KAUNO KOLEGIJA
MEDICINOS IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ CENTRAS
KURSINIS DARBAS
SAVIVALDYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS TEIKIANT SOCIALINES PASLAUGAS
Turinys
I. Pratarmė ……………………………………………………………………3 psl. II. Nevyriausybinės organizacijos. Jų tikslas, funkcijos bei reikšmė visuomenėje… ….………………………………………………………….3 psl. III. Savivaldybės funkcijos sprendžiant miesto socialinius klausimus ……………..…………………………………………….….…5 psl. IV. Vilniaus m. savivaldybės bendradarbiavimas su NVO socialinių paslaugų teikimo srityje ……….………………………………………. …6 psl. IV.1. Nevyriausybinių organizacijų specializacija socialinių paslaugų teikime…………………………………………………………….…10 psl. IV.2. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš savivaldybės biudžeto tvarka…………………………………………………………………14 psl. IV.3. Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo problemos……………………………………………………………15 psl. V. Išvados ………………………………………………………………….….15 psl.Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..17 psl.
I. Pratarmė
Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje bei dirbdamas Vilniaus miestosavivaldybės Socialinės paramos centre, turėjau galimybę gan nuodugniaisusipažinti su visuomeninių organizacijų (trečiojo sektoriaus) veikla beiįtaka visuomenėje. Šią kursinio darbo temą pasirinkau neatsitiktinai: įdomu buvopanagrinėti esamą Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesteveikiančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Savo darbe apsiribojau Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramoscentro bendradarbiavimo su socialinėje srityje veikiančiomis visuomeninėmisorganizacijomis patirtimi, kadangi šis modelis man yra geriausiaipažįstamas.
II. Nevyriausybinės organizacijos. Jų funkcijos, tikslai, bei reikšmė visuomenėje.
Apibrėžti kas yra nevyriausybinė organizacija yra pakankamaisudėtinga, kadangi tai yra – labai plati sąvoka, apimanti daug skirtingųorganizacijų tipų.
Pagrindiniai nevyriausybinės organizacijos požymiai: ✓ savanoriškumas; ✓ valstybinių dotacijų ir subsidijų nebuvimas; ✓ demokratiškas valdymas; ✓ aktyvus dalyvavimas sprendžiant valstybės problemas.
Iš esmės NVO yra tarpininkas tarp piliečio ir sudėtingo valstybės valdymomechanizmo. Tai leidžia veikti vykdomą politiką: įtakoti Seimo,Vyriausybės, Savivaldybės sprendimus bei lanksčiai atstovauti visuomenėsinteresus. Demokratinėse visuomenėse jų vaidmuo itin reikšmingas.Visuomeninės arba nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra piliečių teisiųreiškėjos ir atstovauja platiems visuomenės interesams, juos gina, siekia
įgyvendinti savo tikslus. Dažnai NVO mato problemas ir ieško būdų jasspręsti tose srityse, kurių nepajėgia aprėpti politinės partijos, valdžia.NVO interesų spektras labai platus, aprėpiantis visas gyvenimo sritis.Labai svarbus visuomeninių organizacijų vaidmuo demokratijos bei pilietinėsvisuomenės plėtros procese. Nevyriausybinių organizacijų reikšmė šiuolaikinei visuomenei: ✓ NVO kontroliuoja valdžios institucijas, kurios įgyvendina įvairių politinio ir socialinio – ekonominio gyvenimo sričių uždavinius; ✓ valstybės ir savivaldos valdžiai padeda kurti teisinius pilietinės visuomenės pamatus; ✓ NVO sprendžia nepopuliarias, mažai žinomas problemas, kurios nerūpi kitoms valdžios institucijoms, kadangi tai nėra numatyta jokiame įstatyme; ✓ jų veikimas remiasi išlaidų mažinimo ir ekonominio efektyvumo principais; ✓ jų dėka naujais ir originaliais būdais sprendžiamos aktualios problemos; ✓ į savo veiklą sugeba įtraukti vietos bendruomenės narius, daugiausiai kaip savanorius; ✓ tokiose organizacijose dirbantiems asmenims būdingas jautrumas kitų poreikiams, sugebėjimas keisti požiūrį, lankstumas reaguojant į naujas problemas; ✓ remia ir ugdo lyderius, kurie vėliau gali įsitraukti į politines ir vyriausybines struktūras.1997 m. įsteigta Vyriausybės patarėjo nevyriausybinėms organizacijomspareigybė. Šio plataus spektro veiklą taip pat koordinuoja Nevyriausybiniųorganizacijų informacijos ir paramos centras, kurio misija – plėtotiLietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorių Lietuvoje, teikiantinformaciją ir techninę pagalbą, konsultuojant, rengiant mokymus irleidžiant informacijos leidinius. Anot Nevyriausybinių organizacijųinformacijos ir paramos centro, galima būtų pastebėti ne vieną NVO veiklossocialinės pagalbos srityje problemą, trukdančią sklandžiai dirbti.
Štai keletas minėto centro išskirti bruožai ir problemos: ✓ itin platus veiklos spektras, didelis organizacijų skaičius, daugelio – nepakankamas veiklos efektyvumas; ✓ organizacijų dislokacija didžiausiuose Lietuvos miestuose; ✓ savivaldybės nepakankamai koordinuoja savo veiksmus su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau šioje srityje vyksta nemažai teigiamų procesų, vystosi jų bendradarbiavimas; ✓ nemažai organizacijų dubliuoja viena kitos veiklą;
✓ įstatymais nėra numatytos lengvatos NVO, dirbančioms socialinės paramos srityje; ✓ nepakankamas ryšys su analogiškomis organizacijomis užsienyje (respublikos, miestų ir organizacijų lygiu).III. Savivaldybės funkcijos
sprendžiant miesto socialinius klausimus
Vilniaus savivaldybės struktūra: ➢ Savivaldybės taryba. ➢ Vilniaus miesto valdyba, kuriai priklauso miesto Meras, jo pavaduotojai bei Tarybos komitetų pirmininkai; ➢ Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai priklauso šeši departamentai. koordinuojantys šias savivaldos sritis: ekonomiką, energetiką ir ūkį, kultūrą ir švietimą, miesto plėtrą, teisę bei sveikatą ir socialinę apsaugą. Vilniaus miesto taryboje už socialinę apsaugą yra atsakingasSocialinių reikalų komitetas, kurio pirmininku neseniai išrinktasVikentijus Suchovej. Komitetas savo posėdžiuose svarsto ir priimasprendimus sprendžiant miesto socialinius reikalus Savivaldybei pavaldžių socialinių institucijų veiklą Vilniaus miestekoordinuoja Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas. Remiantis Socialinės paramos koncepcija, savivaldybės atsako užsocialinės paramos teikimą savo teritorijoje. Jos privalo užtikrintiįstatymų numatytą socialinę paramą, organizuodamos privalomųjų paslaugųteikimą bei mokėdamos pašalpas, steigdamos bendruomenėse reikiamastarnybas. Pagal socialinių paslaugų įstatymą, savivaldybės privalo rengtisocialinių paslaugų teikimo programas, organizuoti socialinių paslaugųteikimą, rinkti ir analizuoti informaciją apie asmenis, kuriems reikiasocialinių paslaugų, testuoti asmenų, kurie kreipiasi dėl socialiniųpaslaugų, pajamas bei turtą, steigti, reorganizuoti bei likviduotisavivaldybės socialinių paslaugų institucijas, pagal kompetencijąkontroliuoti socialinių paslaugų teikėjų veiklą, teikti, platintiinformaciją apie socialines paslaugas. 1998 metais buvo priimtas apmokėjimo už socialines paslaugasįstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, gyventojai turės apsimokėti užvalstybinių ar savivaldybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijųteikiamas paslaugas. Nuo mokesčio atleidžiami tik mažiausias pajamasgaunantys gyventojai. Įstatymo tikslas – į socialinių paslaugų teikimąmaksimaliai įjungti nevyriausybines organizacijas, kurios už teikiamaspaslaugas taip pat gautų atitinkamo dydžio mokestį. Šiuo būdu bus išplėstosgyventojų galimybės rinktis paslaugų teikėją pagal gyvenamąją vietą,
paslaugų kokybę, įvairovę ar kitus lemiamos reikšmės turinčius kriterijus.IV. NVO ir savivaldybės bendradarbiavimas
socialinių paslaugų teikimo srityje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kvietimas kurti “atvirą irharmoningą pilietinę visuomenę” šalies vyriausybę įpareigoja sudarytisąlygas, kuriose tokia visuomenė galėtų būti sukurta. Šie Konstitucijosžodžiai reikalauja, kad būtų sukurtas stiprus ir efektyviai veikiantis NVOsektorius. Savivaldybė kuriant šį sektorių gali prisidėti noriaibendradarbiaudama, juk pagrindinis bendradarbiavimo kriterijus – NVO naudaveiklos nauda miestui bei jo gyventojams. Savivaldybės ir NVObendradarbiavimas turėtų apimti visas galimas bendruomenės veiklos sritis,tame ir socialinių paslaugų teikimą.
Efektyvaus bendradarbiavimo principai: • Partnerystė – savivaldybės, jos institucijų ir NVO lygiavertis bendradarbiavimas, vengiant tarpusavio konkurencijos; • Subsidarumas – savivaldybių parama bei parama NVO, sprendžiant jų problemas; • Viešumas – abipusis įsipareigojimas teikti informaciją. Bendradarbiavimo formos: 1. NVO interesų atstovavimas; 2. Finansinė parama; 3. Nefinansinė parama: 3.1. savivaldybės pagalba NVO gaunant patalpas veiklai lengvatinėmis sąlygomis; 3.2. bendradarbiavimo veikla, skirta savivaldybės ir NVO veiklos efektyvumui stiprinti; 3.3. bendradarbiavimas siekiant užmegzti tarptautinius ryšius. 3.4. kita pagalba plėtojant NVO veiklą.
Socialinių paslaugų teikimas – viena naujausių Lietuvoje veikiančiųNVO veiklos sričių.
1996 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymeNr. I-1579 numatyta, kad savivaldybės, organizuodamos socialinių paslaugųteikimą, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis beireliginėmis bendruomenėmis. Šis įstatymas yra pagrindas, kuriuo remiasinevyriausybinės organizacijos, teikdamos socialines paslaugas visuomenei.
Kaip rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuoseSocialinių paslaugų infrastruktūros plėtros nuostatuose, “LietuvosRespublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programoje” numatyta, kadplėtojant socialines paslaugas, būtina decentralizuoti socialinių paslaugųteikimą: – skatinti bendruomenės socialinės infrastruktūros formavimąsi; – remti socialinių paslaugų programas apskrityse ir savivaldybėse; – teikti socialines paslaugas partnerystės principu – į socialinių paslaugų tiekimą įtraukti nevyriausybines organizacijas; – parengti decentralizuotos socialinių paslaugų sistemos plėtojimo standartus. Norint pagerinti socialinių paslaugų sistemos efektyvumą, būtina į
socialinių paslaugų teikimą įtraukti vietinę bendruomenę ir nevyriausybinesorganizacijas. Taip tiksliau įvertinami žmonių poreikiai, taikomoslankstesnės darbo formos, skatinama žmonių iniciatyva bei atsakomybė. Kartusudaromos sąlygos teikti paslaugas toms žmonių grupėms, kurioms tolabiausiai reikia. Darbui su rizikos grupėms priklausančiais asmenimislabiausiai tinka labdaringos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai,nes su tokiais asmenimis yra paprastesnis kontaktų užmezgimas konkrečiospagalbos suteikimu. Be to, pokyčiai vietiniame lygyje skatina žmoniųsocialinį aktyvumą, sukurdami sąlygas nuolatinei socialinei raidai. Vilniaus miesto savivaldybėje su nevyriausybinėmis organizacijomis,teikiančiomis socialines paslaugas, bendradarbiauja Socialinės paramoscentras, kuris, pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 04 08 sprendimą Nr.546V “Dėl Socialinės rūpybos, globos ir pašalpų centro pervadinimo beinuostatų tvirtinimo”:1. Teikia Valdybai siūlymus dėl Savivaldybės paramos nevyriausybinėms organizacijoms.2. Koordinuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą socialinėje srityje.3. Organizuoja socialinio darbo savanorių veiklą bei inicijuoja bendruomenės savipagalbos judėjimą. Socialines paslaugas ir kitokią pagalbą vietos bendruomeneiteikiančios NVO turi gan ribotas galimybes gauti finansinę paramą ištarptautinių ar užsienio rėmėjų bei nacionalinio valstybės biudžeto lėšų.Tai sąlygoja jų darbo specifika, menkesni ryšiai, silpnesnis užsienio kalbųžinojimas. Iš didžiųjų rėmėjų prašydamos paramos, įvairių miestų ir rajonųNVO labai konkuruoja tarpusavyje – paklausa žymiai viršija pasiūlą(tarptautiniai bei nacionaliniai fondai dažnai tegali finansuoti 10%pajėgių projektų). Nevyriausybinių organizacijų tinklas turėtų apraizgyti visą valstybėsteritoriją, neaplenkdamas mažiausių miestelių, o ne koncentruotisdidmiesčiuose. Tačiau tokioms piliečių iniciatyvoms realizuoti beiįtvirtinti reikalingos lėšos. Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių santykiai neužsibaigiavien finansinės paramos ar socialinių paslaugų kontraktų klausimais.Savivaldybės – svarbiausia vieta, sprendžiant nevyriausybinių organizacijųpatalpų klausimus; savivaldybės turi teisę atleisti NVO įmones nuomokesčių. Būtent per nevyriausybines organizacijas piliečiai galiorganizuotai atstovauti visuomenės interesus ir lūkesčius bei daryti įtakąpriimant sprendimus. Demokratija gyvuos, jei dauguma piliečių jausis turįsąlygas ir galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, padėti savoartimui, tiesiogiai prisidėti sprendžiant jiems opias ir reikšmingasproblemas. Iki 1991 metų Vilniaus miesto savivaldybė nuolat finansuodavoseptynias organizacijas. Tai buvo nevyriausybinės organizacijos,apjungiančios asmenis su negalia: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga,Lietuvos invalidų draugija ir kt. Iki nepriklausomybės paskelbimo minėtosorganizacijos iš savivaldybės gaudavo šimtaprocentinį finansavimą. Tačiaujei organizacijos veikla yra remiama visu šimtu procentų, šių organizacijųnegalime vadinti nevyriausybinėmis, jų statusas nėra aiškiai apibrėžiamas.Todėl iki šiol yra sprendžiamas klausimas, kokiu būdu efektyviausiai galimaorganizuoti nevyriausybinio sektoriaus organizacijų rėmimą iš miestobiudžeto. Buvo nuspręsta, kad visuomeninių organizacijų ir trečiojosektoriaus bendradarbiavimas turėtų būti suprantamas tik kaip savivaldybėsteikiama parama. Kad bendradarbiavimas vyktų kiek įmanoma efektyviau, būtųsurenkama kiek galima daugiau informacijos apie organizacijos veiklą,vykdomus projektus, rengiamas nesudėtingos paraiškos formos. Taip patkasmet skelbiami finansuojamos veiklos prioritetai Vilniuje, pagal kuriuoskonkurse dėl dalinio nevyriausybinių organizacijų finansavimo yra teikiamapirmenybė:1. Atitikimas Vilniaus m. socialinės apsaugos programos.2. Paslaugos kaina (nors ją įvertinti pakankamai sudėtinga, tai vyksta lyginant siūlomų paslaugų kaštus su kitų organizacijų tiekiamų analogiškų paslaugų kaštais).3. Finansavimas iš kitų šaltinių, tapęs aktualus nusprendus atsisakyti šimtaprocentinio finansavimo.4. Paslaugų gavėjų skaičius.5. Personalo kvalifikacija.6. Programos tęstinumas.7. Programos aktualumas.8. Savanorių dalyvavimas. Kasmet Vilniaus miesto valdyba svarsto nevyriausybinių organizacijųprojektų dalinio finansavimo teikimą. 2000 03 23, sprendimu Nr. 633V,buvo nuspręsta skirti865 080 Lt nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti iš Socialinėsparamos centrui numatytų asignavimų 2000 m.
Paveiksle Nr.1 pavaizduota nevyriausybinių organizacijų rėmimo išsavivaldybės biudžeto dinamika. Nuo 1994m. iki 1999m. lėšos, skirtos
nevyriausybinėms organizacijoms nuolat augo, tačiau 2000m. Vilniaus miestovaldyba skyrė mažesnę sumą, kadangi finansinė padėtis tiek miestosavivaldybės biudžete, tiek Socialinės paramos centre, tapo prastesne neipraėjusiais 1998 – 1999 metais. Tai sąlygojo ir mažesnį 2000m.savivaldybės dalinai finansuotų NVO projektų skaičių. Ši dinamika nuo 1994m. iki 2000m.pavaizduota paveiksle Nr. 2.Ėmus veikti Vilniaus savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo sistemai,dauguma politikų prabilo apie tai, kad toks bendradarbiavimas yraprioritetinė veiklos sritis. Tai – ne tik trečiojo sektoriaus veiklos,indėlio į socialinę sistemą pripažinimas, bet ir ekonominis paskaičiavimas.Išanalizavus socialinių paslaugų sferos veiklos sistemą, buvo nustatyta,kad į nevyriausybinių organizacijų rėmimą įdėtas vienas litas, socialiniųpaslaugų duoda už 3,5 – 10 litų. Šio reiškinio nauda yra akivaizdi –vilniečiai gauna daug ir kokybiškų socialinių paslaugų.
IV.1. Nevyriausybinių organizacijų specializacija socialinių paslaugųteikime
Nevyriausybinės organizacijos specializuojasi šių socialinių paslaugųteikime visuomenėje:
1. Vaikų globa ir socializacija. Šioje srityje veikiančių organizacijų yra gausu, įvairi yra jų veikla bei teikiamos paslaugos: nuo būrelių, kultūrinės veiklos bei popamokinio užimtumo iki šeimyninių vaikų globos namų, kuriuose beglobiams vaikams teikiama visapusė priežiūra. Tam tikrame miesto rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja su mokyklomis, seniūnija, vietiniais policijos komisariatais, vaikų teisių apsaugos tarnybomis ir yra neblogai susipažinę su rajone esama vaikų padėtimi, jų galimybėmis turiningai leisti laisvalaikį, interesais. Orientuodamosi į šiuos duomenis, nevyriausybinės organizacijos rengia savo veiklos programas, orientuotas į vaikų laisvalaikį bei užimtumą, užsiima prevencine veikla. Vaikų globa dažniausiai užsiima organizacijos, turinčios didesnį metinį biudžetą, gerai žinomos visuomenėje (SOS vaikai, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas, Katalikių moterų sąjunga ir kt.), šias organizacijas paprastai gausiai remia užsienio rėmėjai. Šių organizacijų globojamiems vaikams suteikiama visapusiška priežiūra, jiems
stengiamasi suteikti kuo geresnes ir panašias į namų sąlygas, jaukumą ir šilumą.2. Neįgaliųjų asmenų ugdymo ir globos įstaigos. Programas negalės žmonėms dažniausiai rengia nevyriausybinės organizacijos, į kurias susibūrė asmenys, turintys artimųjų su negalia. Jų veikla skirta negalios žmonių integracijai į visuomenę, švietimui, turiningam laisvalaikio praleidimui. Kita jų veiklos dalis orientuota į pagalbą negalios žmonių artimiesiems – konsultacijos, informacija, tarpusavio palaikymas ir pagalba. Tik susibūrę į bendrijas, negalės žmonių artimieji tampa realia jėga, galinčia daryti įtaką visuomenėje, kovojant už neįgaliųjų integraciją į visuomenę, už jų teises ir stengiantis pakeisti negalės žmonių stereotipus.
3. Paslaugos pagyvenusiems asmenims. Lietuvos visuomenėje gausėjant pagyvenusių žmonių skaičiui, vis didesnė reikšmė teikiama jų vietos visuomenėje suradimui bei stabilizavimui. Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios paslaugas pagyvenusiems asmenims, sudaro jiems galimybę reintegruotis į bendruomenę, sprendžia jų užimtumo, saviraiškos problemas, inicijuoja savipagalbos judėjimą, šelpia ir teikia paramą bei labdarą vienišiems pagyvenusiems asmenims.
4. Darbas su rizikos grupių žmonėmis. Tai – viena iš naujausių ir besivystančių nevyriausybinių organizacijų veiklos sričių. Daug pavojų visuomenėje kelia alkoholizmas, narkomanija, AIDS, sudėtinga yra bausmę atlikusių asmenų padėtis. Viena iš pagrindinių veiklos sričių šioje sferoje yra prevencijos funkcija. Kadangi prevencinę veiklą reikia pradėti vystyti su kuo jaunesniais asmenimis, pagalba rizikos grupių asmenims siejama su prevenciniu darbu su vaikais ir paaugliais. Svarbus yra veiklos tęstinumas, kai vystoma savipagalba: asmenys, turėję alkoholizmo ar narkomanijos problemų padeda kitiems įveikti panašius sunkumus. Dalis organizacijų dirba tiek su asmenimis, turinčiais priklausomybę, tiek su jų artimaisiais, aplinka. Alkoholikų bei narkomanų žmonoms, vaikams, motinoms lygiai taip pat reikalinga parama, konsultacijos, informacija.
5. Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra. Valstybinių ir savivaldybės įstaigų bendradarbiavimu su nevyriausybinėmis organizacijomis teikiant bendruomenei socialines paslaugas remiasi socialinės infrastruktūros kūrimas bendruomenėje.
Socialinių paslaugų teikimo bendruomenėje tinklo pagrindiniai principai yra šie: 1. Išskiriami prioritetiniai poreikiai bendruomenėje – kokioms klientų grupėms ir kokios paslaugos pirmiausiai turi būti teikiamos. 2. Socialinių paslaugų sistemos ryšiai ir bendradarbiavimas su kitomis sistemomis. 3. Prevencinė socialinių paslaugų tinklo funkcija. 4. Atskleidžiami ir maksimaliai panaudojami vidiniai sistemos rezervai. Norint sukurti efektyvų socialinių paslaugų tinklą bendruomenėje, būtina nuodugniai ištirti bendruomenės galimybes, esamus poreikius. Socialinių paslaugų poreikio ištyrimo, paslaugų teikimo negalima įsivaizduoti be toje teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurios socialinių paslaugų infrastruktūros plėtroje dalyvauja perimdamos dalį funkcijų iš valstybinių bei savivaldybės institucijų (delegavimo principas), bendradarbiaudamos teikiant paslaugas bendruomenėje (kooperacijos principas).Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybė 2000 metaisdalinai finansavo 58 NVO projektus. Paveiksle Nr.3 pavaizdavau kiekprojektų gavo dalinį finansavimą, priklausomai nuo organizacijųspecializacijos srities teikiant socialines paslaugas.
Kaip matome, daugiausiai dalinai finansuoti buvo projektai vaikų globosspecializacijossrityje – 21. Tačiau ne šiai sričiai buvo skirta daugiausiai lėšų. Kaipžinia daugiausiai ne tik lėšų, bet ir dėmesio bei pasirengimo reikalaujapaslaugų teikimas asmenims, turintiems negalią, todėl šiai specializacijossričiai buvo skirta didžioji dalis lėšų iš biudžeto, skirto NVO projektųdaliniam finansavimui, kurio padalijimas pavaizduotas paveiksle Nr. 4.
IV.2. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš savivaldybės biudžeto tvarka
Vilniaus miesto Socialinės paramos centras kasmet rengia ir tobulinanevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo iš Vilniaus miestosavivaldybės biudžeto ir nebiudžetinių lėšų tvarką. Pagal jį, kasmet ikiliepos pirmosios dienos Vilniaus miesto tarybos komitetai pagal savokompetenciją svarsto ir tvirtina nevyriausybinių organizacijų projektųeinamųjų metų finansavimo prioritetus. Iki liepos 15 d. per žiniasklaidąbus paskelbiamas NVO projektų finansavimo iš savivaldybės biudžetokonkursas ir prioritetai. Konkursui paraiškas gali pateikti Vilniujeveikiančios nevyriausybinės organizacijos – labdaros fondai, visuomeninėsorganizacijos, asociacijos, tautinės bendrijos, religinės ir tautinės
bendrijos, klubai bei bendrijos, nevyriausybinių organizacijų įsteigtosviešosios įstaigos. Iki spalio pirmosios dienos Nevyriausybinėsorganizacijos teikia paraiškas dėl projektų finansavimo. Konkursuipateiktus nevyriausybinių organizacijų projektus vertina Mero potvarkiusudaryta Projektų vertinimo komisija. Kiekvieną nevyriausybinėsorganizacijos projektą vertina ne mažiau kaip du ekspertai. Komisijosnariai projektų vertinimą balais pateikia užpildydami vertinimo formas,kuriose bus išvardinti vertinimo kriterijai bei prioritetai. Komisijosrekomendacijos pateikiamos svarstyti Vilniaus miesto komitetuose. Komitetairekomenduoja projektų finansavimo dydį tvirtinti miesto Valdybai, kuri irtvirtina galutinį projektų finansavimo dydį. Nevyriausybinių organizacijųprojektai iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto lėšų gali būti finansuojamitrejopai:1. Skiriant nedideles dotacijas pirmą kartą finansinės paramos į savivaldybę besikreipiančioms arba tik pradedančioms darbą nevyriausybinėms organizacijoms,2. Skiriant dalinį projekto finansavimą;3. Finansuojant paslaugų teikimą, savivaldybei delegavus paslaugų teikimą sėkmingai veikiančiai, patyrusiai organizacijai, bendradarbiaujančiai su savivaldybe. Dėl projektų finansavimo bei vykdymo sutartis su nevyriausybinėmisorganizacijomis sudaro atitinkami savivaldybės daliniai, kurie kontroliuojanevyriausybinių organizacijų projektų vykdymą bei komitetams teikiapasiūlymus dėl projektų tęstinumo. Savivaldybės biudžeto lėšasnevyriausybinės organizacijos gali naudoti tik paprastosioms išlaidomspadengti. Savivaldybė nefinansuoja nevyriausybinių organizacijų pagrindiniokapitalo įsigijimo, kapitalinės statybos darbų bei materialinės paramosprojekto dalyviams.IV.3. Vilniaus miesto savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo problemos
Pagrindinės problemos, iškylančios savivaldybei bendradarbiaujant suvisuomeninėmis organizacijomis yra šios: ne visų organizacijų atstovai norimokytis vadybos, buhalterinės apskaitos, kurios yra būtinos tam, kadsavivaldybė galėtų vykdyti organizacijos veiklai skirtų lėšų panaudojimokontrolę. Kyla nemažai problemų, kai nevyriausybinės organizacijos,gavusios finansavimą iš savivaldybės, ignoruoja buhalterinę lėšų apskaitąir absoliučiai jos netvarko, tuo sukeldamos nemažai problemų savivaldybei.Kita vertus, dažnai nevyriausybinės organizacijos neturi ilgalaikės savoveiklos strategijos. Sudėtinga yra remti ilgalaikius projektus, nes reta
nevyriausybinė organizacija apibrėžia strateginius savo veiklos planusV. Išvados
Sprendžiant iš nevyriausybinių organizacijų rėmimo iš Vilniaus miestobiudžeto dinamikos bei valdininkų pastangų įtraukti visuomeniniųorganizacijų atstovus į miesto socialinių reikalų sprendimą, trečiojosektoriaus reikšmė mūsų visuomenėje didėja. Remiantis tyrimo duomenimis,visuomeninės organizacijos pateisina savivaldybės atstovų į jas sudedamasviltis: jos sėkmingai vykdo savo programose numatytą veiklą, rengia naujusprojektus, plečia savo veiklos sritis, pritraukdamos lėšų iš kitų rėmėjų.Bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis srityje lyginant sukitais Lietuvos miestais bei rajonais toliausiai yra pažengusi Vilniausmiesto savivaldybė, kurios patirtį bendros veiklos socialinėje srityjedrauge su trečiuoju sektoriumi ir apžvelgiau savo kursiniame darbe.Gerindama bendradarbiavimo modelį, ji ieško naujų ir efektyviųbendradarbiavimo su trečiuoju sektoriumi metodų. Dalyvaudamirespublikiniuose seminaruose, Vilniaus miesto savivaldybės atstovaisupažindina suinteresuotus kituose rajonuose bei miestuose veikiančiųsavivaldos institucijų darbuotojus bei visuomeninių organizacijų atstovusir dalinasi šia naudinga patirtimi. Pažangios informacijos skleidimas yranaudingas visuomeninėms organizacijoms, kurios ateityje turės galimybębendradarbiauti su savo miesto ar rajono savivaldybe. Paskatintos valdžiosorganų paramos galės steigtis naujos nevyriausybinės organizacijos, kuriųveikla yra labai reikšminga ypač kaimo vietovėse. Negalima nepaminėtirealios naudos savivaldos institucijoms, kurios spręsdamos vietossocialines problemas galės remtis bei vaisingai bendradarbiauti su tojevietovėje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiaudaugiausiai išloš visuomenė, socialiai remtini, vieniši asmenys, kurieturės galimybę daugiau gauti kvalifikuotos pagalbos.
Naudota literatūra
1. Socialinės paramos koncepcija. 2. Socialinių paslaugų įstatymas. 3. “Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas”, Vilnius 1998 m. 4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas. Vilnius, 1992 m. 5. Vilniaus m. valdybos sprendimas Nr. 1261V “Dėl nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto ir nebiudžetinių lėšų 1999 metais tvarkos tvirtinimo”.
6. Vilniaus m. valdybos sprendimas Nr. 546V “Dėl Socialinės rūpybos, globos ir pašalpų centro pervadinimo bei nuostatų tvirtinimo”. 7. Vilniaus m. valdybos sprendimo “Dėl nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto ir nebiudžetinių lėšų tvarkos tvirtinimo” projektas. 8. Nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo iš nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto ir nebiudžetinių lėšų 1999 metais tvarkos tvirtinimo”. 9. Nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto ir nebiudžetinių lėšų konkurso nuostatai. 10. Kauno NVO paramos centro informacinis biuletenis “Podiumas” 2000, gegužė Nr.:5.———————–[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
Nevyriausybinė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ir(ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškassusivienijimas, sudarytas bendriems narių (ir) klientų poreikiams irtikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai beiįstatymams tenkinti ir įgyvendinti. Tai yra ne pelno siekiantiorganizacija. Tokios įstaigos, kaip labdaros fondai, visuomeninėsorganizacijos, asociacijos, religinės ir tautinės bendrijos, klubai beidraugijos, viešosios įstaigos, kurių įstatai numato, kad minėtųorganizacijų lėšos ir turtas nebūtų perduoti steigėjams, savininkams taippat vadinamos nevyriausybinėmis organizacijomis. Lietuvoje nevyriausybinesorganizacijas įprasta vadinti trečiuoju sektoriumi.
Vietos savivalda pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindųįstatymą – tai Respublikos administracinių – teritorinių vienetų gyventojųir jiems atsakingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla LietuvosRespublikos įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus irįgyvendinti priimtus sprendimus.Savivaldybė – tai administracinio – teritorinio vieneto gyventojų visumasu jų formuojamais valstybės valdžios ir valdymo organais.
Socialinės paslaugos – tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomisnepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Pagrindinis socialinių paslaugų tikslas – patenkinti asmensgyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimosąlygas, kai žmogus pats nepajėgia to padaryti. Galutinis paslaugų tikslas– grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis į
bendruomenę.