Kam reikia dviejų lyčių ir kuri iš jų svarbesnė?

Kaip teigia vieno žiūrovų pamilto spektaklio herojai: “Pasaulyje yra tik dvi lytys – moterys ir šikniai“. Tam greičiausiai pritaria ne viena moteris, na o dauguma vyrukų – tyliai, ar atvirai piktinasi. Žinoma – tai tik spektaklis. Tačiau ir realybėje mes turime DVI LYTIS, kurios skiriasi – tiek išore, tiek kai kuriais vidiniais dalykais. Todėl kartais mums natūraliai kyla klausimas – kodėl esame dviejų lyčių? Negi negalėtume būti vienodi? Tada nekiltų nesusipratimų ir nepultume teigti, kad moterys ir vyrai kilę iš skirtingų planetų.

Vyriškoji ir moteriškoji lytis vieenodai reikalinga, o todėl ir vienodai vertinga. Tai, žinoma, neturi būti suprantama kaip lyčių tapatumas, nes tik dėl lytinių skirtumų ir turi prasmę dviejų lyčių egzistavimas. Vyrai ir moterys labiau skiriasi nei daugelio gyvūnų vyriškoji ar moteriškoji lytis. Tai pastebėjo dar Charlesas Darwinas, rašęs, kad „tarp žmogaus lyčių yra didesnis skirtumas negu tarp daugelio keturkojų lyčių”.

Lytinius skirtumus ryškiai parodo vyriškosios ir moteriškosios lyties atstovų skaičiaus skirtumai. Jiems apibūdinti naudojamas pirminis, antrinis ir tretinis lyčių santykis. Pirminis, arba apvaisintų kiaušialąsčių, santykis yraa 120—150:100, t. y. pusantram šimtui zigotų, iš kurių galėtų išsivystyti vyriškosios lyties žmogus, tenka šimtas zigotų, iš kurių gali atsirasti moteris. Antrinis, arba naujagimių lyties, santykiu 103-106:100. Šiam santykiui turi įtakos rasiniai ir kiti veiksniai. Lietuvoje šimtui gimusių mergaičių tenka šimtas ket

turi berniukai. Tretinis, arba subrendusių vyriškosios ir moteriškosios lyties atstovų, galinčių turėti palikuonių, santykis įvairiose šalyse nevienodas, tačiau visur žemesnis negu antrinis. Lietuvoje 1000 vyrų tenka 1121 moteris. Didesnis vyriškosios lyties atstovų mirtingumas — ne tik žmogaus savybė. Daugelio žinduolių rūšių gyvūnų patinai gyvena trumpiau nei patelės.

Nevienodą moteriškosios ir vyriškosios lyties atstovų mirtingumą biologas Viktoras Geodokianas tvirtina esant evoliuciškai naudingą būdą prisitaikyti prie aplinkos. Bet kuri gyvūnų rūšis gyvena nuolat kintančioje aplinkoje. O joje išgyvena tie, kurie geba prisitaikyti prie vis naujų aplinkos pokyčių ir išsaugoti jau turimas naudingas savybes. Taigi rūšis turi ir kisti, ir išlikti pastovi. Prieštaringas uždavinys — norint prisitaikyti, keistis, reikia išmėginti aplinką, jos poveikius, o norint išsaugoti, kas įgyta, reikia vengti nežinomų, naujų poveikių. Šiuos uždavinius vyriškoji ir moteriškoji lyttis tarsi pasidalija. Vyriškoji — „kaupia” naują, svarbią rūšiai egzistuoti informaciją, išmėgina aplinką, yra jautresnė jai. Todėl dažniau ir nukenčia. Tačiau tai naudinga visai rūšiai, nes šiuo būdu atrenkamos savybės, kurios pravers ateityje. Moteriškosios lyties uždavinys – išsaugoti vertingą genetinę informaciją ir perduoti ją palikuonims. V. Geodokiano nuomone, informaciją apie aplinką biologinė rūšis pirmiausia gauna per vyriškąją lytį, o informacija iš vienos kartos į kitą „keliauja” per moteriškąją lytį.

Šie bendresni biologiniai dėsningumai gali būti siejami su vyro ir moters organizmų skirtumais. Antai moters org

ganizme medžiagų apykaitos intensyvumas apie 5 proc. lėtesnis nei vyro. O svarbiausia — skiriasi vyriško ir moteriško organizmo genetinė programa, lemianti brendimo tempus. Berniukai gimsta vidutiniškai savaite vėliau už mergaites. Mergaitės 2—3 mėnesiais anksčiau negu berniukai pradeda vaikščioti, 4-6 mėnesiais anksčiau — kalbėti. Prasidėjus lytinei brandai, vystymosi skirtumas sudaro dvejus metus, pasibaigus — kone trejus. Vadinamojo reprodukcinio amžiaus, arba paprasčiau — laikotarpio, kai galima pradėti ir pagimdyti vaiką, trukmė moterims yra 35-40 metų, o vyrams – 45—55 metai.

Kiekviename organizmo lygmenyje – tiek ląstelės, tiek atskiro organo veiklos, tiek ir organizmo sistemų – galima aptikti lytinių skirtumų. Trumpai juos apibūdindami pastebėtume, kad didžiausias vyro ir moters organizmo skirtumas yra ryškesnis moters organizmo funkcijų cikliškumas, o svarbiausias vyriškosios ir moteriškosios lyties skirtumas, nulemtas jau minėtos jų biologinės paskirties išsaugoti reikalingas savybes ir įgyti naujų, — didesnė vyriškosios lyties atstovų įvairovė.

Po tokios gausos mokslinių faktų galima labai paprastai apibendrinti – jei turime dvi lytis – mums jų reikia ir svarbios jos vienodai. Tad džiaukimės tuo ir mėgaukimės šia privilegija.

0 thoughts on “Kam reikia dviejų lyčių ir kuri iš jų svarbesnė?”

  1. Įdomūs faktai. O aš visada maniau, kad žmonijos išlikimui svarbesnė moteriška lytis…

    Ar šiuolaikiniai bandymai visais būdais naikinti lyčių skirtums neprieštarauja gamtos dėsniams?

    Man keisčiausia, kad vyrai vėliau išeina į pensiją nei moterys, nors miršta gerokai anksčiau…

    Reply
  2. Agne, moterys išeina anksčiau į pensiją, nes iki tol ne tik dirba, bet ir atlieka vaikų gimdymo ir auginimo darbą(dažniausiai).

    Reply
  3. Apie tai nesusimąsčiau 😉 Pagalvojau apie pensiją daugiau iš ekonominės pusės: nespėja vyrai senatvėje iš valdžios atgauti, ką užsidirbo 🙂

    Reply
  4. “Agne, moterys išeina anksčiau į pensiją, nes iki tol ne tik dirba, bet ir atlieka vaikų gimdymo ir auginimo darbą(dažniausiai).” Taip, o homo sapiens dar gyvena medžiuose ir minta bananais…. 😉

    Reply
  5. Algi, o man ši mintis nepasirodė primityvi. Viskas tiesiai šviesiai ir teisingai, kiek galima su ta perdėta civilizacija 😉

    Reply
  6. Darau išvadą, kad fantastų, kurie įsivaizduoja, jog pasaulyje galėtų gyventi vien moterys ir sperma mėgintuvėlyje, mintys klaidingos. Tiesiog be vyriškos lyties žmonija neprisitaikytų prie besikeičiančios aplinkos.

    Reply
  7. Pakentėkite dar keletą metelių ir galės moterys daugintis tarp savęs, tik niekada nebegims berniukų. Va tada tai prasidės gėrio ir klestėjimo era be vyrų.

    Reply
  8. Jei butu tik moterys, tai ir prie to prisitaikytumem… aisku kitoks pasaulis butu, ir zmones (zmoges) kitokios, bet manau evoliuciskai atsirinktu kas labiausiai tinka (su stipriausiais lesbietiskais potraukiais isgyventu geriausiai nes neuzpultu depresija del vyru trukumo). Ir visai cia ne fantastika, jei neklystu, yra rusiu, kur 100 pateliu vienas patinelis tenka (kazkokie drugeliai?).

    Reply

Leave a Comment