Buhalterinė apskaita 2008 m.

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………… 31.Įstaigos aprašymas ir apskaitos politika………………………………………………………..42. Darbuotojai, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus……………………………………………………………………………………………………63. Mokyklos sąskaitų planas……………………………………………………………………………64. Apskaitos dokumentai……………………………………………………………………………….115.Įstaigos buhalterių darbo organizavimas…………………………………………………….126.Įstaigoje taikomos apskaitos formos……………………………………………………………137. Finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita: 7.1. Įstaigos programų sąmata………………………………………………………..147.2. Įstaigos finansavimas……………………………………………………………….167.3. Sąskaitų uždarymas metų pabaigoje…………………………………………..177.4. Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita………………………………………………..177.5. Kasinės ir faktinės išlaidos………………………………………………………..188. Mokyklos vykdomi atsiskaitymai …………………………………………………………………199. Darbo apmokėjimas ir jo apskaita…………………………………………………………………209.1. Išskaitymai iš darbo užmokesčio……………………………………………….219.2 Ligos pašalpų apskaičiavimas…………………………………………………….239.3 Atostoginių paskaičiavimas……………………………………………………….2310. Ilgalaikis turtas ir jo apskaita…………………………………………………………………..2410.1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas………………………………………………….2611. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita……………………………………………………………2712. Materialių vertybių inventorizacija………………………………………………………….2814. Įmonės finansinė atskaitomybė………………………………………………………………..3015.Įmonės mokami mokesčiai………………………………………………………………………..3116. Summary ……………………………………………………………………………………………….3217. Literatūra……………………………………………………………………………………………….3318. Priedai…………………………………………………………………………………………………….3419.Pridedamas diskelis ( priedai visi gamybinės praktiko kvalifikacinio darbo apraše)

Įvadas

Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės. Mokykla pavaldi miesto savivaldybei. Ji visiškai išlaikoma iš savivaldybės biudžeto pagal asignavimo valdytojo patvirtintą sąmatas. Mokykla dar gauna papildomas lėšas iš Švietimo i mainų programų ir įvairių projektų vykdymą. Mokyklos išlaidų teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintų programų ir projektų sąmatos. Taip pat gautos ir paramos lėšos.Pagrindinė mokyklos veiklos sritis – švietimas.Mokyklos direktorius yra atsakingas už teisingą programų ir projektų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų. Pagrindinis biudžetinių išlaidų naudojimas skirtas mokinių švietimui ir ugdymui. Už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, o buhalterinę apskaitą organizuoja ir tvarko vyr. buhalteris. Jis naudojasi patvirtintu buhalterinės apskaitos politika. Buhalterinės apskaitos politikos tikslas – siekti, kad įstaigų buhalterinėje apskaitoje būtų pateikta tiksli informacija apie mokyklos finansinę būklę.

Įstaigos aprašymas ir apskaitos politika

`Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla – viešasis juridinis asmuo, Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga. Mokykla įregistruota Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Mokykla priklauso bendrojo lavinimo mokyklų grupei. Šios mokyklos tipas – vidurinė mokykla. Mokymo kalba – lietuvių. Mokyklos vadovas – direktorius. Mokyklos direktorių skiria ir atleidžia steigėjas (Šiaulių miesto savivaldybė) įstatymų nustatyta tvarka. Mokyklos darbuotojai į darbą priimami pagal etatų sąrašą.(Priedas Nr.1). Visus mokyklos darbuotojus skiria ir atleidžia mokyklos direktorius įstatymų nustatyta tvarka. Mokyklos direktorius, pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai kvalifikaciją kelia Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Kvalifikacija gali būti keliama darbovietėje, siunčiant į kursus, seminarus, stažuotes, nuotolinio mokymosi būdu. Pasiekimų patikrinimai, baigiamieji egzaminai organizuojami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Mokykla vykdo formaliojo švietimo programas:1. pradinio ugdymo;2. pagrindinio ugdymo;3. vidurinio ugdymo bei adaptuotas pradinio, pagrindinio;4. vidurinio ugdymo programas.

Išduodami išsilavinimo pažymėjimai:1. mokymosi pasiekimų pažymėjimas;2. pažymėjimai mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;3. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;4. pradinio išsilavinimo pažymėjimas;5. pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;6. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;7. vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas;8. brandos atestatas.

Mokykloje dirba 90 darbuotojų:• pedagogų – 64;• technikinis personalas – 26.

Mokyklos administraciją sudaro: 1. mokyklos direktorius;2. 4 mokyklos direktoriaus pavaduotojai:a) 3 mokyklos direktoriaus pavaduotojai, atsakingi už ugdymą;b) 1 mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.3. raštinės vedėja;4. sekretorė;5. vyr. buhalterė.

Aptarnaujantis personalas:1. valgyklos darbuotojai;2. kiemsargiai;3. valytojos.

Pagrindinis mokyklos tikslas – išugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, atsakingu, savarankišku, siekiančiu žinių piliečiu.

Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirtos ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ūkio subjekto vadovas (mokyklos direktorius) turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais. Mokyklos vadovas įsakymu patvirtina apskaitos politiką.(Priedas Nr.2) Mokykloje teisės aktų nustatyta tvarka yra parengti ir patvirtinti šie vidaus apskaitos dokumentai:• mokyklos sąskaitų planas;• apskaitos registrų sąrašas, nustatantis registrų formą, turinį ir skaičių;• apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo taisyklės ir terminai;• asmenų, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas ir jų parašų pavyzdžiai; • specialiosios paskirties ir numeruotų blankų įsigijimo, naudojimo ir apskaitos tvarka.Apskaitos politiką savo įsakymu tvirtina (Biudžetinės įstaigos) mokyklos direktorius. Apskaitos politika įsigalioja kitą dieną po direktoriaus įsakymo dėl apskaitos politikos patvirtinimo išleidimo. Apskaitos politika yra dokumentas, kuriuo vadovaujasi buhalteris ir kiti mokyklos darbuotojai vykdydami ūkines operacijas. Darbuotojai, kurie atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ar vykdo ūkines operacijas, su apskaitos politika supažindinami pasirašytinai. Reikalauti, kad darbuotojas laikytųsi apskaitos politikos nuostatų, galima tik tada, kai jis susipažįsta su patvirtintomis apskaitos politikos nuostatomis ir tą patvirtina savo parašu. (Priedas Nr.3)Apskaitos politikos laikymosi priežiūrą vykdo mokyklos direktorius ir buhalteris. Darbuotojas, pažeidęs apskaitos politikos reikalavimus, laikomas pažeidusiu mokyklos vidaus darbo taisykles ir darbuotojo pareiginius nuostatus, todėl jam gali būti taikoma drausminė nuobauda.

Darbuotojai, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus

Darbuotojai, kuriems suteikiama teisė surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas ir jų parašų pavyzdžiai tvirtinami mokyklos direktoriaus įsakymu.(Priedas Nr.4) Darbuotojai, atsako už finansinių operacijų teisėtumą, jų įforminimą pagal taisykles, kad reikalingi dokumentai būtų perduoti buhalterijai, kuri galėtų kokybiškai tvarkyti apskaitą ir vykdyti finansų kontrolę. Pasikeitus darbuotojams, kuriems suteikta teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, mokyklos direktoriaus įsakymu pakeičiamas tokių darbuotojų sąrašas ir jų parašų pavyzdžiai.

Mokyklos sąskaitų planas

Mokyklos direktoriaus patvirtintas sąskaitų planas – tai sąrašas sąskaitų, kuriose kaupiama informacija, atspindinti įstaigos turtą, įsipareigojimus, finansavimą, pajamas ir išlaidas. Sąskaitų planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Atsižvelgiant į finansavimo šaltinius ir įstaigos vykdomų programų skaičių, sąskaitų planas papildomas reikalingomis sąskaitomis. Sąskaitų planas gali būti keičiamas tik įstaigos direktoriaus įsakymu.(Priedas Nr. 5)Gegužių vidurinės mokyklos sąskaitų planą sudaro X skyrių.I skyrius – ILGALAIKIS TURTAS ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMASSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasI Ilgalaikis turtas 01 Pastatai Kiti statiniai Kompiuterinė technika Organizacinė technika Kitos mašinos ir įrengimai: Medicinos įranga Baldai Muzikos instrumentai Sporto inventorius Valgyklos įrengimai Vaizdo ir garso aparatūra Kitas inventorius Mokymo priemonės Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 02 Materialiojo turto nusidėvėjimas Nematerialiojo turto nusidėvėjimas

II skyrius – ATSARGOS Skyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasII Atsargos 04 Montuoti įrengimai Statybinės medžiagos 06 Maisto produktai Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys Statybinės medžiagos einamajam remontui Kuras, degalai, tepalai Tara Atsargos kelyje

III skyrius – TRUMPALAIKIS MATERIALUSIS TURTASSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasIII Trumpalaikis materialusis turtas 07 Bibliotekos fondas (knygos, vadovėliai) Trumpalaikis materialusis turtas (inventorius)

V skyrius – PINIGAI:Biudžetinių lėšų sąskaitos banke;Kitų lėšų sąskaitos banke;Kasa;Kitos piniginės lėšos.

Skyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasV Pinigai Biudžetinių lėšų sąskaitos banke 10 Atsiskaitomoji sąskaita krepšelio Atsiskaitomoji sąskaita biudžeto Atsiskaitomoji sąskaita specialiųjų programų Kitų lėšų sąskaitos banke 11 Atsiskaitomoji sąskaita nemokamo maitinimo lėšoms Atsiskaitomoji sąskaita paramos lėšoms Atsiskaitomoji sąskaita pavedimams vykdyti Lėšos gautos už prekes ir paslaugas Atsiskaitomoji sąskaita (projektų lėšoms) Kasa 12 Krepšelio lėšos kasoje Biudžeto lėšos kasoje Paramos lėšos kasoje Pavedimų lėšos kasoje Kitos piniginės lėšos 13 Piniginiai dokumentai

VII skyrius – GAUTINOS IR MOKĖTINOS SUMOSSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasVII Gautinos ir mokėtinos sumos 16 Atsiskaitymai su atsiskaitytinais asmenimis 17 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais Atsiskaitymai už trūkumus Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas Atsiskaitymai su savivaldybe už gautas pajamas Atsiskaitymai su mokesčiais biudžetui Atsiskaitymai už nemokamo maitinimo lėšas Atsiskaitymai už moksleivių kelionės išlaidas Atsiskaitymai už lėšas pagal vykdomus projektus Atsiskaitymai pagal pavedimų lėšas Atsiskaitymai už gautas privatizacijos fondo Atsiskaitymai už nacionalinio egzaminų centro gautas lėšas Atsiskaitymai už viešiesiems darbams skirtas lėšas Atsiskaitymai už paramos lėšos Atsiskaitymai su deponentais Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (pirktas prekes iš krepšelio lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (pirktas prekes iš biudžeto lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (pirktas prekes iš specialiųjų programų lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (paramos -lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (pavedimų-lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (suteiktas paslaugas iš krepšelio lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (suteiktas paslaugas iš biudžeto lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (suteiktas paslaugas iš specialiųjų programų lėšų) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (teikiančiais maisto produktus) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (pagal vykdomus projektus) Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (privatizacijos lėšos) Atsiskaitymai su darbuotojais 18 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį Atsiskaitymai su profsąjunga pagal darbuotojų pavedimus Atsiskaitymas pagal vykdomus raštus, iš darbo užmokesčio išmokamų sumų Kiti atsiskaitymai (pagal autorines sutartis)

VIII skyrius –IŠLAIDOS:Kitos išlaidos.Skyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasVIII Išlaidos 20 Išlaidos iš krepšelio lėšų Išlaidos iš biudžeto lėšų Išlaidos iš specialiųjų programų lėšų Kitos išlaidos 21 Išlaidos nemokamam mokinių maitinimui Išlaidos vaikų kelionės į mokyklą Išlaidos projektų iš biudžeto vykdymui Išlaidos pagal viešųjų darbų programas (darbo biržos lėšos) Paskirstytinos išlaidos Išlaidos (projektams iš kitų lėšų) Išlaidos pagal viešųjų darbų programas ( iš biudžeto lėšų) Išlaidos gautos iš Nacionalinio egzaminų centro Kitos išlaidos 21 Išlaidos iš kitų projektų (SOHRATES – lėšų) Išlaidos paramos lėšoms Išlaidos pavedimų lėšoms

IX skyrius – FINANSAVIMASSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasIX Finansavimas 23 Finansavimas iš biudžeto Finansavimas iš krepšelio lėšų Finansavimas iš biudžeto lėšų Finansavimas iš specialiųjų programų lėšų Finansavimas iš SOHRATES fondo

X skyrius – FONDAISkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasX Fondai 25 Ilgalaikio turto fondas 26 Trumpalaikio materialiojo turto fondas 28 Kiti fondai

XI skyrius – BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOSSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasXI Biudžetinių įstaigų pajamos 40 Mokyklos pajamos gaunamos už teikiamas paslaugas

XII skyrius – UŽBALĄNSINĖS SĄSKAITOSSkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasXII Išmontuotas ilgalaikis turtas 001 Išsinuomotas turtas Priimtos saugoti atsargos 002 Saugoti priimtas turtas Griežtos apskaitos blankai 003 Numeruoti blankai 004 Nurašytas debitorių įsiskolinimas

Užbaląnsinės sąskaitos skirtos laikinai mokykloje esančių nevaldomų patikėjimo teise ( priimtos saugoti arba perdirbti) materialiųjų vertybių, išsinuomoto turto apskaitai.Užbalansinėse sąskaitose apskaita tvarkoma, darant paprastąjį įrašą.Naudojamos šios užbalansinės sąskaitos:• 001 – „Išsinuomotas turtas“Šioje sąskaitoje turtas registruojamas sutartyse nurodyta verte atskirai pagal nuomotojus, panaudos davėjus ir turto objektus. Ilgalaikiam turtui turi būti naudojamas nuomotojo suteiktas ilgalaikio turto inventoriaus numeris.• 002 – „Saugoti priimtas turtas“Ši sąskaita skirta materialių vertybių, priimtų saugoti pagal pasaugos sutartis ir be jų. Priimtų saugoti materialių vertybių apskaita tvarkoma pagal šių vertybių savininkus, saugojimo vietas ir vertybių rūšis.• 003 – „Numeruoti blankai“Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla numeruotų blankų neturi.• 004 – “ Nurašytas debitorių įsiskolinimas”Iš balanso nurašyto debetinio įsiskolinimo apskaitai, siekiant kontroliuoti įsiskolinimo išieškojimo galimybę, jeigu pasikeistų skolininkų turtinė padėtis. Atgautų skolų sumos pervedamos į biudžetą ir išbraukiamos iš apskaitos, neatgautos sumos iš apskaitos išbraukiamos po 5 metų nuo jų išbraukimo iš balanso.

Apskaitos dokumentai

• kasos išlaidų orderis;(Priedas Nr.8) pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderį pasirašo mokyklos direktorius ir buhalteris. Pinigus paėmęs asmuo taip pat privalo pasirašyti ir žodžiais parašo gautą sumą. Kasos išlaidų orderiai yra piniginiai dokumentai, todėl juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų.• važtaraštis;Prekių gabenimo, medžiagų perkėlimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, juos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Važtaraštis rašomas 3 egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius paliekamas siuntėjui, antras – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją. • darbo sutartis;(priedas Nr. 9)Dokumentas, kurį pasirašo darbdavys ir darbuotojas priimamas į darbą. • buhalterinė pažyma;Dokumentas, skirtas bet kokiems ūkinėms operacijos nukrypimams fiksuoti.• aktai;• avanso apyskaita;• kiti.Mokyklos apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus ir – litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, o prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.(Priedas Nr.11) Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos dokumentų saugojimą reglamentuoja mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintos taisyklės. Apskaitos dokumentai turi turėti privalomus apskaitos rekvizitus.

Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:1. apskaitos dokumento pavadinimas;2. ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;3. apskaitos dokumento data;4. ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;5. ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;6. asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už tų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Jei apskaitos dokumentai ar apskaitos registrai dingsta ar sugadinami, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas raštu praneša buhalteriui, o mokyklos direktorius priima sprendimą dėl jų atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstaigos buhalterių darbo organizavimas

Mokyklos vadovas paskiria buhalterinės apskaitos tvarkytoją (vyr. buhalteris). Mokykloje dirba vienas buhalteris, kuris buhalterinę apskaitą mokykloje tvarko pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus. Mokykla, tvarkydama apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais. Buhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą. Taip pat mokyklos buhalteris atsako už neteisingą mokesčių ir įmokų paskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku. Gegužių vidurinės mokyklos vyriausiasis buhalteris apskaitą tvarko pagal patvirtintą direktoriaus įsakymu sąskaitų planą. Mokyklos buhalterinė apskaita tvarkoma:1. dvejybiniu įrašu – balansinės sąskaitos;2. darant paprastąjį įrašą – Užbaląnsinės sąskaitos.Mokyklos vyr. buhalterė atlieka šias funkcijas:1. rengia programų projektų sąmatas;2. tikrina, kad pirminiai dokumentai būtų įforminti teisingai ir laiku;3. nustatytu laiku organizuoja ir atlieka materialinių vertybių ir piniginių lėšų inventorizaciją ir jų rezultatus pavaizduoja apskaitoje;4. apskaičiuoja ir nustatytu laiku išmoka darbuotojams darbo užmokesti, atostoginius ir kitas išmokas;5. teisingai apskaičiuoja, išskaičiuoja bei perveda mokesčius į biudžetą;6. vykdo atsiskaitymus su tiekėjais;7. užtikrina buhalterinių dokumentų saugumą bei perdavimą į archyvą;8. sudaro ir nustatytu laiku pristato finansinę atskaitomybę.

Įstaigoje taikomos apskaitos formos

Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė. Apskaitos registrų formą, turinį ir jų skaičių pasirenka pati biudžetinė įstaiga. Mokykloje naudojami pagrindiniai apskaitos registrai.(Priedas Nr.12) Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius visus privalomus bei papildomus rekvizitus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitos registruose registruojami chronologine tvarka. Apskaitos registruose ūkinės operacijos registruojamos pagal apskaitos dokumento ūkinės operacijos atlikimo dieną. Įrašai apskaitos registruose daromi įvairiai (rankiniu būdu arba Microsoft Excel). Apskaitos registrai sudaromi kas mėnesį. Kiekvieno mėnesio pabaigoje apskaitos registruose suskaičiuojama bendra apyvarta ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Surašius ataskaitinio laikotarpio sąskaitų duomenis į Didžiąją knygą ir sutikrinus sąskaitų likučius, rengiama ataskaitinio laikotarpio finansinė atskaitomybė. Naujų finansinių metų Didžiosios knygos ir buhalterinės apskaitos registrų metų pradžios likučiai turi atitikti praėjusių metų pabaigos sąskaitų likučius, o jei yra skirtumų, tai jie turi būti paaiškinti finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Apskaitos registrus pasirašo jį sudaręs asmuo. Asmenų, atsakingų už registrų pildymą, sąrašas nurodomas įsakyme. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Visi susiūti ir sunumeruoti apskaitos registrai išnešami saugoti į archyvą. Įmonės vadovas nustato dokumentų saugojimo tvarką bei skiria atsakingus asmenis už apskaitos archyvą įmonėje.

Lietuvos archyvų fondui priskiriami dokumentai yra:1. ilgo ( nuo 10 iki 100 metų)a) darbuotojo asmens sąskaitų kortelės2. laikino ( iki 10 metų)a) banko dokumentai;b) pajamų deklaracijos ir mokesčių ataskaitos;c) pirminiai apskaitos dokumentai;d) inventorizacijos dokumentai;e) darbo laiko ir darbo apskaitos dokumentai;3. nuolatinio saugojimo.a) buhalterinės apskaitos tvarkos,b) metinės finansinės atskaitomybės, c) metinės biudžeto išlaidų sąmatos, d) metinės specialiųjų išlaidų sąmatos

Dokumentai pildomi visomis rašomomis priemonėmis, išskyrus pieštuku bei raudonu tušinuku. Dokumentų saugojimo laiką nustato LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS. Pasibaigus saugojimo laikotarpiui visiems apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams yra surašomi sunaikinimo aktai, lapai išardomi ir atiduodami sunaikinimui (makulatūrai arba sudeginami).

Įstaigos programų sąmata

Mokyklos išlaidų teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos programų sąmatos. Mokyklos direktorius yra atsakingas už teisingą programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų, už paskirtų asignavimų efektyvų ir rezultatyvų naudojimą. Mokykla turi teisę naudoti biudžeto lėšas mokyklai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti. Sąmatos sudaromos pagal nustatytas normas bei normatyvus. Biudžetinė įmonė surašo kiek ir kokių lėšų reikės įgyvendinti numatomiems planams. Apskaičiuotas lėšų poreikis pateikiamas finansų ministerijai. Biudžeto lėšas, įskaitant ir papildomai skirtas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintų programų sąmatų draudžiama. Specialiosioms programoms sudaromos atskiros sąmatos. Mokykla visiškai išlaikoma iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto.Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto projektai rengiami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka savivaldybės biudžetų asignavimų valdytojai savo programų sąmatų projektus rengia ir pateikia jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams kaip sudaryti programų sąmatas. Gegužių vidurinė mokykla iš Šiaulių miesto savivaldybės gauna Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą2007 m. birželio 4 d. Nr. A-741., dėl Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto projekto rengimo taisyklių patvirtinimo. (Priedas Nr.13)Įsakyme išdėstomos:I. Bendrosios nuostatos;II. Biudžeto rengimo planas;III. Programų ir programų sąmatų projektų rengimas;IV. Biudžeto projekto svarstymas ir tvirtinimas.I. BENDROSIOS NUOSTATOS.Bendrosiose nuostatose išdėstoma, kad šios taisyklės reglamentuoja Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto projekto rengimo, svarstymo, tvirtinimo procedūras bei terminus.Biudžeto projektą rengia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės trejų metų strateginiu veiklos planu ir trejų metų socialinės-ekonominėmis programomis, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nacionalinio biudžeto preliminarius rodiklius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas savivaldybių finansinių rodiklių prognozes, oficialiosios statistikos duomenis, Šiaulių miesto savivaldybės sutartinius įsipareigojimus.II. BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMO PLANAS.Finansų skyrius iki liepos 1 d. parengia Savivaldybės atitinkamų metų biudžeto asignavimų skaičiavimo kriterijus biudžetinėms įstaigoms (priedas) ir pateikia juos biudžetinėms įstaigoms bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriams, koordinuojantiems biudžetinių įmonių veiklą. Savivaldybės administracijos skyriai ir biudžetinės įstaigos iki liepos 15 d. pateikia Finansų skyriui detalią informaciją apie ateinantiems metams prognozuojamas įplaukas į biudžetą. Finansų skyrius iki spalio 15 d. parengia:1. preliminarią ateinančių metų biudžeto pajamų prognozę, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos numatomus finansinius rodiklius, faktinį einamųjų metų biudžeto vykdymą, Savivaldybės administracijos skyrių ir biudžetinių įstaigų pateiktą pajamų sumą;2. maksimalių biudžeto asignavimų prognozę Savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano programoms vykdyti ir pateikia savivaldybės administracijos skyriams, atsakingiems už programų įgyvendinimą.Savivaldybės administracijos skyriai, atsakingi už savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimą, iki lapkričio 1 d. pateikia Finansų skyriui trejų metų socialinių-ekonominių programų projektus.Finansų skyrius iki gruodžio 1 d. parengia biudžeto projektą ir pateikia jį Savivaldybės administracijos direktoriui.III. PROGRAMŲ IR PROGRAMŲ SĄMATŲ PROJEKTŲ RENGIMASŠiaulių miesto savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas, kurio pagrindu sudaromas savivaldybės programinis biudžetas, rengiamas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės veiklos strateginio planavimo tvarkos aprašu.Mokinio krepšelio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo taisyklėmis. Biudžetinės įstaigos, vadovaudamiesi patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės trejų metų strateginiu veiklos planu, sudaro jų vykdomų programų sąmatų projektus. Prie programos sąmatos pridedami detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys kiekvieną išlaidų straipsnį, sudarytų sutarčių kopijos, administracijos skyrių veiklos planų projektai. Biudžetinės įstaigos asignavimus išlaidoms apskaičiuoja vadovaudamosi biudžeto asignavimų skaičiavimo kriterijais. Jei asignavimų poreikis didesnis, palyginti su apskaičiuotais, pridedami skaičiavimai, pagrindžiantys išlaidų pokytį. Finansų skyrius tikrina, ar pateiktuose programų sąmatų projektuose skaičiavimai yra tikslūs, ar laikytasi taupumo rėžimo, ar numatyti asignavimai esamoms skoloms padengti, prireikus tikslina asignavimus ir įtraukia į biudžeto projektą.Biudžetinių įstaigų vadovai yra atsakingi už teisingą programų sąmatų projektų sudarymą ir turi užtikrinti, kad jų praėjusių metų skolos pagal prisiimtus įsipareigojimus būtų numatytos padengti planuojamais metais. Programų sąmatų projektai turi būti sudaryti vadovaujantis biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, piniginiai rodikliai įrašyti tūkstančiais litų, kiekvienas išlaidų straipsnis pagrįstas detaliais skaičiavimais. IV. BIUDŽETO PROJEKTO SVARSTYMAS IR TVIRTINIMASSavivaldybės administracijos direktorius, gavęs biudžeto projektą, ne vėliau kaip per 5 dienas pateikia svarstyti Savivaldybės tarybos komitetams.Savivaldybės tarybos komitetai per 15 dienų pateikia Finansų skyriui pasiūlymus dėl biudžeto projekto.Finansų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įsakymu, atsižvelgdamas į Savivaldybės tarybos komitetų pastabas ir pasiūlymus, koreguoja biudžeto projektą ir teikia svarstyti Savivaldybės tarybai.Savivaldybės taryba svarsto ir tvirtina biudžeto projektą Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Pagal ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS 2008 METŲ BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ SKAIČIAVIMO KRITERIJAI BIUDŽETINĖMS ĮSTAIGOMS, Šiaulių miesto Gegužių vidurinės mokyklos buhalteris rengia programų projektų sąmatas pagal nustatytas normas bei normatyvus. Rengiant programų projektų sąmatas yra pildomos tam tikros sąmatų projektų formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Biudžetinių įstaigų veiklai skirtos lėšos planuojamos pagal tai, kokie darbai turi būti atliekami ir kokios išlaidos reikalingos jiems atlikti. Mokyklos vyr. buhalteris surašo kiek ir kokių lėšų reikės įgyvendinti numatomiems planams. Visos lėšos skirstomos į straipsnius. Rengiant programų sąmatas paskaičiuojamas darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, šildymas, elektros energija, ryšių paslaugos, transporto išlaikymas, apranga ir patalynė, spaudiniai, išlaidos prekėms įsigyti, komandiruotės, vandentiekis ir kanalizacija, ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas, kvalifikacijos kėlimas ir kitos paslaugos. Fin Net – internetinė programa biudžetinėms įstaigoms. Ji skirta sąmatoms sudaryti.

Lietuvos Respublikos Finansų Ministras Įsakymas Dėl biudžetinių įstaigų finansinės atskaitomybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo atskaitomybės formų patvirtinimo. (Priedas Nr.14)

Įstaigos finansavimas

Finansavimas – tai lėšų perdavimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš biudžetų sąskaitų. Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla yra finansuojamo iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Mokykla visiškai išlaikoma iš savivaldybės biudžeto pagal asignavimo valdytojo patvirtintą sąmatą. Finansavimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas socialines, ekonomines ar kitas programas. Asignavimų valdytojai sudaro programų sąmatas, kurių pagrindu vykdomas finansavimas. Savivaldybės tarybai patvirtinus savivaldybės biudžetą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius per 5 darbo dienas praneša savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams ir programų vykdytojams apie jiems patvirtintus biudžeto asignavimus. Mokyklos direktorė, vadovaudamasi patvirtintais asignavimų dydžiais, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo įsigaliojimo sudaro ir patvirtina mokyklos biudžeto ir specialiųjų programų sąmatas ( pagal visus funkcinius ir ekonominius klasifikacijos kodus, su išlaidų prekėms ir paslaugoms skaičiavimais bei tinklo, etatų ir kontingentų rodikliais) ir jas pateikia Finansų skyriui. Specialioji programa – mokyklos veiklos programos dalis, kuri finansuojama iš įmokėtų į biudžetą įstaigos pajamų, taip pat kitų institucijų programos dalis, finansuojama iš kitų įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų, konkrečiam tikslui numatytų lėšų. Mokykla pajamas, gautas už suteiktas paslaugas įmoka į savivaldybės biudžetą. Mokyklos pajamos naudojamos mokyklos išlaidoms dengti ir kitiems mokyklos poreikiams pagal atitinkamas specialiąsias programas. Mokykla įmokėjusi į savivaldybės biudžetą pajamas, Finansų skyriui teikia paraiškas lėšoms gauti. Paraiška pateikiama tai lėšų daliai gauti kuri buvo įmokėta į savivaldybės biudžetą. Finansų skyrius pagal pateiktas paraiškas perveda asignavimų valdytojams lėšas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, bet ne dažniau kaip du kartus per mėnesį. Mokykla privalo naudoti biudžeto lėšas mokyklai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti.

Sąskaitų uždarymas metų pabaigoje

Pasibaigus metams, mokyklos buhalterė nurašo per metus padarytas išlaidas, t.y. uždaro sąskaitą 200 „Išlaidos iš biudžeto“.D 230 „Finansavimas iš biudžeto“K 200 „Išlaidos iš biudžeto“Jei turima kelis finansavimo šaltinius, išlaidų sąskaitos uždaromos atskirai pagal kiekvieną finansavimo šaltinį. Jei lieka nepanaudotų biudžeto lėšų pasibaigus finansiniams metams, jos grąžinamos į biudžetą. Specialiųjų programų finansavimui skirtos lėšos pereina į kitus metus ir į biudžetą grąžinti nereikia. Visi buhalteriniai įrašai registruojami atskirame kaupiamajame žiniaraštyje ir perkeliami į Didžiąją knygą.

Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita

Piniginių lėšų apskaitai naudojamos šios sąskaitos:10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke:Atsiskaitomoji sąskaita krepšelio (100 – K);Atsiskaitomoji sąskaita biudžeto (100 – B);Atsiskaitomoji sąskaita specialiųjų programų (100-Z). Į šių sąskaitų debetą įrašomos iš biudžeto gautos piniginių lėšų sumos ir kasinėms išlaidoms atkurti skirtos sumos, o į kreditą – pagal tikslinę paskirtį panaudotos lėšos ir į biudžetą grąžintos lėšos.Gautas finansavimas iš biudžeto:D 100 „ Įstaigos lėšos“K 230 „Finansavimas iš biudžeto“11 Kitų lėšų sąskaitos banke:Atsiskaitomoji sąskaita nemokamo maitinimo lėšoms (110-Nm);Atsiskaitomoji sąskaita paramos lėšoms (110-L);Atsiskaitomoji sąskaita pavedimams vykdyti (110-Pav);Lėšos gautos už prekes ir paslaugas (111);Atsiskaitomoji sąskaita ( projektų lėšoms ) (112 – Soch). Sąskaita naudojama kai turima kitų lėšų banke.

12 Kasa:Krepšelio lėšos kasoje (120- K);Biudžeto lėšos kasoje (120 – B);Specialiųjų programų lėšos kasoje (122);Paramos lėšos kasoje (122 – L);Pavedimų lėšos kasoje (122 – Pav.). Sąskaita naudojama pinigams perversti į kasą iš biudžeto lėšų.

13 Kitos piniginės lėšos:Piniginiai dokumentai (132).

Išlaidų sąskaitos skirtos mokyklos faktinių išlaidų, patirtų vykdant išlaidų sąmatas ir įformintų ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį atitinkančiais dokumentais, apskaitai, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus, apskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį.Įstaigos faktinės išlaidos – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo bei trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo bei kūrimo išlaidos, finansinio turto įsigijimo išlaidos ir atsargų bei paslaugų sąnaudos veiklai vykdyti. Faktinės išlaidos registruojamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos (sunaudotos medžiagos, gautos paslaugos, apskaičiuoti atlyginimai, įsigytas turtas arba turtui kurti patirtos kito turto ar kitokios sąnaudos), buhalterinėje apskaitoje.Faktinių išlaidų apskaitai skirtos sąskaitos:20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“;21 “Kitos išlaidos”.

Kasinės ir faktinės išlaidos

Kasinės išlaidos- biudžeto lėšos, sumokėtos iš biudžeto sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, ir visos lėšos, pervestos bei paimtos grynaisiais iš biudžetinės įstaigos sąskaitų banke ir išmokėtos iš kasos.Kasinės išlaidos kaupiamos kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios. Mokykla kasinių išlaidų apskaitą fiksuoja iš pirminių dokumentų pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus ( pvz. darbo užmokestis, šildymas, elektra, Sodra it t.t.) apskaitos knygose.Kasinių išlaidų apskaitos kortelėje kaupiami vienos sąskaitos duomenys. Šios kortelės duomenys perkeliami į memorialini orderį Nr. 2 Biudžeto lėšos. Faktinės išlaidos – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio materialiojo ir finansinio turto įsigijimo, nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo kūrimo išlaidos, atsargų bei paslaugų sąnaudos veiklai vykdyti. Faktinės išlaidos , kurios patiriamos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentaisFaktinės išlaidos registruojamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos (apskaičiuoti atlyginimai, įsigytas turtas, gautos paslaugos ir t.t.), buhalterinėje apskaitoje.Faktinių išlaidų apskaitai naudojamos sąskaitos:Išlaidos 20 Išlaidos iš krepšelio lėšų 200-K Išlaidos iš biudžeto lėšų 200-B Išlaidos iš specialiųjų programų lėšų 200-ZKitos išlaidos 21 Išlaidos nemokamam mokinių maitinimui 214-NM Išlaidos vaikų kelionės į mokyklą 214-VKI Išlaidos projektų iš biudžeto vykdymui 214-Pr išlaidos pagal viešųjų darbų programas ( darbo biržos lėšos) 214-VD Paskirstytinos išlaidos 210 Išlaidos (projektams iš kitų lėšų) 214-Priv išlaidos pagal viešųjų darbų programas ( iš biudžeto lėšų) 214-VDB Išlaidos gautos iš Nacionalinio egzaminų centro 214-NECKitos išlaidos 21 Išlaidos iš kitų projektų (SOHRATES – lėšų) 213-Soh Išlaidos paramos lėšoms 214-L išlaidos pavedimų lėšoms 214-Pav

Šio skyriaus sąskaitos skirtos faktinių išlaidų, patirtų vykdant programų sąmatas. Faktinės išlaidos – tai ką mokykla priskaičiuoja, o kasinės išlaidos – tai ką sumokame priskaitę faktinėse išlaidose iš kasos ar banko sąskaitos.

Faktinių išlaidų iš biudžeto apskaita tvarkoma pagal įstaigos vykdomas programas ir biudžeto pajamų ir išlaidų funkcinę bei ekonominę klasifikaciją.Pasibaigus metams, sukauptų faktinių išlaidų, kurioms padengti buvo gautos ir panaudotos lėšos, suma kredituojama sąskaita 211 „Paslaugų teikimo išlaidos“ ir kredituojama sąskaita 400 „Biudžetinių įmonių pajamos“.

Mokyklos vykdomi atsiskaitymai

Biudžetinė įstaiga, Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla vykdo atsiskaitymus su:• Darbuotojais;• Biudžetu;• Socialinio draudimo įstaigomis;• Tiekėjais už įsigytas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas;• Kitais debitoriais ir kreditoriais.Mokykla su tiekėjais atsiskaito sutartyse nustatyta tvarka.

Darbo apmokėjimas ir apskaita

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams už darbą apmokama taikant koeficientus ir bazinę mėnesinę algą arba bazinį valandinį atlyginimą. Konkrečius atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas įstaigų darbuotojams nustato mokyklos direktorius. Mokyklos direktorius turi teise neviršijant darbo užmokesčio fondo, skirti darbuotojams priemokas už papildomai atliktus darbus, aukštą kvalifikaciją, pavadavimą. Biudžetinės įstaigos vadovui tarnybinį atlyginimo koeficientą ir kitas darbo sąlygas nustato įstaigos steigėjas t.y. Šiaulių miesto savivaldybės administracija.Už išskirtines darbo sąlygas: viršvalandinį darbą, darbą nakties metu apmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Atlyginimų koeficientai nustatomi atskiroms pareigybėms, atsižvelgiant į darbo stažą, išsilavinimą ir t.t. Apskaičiuojant atlyginimus, koeficientas dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės algos.

Tarnybinis koeficientasXBazinė alga=Atlyginimas

Švietimo įstaigos darbuotojams tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiant į kvalifikacines kategorijas, mokinių skaičių bei pedagoginį darbo stažą. Pedagogų savaitinis pamokų skaičius nustatomas tarifikacijos sąraše.Tarifikacijos sąrašas – tai pedagogų sąrašas, kuriame surašomi duomenys iš darbuotojų asmeninių bylų apie išsilavinimą, pedagoginį darbo stažą, kvalifikacija, dėstomo dalyko pavadinimas, savaitinis dirbamų valandų skaičius, nustatytas koeficientas, valandų skaičius už papildomus darbus, bendras darbo užmokestis.Tarifikacijos sąrašas sudaromas kiekvienų metų rugsėjo 1 dienai.Mokytojai pagal Švietimo ministro įsakymą gali gauti priedus prie atlyginimų:1. už pasiruošimą pamokoms;2. darbų tikrinimą;3. vadovavimą klasei;4. papildomus darbus.Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Joje numatoma darbo sąlygos, darbo tvarkos taisyklės ir kiti darbovietėje galiojantys aktai reglamentuojantys darbuotojo darbą. Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieną dieną pildo atsakingas darbuotojas, jame surašomi visų įstaigoje dirbančiųjų vardai, pavardės, jų pareigos, nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį, darbo laiko balansas ( dirbtas laikas, neatvykimas į darbą, nedirbtas laikas). Pasibaigus mėnesiui, nustatytą darbo dieną šis žiniaraštis pristatomas buhalterijai. Buhalteris, priimdamas jį, patikrina, ar visi rekvizitai surašyti teisingai. Pilnai ir teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, kartą per mėnesį. Darbo užmokesčio žiniaraštyje surašomas per mėnesį darbuotojams priskaičiuotos bei išskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais bei užfiksuojamos žinios apie darbuotojams išmokamą darbo užmokestį. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus pasirašo juos sudarę ir patikrinę darbuotojai. Leidimą išmokėti darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas pasirašo mokyklos vadovas ir vyriausiasis buhalteris. Darbuotojai atlyginimą gaunantys asmeninėse banko sąskaitose, greta darbuotojo pavardės įrašomas mokėjimo dokumento numeris ir data. Mokykla turi kompiuterinę programą darbo užmokesčiui apskaičiuoti. „Progra“ – skirta darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos palengvina buhalterių darbą. Pasibaigus išmokėjimo terminui, jeigu yra neatsiėmusių asmenų darbo užmokestį, kasininkas prie pavardžių užrašo ranka „Deponuota“ ir sudaro deponuotų sumų rejestrą. Dokumento pabaigoje kasininkas užrašo faktiškai išmokėtą sumą ir neišmokėto darbo užmokesčio sumą, ir patvirtinti savo parašu. Deponuota darbo užmokesčio suma kitą darbo dieną išmokėjimo terminui pasibaigus pagal kasos išlaidų orderį išnešama į depozitinę sąskaitą banke.

Išskaitymai iš darbo užmokesčio

Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaitoma:• gyventojų pajamų mokestis;Visiems darbuotojams iš darbo užmokesčio išskaitomas Gyventojų pajamų mokestis, kuris šiuo metu yra 24%.Pagrindinis neapmokestinamas pajamų dydis – 320 litų per mėnesį. Kai kuriems darbuotojams taikomi individualūs neapmokestinamieji dydžiai:1. asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 % nedarbingumo lygis – 475 litai per mėnesį;2. asmenims, kuriems nustatytas 30 – 40 % nedarbingumo lygis – 420 litai per mėnesį;3. asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų – 475 litų per mėnesį, o už ketvirtą ir paskesni po 50 litų;4. motinai arba tėvui, kurie vaikus augina vieni iki 18 metų – 370 litų per mėnesį, o už antrą ir paskesni po 60 litų;5. žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojai, kai jų pajamos per matus iš realizuojamos produkcijos sudaro per 50 %, darbuotojams taikomas 365 litai per mėnesį.

a) pensijų socialiniam draudimui – 23,7%;b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8%;c) nedarbo socialiniam draudimui – 1,2%;d) sveikatos draudimui – 3,0%.Apdraustųjų bendrąjį valstybinio socialinio darudimo įmokų 3% dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo įmokų tarifus:a) pensijų socialiniam draudimui – 2,5%;b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5%.

• išskaitymai pagal vykdomuosius raštus;Išskaitymai iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus vykdomi gavus iš teismo vykdytojų raštą.

• savanoriški išskaitymai.Iš darbuotojų, jų prašymu gali būti išskaitoma savanoriško draudimo įmokos, bankų paskolos ir mokamos palūkanos, visa arba dalis atlyginimo pervedama į darbuotojų indėlių sąskaitas bankuose arba banko mokėjimo korteles.

PAVYZDYS ( Priedas Nr. 15)Šiaulių Gegužių vidurinėje mokykloje Liepa Klevienė dirba fizikos mokytoja. Jos nepertraukiamas darbo stažas mokykloje 15 metų. Viena augina 3 vaikus, 2 nepilnamečius vaikus, kurie mokosi dieninėje mokykloje, ir 1 vaikas 18 metų, tačiau mokosi dieninėje mokykloje. Jai taikomas Neapmokestinama pajamų dydis – 490 litų per mėnesį. Klevienė 2008 m. už darbą sausio mėn. gavo 1352Lt.

Neapmokestinamas minimumas( 490 Lt): Pagrindinis NPD – 370 LtPapildomas NPD už antrą ir paskesnį vaiką po 60 Lt.Pareigini darbo atlyginimas (1352,00 Lt).PRISKAIČIUOTA – 1352,00

Valstybinio socialinio draudimo paskaičiavimas (418,85Lt):Pareiginis darb.atlygis X Valstybinis soc. draud. 30,98 % 1352,00 X 30,98 % = 418,85

Pajamų mokestis 24%(206,88 Lt)(Brutto atlyginimas – NPD) X 24%(1352,00 – 490,00) X 24% = 206,88 Lt

Socialinio draudimo mokestis 3 %( 40,56 Lt) Brutto atlyginimas X Socialinio draudimo mokestis 3 %1352,00 X 3% = 40,56 Lt

Planinis avansas ( 300 Lt)

ATSKAITYTA IŠ VISO (Lt) Valstybinio socialinio draudimo paskaičiavimas + Pajamų mokestis 24% + Socialinio draudimo mokestis 3 % + planinis avansas418,85 + 206,88 + 40,56 + 300,00 = 966,29 Lt

IŠMOKĖTA ( 385,71 Lt) PRISKAIČIUOTA – ATSKAITYTA IŠ VISO 1352,00 – 966,29 = 385,71 LT

Ligos pašalpos apskaičiavimas

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais, ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondų lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 % ir ne didesnė kaip 100 % pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atostoginių paskaičiavimas

Pagal darbo kodekso 165 str. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikimas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Už kiekvienus darbo metus suteikiamos kasmetinės atostogos. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo toje įmonėje. Mokymo įstaigų pedagogams kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu. Darbuotojo pageidavimu atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Jei darbuotojas susirgo prieš atostogas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, tai jo atostogos yra nukeliamos, ir jis tuo metu yra laikinai nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumo laikui, kita diena jam yra atostogų pradžia. Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, tai atostogos yra nutraukiamos ir žmogus gydosi ambulatoriškai. Pasibaigus laikinam nedarbingumui, darbuotojui jo pageidautinu laiku, suteikiamos nepanaudotos likusios atostogos. KASMETINES ATOSTOGAS PAKEISTI PINIGINE KOMPENSACIJA NELEIDŽIAMA. Mokytoja Liepa Klevinė pagal direktorės išleistą įsakymą kasmetinių atostogų išeina už 2006/2007 -08-31, 28 kalendorines dienas ir dar už nepertraukiamą darbą vienoje vietoje jai priklauso papildomai dar 4 darbo dienų, iš viso 32 kalendorinės dienos, kadangi jos darbo stažas šioje mokykloje 15 metų. Pagal darbo kodeksą, mokytojai darbo užmokestis bus išmokamas prieš 3 dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. ATOSTOGINIŲ APSKAIČIAVIMAS ( Priedas Nr. 16)1. vedamas iš trejų paskutinių mėnesių.( kovas, balandis, gegužė)1352 + 1352 + 1352 =4050

2. dirbta darbo dienų (kovas, balandis, gegužė)22 + 20 + 20 = 62 darbo dienos

2. Vidutinė dienos uždarbio suma ( metinė uždarbio suma ÷ darbo dienų)4056 ÷ 62 = 65,423. Apskaičiuoti atostoginių priskaitymus (Vidutinė dienos uždarbio suma X darbo dienų)65,42 X 22 = 1439,2465,42 X 1 = 65,42viso 1504,66

3. apskaičiuoti pajamas (darbo užmokestis – NPD ) X 24%(1439,24 – 490) X 24% = 227,81

4. Sodrai 3% (darbo užmokestis X 3%)1439,24 X 3% = 43,1865,42 X 3% = 1,96viso 45,14

5. Išmokėtina suma (priskaitymas – pajamos – sodrai 3%)1504,66 – 227,81 – 45,14 = 1231,71

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

Mokyklos ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudojamas veikloje ilgiau negu vienerius metus, o jo įsigijimo vertė – ne mažesnė negu 1000 litų. Nematerialusis turtas priskiriamas ilgalaikiui turtui nuo jo vertės. Ilgalaikis materialusis arba nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš tokių šaltinių:1. biudžeto lėšų;2. pardavus įstaigos turtą;3. privatizavimo fondo lėšų;4. paskolų;5. kitų šaltinių. Ilgalaikio turto detali apskaita turi padėti išsaugoti daiktus ir kontroliuoti jų naudojimą pagal paskirtį. Mokyklos direktorius įsakymu skiria materialiai atsakingus asmenis. Su šiais asmenimis sudaroma visiškos materialios atsakomybės sutartis.Ilgalaikis turtas registruojamas 01 sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“, kuri skirstoma į šias sąskaitas:• 010 “Nematerialusis turtas“;• 012 “Pastatai”;• 013 “ Kiti statiniai”• 014 – 1 “Kompiuterinė technika”;• 014 – 2 “ Organizacinė technika”;• 016 – 1”Gamybinės mašinos ir įrengimai”;• 016 – 2 “Medicinos įranga”;• 016 – 3 “Baldai”;• 016 – 4 “Muzikos instrumentai”;• 016 – 5 “Sporto inventorius”;• 016 – 6 “Valgyklos įrengimai”;• 016 – 7 “Vaizdo ir garso aparatūra”;• 016 – 8 “Kitas inventorius”;• 016 – 9 “Mokymo priemonės”;• 019 “Nebaigta statyba ir ilgalaikio turto kūrimas.Ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri apskaičiuojama prie įsigijimo dokumentuose nurodytos vertės pridedant mokesčius, krovimo ir kitas išlaidas, įtrauktas į sąskaitą faktūrą ir tiesiogiai priskirtinas ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui, ir atimant pardavimo nuolaidas. Įsigijimo savikaina neįskaičiuojamos transporto išlaidos, kai vežama nuosavu transportu, arba kitų paslaugų, kai vežama tiekėjo transportu. Pagal lizingo ( finansinės nuomos ) sutartį – palūkanos į įsigijimo savikainą neįtraukiamos. Apskaitoje nurodoma ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto kiekinė išraiška ir vertė litais. Kiekvienam ilgalaikio turto vienetui suteikiamas inventorinis numeris, kuris nekeičiamas per visą turto vieneto buvimo įstaigoje laiką. Inventoriaus numeris gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai keičiamas ilgalaikio turto apskaitos taisyklės arba nustatoma, kad turtas buvo klaidingai sunumeruotas. Jei turto vienetas susideda iš kelių elementų, kartu sudarančių visumą su pagrindiniu, kiekvienam jų suteikiamas tas pats inventorinis numeris. (Priedas Nr.18) Nurašyto turto inventoriaus numeris negali būti suteiktas kitam turto vienetui, taip pat ir naujai įsigytam. Išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, gautos liekamosios medžiagos užpajamuojamos įstaigos direktoriaus sudarytos komisijos nustatyta verte atsižvelgiant į rinkos vertę. Tais atvejais, kai liekamųjų medžiagų, gautų išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, įstaiga savo reikmėms nenaudoja, jos turi būti realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokyklos ilgalaikio turto apskaitos kortelėse kaupiami šie duomenys apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą:1. ilgalaikio materialiojo arba nematerialiojo turto pavadinimas;2. inventoriaus numeris;3. turto gavimo data ir turto davėjas, jeigu turtas gautas kaip labdara ar dovana;4. įsigijimo vertė;5. nusidėvėjimo ( amortizacijos ) suma ir metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas 6. eksploatavimo pradžios data ir vieta;7. informaciją apie turtą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimą įstaiga skaičiuoja vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintais nusidėvėjimo normatyvais. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitai naudojama 02 sąskaita „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ( amortizacija ). Ši sąskaita skirstoma į sąskaitas:• 020 „ Materialiojo turto nusidėvėjimas“• 021 “ Nematerialiojo turo nusidėvėjimas“.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ( amortizacija ) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo kito po įsigijimo mėnesio, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, nuosavybės ar patikėjimo teise perdavimo, pardavimo. Nusidėvėjimas ( amortizacija ) skaičiuojamas taikant tiesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį nusidėvėjimas ( amortizacijos ) suma per mėnesį apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo savikaina, padauginus iš mėnesio nusidėvėjimo procento ir sandaugą padalijus iš 100. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas taikant tiesinį skaičiavimo metodą

Ilgalaikio turto įsigijimo savikaina X mėnesio nusidėvėjimo procentas100 Mėnesio nusidėvėjimo procentas nustatomas 100 procentų padalijus iš numatomo turto naudingo tarnavimo mėnesių skaičiaus pagal patvirtintą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą ( metais ).

D 25 „Ilgalaikio turto fondas „K 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ( amortizacija )“

Mėnesio nusidėvėjimo procentas=100 %turto naudojimo laikas (mėnesiais) Kiekvieno ilgalaikio turto vieneto sukauptas nusidėvėjimas ( amortizacija ) negali viršyti jo įsigijimo savikainos. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas negali būti nurašomas, jeigu jis dar tinkamas eksploatuoti, nors jo apskaičiuotas nusidėvėjimas ( amortizacija ) sudaro 100 % įsigijimo savikainos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimui kaupti sudaromas atskiras apskaitos registras. ( Priedas Nr. 17)

Trumpalaikis turtas ir jo apskaita

Mokyklos trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriamas, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti iki vienerių metų, o jo įsigijimo vertė – iki 1000 litų.Trumpalaikio materialiojo turto apskaitai skirta 070 sąskaita „ Trumpalaikis materialusis turtas“.Trumpalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kuri apskaičiuojama prie įsigijimo dokumentuose nurodytos vertės pridedant mokesčius, krovimo ir kitas išlaidas įtrauktas į sąskaitą faktūrą ir tiesiogiai priskirtinas trumpalaikio materialiojo turto įsigijimui, ir atimant pardavimo nuolaidas. Į įsigijimo savikainą neįskaičiuojamos transporto išlaidos, kurios priskiriamos prie transporto išlaikymo išlaidų, kai vežama nuosavu transportu, arba kitų paslaugų, kai vežama tiekėjo transportu. Nusipirkus trumpalaikio materialiojo turto:D 070 „Trumpalaikis materialusis turtas“K 260 „Trumpalaikio materialiojo turto fondas“ Susidėvėjęs, nereikalingas ir netinkamas naudoti trumpalaikis materialusis turtas nurašomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Trumpalaikio materialiojo turto apskaita sandėlyje ir eksploatavimo metu tvarkoma pagal materialiai atsakingus asmenis, pavadinimus, vertę, kiekį sandėlio apskaitos knygoje arba kortelėse. Gautas turtas į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais ( reikalavimais ). Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Materialiai atsakingų asmenų tvarkomus įrašus tikrina materialinių vertybių apskaitos darbuotojai ir inventorizacijos komisijos. Trumpalaikis materialusis turtas gali būti perkeltas iš vieno įstaigos padalinio į kitą. Tokiu atveju pasikeičia tik materialiai atsakingi asmenys. Tuomet atliekama inventorizacija ir surašomas perdavimo – priėmimo aktas.Nebetinkamu naudoti turtas pripažįstamas, kai jis :• fiziškai nusidėvi;• technologiškai nusidėvi;• sugenda arba sugadinamas;• Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;• Stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikintas ( sugadintas ) ir šis faktas atitinkamai įforminamas. Trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas bereikalingu arba netinkamu naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.

Materialinių vertybių inventorizacija

Inventorizacija – įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaito duomenimis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įstaiga kasmet privalo inventorizuoti:• Ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, trumpalaikį turtą, medžiagas, kurą ir kitas atsargas ne rečiau kaip kartą per metus;• Nebaigtos statybos darbus, mokėtinas ir gautinas skolas;• Maisto produktus;• Pinigus kasoje ir numeruotus blankus.Inventorizuojamas visas įstaigoje esantis turtas – ir įtrauktas į apskaitą, ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas. Taip pat inventorizuojamas įstaigai nepriklausantis, bet joje esantis turtas ( pasiskolintas, išsinuomotas ir t.t.) ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą.Inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo įsakymu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. ( Priedas Nr.17) Inventorizacijos komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos įmonės darbuotojų. Inventorizacijos komisijai vadovauja įmonės administracijos paskirtas asmuo. Materialiai atsakingi ir atskaitingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai. Inventorizacija atliekama pagal įsakyme nurodytos dienos būklę. Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę. Įmonės administracijos vadovas aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia inventorizacijai atlikti, o buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti inventorizacijos aprašus.Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Inventorizacijai įforminti mokykloje naudojamas inventorizavimo aprašas – sutikrinimo žiniaraštis. Inventorizavimo aprašas – inventorizacijos faktą patvirtinantis dokumentas.Sutikrinimo žiniaraštis – apskaitos registras, kuriame nustatomi inventorizacijos rezultatai – įrašomi inventorizacijos aprašuose įrašytų verčių ( sumų ) ir buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimai.

Įmonės administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumųNustačius plėšimo, vagystės, piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą, po gaisro arba stichinių nelaimių inventorizuojama likusi turto dalis. Direktoriaus įsakyme nurodytą inventorizacijos atlikimo dieną turi būti apskaičiuoti buhalterinėje apskaitoje esančio turto vertės likučiai. Ilgalaikis materialusis turtas, atsargos ir kitas turtas inventorizuojami atskirai kiekvieno jų buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą materialiai atsakingą asmenį.

Komisija, inventorizuodama turtą, privalo apžiūrėti kiekvieną turto vienetą ir jo dalis, įrašyti į inventoriaus aprašus jo pavadinimą, paskirtį ir inventorinį numerį.

Atlikus inventorizaciją, pas kiekvieną materialiai atsakingą asmenį surašomi inventorizavimo aprašai – sutikrinimo žiniaraščiai.Sutikrinimo žiniaraštis – apskaitos registras, kuriame nustatomi inventorizacijos rezultatai – įrašomi inventorizacijos aprašuose įrašytų verčių ( sumų ) ir buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimai.Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiškai inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Atliekant inventorizaciją, patikrinama, ar apskaitos dokumentuose įrašyti apskaitos duomenys atitinka faktinius duomenis. Inventorizacija padeda išsiaiškinti skirtumus tarp faktinių duomenų ir apskaitos duomenų. Pagal faktinius duomenis, nustatytus per inventorizaciją, koreguojami Didžiosios knygos sąskaitų likučiai. Inventorizacija yra prielaida finansinės atskaitomybės teisingumui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas reikalauja apskaitos duomenis pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą inventorizacijos tvarką.Inventorizacija didelę svarbą turi vidinei kontrolei, materialiai atsakingų asmenų darbui įvertinti bei patikrinti ar nėra vagysčių, grobstymų.Per metinę inventorizaciją galima išsiaiškinti ne tik realias turto atsargas, bet ir jų būklės kokybę, įvertinimo teisingumą, situaciją su skolomis, kartu ir realų nuosavybės dydį.Inventorizacija privaloma ne tik prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Ji turi būti atliekama ir kitais Inventorizacijos taisyklėse nurodytais atvejais:• Reorganizuojant įmonę arba ją likviduojant;• Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;• Nustačius vagystės, grobstymo faktus, po gaisro, stichinių nelaimių ir kitais atvejais.Kiekvieną mėnesį turėtų būti inventorizuojami pinigai kasoje. Inventorizacijos taisyklėse nurodyta, kad metinė inventorizacija atliekama prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Daugiausia įmonių inventorizaciją atlieka spalio 1 d., lapkričio 1., gruodžio 1. Inventorizacijos darbas skirstomas į 3 pagrindinius etapus: 1. parengiamieji darbai2. turto tikrinimo natūra3. inventorizacijos rezultatų įforminimas.Biudžetinių įstaigų inventorizacijos komisijai vadovauja vienas iš vadovų pavaduotojų, į komisiją turi būti įtrauktas buhalteris.Buhalterinės apskaitos duomenys turi būtinai kaupiami pagal materialiai atsakingus asmenis. Buhalteris turėtų numatyti, kaip atsargų ir ilgalaikio turto apskaitą turi tvarkyti materialiai atsakingi asmenys. Turi būti nustatyta, kokiuose registruose turi tvarkyti jiems patikėto turto apskaitą.Su kiekvienu darbuotoju, į kurio pareigas įeina tvarkyti ir saugoti turtą, ir atsargas, turi būti sudaryta raštiška visiškos materialinės atsakomybės sutartis.(Priedas Nr. 19)

Įstaigos finansinė atskaitomybė

Mokyklos finansinę atskaitomybę sudaro pagal buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenis Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatytą tvarką ir nustatytas finansinių ataskaitų formas.Metinę ir ketvirtinę finansinę atskaitomybę parengia buhalteris ir teikia savivaldybei jų nustatytais terminais. Prie metinės finansinės atskaitomybės pridedamas banko išrašas apie biudžeto lėšų likučius biudžetinėse sąskaitose. Atskaitomybė sudaroma tūkstančiais litų su vienu ženklu po kablelio.Metinės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma:• apibendrinti pagrindiniai sąmatos įvykdymo rodikliai;• kiekvienos balanso ar apyskaitos eilutės likučių metų pradžioje pasikeitimo priežastys ir dydis;• etatų ir pavaldžių įstaigų rodiklių pasikeitimo, palyginus su planu priežastys;• asignavimų panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį priežastys;• neatitikimo tarp išlaidų sąmatos vykdymo balanso atitinkamų eilučių ar tarp išlaidų sąmatos vykdymo balanso ir prie jo pridedamų ataskaitų atitinkamų eilučių ir skilčių priežastys;• debitinio ir kreditinio įsiskolinimo pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius padidėjimo priežasčių paaiškinimas lyginant su metų pradžia ir įsiskolinimo mažinimo terminai, ilgesnių kaip 10 ir 45 dienų kreditinių įsiskolinimų susidarymo priežastys ir numatyti jų padengimo terminai.Už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako biudžetinės įstaigos ( mokyklos ) vadovas.Mokykla, metinę finansinę atskaitomybę teikia Šiaulių miesto savivaldybės administracijai jų nustatyta tvarka ir terminais. O savivaldybių administracijos teikia Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą savivaldybių biudžetų įvykdymo ir biudžetinių įstaigų ( savivaldybės biudžetinių įstaigų bei administracijos padalinių, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suvestinę) finansinę atskaitomybę Finansų ministerijai jos nustatyta tvarka ir terminais.

Įmonės mokami mokesčiai

Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla yra biudžetinė įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Ir tai nėra pelno siekianti įmonė.Pagal pelno mokesčio įstatymą, pelno mokesčio nemoka ir metinės pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe, o taip pat avansinio pelno mokesčio deklaracijų neteikia:1. biudžetinės įstaigos2. pelno nesiekiančios organizacijos3. valstybės ir savivaldybės.

Pelno nesiekiantys vienetai metinės pelno mokesčio deklaracijas privalo teikti, jeigu jie atitinka nors vieną tokių sąlygų:1. vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamas iš tokios veiklos;2. gautą paramą panaudoja ne pagal LR labdaros ir paramos įstatymą, ir jo paskirtį;3. iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis didesnė kaip 250 minimalių gyvenimo dydžių suma.Pelno nesiekiantys vienetai mokestiniam laikotarpiui pasibaigus privalo pateikti metinės pelno mokesčio deklaracijas iki kitų metų spalio 1 d.Mokykloje mokslas yra nemokamas, nes pagal Pridėtinės Vertės Mokesčio įstatymą, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM nepamokestinami Švietimo ir mokymo paslaugos. Teikiamos tokios paslaugos: pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas

Apie priskaitytą darbuotojams darbo užmokestį įstaiga Apskrities Valstybinei Mokesčių inspekcijai pateikia mėnesinį pajamų mokesčio deklaraciją iki kito mėnesio 15 d.Deklaracijoje nurodomi duomenys apie apmokestinamąsias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms išmokėtoms per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį.Pildyti galima VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas deklaracijas ir jos priedų formas.Užpildytą deklaraciją turi pasirašyti mokyklos direktorius. Deklaracijos pateikiamos tai AVMI, kurios veiklos teritorijoje mokesčių mokėtoju yra įregistruotas Lietuvos vienetas.Deklaraciją galima siųsti elektroniniu būdu VMI prie FM nustatytu formatu ir būdais.

Apie darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį įstaiga valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia ataskaitą forma 3 – SD. Dokumentas pildomas apie visų apdraustųjų ( be atleistųjų asmenų ir asmenų, apie kuriuos pateiktas pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą) ketvirčio pajamų, nuo kurių apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Užpildytas kiekvienas formos 3 – Sd lapas patvirtinamas įstaigos vadovo bei užpildžiusio asmens parašais ir draudėjo antspaudu.Prie formos 3 – SD pildomas priedas.

Summary

I am Odeta Miškūnaitė. I am 21 ( twenty – one ) years old. Two years ago I finished secondary school and entered Šiauliai Vocational trading school, trading and business department. My profession is an assistant tax inspector. For two years I have been studying accountancy, taxation, economy, the elements of work jurisprudence and other subjects.I performed my practice in Šiauliai state tax inspection and a countinuous practice for 3 months in the secondary school of Gegužių, in Šiauliai. I applied my theoretic knowledge to practice under the tuition of the accountant Vitalija Brazdžiūnienė, who helped me willingly to solve all the problems. After graduating from the school I will receive a diploma of an accountant.

Literatūra

1. „ Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas“ Vilnius 2006 m.2. Kazimiera Petrauskienė „Apskaita biudžetinėse įstaigose“ Vilnius 2007 m.3. Šiaulių Gegužių vidurinės mokyklos apskaitos politika4. Kostas Valužis „ Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo metodika“ Vilnius 2002 m.5. UAB „Teisidas „ Apskaita biudžetinėse įstaigose

Turinys

Įvadas

Įstaigos aprašymas ir apskaitos politika

Mokykla vykdo formaliojo švietimo programas:1. pradinio ugdymo;2. pagrindinio ugdymo;3. vidurinio ugdymo bei adaptuotas pradinio, pagrindinio;4. vidurinio ugdymo programas.

Mokykloje dirba 90 darbuotojų:• pedagogų – 64;• technikinis personalas – 26.

Aptarnaujantis personalas:1. valgyklos darbuotojai;2. kiemsargiai;3. valytojos.

Pagrindinis mokyklos tikslas – išugdyti kiekvieno mokinio vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, atsakingu, savarankišku, siekiančiu žinių piliečiu.

Darbuotojai, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus

Darbuotojai, atsako už finansinių operacijų teisėtumą, jų įforminimą pagal taisykles, kad reikalingi dokumentai būtų perduoti buhalterijai, kuri galėtų kokybiškai tvarkyti apskaitą ir vykdyti finansų kontrolę. Pasikeitus darbuotojams, kuriems suteikta teisė rengti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, mokyklos direktoriaus įsakymu pakeičiamas tokių darbuotojų sąrašas ir jų parašų pavyzdžiai.

Mokyklos sąskaitų planas

V skyrius – PINIGAI:Biudžetinių lėšų sąskaitos banke;Kitų lėšų sąskaitos banke;Kasa;Kitos piniginės lėšos.

X skyrius – FONDAISkyrius Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos Nr. Subsąskaitos pavadinimasX Fondai 25 Ilgalaikio turto fondas 26 Trumpalaikio materialiojo turto fondas 28 Kiti fondai

Apskaitos dokumentai

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šiaulių Gegužių vidurinėje mokykloje naudojami apskaitos dokumentai:• PVM sąskaitos – faktūros;(Priedas Nr.6)Specialusis apskaitos dokumentas, kuris surašomas tik ant specialiai tam skirtų dokumentų blankų. Šią PVM sąskaita – faktūra privalo išrašyti pardavėjas pirkėjui, 2 – 3 egzemplioriais. Pirmasis PVM sąskaitos faktūros egzempliorius atiduodamas pirkėjui, antrasis lieka prekių išdavimo vietoje, o trečiasis naudojamas krovinio teisėtumui įrodyti. • kasos pajamų orderis;(Priedas Nr.7)Kasos pajamų orderiai išrašomi pinigų priėmimo į kasą dieną. Dokumentus pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus – kasininkas. Kasos pajamų orderis privalo turėti seriją ir unikalų numerį, ir išrašomas dviem egzemplioriais. Kasos pajamų orderį sudaro 2 egzemplioriai. Pirmoji dalis palieka pinigus priimančio asmens kasoje, o antroji dalis atiduodama pinigų mokėtojui. • kasos išlaidų orderis;(Priedas Nr.8) pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderį pasirašo mokyklos direktorius ir buhalteris. Pinigus paėmęs asmuo taip pat privalo pasirašyti ir žodžiais parašo gautą sumą. Kasos išlaidų orderiai yra piniginiai dokumentai, todėl juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų.• važtaraštis;Prekių gabenimo, medžiagų perkėlimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, juos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Važtaraštis rašomas 3 egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius paliekamas siuntėjui, antras – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją. • darbo sutartis;(priedas Nr. 9)Dokumentas, kurį pasirašo darbdavys ir darbuotojas priimamas į darbą. • buhalterinė pažyma;Dokumentas, skirtas bet kokiems ūkinėms operacijos nukrypimams fiksuoti.• aktai;• avanso apyskaita;• kiti.Mokyklos apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus ir – litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, o prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.(Priedas Nr.11) Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos dokumentų saugojimą reglamentuoja mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintos taisyklės. Apskaitos dokumentai turi turėti privalomus apskaitos rekvizitus.

Įstaigos buhalterių darbo organizavimas

Įstaigoje taikomos apskaitos formos

Apskaitos registrus pasirašo jį sudaręs asmuo. Asmenų, atsakingų už registrų pildymą, sąrašas nurodomas įsakyme. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Visi susiūti ir sunumeruoti apskaitos registrai išnešami saugoti į archyvą. Įmonės vadovas nustato dokumentų saugojimo tvarką bei skiria atsakingus asmenis už apskaitos archyvą įmonėje.

Įstaigos programų sąmata

Lietuvos Respublikos Finansų Ministras Įsakymas Dėl biudžetinių įstaigų finansinės atskaitomybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo atskaitomybės formų patvirtinimo. (Priedas Nr.14)

Įstaigos finansavimas

Sąskaitų uždarymas metų pabaigoje

Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita

13 Kitos piniginės lėšos:Piniginiai dokumentai (132).

Kasinės ir faktinės išlaidos

Kasinės išlaidos kaupiamos kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios. Mokykla kasinių išlaidų apskaitą fiksuoja iš pirminių dokumentų pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus ( pvz. darbo užmokestis, šildymas, elektra, Sodra it t.t.) apskaitos knygose.Kasinių išlaidų apskaitos kortelėje kaupiami vienos sąskaitos duomenys. Šios kortelės duomenys perkeliami į memorialini orderį Nr. 2 Biudžeto lėšos. Faktinės išlaidos – nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio materialiojo ir finansinio turto įsigijimo, nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo kūrimo išlaidos, atsargų bei paslaugų sąnaudos veiklai vykdyti. Faktinės išlaidos , kurios patiriamos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentaisFaktinės išlaidos registruojamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos (apskaičiuoti atlyginimai, įsigytas turtas, gautos paslaugos ir t.t.), buhalterinėje apskaitoje.Faktinių išlaidų apskaitai naudojamos sąskaitos:Išlaidos 20 Išlaidos iš krepšelio lėšų 200-K Išlaidos iš biudžeto lėšų 200-B Išlaidos iš specialiųjų programų lėšų 200-ZKitos išlaidos 21 Išlaidos nemokamam mokinių maitinimui 214-NM Išlaidos vaikų kelionės į mokyklą 214-VKI Išlaidos projektų iš biudžeto vykdymui 214-Pr išlaidos pagal viešųjų darbų programas ( darbo biržos lėšos) 214-VD Paskirstytinos išlaidos 210 Išlaidos (projektams iš kitų lėšų) 214-Priv išlaidos pagal viešųjų darbų programas ( iš biudžeto lėšų) 214-VDB Išlaidos gautos iš Nacionalinio egzaminų centro 214-NECKitos išlaidos 21 Išlaidos iš kitų projektų (SOHRATES – lėšų) 213-Soh Išlaidos paramos lėšoms 214-L išlaidos pavedimų lėšoms 214-Pav

Mokyklos vykdomi atsiskaitymai

Darbo apmokėjimas ir apskaita

Tarnybinis koeficientasXBazinė alga=Atlyginimas

Išskaitymai iš darbo užmokesčio

• socialinio draudimo įmokos;Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, gaunančius atlyginimą už darbą valstybiniu socialiniu draudimu draudžia jų darbdavys ir privalo mokėti už dirbančiuosius įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo bei 3 % išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą įmokų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.Įmokų tarifai Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatyme patvirtinti:Draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7 % dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims:a) pensijų socialiniam draudimui – 23,7%;b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8%;c) nedarbo socialiniam draudimui – 1,2%;d) sveikatos draudimui – 3,0%.Apdraustųjų bendrąjį valstybinio socialinio darudimo įmokų 3% dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo įmokų tarifus:a) pensijų socialiniam draudimui – 2,5%;b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5%.

• išskaitymai pagal vykdomuosius raštus;Išskaitymai iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus vykdomi gavus iš teismo vykdytojų raštą.

Neapmokestinamas minimumas( 490 Lt): Pagrindinis NPD – 370 LtPapildomas NPD už antrą ir paskesnį vaiką po 60 Lt.Pareigini darbo atlyginimas (1352,00 Lt).PRISKAIČIUOTA – 1352,00

Valstybinio socialinio draudimo paskaičiavimas (418,85Lt):Pareiginis darb.atlygis X Valstybinis soc. draud. 30,98 % 1352,00 X 30,98 % = 418,85

Pajamų mokestis 24%(206,88 Lt)(Brutto atlyginimas – NPD) X 24%(1352,00 – 490,00) X 24% = 206,88 Lt

Socialinio draudimo mokestis 3 %( 40,56 Lt) Brutto atlyginimas X Socialinio draudimo mokestis 3 %1352,00 X 3% = 40,56 Lt

Planinis avansas ( 300 Lt)

ATSKAITYTA IŠ VISO (Lt) Valstybinio socialinio draudimo paskaičiavimas + Pajamų mokestis 24% + Socialinio draudimo mokestis 3 % + planinis avansas418,85 + 206,88 + 40,56 + 300,00 = 966,29 Lt

IŠMOKĖTA ( 385,71 Lt) PRISKAIČIUOTA – ATSKAITYTA IŠ VISO 1352,00 – 966,29 = 385,71 LT

Ligos pašalpos apskaičiavimas

Atostoginių paskaičiavimas

2. dirbta darbo dienų (kovas, balandis, gegužė)22 + 20 + 20 = 62 darbo dienos

3. apskaičiuoti pajamas (darbo užmokestis – NPD ) X 24%(1439,24 – 490) X 24% = 227,81

4. Sodrai 3% (darbo užmokestis X 3%)1439,24 X 3% = 43,1865,42 X 3% = 1,96viso 45,14

5. Išmokėtina suma (priskaitymas – pajamos – sodrai 3%)1504,66 – 227,81 – 45,14 = 1231,71

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

Pagal lizingo ( finansinės nuomos ) sutartį – palūkanos į įsigijimo savikainą neįtraukiamos. Apskaitoje nurodoma ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto kiekinė išraiška ir vertė litais. Kiekvienam ilgalaikio turto vienetui suteikiamas inventorinis numeris, kuris nekeičiamas per visą turto vieneto buvimo įstaigoje laiką. Inventoriaus numeris gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai keičiamas ilgalaikio turto apskaitos taisyklės arba nustatoma, kad turtas buvo klaidingai sunumeruotas. Jei turto vienetas susideda iš kelių elementų, kartu sudarančių visumą su pagrindiniu, kiekvienam jų suteikiamas tas pats inventorinis numeris. (Priedas Nr.18) Nurašyto turto inventoriaus numeris negali būti suteiktas kitam turto vienetui, taip pat ir naujai įsigytam. Išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, gautos liekamosios medžiagos užpajamuojamos įstaigos direktoriaus sudarytos komisijos nustatyta verte atsižvelgiant į rinkos vertę. Tais atvejais, kai liekamųjų medžiagų, gautų išardžius ilgalaikį materialųjį turtą, įstaiga savo reikmėms nenaudoja, jos turi būti realizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokyklos ilgalaikio turto apskaitos kortelėse kaupiami šie duomenys apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą:1. ilgalaikio materialiojo arba nematerialiojo turto pavadinimas;2. inventoriaus numeris;3. turto gavimo data ir turto davėjas, jeigu turtas gautas kaip labdara ar dovana;4. įsigijimo vertė;5. nusidėvėjimo ( amortizacijos ) suma ir metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas 6. eksploatavimo pradžios data ir vieta;7. informaciją apie turtą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

D 25 „Ilgalaikio turto fondas „K 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ( amortizacija )“

Trumpalaikis turtas ir jo apskaita

Materialinių vertybių inventorizacija

Įstaigos finansinė atskaitomybė

Įmonės mokami mokesčiai

Literatūra