Laiškas ant popieriaus
Deja, gūdi tikrovė yra ta, kad ne kažin kas joms tokį laišką ir parašo… Nes, žinoma, sakysite, kad „niekas tokių laiškų šiais laikais neberašo“, ir aš tam visiškai pritariu – jei esate NIEKAS, tai ir nerašykite. Bet jei esate tikras vyras, padarantis gyvenime išvis ką nors, ką būtų verta prisiminti, ranka rašytas laiškas mylimajai yra esminis žingsnis ir bet kuriuo atveju, variantas be pralaimėjimo.
Būtent ranka, nes net įmantriausias šriftas, pasirinktas kompiuteryje, nepademonstruos Jūsų aukštos veiksmų klasės ir neperduos tikro jausmo. Kompiuteryje spausdintas laiškas neprimins Jūsų, kaip jautraus ir mylinčio vaikino, greičiau jau atvirkščiai – atrodysite šaltas, akiniuotas „geek‘as“.
Tekstas, parašytas kompiuteriu, visada kels nevalingą įtarimą dėl autorystės ir adresato, juoba kad „copy/paste“ palengvina rašymą šimtus kartų. Tik žinok, kur gerą frazę rasti! O ir kaip neromantiška skaityti laišką kompiuterio ekrane – paspaudei porą mygtukų, ir – hey, presto! – skaitai sau priešokiais nuo darbų, valgydama sumuštinį ir kalbėdama telefonu.
Vien rankos prisilietimas prie popieriaus, ant kurio rašoma rašalu (o ir krauju), pasiųs jai tą nematomą ugnelę, kuri visada padarys ranka rašytus žodžius tokiais grynais ir tikrais – kaip išdegintais ugnimi. Kompiuteriu rašyto laiško prie krūtinės neprispausi, ir ašaromis jo nesuliesi, ir nedvelks jis Briuselio aromatu…
Kaip pasiruošti?
Taigi, pradžiai pasirinkite popierių (nereikia perspausti ir ieškoti lapo su vandens ženklais – tai ne diplomas), parkerį ir voką. Atgrubę ir sustorėję pirštai? Nenuostabu, po visuotinio kompiuterių paplitimo, visų Europos ir JAV žmonių pirštai nuo trankymo į klavišus per pastaruosius 15 metų pastorėjo keliolika procentų. Rašysena pasidarė it „keverzotumėte vištos koja“, kaip sakydavo mokytoja mokykloje? Bet kuris grafologas į tai pasakytų, kad pasidarėte irzlus, grubus ir nuolatinio streso būsenoje gyvenantis statistinis europietis. Sukate galvą, kokiais kvepalais apšlakstyti laišką? Padėkite dezodorantą atgal ant lentynėlės, nuo jo popierius vaškuojasi, o raidės pasklinda. Bus gerai ir purškalas po skutimosi – juoba jai jis primins Jus tiesiogiai.
Ką rašyti?
Beje, klausiate sunerimęs, iš kur rašyti, jei mylimoji gyvena gretimoje laiptinėje? Iš bet kur, atsakau. Iš trumpalaikės komandiruotės į Briuselį, iš Palangos, iš senelės kaime, iš armijos, iš kalėjimo. Tai visada bus kur kas efektyviau, nei telefono skambutis. Laiškas visada turės kitokį poveikį, pabandykite ir įsitikinsite.
Ir, jei niekada nesate to daręs, nesijaudinkite, niekada nebus per vėlu. Nežinote, ką rašyti? Rašykite apie save per jausmų jai prizmę. Neužmirškite, laiško adresatas yra ji. Jūs esate ją mylintis asmuo.
Todėl:
UŽDUOKITE TONĄ
„Mano meile“, „Zuikuti“ ar kitoks mažybinis kreipinys iškart nuteikia skaitytoją palankiai ir duoda suprasti, kad Jums ji nėra vien „Gerbiamoji Zinaida“, ar „Svetlana“.
NAUDOKITE DIDŽIĄSIAS RAIDES
Pastebėjote, kad šiame straipsnyje aš į Jus kreipiuosi „Jūs“, t.y., iš didžiosios raidės. Tai visada parodo išskirtinumą ir pagarbą. Kaip ir laiške minimi „Tu“ ar „Mes“ – tai visada suteikia daugiau išskirtinumo.
DUOKITE VEIKSMO
Visada lengva rašyti ir įdomu skaityti apie tai, ką veikiate, kokio velnio atsidūrėte Plungėje, ir kaip nuobodžiaujate be jos, kaip jos pasiilgstate, nes aplink Jus – žinia, malonūs žmonės, bet be jos Jums gyvenimas vis tiek nemielas.
BŪKITE PAKYLĖTAS
Cituoti poeziją yra gerai, bet ne puiku, juoba nelengva tinkamas eilutes ir surasti, be to, įmantri poezija visada parodys, kad pernelyg stengiatės (nors, iš kitos pusės, moterims patinka, kai dėl jų stengiamasi, bet išlaikykite ir šiek tiek savigarbos).
Jei esate jaunas, tiks ir eilutė iš Mamontovo kūrybos – jis dainuoja ne apie meilę, bet ilgesį ir vienatvę, kuriuos Jūs dabar išgyvenate, būtent dabar supratote, kaip Jums sunku, bet tai Jums nebaisu, nes turite ją.
BŪTINAI PAMINĖKITE KAŽKĄ RADIKALAUS
Bet kurią poezinę citatą turi sekti tikro vyro vertas teiginys – „aš Tave myliu“ arba „mano jausmą galima apibūdinti vienu žodžiu – meilė“.
PAGRĮSKITE SAVO MEILĘ
Paminėkite kelis jos dalykus, kuriuos mylite ar pasiilgote, tačiau ne fizinius-erotinius, o juoką, plaukus, gerą nuotaiką, žvilgsnį ir pan. Pvz., „kad ir kur bebūčiau, matau Tavo akis“.
KUO DAUGIAU KLAUSTUKŲ
Retoriniai arba neatsakyti klausimai įtrauks ją į žaidimą ir privers suvokti, kad esate pasimetęs, todėl galite nukrypti į šoną ir būti prarastas amžiams – dėl Jūsų taip pat reikia kovoti.
ŽAISKITE SU JOS PASĄMONE
Priminkite jai gerus laikus, praleistus kartu. Tai paprastas, bet veiksmingas triukas, keliantis vieną efektą – jis sušildo ir sukelia jai gerus jausmus. Pvz., „dažnai atsimenu, kai tą saulėtą dieną mes susikibę rankomis bėgome prie jūros“.
ŽVELKITE Į ATEITĮ
Pasvarstymai apie ateitį turi duoti aiškų atsakymą moteriai apie jos biologinius-psichologinius poreikius – „saugumą“ ir „nuoširdumą“. Pvz., „grįšiu, įsidarbinsiu gamykloje“ arba „tikiu, kad mano jausmas Tau niekada neišblės“.
ATSARGIAU SU PAŽADAIS
Kuo daugiau tariamosios nuosakos – tokie žodžiai, kaip „galbūt“, „vieną dieną“ arba „galėtume“ duos jai suprasti, kad dėl Jūsų irgi reikia kovoti. Pvz., „galvoju, kad galbūt vieną dieną Mes galėtumėme sukurti šeimą“.
„SVARBIAUSIOJI EILUTĖ“
Visos moterys yra potencialios motinos. Tai jų darbas. Jūs nieko nežadate, tik užsimenate apie idėją. Pvz., „susilauktumėme vaikų“.
SUBTILI UŽUOMINA APIE SEKSĄ
Dėl kažin kodėl keistos priežasties minėti seksą laiške nėra seksualu. Tačiau užuomina į seksą yra seksualu. Pvz., „noriu prisiliesti prie Tavęs“, „įkvėpti Tavo plaukų kvapo“.
NEVENKITE NUTYLĖJIMŲ Visada palikite savo mylimajai viltį tikėtis kažko daugiau. Pvz., „daug daugiau išsakysiu grįžęs“.
