Buhalterinės praktikos ataskaita

Turinys

Turinys 1Įmonės pristatymas 2Apskaitos proceso organizavimas 3Pirminių dokumentų apdorojimas 5Apskaitinės informacijos formavimas ir kaupimas 9Darbo užmokesčio apskaičiavimo apskaičiavimas ir apskaitymas. 11Literatūros sąrašas 13Įmonės pristatymasUAB “XXX”, toliau vadinama Bendrovė, yra savarankiška gamybinė – komercinė įmonė, turinti juridinio asmens teises, visišką ūkinį – komercinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos įmonių, akcinių bendrovių įstatymus, kitus Lietuvoje galiojančius aktus ir šiuos įstatus. Bendrovės veiklos laikas neribojamas. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės, pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Valstybė neatsako už Bendrovės įsipareigojimus, o Bendrovė neatsako už valstybės įsipareigojimus.Bendrovė turi savo antspaudą, kuriame įrašyta UAB „XXX”, Vilnius, Lietuvos Respublika ir gali jį keisti bei naudoti savo nuožiūra.Bendrovės adresas: Lauko 18, Vilnius, Lietuvos Respublika.Bendrovės veiklos tikslas – gauti pelną.Bendrovės pagrindinė veikla –Apšvietimo įrangos ir elektros lempų komplektuojančiųjų dalių – elektrodų – gamyba ir realizacija Bendrovė, vykdama savo komercinę – ūkinę veiklą, gali:turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruoto banko įstaigose, savo prekinį ženklą, antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra; pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;pirkti ar kitokiais būdais įgyti ir turėti nuosavybės teisę, taip pat išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius, laikantis LR įstatymų; verstis komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų; skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigus bankams ir skolintis pinigus iš bankų sudarydama paskolų sutartis, taip pat skolintis pinigus iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi, skolinti pinigus kitiems subjektams įstatymų nustatyta tvarka;

nustatyti savo produkcijos, teikiamųjų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;parengti ir įgyvendinti pensijų priedų ir pašalpų mokėjimo, premijų ir privilegijų sistemas;reorganizuotis, būti kitos bendrovės steigėja ir akcininke, steigti savo filialus, padalinius bei atstovybes;jungtis į asociacijas, koncernus ar konsorciumus, jeigu tai neprieštarauja konkurencijos įstatymui.Bendrovė taip pat gali turėti ir kitokias, šių įstatų nenustatytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.Bendrovės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.Bendrovė filialų ir atstovybių neturi. Įmonė prekiauja tiek Lietuvoje, tiek su ES šalimis, todėl įmonės veikla yra stabili. Bendrovės parduodamos medžiagos yra pakankamai konkurentabilios dėl aktyvios prekybos su ES šalimis. Įmonės personalas pakankamai patyręs ir kvalifikuotas prekybos srityje. Bendrovės veiklai būdingas tam tikras sezoniškumas – padidėjęs prekyba prieššventiniais laikotarpiais ir sumažėjęs pošventiniais laikotarpiais. Vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičius per 2006 m – 14 Priskaičiuoto darbo užmokesčio sąnaudos per metus sudarė 300000 Lt.Apskaitos proceso organizavimasBendrovės apskaitą tvarko ir finansinę atskaitomybę rengia pagal šiuos finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus:• Verslo apskaitos standartus;• Tarptautinės apskaitos standartus;• LR buhalterinės apskaitos įstatymą;• LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą.

Bendrovės apskaitos politika.Įmonė tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansinę atskaitomybę vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:• Įmonės.• Veiklos tęstinumo.• Periodiškumo principu. Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Finansiniai metai trunka 12 mėn. (nuo sausio 1d. iki gruodžio 31d.).• Piniginio mato principu.• Kaupimo principu: pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.• Palyginimo principu.• Atsargumo principu.• Neutralumo principu.• Turinio svarbos principu.• Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos politika

Nematerialiam turtui priskiriamas neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos. Įsigijimo (pasigaminimo) metu nematerialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Balanse jis parodomas likutine verte , kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją. Amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu. Likvidacinė vertė – 1 Lt. Amortizacijos sąnaudos priskiriamos įmonės veiklos sąnaudoms.Nustatyta šios nematerialiojo turto grupė: Programinė įranga (amortizacijos laikotarpis – 3 metai).Nematerialiojo turto eksploatavimo ir kitos išlaidos priskiriamos to ataskaitiniolaikotarpio, kurio jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo, turto nurašymo nuostoliai priskiriami įmonės veiklos sąnaudoms. Perleidus turtą pelno(nuostolių) ataskaitoje parodomas pelnas arba nuostolis kitosveiklos dalyje. Materialiam turtui priskiriamas turtas, kurį įmonė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos, kuris bus naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, kurio įsigijimo savikaina viršiję 500 Lt. Nustatytos šios materialiojo turto grupės:

1. Įranga, prietaisai ir įrenginiai (amortizacijos laikotarpis – 5-8 metai);2. Kompiuterinė technika (amortizacijos laikotarpis – 3 metai);3. Kitas aukščiau neišvardytas materialus turtas(amortizacijos laikotarpis – 4 metai). Įsigijimo (pasigaminimo) metu materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Balanse jis parodomas likutine verte , kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją.Ataskaitinių metų bendrasis mokestinis pelnas – 200000Lt. Kuris dalinai padenge praeitų finansinių metų nuostolį . Bendras finansinių metų rezultatas pelnas – 15000Lt.Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.Galima išskirti keletą pagrindinių apskaitos organizavimo būdų. Vienas iš svarbesnių apskaitos organizavimo tikslų – sutvarkyti apskaitos duomenų srautus taip, kad iš pirminių dokumentų duomenys galiausiai patektų į Didžiosios knygos sąskaitas. Remiantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, ūkio subjektai, kurie yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, turi tvarkyti apskaitą pagal dvejybinę apskaitos sistemą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą.Pirminių dokumentų apdorojimas

Teisingos ir patikimos apskaitos pagrindą sudaro laiku atliekamas ir nepriekaištingas visų įvykusių ūkinių operacijų fiksavimas pirminiuose apskaitos dokumentuose. Apskaitos dokumentas -popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Todėl labai svarbu, kad apskaitos dokumentas būtų tinkamai įformintas. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nurodyti privalomieji apskaitos dokumentų rekvizitai. Šiems rekvizitams priskiriama:1) apskaitos dokumento pavadinimas;2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;3) apskaitos dokumento data;4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatyta, kad atliktos ūkinės operacijos turi būti grindžiamos specialiais apskaitos dokumentais, pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.

Specialieji apskaitos dokumentaiSpecialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomus rekvizitus juose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu specialiesiems apskaitos dokumentams priskiriama:1. Kasos pajamų orderis.(Pried. Nr1)2. Sąskaita – faktūra. 3. PVM sąskaita – faktūra. (Pried. Nr2)

Specialusis dokumentas – kasos pajamų orderis – naudojamas pinigų priėmimui į kasą įforminti. Jam privalomi šie rekvizitai:– įmonės išrašiusios kasos pajamų orderį, pavadinimas,– orderio surašymo data,– įmonės, mokančios pinigus, pavadinimas,– pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas,– mokėjimo pagrindas,– įmokamų pinigų suma skaičiais ir žodžiais,– pinigus mokančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso duomenys,– pinigus gavusio kasininko vardas, pavardė ir parašas,– įmonės vyr. finansininko ( buhalterio ) vardas, pavardė ir parašas.

Specialiaisiais dokumentais – sąskaita-faktūra ir PVM sąskaita-faktūra – įforminami paslaugų, prekių ir kito turto pardavimai tretiesiems asmenims.

Sąskaitos-faktūros ir PVM sąskaitos-faktūros blankų komplektą priklausomai nuo poreikio gali sudaryti 2 ar 3 egzemplioriai:– pirmasis turi būti atiduodamas pirkėjui,– antrasis lieka prekių, paslaugų pardavėjui,– trečiasis, esant reikalui, naudojimas vežant prekes per Lietuvos Respublikos teritorija ir lieka prekių pirkėjui.

Sąskaitą- faktūrą išrašo prekių, paslaugų pardavėjas, kuris nėra PVM mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta kitaip.PVM sąskaita-faktūrą išrašo prekės, paslaugos pardavėjas, kuris yra PVM mokėtojas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose nenumatyta kitaip.

Sąskaitos- faktūros rekvizitai

Privalomieji rekvizitai:– dokumento pavadinimas,– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,– surašymo data,– ūkinės operacijos turinys,– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.

Papildomi privalomieji rekvizitai:– dokumento serija ir numeris,– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,– prekės pavadinimas,– prekės kaina,– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,– trečiajame egzemplior…iuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:a) prekių krovinio data,b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.

Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentaiPavyzdinės (patvirtintosios) formos dokumentai ir jų naudojimas įteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr. 96.Šiame rašte išvardyti apskaitos dokumentai dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais ir turi būti numeruojami, būtinai nurodant serijos ir eilės numerį.

Materialinių vertybių gavimo įgaliojimų blankai, prekių gabenimo važtaraščiai, autotransporto kelionės lapai turi būti spausdinami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.Sugadinti griežtos apskaitos blankai turi būti anuliuojami užrašu sugadinta arba anuliuota ant visų sugadinto dokumento egzempliorių. Tokius užrašus pasirašo asmuo, išrašęs arba užpildęs griežtos apskaitos dokumento blanką. Visi sugadinti arba anuliuoti griežtos apskaitos egzemplioriai turi būti saugomi kartu su kitais išrašytais dokumentais.Visi griežtos apskaitos blankų rekvizitai užpildomi pilnai ir aiškiai. išrašant blankus keliais egzemplioriais naudojamas kalkinis popierius. Klaidos šiuose apskaitos dokumentuose taisomos išbraukiant neteisingai parašytą tekstą arba skaičių taip, kad būtų galima jį pertaisyti, ir įrašant tikrą skaičių ar tekstą. Šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus turi pasirašyti anksčiau šį dokumentą pasirašę pareigūnai bei nurodyti taisymo datą.

Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentaiĮgaliojimas, komandiruotės pažymėjimas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kasos aparato kvitas, kasos išlaidų orderis, panaudotų griežtos apskaitos blankų nurašymo aktas.

Laisvos formos apskaitos dokumentaiLaisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėms operacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialių specialiųjų arba pavyzdinės (patvirtintos) formos apskaitos dokumentų.Laisvos formos pirminiai dokumentai:– sutartis,– buhalterinė pažyma,– nurašymo aktai,– pajamavimo bei kiti aktai,– avanso apyskaitaDokumentai pildomiDokumentai pildomi visomis rašymo priemonėmis, išskyrus pieštuką. Jeigu pildome kelis egzempliorius nededame kalkės, nes sąskaitos yra save kopijuojančios.Jeigu iš karto pildome kelis egzempliorius, tai ant kiekvieno dokumento reikia pasirašyti asmeniškai. Įsigijus blankus, jie užregistruojami žurnale ir jie negali niekur dingti. Jeigu dingsta sąskaita – faktūra yra surašomas aktas ir pranešama mokesčių inspekcijai. Ūkinių operacijų dokumentavimui keliami svarbūs reikalavimai, nes nuo apskaitos dokumentų kokybės priklauso visos buhalterinės apskaitos kokybė. Įmonėms rekomenduojama apskaitos politikoje nurodyti, pagal kokius principus organizuojamas dokumentavimas.

Pavyzdžiui:Įmonėje laikomasi tokių dokumentavimo principų:1) nepertraukiama numeracija – tikslu lengviau išsiaiškinti, kurio dokumento trūksta, ar surasti reikiamą dokumentą. Įmonė apskaitoje naudoja pavyzdinės ir laisvos formos pirminius apskaitos dokumentus;2) apskaitos dokumentai surašomi operacijos atlikimo metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Dokumentai ir įrašai, surašomi seniai įvykusiai operacijai, mažiau patikimi. Tokiuose dokumentuose padidėja tikimybė rasti netikslumą;3) asmenys, surašę ir pasirašę apskaitos dokumentą, yra atsakingi už jų informacijos teisingumą ir ūkinių operacijų teisėtumą;4) dokumentai yra paprasti, suprantami ir tokios struktūros, kad juose pateikiama visa reikiama informacija. Tai pasiekiama, į dokumento formą įtraukus papildomą informaciją, pvz., dokumente nurodoma, kam jį reikia pateikti, pateikiamos skiltys skirtos leidimų atžymoms, specialios skiltys skaitmeninei informacijai;5) dokumentai yra suformuojami taip, kad jais galėtų naudotis daug vartotojų. Pvz., tinkamai išrašyta sąskaita-faktūra yra ne tik duomenų apie realizaciją įrašymo į žurnalą pagrindas, bet ir leidimas išvežti iš įmonės teritorijos prekes, s…tatistinių duomenų šaltinis ir t.t.Dokumentai turi būti tikslūs, privalo garantuoti, kad visas turtas yra reikiamai kontroliuojamas ir visos ūkinės operacijos tinkamai apskaitytos.Siekiant užtikrinti griežtą dokumentų surašymo tvarką, įmonėje turi būti patvirtintas asmenų, turinčių teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas ir parašų pavyzdžiai. Apskaitos politikoje turi būti nurodytas įmonės vadovo patvirtintas asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas ir jų parašų pavyzdžiai bei apskaitos dokumentus surašiusių ir pasirašiusių asmenų atsakomybė už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą.Atliekamų ūkinių operacijų dokumentavimas daugiausia priklauso nuo įmonės veiklos specifikos bei jos organizacinės struktūros. Todėl norint, kad įmonės buhalterija dirbtų efektyviai ir darniai bendradarbiautų su kitais padaliniais, rekomenduojama apskaitos politikoje numatyti dokumentų apdorojimo būdus ir procedūras, t.y. pateikti dokumentų judėjimo grafikus, dokumentų apdorojimo algoritmus.Apskaitinės informacijos formavimas ir kaupimas
Ūkinių operacijų duomenims grupuoti ir kaupti pagal sąskaitas ir šiai informacijai saugoti naudojamos specialios formos, vadinamos apskaitos registrais. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato įmonė pagal savo poreikius, rekomenduojama įmonėje sudaryti registrų sąrašą. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Apskaitos registruose paprastai nurodomas įmonės pavadinimas, registro pavadinimas, ataskaitinis laikotarpis, registruojamo dokumento data ir numeris, įrašo turinys, kiekis, suma, asmens, sudariusio registrą, parašas. Apskaitos registruose turi būti įrašyti visi ataskaitinio laikotarpio dokumentai. Apskaitos politikoje turi būti nurodyta, kaip įmonėje tvarkoma buhalterinė apskaita: rankiniu ar kompiuterizuotu būdu. Pavyzdžiui: Įmonėje buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant kompiuterizuotą apskaitos programą.(Mūsų Bendrovėje tai – 1C apskaitos programą).Apskaitos registrų duomenys, kaupiami kompiuterinėse laikmenose, turi būti atspausdinti. Pasibaigus finansiniams metams apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Apskaitos politikoje reikėtų apibūdinti registrų tarpusavio ryšius, jeigu įmanoma, pateikti bendrą duomenų judėjimo schemą, identifikuoti kontrolines sumas ir procedūras, už kiekvieno konkretaus registro pildymą numatyti atsakingą asmenį. Visi įmonės apskaitos dokumentai ir registrai, laikomi bylose pagal įmonėje nusistatytą nomenklatūrą. Bylos sudaromos pagal dokumentų rūšis. Atskirose bylose kaupiami kasos operacijų apskaitos dokumentai, banko dokumentai, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, materialinių vertybių priėmimo, išdavimo bei nurašymo dokumentai (pagal materialiai atsakingus asmenis) ir kt. Į bylas grupuojami vienerių metų dokumentai. Per visus metus jie chronologiškai kaupiami segtuvuose. Pasibaigus metams suformuotos bylos vienerius metus saugomos buhalterijoje ar raštinėje. Po metų jos perduodamos saugoti į įmonės archyvą, Ruošiant bylas perduoti į įmonės archyvą, buhalterijoje daroma dokumentų vertės ekspertizė, kurios metu atrenkami laikino, ilgo ir nuolatinio saugojimo dokumentai. Laikino saugojimo bylų (iki 10 metų) dokumentai paliekami segtuvuose. Nuolatinio ir ilgo saugojimo bylose pertvarkomas dokumentų chronologinis išdėstymas (byla pradedama anksčiausiu dokumentu, baigiama vėliausiu), sunumeruojami lapai, parašomas baigiamasis įrašas (įrašomas lapų skaičius ir kt.), įforminamas bylos titulinis lapas arba bylos viršelis, po to šios bylos įrišamos. Reikiamai paruoštos bylos perduodamos į įmonės archyvą pagal sąrašus. Juos pasirašo bylas perduodantis ir jas priimantis darbuotojai.
Tais atvejais, kai dingsta, visiškai ar dalinai sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas rašo įmonės vadovui pasiaiškinimą. Vadovas priima atitinkamą sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi įmonės vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo reikalavimų.Pavyzdžiui:Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Archyvų departamento prie LRV įsakymais ir kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais dokumentų saugojimą. Dokumentų vertės ekspertizė ir naikinti atrinktų bylų (dokumentų) tvarka nustatyta remiantis raštvedybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie LRV įsakymais ir vidaus tvarkos taisyklėmis.Darbo užmokesčio apskaičiavimo apskaičiavimas ir apskaitymas.LR darbo apmokėjimo įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimą. Valstybė nustato tik privalomą mokėti darbuotojui minimalią pareigybinę algą ir minimalų valandinį atlyginimą. Darbo užmokestis turi būti išmokamas darbo metu ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį.Su priimtais į darbą žmonėmis pasirašomos darbo sutartys ir tą pačia dieną pranešama VSD teritoriniam skyriui. Darbo užmokesčiui paskaičiuoti yra taikoma laikinė apmokėjimo sistema, o tai reiškia, kad kiekvienam darbuotojui nustatomas pastovus mėnesinis atlyginimas. Bendrovėje taikoma 5 darbo dienų savaitė. Darbo laikas registruojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.Darbuotojas privalo parašyti prašymą dėl NPD ir PNPD taikymo. Kiekvienam darbuotojui vedamos asmeninės sąskaitos. Ligos. Už pirmąsias 2 kalendorines sirgtas dienas apmoka darbdavys 80 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Likusias dienas ligos pašalpą apmoka VSD.(Pried.Nr3) Atostogos. Už atostogas (eilines) apmokama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį – 100 proc. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių laikotarpio. Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama darbuotoją atleidžiant iš darbo. Moka 100 proc. pagal vidutinį darbo užmokestį. 3 dienų laikotarpyje pranešama VSD apie darbuotojo atleidimą iš darbo.
Korespondencijos: Priskaičiuotas darbo užmokestis: D 60010, 61140 K 4461Iš atlyginimo išskaičiuojami mokesčiai:GPM(Gyventojų pajamų mokestis):

D 4461 4462VSD 3 proc.( Socialinio draudimo mokestis): D 4461 K 4463Be to darbdavys privalo paskaičiuoti VSD 30,98 proc.( Socialinio draudimo mokestis):

D 60011, 61141 K 4463Išskaičiavus iš darbuotojo pagal vykdomuosius raštus už paimtus kreditus(jėgų yra): D 4461 K 4486Šį mokestį įmonė išskaito iš darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nustatyta tvarka perveda į valstybės biudžetą.Atsiskaičius su darbuotoju: D 4461 K 272, 2710 Šie duomenys rašomi kiek kiekvieną mėnesį priskaičiuota, kiek atskaityta mokesčių ir kiek buvo darbuotojui išmokėta. Mokėjimų už darbą operacijoms fiksuoti naudojamas darbo užmokesčio žiniaraštis.(Pried.Nr4)Literatūros sąrašas1. Bagdžiūnienė V. Apskaitos politika. – V.:Inforastras, 2004. 2. Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartai. – www.apskaitosinstitutas.lt3. LR buhalterinės apskaitos įstatymas 2001 11 06 Nr. IX-574 // Valstybės žinios. – 2001. – Nr. 99.