Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….……………………………………………………..4.1. BUHALTERINĖS APSKAITOSRAIDA……………………………………………………………..…..5. 1.1.Buhalterinės apskaitos raidaLietuvoje………………………………………………………….………5. 1.2.Apskaitos pertvarkymas atkūrusNepriklausomybę………………………………………………..6.2.BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOSSTRUKTŪRA………………………………………………………….…………7.3.APSKAITOS PROCESOORGANIZAVIMAS……………………………………………………………9.4.BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMOSISTEMA………………………………….12. 4.1. Apskaitos procesotvarkymas………………………………………………………….…………………..14. 4.2. Įmonės apskaitos politikosesmė………………………………………………………………………….15.5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMASLR……………………………………18.6. INDIVIDUALIBUHALTERIJA………………………………………………………..…………………….20.7. APSKAITOS PROCESOANALIZĖ…………………………………………………………………………21. 7.1. Apskaitoje taikomimatai……………………………………………………………..……………………..21. 7.2. Apskaitos tvarkymas prekybosįmonėje………………………………………………………………..23.IŠVADOS IRSIŪLYMAI…………………………………………………………..………………………………26.LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………..27.PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………28.
ĮVADAS
Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovėsreiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenįvisuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimąsocialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitosreglamentavimo tvarką. Darbo tikslas: išanalizuoti apskaitos proceso organizavimąįvairių paskirčių įmonėse, tai sakysime ir prekybos įmonėse, irtarpininkavimo įmonėse ir kt. Taip pat apžvelgsime apskaitos procesoorganizavimo teorinį ir praktinį aspektus, vyriausiojo finansininko(buhalterio) statusą, buhalterinės apskaitos reglamentavimą mūsųvalstybėje, paliesime ir tarptautinius apskaitos standartus bei kitąinformaciją, kuri padės geriau suprasti buhalterinės apskaitos esmę, beiproceso organizavimo ypatybes ir principus. Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslodalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantisformuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybėsinformacija. Tik išanalizavę šiuos principus, susipažinę su apskaitosproceso raida, jos proceso organizavimą įmonėje, kas ir yra šio darbovienas iš pagrindinių tikslų, galėsime suprasti buhalterinės apskaitosproceso organizavimą ir jo vykdymą, kuris yra reikalingas ir ypatingai šiaidienai naudingas kiekvienam save gerbiančiam verslininkui irapskaitininkui. Darbo uždaviniai: ➢ Susipažinti su apskaitos istorijos raida; ➢ Išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą, apskaitos sistemą; ➢ Susipažinti su apskaitos matais, reglamentais, Tarptautiniais standartais. ➢ Atlikti apskaitos proceso analizę prekybos įmonėse. Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramasinformacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamaipasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikiasprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metubeveik neįmanoma suvokti.Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, vertaįsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymosprendimų priėmėjai dažnai kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijostrūkumo, bet nuo beverčių duomenų pertekliaus.
Tyrimo metaodai ir priemonės: Periodinė ir mokslinė literatūra,priedai, stebėjimo šaltiniai.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA
Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai nulėmėnatūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia irkiek gauna pajamų. Tuos , kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadinoraštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, sąskaitininkais. SenovėsEgipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje , Irane buvo daug raštininkų,apskaitininkų užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu.Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, kuriose, yra manoma, kad iratsirado darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias suįplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekamidarbai. Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas,susijusias su jų gavimu ir išleidimu. Tobulėjo kontrolė, buvo atliekamosinventorizacijos. Žlugus Romos imperijai V.a. pabaigoje sulėtėjo gamybiniųjėgų vystymasis , sustojo mokslų ir amatų raida. Tai lėmė ir apskaitossąstingį. Net iki XIIIa. Apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurietuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to ji buvo naudojama tvarkantvalstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir bebuhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavopatys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionaliusbuhalterius. Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariaiatlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvobendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savopatirtimi. Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikįapskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XIV-XXa. pradėta taikyti manufaktūrosegaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Kapitalistinių santykių raidateigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje
Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvoje, jos svarbiausiusbruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mockevičiusknygoje „Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“.Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negukaimyninėse slavų ir germanų šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado, kurkas, vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Lietuvosbuhalterinės apskaitos procesą galima suskirstyti į šiuos svarbiausiusetapus: 1. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo; 2. tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo Pasaulinio karo metais; 3. sovietų valdžios metais;
1.2. Apskaitos pertvarkymas atkūrus LietuvosNepriklausomybę
Atkūrus 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Nepriklausomybę,buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių
reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti veiklos sričių, kurnereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitospertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 etapus: 1.Apskaitos pertvarkymas ( nuo 1990m. iki 1991m.rudens); 2.Normatyvinių aktų priėmimas ( nuo 1991m.rudens iki1995m.); 3.Normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas ( nuo1995m. vidurio iki šių dienų). Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvosbuhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai irypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai- parengti LietuvosRespublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitossąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimoindividualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai. Antrame etape priimtas Lietuvos RespublikosVyriausybės 1991m. gruodžio 17d. nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos iratskaitomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerijabuvo įpareigota imtis priemonių pritaikyti Lietuvoje pirmuosiustarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992m. birželio 18d. Vyriausybėpatvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą,kuris įsigaliojo nuo 1993m sausio 1d. 1993m. spalio 27d. priimtasnutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinėsatskaitomybės“ ( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės finansinėsatskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitojetvarka). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinėsapskaitos sąskaitų planą. Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995m.birželio 29d. išleistą įstatymą „Dėl audito ir apskaitos institutosteigimo“. Susikūrus šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniaiapskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalteriųir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodiniųpriemonių, būtinų apskaitai tvarkyti. Tobulinant naują Lietuvos apskaitos sistemą, būtina:1. vadovautis Tarptautiniais apskaitos standartais(TAS), Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis, Verslo apskaitos standartais(VAS);2. remtis apskaitos tvarkymo Lietuvos įmonėse istorine ir praktine patirtimi;3. įvertinti Lietuvos ekonomines sąlygas ir ypatybes;4. suderinti apskaitos nuostatas, sąvokas ir terminus su Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais, statistine atskaitomybe, mokesčių ir kitais norminiais aktais.(7.šaltinis)PuteikienėR.“Apskaitos pagrindai.” 2. BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOS STRUKTŪRAApskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame irsocialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosisritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių. Daugelio šalių mokslininkai mėgina spręsti dilemą: buhalterinėapskaita- mokslas ar menas? Tačiau galima drąsiai teigti, kad buhalterinėapskaita- socialinis , t.y. visuomeninis, mokslas, nes atspindi sudėtingusvisuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme apskaita- neabejotinai irpolitinė veiklos sritis. Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenkasubjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojųorganizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis. Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. Nustatant apskaitosdarbuotojų profesinio elgesio taisykles, remiamasi sociologijos,politologijos, psichologijos bei etikos tyrinėjimais. Kaip ir kiti mokslai,šiuolaikinė buhalterinės apskaitos teorija daug dėmesio skiria ekologiniamstyrinėjimams, nes vis daugiau žmonių įsisąmonina, kad bet kuria kainasiekiant pelno, galima sunaikinti ne tik socialinę, bet ir gamtos aplinką.Be abejo, to neatpirks jokia verslo sėkmė. Taip pat aktualūs ir makroekonominiai tyrinėjimai, nes būtentįmonių lygmeniu vykstančius ūkinius procesus ir atspindi buhalteriai,formuodami jų informacinį modelį. Apskaita, įgyvendindama kontrolėsfunkciją, turi organiškai įsilieti į visą valdymo procesą, kurį tyrinėjabendroji valdymo teorija, savita valdymo filosofija- kibernetika bei jospagrindu išsivysčiusios informacijos, informacinių technologijų beisprendimų priėmimo teorijos. Kadangi buhalterinė apskaita atliekamakonkrečiose įmonėse, apskaitos darbuotojai turi išmanyti įvairių gamybųtechnologijas, darbųorganizavimą, planavimą bei vadybą ir verslo teisę. Pastarosios irbuhalterinės apskaitos sandūroje susiformavo teismo buhalterinė ekspertizė,nes būtent apskaitos darbuotojai gali padėti išaiškinti
daugelį ūkinių nusikaltimų, kurių daugumą iki šiol sudaro vadinamiejilatentiniai ( neišaiškinti, paslėptieji) nusikaltimai. Pats apskaitos mokslas taip pat nevienalytis. Šalia įmoniųlygmeniu vedamos buhalterinės apskaitos yra ir „ valstybinė“ statistinėapskaita, kuri dažniausiai vadinama sutrumpintai- statistika.
Buhalterių darbo rezultatas- įvairiosataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiamiapibendrinti duomenys, pavyzdžiui, kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrąlaikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti tas pajamas ir pan. Priežastys, dėlkurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiainenurodomos. To ir neįmanoma padaryti- juk per ataskaitinį laikotarpįkiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausiųfaktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant,
buhalterinė apskaita daugiausiai atspindi veiklos rezultatą, bet ne joprocesą. Kompleksiškai atspindėti veiklą, geriausia per pinigų srautus,nes kiekvieno verslo galutinis tikslas- iš mažesnio pinigų kiekio „pagaminti“ didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitosduomenis, nagrinėja dar vienas konkrečios ekonomikos mokslas- finansinismenedžmentas. Nevienalytė ir pati buhalterinė apskaita, nes jos duomenisnaudoja daugelis skirtingų tikslų siekiančių vartotojų. Iš jų galimaišskirti bent kelias dideles grupes. Tai išoriniai apskaitos beiatskaitomybės duomenų vartotojai- akcininkai, valstybinės priežiūrosinstitucijos, kreditoriai ir kiti, kuriuos domina tik bendrieji veiklosrezultatai bei verslo perspektyvos. Jiems visiškai užtenka apibendrintųatskaitomybės duomenų, kuriuos formuoja apskaitos rūšis, vadinama-finansine apskaita. Tačiau, remiantis tokiais apibendrintais duomenimis, beabejo, neįmanoma priimti konkrečių valdymo sprendimų, kurių informacinębazę formuoja kita buhalterinės apskaitos rūšis- menedžmento apskaita. Josduomenimis naudojasi įmonių pareigūnai- konkrečių valdymo sprendimųpriėmėjai. Pagaliau taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius,kuriais kiekvieną verslą apmokestina valdžia. Esant tokiai nevienalytei apskaitai, buhalteriams reikia stengtiskuo racionaliau panaudoti savo žinias ir pastangas, nes ir pati apskaitadėl objektyvių priežasčių, ūkininkavimo sąlygoms tampant vissudėtingesnėms, brangsta. Todėl vis labiau plėtojamas ir buhalterinėsapskaitos organizavimo mokslas. Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai,turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiškaiš jo tikėtis kokios nors naudos.(10.šaltinis)”Verslo žinynas”.3.APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS Bendrosios nuorodos Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas. Norintlaiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti irperskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvestitam tikrą tvarką. Tvarkant įmonėje apskaitą, labai svarbu tinkamai pasirinktiapskaitos registrus, kuriuose bus fiksuojami ir kaupiami apskaitosduomenys. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikiusatitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visosįmonės valdymo sistemos funkcionavimas. LR finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitosregistrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms, kuriose apskaitos funkcijasatlieka keli skyriai. Apskaitos procesas gali būti išskirstytas tiekteritoriniu, tiek funkciniu požiūriu: konkretūs darbai atskiruosebuhalterijos skyriuose gali būti atliekami nuo pradžios iki pabaigos(pavyzdžiui, viename skyriuje tvarkoma visa pardavimų, o kitame – pirkimųapskaita) arba tam tikrame skyriuje atliekama viena kuri apskaitos ciklofunkcija( pavyzdžiui, forminami visi tiek su pardavimais, tiek su pirkimaisbei kitomis operacijomis susiję pirminiai dokumentai). Patvirtintiregistrai tinka ne tik didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išsklaidytos įatskirus skyrius, bet ir nedidelių ar visiškai mažų įmonių buhalterijomis.Šiuo atveju apskaitos organizavimo efektyvumas priklauso nuo to, kokieregistrai pasirenkami ir kaip naudojami. Bet kokio dydžio ir profilio įmonėse apskaitos tvarkymo darbaiyra panašūs ir sudaro vientisą ciklą. Visose įmonėse, atlikus ūkinę operaciją arba tam, kad ji įvyktų,sudaromas šią operaciją įforminantis, juridinę galią turintis pirminisdokumentas. Jis yra duomenų apie ūkinę operaciją registravimo apskaitojepagrindas. Visos ūkinės operacijos turi būti teisingai įformintospirminiais dokumentais, priešingu atveju apskaitos požiūriu jos laikomosneįvykusiomis ir nėra juridinio pagrindo joms registruoti apskaitoje.Ūkinės operacijos, kurių dokumentais forminti netikslinga arba neįmanoma(pavyzdžiui, kai kurios besikaupiančios pajamos ir sąnaudos), apskaitojegali būti užregistruotos remiantis su jomis susijusių kitų operacijųdokumentais. Pirminiuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos duomenysperkeliami į apskaitos registrus. Kiekviena įmonė taiko labiausiai josporeikius atitinkančius registrus. Tačiau nesvarbu, kokie registrai ir kaipderinami, duomenys apie ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas yrasukaupiami ir susisteminami taip, kad apskaitos duomenis būtų galimapanaudoti finansinei atskaitomybei parengti bei įvairiems įmonės valdymotikslams. Visą ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą galima pavaizduotischemiškai.( žr. 1. schemą).
1.schema. Duomenų fiksavimo apskaitojeciklas ir finansinės atskaitomybėsparengimas
Kaip matome iš schemos, duomenys apie ūkines operacijas perataskaitinį laikotarpį registruojami apskaitos registruose, kuriuose irkaupiami. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupti duomenys perkeliami įsąskaitas, ten koreguojami ir pagal juos sudaroma finansinė atskaitomybė.Paskui sąskaitos parengiamos naujam ataskaitiniam laikotarpiui: uždaromosgamybos išlaidų, pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitos. Kitą ataskaitinįlaikotarpį ciklas vėl kartojasi. Praktiškai šitai pasireiškia tuo, kad naujam ataskaitiniamlaikotarpiui imami nauji registrų blankai. Į juos perrašomi reikalingilikučiai ir apskaitos procesas pradedamas iš pradžių, kas iš pažiūrosatrodytų labai paprasta , tačiau tai be galo sunkus ir atsakingasprocesas.Tipinius apskaitos registrus, kuriuos rekomenduoja Finansų ministerija,sudaro chronologiniai, chronologiniai- sisteminiai ir sisteminiairegistrai. Chronologiniuose apskaitos registruose duomenys apie ūkinesoperacijas registruojami iš eilės, negrupuojant pagal kokius nors požymius.
Šiems registrams priklauso Bendrasis žurnalas. Chronologiniai- sisteminiai registrai skirti duomenims apieūkines operacijas chronologiškai registruoti, papildomai grupuojant pagalvieną arba keleta požymių. Šiems registrams, kartais dar vadinamiemsspecialiais, priklauso Pardavimų ir Pirkimų skolon, Pinigų gavimo ir Pinigųmokėjimo bei Parduotų prekių savikainos žurnalai. Sisteminiai registrai skirti sisteminiam duomenų apie ūkinesoperacijas kaupimui pagal vieną požymį. Jiems priskiriamos sąskaitos, kuriųkiekis ir nomenklatūra priklauso nuo įmonės naudojamo sąskaitų plano.Sąskaitų visuma sudaro Didžiąją knygą. Kadangi vidinė apskaita nereglamentuojama, finansų ministerijosrašte nepateikiami tipiniai registrai, skirti gamybos išlaidų apskaitai.Kiekviena įmonė, priklausomai nuo specifikos ir informacijos poreikių,pasirenka labiausiai jai tinkančius specialiuosius registrus- gamybosišlaidų apskaitos žurnalus, kuriuose apibendrinami duomenys apieataskaitinio laikotarpio gamybos išlaidas. Nors numatytus registrus taikyti neprivalu, tačiau teisingainaudojantis tipiniais registrais arba modifikuotomis jų formomis, apskaitątvarkyti įmonėje daug paprasčiau.4. BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA
Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia nuosavybės forma,įmonės rūšis, įmonės dydis, veiklos pobūdis. Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę( valdymo) apskaitossistemą. Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarkodvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintąapskaitą. Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitosdokumentais. Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba. Bendrose įmonėse ir Lietuvoje esančiose užsienio kapitalo įmonėseapskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui- ir užsienio kalba. (LRbuhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas)
4 straipsnis Laisvosios rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys: – finansinė ( išorinė) ir – menedžmento dar vadinama vidine. Pirmoji yra labiau orientuota į išorinius apskaitinės informacijosvartotojus: – akcininkus; – kreditorius; – suinteresuotas valstybines institucijas;o antroji- menedžmento apskaita skirta išimtinai įmonių valdytojųinformacijos poreikiams tenkinti. Nė vienas strateginis valdymosprendimas neturėtų būti priimamas neišanalizavus atitinkamų menedžmentoapskaitos duomenų, kurių nemaža dalis yra įmonės komercinė paslaptis. Betkoks valdžios kišimasis į šią apskaitą ne tik apribotų įmonių veiklą beisumažintų jos valdymo efektyvumą, bet ir susilpnintų komercinių paslapčiųsaugumą, sutrikdytų įmonės normalų funkcionavimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymas palieka galimybę pačiai įmoneilaisvai rinktis vidinę apskaitos sistemą. Pasirinkimo laisvė šioje srityjeįmonėms suteikia dar ir todėl, kad gamybos(paslaugų teikimo, prekybos,perdirbimo procesų įvairovės paprasčiausiai neįmanoma aprašytistandartinėmis procedūromis. Ši apskaitos rūšis todėl ir vadinama vidine,kad labai tiksliai parodytų kiekvieno ūkinio subjekto veiklos ypatumus.Antra vertus, visuomet racionalu vidinę apskaitą organizuoti tokiu būdu,kad joje užregistruotų pirminių duomenų nereikėtų dar kartą fiksuotifinansinėje apskaitoje, kadangi pirminio dokumentavimo apskaitos stadijayra labai brangi. Todėl pavyzdiniame sąskaitų plane menedžmento apskaitaiišskirtos trys sąskaitų klasės ( 7,8,9), kurias užpildyti turisavarankiškai kiekvienos įmonės buhalterijos. Finansinės apskaitos, dar vadinamos išorine, pagrindiniaiprincipai yra palyginti griežtai reglamentuojami. Jos teikiama informacijanaudojasi esantys ir potencialūs akcininkai, investuotojai, partneriai,klientai, kitaip tariant, potencialiu jos informacijos vartotoju gali taptibeveik kiekvienas visuomenės narys. Todėl šią informaciją įmonės turiformuoti pagal vienodus principus, kitaip būtų neįmanoma palyginti įvairiųįmonių veiklos. Skirtingų įmonių finansinės būklės palyginimusuinteresuotos tiek pačios įmonės, tiek ir valstybė, ginanti esamų irbūsimų įmonės kontrahentų teises. Kiekviena įmonė stengiasi išsiskirti iškitų ir taip sudominti potencialius savo partnerius. Bandydamos išryškintivisus savo pranašumus ir neakcentuoti trūkumų, įmonės gali iškreiptitikrąją padėtį. Kad to neatsitiktų, valstybė, kaip savo piliečių gynėja,griežtai reglamentuoja finansinės informacijos pateikimo tvarką beikontroliuoja, kaip jos laikomasi. Kalbant apie dvejybinio įrašo taikymą, kuris daugiau kaip 500 metųegzistuojantis yra duomenų fiksavimo apskaitoje būdas, įstatymo reikalavimuyra privalomas visoms įmonėms, išskyrus tas, kurioms leidžiama vestisupaprastintą apskaitą.Šiuo metu Lietuvos Respublikoje vesti apskaitą leidžiama juridinio asmensteisių neturinčioms įmonėms, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčiomokėtojos ir praėjusiais metais kalendoriniais neturėjo samdomų darbuotojų. Kita vertus, apskaitos supaprastinimas įmanomas ne vien tikpaprastojo įrašo taikymo apskaitoje būdu. Tai galima pasiekti ir apskaitojetaikant vadinamąjį pinigų principą dvejybinės apskaitos sistemoje. Šisprincipas laikomas paprastesniu už pajamų ir sąnaudų kaupimo principą,tačiau jį taikant dažniausiai gaunami netikslūs duomenys. Tai galimaįrodyti supaprastintu pavyzdžiu. Tarkime, kad A įmonė, taikanti pinigų principą, per lapkričiomėnesį atliko šias operacijas: – sumokėjo 3000 Lt patalpų nuomos mokestį už gruodžio- liepos mėnesius; – pardavė prekių už 800 Lt ( už šias prekes A įmonė sumokėjo 600 Lt);
– pusę sumos (400Lt) pirkėjai sumokėjo iš karto; – likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 60 dienų; – darbuotojams apskaičiavo 150 Lt darbo užmokestį. Čia pateikti šių trijų operacijų rezultatai, gauti apskaitojetaikant pinigų ir kaupimo principus:Taikant pinigų principą Taikant kaupimo principąĮplaukos (800:2) 400 Pajamos 800Išlaidos (3000+600) 3600 Sąnaudos (600+150) 750Nuostolis (400-3600) (3200)Pelnas 50 Kaip matome, galutiniai rezultatai yra visiškai priešingi.Akivaizdu ir tai, kad antruoju atvejuveiklos efektyvumas įvertintas tiksliau, tačiau tiksli informacijapaprastai reikalauja ir didesnių darbo sąnaudų bei aukštesnės apskaitininkųkvalifikacijos. Todėl mažose įmonėse, kur pinigai už parduotą produkciją arsuteiktas paslaugas gaunami iš karto, taikyti minėtąjį principą dėl darboimlumo neracionalu. Be to, apskaičiuojant tokių įmonių pelną kartą permetus, jo suma neturėtų labai skirtis nuo tos, kuri būtų gauta apskaitąvedant pajamų ir sąnaudų kaupimo principu. Kaip jau minėjau, apskaita Lietuvos Respublikoje registruotoseįmonėse turi būti vedama lietuvių kalba. Didžiausi sunkumai, vykdant šįĮstatymo reikalavimą, kyla įmonėms, išrašančioms apskaitos dokumentus įužsienį ( pavyzdžiui, eksportuojant prekes). Geriausia išeitis iš susidariusios situacijos- ant vieno blanko tąpatį dokumentą surašyti dviem kalbomis ( lietuvių ir reikiama užsieniošalies kalba). Operacijos piniginei išraiškai geriausia pasirinkti tąvaliutą, kuria numatoma atsiskaityti. ( LR buhalterinės apskaitos pagrindųįstatymo komentaras)4.1. Apskaitos proceso tvarkymas
Įmonėms suteikta teisė tvarkyti buhalterinę apskaitą dvejopai-organizuojant savarankišką apskaitos tarnybą arba pasitelkiantbuhalterines, audito ar kitas konsultacines firmas. Apskaitos tvarkymas, naudojantis buhalterinių firmų teikiamomispaslaugomis, kol kas nėra plačiai paplitę tarp Lietuvos Respublikos įmonių,nors jis labai populiarus laisvosios rinkos šalyse. Didžiausias kliuvinys populiarinant šią paslaugą tarp mūsų šaliesįmonių- vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai. Pagal galiojančiątvarką ant kai kurių apskaitos dokumentų ( ypač kasos dokumentų) turibūti vyriausiojo buhalterio ir kasininko parašai, o su šiais asmenimis turibūti sudarytos darbo sutartys( be to, įmonei apsidraudžiant ir materialinėsatsakomybės sutartis.). Todėl įmonė apskaitos vedimą patikėdamaspecializuotai konsultacinei firmai, privalo iš savų darbuotojų paskirtiasmenis, atsakingus už vyriausiojo buhalterio ir kasininko funkcijųvykdymą. Išeitis- vyriausiojo buhalterio ir kasininko pareigoms samdytimažai kvalifikuotus darbuotojus, kurie atliktų kasdieninį rutininį darbą.Tuomet periodiškai visi sukaupti pirminiai apskaitos dokumentai būtųperduodami įmonę aptarnaujančiai konsultacinei firmai. Pastaroji šiuosedokumentuose užfiksuotus duomenis ne tik užregistruotų apskaitosregistruose, bet ir parengtų finansinę atskaitomybę, taip pat galėtųsudaryti verslo planą, atlikti veiklos analizę bei suteikti kitaspaslaugas. Toks apskaitos tarnybos organizavimo būdas daugeliui mažųjųuždarųjų akcinių bendrovių ar net valstybės ir savivaldybės įmonių turėtųbūti naudingas, kadangi samdyti kvalifikuotą apskaitininką gali būti perbrangu, o visiškai pasikliauti vien mažai kvalifikuotu buhalteriu-pavojinga.Tarp įmonių rūšių, kurioms Įstatymo privaloma savarankiška apskaitostarnyba arba pareigybė, apskritai neminimos personalinės įmonės ir ūkinėsbendrijos. Taigi šių įmonių savininkams buhalterinės apskaitos tvarkymopožiūriu suteikta dar didesnė laisvė.Jeigu sugeba, jie patys gali vesti apskaitą savo jėgomis. Savaimesuprantama, jei yra būtinybė, personalinių įmonių ir ūkinių bendrijųsavininkai taip pat gali organizuoti savarankišką apskaitos tarnybą arnaudotis konsultacinių įmonių paslaugomis. Tačiau, ir mažiausia įmonė, pradėdama saviveiklą, privalo turėtitam tikro turto ir pinigų. Savininkas, įregistravęs įmonę, gali plėtotiūkinę veiklą: – gauti iš jos pajamų; – daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti.Ūkinės veiklos metu įmonė perka ir parduoda, teikia paslaugas. Visi įmonėssavininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybos išlaidomis,vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis. (11.šaltinis) G.Kalčinskas, V.Cicėnas.”Buhalterio žinynas”.35psl.
4.2. Įmonės apskaitos politikos esmė
Apskaitos politika- bendrieji principai, apskaitos metodai irtaisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansineiatskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės apskaitos politika suprantamaplačiai: tai savininko teisė parengti ir taikyti apskaitos politikąatsižvelgiant į konkrečias verslo sąlygas ir įmonės ypatybes. Įmonėsapskaitos politika glaudžiai susijusi su bendraisiais apskaitos principais,TAS, VAS bei apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais įstatymais. Apskaitos politika reglamentuojama trimis lygiais: ➢ tarptautiniu mastu ( Lietuvai įstojus į ES, buhalterinė apskaita turi atitikti TAS reikalavimus); ➢ valstybės mastu ( įmonių apskaitos politika apibrėžiama atskirais reglamentais: įvairiais nutarimais ir netiesiogiai Buhalterinės apskaitos įstatymu bei 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“); ➢ įmonės mastu( įmonių apskaitos politika reglamentuojama įmonės vadovo įsakymais ir vyriausiojo buhalterio nurodymais). Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta vyriausiojo buhalterio irapskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė: 1. vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako
už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku; 2. vyriausiojo buhalterio atsakomybę nustato LR teisės aktai; 3. apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymai apskaitos tvarkymoklausimais privalomi visiems apskaitos darbuotojams.Įmonės finansinės apskaitos politika gali būti įgyvendinama šiaisaspektais: ➢ organizaciniu; ➢ techniniu; ➢ metodiniu. Organizacinis aspektas apima įmonėje apskaitos politikos įsakymoparengimą. Atskirais įsakymais nustatomas buhalterijos valdymas,atsakomybės paskirstymas, buhalterijos darbo planavimas, komerciniųpaslapčių objektų išaiškinimas, darbo sąlygų nustatymas, profesinės etikosreikalavimai, kvalifikacijos kėlimas ir įvertinimas, darbuotojų aprūpinimasnormine ir kitokia informacija. Čia savininkams nereikėtų taupyti.Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Organizacinis aspektaslabai svarbus ir nagrinėjant mokesčių mokėjimo klausimus. Vidinis mokesčiųadministravimas- tai: ➢ apsirūpinimas norminiais dokumentais; ➢ patvarkomųjų dokumentų kontrolės sistema; ➢ nuolatinis mokesčių skaičiavimas; ➢ deklaravimas; ➢ pareigų ir atsakomybės skaičiavimo srityje nustatymas; ➢ pasirengimas mokestiniam tikrinimui. Techninis aspektas apima pirminių dokumentų pildymą, suvestiniųrengimą, inventorizavimą, sąskaitų planą, apskaitos sistemą, finansinėsatskaitomybės formą, naudojamas kompiuterines programas. Metodinis aspektas susijęs su finansinės apskaitos principų irapskaitos barų metodikos nustatymu. Jis apima : ➢ ilgalaikio nematerialiojo; ➢ materialiojo turto; ➢ finansinio turto; ➢ trumpalaikio turto; ➢ pinigų; ➢ nuosavo kapitalo; ➢ įsipareigojimų; ➢ pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką. Taikant apskaitos politiką, kiekvienoje įmonėje atsiveriagalimybės savarankiškai spręsti daugelį klausimų.(4.šaltinis)IvanauskienėA.”Buhalterinės apskaitos pradmenys”30-31psl.5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE Finansinė apskaita reglamentuojama visose rinkos šalyse.Siekdama teisingai atvaizduoti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus irveiklos rezultatus, kiekviena įmonė privalo laikytis nustatytų finansinėsapskaitos taisyklių. Taisyklės kuriamos įstatymų pavidalu. Pirma sukuriamasįstatymo projektas. Įstatymų projektai skelbiami interneto svetainėse.Gauti atsiliepimai ir pasiūlymai susisteminami ir aptariami spaudoje. Po toįstatymų projektas suderinamas su atitinkamomis žinybomis irsuinteresuotomis institucijomis. LR Seime 2001m.lapkričio mėn. priimti trys nauji apskaitosįstatymai: 1. Buhalterinės apskaitos įstatymas. 2. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. 3. įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas. Pagrindinis buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantisteisės aktas yra Buhalterinės apskaitos įstatymas, kurį sudaro 6 skirsniai:1. Bendrosios nuostatos.2. Apskaitos organizavimas ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonėsatsakomybė.3. Apskaitos dokumentai ir registrai. Klaidų taisymas( ūkinių operacijų irūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, apskaitos dokumentų rekvizitaiir kt.).4. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas.5. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.Komercinė paslaptis.6. Baigiamosios nuostatos. Buhalterinę apskaitą taip pat reglamentuoja ir LietuvosRespublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, kurį sudaro 8skirsniai: 1. Bendrosios nuostatos. 2. Bendrieji apskaitos principai. 3. Finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai. 4. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir ataskaitų apibūdinimas. 5. Vertinimo taisyklės. 6. Finansinės atskaitomybės saugojimas. 7. Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą. 8. Baigiamosios nuostatos. Šis įstatymas privalomas Lietuvoje įregistruotoms ribotoscivilinės atsakomybės įmonėms. Jis įsigaliojo 2003m. sausio 1 dieną. Nuo 2004m. sausio 1 dienos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymoreikalavimus visi ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savoveikla siekiantys pelno, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkytiremdamiesi Verslo apskaitos standartais( VAS). Neribotos civilinėsatsakomybės juridiniai asmenys, įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,komanditinės ūkinės bendrijos nesivadovauja VAS, išskyrus savo nuožiūrarengiančios finansinę atskaitomybę pagal Finansinės atskaitomybės įstatymą. VAS rengia ir skelbia LR apskaitos institutas. Atskiri VASdarbiniai projektai, nurodomi standartų taikymo tikslai, apibrėžiamosvartojamos sąvokos. Metodinės rekomendacijos aprėpia visas svarbiausiasapskaitos ir atskaitomybės sritis.VAS susisteminama vienoje vietoje buhalterinės apskaitos informacija,atsižvelgiant į TAS pagrindines nuostatas, buhalterinės apskaitosdarbuotojų praktikų pastabas. Šie standartai nuolat tobulinami irpapildomi. Remdamasi LR teisės aktais ir atsižvelgdama į TAS ir ES teisę beitarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus apskaitai metodiškaivadovauja Finansų ministerija. Reikalavimus kelia ne tik ES, bet irPasaulio bankas. Nuo 2005m. TAS ES turėtų būti privalomi. ES yra parengusiketvirtąją direktyvą, kurioje nurodoma apskaitos taisykles taikyti dviemfinansinėms ataskaitoms- balansų lentelei ir pelno ataskaitai. Tačiauįmonės savo nuožiūra gali pateikti ir tokią informaciją, kuri direktyvojenenumatyta. Direktyvos tikslas yra sumažinti ES šalių apskaitos skirtumus irparengti palyginamas finansines ataskaitas ES mastu.Tai palengvintų finansinės informacijos judėjimą, investicijų pritraukimąiš ekonomiškai stiprių kraštų. Užsienio šalių kompanijoms svarbu mokėti skaityti ir suprastifinansines ataskaitas šalių, į kurias investuojamas kapitalas. Apskaitoje taikomi principai lemia finansinį rezultatą. Apskaitos pertvarkymo procesas yra gana sudėtingas ir gali užtruktidaugelį metų, kaip ir pati integracija į ES. Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad valdymo apskaitossistemą įmonės pasirenka savarankiškai.(3.šaltinis) Bagdžiūnienė V.
Finansinės apskaitos pagrindai.19-21psl.6. INDIVIDUALI BUHALTERIJA
Jau antrus metus galiojančiame Buhalterinės apskaitos įstatymeyra nuostata, kad apskaitą privalo tvarkyti ne tik įmonės, bet ir fiziniaiasmenys- individualia veikla besiverčiantys gyventojai. Tokios apskaitostvarką įpareigota nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Pagaliau 2003 m. vasario 17d. finansų ministras savo įsakymu Nr. 1K-040patvirtino “Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla( išskyrusgyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitostaisykles”. Jos įsigaliojo nuo 2003 m. vasario 22d.(“Valstybės žinios”,2003-02-21, Nr.18). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsakyme taisyklių taikymosritis apibrėžta nepakankamai aiškiai Teigiama, kad jos taikomos advokatamsir notarams, netaikomos- ūkininkams( jau tvarkantiems apskaitą pagal kitąteisės aktą) bei gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjųveikla ir gaunantiems tik A klasės pajamų, bei tiems, kurie pajamas gaunaiš pačių išaugintos žemės ūkio produkcijos bei surinktų miško gėrybių (GPMĮ17 str.1d 24p.). Taip ir neaišku, ar įsakymo preambulėje išvardytomskategorijoms nepriskirtini individualia veikla besiverčiantys gyventojaituri tvarkyti apskaitą pagal šią tvarką, ar ne. Iš Finansų ministerijosgautame paaiškinime teigiama, kad taisyklės privalomos visiems individualiaveikla besiverčiantiems gyventojams, išskyrus minėtas kategorijas. Svarbiausios buhalterinės apskaitos taisyklių nuostatosesakoma, kad gyventojai, tvarkydami apskaitą, taiko paprastąjį įrašą, nebentjis naudoja kompiuterinę programą ar yra PVM mokėtojas, šiuo atveju jisgali taikyti dvejybinį įrašą. Gyventojų pajamos pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu,vadovaujantis Gyventojų pajamų įstatymo(Žino.,2002,Nr. 73-3085)nuostatomis. Apie pradėtą individualią veiklą gyventojas privalo praneštivietos mokesčio administratoriui. Apskaita tvarkoma pildant vieną iš dviejų patvirtintų apskaitosžurnalų. Taip pat yra pildomi gyventojo individualios veiklos pajamųapskaitos ir pajamų- išlaidų apskaitos žurnalai. Apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos,bei apskaitos registrus( Pajamų arba Pajamų-Išlaidų žurnalai) bus privalomasaugoti ne trumpiau kaip 10 metų.(1.šaltinis)Leidinys.”Apskaitos irmokesčių apžvalga”.Nr.12.62psl.
7. APSKAITOS PROCESO ANALIZĖ Praktinis aspektas- metodikos paruošimas
Apskaitos metodikos pagrindą be kitų svarbių jos sudėtiniųdalių ( apskaitos dokumentų, jų sudarymo ir pristatymo tvarkos, apskaitosregistrų ir darbo pasidalinimo ir t.t.) sudaro sąskaitų plano paruošimas.Sąskaitų planas ir jo naudojimo taisyklės ne visada atsako į visusatskaitomybės sudarymo klausimus. Kaip žinoma, finansinės atskaitomybėsrodikliai nesutampa su mokestinės atskaitomybės rodikliais. Be to,mokestinės atskaitomybės rodiklius taip pat galima suderinti su apskaitossistema, tačiau jos ruošėjai dažnai jų nederina. Ir tai atveda prie to, kadapskaitos darbuotojai dėl įstatyminės bazės ir skirtingų atskaitomybėsrūšių ir jų rodiklių painiavos niekada nėra garantuoti, kaip tikrintojaiįvertins jų darbus. Sąskaitų planas- apskaitos organizavimo pagrindas. Dažnai iršiandiena tarp apskaitos specialistų, mokslininkų ir administratorių iškylapolemika dėl sąskaitų plano struktūros ir sąskaitų reikšmės. Yra nemažainuomonių, kad skirtingom gamybos ar kitokio verslo šakom reikalingi irskirtingi sąskaitų planai. Tačiau, autorius, vadovaudamasis ilgamete darbo ir moksline-praktine patirtimi, drįsta teigti, kad visose įmonėse yra tie patysapskaitos objektai. Sąskaitų planą ir jo taikymą nulemia būtiniatskaitomybės rodikliai. Žinant atskaitomybės rodiklius, jų ekonominęprasmę ir tos prasmės pagrindimo įstatyminę bazę, visada galima paruošti irsąskaitų planą ir jo naudojimo taisykles. Todėl diskutuoti apie sąskaitųplano struktūrą, atskirų sąskaitų paskirtį bei jose apskaitomų ūkiniųoperacijų ir apskaitos objektų turinį, jei nėra žinoma buhalterinio balansobei atskaitomybės rodiklių ekonominė prasmė- nėra jokiotikslo.(8.šaltinis)Valužis K.’Apskaitos metodika”.75-79psl.
7.1.Buhalterinėje apskaitoje taikomi matai
Įmonėje vykstančius ūkinius įvykius ir ūkines operacijasapskaitoje galima atvaizduoti taikant tam tikrą matų sistemą. Šiuolaikiškosapskaitos organizavimo sąlygomis matai turi būti: ➢ Tarpusavyje palyginami; ➢ Išreiškiami skaičiais; išreiškiami stabiliais mato vienetais; ➢ Suprantami vartotojams; ➢ Pakankamai tikslūs vartotojams; ➢ Racionaliai apskaičiuoti; ➢ Teikiami valdymo sprendimams priimti ir įvertinti. Apskaitoje taikomi matai pavaizduoti 1.1. paveiksle.` Natūriniai matai yra seniausi ūkinės apskaitos matai, taikytiLietuvoje. Jie skirti ūkinėms operacijoms ir ūkiniams faktams. Natūriniaimatai dažniausiai taikomi į apskaitą įtraukiant prekines materialiąsiasvertybes pagal jų rūšį, pavadinimą ir pan. Jie jas apibūdina ne tikkiekybiškai, bet ir kokybiškai. Šių matų trūkumas yra tas, kad jais negalima apibendrintiskirtingo pobūdžio apskaitos duomenų, negalima sudėti tūrio ir ploto,svorio ir ilgio matų. Sudėtingiems reiškiniams apskaitoje taikomiišvestiniai matai. Jie parodo kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimobūdu iš dviejų ar kelių mato vienetų.
1.1. pav. Matųskirstymas
Darbo matai taikomi sunaudotam darbo laikui apskaitojeparodyti. Jie išreiškiami laiko vienetais: darbo dienomis, valandomis,minutėmis. Šie matai taikomi darbo užmokesčiui, darbo našumui, įvykdytomsišdirbio normoms apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti. Darbo mataidernami su natūriniais ir piniginiais matais. Šie matai apskaitoje yrasvarbūs, tačiau taikomi ribotai, nes dėl darbo rūšių įvairumo ne visadajuos galima apibendrinti. Piniginiai matai. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kadapskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant LR piniginįvienetą- litą, o prireikus ir litą, ir užsienio valiutą. Piniginiai mataičia taikomi kartu su natūriniais ir darbo matais. Jie apibendrina : ➢ Turtą; ➢ Kapitalą; ➢ Įsipareigojimus; ➢ Pajamas; ➢ Sąnaudas;
Todėl jų taikymo sritis yra labai plati. Apibendrinantispiniginis matas taikomas beveik visiems įmonių ūkinės veiklos rodikliams: ➢ Parduotai produkcijai; ➢ Du; ➢ Darbo našumui; ➢ Produkcijos savikainai; ➢ Pelnui; ➢ Rentabilumui. Skaičiuoti. Piniginiai matai turi ir trūkumų- apibendrinant viską pinigais,gali būti prarasta vertinga informacija apie ūkinius faktus, kurių pinigaisneįmanoma pamatuoti.(4.šaltinis)Ivanauskienė A.”Buhalterinės apskaitospradmenys”.20-21psl.
7.2 Apskaitos tvarkymas prekybos įmonėse
Jeigu buhalterijoje dirba daugiau žmonių, galima ir reikiapasiskirstyti funkcijomis: vienas apskaitininkas gali tvarkyti žaliavų,prekių ir kito turto įsigaliojimą, kitas- prekių pardavimą ir pan.Be to, tinkamai organizavus darbą, šias funkcijas galima perduoti ir kaikuriems kitiems įmonės skyriams. Pasirinkus šią apskaitos sistemą,kiekvienas apskaitos darbuotojas turėtų tvarkyti atskirą žurnalą, o visosoperacijos, kurios iki šiol aptartuose organizavimo variantuose buvofiksuojamos tik Bendrajame žurnale arba Žurnale- Didžiojoje knygoje, būtųišsklaidytos per keletą atskirų specialiųjų žurnalų. (Piedai Nr.1.,2.,) Specialiuosius registrus galima prilyginti suskaidytam Žurnalui-Didžiajai knygai. Taigi specialiųjų registrų dėka operacijos ne tiksuregistruojamos chronologiškai , bet tuo pačiu metu ir susisteminamos.Tačiau ir naudojant specialiuosius žurnalus, atsiranda tokių operacijų,kurių neįmanoma užregistruoti specializuotuose registruose. Todėl visuometbūtina turėti žurnalą, kuriame būtų galima užfiksuoti tokias operacijas.Tam geriausiai tinka jau aptartas Bendrasis žurnalas. Smulkiose įmonėse užtenka vieno Bendrojo žurnalo visų rūšiųoperacijoms registruoti, o išskaidžius apskaitos funkcijas, be minėtožurnalo, papildomai dar naudojama nemaža kitų registrų.( žr.1.2. schemą).
1.2. schema. Apskaitos tvarkymas prekybosįmonėse naudojant specialiuosiusregistrus
Kiekvienas specialusis registras skirtas informacijai apiekokią konkrečią operacijų rūšį registruoti ir kaupti. Žurnalų pavadinimainusako, kokių operacijų apskaitai jie skirti: ➢ Pirkimų skolon žurnalas skirtas atsargų bei kito turto ar paslaugų pirkimui ir įsigijimui skolon fiksuoti; ( Priedas Nr.3) ➢ Pardavimų skolon žurnale fiksuojamos pačių pagamintos produkcijos bei perparduoti skirtų prekių pardavimo ir ilgalaikio turto perleidimo skolon, taip pat paslaugų suteikimo skolon pajamos; (Priedas Nr. 4) ➢ Parduotų prekių savikainos žurnale registruojama parduotų prekių bei ilgalaikio turto, skirto perparduoti, savikaina; ➢ Pinigų gavimo žurnalas skirtas registruoti visoms pinigų gavimo operacijoms: kai pirkėjai apmoka skolas, už grynuosius pinigus arba pavedimu parduodamos prekės ar kitas turtas, užsakovai apmoka už jiems suteiktas paslaugas, paskolų ėmimui ir kitoms piniginėms įplaukoms. Tačiau duomenys apie kasos įplaukas, priešingai kitoms operacijoms, fiksuojami ne tiesiai iš pirminių dokumentų, bet iš Kasos knygos. Joje registruoti visas kasos įplaukas reikalauja Vyriausybės patvirtintos kasos operacijų taisyklės; ➢ Pinigų mokėjimo žurnale registruojamos pinigų išmokėjimo operacijos: skolų tiekėjams grąžinimas, atsargų ir kito turto pirkimas už grynuosius pinigus arba pavedimu, skolų grąžinimas ir kitos piniginės išmokos. Duomenys apie kasos išlaidas perkeliami ne tiesiai iš pirminių dokumentų, bet iš kasos knygos; ➢ Bendrajame žurnale fiksuojamos įvairios netipinės operacijos, kurioms registruoti atskiro žurnalo nėra: tai DU apskaičiavimas, palūkanų, kitų sąnaudų kaupimosi fiksavimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos operacijos. Kartais įmonėje naudinga naudoti kombinuotus registrus. Pagalekonominę prasmę geriausia jungti Pirkimų skolon ir Pinigų mokėjimo beiPardavimų skolon ir Pinigų gavimo žurnalus. Ši apskaitos sistemos modifikacija ne tik sumažina apskaitosžurnalų skaičių, bet iš dalies ir gali palengvinti apskaitą įmonėse, nesįmonė atskirai gali nebepildyti skolų įmonei ir įmonės skolų analitinėsapskaitos kortelių. Visus reikalingus detalius duomenis galima rastikombinuotuose žurnaluose ir vien pagal jų duomenis sėkmingai kontroliuoti,kaip atsiskaitoma su tiekėjais, bei sekti, ar laiku su įmone atsiskaitopirkėjai.(5.šaltinis)Kalčinskas G.”Buhalterinės apskaitos pagrindai”.20-23psl.
IŠVADOS
1. Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslotikrovės reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijosvaidmenį visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietosklausimą socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinėsapskaitos reglamentavimo tvarką. 2. Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir
verslo dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriaisremiantis formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinėsatskaitomybės informacija. 3. Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramasinformacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamaipasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikiasprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metubeveik neįmanoma suvokti. 4. Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame irsocialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosisritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių. 5. Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenkasubjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojųorganizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis. 6. Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. 7. Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas.Norint laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamaisugrupuoti ir perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams,būtina įvesti tam tikrą tvarką. 8. Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitosmetodai, turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtųbeprasmiška iš jo tikėtis kokios nors naudos.LITERATŪRA
1. Apskaitos metodikų naujovės// Leidinys“ Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2003, gruodž. Nr.12 (114).62p. ISSN 1392-3722. 2. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 95p. ISBN 9986- 635-02-0. 3. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p. ISBN 9986-00-388-1. 4. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317p. ISBN 9955-491-69-8. 5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p. ISBN 9955-04-082-3. 6. Lydeka z. Firmos ekonomikos pagrindai/ Z.Lydeka, B.Drilingas. Vilnius, 2002. 311p. ISBN 9955-04-054-8. 7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1999. 163p. ISBN 9986-9076- 1-6. 8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 2000. 518p. ISBN 9986-454-38- 7. 9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 579p. ISBN 9986-454-44-1. 10. Verslo žinynas/Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Vilnius, 2003. 269p. UDK 658(038) Ve-183. 11. G.Kalčinskas, V.Cicėnas.Buhalterio žinynas.2003m.35psl.)
———————–Ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos
Kaupiami ir pakeliami įSąskaitas atask. Laikotar. duomenys
Registrai
Pirminiai doku- mentai
DidžiosiosKnygos sąsk.
Dk.sąskaitosDuomenys laik.pabaigoje
Bandomasis balansas
Koreguojami Sąskaitų duomenys
Koregavimai
Sąskaitos, parengtos naujam atask. laikotarpiui
Sąsk.parengimas naujam laikotarpiui.(uždarymas-atidarymas)
Koreguoti atask.laik.duomenys
KoreguotasBandomasis balansas
Finansinėatskaitomybė
PlotasHektaras, aras, kv .metras
IlgisKilometras, metras, cnmt.
TūrisLitras, kubinis metras
IšvestiniaiTonkilometris, kilovatas, ark. Jėga
DIENA
Litai, centai
NATŪRINIAI
DARBO
PINIGINIAI
MATAI
Bendrasis žurnalas
Pinigų gavimo žurnalas
Pirminiai dokumentai
Kasos knyga
Pinigų mokėjimo žurnalas
Parduotų prekių savikaina žurn.ž
Didžiosios Knygos sąskaitos
Pardavimų skolon žurnalas
Pirkimų skolon žurnalas
Analitinės kortelės
MINUTĖ
VALANDA
Eurai
SvorisTona, kilogramas, gr. centneris