šventės organizavimas šv. Kalėdos

TURINYS

ĮVADAS ..............................3
1. KALĖDOS ..............................4
2. KALĖDŲ STALAS ..........................5
2.1. SERVIRUOTĖ ..........................5
2.2. APTARNAVIMO METODAS .....................5
3. KALĖDŲ VALGIAI ...........................6
3.1. MANIU ..............................6
3.2. CHEMATIŠKAI PAVAIZDUOTA SERVIRUOTĖ ............7
IŠVADOS ..............................9
LITERATŪRA ..............................10ĮVADAS
Kalėdos – senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų paapročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Šv. Kalėdų dienos šventės organizavimą, 20 žmonių.
Darbo uždaviniai:
1. Valgiaraščio sudarymas.
2. Indų, įrankių, staltiesių ir aksesuarų parinkimas.
3. Stalo serviravimas.
4. Svečių aptarnavimo metodo parinkimas.1. KALĖDOS
Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai , kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius.
Švenčiant Kalėdas kaime, anksti rytą nuimdavo šieną nuo kūčių stalo ir išnešdavo gyvuliams. Nuėmę ši

ieną žiūrėdavo, ar daug sėklelių – grūdų – iš šieno pribiro. Jeigu jų daug rasdavo, tai ateinančių metų derlius bus labai geras. Kūčių stalo šienas buvo padalinamas karvėms, jaučiams ir avelėms. Arkliai to šieno negaudavo, nes Šv. Rašte nerašoma, kad arklys buvo prie gimusio Jėzaus tvartelyje.
Išėję į lauką, žiūrėdavo, koks Kalėdų oras. Jeigu Kalėdos baltos – tai Velykos žalios. Jeigu pasitaikydavo, kad per Kalėdas sniegas dar nebuvo padengęs žemės, tai Velykose tikrai snigs. Žmonės taip pat stengdavosi prisiminti, ar nėra kam nors skolingi. Visas skolas reikėdavo grąžinti prieš Kalėdas, jeigu negrąžinsi – visus metus turėsi vis skolintis ir skolintis.
Vėlesniais laikais žmonės daugiau judėdavo iš namų ir pimąją Kalėdų dieną, tačiau nebuvo užmirštama, kad tai Jėzaus Gimimo šventė. Pvz., kaimynai susirinkdavo į didesnio ūkininko trobą, giiedodavo kalėdines ir kitas šventas giesmes, bendrai pasimelsdavo, o tik tada pasirodydavo muzikantai. Šeimininkas ir šeimininkė pirmieji pradėdavo šokti, tuo atidarydami pasilinksminimą. Tai buvo oficiali advento pabaiga, nes advento metu linksmintis vengiama, arba net draudžiama.
Kalėdų laikotarpis trunka iki Trijų Karalių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkių darbų – per daug šventa.
Kalėdų eglutės Lietuvoje pradėtos plačiau puošti nepriklausomybės metais (ypač antrajame jos dešimtmetyje). Šis paprotys ir daugumas eglutės papuošalų atėjo iš
š Vokietijos. Papuošalai buvo stikliniai – įvairios figūros: angelai, seneliukai, kareivėliai, varpeliai, burbulai. Taip pat kabindavo saldainius su spalvotais, blizgančiais popierėliais, raudonus obuolius, gražius pyragaičius. Vaikai po Kalėdų galėdavo “nusiskinti” skanumynus, o žaisliukai buvo padedami kitiems metams. Kadangi eglutes apšviesdavo tikrų žvakučių liepsnelėmis, jos buvo uždegamos tik vieną kartą – Kūčių vakarą po vakarienės. Vėliau eglės šakos jau buvo per daug išdžiūvusios ir žmonės bijodavo gaisro nuo žvakučių liepsnos.2. KALĖDŲ STALAS
Šventinio stalo atributus: staltiesė, servetėlės, puokštė, žvakės. Renkantis staltiesę nereikėtų apsiriboti balta spalva. Puošniai atrodo spalvingos – geltona, žalia, kreminė, raudona, mėlyna t.t. Derinama prie kambario. Servetėlės taip pat spalvingos, derinamos prie staltiesės. Servetėlės suteikia puošnumo.
Puošnumo suteikia labai žvakės. Sudaro jaukumą ir iškilmingumą. Žvakės taip pat derinamos prie staltiesės ir servetėlių. Žvakidės derinamos su indais. Jai krištolo indai tai ir žvakidė krištolinė t.t.
Puokštės tai po gi derinamos prie kitų aksesuarų.
Stalas negali būti per daug išpuoštas, negali jis užgožti pačio svarbiausio tos šventės dalies, tai yra patiekalų. Patiekalai turi būti pagrindinė dalis stalo puošyboje.2.1. SERVIRUOTĖ
Bus naudojama vieno komplekto indai, prie jų derinamos staltieses servetėles ir kiti įrankiai.
Staltiesė užtiesiama taip, kad kraštai nuleidžiami 25 – 30 cm. Staltiesės kampai turi dengti stalo kojas. Staltiesės iš šonu ir galų turi būti nukarusios vienodai. Jos turi buti švarios, nesusiglamžiusios.
br />Lėkštės dedamos 2 cm nuo stalo krašto. Peilis dešinėje pusėjė, šakutė kairėje. Dedant lėkštes reikia orientuotis į kėdes. Iš abiejų stalo pusių lėkštės turi būti dedamos simetriškai. Išankstinėje serviruotėje bus sudėti šaltieji valgiai.
Bus ant stalo padėta duona. Duonos lėkštė lygiuosis- apatinis duonos lėkštės kraštas su užkandžių lėkštės centru.
Taurės dėsis virš peilių trikampiu. Kavos lėkštutė lygiuosis su užkandžių lėkštutės centru, tai bus centras su centru.2.2. APTARNAVIMO METODAS
Tai yra šeimos šventė. Šita šventė bus švenčiama kavinėje, 18 iki 20 val. Pobūvį iš dalies aptarnaus padavėjas. Svečiai valgys sėdėdami už stalo. Svečiams susėdus padavėjai pasiūlys gėrimų, po to valgius. Padavėjai nurinks nešvarius indus ir įrankius prieš patiekiant karštuosius valgius. Po to vėl nurinks prieš desertą.3. KALĖDŲ VALGIAI
Buvo sakoma, kad reikia ne tik patiems pasisotinti, bet ir gyvulius gerai prišerti, nes nuo to priklausąs visų metų karvių pieno riebumas, pieningumas. Reikia ir samdiniams duoti kuo geriausiai valgyti , kitaip javai būsią menki .Apskritai, sotus pavalgymas – gero derliaus ir šeimos sveikatos tais metais sąlyga. Šis paprotys ypač būdingas žiemos šventėms. Iki Kalėdų valstiečių ūkyje jau būdavo nupenėtos skerdimui skirtos kiaulės Užtat Kalėdų valgiai riebūs, mėsiški. Štai M. Valančius rašo: “Vos į kiemą įėjom, sugrįžę iš Bernelių mišių, pakvipo mums lašiniai, visiems sugrįžus, padėjo mergaitės ant stalo didžiai skanų šiupinį. Paršo uodega. ky
yšojo vidury bliūdo”. Buvo paprotys Kalėdų pusryčiams patiekti virtą kiaulės galvą. Kiauliena – būdingas Kalėdų patiekalas ne tik mūsų, bet ir kaimyniniuose kraštuose.
Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas.

3.1. MENIU
Silkių ir daržovių užkandis
Vištienos apkepas
Obuoliais įdaryta žąsis
Keksas
Kava
Ananasų sultys
Baltas vynas
Raudonas vynas3.2. CHEMATIŠKAI PAVAIZDUOTA SERVIRUOTĖ
1. Užkandžių lėkštė
2. Užkandžių įrankiai
3. Didieji įrankiai
4. Duonos lėkštė
5. Bendra duonos lėkštė
6. Deserto šakutė
7. Stiklinė sultims
8. Baltojo vyno taurė
9. Raudonojo vyno taurė 1 pav. Silkių ir daržovių užkandis

1. Užkandžių lėkštė
2. Užkandžių įrankiai
3. Didieji įrankiai
4. Duonos lėkštė
5. Bendra duonos lėkštė
6. Deserto šakutė
7. Stiklinė sultims
8. Baltojo vyno taurė
9. Raudonojo vyno taurė 2 pav. Vištienos apkepas

1. Didžioji lėkštė
2. Didieji įrankiai
3. Duonos lėkštė
4. Bendra duonos lėkštė
5. Deserto šakutė
6. Stiklinė sultims
7. Baltojo vyno taurė
8. Raudonojo vyno taurė

3 pav. Obuoliais įdaryta žąsis

1. Deserto šakutė
2. Deserto lėkštė
3. Stiklinė sultims
4. Baltojo vyno taurė
5. Raudonojo vyno taurė
6. Kavos puodelis su lėkštutė

4 pav. KeksasIŠVADOS
Sudarant meniu buvo pasirinkta obuoliais įdaryta žąsis, nes žąsis kalėdinis patiekalas.
Naudojami daugiau užkandžių indai ir įrankiai. Šventinio stalo atributus: staltiesė, servetėlės, puokštė, žvakės. Stalo puošybai tarpusavyje derinama.
Pasirinktas iš dalies aptarnaujamas pobūvis. Padavėjai pasiūlys gėrimo, padės įsidėti, nurinks nešvarius indus.LITERATŪRA
1. Jonikienė M., Lankytojų aptarnavimas maitinimo įmonėse, Vilnius, 2001
2. www.receptai.ten.lt
3. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&lid=2&strid=2414
4. http://neris.mii.lt/CHRISTMAS/kaledos.html
5. http://www.tostai.lt/kaledos/kaledos.htm

Leave a Comment