Raida
Lietuvoje………………………………………………………….
………5.
1.2.Apskaitos pertvarkymas atkūrus
Nepriklausomybę………………………………………………..6.
2.BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR
PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRA………………………………………………………….
…………7.
3.APSKAITOS PROCESO
ORGANIZAVIMAS………………………………………………………
……9.
4.BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA………………………………….12.
4.1. Apskaitos proceso tvarkymas………………………………………………………….
…………………..14.
4.2. Įmonės apskaitos politikos esmė………………………………………………………………
………….15.
5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS
LR……………………………………18.
6. INDIVIDUALI
BUHALTERIJA………………………………………………………..
…………………….20.
7. APSKAITOS PROCESO
ANALIZĖ……………………………………………………………
……………21.
7.1. Apskaitoje taikomi matai……………………………………………………………..
……………………..21.
7.2. Apskaitos tvarkymas prekybos įmonėje……………………………………………………………
…..23.
IŠVADOS IR
SIŪLYMAI…………………………………………………………..
………………………………26.
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………..27.
PRIEDAI……………………………………………………………
………………………………………………………28.
Įvadas
Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovės reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenį visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimą socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitos reglamentavimo tvarką.
Darbo tikslas: išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą įvairių paskirčių įmonėse, tai sakysime ir prekybos įmonėse, ir tarpininkavimo įmonėse ir kt. Taip pat apžvelgsime apskaitos proceso organizavimo teorinį ir praktinį aspektus, vyriausiojo finansininko (buhalterio) statusą, buhalterinės apskaitos reglamentavimą mūsų valstybėje, paliesime ir tarptautinius apskaitos standartus bei kitą informaciją, kuri padės geriau suprasti buhalterinės apskaitos esmę, bei proceso organizavimo ypatybes ir principus.
Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslo dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantis formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės informacija. Tik išanalizavę šiuos principus, susipažinę su apskaitos proceso raida, jos proceso organizavimą įmonėje, kas ir yra šio darbo vienas iš pagrindinių tikslų, galėsime suprasti buhalterinės apskaitos proceso organizavimą ir jo vykdymą, kuris yra reikalingas ir ypatingai šiai dienai naudingas kiekvienam save gerbiančiam verslininkui ir apskaitininkui.
Darbo uždaviniai:
➢ Susipažinti su apskaitos istorijos raida;
➢ Išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą, apskaitos sistemą;
➢ Susipažinti su apskaitos matais, reglamentais, Tarptautiniais standartais.
➢ Atlikti apskaitos proceso analizę prekybos įmonėse.
Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu beveik neįmanoma suvokti.
Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo sprendimų priėmėjai dažnai kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos trūkumo, bet nuo beverčių duomenų pertekliaus.
Tyrimo metaodai ir priemonės: Periodinė ir mokslinė literatūra, priedai, stebėjimo šaltiniai.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA
Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai nulėmė natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia ir kiek gauna pajamų. Tuos , kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadino raštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, sąskaitininkais. Senovės
Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje , Irane buvo daug raštininkų, apskaitininkų užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu.
Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.
Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, kuriose, yra manoma, kad ir atsirado darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias su įplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami darbai.
Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas, susijusias su jų gavimu ir išleidimu. Tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos inventorizacijos. Žlugus Romos imperijai V.a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis , sustojo mokslų ir amatų raida. Tai lėmė ir apskaitos sąstingį. Net iki XIIIa.
Apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to ji buvo naudojama tvarkant valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be buhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo patys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius buhalterius.
Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo bendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savo patirtimi.
Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį apskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XIV-XXa. pradėta taikyti manufaktūrose gaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Kapitalistinių santykių raida teigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje
Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvoje, jos svarbiausius bruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mockevičius knygoje „Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“.
Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu kaimyninėse slavų ir germanų šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado, kur kas, vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Lietuvos buhalterinės apskaitos procesą galima suskirstyti į šiuos svarbiausius etapus:
1. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo;
2. tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo Pasaulinio karo metais;
3. sovietų valdžios metais;
1.2. Apskaitos pertvarkymas atkūrus Lietuvos
Nepriklausomybę
Atkūrus 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Nepriklausomybę, buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti veiklos sričių, kur nereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitos pertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 etapus:
1.Apskaitos pertvarkymas ( nuo 1990m. iki 1991m.
rudens);
2.Normatyvinių aktų priėmimas ( nuo 1991m.rudens iki
1995m.);
3.Normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas ( nuo
1995m. vidurio iki šių dienų).
Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai ir ypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai- parengti Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitos sąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimo individualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai.
Antrame etape priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1991m. gruodžio 17d. nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerija buvo įpareigota imtis priemonių pritaikyti Lietuvoje pirmuosius tarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992m. birželio 18d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1993m sausio 1d. 1993m. spalio 27d. priimtas nutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ ( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinės apskaitos sąskaitų planą.
Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995m.
birželio 29d. išleistą įstatymą „Dėl audito ir apskaitos instituto steigimo“. Susikūrus šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniai apskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalterių ir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodinių priemonių, būtinų apskaitai tvarkyti.
Tobulinant naują Lietuvos apskaitos sistemą, būtina:
1. vadovautis Tarptautiniais apskaitos standartais(TAS), Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis, Verslo apskaitos standartais(VAS);
2. remtis apskaitos tvarkymo Lietuvos įmonėse istorine ir praktine patirtimi;
3. įvertinti Lietuvos ekonomines sąlygas ir ypatybes;
4. suderinti apskaitos nuostatas, sąvokas ir terminus su Lietuvos
Respublikos galiojančiais įstatymais, statistine atskaitomybe, mokesčių ir kitais norminiais aktais.(7.šaltinis)PuteikienėR.“Apskaitos pagrindai.”
2. BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRA
Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.
Daugelio šalių mokslininkai mėgina spręsti dilemą: buhalterinė apskaita- mokslas ar menas? Tačiau galima drąsiai teigti, kad buhalterinė apskaita- socialinis , t.y. visuomeninis, mokslas, nes atspindi sudėtingus visuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme apskaita- neabejotinai ir politinė veiklos sritis.
Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.
Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas, grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos, nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. Nustatant apskaitos darbuotojų profesinio elgesio taisykles, remiamasi sociologijos, politologijos, psichologijos bei etikos tyrinėjimais. Kaip ir kiti mokslai, šiuolaikinė buhalterinės apskaitos teorija daug dėmesio skiria ekologiniams tyrinėjimams, nes vis daugiau žmonių įsisąmonina, kad bet kuria kaina siekiant pelno, galima sunaikinti ne tik socialinę, bet ir gamtos aplinką.
Be abejo, to neatpirks jokia verslo sėkmė.
Taip pat aktualūs ir makroekonominiai tyrinėjimai, nes būtent įmonių lygmeniu vykstančius ūkinius procesus ir atspindi buhalteriai, formuodami jų informacinį modelį. Apskaita, įgyvendindama kontrolės funkciją, turi organiškai įsilieti į visą valdymo procesą, kurį tyrinėja bendroji valdymo teorija, savita valdymo filosofija- kibernetika bei jos pagrindu išsivysčiusios informacijos, informacinių technologijų bei sprendimų priėmimo teorijos. Kadangi buhalterinė apskaita atliekama konkrečiose įmonėse, apskaitos darbuotojai turi išmanyti įvairių gamybų technologijas, darbų organizavimą, planavimą bei vadybą ir verslo teisę. Pastarosios ir buhalterinės apskaitos sandūroje susiformavo teismo buhalterinė ekspertizė, nes būtent apskaitos darbuotojai gali padėti išaiškinti
daugelį ūkinių nusikaltimų, kurių daugumą iki šiol sudaro vadinamieji latentiniai ( neišaiškinti, paslėptieji) nusikaltimai.
Pats apskaitos mokslas taip pat nevienalytis. Šalia įmonių lygmeniu vedamos buhalterinės apskaitos yra ir „ valstybinė“ statistinė apskaita, kuri dažniausiai vadinama sutrumpintai- statistika.
Buhalterių darbo rezultatas- įvairios ataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiami apibendrinti duomenys, pavyzdžiui, kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrą laikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti tas pajamas ir pan. Priežastys, dėl kurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiai nenurodomos. To ir neįmanoma padaryti- juk per ataskaitinį laikotarpį kiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausių faktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant, buhalterinė apskaita daugiausiai atspindi veiklos rezultatą, bet ne jo procesą.
Kompleksiškai atspindėti veiklą, geriausia per pinigų srautus, nes kiekvieno verslo galutinis tikslas- iš mažesnio pinigų kiekio „
pagaminti“ didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitos duomenis, nagrinėja dar vienas konkrečios ekonomikos mokslas- finansinis menedžmentas.
Nevienalytė ir pati buhalterinė apskaita, nes jos duomenis naudoja daugelis skirtingų tikslų siekiančių vartotojų. Iš jų galima išskirti bent kelias dideles grupes. Tai išoriniai apskaitos bei atskaitomybės duomenų vartotojai- akcininkai, valstybinės priežiūros institucijos, kreditoriai ir kiti, kuriuos domina tik bendrieji veiklos rezultatai bei verslo perspektyvos. Jiems visiškai užtenka apibendrintų atskaitomybės duomenų, kuriuos formuoja apskaitos rūšis, vadinama-
finansine apskaita. Tačiau, remiantis tokiais apibendrintais duomenimis, be abejo, neįmanoma priimti konkrečių valdymo sprendimų, kurių informacinę bazę formuoja kita buhalterinės apskaitos rūšis- menedžmento apskaita. Jos duomenimis naudojasi įmonių pareigūnai- konkrečių valdymo sprendimų priėmėjai. Pagaliau taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius, kuriais kiekvieną verslą apmokestina valdžia.
Esant tokiai nevienalytei apskaitai, buhalteriams reikia stengtis kuo racionaliau panaudoti savo žinias ir pastangas, nes ir pati apskaita dėl objektyvių priežasčių, ūkininkavimo sąlygoms tampant vis sudėtingesnėms, brangsta. Todėl vis labiau plėtojamas ir buhalterinės apskaitos organizavimo mokslas.
Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai, turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiška iš jo tikėtis kokios nors naudos.(10.šaltinis)”Verslo žinynas”.
3.APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS
Bendrosios nuorodos
Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas. Norint laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvesti tam tikrą tvarką.
Tvarkant įmonėje apskaitą, labai svarbu tinkamai pasirinkti apskaitos registrus, kuriuose bus fiksuojami ir kaupiami apskaitos duomenys. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.
LR finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitos registrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms, kuriose apskaitos funkcijas atlieka keli skyriai. Apskaitos procesas gali būti išskirstytas tiek teritoriniu, tiek funkciniu požiūriu: konkretūs darbai atskiruose buhalterijos skyriuose gali būti atliekami nuo pradžios iki pabaigos(
pavyzdžiui, viename skyriuje tvarkoma visa pardavimų, o kitame – pirkimų apskaita) arba tam tikrame skyriuje atliekama viena kuri apskaitos ciklo funkcija( pavyzdžiui, forminami visi tiek su pardavimais, tiek su pirkimais bei kitomis operacijomis susiję pirminiai dokumentai). Patvirtinti registrai tinka ne tik didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išsklaidytos į atskirus skyrius, bet ir nedidelių ar visiškai mažų įmonių buhalterijomis.
Šiuo atveju apskaitos organizavimo efektyvumas priklauso nuo to, kokie registrai pasirenkami ir kaip naudojami.
Bet kokio dydžio ir profilio įmonėse apskaitos tvarkymo darbai yra panašūs ir sudaro vientisą ciklą.
Visose įmonėse, atlikus ūkinę operaciją arba tam, kad ji įvyktų, sudaromas šią operaciją įforminantis, juridinę galią turintis pirminis dokumentas. Jis yra duomenų apie ūkinę operaciją registravimo apskaitoje pagrindas. Visos ūkinės operacijos turi būti teisingai įformintos pirminiais dokumentais, priešingu atveju apskaitos požiūriu jos laikomos neįvykusiomis ir nėra juridinio pagrindo joms registruoti apskaitoje.
Ūkinės operacijos, kurių dokumentais forminti netikslinga arba neįmanoma(
pavyzdžiui, kai kurios besikaupiančios pajamos ir sąnaudos), apskaitoje gali būti užregistruotos remiantis su jomis susijusių kitų operacijų dokumentais.
Pirminiuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys perkeliami į apskaitos registrus. Kiekviena įmonė taiko labiausiai jos poreikius atitinkančius registrus. Tačiau nesvarbu, kokie registrai ir kaip derinami, duomenys apie ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas yra sukaupiami ir susisteminami taip, kad apskaitos duomenis būtų galima panaudoti finansinei atskaitomybei parengti bei įvairiems įmonės valdymo tikslams. Visą ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą galima pavaizduoti schemiškai.( žr. 1. schemą).
1.schema. Duomenų fiksavimo apskaitoje ciklas ir finansinės atskaitomybės parengimas
Kaip matome iš schemos, duomenys apie ūkines operacijas per ataskaitinį laikotarpį registruojami apskaitos registruose, kuriuose ir kaupiami. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupti duomenys perkeliami į sąskaitas, ten koreguojami ir pagal juos sudaroma finansinė atskaitomybė.
Paskui sąskaitos parengiamos naujam ataskaitiniam laikotarpiui: uždaromos gamybos išlaidų, pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitos. Kitą ataskaitinį laikotarpį ciklas vėl kartojasi.
Praktiškai šitai pasireiškia tuo, kad naujam ataskaitiniam laikotarpiui imami nauji registrų blankai. Į juos perrašomi reikalingi likučiai ir apskaitos procesas pradedamas iš pradžių, kas iš pažiūros atrodytų labai paprasta , tačiau tai be galo sunkus ir atsakingas procesas.
Tipinius apskaitos registrus, kuriuos rekomenduoja Finansų ministerija, sudaro chronologiniai, chronologiniai- sisteminiai ir sisteminiai registrai.
Chronologiniuose apskaitos registruose duomenys apie ūkines operacijas registruojami iš eilės, negrupuojant pagal kokius nors požymius.
Šiems registrams priklauso Bendrasis žurnalas.
Chronologiniai- sisteminiai registrai skirti duomenims apie ūkines operacijas chronologiškai registruoti, papildomai grupuojant pagal vieną arba keleta požymių. Šiems registrams, kartais dar vadinamiems specialiais, priklauso Pardavimų ir Pirkimų skolon, Pinigų gavimo ir Pinigų mokėjimo bei Parduotų prekių savikainos žurnalai.
Sisteminiai registrai skirti sisteminiam duomenų apie ūkines operacijas kaupimui pagal vieną požymį. Jiems priskiriamos sąskaitos, kurių kiekis ir nomenklatūra priklauso nuo įmonės naudojamo sąskaitų plano.
Sąskaitų visuma sudaro Didžiąją knygą.
Kadangi vidinė apskaita nereglamentuojama, finansų ministerijos rašte nepateikiami tipiniai registrai, skirti gamybos išlaidų apskaitai.
Kiekviena įmonė, priklausomai nuo specifikos ir informacijos poreikių, pasirenka labiausiai jai tinkančius specialiuosius registrus- gamybos išlaidų apskaitos žurnalus, kuriuose apibendrinami duomenys apie ataskaitinio laikotarpio gamybos išlaidas.
Nors numatytus registrus taikyti neprivalu, tačiau teisingai naudojantis tipiniais registrais arba modifikuotomis jų formomis, apskaitą tvarkyti įmonėje daug paprasčiau.
4. BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA
Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia nuosavybės forma, įmonės rūšis, įmonės dydis, veiklos pobūdis.
Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę( valdymo) apskaitos sistemą.
Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintą apskaitą.
Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais.
Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba.
Bendrose įmonėse ir Lietuvoje esančiose užsienio kapitalo įmonėse apskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui- ir užsienio kalba. (LR
buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas)
4 straipsnis
Laisvosios rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys:
– finansinė ( išorinė) ir
– menedžmento dar vadinama vidine.
Pirmoji yra labiau orientuota į išorinius apskaitinės informacijos vartotojus:
– akcininkus;
– kreditorius;
– suinteresuotas valstybines institucijas;
o antroji- menedžmento apskaita skirta išimtinai įmonių valdytojų informacijos poreikiams tenkinti. Nė vienas strateginis valdymo sprendimas neturėtų būti priimamas neišanalizavus atitinkamų menedžmento apskaitos duomenų, kurių nemaža dalis yra įmonės komercinė paslaptis. Bet koks valdžios kišimasis į šią apskaitą ne tik apribotų įmonių veiklą bei sumažintų jos valdymo efektyvumą, bet ir susilpnintų komercinių paslapčių saugumą, sutrikdytų įmonės normalų funkcionavimą.
Atsižvelgiant į tai, įstatymas palieka galimybę pačiai įmonei laisvai rinktis vidinę apskaitos sistemą. Pasirinkimo laisvė šioje srityje įmonėms suteikia dar ir todėl, kad gamybos(paslaugų teikimo, prekybos, perdirbimo procesų įvairovės paprasčiausiai neįmanoma aprašyti standartinėmis procedūromis. Ši apskaitos rūšis todėl ir vadinama vidine, kad labai tiksliai parodytų kiekvieno ūkinio subjekto veiklos ypatumus.
Antra vertus, visuomet racionalu vidinę apskaitą organizuoti tokiu būdu, kad joje užregistruotų pirminių duomenų nereikėtų dar kartą fiksuoti finansinėje apskaitoje, kadangi pirminio dokumentavimo apskaitos stadija yra labai brangi. Todėl pavyzdiniame sąskaitų plane menedžmento apskaitai išskirtos trys sąskaitų klasės ( 7,8,9), kurias užpildyti turi savarankiškai kiekvienos įmonės buhalterijos.
Finansinės apskaitos, dar vadinamos išorine, pagrindiniai principai yra palyginti griežtai reglamentuojami. Jos teikiama informacija naudojasi esantys ir potencialūs akcininkai, investuotojai, partneriai, klientai, kitaip tariant, potencialiu jos informacijos vartotoju gali tapti beveik kiekvienas visuomenės narys.
Todėl šią informaciją įmonės turi formuoti pagal vienodus principus, kitaip būtų neįmanoma palyginti įvairių įmonių veiklos. Skirtingų įmonių finansinės būklės palyginimu suinteresuotos tiek pačios įmonės, tiek ir valstybė, ginanti esamų ir būsimų įmonės kontrahentų teises. Kiekviena įmonė stengiasi išsiskirti iš kitų ir taip sudominti potencialius savo partnerius.
Bandydamos išryškinti visus savo pranašumus ir neakcentuoti trūkumų, įmonės gali iškreipti tikrąją padėtį. Kad to neatsitiktų, valstybė, kaip savo piliečių gynėja, griežtai reglamentuoja finansinės informacijos pateikimo tvarką bei kontroliuoja, kaip jos laikomasi.
Kalbant apie dvejybinio įrašo taikymą, kuris daugiau kaip 500 metų egzistuojantis yra duomenų fiksavimo apskaitoje būdas, įstatymo reikalavimu yra privalomas visoms įmonėms, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintą apskaitą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje vesti apskaitą leidžiama juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir praėjusiais metais kalendoriniais neturėjo samdomų darbuotojų.
Kita vertus, apskaitos supaprastinimas įmanomas ne vien tik paprastojo įrašo taikymo apskaitoje būdu. Tai galima pasiekti ir apskaitoje taikant vadinamąjį pinigų principą dvejybinės apskaitos sistemoje. Šis principas laikomas paprastesniu už pajamų ir sąnaudų kaupimo principą, tačiau jį taikant dažniausiai gaunami netikslūs duomenys. Tai galima įrodyti supaprastintu pavyzdžiu.
Tarkime, kad A įmonė, taikanti pinigų principą, per lapkričio mėnesį atliko šias operacijas:
– sumokėjo 3000 Lt patalpų nuomos mokestį už gruodžio- liepos mėnesius;
– pardavė prekių už 800 Lt ( už šias prekes A įmonė sumokėjo 600 Lt);
– pusę sumos (400Lt) pirkėjai sumokėjo iš karto;
– likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 60 dienų;
– darbuotojams apskaičiavo 150 Lt darbo užmokestį.
Čia pateikti šių trijų operacijų rezultatai, gauti apskaitoje taikant pinigų ir kaupimo principus:
Taikant pinigų principą
Taikant kaupimo principą
Įplaukos (800:2) 400
Pajamos 800
Išlaidos (3000+600) 3600
Sąnaudos (600+150) 750
Nuostolis (400-3600) (3200)
Pelnas 50
Kaip matome, galutiniai rezultatai yra visiškai priešingi.
Akivaizdu ir tai, kad antruoju atveju veiklos efektyvumas įvertintas tiksliau, tačiau tiksli informacija paprastai reikalauja ir didesnių darbo sąnaudų bei aukštesnės apskaitininkų kvalifikacijos.
Todėl mažose įmonėse, kur pinigai už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas gaunami iš karto, taikyti minėtąjį principą dėl darbo imlumo neracionalu. Be to, apskaičiuojant tokių įmonių pelną kartą per metus, jo suma neturėtų labai skirtis nuo tos, kuri būtų gauta apskaitą vedant pajamų ir sąnaudų kaupimo principu.
Kaip jau minėjau, apskaita Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse turi būti vedama lietuvių kalba. Didžiausi sunkumai, vykdant šį
Įstatymo reikalavimą, kyla įmonėms, išrašančioms apskaitos dokumentus į užsienį ( pavyzdžiui, eksportuojant prekes).
Geriausia išeitis iš susidariusios situacijos- ant vieno blanko tą patį dokumentą surašyti dviem kalbomis ( lietuvių ir reikiama užsienio šalies kalba). Operacijos piniginei išraiškai geriausia pasirinkti tą valiutą, kuria numatoma atsiskaityti. ( LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo komentaras)
4.1. Apskaitos proceso tvarkymas
Įmonėms suteikta teisė tvarkyti buhalterinę apskaitą dvejopai-
organizuojant savarankišką apskaitos tarnybą arba pasitelkiant buhalterines, audito ar kitas konsultacines firmas.
Apskaitos tvarkymas, naudojantis buhalterinių firmų teikiamomis paslaugomis, kol kas nėra plačiai paplitę tarp Lietuvos Respublikos įmonių, nors jis labai populiarus laisvosios rinkos šalyse.
Didžiausias kliuvinys populiarinant šią paslaugą tarp mūsų šalies įmonių- vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai. Pagal galiojančią tvarką ant kai kurių apskaitos dokumentų ( ypač kasos dokumentų) turi būti vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai, o su šiais asmenimis turi būti sudarytos darbo sutartys( be to, įmonei apsidraudžiant ir materialinės atsakomybės sutartis.). Todėl įmonė apskaitos vedimą patikėdama specializuotai konsultacinei firmai, privalo iš savų darbuotojų paskirti asmenis, atsakingus už vyriausiojo buhalterio ir kasininko funkcijų vykdymą. Išeitis- vyriausiojo buhalterio ir kasininko pareigoms samdyti mažai kvalifikuotus darbuotojus, kurie atliktų kasdieninį rutininį darbą.
Tuomet periodiškai visi sukaupti pirminiai apskaitos dokumentai būtų perduodami įmonę aptarnaujančiai konsultacinei firmai. Pastaroji šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis ne tik užregistruotų apskaitos registruose, bet ir parengtų finansinę atskaitomybę, taip pat galėtų sudaryti verslo planą, atlikti veiklos analizę bei suteikti kitas paslaugas.
Toks apskaitos tarnybos organizavimo būdas daugeliui mažųjų uždarųjų akcinių bendrovių ar net valstybės ir savivaldybės įmonių turėtų būti naudingas, kadangi samdyti kvalifikuotą apskaitininką gali būti per brangu, o visiškai pasikliauti vien mažai kvalifikuotu buhalteriu-
pavojinga.
Tarp įmonių rūšių, kurioms Įstatymo privaloma savarankiška apskaitos tarnyba arba pareigybė, apskritai neminimos personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos.
Taigi šių įmonių savininkams buhalterinės apskaitos tvarkymo požiūriu suteikta dar didesnė laisvė.
Jeigu sugeba, jie patys gali vesti apskaitą savo jėgomis. Savaime suprantama, jei yra būtinybė, personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų savininkai taip pat gali organizuoti savarankišką apskaitos tarnybą ar naudotis konsultacinių įmonių paslaugomis.
Tačiau, ir mažiausia įmonė, pradėdama saviveiklą, privalo turėti tam tikro turto ir pinigų. Savininkas, įregistravęs įmonę, gali plėtoti ūkinę veiklą:
– gauti iš jos pajamų;
– daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti.
Ūkinės veiklos metu įmonė perka ir parduoda, teikia paslaugas. Visi įmonės savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybos išlaidomis, vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis.
(11.šaltinis) G.Kalčinskas, V.Cicėnas.”Buhalterio žinynas”.35psl.
4.2. Įmonės apskaitos politikos esmė
Apskaitos politika- bendrieji principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės apskaitos politika suprantama plačiai: tai savininko teisė parengti ir taikyti apskaitos politiką atsižvelgiant į konkrečias verslo sąlygas ir įmonės ypatybes. Įmonės apskaitos politika glaudžiai susijusi su bendraisiais apskaitos principais,
TAS, VAS bei apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais įstatymais.
Apskaitos politika reglamentuojama trimis lygiais:
➢ tarptautiniu mastu ( Lietuvai įstojus į ES, buhalterinė apskaita turi atitikti TAS reikalavimus);
➢ valstybės mastu ( įmonių apskaitos politika apibrėžiama atskirais reglamentais: įvairiais nutarimais ir netiesiogiai Buhalterinės apskaitos įstatymu bei 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“);
➢ įmonės mastu( įmonių apskaitos politika reglamentuojama įmonės vadovo įsakymais ir vyriausiojo buhalterio nurodymais).
Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta vyriausiojo buhalterio ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė:
1. vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku;
2. vyriausiojo buhalterio atsakomybę nustato LR teisės aktai;
3. apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu.
Įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymai apskaitos tvarkymo klausimais privalomi visiems apskaitos darbuotojams.
Įmonės finansinės apskaitos politika gali būti įgyvendinama šiais aspektais:
➢ organizaciniu;
➢ techniniu;
➢ metodiniu.
Organizacinis aspektas apima įmonėje apskaitos politikos įsakymo parengimą. Atskirais įsakymais nustatomas buhalterijos valdymas, atsakomybės paskirstymas, buhalterijos darbo planavimas, komercinių paslapčių objektų išaiškinimas, darbo sąlygų nustatymas, profesinės etikos reikalavimai, kvalifikacijos kėlimas ir įvertinimas, darbuotojų aprūpinimas normine ir kitokia informacija.
Čia savininkams nereikėtų taupyti.
Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Organizacinis aspektas labai svarbus ir nagrinėjant mokesčių mokėjimo klausimus. Vidinis mokesčių administravimas- tai:
➢ apsirūpinimas norminiais dokumentais;
➢ patvarkomųjų dokumentų kontrolės sistema;
➢ nuolatinis mokesčių skaičiavimas;
➢ deklaravimas;
➢ pareigų ir atsakomybės skaičiavimo srityje nustatymas;
➢ pasirengimas mokestiniam tikrinimui.
Techninis aspektas apima pirminių dokumentų pildymą, suvestinių rengimą, inventorizavimą, sąskaitų planą, apskaitos sistemą, finansinės atskaitomybės formą, naudojamas kompiuterines programas.
Metodinis aspektas susijęs su finansinės apskaitos principų ir apskaitos barų metodikos nustatymu. Jis apima :
➢ ilgalaikio nematerialiojo;
➢ materialiojo turto;
➢ finansinio turto;
➢ trumpalaikio turto;
➢ pinigų;
➢ nuosavo kapitalo;
➢ įsipareigojimų;
➢ pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką.
Taikant apskaitos politiką, kiekvienoje įmonėje atsiveria galimybės savarankiškai spręsti daugelį klausimų.(4.šaltinis)Ivanauskienė
A.”Buhalterinės apskaitos pradmenys”30-31psl.
5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Finansinė apskaita reglamentuojama visose rinkos šalyse.
Siekdama teisingai atvaizduoti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir veiklos rezultatus, kiekviena įmonė privalo laikytis nustatytų finansinės apskaitos taisyklių. Taisyklės kuriamos įstatymų pavidalu. Pirma sukuriamas įstatymo projektas. Įstatymų projektai skelbiami interneto svetainėse.
Gauti atsiliepimai ir pasiūlymai susisteminami ir aptariami spaudoje. Po to įstatymų projektas suderinamas su atitinkamomis žinybomis ir suinteresuotomis institucijomis.
LR Seime 2001m.lapkričio mėn. priimti trys nauji apskaitos įstatymai:
1. Buhalterinės apskaitos įstatymas.
2. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.
3. įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.
Pagrindinis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantis teisės aktas yra Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurį sudaro 6 skirsniai:
1. Bendrosios nuostatos.
2. Apskaitos organizavimas ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė.
3. Apskaitos dokumentai ir registrai. Klaidų taisymas( ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, apskaitos dokumentų rekvizitai ir kt.).
4. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas.
5. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.
Komercinė paslaptis.
6. Baigiamosios nuostatos.
Buhalterinę apskaitą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, kurį sudaro 8
skirsniai:
1. Bendrosios nuostatos.
2. Bendrieji apskaitos principai.
3. Finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai.
4. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir ataskaitų apibūdinimas.
5. Vertinimo taisyklės.
6. Finansinės atskaitomybės saugojimas.
7. Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą.
8. Baigiamosios nuostatos.
Šis įstatymas privalomas Lietuvoje įregistruotoms ribotos civilinės atsakomybės įmonėms. Jis įsigaliojo 2003m. sausio 1 dieną.
Nuo 2004m. sausio 1 dienos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus visi ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti remdamiesi Verslo apskaitos standartais( VAS). Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos nesivadovauja VAS, išskyrus savo nuožiūra rengiančios finansinę atskaitomybę pagal Finansinės atskaitomybės įstatymą.
VAS rengia ir skelbia LR apskaitos institutas. Atskiri VAS
darbiniai projektai, nurodomi standartų taikymo tikslai, apibrėžiamos vartojamos sąvokos. Metodinės rekomendacijos aprėpia visas svarbiausias apskaitos ir atskaitomybės sritis.
VAS susisteminama vienoje vietoje buhalterinės apskaitos informacija, atsižvelgiant į TAS pagrindines nuostatas, buhalterinės apskaitos darbuotojų praktikų pastabas. Šie standartai nuolat tobulinami ir papildomi.
Remdamasi LR teisės aktais ir atsižvelgdama į TAS ir ES teisę bei tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus apskaitai metodiškai vadovauja Finansų ministerija. Reikalavimus kelia ne tik ES, bet ir
Pasaulio bankas. Nuo 2005m. TAS ES turėtų būti privalomi. ES yra parengusi ketvirtąją direktyvą, kurioje nurodoma apskaitos taisykles taikyti dviem finansinėms ataskaitoms- balansų lentelei ir pelno ataskaitai. Tačiau įmonės savo nuožiūra gali pateikti ir tokią informaciją, kuri direktyvoje nenumatyta.
Direktyvos tikslas yra sumažinti ES šalių apskaitos skirtumus ir parengti palyginamas finansines ataskaitas ES mastu.
Tai palengvintų finansinės informacijos judėjimą, investicijų pritraukimą iš ekonomiškai stiprių kraštų.
Užsienio šalių kompanijoms svarbu mokėti skaityti ir suprasti finansines ataskaitas šalių, į kurias investuojamas kapitalas.
Apskaitoje taikomi principai lemia finansinį rezultatą.
Apskaitos pertvarkymo procesas yra gana sudėtingas ir gali užtrukti daugelį metų, kaip ir pati integracija į ES.
Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad valdymo apskaitos sistemą įmonės pasirenka savarankiškai.(3.šaltinis) Bagdžiūnienė V.
Finansinės apskaitos pagrindai.19-21psl.
6. INDIVIDUALI BUHALTERIJA
Jau antrus metus galiojančiame Buhalterinės apskaitos įstatyme yra nuostata, kad apskaitą privalo tvarkyti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys- individualia veikla besiverčiantys gyventojai. Tokios apskaitos tvarką įpareigota nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagaliau 2003 m. vasario 17d. finansų ministras savo įsakymu Nr. 1K-040
patvirtino “Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla( išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisykles”. Jos įsigaliojo nuo 2003 m. vasario 22d.(“Valstybės žinios”,
2003-02-21, Nr.18).
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsakyme taisyklių taikymo sritis apibrėžta nepakankamai aiškiai Teigiama, kad jos taikomos advokatams ir notarams, netaikomos- ūkininkams( jau tvarkantiems apskaitą pagal kitą teisės aktą) bei gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų veikla ir gaunantiems tik A klasės pajamų, bei tiems, kurie pajamas gauna iš pačių išaugintos žemės ūkio produkcijos bei surinktų miško gėrybių (GPMĮ
17 str.1d 24p.).
Taip ir neaišku, ar įsakymo preambulėje išvardytoms kategorijoms nepriskirtini individualia veikla besiverčiantys gyventojai turi tvarkyti apskaitą pagal šią tvarką, ar ne. Iš Finansų ministerijos gautame paaiškinime teigiama, kad taisyklės privalomos visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, išskyrus minėtas kategorijas.
Svarbiausios buhalterinės apskaitos taisyklių nuostatose sakoma, kad gyventojai, tvarkydami apskaitą, taiko paprastąjį įrašą, nebent jis naudoja kompiuterinę programą ar yra PVM mokėtojas, šiuo atveju jis gali taikyti dvejybinį įrašą.
Gyventojų pajamos pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu, vadovaujantis Gyventojų pajamų įstatymo(Žino.,2002,Nr. 73-3085)
nuostatomis.
Apie pradėtą individualią veiklą gyventojas privalo pranešti vietos mokesčio administratoriui.
Apskaita tvarkoma pildant vieną iš dviejų patvirtintų apskaitos žurnalų. Taip pat yra pildomi gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos ir pajamų- išlaidų apskaitos žurnalai.
Apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, bei apskaitos registrus( Pajamų arba Pajamų-Išlaidų žurnalai) bus privaloma saugoti ne trumpiau kaip 10 metų.(1.šaltinis)Leidinys.”Apskaitos ir mokesčių apžvalga”.Nr.12.62psl.
7. APSKAITOS PROCESO ANALIZĖ
Praktinis aspektas- metodikos paruošimas
Apskaitos metodikos pagrindą be kitų svarbių jos sudėtinių dalių ( apskaitos dokumentų, jų sudarymo ir pristatymo tvarkos, apskaitos registrų ir darbo pasidalinimo ir t.t.) sudaro sąskaitų plano paruošimas.
Sąskaitų planas ir jo naudojimo taisyklės ne visada atsako į visus atskaitomybės sudarymo klausimus. Kaip žinoma, finansinės atskaitomybės rodikliai nesutampa su mokestinės atskaitomybės rodikliais. Be to, mokestinės atskaitomybės rodiklius taip pat galima suderinti su apskaitos sistema, tačiau jos ruošėjai dažnai jų nederina. Ir tai atveda prie to, kad apskaitos darbuotojai dėl įstatyminės bazės ir skirtingų atskaitomybės rūšių ir jų rodiklių painiavos niekada nėra garantuoti, kaip tikrintojai įvertins jų darbus.
Sąskaitų planas- apskaitos organizavimo pagrindas. Dažnai ir šiandiena tarp apskaitos specialistų, mokslininkų ir administratorių iškyla polemika dėl sąskaitų plano struktūros ir sąskaitų reikšmės. Yra nemažai nuomonių, kad skirtingom gamybos ar kitokio verslo šakom reikalingi ir skirtingi sąskaitų planai.
Tačiau, autorius, vadovaudamasis ilgamete darbo ir moksline-
praktine patirtimi, drįsta teigti, kad visose įmonėse yra tie patys apskaitos objektai. Sąskaitų planą ir jo taikymą nulemia būtini atskaitomybės rodikliai. Žinant atskaitomybės rodiklius, jų ekonominę prasmę ir tos prasmės pagrindimo įstatyminę bazę, visada galima paruošti ir sąskaitų planą ir jo naudojimo taisykles. Todėl diskutuoti apie sąskaitų plano struktūrą, atskirų sąskaitų paskirtį bei jose apskaitomų ūkinių operacijų ir apskaitos objektų turinį, jei nėra žinoma buhalterinio balanso bei atskaitomybės rodiklių ekonominė prasmė- nėra jokio tikslo.(8.šaltinis)Valužis K.’Apskaitos metodika”.75-79psl.
7.1.Buhalterinėje apskaitoje taikomi matai
Įmonėje vykstančius ūkinius įvykius ir ūkines operacijas apskaitoje galima atvaizduoti taikant tam tikrą matų sistemą. Šiuolaikiškos apskaitos organizavimo sąlygomis matai turi būti:
➢ Tarpusavyje palyginami;
➢ Išreiškiami skaičiais; išreiškiami stabiliais mato vienetais;
➢ Suprantami vartotojams;
➢ Pakankamai tikslūs vartotojams;
➢ Racionaliai apskaičiuoti;
➢ Teikiami valdymo sprendimams priimti ir įvertinti.
Apskaitoje taikomi matai pavaizduoti 1.1. paveiksle.
` Natūriniai matai yra seniausi ūkinės apskaitos matai, taikyti
Lietuvoje. Jie skirti ūkinėms operacijoms ir ūkiniams faktams. Natūriniai matai dažniausiai taikomi į apskaitą įtraukiant prekines materialiąsias vertybes pagal jų rūšį, pavadinimą ir pan. Jie jas apibūdina ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Šių matų trūkumas yra tas, kad jais negalima apibendrinti skirtingo pobūdžio apskaitos duomenų, negalima sudėti tūrio ir ploto, svorio ir ilgio matų. Sudėtingiems reiškiniams apskaitoje taikomi išvestiniai matai. Jie parodo kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimo būdu iš dviejų ar kelių mato vienetų.
1.1. pav. Matų skirstymas
Darbo matai taikomi sunaudotam darbo laikui apskaitoje parodyti. Jie išreiškiami laiko vienetais: darbo dienomis, valandomis, minutėmis. Šie matai taikomi darbo užmokesčiui, darbo našumui, įvykdytoms išdirbio normoms apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti. Darbo matai dernami su natūriniais ir piniginiais matais. Šie matai apskaitoje yra svarbūs, tačiau taikomi ribotai, nes dėl darbo rūšių įvairumo ne visada juos galima apibendrinti.
Piniginiai matai. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant LR piniginį vienetą- litą, o prireikus ir litą, ir užsienio valiutą. Piniginiai matai čia taikomi kartu su natūriniais ir darbo matais. Jie apibendrina :
➢ Turtą;
➢ Kapitalą;
➢ Įsipareigojimus;
➢ Pajamas;
➢ Sąnaudas;
Todėl jų taikymo sritis yra labai plati. Apibendrinantis piniginis matas taikomas beveik visiems įmonių ūkinės veiklos rodikliams:
➢ Parduotai produkcijai;
➢ Du;
➢ Darbo našumui;
➢ Produkcijos savikainai;
➢ Pelnui;
➢ Rentabilumui. Skaičiuoti.
Piniginiai matai turi ir trūkumų- apibendrinant viską pinigais, gali būti prarasta vertinga informacija apie ūkinius faktus, kurių pinigais neįmanoma pamatuoti.(4.šaltinis)Ivanauskienė A.”Buhalterinės apskaitos pradmenys”.20-21psl.
7.2 Apskaitos tvarkymas prekybos įmonėse
Jeigu buhalterijoje dirba daugiau žmonių, galima ir reikia pasiskirstyti funkcijomis: vienas apskaitininkas gali tvarkyti žaliavų, prekių ir kito turto įsigaliojimą, kitas- prekių pardavimą ir pan.
Be to, tinkamai organizavus darbą, šias funkcijas galima perduoti ir kai kuriems kitiems įmonės skyriams. Pasirinkus šią apskaitos sistemą, kiekvienas apskaitos darbuotojas turėtų tvarkyti atskirą žurnalą, o visos operacijos, kurios iki šiol aptartuose organizavimo variantuose buvo fiksuojamos tik Bendrajame žurnale arba Žurnale- Didžiojoje knygoje, būtų išsklaidytos per keletą atskirų specialiųjų žurnalų.
(Piedai Nr.1.,2.,)
Specialiuosius registrus galima prilyginti suskaidytam Žurnalui-
Didžiajai knygai. Taigi specialiųjų registrų dėka operacijos ne tik suregistruojamos chronologiškai , bet tuo pačiu metu ir susisteminamos.
Tačiau ir naudojant specialiuosius žurnalus, atsiranda tokių operacijų, kurių neįmanoma užregistruoti specializuotuose registruose. Todėl visuomet būtina turėti žurnalą, kuriame būtų galima užfiksuoti tokias operacijas.
Tam geriausiai tinka jau aptartas Bendrasis žurnalas.
Smulkiose įmonėse užtenka vieno Bendrojo žurnalo visų rūšių operacijoms registruoti, o išskaidžius apskaitos funkcijas, be minėto žurnalo, papildomai dar naudojama nemaža kitų registrų.
( žr.1.2. schemą).
1.2. schema. Apskaitos tvarkymas prekybos įmonėse naudojant specialiuosius registrus
Kiekvienas specialusis registras skirtas informacijai apie kokią konkrečią operacijų rūšį registruoti ir kaupti. Žurnalų pavadinimai nusako, kokių operacijų apskaitai jie skirti:
➢ Pirkimų skolon žurnalas skirtas atsargų bei kito turto ar paslaugų pirkimui ir įsigijimui skolon fiksuoti; ( Priedas Nr.3)
➢ Pardavimų skolon žurnale fiksuojamos pačių pagamintos produkcijos bei perparduoti skirtų prekių pardavimo ir ilgalaikio turto perleidimo skolon, taip pat paslaugų suteikimo skolon pajamos; (Priedas Nr. 4)
➢ Parduotų prekių savikainos žurnale registruojama parduotų prekių bei ilgalaikio turto, skirto perparduoti, savikaina;
➢ Pinigų gavimo žurnalas skirtas registruoti visoms pinigų gavimo operacijoms: kai pirkėjai apmoka skolas, už grynuosius pinigus arba pavedimu parduodamos prekės ar kitas turtas, užsakovai apmoka už jiems suteiktas paslaugas, paskolų ėmimui ir kitoms piniginėms įplaukoms.
Tačiau duomenys apie kasos įplaukas, priešingai kitoms operacijoms, fiksuojami ne tiesiai iš pirminių dokumentų, bet iš Kasos knygos. Joje registruoti visas kasos įplaukas reikalauja Vyriausybės patvirtintos kasos operacijų taisyklės;
➢ Pinigų mokėjimo žurnale registruojamos pinigų išmokėjimo operacijos:
skolų tiekėjams grąžinimas, atsargų ir kito turto pirkimas už grynuosius pinigus arba pavedimu, skolų grąžinimas ir kitos piniginės išmokos. Duomenys apie kasos išlaidas perkeliami ne tiesiai iš pirminių dokumentų, bet iš kasos knygos;
➢ Bendrajame žurnale fiksuojamos įvairios netipinės operacijos, kurioms registruoti atskiro žurnalo nėra: tai DU apskaičiavimas, palūkanų, kitų sąnaudų kaupimosi fiksavimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos operacijos.
Kartais įmonėje naudinga naudoti kombinuotus registrus. Pagal ekonominę prasmę geriausia jungti Pirkimų skolon ir Pinigų mokėjimo bei
Pardavimų skolon ir Pinigų gavimo žurnalus.
Ši apskaitos sistemos modifikacija ne tik sumažina apskaitos žurnalų skaičių, bet iš dalies ir gali palengvinti apskaitą įmonėse, nes įmonė atskirai gali nebepildyti skolų įmonei ir įmonės skolų analitinės apskaitos kortelių. Visus reikalingus detalius duomenis galima rasti kombinuotuose žurnaluose ir vien pagal jų duomenis sėkmingai kontroliuoti, kaip atsiskaitoma su tiekėjais, bei sekti, ar laiku su įmone atsiskaito pirkėjai.(5.šaltinis)Kalčinskas G.”Buhalterinės apskaitos pagrindai”.20-
23psl.
IŠVADOS
1. Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovės reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenį visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimą socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitos reglamentavimo tvarką.
2. Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslo dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantis formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės informacija.
3. Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu beveik neįmanoma suvokti.
4. Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.
5. Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.
6. Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas, grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos, nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais.
7. Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas.
Norint laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvesti tam tikrą tvarką.
8. Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai, turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiška iš jo tikėtis kokios nors naudos.
LITERATŪRA
1. Apskaitos metodikų naujovės// Leidinys“ Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2003, gruodž. Nr.12 (114).62p. ISSN 1392-3722.
2. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 95p. ISBN
9986- 635-02-0.
3. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.
ISBN 9986-00-388-1.
4. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317p.
ISBN 9955-491-69-8.
5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p.
ISBN 9955-04-082-3.
6. Lydeka z. Firmos ekonomikos pagrindai/ Z.Lydeka, B.Drilingas. Vilnius,
2002. 311p. ISBN 9955-04-054-8.
7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1999. 163p. ISBN 9986-9076-
1-6.
8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 2000. 518p. ISBN 9986-454-38-
7.
9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 579p. ISBN 9986-454-44-1.
10. Verslo žinynas/Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra.
Vilnius, 2003. 269p. UDK 658(038) Ve-183.
11. G.Kalčinskas, V.Cicėnas.Buhalterio žinynas.2003m.35psl.)
Ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos
Kaupiami ir pakeliami į
Sąskaitas atask. Laikotar.
duomenys
Registrai
Pirminiai doku-
mentai
Didžiosios
Knygos sąsk.
Dk.sąskaitos
Duomenys laik.pabaigoje
Bandomasis balansas
Koreguojami
Sąskaitų duomenys
Koregavimai
Sąskaitos, parengtos naujam atask. laikotarpiui
Sąsk.parengimas naujam laikotarpiui.(uždarymas-atidarymas)
Koreguoti atask.laik.duomenys
Koreguotas
Bandomasis balansas
Finansinė atskaitomybė
Plotas
Hektaras, aras, kv .metras
Ilgis
Kilometras, metras, cnmt.
Tūris
Litras, kubinis metras
Išvestiniai
Tonkilometris, kilovatas, ark. Jėga
DIENA
Litai, centai
NATŪRINIAI
DARBO
PINIGINIAI
MATAI
Bendrasis žurnalas
Pinigų gavimo žurnalas
Pirminiai dokumentai
Kasos knyga
Pinigų mokėjimo žurnalas
Parduotų prekių savikaina žurn.ž
Didžiosios
Knygos sąskaitos
Pardavimų skolon žurnalas
Pirkimų skolon žurnalas
Analitinės kortelės
MINUTĖ
VALANDA
Eurai
Svoris
Tona, kilogramas, gr. centneris