toks įvertinimas yra labaiapytikslis, nes kiekvienos akcijos rinkos kaina gali būti tiksliainustatyta tik tos akcijos perleidimo-įsigijimo arba pardavimo-pirkimomomentu, kai už ją sumokami pinigai arba j i iškeičiama į kitą turtą. Taiir yra tikroji akcijos rinkos kaina. Tačiau, savaime suprantama, niekasnepardavinės sėkmingai veikiančios įmonės akcijų vien tik norėdamaspasmalsauti, „kiek už ją duoda”. Todėl ir taikomi apytiksliai akcijųįvertinimo metodai. Galutiniam pirkėjui (akcininkui) akcijos parduodamos vadinamojojeantrinėje vertybinių popierių rinkoje, kai įmonės naujas išleistas akcijasparduoda finansų makleriai. Naujų akcijų išleidimas, didinant įmonės akcinįkapitalą, vadinamas akcijų emisija, o akcijas išleidžianti įmonė –emitentu. Dažnai įmonės pačios neparduoda savo išleistų akcijų, bet už tamtikrą mokestį šią procedūrą patiki atlikti specializuotoms – finansųmaklerių- įmonėms. Sakoma, kad naujos išleistos akcijos parduodamos „įpirmas rankas” už akcijų emisinę kainą. Nuo finansų maklerio sugebėjimų,situacijos vertybinių popierių rinkoje ir daugelio kirų aplinkybiųpaklauso, už kokią kainą bus parduota akcija galutiniam akcininkui, bet netarpininkui, spekuliuojančiam (akcijas perkančiam pigiau, kad netrukus jasbrangiau parduotų) vertybiniais popieriais. Beje. neieškokite žodyje..spekuliantas” neigiamos prasmės, nes dabar šią sąvoką vartojame vien

teigiama prasme. Pasitaiko, kad įmonės naujas išleistas akcijas ir pačiosparduoda už emisinę kainą būsimiesiems akcininkams. Yra dar viena buhalteriams ypač reikšminga akcijų karna, vadinamanominaliąja akcijų verte. Tiesą sakant, (ai neigi ne kaina, nes už jąakcijos gali būti parduodamos nebent pirminėje rinkoje. jeigu akcijosemisijos kaina sutampa sujos nominaliąja verte (emisijos kainą nustatytimažesne, už nominaliąją vertą draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai). Beabejo, ir antrinėje rinkoje akcijos gali būti parduodamos už kainą, lygiajų nominaliajai vertei. Bet tai greičiau išimtis negu taisyklė. Todėlmaterialios akcijos sertifikate ar nematerialios akcijos perleidimo –įsigijimo arba pardavimo – pirkimo sutartyje nurodyta nominalioji šiosakcijos vertė jos pirkėjui praktiškai nieko nereiškia, gal tik „iš pirštolaužta” kainą, kurią, pavyzdžiui, am batų užrašytu jų gamintojas, norstikra kaina paaiškėtų avalynės parduotuvėje, kai už batus būni gautipinigai iš pirkėjų. Tačiau nors akcijos nebūtinai perleidžiamos už nominaliąją vertą,pastaroji (nors ir visiškai ne svarbi akcijos pirkėjui) turi didelįreikšme, apskaitininkams, analizuojantiems, kaip keičiasi akcijų kursas.Beje, privilegijuotųjų akcijų savininkams nominalioji akcijos vertė svarbitodėl, kad nuo jos nustatomi tam tikri dividendo procentai, privalomiišmokėti Šios akcijos savininkui. Akcinėse bendrovėse apskaitininkai kapitalo suformavimą atspindi tunosąskaitoje (dėl akcininkų įnašo arba įsipareigojimo apmokėti už akcijaspadidėja turtas) ir kapitalo sąskaitoje (dėl to paties įnašo padidėjasavininkų nuosavybė, kitaip sakant. įmonės įsipareigojimai savininkams).Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Tarkime, asmuo įsigijo 85paprastąsias įmonės akcijas, didinančias akcinį kapitalą (t. y pirminėjerinkoje), už bendrą 8500 Lt sumą (akcijų kaina lygi jų nominaliajai vertei– po 100 Lt už akciją). Apskaitoje Ši operacija turi būti pavaizduota tokiuįrašu:3010 Akcinis kapitalasD (paprastosios akcijos) K D 272 Kasa KLik. 500 000 Lik. 10 000

8500 8500Lik. 508 500 Lik. 18 500

Po šios operacijos padidėja įmonės tunas ir jos kapitalas, nes akcijasįsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų. Įregistruotas pagalįstatymus atitinkamose valstybės institucijose, kapitalas tampa įstatiniuir atspindimas to paties pavadinimo balanso eilutėje. Tokia registracijareikalinga tam. kad įmonės negalėtu dirbtinai „išpūstu” kapitalu apgauleišvilioti pinigų iš naujų investuotojų – potencialių akcininkų. Viskas būtų paprasta, jeigu turto įnešimo ir kapitalo formavimo tvarkosvisada būtų laikomasi taip. kaip minėjome. Tačiau neretai akcijaspasirašiusiam (įsipareigojusiam už jas apmokėti) fiziniam ar juridiniamasmeniui apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas nukeliamas. Pavyzdžiui,gali būti sutarta, kad pasirašant akcijas reikia mesti 30% ar 70% visospasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiama įmokėti vėliau. Iki akcijųĮsigijimo sutartyje numatyto apmokėti už šias akcijas termino visapasirašytų akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta įmokėti k apskaitomasąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas Įmokėti kapitalas (-) bei atspindimatokio pat pavadinimo balanso eilutėje. Tai kontrarinė kapitalo sąskaita,kurioje jos apskaitos objekto padidėjimai įrašomi į debetą, o sumažėjimai –į kreditą. Iš tiesą nėra pagrindo laikyti akciniu kapitalu sumos, kuri netik neįmokėta, bet ir jos mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Balanso eilutėje1.2 Nepareikalautas Įmokėti kapitalas (-) užfiksuota suma atimama išeilutėje 1.1 užfiksuoto įstatinio (pasirašytojo) kapitalo (kapitalopadidėjimą įstatymų numatyta tvarka būtina užregistruoti valstybėsinstitucijose). Gautoji reali kapitalo suma ir įrašoma į balanso eilutėsI. Kapitalas skaitmenines skiltis. Taigi finansinėje atskaitomybėjenumatytas viso nuosavo kapitalo didinimo procesas: po to, kai pasirašomossutartys dėl naujų akcijų išpirkimo (emisijos), registruojamas kapitalopadidėjimas. Tačiau iki apmokėjimo termino suėjimo visa pasirašytoji sumaregistruojama kaip nepareikalautas Įmokėti kapitalas. Ši suma tampasavininkų skola, kai sueina apmokėjimo už akcijas terminas. Jeigupotencialūs akcijų įgijėjai sumoka už jas iki kapitalo padidėjimoįregistravimo, ši jų įmokėtoji suma registruojama kaip turto (dažniausiai –pinigų) ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas -sąskaitos Nr. 483Įsipareigojimai partneriams, akcininkams, direktoriams, menedžeriamskredite. Toliau konkrečiu pavyzdžiu parodysime, kaip tokios operacijosregistruojamos buhalterinės apskaitos sąskaitose. Tarkime, įmonei atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkaiįsipareigojo pirkti 160 paprastųjų akcijų po 100 Lt už kiekvieną-iš viso už16 000 Lt. 20X2 m. gruodžio 31 d. jie įsipareigojo sumokėti ir tą pačiądieną įnešė į įmonės kasą 12 200 Lt. Dar 3800 Lt akcininkai įsipareigojosumokėti per 10 dienų, pradedant 20X3 m. sausio 15-aja. Šiuo atveju 20X2 m.gruodžio 31 dieną sąskaitose bus atlikti tokie įrašai, kuriaisregistruojama bendra įstatinio (pasirašyto) kapitalo suma (sąskaitos Nr.3010 Akcinis kapitalas (paprastosios akcijos/ kredite), padidėjusi grynųjųpinigų suma (sąskaitoje Nr. 272 Kasa), o kontrarinės kapitalui sąskaitosNr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) debete fiksuojama darnepareikalauta įmokėti kapitalo suma. mažinanti bendrą įmonės kapitalosumą:

3010 Akcinis kapitalasD (paprastosios akcijos) K D 272 Kasa KLik. 508 500 Lik. 5 000 16000 12200

Lik. 524 500 Lik. 17 200

D (paprastosios akcijos) K

Lik. 0 3800

Lik. 3800Suėjus nustatytam apmokėjimo terminui (mūsų pavyzdyje – 20X3 m. sausio 15d.), pripažįstama, kad įmonė pareikalavo visiškai sumokėti už pasirašytasakcijas. Šiuo atveju sąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) esanti suma naikinama šia sąskaitą kredituojant, ir registruojamassavininkų įsiskolinimas įmonei, atsiradęs laiku nesumokėjus už pasirašytasakcijas.

250 Savininkų skola302 Nepareikalautas (nepadengtas pareikalautas)D įmokėti kapitalas (-) K D(įmokėti kapitalas) K

Lik. 3800 Lik. 0

3800 3800

Lik. 0 Lik. 3800

Kaip matome iš korespondencijos, kol Įmone nepaskelbė apie privalomą atsiskaitymą už įsigytas akcijas, tol akcijų savininkai nebuvo laikomi įmonės skolininkais. Taigi iki sąskaitos Nr. 250 debetavimo įmonė turėjo 3800 Lt turto mažiau. Atlikus šią sąskaitų korespondencija., padaugėja tuno. kuriuo disponuoja įmonė (dėl debitorinio savininkų įsiskolinimo padidėjimo), ir ta pačia suma padidėja savininkų nuosavybė, nes kontrarinės kapitalui sąskaitos Nr. 302 nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) likutis sumažėja nuo 3800 Lt iki nulio. Akcijų priedai. Akcijų priedų (nominaliosios vertės perviršio) apskaita pasidaro būtina dėl to. kad šie įmonės vertybiniai nuosavybės popieriai pirminėje rinkoje, kaip minėjome, dažnai perleidžiami, parduodami už aukštesne, kainą nei nominalioji jų vertė. Tuo tarpu akcinio kapitalo sąskaitose Nr. 3010 Paprastosios akcijos ir Nr. 3011 Privilegijuotosios akcijos apskaita vedama įvertinus akcijas nominaliąja jų verte. Apskritai kalbant, šią vertę geriau būtų traktuoti netgi ne kaip akcijų kainą, bet kaip vieną svarbiausiųjų identifikacinių požymių, – įvairių nominalų akcijos ir turi būti apskaitomos būtinai skirtingose sąskaitų Nr. 3010 ir Nr. 3011 subsąskaitose. panašiai kaip įvairiose sąskaitose apskaitomos skirtingos turto ar įmonės skolų bei Įsipareigojimų rūšys. Skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir tų pačių akcijų emisijos (pardavimo) kainos vadinamas akcijų nominaliosios vertės perviršiu ir apskaitomas sąskaitoje Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis). Šio perviršio negalima apskaityti sąskaitoje Nr. 301 Akcinis kapitalas, nes joje registruojama nominalioji akcijų vertė – įstatymuose nustatyta tvarka valstybės institucijų užregistruotas įstatinis kapitalas, kurio dydis taip pat svarbus kiekvienai įmonei ir kuris turi būti apskaitomas atskiroje sąskaitoje. Tarkime. Įmonė išleido 140 akcijų, kūnų kiekvienos nominalioji vertė 100 Lt. Šios akcijos buvo parduotos už 15 400 Lt, t. y. po 110 Lt kiekviena. Remiantis ankstesniu aiškinimu, ši ūkinė operacija buhalterinėse sąskaitose turės būti užregistruota tokia sąskaitų korespondencija:

D 272 Kasa KD 301 Akcinis kapitalas K 15 400 14 000

31 Akcijų priedai (nominaliosD vertės perviršis K

1400

Akcijų priedai balanse parodomi Kapitalo ir rezervų skyriaus eilutėje II.Akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas). Jeigu įmonė nutariapadidinti įstatinį kapitalą be papildomų akcininkų įnašu. bet prijungiantprie įstatinio kapitalo akcijų nominaliosios vertės perviršį, šissprendimas

registruojamas debetuojant sąskaitą Nr. 31 (taip sumažinant akcijų priedusprie įstatinio kapitalo

pridedama suma) ir ta pačia suma kredituojant sąskaitą Nr. 301 Akciniskapitalas: D 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis) XX Lt K 301 Akcinis kapitalas XX Lt Savaime suprantama, kad tokiai įstatinio kapitalo didinimo procedūraireikia atitinkamų valstybės institucijų sutikimo. Jo išraiška – įmonėsįstatų, kuriuose užfiksuotas įstatinis kapitalas, perregistravimas,perviršio suma didinant akcijų skaičių arba jau išleistų akcijų nominaliąjąvertę. Įstatiniam kapitalui perregistruoti nepakanka išleidžiamų akcijųnominaliosios vertes perviršio fakto, nes gabus, bet nelabai sąžiningasfinansų makleris gali parduoti ir ant bankroto slenksčio esančios įmonėsakcijas už kaina… didesne, neguju nominalioji verti. Todėl didinantįstatinį, kapitalą reikalaujama įrodymų, kad įmonės grynasis turtas(turtas, kuriuo disponuoja įmonė, atėmus iš jo įmonės įsiskolinimus irkitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims) stabiliai viršija tos įmonėsjau užregistruotą įstatini kapitalą. Be to, turi būti padengti finansinėjeatskaitomybėje užregistruoti nuostoliai. Tačiau įmonės akcinis kapitalasgali didėti ir dėl kitu priežasčių, pavyzdžiui, pajungus prie joperkainojant ilgalaikį tuną sudaryta, perkainojimo rezervą.

4. Rezervų apskaita

Jau išsiaiškinote rezervų esmę ir, tikimės, gerai žinote, kad rezervai – sudedamoji savininkų nuosavybės dalis, apribojanti tam tikrą pelno dalį, kuri ne išsidalijama ir nepaliekama naudoti įmonės administracijos nuožiūra, bet kūną tam tikra rezervą suformavę savininkai nurodo panaudoti pagal to rezervo paskirtį. Specifinių bruožų turi ilgalaikio turto perkainojimo rezervo apskaita. Kaip žinote, visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė – tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis – apskaitomas to turto įsigijimo savikaina. Tačiau po kurio laiko ilgai naudojamo turto įsigijimo savikaina. kuri dar vadinama pradine verte, gali visiškai nebeatitikti to turto realios vertės rinkoje. Svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – praktiškai kiekvienoje valstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai. Tuomet finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptą vaizdą. Pirma, balanse ilgalaikis tunas atspindimas nerealiai mažomis kainomis. Antra. į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamas nerealiai mažas to turto nusidėvėjimas. Dėl to išvedamas ir nerealus, „išpūstas” pelnas, o tai savo ruožtu sąlygoja įmonei neigiamus padarinius. Pirmiausia valdytojai ir savininkai nesiorientuoja kokia tikroji įmonės finansinė būklė. Valdytojai dėl to gali imtis nepagristai didelių ir brangių gamybos plėtojimo programų, o savininkai, pamatą dideles pelno sumas, dažniausiai būna linkę išsimokėti didelius dividendus. Dėl to gali susidaryti labai grėsminga padėtis, kai po kelerių metų susidėvėjusį ilgalaikį tuną reikės keisti nauju. Pastarojo rinkos kainos dėl tos pačios infliacijos bus gana aukštos, ir įmonei paprasčiausiai gali neužtekti pinigų ilgalaikiam turtui atnaujinti. Jie bus išleisti ne tik anksčiau minėtoms programoms vykdyti bei dividendams išmokėti, bet ir nepagristai dideliems mokesčiams, apskaičiuotiems nuo nerealiai didelio pelno. Kad išvengtų šitokių komplikacijų. įmonės perkainoja ilgalaikį materialųjį bei ilgalaikį finansinį tuną, jeigu to tuno rinkos vertė ilgai, be to, pastoviai, viršija šio turto pradine, vertą. Atliekant ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą; vadovaujamasi tokiomis

svarbiausiomis nuostatomis: * ilgalaikį turtą galima-perkainoti tik tuomet, jeigu jo reali vertė ilgai pastoviai viršija to turto

pradinę rinkos vertą: * ilgalaikis turtas turi būti perkainojamas atsižvelgiant ne tiek į susiklosčiusias jo rinkos kainas

(taip tunas galėtų būti vertinamas tik likviduojant įmonę), bet vadovaujantis įmonės tęsiamos

veiklos principu, t, y. darant prielaidą., kad perkainotas turas ir ateityje bus naudojamas toje

pačioje įmonėje, be to. atsižvelgiant į pelną, kuri uždirba įmonė šiuo turtu: > perkainotoji ilgalaikio turto vertė neturi didinti ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato (pirma, perkainotos sumos įmonė neuždirbo, antra, ji didėjo ne vieną, o keletą ataskaitinių laikotarpių), bet turi didinti savininkų nuosavybę. Kai kurios su gamyba susijusios išlaidos į produkcijos savikainą įskaitomos anksčiau negu faktiškai jos padaromos. Taip sukaupiami lėšų rezervai, skirti atostogoms apmokėti, priemokoms už darbo stažą mokėti, nuomojamų pagrindinių priemonių kapitalinio remonto išlaidoms padengti arba kitokiems tikslams. Jų apskaitai skirta 89 sąskaita — Būsimųjų išlaidų ir mokėjimų rezervas. Tai pasyvinė sąskaita. Rezervų sudarymo operacijos rašomos jos kredite, o rezervų panaudojimo operacijos — debete. Visos 89 sąskaitos kredito operacijos ir didžioji debeto operacijų dalis apskaitoma 10 žurnale-orderyje. Analitinė apskaita vedama 10f žiniaraštyje.

5. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ

Visi rezervai grupuojami į nepaskirstytinuosius ir paskirstytinuosiusrezervus. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatųnustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaipdviem trečdaliais balsų. Mat naikinant arba mažinant nepaskirstytinuosiusrezervus didinama savininkų nuosavybė – išleidžiamos naujos akcijos arbaatitinkamai padidinama esančių akcijų nominalioji vertė. Todėl savininkaitokius pokyčius turi stebėti, labai akylai. Paskirstytinieji rezervaisudaromi ir naudojami bendrovės įstatuose nustatyta tvarka visuotinioakcininkų susirinkimo nutarimu, kuris priimamas paprastąja baisų dauguma.Todėl sąskaitų plane išskirtos atskiros sąskaitos: Nr. 331 Nepaskirstytinirezervai ir Nr. 332 Paskirstytini rezervai. Anksčiau aptartuosepavyzdžiuose savininkai nusprendė sudaryti nepaskirstytinus pastatostatybos rezervus, todėl jiems apskaityti buhalterija įsivedė specialiąsąskaitos Nr. 331 (o ne Nr. 332!) subsąskaitą Nr. 3312. Paskirstytinasrezervas reiškia, kad ji panaudojus sumažėja ir įmonėje esantis turtas,kadangi jis išimamas ir sunaudojamas rezerve nustatytiems tikslams.Klasikinis tokių rezervų pavyzdys – paramos ar kitokių dovanojimų rezervas.Suteikus paramą trečiajam asmeniui, ne tik registruojamas rezervosumažėjimas, bet sumažėja ir įmonės turto (jis padovanojamas). Todėl nėrajokio pagrindo tokio ..sunaudoto”, kitaip sakant, paskirstyto rezervoprijungti prie kapitalo. Tokio pobūdžio rezervų apskaita aptariama kitameklausime. Balanse paskirstytinieji ir nepaskirstytinieji rezervai taip patparodomi skirtingose eilutėse. nes investuotojui gali reikėti garantijų,kad jo įdėtas į įmone, turtas bus skirtas tai įmonei plėtoti, nebusišsidalytas savininkų. Tokią garantiją suteikia dviejų trečdalių balsųdauguma, kurios reikalaujama formuojant bei naikinant nepaskirstytinuosiusrezervus.Ypatingas atvejis – įstatymų numatyti, privalomieji arba įstatymo nustatytirezervai, kuriuos būtina suformuoti vadovaujantis valdžios nurodymais,neatsižvelgiant į įmonės savininkų valią. Reikalaudama sudaryti tokiusrezervus, valdžia gina įmonės kontrahentų interesus, neleisdama savininkamsišsidalyti viso per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno. Juk sudariusrezervą, kartu sumažinama pelno, kurį gali pasiskirstyti savininkai, suma.Be abejo, rezervų sudarymas labai svarbus bankams, kitoms kreditoinstitucijoms, potencialiems investuotojams ir kt., nes rodo, jog ne visasįmonės uždirbtas pelnas paskirstomas „išimant” iš įmonės, bet tam tikrądalį numatoma naudoti konkretiems įmonės veiklos tikslams, kitaip sakant,ta pelno dalis reinvestuojama.

6. Perkainojimo rezervo apskaita

Kaip žinote, visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė, – tiek ilgalaikis,tiek Kumpa lai kis – apskaitomas to turto įsigijimo savikaina. Tačiau pokurio laiko ilgai naudojamo imto įsigijimo savikaina, kuri dar vadinamapradine verte, visiškai neatitinka to turto realios vertės rinkoje.Svarbiausia tokio neatitikimo priežastis praktiškai kiekvienoje valstybėjesparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai. Tuomet finansinėsatskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreipia vaizdą. Pirmabalanse ilgalaikis turtas atspindimas nerealiai mažomis kainomis. Antra, įįmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamas nerealiai mažas toturto nusidėvėjimas. Dėl to išvedami ir nerealūs, „išpūsti“ pelnai, o taisavo ruožtu sąlygoja kelias įmonei neigiamas pasekmes. Pirmiausiavaldytojai ir savininkai nesiorientuoja, kokia tikroji įmonės būklė.Valdytojai dėl to gali imtis nepagrįstai didelių ir brangių gamybosplėtojimo programų, o savininkai, pamate dideles pelno sumas, dažniausiaiburia linkę išsimokėti didelius dividendus. Dėl to gali susiklostyti labaigrėsminga padėtis, kai po keleto melų susidėvėjusį ilgalaikį turtą reikėskeisti nauju. Pastarojo rinkos kainos dėl tos pačios infliacijos bus ganaaukštos, ir įmonei gali paprasčiausiai neužtekti pinigų ilgalaikiam turtuiatnaujinti. Jie bus išleisti ne tik anksčiau minėtoms programoms vykdytibei dividendams išmokėti, bet ir nepagrįstai dideliems mokesčiams,apskaičiuotiems nuo nerealiai didelio pelno. Kad išvengtų šitokių komplikacijų, įmonės perkainoja ilgalaikįmaterialųjį bei ilgalaikį finansinį turtą, jeigu to turto rinkos vertė ilgąlaiką, be to, pastoviai, viršija šio turto pradinę vertę. Atliekantilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, vadovaujamasi tokiomissvarbiausiomis nuostatomis:* ilgalaikį turtą galima perkainoti tik tuomet, jeigu jo reali vertė ilgąlaiką

postoviai viršija to turto pradinę rinkos vertę;* ilgalaikis turtas turi būti perkainojamas atsižvelgiant ne tiek įsusiklosčiusias

jo rinkos kainas (taip turtas galėtų būti vertinamas tik likviduojantįmonę), bet

vadovaujantis įmonės tęsiamos veiklos principu, t.y. darant prielaidą, kadperkainotas turtas ir ateityje bus naudojamas toje pačioje įmonėje, be to,

atsižvelgiant į pelną, kurį uždirba įmonė šiuo turtu; – perkainotoji ilgalaikio turto vertė neturi didintiataskaitinio laikotarpio veiklos rezultato (pirma, perkainotos sumos įmonėneuždirbo, antra, ji didėjo ne vieną, o keletą ataskaitinių laikotarpių),bet turi didinti savininkų nuosavybę.Kad būtų galima įgyvendinti paskutinę nuostatą, kiekviena materialiojo irfinansinio ilgalaikio turto sąskaita turi specialias subsąskaitas.Pavyzdžiui, perkainotoji [rengimų suma atspindima sąskaitoje Nr. 12301/rengimų perkainojimas, transporto priemonių padidėjusi vertė analogiškairegistruojama sąskaitoje Nr. 1221 Transporto priemonių perkainojimas. Šiosbei atitinkamos kitas turto rūšis atspindinčios sąskaitos perkainojimosumomis debetuojamos. Perkainoto turto suma padidėjusi savininkų nuosavybėatspindima sąskaitų grupės Nr. 32 perkainojimo rezervas sąskaitųkredituose:D Atitinkamos ilgalaikio turto perkainojimo (I klasės) sąskaitos XXXLt K 32 Perkainojimo rezervas XXX LtPo to, kai įmonė vyriausybės nustatyta tvarka užregistruoja dėlperkainojimo padidėjusį įstatinį kapitalą, buhalterija atlieka sąskaitųkorespondenciją, kurią vyriausybes pripažintą perkainojimo rezervo dalįprijungia prie statinio kapitalo: D 32 Perkainojimo rezervas XXXLt K 30 Kapitalas XXX Lt Visiškai analogiškai kaip ilgalaikis materialusis turtas perkainojamas ir ilgalaikis finansinis turtas. Skirtumas tik tas, kad vietoj sąskaitų grupės Nr. 12 Ilgalaikis materialusis turtas perkainojimo subsąskaitų įsivedamos atitinkamos grupės Nr. 16 Ilgalaikis finansinis turtas sąskaitos. O vietoj nuosavybės klasės sąskaitos Nr. 320 Materialiojo ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojama naudojama sąskaita Nr. 321 Finansinio ilgalaikio turto vertės padidėjimas perkainojant. Toks perkainojimas atliekamas gavus oficialų pranešimą iš Įmonės, kurios vertybiniais popieriais disponuoja turtą perkainojanti įmonė. Čia aptarėme tik vieną – perkainojimo rezervą, kuris, apskritai kalbant. negali būti tipinių rezervų pavyzdys. Didžioji dalis rezervų formuojama ne ilgalaikio turto perkainotos sumos, o uždirbto pelno sąskaita. Šių rezervų apskaitai skinas kitas knygos poskyris. Kapitalo didinimo įtaka konkrečių akcininkų nuosavybei. Svarbupažymėti, kad akcijų priedų ar perkainojimo rezervo sąskaita didinantakcinį kapitalą gali būti išleidžiama naujų akcijų arba padidinama anksčiauišleistų akcijų nominalioji vertė. Tačiau abiem atvejais visi (tiekpaprastieji, tiek privilegijuotieji) akcininkai gauna naujų akcijų kiekį,proporcingą jų turimų akcijų nominaliajai vertei arba atitinkamaipadidinama turimų akcijų nominalioji vertė), bet ne akcijų skaičiui, nes,kaip minėjome, skirtingų klasių akcijų nominaliosios vertės taip pat galiskirtis. Kitas dalykas, jeigu akcinis kapitalas didinamas išnepaskirstytojo pelno ar jo sąskaita sudarytų rezervų (apie juos –ateinančiame poskyryje). Šiuo atveju visa padidinto akcinio kapitalo sumapaskirstoma proporcingai tik paprastųjų akcijų nominaliosioms vertėms,išdalijant jų savininkams naujas išleistas akcijas arba proporcingaiatitinkamai padidinant jų turimų paprastųjų akcijų nominaliąsias vertes.Tokia nuostata grindžiama tuo, kad nepaskirstytasis pelnas pasilieka po to,kai privilegijuotiesiems akcininkams išmokami dividendai. Todėl įnepaskirstytąjį pelną pastarieji pretenduoti nebegali.

7. Rezervų ir atidėjimų apskaita

Tinkamas terminų atidėjimai (atidėtosios išlaidos) ir rezervaivartojimas ir teisingas supratimas finansinei apskaitai ypač svarbus, nesjos informacija naudojasi daugelis žmonių, dažnai neturinčių jokiospecialaus ekonominio pasirengimo. Tai specialios sąvokos, kuriosdažniausiai būna nesuprantamos „žmogui iš gatvės“, pirmą kartąperskaičiusiam šiuos žodžius. Neretai jų ekonominės prasmės nesuvokia netir apskaitos darbuotojai. Teisingai suprasti rezervus ir atidėjimus svarbudar ir dėl to, kad jie dažnai sudaro didelę nuosavybės dalį ir todėl yrareikšmingi daugeliui įmonių. Neteisingo šių sąvokų traktavimo pasekmės galibūti apgailėtinos: įmonių savininkai bei valdytojai nesusikalba, nes šneka„skirtingomis kalbomis“. Dėl to valdytojai kartais nepagrįstai atleidžiamiiš pareigų, o dėl klaidingo savininkų sprendimo įmonės paprasčiausiaibankrutuoja, iš tiesų šiliniam akcininkui labai sunku suvokti, kaip (geraiar blogai?) valdytojai vadovauja įmonei, jeigu, pavyzdžiui, atidėjimaigarantiniam parduotų prekių remontui didėja arba mažėja. Jam paprasčiausiairūpi Įmonės uždirbtas pelnas, o dar tiksliau – to pelno sąskaita išmokamidividendai bei akcijų kurso kilimas ar kritimas.

8. REZERVAI

Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių savininkai, skirdami juos konkretiems tikslams dažniausiai įvairioms įmonei reikšmingoms ir pakankamai brangioms programoms vykdyti, pavyzdžiui, įmonės pastatų statybai, labdarai ir pan. Rezervas – tai tam tikras laikinas pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų nuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dali, kuri numatoma konkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalyta kaip dividendai, taip pat neturi būti panaudota kokiems nors kitiems tikslams nei buvo numatyta formuojant rezervą. Sakykime įmonė nusprendė statytis naują sandėlį prekėms laikyti. Statybos darbams numatoma išleisti 500000 Lt. Visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo metu skirstydami pelną savininkai nusprendė, jog šiam tikslui netikslinga imti banko paskolą, nes įmonė pakankamai turi dar nepaskirstyto pelno. Be to, kaip parodė pinigų srautų ataskaitos tyrimai ir artimiausių laikotarpių verslo planai, Įmonės pinigų įplaukų pakaks šiai statybos programai, kitaip sakant, pelnas bus padengtas pinigais, už kuriuos bus galima įsigyti pakankamai turto sandėlio statybai, be to, apmokėti statybininkams už numatomus atlikti darbus. Todėl savininkai nutarė sudaryti rezervą sandėlio statybai, kurį buhalterija, pasibaigus akcininkų susirinkimui, įformina tokia Jums iš pelno skirstymo temos žinoma sąskaitų korespondencija: D 692 Pervedimai į kitus rezervus 500000 Lt. K 3321 Rezervas sandėlio statybai 500000 Lt.

Šia korespondencija dalis savininkams priklausančio skirstytino pelno,debetuojant atitinkamą 69-osios grupės sąskaitą, perkeliama į pastatostatybos rezervą. Savaime suprantama, kad sandėlio statybai bus naudojamasne pats rezervas, o tam tikras įmonės turtas (įrengimai, medžiagos, pinigaiir kt.}. Tai reiškia, jog vienos rūšies turtas (pvz., pinigai)

paprasčiausiai bus paverčiamas kitos rūšies turtu (pastatu). Todėlnuosavybė (taip pat ir rezervas), naudojant šį turtą, nesikeis – juk turtonesumažės, jis tik įgis kitą pavidalą. Taigi savininkų suformuoto rezervosuma šiuo atveju tik apriboja įmonės vadovų, vykdančių sandėlio statybą,veiksmus, kai jie naudoja savininkams priklausanti įmonės turtą. Kitaipsakant, rezervas rodo, kiek tam tikro turto savininkai leido valdytojamssunaudoti konkrečiam tikslui. Be to, kaip minėjome, rezervas riboja irpačių savininkų veiksmus nustatant išsimokėtinų dividendu sumą. Jukdividendus riboja du svarbiausi veiksniai: uždirbto pelno suma ir turimųpinigų, kuriuos galima išsimokėti, kiekis. Pasiekus savininkų patvirtintą rezervo sudarymu tikslą (pabaigusstatybą) įmonės apskaitininkai, vadovaudamiesi naujo akcininkų susirinkimosprendimu, atlieka atvirkštinę sąskaitų korespondenciją tai, kuri buvoatlikta formuojant rezervą. Tik Šiuo atveju, kaip tai aiškinome poskyryje4.4„ vietoj sąskaitų grupės Nr. 69 Pelno paskirstymo sąskaitos naudojama toparies pavadinimo 59-osios sąskaitų grupės sąskaita Nr. 592 Pervedimai išrezervų:

D 3321 Rezervas sandėlio statybai 500000 Lt. K 592 Pervedimai iš rezervų 500000 Lt. Ši korespondencija reiškia, kad baigus pastato statybą jai skirtasrezervas panaikinamas ir tuo patvirtinama, kad savininkų nuosavybė (jiemspriklausantis skirstytinas pelnas) padidėja, nes savininkų jau neberibojaanksčiau sandėlio statybai padarytos turto išlaidos. Dabar, 500000 litųpadidėjus pelnui, kurį savininkai gali pasiskirstyti dividendais, juosribos tik gaunamų pinigų, kuriuos jie galėtų išsimokėti, suma. Savaimesuprantama, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nenutars suformuotinaujo rezervo kuriam nors kitam tikslui.Tuo atveju, jeigu pastato statybai būtų sunaudota mažiau lėšų (todėl irrezervas būtų išnaudotas ne visas!), paskutinės sąskaitų korespondencijossuma nepasikeistų, vis tiek būtų naikinamas visas pelno apribojimas.Viršyti savininkų nustatyto rezervo dydžio įmonės valdymo personalaspaprasčiausiai negali, nes tai reikštų, kad valdytojai savo nuožiūranaudoja savininkams priklausantį turtą. Taigi rezervo sudarymas – tarsi ”Įrašas atminčiai”, kurį galipakeisti paprasčiausias įrašas visuotinio akcininkų susirinkimo protokole,kur gali būti nurodyta, kad tam tikrą turto sumą (vadinasi, ir skirstytinopelno dali) savininkai nusprendžia skirti pastato statybai. Tai žinodami,jie šios sumos neskirs dividendams, o pasiliks nepaskirstyto pelno sudėtyjeir iki kitokio savininkų sprendimo ji bus užfiksuota sąskaitos Nr. 342Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas kredite. Išimtis – specialūs. Įstatymų numatyti, privalomieji rezervai, kuriuosbūtina suformuoti vadovaujantis valdžios nurodymais, neatsižvelgiant įįmonės savininkų valią. Reikalaudama sudaryti tokius rezervus, valdžia ginaįmonės kontrahentų interesus, neleisdama savininkams išsidalyti viso perataskaitini laikotarpi uždirbto pelno. Juk sudarius rezervą, kartusumažinama pelno, kurį gali pasiskirstyti savininkai, suma. Be abejo,rezervų sudarymas labai svarbus bankams, kitoms kredito institucijoms,potencialiems investuotojams ir pan.. nes rodo, jog ne visas Įmonėsuždirbtas pelnas paskirstomas „išimant“ iš įmonės, bet tam tikrą jo dalįnumatoma naudoti konkretiems įmonės veiklos tikslams, kitaip sakant, tapelno dalis reinvestuojama. Visi rezervai grupuojami į nepaskirstytinuosius ir paskirstytinuosiusrezervus. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatųnustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ne mažiau kaipdviem trečdaliais balsų. Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojamibendrovės įstatuose nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimonutarimu, kuris priimamas paprastąja balsų daugumą. Todėl sąskaitų planeišskirtos atskiros sąskaitos: Nr. 331 Nepaskirstytini rezervai ir Nr. 332Paskirstytini rezervai. Mūsų anksčiau aptartame pavyzdyje savininkainusprendė sudaryti paskirstytiną pastato statybos rezervą, todėl jamapskaityti buhalterija įsivedė specialią sąskaitos Nr. 332 (o ne Nr. 331!)subsąskaitą Nr. 3321. Balanse paskirstytinieji ir nepaskirstytinieįirezervai taip pat atvaizduojami skirtinguose eilutėse, nes investuotojuigali reikėti garantijų, kad jo įdėtas į įmonę turtas bus skirtas tai įmoneiplėtoti, nebus išsidalytas savininkų. Tokią garantiją ir suteikia dviejųtrečdalių balsų dauguma, kurios reikalaujama formuojant bei naikinantnepaskirstytinuosius rezervus.

9. NAUDOJU REZERVĄ – ĮSIGYJU TURTĄ

Šio intarpo pavadinime išsakytą teiginį pailiustruosime tokiu gyvenimiškupavyzdžiu. Tarkime, kad visuotiniame ataskaitiniame susirinkime, įvykusiame19X6 m. kovo 20 d., akcininkai nusprendė sudaryti 28000 Lt rezervąpriestato statybai. 19X6 m. lapkričio 5 d. įmonė Šiam tikslui skirtą sumąsumokėjo statybos UAB, pastačiusiai priestatą, kurį specialiu aktu priėmėnaudoti statybą užsakiusi įmonė.

592 Pervedimai 3322 Rezervas 692 Pervedimai į kitusD iš rezervų K D Priestatostatybai K D rezervus K

4) 28000 4) 28000 1) 28000 1) 28000

271 Sąskaitos 450 skolos tiekėjams ir 12010 PastataiD bankuose K Drangovams K D (Įsigijimo savikaina) K

3) 28000 3) 28000 2) 28000 2) 28000

1) Registruojamas akcininkų sprendimas Suformuoti rezervą priestatostatybai: 28000 Lt padidėja paskirstytini rezervai; dėl rezervo sudarymo28000Lt sumažėja skirstymo pelno suma.2) Registruojamas akcininkų sprendimo Įgyvendinimas – priestato naudojimopradžia: 28000 Lt padidėja įmonės skola priestatą stačiusiems rangovams irtiek pat

padidėja turto – pastatų.3) Registruojamas įmonės skolos rangovams, pastačiusiems priestatą,sumažėjimas. 4) Registruojamas rezervo panaikinimas; 19X5 m. sudaryto rezervo suma (28000 Lt ) pervedama į ateinančio ataskaitinio laikotarpio ( 19X6 m.) skirstytina pelną.Atkreipkite dėmesį, kad šiuo atveju vienas turtas (pinigai) buvo pakeistasj kitą turtą – priestatą. Tik šis faktas buvo užregistruotas per tarpinęsąskaitą Nr. 450 Skolos tiekėjams ir rangovams. Nuo to momento, kaipriestatas buvo priimtas naudoti iki apmokėjimo rangovams (3 operacija)Įmonė priestatą “iškeitė” ne į pinigus, o i skolą rangovinei organizacijai.Taigi laikotarpiu tarp (2) ir (3) operacijų buvo padidėję įmonės skolos.Bet ir turto buvo dvigubai daugiau: juk Įmonė disponavo ir priestatu, irdar nepervestais rangovui pinigais!

10. Garantinio aptarnavimo lėšų rezervo panaudojimas

Aukščiau buvo kalbama apie garantinio aptarnavimo lėšų rezervo(atidėjimų) sudarymą. Tačiau yra svarbi ir tų atidėjimų lėšų panaudojimo

apskaita. Atitekamų garantinių aptarnavimų išlaidos turi būti apskaitomosatskirai. Ir jeigu apskaita būtų kompiuterizuota, šias išlaidas reikėtųapskaityti pagal kiekvieną parduotą daiktą. Tačiau-tvarkant apskaitąrankiniu būdu reikėtų tokiai apskaitai panaudoti atitinkamu korteliųsistemą. (Čia turima galvoje prekių pardavimo su garantiniu aptarnavimufirma, kuri aptarnauja tik savo pirkėjus). Be siu individualių kortelių,kuriose būti pažymėti visi garantiniai aptarnavimai, analitinėje apskaitojereikia išskirti atskirų prekių grupes. Kadangi .sąnaudų pripažinimo tvarkos i 1 p. yra dar viena sąlyga: „ …Nesunaudota garantinio rezervo dalis pripažįstama pajamomis garantiniamlaikotarpiui pasibaigus“, todėl, kaip yra nurodyta aukščiau, ir yrareikalinga individualių kortelių sistema. Tuo tikslu kiekvieną ataskaitinilaikotarpį reikia patikrinti korteles ir atidėti tas, kuriose garantinislaikotarpis yra pasibaigęs. Iš tų kortelių reikia suskaičiuoti garantinioaptarnavimo rezervo sumas, o tuo pačiu ir kortelėse sukauptas išlaidas. Irjeigu faktiška išlaidų suma yra mažesnė už atidėjimu garantiniam rezervuisumą, tą skirtumą įkeliame j pajamas.

Kaip buvau minėjas apie rezervų apskaitą išsiaiškinti ir palygintiautorių panašumus, taip pat mano tikslas buvo išsiaiškinti apie šį procesąpvz:. (svarbiausia tokio neatitikimo priežastis – praktiškai kiekvienojevalstybėje sparčiau ar lėčiau vykstantys infliacijos procesai. Tuometfinansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojams pateikia iškreiptą vaizdą.Pirma, balanse ilgalaikis tunas atspindimas nerealiai mažomis kainomis.Antra. į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojamas nerealiaimažas to turto nusidėvėjimas). Taip pat norėčiau išsiaiškinti apie rezervųatidėjimus. Kodėl rezervų atidėjimų sąvoka yra tokia nesuprantama?

Išvados ir pasiūlymai

1. Išnagrinėjęs rezervų apskaitą išsiaiškinau, kad rezervų esmė susideda išsavininkų nuosavybės dalies, apribojanti tam tikrą pelno dalį, kurineišdalijama ir nepaliekama naudoti įmonės administracijos nuožiūrai, betbūna tam tikra rezervą suformavę savininkai nurodo panaudoti pagal torezervo paskirtį. Sužinojau, kad visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė –tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis – apskaitomas to turto įsigijimosavikaina. Tačiau po kurio laiko ilgai naudojamo turto įsigijimo savikaina,kuri dar vadinama pradine verte gali visiškai nebeatitikti to turto realiosvertės rinkoje.2. Išsiaiškinau, kad finansinės atskaitomybės duomenys jų vartotojamspateikia iškreiptą vaizdą. □ balanse ilgalaikis turtas atspindi nerealiai mažomis kainomis; □ į įmonės veiklos sąnaudas tokiu atveju įskaičiuojami nerealiai mažas to turto nusidėvėjimas; □ Tad, dėl to išvedamas nerealus, „išpūstas” pelnas, o tai savo ruožtu sąlygoja įmonei neigiamus padarinius;3. Sužinojau dar vieną pagrindinę sąvoką apie rezervus – tai tam tikrilaikini pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimai, nemažinantyssavininkų nuosavybės, tačiau išskiriantys tą uždirbto pelno dalį, kurinumatoma konkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalytakaip dividendai, taip pat neturi būti panaudoti kokiems nors kitiemstikslams.4. Man buvo įdomu sužinoti kas sudaro rezervus ir kas juos tvirtina?Išsiaiškinau ir sužinojau, kad rezervus sudaro ir tvirtina įmoniųsavininkai, skirdami juos konkretiems tikslams dažniausiai įvairioms įmoneireikšmingoms ir pakankamai brangioms programoms vykdyti, pvz:. įmonėspastatų statybai, labdarai ir panašiai. Tarkime, kad individuali įmonėnusprendė statytis naują sandėlį prekėms laikyti. Statybos darbams numatomaišleisti 500 000 lt. Visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo metuskirstydami pelną savininkai nusprendė, jog šiam tikslui netikslinga imtibanko paskolą, nes įmonė pakankamai turi dar nepaskirstyto pelno. Taigirezervo sudarymas – tarsi ”įrašas į atmintį”, kurį gali pakeistipaprasčiausi įrašai į visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kur galibūti nurodyta, kad tam tikrą turto sumą savininkai nusprendžia skirtipastato statybai.

LITERATŪRA 1. Buhalterinės apskaitos pagrindai: penktoji dalis / Gediminas Kalčinskas. Vilnius, 2003. p. 586; 587;591. 2. Buhalterinės apskaitos pagrindai: trečiasis pataisytas leidimas / Gediminas Kalčinskas. Vilnius, 1997. p. 311; 312; 314; 324. 3. Apskaitos metodika: Apskaita, atsakomybė, analizė / Kostas Valužis. Vilnius, p. 154. 4. Apskaita, mokesčiai, atsakomybė / Kostas Valužis. Vilnius, 1996. p. 232. 5. Apskaitos sistema / Kostas Valužis. Vilnius, 2000. p. 292. 6. Pieno rezervo apskaita, Apskaita ir mokesčių apskaita / Nijolė Zibalienė. Vilnius, 1998. Nr.4 7. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos / Birutė Petrauskienė Vilnius, 2004. liepos 12 d. 8. Žemės ūkio buhalterinė apskaita / V. Bružauskas, J. Čenys, P. Domeika, V. Mikutis, A. Navitskaitė. Leidykla “Mokslas”. 1980. p/ 343; 346.

———————–[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]