admin Įžanga Viduramžių terminas vartojamas apibūdinti žmonijos istorijos periodui tarp antikos ir naujųjų laikų. Pirmieji jį pavartojo XVII a. Europos humanistai. Lygindami viduramžius su antika, jie apibūdino juos kaip tamsumo ir reakcijos epochą. Toks viduramžių supratimas išliko ir iki mūsų dienų.
ĮVADAS Mūsų dienų etikai labiausiai trūksta pasitikėjimo savimi, kuris negali nepersiduoti kiekvienam, kas mėgina susipažinti su jos pagrindais. Pažinimas beribis – visose srityse ieškodamas atsakymo į vienus klausimus, prieina naujų. Jis auga į gylį ir plotį, tampa specialesnis, taigi ir nuodugn
Žymus lietuvių bibliografas ir dokumentotyrininkas Vaclovo Biržiškos (1884-1956) rašto veikla truko beveik penkiasdešimt metų. Nuo 1906 m. jo sukurtas didelis ir įvairus palikimas. Tačiau ir šiandien jo knygotyriniai darbai neprarado aktualumo. Daugelis jo darbų liko ir tebėra rankraštynuose, arba
Kongreso bibliotekos veikla istorinėje raidoje yra labai įdomi ir vertinga ne tik Amerikos tautai, bet ir visam pasauliui. Jos siekiai ir tikslai, novatoriškumas, visa tai daro biblioteką reikšminga. Būtent čia gimė daugelis idėjų, kuriomis dabar pasaulyje naudojasi daugelis bibliotekų, archyvų. Š
SOCIOLOGIJOS ĮVADAS Iš lotynų k.: socios- visuomenė, λoγos – mokslas. O. Comta 1830m. išskyrė sociologiją kaip mokslą. Jį apibūdino, kaip mokslą apie reiškinius, kurie vyksta visuomenėje. 19a. vyko didesnė mokslų specializacija ir O. Comto mokinys E. Durkheimas 1898m. susiaurino šį mokslą, kuris
ĮVADAS Kalbėdami apie savo atžalą, tėvai jau daugelį metų taip dažnai kartoja frazę: ,,Jis arba ji turi gabumų, tačiau jų nepanaudoja”, kad ji virto kliše. Nedaugelis iš mūsų visiškai arba net iš dalies išnaudoja savo potencialą, todėl su šiuo teiginiu sutiksime. Tomas Edisonas pabrėždavo atkakla
TURINYS II.Dzeusas: jo darbai ir meilės nuotykiai 2.2
KAUNO KOLEGIJA MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ CENTRAS KURSINIS DARBAS SAVIVALDYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS TEIKIANT SOCIALINES PASLAUG
Galaktikos – tai didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir įvairiausių dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Visatoje, manoma, yra ne mažiau, kaip 300 milijardai galaktikų. Visos galaktikos yra skirstomos į kelis pagrindinius tipus: elipsinės galaktikos, spiralinės
Žvaigždės yra didelės masės (10’28 – 10’32 kg) ir skersmens (3•10’5 – 10’9 km) įkaitusios plazmos rutuliai, spinduliuojantis elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (žvaigždinį vėją – daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrin