Reklamos poveikis pasirinkimui – marketingo tyrimas

TURINYS

1. TYRIMO OBJEKTAS 3
1.1.“Karūna” pradžia 3
1.2. “Karūna” šokoladukų rūšys 4
1.3. Padėtis rinkoje 5
1.4. Šokoladukų suvartojimas 6
1.5. Kuo “Karūna” skiriasi nuo konkurentų? 6
2. PROBLEMOS FORMULAVIMAS 7
3. TYRIMO TIKSLAI 7
4. HIPOTEZIŲ FORMULAVIMAS 8
5. TYRIMO METODO PARINKIMAS 8
6. TYRIMO METODIKOS PARENGIMAS 9
7. DUOMENŲ RINKIMAS 10
8. DUOMENŲ ANALIZĖ IR INTERPETAVIMAS 11
IŠVADOS 21
REKOMENDACIJOS 22
NAUDOTA LITERATŪRA 231. TYRIMO OBJEKTAS
Tyrimo objektu mes pasirinkome vieną iš AB “Kraft Foods Lietuva” gaminamų produktų – “Karūna” šokoladinius batonėlius (“Jazz”, “Tiko”, “Manija” ir “Dar2”).
Kadangi konkurencija yra sudedamoji rinkos aplinkos dalis, o tobula rinka neįmanoma be konkurencijos, todėl bandysim ištirti ir pateikti šokoladinių batonėlių rinkos stipriausių konkurentų galimybes ir jėgas. Taip pat pabandysim atskleisti “Karūna” šokoladukų, kaip kokybiško produkto, peerspektyvas.
“Karūna” šokoladukų gamintojas AB “Kraft Foods Lietuva”- priklauso antrai pagal dydį pasaulyje maisto produktų kompanijai “Kraft Foods International”, kuri verslą vysto daugelyje Europos šalių.
Kompanija “Kraft Foods International” turi net 21 prekinį ženklą, kurio metinė apyvarta viršija 400 milijonų LTL.
“Kraft Foods Lietuva” asortimente – 100 metų jubiliejų pažymėjusi, daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, populiariausia “Jacobs” kava, “Estrella” bulvių traškučiai bei vis labiau rinką “užkariaujantys” “Karūna” šokoladiniai batonėliai – “Jazz”, “Manija”, “Dar2” bei “Tiko”.1.1.“Karūna” pradžia
Šis amerikiečių labai mėgiamas produktas Europą užkariavo 1930 metais. Pirmieji “Karūna” šokoladiniai baatonėliai buvo pradėti gaminti Švedijoje 1978 metais. Produktai su “Karūna” prekiniu ženklu dabar yra šokoladukų rinkos lyderiai Skandinavijos šalyse. “Karūna” šokoladukai yra eksportuojami į Centrinės ir Vakarų Europos šalis, Kiprą ir net į tolimąją Kiniją.
Į Lietuvą “Karūna” šokoladukai buvo pradėti importuoti nuo 1993 metų.

“Karūna” yr

ra gaminama Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, neseniai šokoladukų mėgėjai pradėjo gardžiuotis ir “Karūna” šokoladiniai batonėliais pagamintais Kaune. Dabar Kaune pagaminti “Karūnos” šokoladukai yra importuojami į Latviją ir Estiją.
Kaune pastatytas fabrikas yra pirmasis “Karūna” šokoladukų fabrikas už Skandinavijos ribų.
“Karūna” šokoladukų gamybos padalinio investicinio projekto bendra vertė – per 40 mln. LTL. Šis projektas reikšmingas šalies žemės ūkiui, nes gamybai yra naudojami Lietuvoje išauginti cukriniai runkeliai bei pieno produktai. Tai labai skatina pažangių, naujas technologijas diegiančių, ES standartus atitinkančių ūkių kūrimą.
Bendrovėje dirbančių žmonių kvalifikacija, motyvacija taip pat įrodė, jog Lietuvoje galima pagaminti tokios pat, ir dar aukštesnės kokybės produktą.
Kauno šokoladukų fabriko gamybiniai pajėgumai, naujos technologijos, įranga leis patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių: Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos vartotojų poreikius. Kad ir kuriame krašte pagaminti, “Karūna” šokoladukai visur yra tokie patys – skanūs, maistingi ir tik pačios aukščiausios kokybės.1.2. “Karūna” šokoladukų rūšys
MANIJA – ”Karūna” šokoladiniai batonėliai su lazdynų riešutais – šokoladukų rinkos lyderis Lietuvoje! Paprastai jie būna 50 gramų pakuotėse. Dabar Manija yra ir didesnės – 70 gramų pakuotės (Manija XL – anglų kalboje XL yra žodžių Extra Large sutrumpinimas, reiškiantis ypatingai didelį).
JAZZ – šokoladiniai batonėliai su migdolų riešutais – populiariausias “Karūna” skonis Latvijoje ir antras pagal populiarumą Lietuvoje. Šios rūšies šokoladukai taip pat yra 50 ir 70 gramų pakuotėse (Jazz ir
r Jazz XL).
TIKO – šokoladukai su kokoso riešutų nuga viduje – tai puikaus kokoso riešutų skonis bei aromatas. Tik 50 gramų pakuotėse.
RALIS – šokoladiniai batonėliai su žemės riešutais. Jie pirmieji pradėjo “Karūnos” šokoladinių batonėlių epochą Lietuvoje ir iki šiol labai mėgstami. Kaip ir “Tiko”, tik 50 gramų pakuotėse.
FREGATA šokoladiniai batonėliai jau seniai buvo gaminami Lietuvoje, jie gaminami su įvairių rūšių riešutais. Tai labiau tradicinis lietuviškas šokoladukas, ypač mėgstamas tarp pagyvenusio amžiaus žmonių (sovietų metais jie buvo labai populiarūs – tada juos gamino “Vilniaus Pergalė”). Taip pat tik 50 gramų pakuotėse.
BINGO šokoladiniai batonėliai nėra įprasti Lietuvoje ta prasme, kadangi jų gamybai nenaudojami riešutai, jų įdarą sudaro želė gabaliukai. Tai naujiena Lietuvoje. 30 gramų pakuotė.1.3. Padėtis rinkoje
“Karūna” padėtis rinkoje: “Karūna” rinkos dalis Lietuvos užkandžių rinkoje virš 31% (Nielsen Research duomenimis).
Kiti šokoladukai rinkoje: Mars, Milky Way, Snickers (taip pat Snickers cruncher), Lion, Twix, Kit Kat, Nesquick, keletas kitų.
“Kraft Foods” yra rinkos lyderis. Kiti konkurentai – “Master Foods” (“Snickers”, “Mars”, “Milky Way” ir “Twix” gamintojas) – tai didžiausias “Kraft Foods” konkurentas rinkoje; “Nestle” (“Lion”, “Kit Kat” bei “Nesquick” gamintojas) bei keletas smulkių konkurentų.
“Karūna” vartojamų šokoladinių batonėlių dalis procentais Lietuvos šokoladukų rinkoje pavaizduota 1 paveiksle.

1 pav. Šokoladinių batonėlių rinka Lietuvoje, 2000 m1.4. Šokoladukų suvartojimas
Šokoladukų suvartojimas Lietuvoje ir kitose šalyse: Lietuvoje vienas žmogus suvartoja apie 0,6 kg šokoladinių batonėlių per me

etus, Švedijoje – 1,6 kg, JAV – 9 kg.
Kaip atrodo šokoladukų suvartojimas grafiškai, parodyta 2 paveiksle.

2 pav. Šokoladukų suvartojimas Lietuvoje, Švedijoje ir JAV, kg/vienam žmogui per metus

Reiktų pažymėti, jog Lietuvoje pastebima tendencija valgyti daugiau šokoladinių batonėlių. 1996 m. Lietuvoje vienas žmogus suvalgydavo 0,5 kg per metus, o 2000 metais – jau 0,6 kg per metus, o tai yra net 20% daugiau.
Šokoladukai vis labiau įsitvirtina Lietuvos rinkoje ir jų suvartojimas auga.1.5. Kuo “Karūna” skiriasi nuo konkurentų?
“Karūna” išsiskiria nuo kitų rinkoje parduodamų šokoladukų skoniu bei kokybe.
“Karūna” gaminami iš specialių produktų, visada natūralių ir šviežių. Jo gamyboje naudojami tikri riešutai, o ne kvapiosios jų medžiagos, į sudėtį įeina tikras cukrus, o ne sintetiniai saldikliai, be to, jų gamyboje nenaudojami jokie konservantai. Daugumoje kiti rinkoje esantys šokoladukai gaminami iš sintetinių medžiagų, naudojant konservantus.
Gamintojai nesiūlo šokoladukais pakeisti kitus kasdienio raciono produktus: būtina subalansuota įvairovė, tačiau drąsiai ir atsakingai siūlo natūralų produktą, kuris nepakeičiamas daugeliu gyvenimo atvejų, paįvairina kasdienį racioną ir yra baltymų bei angliavandenių šaltinis.2. PROBLEMOS FORMULAVIMAS
Šiuo metu šokoladukų “Karūna” gamintojai neturi itin didelių problemų dėl savo produkcijos realizavimo, tačiau jie siekia dar labiau išplėsti produkcijos įvairovę ir pardavimus ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti į Baltijos, kitas kaimynines šalis, Rusiją.
Plėsti rinką – šiuo metu pagrindinė gamintojų užduotis.
Gamyba nėra orientuota į tam tikras rinkas, jeigu asortimento truks, pvz.: Šv

vedijoje, šokoladukai bus eksportuojami į Švediją, parduodami per bendrą Kraft Foods tinklą.
Akcentuodami aukštą savo lietuviško produkto kokybę, kitus privalumus, bei vadovaudamiesi tik sąžiningos konkurencijos principais, “Karūna” gamintojai visiškai pripažįsta vartotojų teisę rinktis ir tvirtai tiki savo produkto tolesne sėkme (ką įrodė keleri metai rinkoje). Jie ir savo rinkodaros veiklą kreipia būtent rinkos plėtimo prasme: šokoladukai puikiai tinka linksmai draugijai, maloniam bendravimui, jie paįvairina kasdienybę, sukuria nedidelę šventę.3. TYRIMO TIKSLAI
PAGRINDINIS TYRIMO TIKSLAS – surinkti informaciją iš respondentų apie šokoladukų vartojimą, siekiant įvertinti reklamos efektyvumą ir kas labiausiai yra įsidėmėtina reklamoje.
ŠALUTINIS TYRIMO TIKSLAS – surinkti kuo daugiau informacijos apie vartotojų norus ir gaminamo produkto paklausą.

PAGRINDINIAI TYRIMO UŽDAVINIAI:
– paruošti reklaminį projektą pasirinktos prekės rinkai;
– apibrėžti šokoladukų pasirinkimo kriterijus bei vartotojus;
– nustatyti optimaliausias šokoladukų reklamos ir informacijos skleidimo formas;
– apibrėžti skirtingų šokoladukų konkurencingumo kriterijus.4. HIPOTEZIŲ FORMULAVIMAS
Atsižvelgiant į pagrindinį tyrimo tikslą, mes tikimės, kad išaugs šokoladukų “Karūna” pardavimo apimtys. Tai įtakos efektyvi reklama ir rėmimo politika. Taip pat tikimės surinkti vertingos informacijos apie vartotojus ir jų norus, kuri duos daugiau naudos šiems ir tolimesniems tyrimams.
Mes suformulavome tokias hipotezes:
1. Šokoladukų vartotojams svarbiausia kokybė, skonis, kaina, o ne gamintojas ir pardavimo vieta.
2. Reklaminė kampanija daro didelę įtaką vartotojų pasirinkimui.
3. Patrauklios reklamos skatina konkrečių šokoladukų pasirinkimą.
4. Vartotojams nesvarbu, kokie paskirstymo kanalai, renkasi tuos kur žemesnė kaina.
5. Pagrindiniai vartotojai yra 15-30 metų.5. TYRIMO METODO PARINKIMAS
Atsižvelgiant į mūsų yrimo tikslus bei mūsų prekės vartojamąsias ypatybes, nusprendėme tyrimo metodu pasirinkti apklausą – tai yra patogiausias būdas gauti informaciją iš vartotojų, pakankamai pigus mūsų atveju ir pakankamai patikimas. Mūsų tyrimo specifikai nelabai tinka stebėjimo metodika, kadangi taip neišsiaiškintume vartotojų poreikių. Nusprendėme nesirinkti ir eksperimento, kadangi jis nelabai tiktų mūsų tyrimo specifikai, o taip pat jis kainuotų gerokai daugiau nei apklausa, o tuo pačiu duotų mažiau patikimus rezultatus.
Mes nusprendėme pasirinkti anketinę apklausą, todėl, atlikinėdami šį marketingo tyrimą, naudojomės anketos pagalba, stengdamiesi surinkti kuo daugiau informacijos iš apklausiamųjų asmenų. Anketa mūsų atveju pasirodė patogiausias, pigiausias ir patikimiausias būdas surinkti reikiamą informaciją.
Atsižvelgiant į tyrimo problemą, tikslus bei norimos gauti informacijos pobūdį, pasirenkam tokį tyrimo metodo planą:
– respondentų apklausa, atlikta anketavimo būdu;
– surinktos informacijos sisteminimas;
– atliktos anketinės apklausos rezultatų analizė;
– tyrimo išvadų formulavimas ir pateikimas.6. TYRIMO METODIKOS PARENGIMAS
Klausimynas visų pirma buvo sudarytas taip, kad teiktų tyrimui reikalingą informaciją.
Klausimyną sudarinėjom atsižvelgdami ir į tai, kad būtų lengvesnis ir spartesnis apklausos procesas, nes paprastai, pildydamas anketą, apklausiamasis pats mato klausimus ir tokiu būdu, yra išvengiama subjektyvių jausmų bei šalutinės informacijos poveikio.
Kaip jau minėjome anksčiau, jog anketa yra pagrindinis šio tyrimo duomenų surinkimo instrumentas, šiuo atveju, apklausai stengėmės sudaryti ją tokią, kuri padarytų respondentui malonų įspūdį ir nereikalautų daug jo pastangų atsakinėjant į pateiktus klausimus.
Specialiai šiam tyrimui, respondentų apklausai buvo sudaryta anketa iš 21 klausimo, kuri buvo pateikta pildyti pačiam respondentui.
Sudarinėdami klausimyną, stengėmės laikytis tokios klausimų išdėstymo tvarkos:
– klausimai apie informuotumą;
– klausimai apie turimą patirtį;
– klausimai apie respondento požiūrį.
Sudarinėjant anketą, pirmiausia joje buvo apibrėžtas anketinės apklausos tikslas, kad atkreipti apklausiamojo susidomėjimą ir paruošti jį komunikacijai. Į klausimyną įtraukti ir klausimai asmeniui, kurie yra pateikiami jo baigiamojoje dalyje.
Apklausa padeda išsiaiškinti žmonių veiksmus lemiančias priežastis. Mūsų atveju, pagrindinis tyrimo tikslas ir yra išsiaiškinti kokį poveikį daro reklama ir pardavimų skatinimas vartotojų apsisprendimui perkant šokoladukus.
Organizuoti pardavimų skatinimą ar vykdyti reklaminę kampaniją ir po to atlikti stebėjimą siekiant išsiaiškinti jų poveikį gali būti per brangu ir neracionalu.
Vykdydami tyrimus naudosim netiesioginės apklausos metodą – autoapklausą – apklausiamiesiems išdalinsime anketas ir paliksime savarankišką iniciatyvą patiems užpildyti anketos klausimų atsakymus. Tai padės sukurti geranorišką atmosferą, kuris skatins apgalvoti atsakymus bei padidins apklausos patikimumą.
Anketinę apklausą suplanavome atlikti Kauno Technologijos Universitete, tačiau pasinaudojome ir draugų bei pažįstamų užpildytomis anketomis.
Apklausą nutarėme pradėti 2002 balandžio 4 dieną. Apklausos procesas turėtų užtrukti apie tris dienas. Minėtose vietose respondentams bus išdalintos anketos ir laukiama, kol jos bus užpildytos.7. DUOMENŲ RINKIMAS
Surinktą informaciją reikia susisteminti bei apdoroti, todėl tai stengėmės atlikti tokiu būdu, kuris suteiktų galimybę kuo tiksliau pateikti gautus tyrimo rezultatus. Atliktos apklausos rezultatų analizės išsamesnis atlikimas, sąlygoja esamos situacijos aiškesnį pateikimą bei, pagrindinių išvadų ir apibendrinimų formulavimą. Todėl sekančiame šio tyrimo etape, rezultatams pateikti, panaudojome grafinės duomenų analizės principus, kurie leidžia susidaryti aiškesnę nuomonę apie nagrinėjamą situaciją bei, vaizdžiau palyginti kintamuosius.
Kaip vyko duomenų rinkimas? Pasirenkamas potencialus respondentas, jam įteikiama anketa. Trumpai paaiškinama anketos pildymo reikšmė ir sistema. Laukiama kada respondentas baigs pildyti anketą ir gražins mums.
Dauguma apklausiamųjų mums noriai talkino, tačiau neišvengiamai susidūrėme su tam tikrais nesklandumais, pvz. kai kurie atsisakė pildyti anketą motyvuodami laiko gaišimu, taip pat keletas anketų buvo sugadintos. Taip pat gavome keletą neteisingai užpildytų anketų (kur iš vieno galimo atsakymo buvo pažymėti keli ir pan.)8. DUOMENŲ ANALIZĖ IR INTERPETAVIMAS
Analizuodami tyrimų duomenis pasinaudosime grafikais, kadangi, mūsų manymu, tai geriausias, vaizdžiausias ir patogiausias būdas pavaizduoti gautus rezultatus.
Klausimo “Ar mėgstate šokoladukus ?” atsakymai grafiškai pavaizduoti 3 paveiksle. Kaip iš jo matyti, šokoladinius batonėlius mėgsta ir valgo 82% apklaustųjų, nelabai mėgsta – 18% respondentų.

3 pav. Šokoladinių batonėlių pamėgimas

4 paveikslas grafiškai vaizduoja reiškinius, skatinančius pirkti dar neragautus šokoladukus. (”Kas labiausiai paskatina nusipirkti dar neragautų šokoladukų?”)

4 pav. Priežastys, skatinančios paragauti naujų šokoladinių batonėlių

Kaip matyti iš 4 paveikslo, nusipirkti dar neragautų šokoladinių batonėlių vartotojus labiausiai paskatina noras paragauti kažko naujo (58%), TV reklama (25%), rekomendacijos ir patarimai (23%), bei reklaminės akcijos, mugės ir pan.
Į klausimą, “Ar paskutiniu metu Jūs pats dalyvavote šokoladukų reklaminėse kampanijose?” respondentų atsakymai pasiskirstė taip: šokoladinių batonėlių reklaminėse akcijose paskutiniu metu dalyvavo tik 10% apklaustųjų, ir net 90% – ne (žr. 5 pav.).

5 pav. Dalyvavimas reklaminėse kampanijose

6 paveikslas vaizduoja atsakymus į klausimą “Ar pastaruoju metu įsidėmėjote kokią nors šokoladukų reklamą ?”. Pastaruoju metu šokoladinių batonėlių reklamą įsidėmėjo 67% apklaustųjų (dažniausiai buvo minima TV reklama) ir gana didelis procentas respondentų – net 33 procentai neįsidėmėjo jokios šokoladukų reklamos.

6 pav. Šokoladinių batonėlių reklamos įsidėmėjimas

Į klausimą “Kokie kriterijai lemia Jūsų pasirinkimą perkant šokoladukus?” atsakymus pateikia 7 paveikslas.

7 pav. Kriterijai, lemiantys tam tikrų šokoladinių batonėlių pasirinkimą.

Dažniausiai respondentų minimi kriterijai, perkant šokoladinius batonėlius, buvo šie: skonis (90%), kokybė (85%), kaina (75%), gamintojas (73%), reklama (71%), įpakavimas ir atsitiktinumas (atitinkamai po 70%).
Iš prizų, skatinančių dalyvauti kokioje nors loterijoje, buvo dažniausiai minimi: automobilis (53%), namas ir kelialapis į kalnus (atitinkamai po 43%), butas (33%), pinigai (33%), televizorius (20%), muzikinis centras (18%), šaldytuvas, mobilusis telefonas ir šokoladinių batonėlių dėžė (visi atitinkamai po 10%), skalbimo mašina – 7%, kvietimas į TV šou -0%. Šiuos duomenis grafiškai vaizduoja 8 paveikslas.
8 pav. Labiausiai skatinantys prizai dalyvauti kokioje nors loterijoje ar žaidime, skirtame šokoladiniams batonėliams

9 paveikslas parodo respondentų atsakymų pasiskirstymą į klausimą “Ar reklamuojamus šokoladukus vertinate labiau, nei tuos, kurie nėra reklamuojami ?”

9 pav. Reklamos įtaką vartotojų vertinimui

Kaip matyti iš 9 paveikslo, reklamuojamus šokoladukus labiau vertina 83% vartotojų.

10 paveikslas grafiškai vaizduoja atsakymus į klausimą “Kas TV reklamose patraukia Jūsų dėmesį?”

10 pav. TV reklamų požymių vertinimas

Kaip matyti 10 paveiksle, labiausiai TV reklamose vartotojų dėmesį patraukia linksmi ir įdomūs siužetai (75%), idėja – 33%, muzikinis fonas – 20%.
11 paveikslas parodo, kurią šokoladinių batonėlių TV reklamą geriausiai atsimena respondentai.

11 pav. Labiausiai atsimenamos šokoladinių batonėlių reklamos

Tarp respondentų geriausiai atsimenama “Karūna” šokoladinių batonėlių TV reklama (reklaminiai klipai – “4 kartus skaniau” bei “XL”) – 90%, “Snickers” (reklaminiai klipai) – 30%, “Twix” (reklaminis klipas) – 20%, kiti reklaminiai klipai -37%.
12 paveikslas vaizduoja reklamų įtaigumą.
12 pav. Šokoladinių batonėlių reklamų įtaigumas

Respondentai mano, jog įtaigiausi yra “Karūna” šokoladinių batonėlių reklaminiai klipai ir akcijos (70%), “Twix” reklaminiai klipai – 20%, “Milky Way” reklama – 13%, “Snickers” reklaminė kampanija – 37%.
Atsakymus į klausimą “Kaip Jums atrodo, ar reklama įtakoja didesnį šokoladinių batonėlių vartojimą/pirkimą ?” vaizduoja 13 paveikslas.

13 pav. Reklamos įtaka šokoladinių batonėlių pardavimams

Reklamos įtaką didesnia.m šokoladinių batonėlių vartojimui, respondentai įvertino: “taip, reklama svarbi”-73%, “nelabai”-17%, “nežinau”-10%;
14 paveikslas vaizduoja “Karūnos” šokoladinių batonėlių vartojimą (“Manija”, “Jazz”, “Tiko”, “Ralis”, “Dar2”, “Fregata” ir “Bingo”).

14 pav. “Karūnos” šokoladinių batonėlių vartojimo dažnumas

Visus valgančius “Karūna” šokoladinius batonėlius pagal vartojimą galima suskirstyti taip: – dažnai valgantys – 50%;
– kartais valgantys – 37%;
– visai nevalgo – 3%;
– valgantys kitokius – 10%.
15 paveikslas vaizduoja “Karūnos” šokoladinių batonėlių rūšių pamėgimą.

15 pav. Įvairių “Karūnos” šokoladinių batonėlių vartojamumas

Daugiau nei pusė valgančių “Karūna” šokoladinius batonėlius (53%) teigė, jog labiausiai patinka “Manija” šokoladiniai batonėliai, “Jazz” (40%), “Tiko” (20%), “Dar2” (15%), “Ralis” (13%), “Fregata” ir “Bingo” (8%);
Sekantis grafikas vaizduoja šokoladinių batonėlių įpakavimo poveikį jų perkamumui. 16 paveikslas parodo naujojo įpakavimo šokoladinių batonėlių privalumus. XL “Karūna” šokoladinius batonėlius (po 70 gramų) vartotojai perka gerokai noriau negu įprastuosius (po 50 gramų). Tuo tarpu 30 gramų pakuotė vartotojų tarpe nėra itin mėgstama.
16 pav. Šokoladinių batonėlių pakuočių įtaka jų pasirinkimui

Toliau sekantys grafikai (17, 18 ir 19 pav.) vaizduoja respondentų demografinius duomenis.

17 pav. Respondentų lytis
Kaip matyti 17 paveiksle, respondentų lytis pasiskirstė taip:
Vyrai 40%
Moterys 60%

18 pav. Respondentų amžius

18 paveikslas parodo respondentų kiekį jų amžiaus grupėse:
15-19m. 20%
20-29m. 64%
30-39m. 3%
40-49m. 10%
50-59m. 3%

19 pav. Respondentų gyvenamoji vieta

19 paveikslas parodo respondentų gyvenamąją vietą:
Didmiestyje gyvenantys respondentai 84%
Mieste gyvenantys respondentai 16%
Kaime gyvenantys respondentai 0%IŠVADOS
Apklausta 30 respondentų, kurių amžius 15-60 metų. Respondentų apklausa parodė:
1. Šokoladinius batonėlius mėgsta ir valgo didesnė dalis apklaustųjų;
2. Daugiausiai šokoladukų vartoja 15-19 metų ir 20-29 metų jaunimas;
3. Didžiausia dalis vartotojų gyvena miestuose;
4. Nusipirkti dar neragautų šokoladinių batonėlių vartotojus labiausiai paskatina noras paragauti kažko naujo, TV reklama bei kitų vartotojų rekomendacijos ir patarimai;
5. Šokoladinių batonėlių reklaminėse akcijose dalyvauja nedidelė dalis vartotojų;
6. Šokoladinių batonėlių pirkimą labiausiai įtakoja skonis, kokybė, kaina, gamintojas, reklama, mažiausiai – įpakavimas ir atsitiktinumas;
7. Loterijose labiausiai norimi išlošti prizai yra automobilis, namas ir kelialapis į kalnus, butas ir pinigai;
8. Labiausiai TV reklamose vartotojų dėmesį patraukia linksmi ir įdomūs siužetai;
9. Tarp respondentų geriausiai atsimenama “Karūna” šokoladinių batonėlių TV reklama, o tai reiškia, kad dabartinė reklaminė kampanija veikia efektyviai;
10. Reklamuojamus šokoladukus labiau vertina 83% vartotojų, vadinasi, reklama šokoladinių batonėlių rinkoje yra būtina;
11. Didesnė dalis vartotojų renkasi būtent “Karūnos” šokoladinius batonėlius;
12. Labiausiai mėgstami “Manija” ir “Jazz” šokoladiniai batonėliai, mažiausiai mėgstami – “Bingo” ir “Fregata”;
13. Daugiausiai “Karūna” šokoladinių batonėlių vartotojai perka 70g pakuotėse, o tai reiškia, kad naujasis įpakavimas pasiteisino.
Atlikus tyrimą pasitvirtino mūsų pirmoji hipotezė, kad vartotojai didžiausią dėmesį skiria kokybei ir skoniui, taip pat kainai ir, galima sakyti, kad jiems nėra svarbus nei gamintojas, nei pardavimo vieta.
Reklaminė kampanija skatina vartotojų pasirinkimą, tačiau dalyvavimas akcijose yra gana pasyvus.
Taip pat mes galime patvirtinti ir trečiąją hipotezę, kadangi patraukli reklama daugumą vartotojų tikrai skatina pasirinkti reklamuojamą produktą.
Vartotojams nedidelę įtaką daro pardavimo vieta, tačiau pasirinkimą gana stipriai įtakoja produkto kaina.
Pagrindiniai vartotojai yra 15-30 metų amžiaus, ypač 20-29 metų.REKOMENDACIJOS
1. Vykdyti tyrimus, kad nustatyti kokioms tikslinėms grupėms vykdyti reklamą;
2. Supaprastinti reklaminių akcijų dalyvavimo sąlygas ( pvz. kuponus siųsti ne paštu, o tiesiog įmesti į tam skirtą dėžę pardavimo vietose);
3. Reklaminėse akcijose ir toliau kaip pagrindinį prizą palikti automobilį, o kaip šalutinius prizus įsteigti keliones bei keletą butų;
4. TV reklamose didžiausią dėmesį skirti linksmiems ir netikėtiems siužetams;
5. Toliau plėsti ir tobulinti asortimentą, o taip pat apsvarstyti tolimesnę šokoladinio batonėlio “Fregata” gamybą;
6. Pradėti naują reklaminę kampaniją, skirtą naujovei – šokoladiniams batonėliams “Bingo” ir taip padidinti jų perkamumą;
7. Laikas nuo laiko daryti trumpalaikes kainos mažinimo akcijas, taip siekiant pritraukti ir mažesnes pajamas turinčius vartotojus;
8. Pradėti gaminti XL įpakavimo ir kitus šokoladinius batonėlius – “Tiko”, “Ralis”, “Dar2”.
“Karūna” šokoladukai yra vieni perkamiausių rinkoje, įmonė neturi didelių problemų dėl šios produkcijos realizavimo, todėl mes manome, kad mūsų pateiktos rekomendacijos dar labiau padėtų išplėsti rinką ir gauti didesnį pelną.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Juškevičius A., Sūdžius V. Marketingo žinynas.-V.: 1991.
2. Kraft Foods – Lietuva spausdintas prospektas, 1998.
3. Kraft Foods – Lietuva, Marketingo skyriaus darbuotojų suteikta informacinė medžiaga, 2000.
4. Ekonomika.Vadyba’95 (2knyga). – K.: Technologija, 1995.
5. Poviliūnas A. Marketingo pradmenys. – VU leidykla: 1993.
6. Pranulis V. Marketingo tyrimai. – V.: 1998.- 166 p.
7. Urbonavičius S. Apie sudėtingus dalykus paprastai. – 1994.
8. Virvilaitė R. Marketingo tyrimai (paskaitų konspektas).-K.: Technologija, 1994.

Leave a Comment