Kongreso bibliotekos veikla istorinėje raidoje yra labai įdomi ir vertinga ne tik Amerikos tautai, bet ir visam pasauliui. Jos siekiai ir tikslai, novatoriškumas, visa tai daro biblioteką reikšminga. Būtent čia gimė daugelis idėjų, kuriomis dabar pasaulyje naudojasi daugelis bibliotekų, archyvų.Šio darbo tikslas — apžvelgti Kongreso bibliotekos veiklą praeityje ir dabartyje, jos tapsmą nacionaline JAV biblioteka. Išskirtos, mano manymu, svarbiausios šios bibliotekos veiklos sritys, nes visko aprėpti šiame darbe tiesiog neįmanoma. Norint iš esmės nagrinėti šios bibliotekos veiklą reikia didesnės apimties darbo.Nežiūrint to, kad Kongreso biblioteka yra garsi pasaulyje savo veikla ir fondais, tačiau literatūros šia tema lietuvių kalboje kaip ir nėra tik keli straipsneliai žurnale „Tarp knygų“. Todėl pagrindinis šio darbo šaltinis buvo Kongreso bibliotekos tinklapis, kur yra pateikiama operatyvi, pati naujausia informacija.
1. BIBLIOTEKOS VEIKLA ISTORIJOS RAIDOJE
Kongreso biblioteka (toliau KB) – nacionalinė, pati seniausia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinė kultūros įstaiga. Taip pat pati didžiausia biblioteka pasaulyje su daugiau kaip 126 milijonų įvairių laikmenų ir apie 530 mylių knygų lentynų. Turinti kolekcijose beveik 19 milijonų knygų, 2,6 milijonus Autorinių teisių registracijų, 12 milijonų fotografijų, 4,8 milijonus žemėlapių ir 56 milijonus rankraščių. Sukūrusi beveik tobulą skaitytojų aptarnavimo sistemą ir pasiekusi tokį automatizacijos lygį, kad ji tapo etalonu daugeliui pasaulio bibliotekų [3].
1.1. Bibliotekos įtvirtintojai
1800 metais biblioteka įkurta kaip informacinė biblioteka JAV kongreso reikmėms tenkinti, kuomet tuometinis JAV prezidentas Džonas Adamsas (John Adams) pasirašė įstatymą dėl vyriausybės perkėlimo iš Filadelfijos į naująją sostinę Vašingtoną. Bibliotekai buvo išskirta 5.000 dolerių, kad ši įsigytų knygų, kurios tenkintų kongreso poreikius. Pirmosios knygos buvo užsakytos ir atsiųstos iš Londono 1801 metais ir saugomos naujajame Kapitolijuje. Jų buvo 740 tomų ir trys žemėlapiai [4].1802 m. sausio 26 d. prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) pasirašė pirmą bibliotekos įstatymą, kuriuo nurodė reikšmę ir funkcijas šios įstaigos; įsteigė bibliotekininko postą; suformulavo bibliotekos įstatus ir taisykles ir skyrė lėšų bibliotekos išlaikymui iš kongreso biudžeto. Pirmuoju KB bibliotekininku paskirtas Džonas Dž. Berklis (John J. Berkly) (1802 – 1807). Tais metais sudarytas pirmas bibliotekos katalogas, kuriame buvo įrašytos 964 knygos, 9 žemėlapiai ir diagramos.
1814 m. per pilietinį karą KB buvo sudeginta anglų kariuomenės. Sudegė apie 3.000 tomų. Tuomet, buvęs prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) pasiūlė savo asmeninę biblioteką vietoj žuvusios, kurią jis rinko 50 metų. Kongresas 1815 metais. nupirko šia biblioteką – 6.487 tomus už 23.940 dolerių. T. Džefersono knygų rinkinys buvo ne tik gausesnis, bet ir įvairesnis temomis, ir kalbomis. Tai paskatino plėsti bibliotekos funkcijas.1.2. Džonas Silva Mihanas (John Silva Meehan)
1829 metais ketvirtuoju KB bibliotekininku paskirtas leidėjas Džonas Silva Mihanas ir juo išbuvo iki 1861 m. Jam vadovaujant 1832 m. įkurtas atskiras juridinis skyrius su atskiru finansavimu, įsigyti knygų juridine tema reikalingų aukščiausiajam JAV teismui.1851 m. KB vėl užklupo gaisras, kuris sunaikino 35 tūkstančius tomų iš 55 tūkstančių, tame tarpe ir du trečdalius ir T. Džefersono knygų. 1852 m. kongresas skyrė 168.700 dolerių patalpų remontui ir jų pritaikymui bibliotekai, bei pakeisti sudegusias knygas.Kitas svarbus žingsnis nacionalinės bibliotekos veikloje – 1830m. (iki 1840) biblioteka pradėjo leisti įstatymų projektų santraukas ir kitus informacinius dokumentus valstybinėms institucijoms, bei keistis knygomis, ir dokumentais su užsienio šalių institucijomis. 1846 m. KB pradeda gauti po vieną kopiją kiekvieno išleidžiamo leidinio (privalomo egzemplioriaus): knygos, žemėlapio, diagramos, muzikinio kurinio, spaudinio, įrašo ar graviūros. 1859 m. šis įstatymas atšaukiamas.
1.3. Ainsvortas Randas Spofordas (Ainsword Rand Spofford)
Šeštasis KB bibliotekininkas Ainsvortas Randas Spofordas išplėtė bibliotekos funkcijas kaip nacionalinei bibliotekai.. Jis pabrėžė tokius bibliotekos principus: (1) KB turi būti suprantama ir kaip įstatyminė, ir kaip nacionalinė biblioteka; (2) visapusiškas Amerikos palikimo kaupimas; (3) didingas bibliotekos naujas pastatas, tai nacionalinis paminklas; ir (4) stipri ir nepriklausoma institucija biblioteka Kongrese. A. R. Spofordas KB matė pagal Europos modelį, kaip vieningą, nepriklausomą instituciją – vienintelę, kaupiančią ir saugojančią nacionalinį paveldą, kuriuo galės naudotis kongresas ir Amerikos žmonės. Direktoriaujant A. R. Spofordui (1864 – 1897), buvo išleisti šeši įstatymai, kurie išplėtė bibliotekos funkcijas: (1) bibliotekos pastato praplėtimo finansavimas, patvirtintas 1865 m.; (2) Autorinių teisių pataisa 1865 m., pagal kurį vėl atnaujinamas privalomas autorinių teisių depozitų saugojimas bibliotekoje; (3) 1866 m. KB perduoti Smithsoniano Institucijos depozitai, ypač reikšminga tiksliųjų mokslų literatūra; (4) 1867 m. už 100.000 dolerių nupirkta privati biblioteka, istoriko ir archyvisto Petro Forso (Peter Forse), kuri sudarė amerikiečio bibliotekos ir inkunabulų kolekcijos pagrindą; (5) įstatymas dėl tarptautinių mainų išplėtimo 1867 m., kurie labai praplėtė bibliotekos kolekciją užsienio šalių visuomeniniais dokumentais; (6) ir autorinių teisių privalomojo registravimo bibliotekoje įstatymas 1870 m.
Įteisinus autorinių teisių privalomąjį registravimą ėmė sparčiai pilnėti bibliotekos fondai. Šią teisę KB priėmė, kaip nacionalinės bibliotekos funkciją, nors bibliotekos oficialus statusas buvo tik įstatyminė kongreso biblioteka. A. R. Spoffordas iš karto, dar 1871 m. numatė būsimą patalpų trukumą, būtent dėl autorinių teisių privalomųjų depozitų registravimo.Bibliotekos lankytojais buvo ne tik kongresmenai ir prezidentas, bet ir mokslininkai, žurnalistai, kultūros lyderiai. Bibliotekos fondai 1882 m. pasipildė asmenine daktaro Džozefo Tonerio (Joseph Toner) biblioteka, kurią sudarė 40 tūkstančių tomų. Tais pačiais metais biblioteka įsigijo dalį Bendžemino Franklino (Benjamin Franklin) rankraščių; 1883 m. Rochambio (Rochambeau) rankraščius ir žemėlapius; ir kt. 1893 m. įsigyja pirmą kino filmą.1.4. Džonas Ruselas Jaunesnysis (John Russell Young)
1897 m. naująjį KB vadovą paskiria prezidentas Viljamas Makinkis (Williams McKinkey) ir jau jį tvirtina senatas. Juo tampa žurnalistas ir buvęs diplomatas Džonas Ruselas Jaunesnysis (1897 – 1899). Jis kaip buvęs diplomatas kreipėsi į kitas šalis su prašymu atsiųsti bibliotekai laikraščių, žurnalų, brošiūrų, rankraščių, vaizdinių dokumentų, įvairiausių tautų. Kad šie įsilietų į bibliotekos kolekciją ir įsimaišytų į Amerikos nacionalinį gyvenimą. Į tai atsiliepė vienuolika diplomatinių misijų bei aštuoni konsulatai. Būdamas puikus administratorius įkūrė autorinių teisių registracijos skyrių jame pradėti iš naujo klasifikuoti leidinius remiantis T. Džeferseno klasifikaciją. Taip pat 1897 m. įkūrė naują aptarnavimo skyrių akliems ir turintiems fizinę negalią asmenims. Šiame skyriuje knygos kasdien balsu skaitomos balsu. 1897 m. iš Kapitolijaus biblioteka kraustėsi į atskirą specialų bibliotekai pastatytą pastatą, vėliau (1976 m.) pavadinta Tomo Džefersono rūmais. Šį pastatą puošė daugiau kaip keturiasdešimt Amerikos tapytojų bei skulptorių. Jame įsteigta nauja skaityklos salė, parodų galerijos (grafikos, žemėlapių ir diagramų), katalogų, autorinių teisių, rankraščių, muzikos, periodinių leidinių skyriai, bei administracijos skyrius.
1.5. Herbertas Putmanas (Herbert Putman)
Herbertas Putmonas naujasis bibliotekos vadovas buvo prisaikdintas 1899 m. ir juo buvo keturiasdešimt metų, iki 1939 m. Jis išplėtė bibliotekos paslaugas Amerikos žmonėms. Sudarinėjo sistematines programas plačiam bibliotekos kolekcijų naudojimui mokslininkams, plačiajai publikai ir kitoms bibliotekoms. Įsteigė darbo partnerystę Amerikos bibliotekininkų judėjime.
1901 metais KB pirmoji Amerikoje biblioteka sukaupusi vieną milijoną knygų, pradėjo spausdinti šios didžiulės kolekcijos knygų katalogines korteles ir jas kartu su knygomis siusti kitoms bibliotekoms. KB tapo lyderiu tarp kitų Amerikos bibliotekų. Pirmosios tokios kortelės išėjo tais pačiais metais. Tokiu būdu buvo nustatyti bendri bibliografiniai standartai. 1902 m. buvo perduota 378.000 kortelių, po dešimties metų – 4.277.000, 1942 m. – 16.715.000. Kiekviena knyga turėjo viršelio trečiame puslapyje dailiai pritvirtintą vokelį, kuriame buvo tai knygai reikalinga kortelė, kurią reikėjo įjungti į katalogus [2].1903 m. H. Putmanas pasiekė, kad iš Valstybinio departamento į KB rankraščių skyrių būtų perkelti žymių Amerikos tautos įkūrėjų archyvai (Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Džeimso Medisono), kad šie būtų prieinami visiems besidomintiems istorija. Biblioteka pirko privačias ir kitų bibliotekų kolekcijas. 1904 m. pradėta kaupti garsinė kolekcija. Pradėtos spausdinti istorinių tekstų publikacijos. O 1905 m. pradėta kopijuoti rankraščius iš Amerikos istorijos. 1925 metų įstatymas jau leido bibliotekai priimti dovanas iš paprastų Amerikos piliečių. Tuo laikotarpiu įsigyta ir gauta dovanų ypač vertingų rinkinių: Gutenbergo Biblija, Didžioji Mainzo Biblija, A. Stradivarijaus smuikų kolekcija ir kita. Bibliotekoje pradėti rengti paramos koncertai.1938 m. šalia senųjų rūmų pastatyti nauji – Džono Adamso rūmai. Abeji rūmai sujungti tuneliu (atsarginiu perėjimu), juo galima patekti iš vieno pastato į kitą. 1939 m. jie buvo atidaryti plačiajai publikai. Šių rūmų interjeras buvo skirtas žmogiškumo simboliams ir antrajam Amerikos prezidentui Džonui Adamsui.1.6. Archibaldas Makleišas (Archibald MacLeish)
1939 m. KB bibliotekininku paskirtas poetas, rašytojas Archibaldas Makleišas (1939 – 1944). Jo pastangomis 1952 m. pradėti sudarinėti T. Džefersono kolekcijos mikrofilmai. Papildoma garsinė kolekcija Betchoveno, Bramso, Mocarto, Šuberto, Vagnerio, Vėberio, Heideno rankraščiais. Žymiai papildoma fotografijos kolekcija, įsigijant A. Gento fotografijų ir kt.. Pažymėtas ypatingas poreikis užsienio literatūros kaupimui, išplečiant šią kolekciją. Suburta programistų komanda iš jaunų mokslininkų, kurie turėjo kurti naujas programas bibliotekos fondų prieinamumui didinti.
1.7. Liuteris H. Evansas (Luter H. Evans)
1945 m. naujuoju bibliotekininku tapo politologijos mokslininkas Liuteris H. Evansas. Pastarasis taip pat manė, kad būtina kaupti kuo platesnę įvairių tautų literatūrinį palikimą. Tačiau tuo pačiu ir pripažino, kad tautos kūryba turi priklausyti tos tautos šaliai. Todėl keletas svarbių rankraščių mainais buvo gražinta tų tautų šalims.Pirmasis KB spausdintas katalogas parengtas ir išspausdintas 1942 – 1946 m. Per penkerius metus išleista 167 tomai katalogo, kuriame buvo aprašytos bibliotekoje turimos knygos, išleistos iki 1942 m. liepos 31 d. Nuo 1948 m. leidžiami metiniai naujų gautų knygų katalogai. Nuo 1956 m. tuose kataloguose imta skelbti knygas, gautas kitose JAV ir Kanados bibliotekose. Taip metiniai katalogai gavo Nacionalinio suvestinio katalogo pavadinimą (National Union Catalog) [2]. Katalogavimo ir bibliografinių paslaugų augimas skatino platesnio žmonių rato prieinamumą prie bibliotekos kolekcijų. Daugelyje užsienio šalyse buvo sudaromos sutartys su platintojais leidinių apsikeitimui, ne tik KB, bet ir kitoms JAV bibliotekoms. Tam vadovavo KB.
1.8. L. Kvinsis Mumfordas (L. Quincy Mumford)
L. Kvinsis Mumfordas Klivlendo viešosios bibliotekos direktorius 1954 m. paskirtas vienuoliktuoju bibliotekininku. Jau tada jis iškėlė mintį apie naujus Džeimso Medisono rūmus.Plėtėsi vidiniai šalies ir tarptautiniai santykiai su bibliotekomis. 1961 m. įsteigti du pirmi leidinių įsigijimo centrai JAV bibliotekoms Kaire (Egipto sostinėje) ir Naujajame Delyje (Indijos sostinėje). 1966 m. įsteigta Nacionalinė Programa Įsigijimui ir Katalogavimui (National Program for Acquisitions and Cataloging (NPAC)).1960 m. Kongreso bibliotekoje sukurtas MARK katalogas (Macine Readable Cataloging). Tai formatas, kurį skaitė specialios mašinos. Šis formatas greitai tapo standartizuotas visiems naudojantiems Kongreso bibliotekos leidinių bibliografinius duomenis. Nuo 1971 m. oficialus JAV standartas, o nuo 1973 m. – pasaulio. MARC katalogą 1970m. pakeitė CONSER serijų katalogas, skirtas aptarnauti aukštos kokybės bibliografinius dokumentus. Šis projektas buvo OCLC programos dalis.1963 m. įkurtas Vaikų literatūros centras.1967 m. pradėtas vykdyti eksperimentinis projektas Kongreso bibliotekoje, kuriuo buvo norima nustatyti prastos būklės leidinių fondo dydį, bei juos perkelti į kitas laikmenas. Šiandien bibliotekos Išsaugojimo skyrius yra svarbi kaip nacionalinės bibliotekos mokslo ir tyrinėjimų sritis.
Kitas svarbus įvykis įvykęs L. K. Mumfordo direktoriavimo laikotarpiu, tai 1970 Kongreso bibliotekos įstatyminis Kongreso aptarnavimas pakeistas į Kongreso Tyrimų aptarnavimą. Bibliotekos funkcijos skirtos daugiau politiniams tyrinėjimams ir analizėms, bei tiesioginį paslaugų teikimą kongreso nariams ir jo komisijoms.1.9. Danielius Dž. Borstinas (Daniel J. Boorstin)
Istorikas Danielius Dž. Borstinas bibliotekininko veiklą pradėjo 1975 m. Jis didelį dėmesį sutelkė į ryšius su mokslininkais, autoriais, leidėjais, kultūros lyderiais ir jų tarpusavio bendradarbiavimą.1980 – 1982 m. pastatytai Džeimso Medisono rūmai. Jų atidarymas įvyko 1983 m. Kongreso bibliotekos kolekcija tolygiai augo. Jos finansavimas 1975 m. buvo $ 116 milijonų, o 1987 m. – $ 250 milijonų. Svarbus bibliotekos automatizacijos žingsnis buvo kompaktinių diskų (CD-ROM) įdiegimas. Jie pradėti naudoti nuo 1984 m. [5]. Biblioteka garsėjo kaip turinti didžiausią pasauly multimedijų kolekciją; kaip vedančioji institucija tautinės intelektualinės visuomenės augime.
1.10. Džeimsas H. Bilingtonas (James H. Billington)
Dabartinis bibliotekininkas – istorikas Džeimsas H. Bilingtonas šį darbą pradėjo 1987 m. Jis iškėlė keletą svarbių uždavinių: valdymo ir organizavimo problemos; kuo plačiau naudoti bibliotekos turimus resursus, daryti juos tiesiogiai prieinamus visai tautai; naujų technologijų kūrimas, kurios padėtų spręsti visus šiuos klausimus. 1988 m. įsteigiamas skaitymo mašinų skaityklos salė, kad bibliotekos lankytojai galėtų naudotis mikrokompiuterinėmis programomis, informacijos ar duomenų failais, kompaktais ir video diskais.1990 m. eksperimentinis projektas Amerikiečio Atmintis (American Memory) aprūpino mokyklų ir kitas bibliotekas pasirinktomis KB kolekcijos elektroninėmis kopijomis. Tai mokomoji programa. Prie šio projekto vėliau (1991 m.) prisidėjo dar 50 valstybinių bibliotekų.Sustiprintas kultūrinės kolekcijos programavimas ir įsteigtas žinomas pirmas Mokomasis centras (Educational Office). Visa tai vedė prie Plėtros skyriaus įsteigimo 1988 m.1991 m. Džeimsas H. Bilingtonas pasiekė padidinto KB 12% finansavimo, kad padarytų fondus labiau prieinamus.CONCER serijų projektas 1970 m. pakeitęs MARC programą, 1986 m. pervardintas į interaktyvių serijalinių leidinių programą. 1997 m. tapo bendro katalogavimo bibliografavimo komponentu. Dabar ši programa sudaro periodinių leidinių straipsnių duomenų bazę.
Bibliotekos branduolį sudaro elektroninis katalogas. Stengiamasi išlikti universalia biblioteka, renkančia spausdintas laikmenas įvairiomis formomis. Nuo pat Tomo Džefersono laikų remtasi jo idėjomis, kad demokratija priklauso nuo žinių ir tai visais laikais lieka svarbiausia.2. KOLEKCIJOS
Didele apimtimi ir įvairumu fondai šią biblioteką daro pačia didžiausia biblioteką pasaulyje. Tai universali kolekcija: įvairiom kalbom, įvairių sričių, taip pat tiriamąja medžiaga daugiau kaip 450 kalbų ir įvairiose laikmenose. Tik užsienio medicinos ir žemės ūkio literatūrą kaupia Nacionalinė Medicinos biblioteka ir Nacionalinė žemės ūkio biblioteka.Kolekcijos augimas vyksta nuolat. Fondai pasipildo per Įsigijimo programą, kuri yra išplėsta visame pasaulyje ir bendradarbiauja daugiau kaip su 50 tūkstančių užsienio vyriausybių ir institucijų keičiantis tyrinėjimų medžiaga; dovanomis; pirkiniais; perdavimu nuo kitų Amerikos valstybinių agentūrų; ir saugojamų autorinių teisių. Beveik kiekvieną dieną biblioteka pasiekia apie 31 tūkstančių naujų laikmenų ir tik apie 7 tūkstančius iš šių laikmenų tampa dalimi pagrindinės kolekcijos.1992 metais biblioteka įsigijo 100 milijonų įrašų. Rinkinį dabar sudaro apie 15 milijonų knygų, 39 milijonų rankraščių, 30 milijonų fotografijų, 4 milijonai žemėlapių, daugiau kaip 3,5 milijono muzikinių kūrinių, ir daugiau kaip 0,5 milijonų kino filmų. Bibliotekos rinkinį sudaro daugiau kaip 5.600 inkunabulai (knygos iki 1500 metų) pati didžiausia Vakarų pusrutulyje ir jos žemėlapių, atlasų, laikraščių, muzikos, kino filmų, fotografijų, ir mikroformų kolekcijos tikriausiai pačios didžiausios pasaulyje. Be to bibliotekoje dar yra laikraščiai, atspaudai, emblemos, piešiniai, garsinės knygos, techniniai pranešimai, vaizdo įrašai ir diskai, kompiuterinės programos, ir kiti garsiniai, vizualiniai, ir spausdintiniai duomenys.Pilniausi rinkiniai yra iš Amerikos istorijos, politikos, literatūros; muzikos; geografijos; įstatymų ir ypač užsienio šalių įstatymų; ekonomikos; Amerikos genealogijos ir chronologijos; Amerikos visuomeninių dokumentų; publikacijų mokslo organizacijų iš viso pasaulio; mokslo istorijos; bibliotekų ir bibliotekinių veikalų; ir bibliografijos visais klausimais. Papildomai dar asmeniniai dokumentai Amerikos prezidentų;, bibliotekos rankraščiai, apimantys straipsnius žymių asmenų, daugiausia Amerikiečių esančių vyriausybėje, menininkų, mokslininkų.
Daugelis rinkinių užsienio kalbom taip pat išskirtini. Tai emigrantų ir kitų rašytojų iš Kinijos, Rusijos, Japonijos, Korėjos ir Lenkijos išleistų knygų rinkiniai jų kalba. Kongreso Bibliotekos ištekliai suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: bendras ir slaptas knygų ir brošiūrų rinkinius, kurie prieinami bibliotekos katalogais ir paieškos sistema skaityklų salėse; kita kategorija – specialaus formato, kalbos ir kolekcijos priklausomybės, kurie prieinami per įvairius katalogus ir iš saugyklų į specializuotas skaityklas yra atsiunčiami specialia įranga. Specialią kolekciją sudaro žemėlapiai, kino filmai, muzika, fotografija, spausdintinė medžiaga ir didžiausią dalį užima autorinių teisių saugykla [3].3. ŠIANDIENINĖS BIBLIOTEKOS VEIKLA
3.1. Kongreso bibliotekos misija ir prioritetai
Nacionalinės bibliotekos misija – didinti bibliotekos išteklių prieinamumą kongresui ir Amerikos žmonėms; išlaikyti ir išsaugoti universalias žinias ir kūrybinį potencialą ateinančioms kartoms.Strateginiai prioritetai:1) Išskirtinė teisė JAV kongresui į Kongreso Bibliotekos žinias ir kūrybinį potencialą.Kongresas – JAV įstatymų leidybos institucija. Biblioteka, esanti universalių žmonijos žinių ir Amerikos žmonių kūrybinių darbų saugykla, turi svarbiausią misija padaryti tuos šaltinius prieinamus, juos identifikuoti, analizuoti ir perrašyti informaciją į kitas laikmenas. Kuo išsamiau pateikti informaciją įstatymų leidybai, išrinktiems Amerikos tautos atstovams.2) Rasti, sisteminti, patikimai saugoti, išlaikyti dabar ir ateičiai kongreso ir tautos naudojimui: – visapusišką Amerikos istoriją ir kūrybinį potencialą. Šiuos dokumentus reikia sutvarkyti intelektualinės atsakomybės apsaugos teisėm, pagal Autorinių teisių įstatymą, ir kaip istorinius dokumentus svarbius mokslo vystymuisi ir naudingus menui. – universalūs fondai žmonijos žinių. (Išskyrus žemės ūkio ir medicinos dokumentus. Juos kaupia Nacionalinė Žemės Ūkio Biblioteka ir Nacionalinė Medicinos Biblioteka). Pateikiant universalius fondus yra svarbu sudaryti ir galimybes būtinas kongreso darbui tam įsteigta įstatyminių darbų Tyrinėjimo tarnyba, vyriausybei — Teisinė biblioteka, Federalinių tyrinėjimų skyrius ir bendrų paslaugų tarnyba. Fondai turi būti įvairiapusiški, kad spėtų su vis didėjančiu informacijos kiekio augimu.
Kongreso Biblioteka – vienintelė biblioteka pasauly, kuri renka įvairias laikmenas.3) Maksimalus priėjimas prie fondų prioritetų tvarka: a) kongresui; b) Amerikos vyriausybei; c) visuomenei. Suvienodinti tikslai numato viešas bibliotekos paslaugas tokias, kaip katalogavimas ir atsakymai į užklausas, ir ji yra pajėgi teikti jas kiek tik įmanoma visoms šioms grupėms. Papildomai vietoje išlaikoma Nacionalinė skaitmeninė biblioteka, kuri aprūpinta atskira elektronine prieiga prie svarbesnių, įdomesnių dokumentų apie Amerikos istoriją ir kultūrą. Ja naudojasi vietos mokyklos, bibliotekos, verslininkai ir vartotojai namuose. Pastarieji būdami atokiose vietovėse, visada turėję teisę skaityti tik skaitymo salėse, dabar gali patys dokumentus interpretuoti, pertvarkyti ir naudoti individualiai pagal savo poreikius.Biblioteka turi keletą centralizuotų nacionalinių funkcijų: bibliografinių standartų nustatymo, numatyti subsidijų katalogą, eksponatų ir įrašų saugojimas apsaugotų autorinėmis teisėmis, sukūrimas ir įgarsinimas garsinių skaitomųjų duomenų akliems ir fiziškai neįgaliems asmenims.4) Pridėti interpretacijas ir šviečiamąją reikšmę pagrindiniams bibliotekos resursams, kad padidėtų kūrybinio darbo ir intelektualinės reikšmės kokybė gaunama iš šių resursų ir nušviesti bibliotekos įnašo svarbą nacionalinėje plotmėje ir vystymesi. Trys esminiai aspektai prieinami per KB: – platesnis panaudojimas kongreso, vyriausybės narių ir asmeninio sektoriaus specialių laikmenų ir užsienio kalbomis rinkinių: – platesnis panaudojimas Kapitolijaus kalvos mokslininkų tarpdisciplininių, kultūrų kryžkelių, multimedijų, daugiakalbių ir perrašytų į kitas laikmenas dokumentų, kurie yra svarbūs kongreso pamąstymams ir nacionaliniam saugumui; – visuomenės platesnis naudojimas programų, kurios skatina žinių poreikį, skatina platesnį asmenų rato naudojimąsi fondais bibliotekoje ir internete.Bibliotekos kadrai padidino jos reikšmę, kaip vedliai padedantys daugeliui žmonių rasti reikiamas laikmenas plačiame nerūšiuojamos informacijos sraute. Tai reikalauja ne tik tobulinimosi ir kadrų perkvalifikavimo, bet ir palengvina būdus kaip plačiau ir sistemingiau naudoti tyrinėtojų išskirtas laikmenas, kurias turi tik ši biblioteka. Programos skirtos plačiai visuomenei, parodų ar publikacijų būdu, demonstruoti žinias ir pilnaverčius fondus [3].3.2. Infrastruktūra
Kad biblioteka įgyvendintų šią misiją ir palaikytų šiuos prioritetus, ji turi turėti efektingą infrastruktūrą:1) Mobilizacija ir atgimimas žmogiškųjų resursų visose sferose ir visuose bibliotekos lygiuose. Tai kategorijai svarbūs šie elementai: – komplektavimas, įvertinimas, naudingumas ir atsakingumas tarnautojų objektyviai vertinant žinias ir to darbo atlikimas; – mokymasis, vystymasis, kur būtina, pertvarkyti darbo vietas, norint įvykdyti naujas funkcijas naujais būdais; – teisingumo, lygių galimybių ir santykių įvairiapusiškumas visuose lygiuose ir visuose bibliotekos skyriuose; – ryšių sukūrimas, naudoti įprastas ir ankstesnes konsultacijas, judant naujai ir aktyviau priimti sprendimus vykdant pakeitimus.2) Elektroninių paslaugų pristatymas bibliotekos skyrių aptarnavimui, jų greitumas, kokybiškumas ir ekonomiškumas.3) Paskirstymas ir naudojimas vietos įrangos: – eksponatų išsaugojimas ir prieinamumas, – operacijų efektyvumas, produktyvumas ir kadrų gerovė.4) Šiuolaikinės finansinės ir informacinės sistemų operacijos, kurios palengvintų sprendimų priėmimą ir užtikrintų atsakomybę.5) Efektyvios sistemų apsaugos operacijos, kurios užtikrintų pakankamą prieigą ir tuo pačiu metu suteiktų maksimalią apsaugą priemonėms, duomenims, fondui bei personalui ir naudotojui.Bibliotekoje veikia apie 200 kabinetų mokslininkams ir septyni stambūs skyriai: (1) administracinis (2) Kongreso tyrimų tarnyba (3) Autorinių teisių centras (4) Infrastruktūros (5) Įstatyminė biblioteka (6) Paslaugų skyrius (7) Strateginių iniciatyvų skyrius [3].
3.3. Skaityklos ir salės
Bibliotekos skaityklos salės tai pirmosios durys į bibliotekos turimus resursus. Čia pateikiama daug nepriklausomos informacijos labai plačiu diapazonu kalbiniu, kultūriniu atžvilgiu.Kongreso bibliotekoje iš viso yra 21 skaityklų salės. Kai kurios skaityklų salės yra nepaprastai puošnios, ištaigingos [16]. Ypač įspūdinga Didžioji salė Tomo Džefersono rūmuose, pastatyta 1890m. Puošta itališkuoju renesanso stiliumi. Jos aukštis nuo marmurinių grindų iki stiklinio stogo siekia 22,86 metrus. Marmurinių stulpų, laiptų, mozaikų, paveikslų ir skulptūrų didingumas šį pastatą daro vieną iš gražiausių JAV. „Lobių galerijoje“, esančioje pietvakarinėje Didžiosios salės galerijoje ir paviljone, eksponuojami vieni iš vertingiausių dokumentų, kurių parodos yra keičiamos laikas nuo laiko. Tačiau Gutenbergo Bibliją ir Didžiąją Mainzo Bibliją, visada rasite Didžiojoje salėje [3].
Europos literatūros skaitykla garsėja kaip turinti garsiausią pasaulyje Europos istorijos, literatūros ir visuomenės mokslų spaudinių kolekciją. Joje apie 10.000 tomų leidinių, daugiausia informacinio enciklopedinio pobūdžio, tarp jų ir lituanistiniai, apie 5.000 slavų ir baltų periodinių leidinių pavadinimų [4].Dar yra šios salės, kurios įdomios ir vertingos savo įvairumu ir plačia apimtimi: Afrikos ir Vidurio Vakarų skaityklos salė; Azijos skaityklos salė; Ispaniškai kalbančių šalių skaityklos salė; Amerikos folkloro centras; Vaikų literatūros centras; Geografijos ir žemėlapių skaityklos salė; Įstatyminė Bibliotekos skaityklos salė; Vietos istorijos ir genealogijos skaityklos salė; Rankraščių skaitykla; Mikroformų skaitykla; Kino filmų ir Televizijos salė; Laikraščių ir einamosios periodikos skaityklos salė; Menų salė; Spaudinių ir fotografijų parodų salė; Retų ir specialiųjų spaudinių skaityklos salė; Mokslinės literatūros skaityklos salė; Garsinių informacijos įrašų skaityklos salė; Verslo informacijos tarnyba.Kiekvienoje skaitykloje yra įrengtos automatizuotos bibliografinės paieškos programos, kad būtų lengviau rasti reikiamą dokumentą fonduose. Yra atitinkama įranga įvairių laikmenų naudojimui. Virtualūs bibliotekos lankytojai gali iš anksto užsisakyti norimus dokumentus ir vėliau jais naudotis bibliotekos salėse arba interaktyviu būdu naudotis bibliotekos turimais elektroninių katalogų ištekliais (National Digital Library (NDL)).3.4. Renginiai
Internete galima sužinoti ir apie bibliotekos salėse rengiamas įvairias knygos ir meno kūrinių parodas, koncertus, muzikinius vakarus, literatūrinius skaitymus, paskaitas, priėmimus ir pokylius, kuriuose dalyvauja garsūs muzikai, literatai, kritikai, mokslo ir visuomenės veikėjai, užsienio šalių vyriausybių atstovai [4]. 1897 m. prie bibliotekos buvo pastatyta koncertų salė, kur ir organizuojami nemokami, labdaros įvairūs renginiai.Nuo 2002 metų rudens pradedama rodyti koncertus tinkle. Rodomos garsiausios pasaulinės didžiosios muzikos kolekcijos iš KB fondų. Šią vykdomą programą „Aš girdžiu Amerikos dainavimą“ sudaro dvi dalys: tai per pastaruosius penkerius metus Amerikoje vykusių įsimintinų koncertų įrašai, ir šiuolaikiniu, interaktyviu informacijos ryšiu kibernetinėje erdvėje rodomi tiesiogiai vykstantys žymių menininkų koncertai bei pristatant informaciją apie jų veiklą per 75 metus, kuri yra sukaupta bibliotekoje.
Biblioteka kasmet nuo 2000 metų, padedant JAV pirmosios ledi organizuoja „Nacionalinės knygos festivalį“ , kur biblioteka pristato savo leidybinė produkciją, taip pat įdomiausius, spalvingiausius, populiariausius leidinius įvairių autorių ir žanrų, įvairioms amžiaus grupėms ir socialiniams sluoksniams. Nuo 1998 metų biblioteka rengia „Pasaulinės knygos“ parodas. Kurioje įvairios šalys pristato, jų nuomone svarbiausias, įdomiausias knygas Amerikos tautai. Kasmet skelbiama kokia nors viena tema parodai. 2002 m. tema buvo „Tarptautinis daugiakultūralizmas“ [3].Biblioteka savo tinklapyje skelbia ne tik apie dabar vykstančius, bet ir apie iš anksto planuojamus renginius.3.5. Leidybinė veikla
Biblioteka leidžia daug ir įvairių leidinių: apie pačią Kongreso biblioteką, jos kolekcijas ir veiklos sritis, pav.: Džonas I. Kolis. Šiose sienose: užrašai ir citatos bibliotekos pastatuose; Kongreso bibliotekos informacinis biuletenis (LCIB); Interaktyvūs Amerikos tyrinėjimai; ir kiti; informacinius biuletenius informacinių tarnybų — tai periodiniai pranešimai nacionalinių skaitmeninių bibliotekos programų;konferencijų medžiagą ir pranešimus; pav.: seminaras „Skaitmeninių dokumentų katalogavimas“, „Intelektualusis dešimtmetis“ ir kiti;technines publikacijas, įvairūs publikacijų sąrašai — tai knygos centro, aklųjų ir turinčių fizinę negalią nacionalinės bibliotekos ir kitų skyrių publikacijos, pav.: „Tezaurai grafiniams dokumentams: terminai“.. Leidžia ir elektroninius leidinius: LCCN — tai elektroninis žurnalas katalogavimo valdymui. Sprendžia visas šalies katalogavimo problemoms; CONCERline — tai elektroninis puslapis CONCER žurnalo namų lankytojams. Tai daugiausia konferencijų, seminarų pranešimai.Visi šie leidiniai gali būti skirti Kongreso atstovams, bibliotekininkams, besimokantiems ar paprastiems amerikiečiams.
3.6. Katalogai ir katalogavimas
Šiandien svarbiausi vaidmenį katalogavime vaidina skaitmeninės technologijos. Katalogavimo valdymo skyrius vykdo bibliotekos fondų bibliografijos kontrolę, stebi visus bibliotekinius ir informacinius pranešimus bei katalogų teorinį ir praktinį vystymąsi.PCC — tai tarptautinė bendradarbiavimo programa, skirta kurti prieigas prie bibliotekos fondų, aprūpinant naudingą, šiuolaikinį ir rentabilų katalogavimą, visoms pasaulio bibliotekoms prieinamais standartais.NUCMC — nacionalinis jungtinis rankraščių katalogas. Tai nemokama bendro katalogavimo programa, kurį sudaro MARC katalogo bibliografiniai įrašai.
CONSER — bendra interaktyvi serijų programa, kurios šaltinis yra aukštos kokybės bibliografiniai įrašai ir katalogavimo serijų dokumentacija. Serijų įrašai sudaro didžiausią failą, kuris apima apie 900.000 įrašų, iš jų 150.000 vien antraščių įrašų. Kasmet ši programa pasipildo daugiau kaip 20.000 naujų įrašų.3.7. Skaitmeninės duomenų bazės ir programos
Nacionalinė skaitmeninė biblioteka (National Digital Library (NDL)) — siekia daryti prieinamas skaitmenines versijas iš unikalių Amerikos kolekcijų. Dabar internete laisvai prieinami milijonai dokumentų iš bibliotekos išteklių. Vien „Amerikos Atminties“ programos duomenų bazėje yra daugiau kaip 7,5 milijonų skaitmeninių įrašų ir daugiau kaip 100 istorinių kolekcijų.Spausdintinų ir fotografijos leidinių programa (PPOC) turi elektroninį katalogą ir skaitmeninius vaizdus bei fotografijas pateikia įvairiuose bibliotekos moduliuose. Apie 50% įrašų yra prieinama bibliotekos skaityklose, kuriems nereikalinga jokia papildoma įranga. Apie 90% įrašų yra su skaitmeniniais vaizdais.THOMAS – duomenų bazė skirta JAV kongresui. Tai teisminės ir teisės srities duomenys internete. Taip pat biblioteka bendradarbiauja su kitom šalim, kad surinktų įstatymus, instrukcijas ir kitus papildomus juridinius šaltinius į Pasaulinį juridinį informacijos tinklą (GLIN).Nacionalinė skaitmeninė informacinė infrastruktūra ir išsaugojimo programa (NDIPP) pradėta 2000 m. Bendradarbiaudama su kitom federalinėm agentūrom ir organizacijom, fiziniais asmenimis įgyvendina šią programą, kurios misija — sukurti nacionalinę strategiją rinkti, saugoti ir archyvuoti nuolat augantį skaitmeninių dokumentų kiekį, ypač tuos, kurie sukurti tik skaitmeniniuose formatuose, dabartinei ir ateities kartoms.Skaitmeninės informacijos paslauga „Klausk bibliotekininką“ įkurta 2002 m. Specialistas šia paslauga suteikia informaciją apie esamus bibliotekos išteklius bei suteikia tiesioginį kontaktą tarp tyrinėtojų ir plačiosios publikos interaktyviu būdu. Šiam projektui buvo sukurta speciali programa, kuri leidžia keistis informacija centralizuotai, kurti pranešimus analizuojant veiklą ir statistiką, pateikti klausimus kolegoms, vidaus ekspertams naudojant sąsajas ir specializuotus tinklus.Skaitmeninė informacinė grupė (DRT) — specialistų grupė, nagrinėjanti tyrinėjimų kelius, kuriais galima naudoti interaktyvias priemones, kad išplėstų bibliotekos paslaugas. Taip pat DRT informuoja apie turimus bibliotekos išteklius, sukuria elektroninę bibliografiją ir aptarnauja virtualios informacijos sritį, užrašo ir redaguoja istorinius ypatumus bibliotekos voratinklyje. DRT atsakinga už bibliotekos aprūpinimą interaktyviais įrašais.
Programa MINERVA sukurta tinklo išsaugojimui, kad pradėtų plačią programą renkant ir išsaugant pirminius išeities įrašus. Siekianti įvertinti, atrinkti, surinkti, kataloguoti, aprūpinti prieigą ir saugoti tuos įrašus.Kad palaikyti skaitmenines duomenų bazes, KB naudoja įvairius standartizuotus vienetus. Biblioteka taip pat įpareigota kurti ir palaikyti standartus visoms JAV bibliotekoms. METS schema — standartų kodavimo aprašymai, administraciniai ir struktūriniai vienetai naudojami xml kalbos schemose Pasaulinio Voratinklio Konsorciumo (W3C). Standartai palaikantys Tinklo vystymąsi ir MARC standartų skyrių Kongreso bibliotekoje sukuria Skaitmeninės bibliotekos federaciją.IŠVADOS
Kongreso Bibliotekos vystymąsi lėmė trys pagrindiniai faktoriai: (1) pasaulinė ir šalies kultūrinis ir ekonominis vystymasis;(2) JAV kongreso politika šios bibliotekos atžvilgiu;(3) bibliotekos vadovų veikla.Manyčiau, kad svarbiausią lemiamą vaidmenį vaidino KB vadovai, kurie buvo plačių pažiūrų. Jie sugebėjo kelti globalinius tikslus aktualius ne tik Kongreso bibliotekai, bet ir visoms kitoms bibliotekoms. Mokėjo tinkamai parinkti darbo komandas tiems tikslams įgyvendinti. Sugebėdavo įtakoti JAV kongreso sprendimus bibliotekos naudai. Nuo pat bibliotekos susikūrimo jos vadovai nuolatos siekė, kad bibliotekos funkcijos būtų plečiamos, diegiamos naujos technologijos. Papildant bibliotekos fondus buvo kuriamos įvairios programos, į kurias įtraukdavo Amerikos visuomenę ir net užsienio šalių atstovybes. Biblioteka neapsiriboja tik savo tautos rėmuose, ji siekia surinkti pasaulinį žmonijos palikimą ir stengiasi jį daryti prieinama visai žmonijai.Visi šie siekiai vedė prie pagrindinio tikslo — tapti nacionaline JAV biblioteka. Šiandien ji taip ir vadinama, nors oficialaus statuso tokio kaip ir neturi. Jos pagrindinė funkcija išliko nuo pat jos susikūrimo, tai yra svarbiausias prioritetas aprūpinti JAV kongreso reikmes.Šiandieninę Kongreso biblioteką, per 200 metų sugebėjusią taip iškilti ir turinčia plačius tikslus ir siekius, aš galėčiau sulyginti tik su antikos laikų žymiausia biblioteka Aleksandrijos Muziejonu.
BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS
1. KVIETKAUSKAS, Laimis. Pasižvalgius po JAV bibliotekas. Tarp knygų, 1991, rugsėjis, p. 12 – 13.2. POŠKUTĖ, Birutė. JAV kongreso bibliotekos katalogai. Tarp knygų, 1993, balandis, p. 18 -20.3. The Library of Congress [interaktyvus]. [Washington, USA], 2002 [žiūrėta 2003 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: .4. VITKAUSKIENĖ, Patricija. Darbymečio mėnuo JAV bibliotekose ir Lietuvių kultūros centruose. Bibliotekų darbas,1990, kovas, p.34 – 35.5. VOROBJOVA E. Stažuotė JAV Kongreso bibliotekoje. Tarp knygų, 1995, rugpjūtis, p. 42 – 43.