Jei vyrai – ne kiaulės, tai gal jie ne vyrai?

Trumpai apie evoliuciją.Visai neseniai tarp tūkstančio „meilės siaubo“ istorijų bandžiau rasti tokių, kurių herojams, vyrams, būčiau galėjusi užkabinti medalį. Už narsą, pasiaukojimą, meilę, pagarbą ar tiesiog gerą širdį. Istorijų buvo, bet mažai.

Tačiau ar vyrai kalti? TAIP.

Ar kalti tik jie? NE.

Evoliucija smarkiai pakeitė mus, turiu omeny, žmones. Vyrai pažino savo vertę, o moterys. Na. Šiandien tave dievina, rytoj kala prie kryžiaus, o tu tupi sau ir galvoji: „Gal viskas ne taip blogai?“

Kartas nuo karto susidurdamos su psichiškai nestabiliais vyrais, o tuo labbiau juos įsimylėdamos mes pamirštame įjungti savigarbos raudoną signalą. Ir vietoje to, kad tiesiog apsisuktumėme ant savo dailių batelių ir trenktumėme durimis nedėkingam šunsnukiui prieš nosį, numojame ranka. Juk viskas tada atrodo ne taip jau blogai, ar ne?

Ilgai svarsčiau, kur pakastos šaknys. Ir, matyt, radau siūlo galą. Savo asmeninėje moteriškoje evoliucijoje kažkur dar paauglystėje padarome klaidą. Nusileidžiame. Ir ne tik dėl to, jog susidūrus su pirmu nevykėliu kažkur pilvo apačioje pradeda skraidyti drugeliai, bet ir dėl to, jog nežinome, kaip reiikėtų reaguoti. Ir vis tie nelemti drugeliai.

Atrodo, kad tarsi vieną kartą paslydusios, ir toliau su savimi eksperimentuojame. Tai tau tyla, tai tau scena, ir galiausiai vis tiek kankina bent jau menkas kaltės jausmas, jog, tikriausiai, padarei kažką negerai.

Vėliau, bėgant laikui ir

prisrėbus nemažai „karčios santykių košės“ kaklas išsitiesia. Pradedi pastebėti, jog kažkas vyksta ne taip. Ir tada užduodi esminį klausimą: „Kur dingo normalūs vyrai?“

O vyrai nedingo, tačiau lepinami ir švelniai tyrinėjami jau nuo smėlio dėžės laikų, šie užsiaugina didelius sparnus, kai tu tuo tarpu, vos pradedi pažinti savo jausmus, poreikius, suprasti norus, įvertinti save paprastais natūriniais meilės ir socialiniais vienetais.

Kartais užpuola juodos mintys, jog tų normaliųjų tikrai neliko, tačiau tikrai vertėtų paklausti, kiek dažnai pačios esame normalios.

Taip, vyrai tikrai tapo egoistais, savanaudžiais, nerūpestingais, neatsakingais, per daug gerai apie save galvojančiais.

Tačiau mes bręsdamos, o po to sendamos taip pat neatsiliekame. Tampame piktos, perdėtai rūpestingos, perdėtai atsidavusios, įkyrios, aklos, atsisakančios SAVO ateities ir norų, bandančios pakeisti tai, ko neįmanoma, norinčios manipuliuoti ir gauuti VISKĄ. Sugebančios prisigalvoti nebūtų niekų ir dėl to užpykti!

Tačiau aišku yra viena. Meilė paverčia mus ir kvailiais, ir filosofais, ir geraširdžiais asmeninių meilės pasakų herojais. Ir nesvarbu, ar tai būtų moteris, ar vyras, įsimylėjęs žmogus tampa mielu pakvaišėliu!

Ir problema visai ne tame, jog moterys įgijo galią ir valdžią, ne tame, jog vyrai tapo infantiliais lėbautojais. Tiesiog aplink mus per mažai meilės.

Ji išgaruoja, išeina, pasprunka net nepagauta, versdama jos ieškotojus kartais tiesiog suvaidinti. Būtent meilė yra ta galia, gebanti vesti žmo

ogų per visas paauglystės ir vidutinio amžiaus krizes, per skausmą ir rūpesčius. Ji paverčia vyrus VYRAIS, na o mes, moterys, tiesiog tampame ramesnės

3 thoughts on “Jei vyrai – ne kiaulės, tai gal jie ne vyrai?”

  1. Tipiška moteriška logika. Kodėl seniau nekildavo tokių problemu? O todėl, kad seniau vyro persona tikrai buvo “ant sparnų” o vargšės moterėlės budavo užguitos. Dabargi per keleta dešimtmečių tas moters kaip aukos sindromas išsigimė, trumpai tariant apsikeitė vietomis nekeisdami rolių. Prifarširuotos tų COSMO nesamonių, jūs tiek sau tiek vyrams nervus gadinat. Baisu darosi pagalvojus jei tokia propaganda gali paveikti jau susiformavusius individus, kokia žalą ji padaro jaunajai, dar besiformuojančiai kartai? Jūs pačios vyrus ir gadinat labai puikiai matosi, kaip sumoteriškėjo vyrai ir tai dabar jau jums tampa problema, nors dar visai neseniai troškot jautresnių vyrų, kurie jus suprastu. Šaunu vyrai jus išgirdo subobėjo atsiprašant vėl negerai. Pabaigai reziumuoju – pagrindinė visos idėjos “nebėra normalių vyrų/moterų” yra ta, kad mes tapome per daug išrankūs ir nepriklausomi, neprieraišūs, neliko abipusės pagarbos. Naivu kalbėti apie meilę, niekas neįrodė kad ji egzistuoja, susižavėjimas – taip sutinku yra, o visa kita ką mes vadiname meile ir yra pagarba,prieraišumas,priklausomybė. Bijome įsipareigoti, priimti tą lememą sprendimą. Vis dažniau išgirstu vyrus kalbant kad moteris reikalinga tik kaip sekso ir giminės pratęsimo priemonė, tai va nusibodot mielosios su savo užgaidom, su savo pykčio protrūkiais, smulkmeniškumu. Retas kuris vyras dabar nemoka gaminti valgyti,skalbti, įsiųti sagą ar atlikti kitus, nuo seno priskiriamus meterims, darbus. O dauguma moterų labai mielai prisiima princesės vaidmenį. Aš manu reiktu į kitą žmogų pirma žiurėti kaip į partnerį, su kuriuo galėtum dalintis visais rūpesčiais ir darbais ir gal geriau aš busiu vienas, nei su žmogum, kuris man nuolat priekaištaus dėl smulkmenos, kuris šūkaus dėl nevietoje padėtų raktų, nors iki jos atsiradimo jie visada būdavo ten, kurios neištiks psichozės priepolis, paprašius po beprotiškai sunkios 10 valandų darbo dienos, būk gera paruošk vakarienę šiandien tu…

    Reply
  2. Tu Mariau, esi saliskas. 😉 Tiek vyrai, tiek moterys turi savu pliusu, savu minusu, tai jau pripazinkim taip. O jei zmogus brangus, tai kazkaip ir taikysimes. 🙂 (Tikiuosi…)

    O kaip tau vyrai, kurie neparnesa pinigu namo, geria istisom dienom, ir mylisi su neplautom kojinem…?

    Pripazink, prie vienos tiesos neprieisim, nebent mokslinej arba psichoterapinej literaturoj. ;D

    Reply
  3. Miela Inga, jūs linkusi į kraštutinumus 🙂 nereikia prie normalių vyrų klijuot visokių “latrų” , čia jau tik moters silpnumas manyčiau, kad pamilsta tokius egzempliorius, kaip išvis į juos jums net akys krypsta?? Aš pvz vengiu merginų su “laisvo elgesio” dress kodu. Ką ji man miegamajame galės parodyti, ko pusei Vilniaus nepademostravo eidama gedimino prospektu? O dar neduok dieve tai bus vienitelis privalumas, tai kągi paskui man daryti vietoj fikuso augint 😀 ? Ne, todėl nereikia ieškoti ten, kur vargu ar galėsi ką vertingo rasti, aišku aš nesakau pasitaiko ir ten aukso grūdelių, tad kam važiuoti miško takais, kada autostrada ir arčiau ir greičiau 🙂

    Reply

Leave a Comment