Reklamos rūšių įvertinimas

Turinys

Lentelių sąrašas 3
Paveikslų sąrašas 4
Įvadas 5
1 Komunikacinio proceso samprata 7
1.2 Rėmimas ir jo elementai 9
1.3 Reklamos samprata ir reikšmė 10
1.4 Reklamos funkcijos 11
1.5 Reklamos tikslų nustatymas 12
1.6 Reklamos biudžeto apskaičiavimas 13
1.7 Reklamos rūšių parinkimas 15
1.8 Reklamos rūšys 17
1.8.1 Spausdintos reklamos priemonės 18
1.8.2 Radijo reklama 19
1.8.3 Televizijos reklama 20
1.8.4 Reklama internete 22
1.8.5 Vitrinų reklama 22
1.8.6 Lauko reklama 23
1.8.7 Pašto reklama 24
1.8.8 Šviesos reklama 26
1.8.9 Reklama ant transporto priemonių 27
1.8.10 Demonstracinė reklama 28
1.8.11 Reklaminės dovanėlės ir suvenyrai 28
1.8.12 Reklamos poveikio įvertinimas 29
1.8.13 Reklamos efektyvumo nustatymas 30
2 Įmonės UAB „Darpila“ charakteristika ir valdymo struktūra 32
2.1 Situacijos analizė 33
2.2 Naudojamos reklamos rūšys įmonėje UAB „Darpila“ 33
2.3 reklamos biudžetas įmonėje 35
2.4 UAB „Darpila“ naudojamų reklamos priemonių įvertinimas 36
Išvados 38
Rekomendacijos 39
Anotacija 40
Literatūros sąrašas 41
Priedai ..............................42 Įvadas
Šių laikų rinkoje, įvairėjant vartotojų poreikiams, stiprėjant konkurencijai, tobulėjant informacijos rinkimo, kaupimo apdorojimo ir perdavimo technologijoms bei veikiant kitiems veiksniams, komunikacijos svvarba nesustabdomai auga.

Komunikacinė politika dažniausiai yra įgyvendinama naudojant šias marketingo rūšis:
• Pardavimų skatinimas
• Asmeninis pardavimas
• Ryšiai su visuomene
• Reklama
Šiame darbe visas dėmesys bus skirtas – reklamai.

Šio šimtmečio pradžioje beveik visų Europos ir Amerikos firmų pagrindas buvo gamybos specialistai. Gamybos žinovai ir specialistai buvo svarbiausi žmones. Jie planavo visą firmos strategiją ir taktiką. Firmų pajėgumas ir gamybos apimtis augo. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, firmoms sunkiau sekėsi parduoti savo produkciją. Todėl išaugo paklausa būtent tokiems žmonėms, kurie žinojo, kaip prrekę pateikti klientui, išskirdami jos privalumus. Būtent tada, reklama įgijo savo dabartinę reikšmę.

Prekybininkai reklamą naudojo, kad profiliuotų savo prekybos objektus ir kuo daugiau nukreiptų į juos aptarnaujamo rajonų pirkėjus.

Ir gal kai kuriems reklama atrodo nereikalingas mokslas dabartinėje Lietuvoje. Bet jei norime sė

ėkmingai prekiauti su Europos šalimis – šis dalykas mums labai reikalingas.

Šiame baigiamajame darbe aš būsimoji verslininkė ėmiausi nagrinėti UAB „Darpila” naudojamų reklamos rūšių įvertinimą ir tuo pačiu atskleisti tam tikrus gebėjimus analizuoti prekybinės įmonės komunikacinę politiką, bei reklamos priemonių ir rūšių taikymą įmonėje.

Baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti remiantis literatūros šaltiniais, reklamos rūšių įvairovę ir jų įvertinimą.

Baigiamojo darbo uždaviniai :
1. Išanalizuoti reklamos rūšių taikymą įmonėje UAB „Darpila“.
2. Suformuluoti reklamos nešiklių pasirinkimą.
3. Įvertinti komunikacinį reklamos poveikį.

Šis baigiamasis darbas turi padėti atskleisti mano kaip būsimosios verslininkės gebėjimus:

– suvokti informacijos ir komunikacijos svarbą verslo veikloje, žinoti galimus šaltinius.

– suprasti reklamos vietą rinkodaros sistemoje ir jos rūšių įvairovę.

– mokėti realiai vertinti reklamos poveikio mechanizmą.1 Komunikacinio proceso samprata
Prekybos rinkodara sprendžia ne tik tokius uždavinius kaip : asortimento sudarymas, prekės kainų nustatymas, prekybos objektų vietų paarinkimas ir jų įrengimas, turi spręsti ir bendravimo su potencialiais vartotojais, pirkėjais ir kitais dalyviais esančiais rinkoje klausimus – perduoti jiems informaciją apie įmonę, siūlomas pirkti prekes, kainas, pardavimo vietas, skatinti juos pirkti ir pan.

Norint efektyviai spręsti bendravimo su tiekėjais, reklamos agentūromis, konsultacinėmis firmomis ir kitais pardavimo pagalbininkais, bei svarbiomis visuomenės grupėmis uždavinius, reikia suvokti komunikacinio proceso esmę ir suprasti jo pagrindinius elementus.

Komunikacinis procesas – tai veiksmai kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėja ir sukelti pageidaujamą jo reakciją.

Komunikavimas – tai pranešimo pe
erdavimo ir priėmimo procesas, kuriame dalyvauja dvi pusės – siuntėjas ir gavėjas. Komunikaciniame procese dalyvauja ir kiti elementai žr. 1 pav.

1 pav. Komunikacinio proceso elementai

Komunikacinio proceso elementai :
• Siuntėjas – tai asmenų grupė ar pavienis asmuo, siunčiantis informaciją – žinią, pranešimą.
• Kodavimas – tai tokios formos suteikimas informacijai, kuria ji perduodama gavėjui. Svarbu yra užkoduoti informaciją taip, kad gavėjas ją suprastų taip, kaip to siekė siuntėjas.
• Pranešimas – tai užkoduota informacija, kuri yra paruošta perduoti; paruošiama pagal turimų perdavimo priemonių ypatybes.
• Perdavimo priemonės – tai įvairūs komunikacijos kanalai, kuriais pranešimas yra perduodamas gavėjui. Skiriamos asmeninio ir neasmeninio perdavimo priemonės. Asmeniniu perdavimo kanalu – informacija perduodama jos siuntėjui tiesiogiai arba techninėmis priemonėmis bendraujant su vienu asmeniu ( su keliais). Neasmeninio perdavimo kanalai – tai įvairios žiniasklaidos priemonės (spauda, radijas, televizija, internetas ir pan.), ir kitos neasmeninio bendravimo priemonės (vitrinos, plakatai, stendai ir kt.).
• Dekodavimas – tai informacijos siunčiamos gavėjui iššifravimas. Yra labai svarbu, kad gavėjas teisingai suprastų jam atsiustą informaciją. Teisingas informacijos supratimas labai priklauso ir nuo užkodavimo kokybės. Aplamai informacija bus efektyviai perduota tuo atveju, jei siuntėjas suvokia, kokių žinių ir patirties turi informacijos gavėjai.
• Gavėjas – tai asmuo, ar jų grupė, kuriems siunčiama informacija. Marketinge, tai paprastai būna tikslinė rinka.
• Atsakomoji reakcija – tai informacijos gavėjo elgesys susipažinus su gautu pranešimu. Informacijos siuntimo atveju ji gali būti labai įvairi. Gavėjo re

eakcija nebūtinai turi būti išreikšta kokiu nors veiksmu. Reakcija gali būti ir gavėjos būsenos pasikeitimas.
• Grįžtamasis ryšys – tai atsakomosios reakcijos dalis, kurią informacijos gavėjas praneša jos siuntėjui.
• Trukdžiai – tai nenumatyti informacijos iškraipymai, kurie gali atsirasti komunikaciniame procese, įsimaišius išorinės aplinkos veiksmams. Pav. korektūros klaidos reklaminiame skelbime, elektros tiekimo pertrūkiai klausantis radijo ar žiūrint televizorių. Bet kokių trukdžių rezultatas yra nesuprasta arba neteisingai suprasta informacija ir siuntėjo tikslų neatitinkanti gavėjo reakcija.

Taigi marketingo komunikacija yra dvipusis procesas: tai informacijos poveikis tikslinėms ir kitoms auditorijoms, kita – tai priešpriešinė informacija apie šių auditorijų reakcija į gavimą, į įmonės atliekamus veiksmus.1.2 Rėmimas ir jo elementai
Būsimasis vartotojas gali nuspręsti pirkti prekę tik tuomet, jeigu jis apie ją turi pakankamai informacijos. Vartotoją reikia informuoti apie parduodamą prekę, jos kokybę, kainą, pateikimo vietą ir laiką (kada ji pasirodys prekyboje). Ši informacija yra perduodama taikant – rėmimą.

Rėmimas – tai informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos pirkimo sprendimams ir yra nukreipti į vartotoją.

Rėmimu yra užmezgamas ryšys tarp vartotojų (informacijos priėmėjų) ir firmos (informacijos siuntėjo). Šio ryšio tikslas – yra tas, kad vartotojas informaciją turi ne tik išgirsti, bet ir reaguoti į ją. Geriausia reakcijos forma yra firmos prekių pasirinkimas.

Todėl atsirandant rinkoje vis daugiau prekių, įvairėjant vartotojų poreikiams, stiprėjant konkurencijai, tobulėjant informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo ir perdavimo technologijoms bei ve
eikiant kitiems veiksmams, rėmimo svarba nepaliaujamai auga.

Rėmimo politika įgyvendinama naudojant įvairias marketingo priemones. Dažniausiai nurodomos keturios rėmimo veiksmų grupės:
• Pardavimų rėmimas
• Reklama
• Asmeninis pardavimas
• Ryšiai su visuomene

Visos šios priemonės kartu paėmus sudaro rėmimo arba komunikacijų kompleksą, o kiekviena atskira grupė yra to komplekso elementas. Kiekviena iš šių priemonių yra savita.
Pardavimų rėmimas – sukuria išskirtines prekių įsigijimo sąlygas ir apie tai praneša potencialiems pirkėjams. Pardavimų rėmimu gali užsiimti tiek gamintojai, tiek didmeniniai bei mažmeniniai prekybininkai.

Papraščiausias rėmimo variantas – kainos sumažinimas. Gamintojas sumažina kainą, parduodamas prekes vadybininkui, o šis vartotojui.

Plačiai paplitęs pardavimų rėmimo būdas – kuponų naudojimas. Kupono savininkui duodama fiksuoto dydžio nuolaida perkant tam tikrą prekę. Kuponai gali būti atspausdinti laikraščiuose bei žurnaluose, atsiųsti potencialiems pirkėjams paštu.

Reklama – per tam tikras jos perdavimo priemones skleidžia įmonės pageidaujamą informaciją. Kadangi tiesiogiai išmatuoti, kaip reklama veikia pardavimų apimtis praktiškai neįmanoma, reklamai retai keliamas tikslas padidinti prekių pardavimą tiksliai apibrėžtu dydžiu. Dažniau keliamas tikslas pakeisti vartotojų nuomonę konkrečios prekės arba prekių linijos savybių atžvilgiu.

Asmeninis pardavimas – tai tiesioginis pardavėjo bendravimas su potencialiu pirkėju siekiant parduoti jam prekę. Asmeniniame pardavime didžiulę reikšmę turi pardavėjo asmenybė ir sugebėjimai. Nuo jų priklauso, kiek sėkmingas bus asmeninis pardavimas.

Ryšiai su visuomene – siekia suformuoti visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse palankų įmonės įvaizdį. Jų tikslas – populiarinti įgyvendinamas pažangias idėjas, informuoti masinės informacijos priemonių ir visų suinteresuotų organizacijų atstovus apie organizuojamus renginius, firmos veiklos naujoves ir pan.

Atskirų rėmimo priemonių funkcijos, savybės ir būdai taip glaudžiai susiję tarpusavyje ir su kitais marketingo komplekso elementais, kad praktinėje veikloje juos vieną nuo kito atriboti ar išskirti grynu pavidalu sunku. Tuo labiau, kad rėmimo funkciją atlieka ir kitos prekybos marketingo priemonės : prekių ir paslaugų asortimentas, kainos, prekybos objekto vieta, jo įrengimas.

Bet kuri komunikacinių priemonių klasifikacija yra sąlygiška. Praktiniu požiūriu svarbu žinoti, kokia vienos ar kitos priemonės esmė ir sudėtis ir kaip ją kuo efektyviau naudoti.1.3 Reklamos samprata ir reikšmė
Šiuo metu reklama tampa neatsiejamu mūsų gyvenimo palydovu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Aktyvios rinkos sąlygomis, kai prekių tiekimas didėja sparčiau negu jų perkamoji galia, reklama tampa vienu svarbiausių faktorių norint pritraukti kuo daugiau klientų. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių prieš konkuruojančias įmones, kurios teikia panašias paslaugas ir siekia panašių rezultatų.

Reklamos apibūdinimas yra gana sudėtingas. Nagrinėdami jos sąvoką, randame susipynusius ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir estetikos klausimus. Ji padeda vartotojui išsirinkti prekę. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas, tarnauja kultūriniam, politiniam, normaliam ir estetiniam žmonių auklėjimui.

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktinai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų.

Reklama yra informacijos dalis arba specifinė informacija, pasižyminti tam tikromis savybėmis:
< Ji nėra tik techninių objekto parametrų išradinėjimas. Norint įtikinti būsimą vartotoją įsigyti daiktą, būtina akcentuoti, kokią naudą žmogus turės, jei pasielgs taip, kaip jam yra siūloma;
< Reklama visada turi tai, kas yra nauja, dar nežinoma vartotojui;
< Reklama yra kompaktiška, nepilna informacija. Ji charakterizuoja tik teigiamas objekto savybes ir ne visas, kurios konkrečiai auditorijai yra pačios svarbiausios;
< Reklaminių tekstų kalba turi būti ekspresyvi, vaizdinga, originali ir išraiškinga.

Reklamos efektyvumas labai priklauso nuo paties reklaminio pranešimo turinio ir formos. Jame pateikiami argumentai remiasi teigiamomis prekės savybėmis ir paties informacijos pateikimo būdo originalumu. Reklaminis teiginys gali remtis prekės fizinėmis arba funkcinėmis savybėmis taip pat vartotojų, kuriems ji skirta bruožais.

Prekyba, skirtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes (didmeninė prekyba) arba daugelio prekių grupių ir gamybos šakų prekes (mažmeninė prekyba). Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocingai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, norint juos paskatinti atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ar paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos teikėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Reklama yra daugiafunkcinė veikla ir daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba. Prekybinė reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirtį, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdžiais užkrėsti aplinkinius, pažystamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individualaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastarąjį įeina ir prekių reklama ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas.1.4 Reklamos funkcijos
Reklama yra gamintoją ir vartotoją jungianti grandis. Tai labai efektyvi priemonė, palaikanti esamus ir pritraukianti būsimus vartotojus. Aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, todėl ji, kaip socialinis reiškinys, daugiausiai išreiškia reklamos teikėjo interesus.

Reklamos kaip komunikacijos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra skirstomos į socialines ir ekonomines.
Socialinės reklamos funkcijos
• Reklama plečia gyventojų akiratį, informuoja apie mokslo ir technikos laimėjimus, šviečia pirkėjus.
• Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apsipavidalintas prekes.
• Turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui. Šią funkciją atlieka sporto, turizmo, teatro ir kt. reklama.
• Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus. Šiuo tikslu kuriamos reklaminės TV laidos, spausdinami informaciniai propagandiniai straipsniai laikraščiuose.
Reklamos ekonominės funkcijos
• Padeda subalansuoti prekių pasiūlą ir paklausą
• Tobulino ir skatina naujus gyventojų poreikius
• Padeda pirkėjams orientuotis rinkoje
• Skatina gamybos tobulėjimą, galininių kokybę
• Parengia rinką naujoms prekėms
• Padeda tirti, reguliuoja ir formuoja rinką
• Spartina priekių judėjimą, mažina jų atsargas
• Mažina sezoniškumo įtaką
• Propaguoja pažangius pardavimo metodus
• Didina pirkėjų skaičių.

Apžvelgdami pagrindines reklamos funkcijas matome, kad ji yra naudinga tiek ekonomine tiek socialine prasme. Reklama padeda vartotojui susigaudyti begalinėje priekių ir paslaugų įvairovėje, išsirinkti tinkamą produktą, susipažinti su jo savybėmis ir teikiama nauda. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiškai atskleidžia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui.1.5 Reklamos tikslų nustatymas
Reklamos tikslo žinojimas – būtina sąlyga reklamos planui rengti. Reklamos tikslas leidžia numatyti, kokią auditoriją turi pasiekti reklaminis pranešimas. Priklausomai nuo siūlomų priekių pobūdžio, reklama skiriama vartotojams arba gamintojams. Reklama gali būti siekiama išlaikyti arba padidinti prekybos įmonės ar jos parduodamų prekių apyvartą, supažindinti su naujai atidaryta parduotuve ar naujai atsiradusiomis apyvartoje prekėmis, informuoti apie kainų mažinimą ar pardavimo skatinimo akcijas, teikiamas papildomas paslaugas ir pan. Formuluojant reklamos tikslus reikia atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia turi būti nustatytas tikslų pasiekimo laikas. Be to juos reikia išreikšti kokybiškai, kad galima būtų nustatyti, ar tikslai buvo pasiekti. Yra skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai.

Ekonominiai tikslai išreiškiami tokiai rodikliais, kaip prekių apyvarta, rinkos dalis, pelnas ir pan. Tačiau reklamos poveikį šiems rodikliams labai sunku įvertinti, nes yra labai sunku atskirti jos įtaką nuo kitų veiksnių įtakos.

Neekonominiai tikslai siejami su reklamos poveikio pakopiškumu. Šiandien žinoma daugybė reklamos poveikio pakopiškumo modelių. Iš jų paminėtas dar 1895 metais E. St. Elmo Lewio pateiktas AIDA modelis[6, p281]
Attention – atkreipti dėmesį
Interest – sukelti susidomėjimą
Desire – sužadinti norą pirkti
Action – skatinti veikti (pirkti)

Vėliau (1945m.) jis Rowse‘o ir Fisho buvo papildytas, prieš veiksmą įtraukiant pasitikėjimą (angl. confidence), o vėliau (po veiksmo) ir pasitenkinimą (angl. satisfaction). Taip jis tapo AIDCAS modeliu [6, p. 281].

Reklamos tikslai turi būti apibrėžti, konkretizuoti. Retais atvejais keliamas tikslas – padidinti priekių pardavimą apibrėžtu dydžiu.

Kartais gali būti organizuojama reklaminė kampanija prieš nepalankią informaciją ir iškeliamas tikslas ją paneigti.1.6 Reklamos biudžeto apskaičiavimas
Nustačiusi reklamos tikslus, įmonė turi pradėti biudžeto, skirto reklamai finansuoti, planavimą. Daugelis įmonių stengiasi reklamai paskirti reikiamą kiekį lėšų. Įmonėje kuri neturi galimybių skirti reklamai pakankamai lėšų, nėra ryšio tarp reklamos ir realizacijos. Biudžeto apimties nustatymas yra vienas atsakingiausių reklamos planavimo etapų, todėl lėšų sąmatą reikia pagrįsti kaip galima tiksliau.

Sudarant reklamos biudžetą yra sprendžiama apie bendrą lėšų kiekį ir jų pasiskirstymą.

Prieš norint imtis skaičiavimų reikia žinoti:
< kokie yra įvairių alternatyvų kaštai;
< kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtų efektyvi;
< kiek išaugo informacijos priemonių kaštai;
< kokia būtų firmos reakcija nuosmukio periodui;
< kokiem realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius;
< kokio mokesčio jie reikalauja už reklaminę veiklą;
< kokia yra kaina už reklaminio skelbimo sukūrimą.

Kiek skirti išlaidų reklamai, nustatyti nėra labai lengva. Tai priklauso nuo tarpusavyje susijusių esminių veiksnių:
< rinkos dydžio ir apimties;
< reklamos vaidmens marketingo komplekse;
ąnaudas.
Reklamos biudžeto (išlaidų) apskaičiavimo metodų palyginimas.1.7 Reklamos rūšių parinkimas
Nuo reklamos priemonės pasirinkimo priklauso kaip ir kam bus pateiktas reklaminis skelbimas. Tinkamų priemonių parinkimą galime laikyti reklamos strategija ir taktika.

Yra didelis ir įvairus reklamos priemonių pasirinkimas. Kiekviena jų yra savita, skirtingai veikianti vartotoją. Taip pat skirtinga yra pasiekiama auditorija.

Labai svarbu yra tai, kad pasirinkta viena ar kita reklamos priemonė atitiktų reklamos tikslus, psichologijos ir metodikos reikalavimus. Įmonėse organizuojant didelio masto reklamos kompaniją, rekomenduojama panaudoti kelias priemones.

Esant daugybei reklamos priemonių įmonė turi apsispręsti, kokiomis ji naudosis. Pasirinkimo sudėtingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, kurioje yra reklamos teikėjas (pav. nuo reklamos biudžeto galimybių, nuo to kurioje geografinėje dalyje yra įsikūrusi įmonė ir kt.).

Reikia žinoti, kad vienkartinis kontaktas su pirkėju neturi jokios komercinės vertės. Realią naudą gali duoti tik sistemingas darbas.

Ruošiant reklamos priemonių naudojimo planą, reikėtų vadovautis tokiais klausimais :
• kaip pateiktas kreipinys?
• kur yra tie vartotojai?
• kada išleisti skelbimą?
• ką norime aprėpti?

Dažniausiai reklama yra pateikiama ten, kur susikaupusi didžioji potencialių pirkėjų dalis.

Pasirenkant reklamos priemones, dar reiktų atsižvelgti į tokius faktorius kaip :
• kaina ;
• apimtis;
• dažnumas;
• poveikio laipsnis;
• kreipinio stabilumas;
• nenaudinga auditorija;
• pateikimo terminas.
Kaina – bendros išlaidos ir santykinė vertė vienam vartotojui.
Apimtis – charakterizuojama asmenų, turinčių susipažinti su kreipiniu per konkretų laiko tarpą, skaičių.
Dažnumas – parodo kiek kartų per konkretų laiko tarpą gali susidurti su kreipiniu vidutinis tikslinės auditorijos atstovas.
Poveikio laipsnis priklauso nuo daugelio dalykų – įmonės reputacijos, vartotojų pomėgių ir pan.
Kreipinio stabilumas rodo ar ilgai atsimenamas ir ar dažnai pastebimas skelbimas.
Nenaudinga auditorija – tai ta dalis, kuri neįeina į įmonės tikslinę rinką (pav. jei prekė reklamuojama konkrečiame laikraštyje, tai naudinga auditorija bus tik šio laikraščio skaitytojai).
Pateikimo terminas nurodo, kada bus išleista ir pateikta vartotojui konkreti reklamos priemonė, kaip ji bus paskirstyta laike.

Reklamos priemonės parinkimas taip pat priklauso ir nuo reklamuojamų prekių, nuo reklamos priemonių galimybių išryškinti prekių savybes, nuo reklamos masto, prognozuojamo jos poveikio.

Kai yra nustatyti reklamos tikslai ir pasirinkta reklamos strategija, sudaromas biudžetas, t.y. lėšos, skiriamos reklaminei kompanijai įgyvendinti.1.8 Reklamos rūšys
Reklamos priemonė yra konkreti reklamos žinutės išraiškos forma. Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims.

Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais požiūriais. Išsami jų klasifikacija pateikiama pav.2

2 pav. Reklamos priemonių klasifikaciją

Reklamos priemonių klasifikacija pagal jų rūšis:
• Spausdintos reklamos priemonės
• Radijo reklama
• Televizijos reklama
• Internetinė reklama
• Kino reklama
• Pašto reklama
• Vitrinų reklama
• Lauko reklama
• Reklama ant transporto priemonių
• Įpakavimo reklama
• Foto reklama
• Šviesos reklama
• Demonstracinė reklama
• Reklaminės dovanėlės ir suvenyrai.1.8.1 Spausdintos reklamos priemonės
Tai populiariausia reklamos priemonė, kuri dar yra skirstoma į periodinius leidinius ir į neperiodinius leidinius.

Periodiniai leidiniai – tai laikraščiai, žurnalai, katalogai, žinynai, telefonų knygos ir kiti informaciniai leidiniai.

Laikraščiai daugumai vartotojų yra pagrindinis informacijos apie prekę šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidžia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes ir atliekamas paslaugas. Pranašumu galima laikyti ir tai, kad reklama laikraščiuose gali būti dažnai kartojama. Tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Psichologai teigia, kad pirmąkart žmogus dažniausiai nepastebi reklaminės žinutės, o jei ir pastebi tai greitai pamiršta. Tik ketvirtąkart perskaitęs įsimena reklaminį pranešimą, aptaria jį su savo draugais. Ir tik dar kartą perskaitęs nusprendžia prekę pirkti.

Reklama laikraščiuose populiari ne tik dėl to, kad ją galima dažnai kartoti, bet ir todėl, kad joje lengviau apibūdinamos prekės savybės ir nurodoma įsigijimo vieta.

Yra ir neigiamų reklamos laikraštyje bruožų. Laikraščiuose sunkiau pristatyti prekę vizualiai, nes dauguma jų spausdinami viena spalva ir labai retai – dviem.

Žurnalai reklamai naudojami gana plačiai. Reklama žurnaluose yra patrauklesnė ir kokybiškesnė nei laikraščiuose. Be to, žurnalai skaitomi keletą kartų, dažnai tiesiog vartomi. Todėl yra didesnė tikimybė, kad žmogus perskaitys reklaminę žinutę ir ją įsimins.

Reklama žurnaluose kainuoja brangiau nei laikraščiuose. Jos kaina žurnale priklauso nuo auditorijos dydžio. Didelio tiražo žurnale reklama gali būti labai brangi.

Žinynai, telefonų knygos leidžiami retai – vieną kartą per metus arba dar rečiau. Reklama juose ilgalaikė, tačiau ji skirta ne vartojimo prekėms reklamuoti, t.y. ne galutiniem vartotojui.

Neperiodiniai leidiniai – prospektai, brošiūros, informaciniai lapeliai, skrajutės, kalendoriai, katalogai, atmintinės, prekių ir kainų etiketės ir pan.

Prospektas – tai tokia priemonė, kuri reklamuoja kokią nors vieną ar daugelį vienos grupės prekių, kurias gamina viena įmonė.

Brošiūros tikslas – supažindinti su įmonės istorija, gaminamomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis.

Lapeliais potencialūs vartotojai informuojami apie naujas prekes, parodas, muges, įvairias paslaugas ir pan.

Kalendoriai gali būti skirti kokiai nors progai, šventei pažymėti arba informuoti apie konkrečią prekę.

Informaciniai leidiniai – tai įvairūs ir specializuoti įmonių leidiniai, atskiri tematiniai spaudiniai, adresų knygos, telefonų abonentų knygos, žinynai.1.8.2 Radijo reklama
Panašiai kaip ir televizija, radijas taip pat primena teatrą. Pastaruoju metu nemažai reklamos transliuojama per radiją. Radijas kaip ir televizija, yra priskiriamas prie pasyvaus įtraukimo priemonių. Radijo klausytojai dažniausiai tuo pačiu metu būna kuo nors užsiėmę. Vieni klausosi radijo vairuodami, kiti – darbe, treti – gamindami maistą ar valgydami ir pan. Todėl radijo reklama kartojama daugelį kartų, kad potencialus vartotojas ją įsimintų.

Radijo reklama pagaminama per trumpą laiką, o jos turinį galima operatyviai keisti. Galiausiai radijo reklama transliuojama ne ilgiau kaip 2 – 3 min.

Reklama per radiją yra pigesnė nei per televiziją. Tai leidžia transliuoti reklaminę žinutę per kelias radijo stotis.

Radijo stotyje gali būti:
a) Tiesioginė reklama
b) Netiesioginė reklama

Netiesioginė reklama formuojasi, kai radijo klausytojai teikia pirmenybę vienai radijo stočiai, žinoma, kuo daugiau viena ar kita radijo stotis turi klausytojų, tuo didesnis potencialų radijo skelbimo vartotojų skaičius.

Geriausias laikas radijo reklamai yra pirmoji dienos pusė iki 15val. Šioje laiko atkarpoje klausytojų auditorija 3 – 5 kartus viršija televizijos žiūrovų auditoriją.

2 lentelėje pateikiami radijo reklamos privalumai ir trūkumai.
2 lentelė
Radijo reklamos privalumai ir trūkumai
Privalumai Trūkumai
1. Platus aprėpimas – tam tikrų auditorijų aprėptis, naudojant specializuotas programas. Radiją galima naudoti įvairiose šalies dalyse kreiptis į žmones bet kuriuo paros metu. 1. Trumpalaikiškumas – kadangi perduodamas tik garsas, todėl kreipimaisi yra trumpalaikiai ir gali likti nepastebėti. Radijas traktuojamas kaip muzikinis fonas, jo nesiklausoma įdėmiai.
2. Greitis ir lankstumas – radijo reklamos parengimo laikotarpis pats trumpiausias iš visų reklamos priemonių. Toks lankstumas leidžia reklamuotojams prisitaikyti prie vietinės rinkos naujovių. 2. Garsas be vaizdo.
Prekių, kurios reikalauja demonstravimo, nederėtų reklamuoti per radiją.
3. Mažos išlaidos – radijo skelbimas nėra brangus ir jį dažnai galima kartoti. 3. Radijo eterio perkrovimas reklama, ypač piko valandomis.
4. Mintyse kuriami vaizdai. Radijas kuria erdvę klausytojų vaizduotei. Vartotojai gali savaip įsivaizduoti tai, kas vyksta.
5. Palankus suvokimas – klausytojai apie radiją yra palankios nuomonės, todėl radijo reklama nėra nemalonus dirgiklis.1.8.3 Televizijos reklama
Televizija – tai viena pagrindinių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Televizija kartais vadinama visuotiniu ritualu. Ji padeda sklisti kultūrai, žinioms, informacijai. Televizija yra vienas iš masiškiausių, galingiausių ir brangiausių reklamos nešiklių. Ji priskiriama prie pasyvaus įtraukimo priemonių, nes žmogus pats negali pasirinkti, kokią reklaminę žinutę nori žiūrėti.

Televizijos reklamos auditorija labai įvairi. Todėl pirmiausia būtina žinoti auditorijos sudėtį, kokie žmonės kokias laidas ir kuriuo laiku mėgsta žiūrėti.

Televizijoje pagrindinis reklaminio poveikio veiksnys yra vaizdas, o tikslas jį palydi. Gyvas pašnekesio formos tekstas leidžia pateikti daugiau informacijos negu spausdintas. Muzika taip pat daro didelį poveikį. Muzikinis motyvas gali būti naudojamas ir kaip tam tikras signalas, pranešantis, kad tuoj prasidės televizijos reklaminė laida.

Kad televizijos reklama būtų efektyvi, būtina, parinkti tinkamą jos transliacijos laiką, ypač tada, kai reklaminė žinutė skiriama tam tikrai auditorijai. Geriausias laikas – prieš žinias ir po jų, prieš filmus ir po jų, bei įsiterpiant į juos. Įterpimas sukelia daugelio žiūrovų nepasitenkinimą, tačiau tada yra garantija, kad reklaminis kontaktas įvyks.

Naudojami šie reklamos televizijoje būdai:
• reklaminiai reportažai;
• paprasti, originalūs siužetai;
• prekių demonstravimas su diktoriaus skaitymu;
• reklaminiai filmai;
• reklaminės scenos su populiariais aktoriais;
• reklaminis klipas su preke.

Geriausia ir efektyviausia televizijos reklama kuri trunka nuo 15-30 sekundžių.

3 pav. lentelėje pateikiami reklamos televizijoje privalumai ir trūkumai.
3 lentelė
Reklamos televizijoje privalumai ir trūkumai
PRIVALUMAI TRŪKUMAI
1. Plati aprėptis – tokia plati aprėptis labai efektyvi išlaidų požiūriu. Jeigu reklamuotojas siekia aprėpti nediferencijuotą rinką, tai 30 s klipas populiarioje TV laidoje gali tekainuoti 1 centą, skaičiuojant vienam žiūrovui. 1. Didelės išlaidos – pati rimčiausia ir svarbiausia riboto TV reklamos naudojimo priežastis.
2. Poveikis – stiprus garso ir vaizdo poveikis žiūrovui. Televizoriaus žiūrovas prilyginamas apsilankymui parduotuvėje; 2. TV yra perkrauta reklaminių klipų.
3. Įtaka vartotojams – TV tapo pagrindiniu mūsų kultūros elementu. Labai pasitikima įmonėmis, kurios reklamuojasi per TV ir kurios remia mano ir švietimo programas, taip pat TV reklaminio skelbimo įtaka būna susijusi su jame dalyvaujančiais žymiais žmonėmis. 3. Nediferencijuotas poveikis – reklamuotojas negali būti tikras, kad jo reklamą pamatys tikslinė auditorija. TV yra susijusi su dideliu nenaudingu aprėpimu.

4. Nelankstumas – didžioji reklamos laiko dalis yra perkama iš anksto, visam būsimam sezonui. Taip pat sunku operatyviai pakeisti reklamos tekstą, laiką ar vaizdą.1.8.4 Reklama internete
Reklama internete tampa vis populiaresnė reklamos priemonė, ir daugelis reklamos užsakovų, planuodami savo reklamines kampanijas, be kitų reklamos skleidimo šaltinių, pasirenka internetą.

Prognozuojama, kad reklamai internete gretai bus išleidžiama daugiau nei spaudoje ar radijuje. 1998m. JAV reklama internete kainavo 1.92 mlrd. USD, 2000m. – 6,5 mlrd. USD, prognozuojama, kad 2003m. bus išleista 10,5 mlrd. USD.

Internetas yra interaktyvus. Jis laidžia smalsiam vartotojui, paspaudusiam reklaminį skydelį, daugiau sužinoti apie reklamuojamą produktą ar paslaugą.

Daugelis vis dar mano, kad reklama internete neefektyvi. Nereikia pamiršti, jog ir kituose žiniasklaidos priemonėse reklama sunkiai pastebima, kad jos poveikis juo toliau, tuo darosi mažesnis, nes žmonės pripranta prie jos, išmoksta jos nematyti. Iš tiesų problema slypi kitur: nelabai mokama pasinaudoti interneto teikiamais privalumais.

Lietuviškajame internete per metus greitai suksis apie 2 mln. Litų. Tai pinigai, dėl kurių lietuviški vartai ir įvairios specializuotos svetainės pradėjo kovą. Kas taps lyderiu? Šansą juo tapto turi ne tas, kuris turi daugiau lankytojų, o tas, kuris sukurs tinkle stiprų įvaizdį. Taigi laimės tas, kuris pasitelks geriausius specialistus ir žinovus. Deja, daugeliui atvejų galima pastebėti, kad žinių, elementaraus interneto išmanymo trūksta.1.8.5 Vitrinų reklama
Mažmeninėje prekyboje po reklaminių skelbimų vitrinos yra svarbiausia reklamos priemonė. Vitrinų tikslas – atkreipti praeivių dėmesį, sužadinti jų smalsumą, sukelti norą užeiti į parduotuvę. Vitrinos atlieka pažintinę ir emocinę funkciją. Vitrina, atitinkamo prekių apipavidalinimo pagalba, informuoja pirkėjus apie prekybos įmonės specifiką, parduodamų prekių pobūdį. Vitrinos įrengiamos parduotuvių languose, jų viduje ir už jų ribos – gatvėse, geležinkelio, autobusų stotyse, prieplaukose, stadionuose, aerouostuose. Tokiais atvejais vitrinose yra ir papildoma informacija – parduotuvių adresai, pardavimo sąlygos ir t.t.

Vitrina parduotuvėje dažnai užima ne tik sienos storį, bet pereina į interjerą arba gatvę. Svarbus aspektas vitrinų reklamoje – prekių komponavimas jose ir derinimas prie išorinio gatvės vaizdo, aplinkos architektūros. Nuo vitrinos kompozicijos priklauso ir jos veiksmingumas.

Vitrinas galima suskirstyti pagal jų įrengimo pobūdį:
• vitrinos – katalogai;
• vienos prekės rūšies vitrinos;
• kompleksinės vitrinos.

Vitrinos erdvė būna suskirstyta į tris dalis, priekinę, vidurinę ir galinę. Vieni daiktai išdėstomi arčiau stiklo, kiti – toliau, giliau. Stengiantis patraukti praeivių dėmesį, vitrinoje komponuojama ryški detalė, kuri pirmiausia krinta į akis. Tai gali būti prekė ar kitas dekoratyvinis elementas, kontrastingas, lyginant su fonu ir kitomis prekėmis. Kontrastingumas gali būti pasiekiamas judesių – judanti figūra ar besisukanti plokštuma. Ryškumui padidinti naudojami šviesos kontrastai, spalvoti šviesos pluoštai.

Prekės vitrinoje grupuojamos pagal pagal tam tikrus dekoravimo principus – simetrinės ir asimetrinės pusiausvyros, ritmo, pastovumo, linijomis, piramidėmis. Svarbu intensyviai apšviesti vitrinas. Ryški šviesa turi išskirti vitriną iš aplinkos, sustiprinti jos reklaminį vaidmenį. Apšvietimo kokybė turi įtakos daikto formos suvokimui: kuo mažesnis daiktas, tuo daugiau reikia apšvietimo. Stipriau apšviečiami tamsesni ir labiau akcentuotini daiktai. Kuo labiau apšviesta prekybos salė ir gatvė, tuo stipresnis turi būti vitrinos lango apšvietimas. Atspindžiams padidinti, naudojami veidrodžiai, reflektoriai.

Vitrinos paprastai būna įrengtos langų angose, pristatytos prie sienos, linijos ar zigzago formos, taip pat atskirai pastatytos įstiklintos dėžės – vitrinos, statomos ant šaligatvių, parduotuvės viduje, po pastato kolonų skliautais. Gali būti naudojama visa parduotuvės fasadinė įstiklinta siena, kur matyti ne tik prekių ekspozicija, bet ir parduotuvės vidus. Maisto prekių vitrinos gali būti šaldomos, bet šaldymo agregatai paslepiami. Vasarą nuo saulės vitrinos apsaugomos specialiais tentais ar užtamsintais stiklais. Gali būti vitrinos ir neturinčios jokios ekspozicijos, bet plačiai atskleidžiančios patalpos vidų. Jos naudojamos stambioms prekėms, kai interjeras neperkrautas (baldai, mašinos).

Specialistų nuomone, vitrinos ekspozicija turi būti keičiama kas 2-4 savaites.1.8.6 Lauko reklama
Tai reklamos priemonės, kurios pateikiamos ne patalpose. Ši reklamos priemonė skiriasi nuo kitų tuo, kad gyventojas informaciją gauna būdamas ne namuose, o gatvėje. Jos efektyvumas priklauso nuo sugebėjimo patraukti vartotojo dėmesį. Ši pigi reklamos rūšis gali išplatinti reklaminę žinutę plačiai auditorijai. Dažnai šios reklamos priemonės įrengiamos matomoje vietoje, kai kurios iš jų naudojamos tik per renginius.

Didžiausią reikšmę prekybos įmonėms turinčioms lauko reklamos priemonės:
• Reklama ant transporto priemonių;
• Reklaminiai plakatai;
• Reklaminiai skydai;
• Iškabos;
• Stendai;

Iškabos rodo pastato paskirtį. Pagrindinė iškaba būna horizontali, pagalbinės – vertikalios. Gaminamos jos iš įvairios medžiagos, įvairių formų. Iškabose akcentuojama įmonės pavadinimas, savininko pavardė arba tai, kuo įmonė prekiauja, kokią paslaugą joje galima gauti. Būna, taip vadinamos, simbolinės reklaminės iškabos, kur nėra teksto, tik simboliai (figūros).

Iškaba turi būti ryški, iš toli matoma, jos estetinis vaizdas turi derintis prie aplinkos. Ji taip pat turi būti aiški ir gerai įskaitoma. Todėl nerekomenduotina naudoti įmantrų šriftą, kad ir išraiškų, patrauklų, bet nesuprantamą, arba tokį, kuriam perskaityti ir suprasti reikia laiko, ko praeivis dažniausiai ir neturi. Šriftas taikomas prie gatvės ir pastato stilius. Architektūros paminklams taikomi jų laikmečio šriftai, o šiuolaikinės statybos objektams – blokinis aiškus ir paprastas šriftas.

Plakatai – plačiai naudojama lauko reklamos priemonė. Jie gaminami tipografinių būdu, gali būti popieriniai, kartoniniai, iš plėvelės ir kitokios medžiagos. Ši pigi reklamos rūšis gali išplatinti reklaminį kreipimąsi gana plačiai auditorijai, gali aprėpti konkrečias teritorijas, gali būti naudojama specialiems uždaviniams spręsti konkrečių rinkinių viduje. Plakatai būna įvairaus formato, tekstiniai arba su piešiniu. Jų efektyvumas priklauso nuo išplatinimo laipsnio, nuo sugebėjimo pritraukti praeivių dėmesį.

Reklaminiai stendai statomi atskirai, tam tikrose vietose – gatvėse, prie pastatų sienų, prie kelių. Stendus geriau statyti sugrupuotus po keletą arba sujungus į didesnį kompleksą, negu išdėstytus po vieną. Stendams pastatyti reikalingi miesto savivaldybės leidimai. Pastatyti jie išbūna nuo 4 mėnesių iki metų.

Reklaminis skydas – tai pieštos reklaminės priemonės. Tvirtinamos ant pastatų sienų ar specialiai tam skirtose vietose.

Reklaminiai skydai ir stendai dažnai keičiami, kad nesukeltų neigiamos vartotojų reakcijos.1.8.7 Pašto reklama
Ši reklamos priemonė, labai populiari užsienyje, vadinama “direct mail“, Įmonės paprastai turi jas dominuojančių žmonių (potencialių pirkėju) sąrašus ir, esant atitinkamai situacijai, siunčia reklamos priemones konkrečiu reikiamu adresu.

Pašto reklama – ne masinė, o atrankinė priemonė, leidžianti tiksliai nustatyti kreipinio gavėjus, esant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Sudaryti adresatų sąrašus yra nelengva, reikia apdoroti gausią informaciją, panaudoti techniką. Daug vargo sudaro sąrašų tikslinimas, nes gyventojai migruoja, keičiasi ir adresai, ir asmenys.

Tokie sąrašai sudaromi įvairiais būdais :
• juos sudaro patys reklamuotojai;
• gaunami keičiantis su kitomis organizacijomis;
• adresai normuojami iš brokerių;
• susitariama su periodiniais leidiniais ir naudojami jų turimi adresai.

Paštu siunčiamos priemonės yra kur kas pranašesnės, nes jose pateikiama daugiau informacijos, konkrečių pasiūlymų, kvietimų. Būdingas asmeninis charakteris ir tikslumas. Reklaminių laiškų paprastai kreipiamasi konkretų vartotoją, kaip kad reklamos teikėjas kalbėtų susitikęs asmeniškai, ir susidaro įspūdis, kad rašantysis žino, kas jis toks yra, kuo domisi ir pan. O tai labai svarbu kiekvienam vartotojui.

Reklama paštu yra organizuojama ne tik pagal konkrečius adresus, bet ir pagal principą “į kiekvienas duris“. Tokiu atveju reklaminės priemonės išnešiojamos į gyventojų pašto dėžutes.

Reklaminiai laiškai susideda iš keturių dalių:
• trumpo įvado, kuris atkreiptų dėmesį;
• reklaminio kreipimosi, pereinančio prie reklamuojamo objekto;
• įtikinamos argumentacijos;
• konkretaus kvietimo ar raginimo.

Reklaminiai laiškai nebūna ilgi, jų tekstas aiškus, mintis logiška, išsireiškimai originalūs ir mandagūs, artimi kasdieniniai kalbai. Prie reklaminių laiškų gali būti pridedama įvairi reklaminė medžiaga – prospektai, lapeliai, brošiūros, grįžtamieji vokai ar atvirukai, katalogai, firminiai ženklai, kainoraščiai, pakvietimai, programos, prekybiniai, moksliniai bei informaciniai biuleteniai, diagramos, grafikai, schemos, plakatai, kalendoriai, atmintinės, spausdinti suvenyrai, vizitinės kortelės, blankai užsakymams, pašto kortelės.

Paprastai skiriamas dėmesys tokių pašto siuntinių išoriniam vaizdui – laiškai rašomi ant firminio blanko ir siunčiami firminiame voke.

Pašto reklamos privalumai:
• tiesioginę pašto reklamą galima skirti konkrečiam asmenim arba konkrečiai rinkai;
• pašto reklama yra individualus kreipimasis, kuris nekonkuruoja su kitomis reklamos rūšimis;
• pašto reklama gali būti net konfidenciali;
• ji neturi reklamos vietos, laiko, formato apribojimų;
• palyginti su kitomis reklamos priemonėmis, ji teikia kur kas daugiau galimybių rinktis reklamos medžiagą;
• pašto reklamą galima tiksliai priderinti prie reklamos davėjo poreikių, individualaus reklamos grafiko;
• ja galima išsiusti tiksliai nustatytu laiku, taip pat tiksliai apskaičiuoti jos gavimo laiką;
• ypatingo skatinimo būdu, kuo nepasižymi kitos reklamos priemonės, ši padeda gavėjui tvirtai veikti ir atlikti pirkimo aktą;
• duoda galimybę įvertinti savo reklaminės kampanijos efektingumą pagal atsiliepusius klientus.

Pašto reklamos trūkumai:
• aukšta išsiuntimo kaina gali pakenkti mažos firmos biudžetą;
• pastebimos tendencijos, kai klientas, radęs savo pašto dėžėje krūvą pašto reklamos, pasipiktina, ir, rūpindamasis gamta pradeda protestuoti prieš tokį popieriaus naudojimą reklamai.1.8.8 Šviesos reklama
Šią priemonę galima vadinti naktine reklama. Ji tarnauja ne tik reklaminiams tikslams, bet ir papuošia bei apšviečia miestų gatves. Ji kas vakarą susikuria šventinę atmosferą, efektyviai pirkėjams primena apie prekes, įmones, parduotuves.

Šviesos reklama pasižymi savo lakoniškumu ir įrangos sudėtingumu, palyginti su kitomis priemonėmis. Ji būna išreikšta įvairių šriftų ir piešinių junginiais, simboliais, kontūrais, ažūriniais užrašais ir pan. Jos tikslas – iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (sustabdyti, nustebinti, įtikinti). Šviesos reklama yra kombinuojama su išorės reklama, todėl panašūs ir reikalavimai jos pateikimui. Ji turi būti meniškai atlikta ir, jeigu joje yra teksto, jis turi būti trumpas ir vertingas informacinių požiūriu.

Šviesos reklamai naudojamas dažniausiai dujų pripildytos iliuminacinės lempos – kolbos arba vamzdeliai, paremti išretintų dujų savybe – švytėti praleidus pro jas elektros srovę. Šviesos spalva priklauso nuo dujų rūšies (neono, argono, helijo). Taip pat yra pridedama nedidelis gyvsidabrio. Įvairūs šviesos atspalviai gaunami vamzdelio vidų padengus specialiomis medžiagomis – liuminoforais.

Šviesos reklama būna statinė ir dinaminė. Iš judančių ir mirksinčių linijų galima sudaryti įvairiausius reginius, kas labai padidina efektyvumą.

Šviesos reklamos rūšys:
• Šviečiamos iškabos;
• Pano;
• Stendai;
• Tablo;
• Laikraščiai.

Šviesos reklamos įrenginių turinys būna reklaminiams – informacinis, politinis – agitacinis bei dekoratyvinis – meninis.1.8.9 Reklama ant transporto priemonių
Ši reklamos priemonė yra gana lanksti. Ją galima naudoti viename kuriame mieste ar apimti didesnes teritorijas. Taip vadinama „reklama ant ratų“ sugeba pasiekti didžiulę auditoriją ne tik visuomeninių transportu važinėjančių žmonių, bet ir pėsčiųjų bei automobilių keleivių. Šiai priemonei būdinga ne tiksliškumas, bet masiškumas. Ji tampa vis populiaresnė, nes, esant didelei reklaminių kontaktu apimčiai, ji reikalauja visiškai nedaug lėšų.

Transporto reklama būna trijų tipų:
• Reklaminiai kreipiniai įtaisomi visuomeninio transporto priemonės salone;
• Išoriniai plakatai, skelbimai, klijuojami ant visuomeninio, žinybinio ar privataus transporto išorės;
• Reklamos priemonės, įrengiamos transporto priemonių stotelėse ir stotyse.

Plačiausiai praktikai pritaikoma reklama – ant transporto šonu iš lauko pusės. Tam naudojamos tokias transporto priemonės, kaip troleibusai, autobusai, geležinkelio transportas, taksi, specialias konkrečių įmonių automobiliai. Reklamai paprastai naudojama spalvota lipni juosta, paruošiama pagal atitinkamą pavyzdį. Ši priemonė taip pat turi būti rūpestingai prižiūrima. Transporto reklamoje efektyvumas pasiekiamas, atkreipiant kiekvieno eismo dalyvio dėmesį neįprastą akiai dirgiklį. Potencialūs vartotojas gali ignoruoti kitas reklamos priemonės, tačiau, jis bus priverstas kontaktuoti su šią priemonė, tenkindamas judėjimo, susisiekimo poreikį.

Transporto reklamos privalumai:
• Gerai matoma, o tai reiškia efektyvia;
• Prieinama vartotojams 16 – 18 valandų per parą;
• Pastoviai važinėja po miestą, ją mato įvairūs žmonės.

Transporto reklamos trūkumai:
• Žmonėms pasilieka mažai laiko, kad įsisavinti informaciją;
• Pastoviai veikiama atmosferiniu faktorių ir vandalizmu aktu.
•1.8.10 Demonstracinė reklama
Demonstracinė reklama daugumai įmonių yra labai reikalinga. Jai priskiriamos tokios priemonės:
• Parodos;
– parodos – pardavimai;
– parodos – peržiūros;
– parodos – ekspozicijos;
• demonstravimas
– prekių veikimo;
– madų;
• degustacijos;
• mugės;
• pristatymai;
• nemokami seminarai, konferencijos;
• nemokamas pavyzdžių dalijimai;
• festivaliai.

Šios priemonės naudojamos švenčių arba įvairių specialiai organizuojamų renginių metu, suteikia galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su pirkėjais, partneriais.1.8.11 Reklaminės dovanėlės ir suvenyrai
Reklaminiai suvenyrai – tai smulkūs daiktai su juose pažymėtu įmonės vardu, adresu, prekės ženklu. Prie jų priskiriami:
• tušinukai;
• maišeliai;
• parkeliai;
• puodeliai;
• kalendoriai;
• marškinėliai;
• užrašų knygutės;
Prie jų priskiriami ir tokie daiktai, kurių pirminė užduotis yra ne reklama, bet kiti tikslai. Tokios reklamuojančios priemonės yra vokai laiškams, kainų skydai ir etiketės, kasos čekiai ir kt. daiktai, esantys su firmos atributika.

Kai kurie reklaminiai suvenyrai, pažymėti įmonės ženklu ar simboliu, yra ne dovanojami, o naudojami reprezentacijai. Jie taip pat turi didelį poveikį klientams.

Kiekviena reklamos priemonių rūšis pasižymi savais privalumais ir trūkumais, reikalauja skirtingų išlaidų.1.8.12 Reklamos poveikio įvertinimas
Kiekviena reklamos kompanija ją organizuojančiai įmonei yra tam tikra investicija. Todėl reklamos davėją domina, ar buvo pasiekti kompanijai iškelti tikslai, koks buvo reklamos efektyvumas. Dėl to reklamos kompanijos plane yra numatomo reklamos poveikio kontrolė. Yra skiriami komunikacinis ir elektroninis reklamos poveikis.

Komunikacinis reklamos poveikis tiriamas įvairiais metodais. Šis tyrimas gali būti atliekamas tiek prieš reklamos kompaniją, t.y. jos rengimo metu, tiek ir ją užbaigus. Pavyzdžiui, siekiant iš anksto įvertinti reklamos žinutės poveikį ir geriau ją parengti, gali būti naudojami šie tyrimo metodai:
• tiesioginio įvertinimo metodas;
• prisiminimo testas;

Tiesioginio įvertinimo metodas – apklausiami tikslinei auditorijai priklausantys asmenys arba ekspertai. Pagal tam tikrus kriterijus jiems siūloma įvertinti vieno reklaminio skelbimo įvairius variantus.

Prisiminimo testas remiasi apklausa, kuri skiriasi tuo, kad apklausiamiesiems parodoma daug reklaminių žinučių, pateiktų skirtingais reklamos nešikliais.

Komunikacinio poveikio išmatavimas reklamuotojui sudaro tam tikras galimybes vertinti reklamos kompanijos efektyvumą, tačiau neduoda pagrindo spręsti, kaip ji paveikė įmonės ekonominius bei finansinius rezultatus. Ekonominį reklamos efektyvumą įvertinti daug sudėtingiau negu komunikacinį. Be to, labai sunku nustatyti reklamos kompanijos poveikio trukmės ribas ir atsiriboti nuo aukštesnių kompanijų įtakos.1.8.13 Reklamos efektyvumo nustatymas
Išsiaiškinę koks yra reklamos poveikis, dabar panagrinėkime kitą iš to išplaukiančią sąvoką reklamos efektyvumas.

Reklamos efektyvumą reikia tirti tada, kai jos priemonės jau yra panaudotos ir išplatintos. Šis tyrimas leidžia patikrinti ankstesnių prognozių teisingumą, o joms nepasiteisinus, imtis priemonių pakeisti reklamos strategiją, padaryti reklamą efektyvesnę. Reklamos efektyvumą galima vertinti trimis aspektais: socialiniu, ekonominiu ir psichologiniu. Pirmasis turi atsakyti į klausimą, kaip reklama atlieka savo funkcijas, teikiant gyventojų poreikius, juos formuojant, plečiant gyventojų žinias apie prekes, jų paskirtį vartojimą. Antrasis aspektas turi atsakyti į klausimą, kaip panaudotos reklamos priemonės stiprina pirkimus, kaip jos padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Psichologinio reklamos efektyvumo nustatymo uždavinys yra nustatyti, ar veiksmingos yra naudojamos reklamos priemonės, ar jos orientuoja pirkėjus mums norima kryptimi, padėdamos didinti ir socialinį ir ekonominį efektyvumą.

Ekonominio reklamos efektyvumo nustatyti tiksliai yra matematiškai neįmanoma. Bet nustatinėjant reklamos efektyvumą yra remiamasi tokiais rodikliais: prekių pirkimo skirtumu prieš reklamą ir po jos, apyvartos padidėjimu esant reklamai, darbo našumu, prekybinių pajėgumų panaudojimų ir kitais išvestiniais rodikliais. Sunkumą sukelia tai, jog priekių realizavimui mažmeninėje rinkoje, be reklamos turi įtakos ir kiti veiksniai – prekių kokybė, kaina, prekybos sistema, prekybos sezoniškumas ir kt., todėl nustatyti tik tą apyvartos padidėjimą, kurį sukėlė reklama yra neįmanoma.

Praktikoje plačiai naudotinas ekonominio efektyvumo įvertinimo metodas, pagrįstas papildomo pelno, gauto naudojant reklamą, santykiu su reklamos išlaidomis:

Formulė Nr.1

Čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

T1 – prekių apyvarta po reklaminiu periodu;

T0 – prekių apyvarta prieš reklaminiu periodo;

D – prekybinių nuolaidų dydis (% nuo reklamuojamos prekės kainos);

C – cirkuliacijos kaštų lygis (90%);

P – išlaidos reklamai.

Yra dar vienas būdas, kaip galima apskaičiuoti ekonominį efektyvumą, jame siūloma atsisakyti prekybinės nuolaidos bei cirkuliacijos kaštų rodiklių, o naudoti rentabilumo rodiklį, kuriame atsispindi ir kitos su prekės realizavimu susijusios išlaidos. Tokiu atveju reklamos efektyvumas gali būti apskaičiuojamas taip:

Formulė Nr.2

E = A1 * (Ir-1) * T * R

Čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

A1 – vidutinė vienos dienos apyvarta iki reklamos panaudojimo;

(Ir-1) – apyvartos padidėjimo indeksas, veikiant reklamai;

T – apyvartos apskaitos laikotarpis dienomis iki reklamos ir ją panaudojus;

R – rentabilumo lygis %.

Atskirų reklamos priemonių efektyvumą tikslinga tirti ne tik reklamos kampanijos pabaigoje, bet ir jos metu. Jei matoma, kad kažkuri reklamos priemonė yra neefektyvi, tai ja galima pakeisti kita priemone. Reklamos priemonių kokybę, jų psichologinį efektą kiek tiksliau galima nustatyti eksperimentiniais metodais, bet tik tuomet, kai reklamos priemonė jau yra platinama. Vienas iš tokių metodų yra stebėjimų metodas, jo esmę sudaro tiesioginis stebėjimas, kaip elgiasi vartotojas. Visi stebėjimai yra registruojami, o paskui analizuojami. Kitas metodas yra vartotojų apklausa – tai aktyvus metodas. Juo naudojantis galima ištirti kaip pirkėjas sužino apie prekę ar paslaugą, tai yra iš kokios reklamos priemonės. Apklausą galima atlikti dviem būdais – platinti anketas ir tiesiogiai bendrauti su vartotojais (interviu).

2 Įmonės UAB „Darpila“ charakteristika ir valdymo struktūra

Įmonė UAB „Darpila“, buvo įregistruota 2003 metais sausio 23 dieną. Ją galima rasti adresu Pramonės 13, Pakruojis. Įmonės savininkas yra Linas Kubilickas.

Įmonė užsiima šia veikla: prekiauja grūdais, trąšomis, įvairiomis sėklomis, pesticidais ir pan.

Įmonė UAB „Darpila“ taip pat turi degalinę, kuri yra įsikūrusi adresu: Pakruojo raj. Kuosiškių kaimas. Degali.nė prekiauja: žymėtu kuru, dujomis, dyzelinu, bei benzinu. Degalinėje „Darpila“ galima konsultuotis technologinės įrangos klausimais, veikia automobilių plovykla, autoservisas, yra parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto produktų, tabako gaminių, bei alkoholio. Degalinėje taip pat galima apsidrausti savo automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

UAB „Darpila“ yra gan paprasta, aiški ir nesudėtinga valgymo struktūra. Ji yra pavaizduota 3 pav.

3 pav. Įmonės valdymo struktūra

Svarbiausius sprendimus bendrovės veikloje priima generalinis direktorius.

Kiekvienas padalinys gamybinis ir komercinis, turi savo vadovus. Gamybiniam padaliniui vadovauja tas pats generalinis direktorius, o komerciniam skyriui generalinio direktoriaus pavaduotojas komercijai.

Gamybinis padalinys.

Jis sudarytas iš šių skyrių:
1. Autoservisas. Vadovauja vyr. mechanikas 4 žmonių grupei.
2. Plovykla. Vadovauja vyr. plovėjas 3 žmonių grupei.
3. Finansų skyrius. Dirba vyr. finansininkė 2 žmonėms.

Gamybinio padalinio skyrių vadovai atsiskaito generaliniam direktoriui.

Komercinis padalinys:

Šis padalinys sudarytas iš šių skyrių:
1. Žemės ūkio produkcijos prekyba. Dirba pora vadybininkų, kurie privalo atsiskaityti komercijos direktoriui.
2. Degalų pardavimo skyrius. Dirba 6 operatorių grupė. Atsiskaito komercijos direktoriui.
3. Finansų skyrius. Dirba 2 buhalterės. Jos atsiskaito vyr. finansininkei ir komercijos direktoriui.2.1 Situacijos analizė
Kaip jau minėjau įmonę galima rasti adresu Pramonės 13, Pakruojis.

Pagrindinis UAB „Darpila“ konkurentas yra koncerno „Lukoil“ degalinė esanti Pakruojo miesto centre Vilniaus ir Šiaulių gatvių sankryžoje. Ši degalinė Pakruojyje sėkmingai prekiauja degalais nuo 1999 metų. Tačiau ši degalinė neteikia tokių paslaugų, kaip automobilių plovimas, automobilių taisymas. Šias paslaugas teikia įmonė „Darpila“. Dar vienas įmonės konkurentas yra UAB „Robusta“ kuri prekiauja grūdais, chemikalais ir kitomis prekėmis kuriomis prekiauja „Darpila“.

Pagrindiniai įmonės tiekėjai yra UAB „Kovaras“, UAB „Skulas“, UAB „Junktinis dujų centras“, įmonei teikiantys dyzelinį kurą, benziną, dujas. Maisto prekes įmonei teikia UAB „Sanitex“, UAB „Varta“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt.

Taigi įmonei „Darpila“ reikia naudotis reklamos priemonėmis, kad pritrauktų daugiau vartotojų į savo pusę. Kaip matome „Lukoil“ gyvuoja jau 5 metus ir turi savo vartotojų ratą, o įmonės UAB „Darpila“ degalinei tik 1,5 matai, todėl ji turi stengtis pritraukti dalį vartotojų prie savęs ir juos išlaikyti.2.2 Naudojamos reklamos rūšys įmonėje UAB „Darpila“
Norėdama informuoti, priminti vartotojams apie savo veiklą, bei teikiamas paslaugas įmonė „Darpila“ kaip ir daugelis įmonių taip pat naudojasi reklamos agentūrų teikiamomis paslaugomis.

Pakomentuosiu kokias reklamos rūšis įmonė naudoja ir kokių nenaudoja savo paslaugoms garsinti.

Spausdinta reklama – tai vienas pagrindinių reklamos tipų. Ji orientuota į regimąjį suvokimą. Spausdintą reklamą galima suskirstyti į du pogrupius:
1) reklaminiai katalogai – informaciniai leidiniai reklamuojantys konkrečias prekes arba paslaugas. Tai katalogai, prospektai, bukletai, plakatai, lapeliai, informaciniai biuleteniai.
2) proginiai reklaminiai leidiniai. Tai firminiai sieniniai ir staliniai kalendoriai, dienoraščiai, užrašų knygelės ir kt. Juose tam tikrą vietą užima informacija apie siūlomas prekes ar paslaugas, ir viršeliuose aiškiai pavaizduota firmos simbolika.

Naudojamos spausdintos reklamos rūšys įmonėje .
• Reklama laikraščiuose – yra greitai pagaminama, bei dažnai kartojama, todėl tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Ši reklamos rūšis yra pigesnė nei reklama žurnale ar televizijoje. Kadangi laikraščiai yra pagrindinis informacijos apie prekę šaltinis, tai įmonė tuo ir naudojasi. Savo reklaminius skelbimus į laikraštį „Auksinė varpa“ dėdama penkis kartus per mėnesį.
• Reklaminiai lapeliai ir skrajutės ir skrajutės yra iš kelių ar vieno puslapio sudaryti nespalvoti arba spalvoti lapeliai. Šiuos lapelius bei skrajutes įmonė leidžia periodiškai kas antrą mėnesį. Ši reklamos rūšis yra nemokama ir vartotojams jie dalinami dykai, už lapelių, bei skrajučių išleidimą moka įmonė UAB „Darpila“. Lapeliai su skrajutėmis yra išnešiojami po visą Pakruojo miestą, kuriame ir yra įsikūrusi įmonė. Vartotojus reklaminiai lapeliai ir skrajutės pasiekia namuose, jie yra išdėliojami esamiems ir būsimiems vartotojams į jų pašto dėžutes.
Lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse, gyvenamuosiuose rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Taip pat šiam reklamos tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų.
• Reklaminiai skydai, bei stendai, taip pat yra viena iš reklamos priemonių naudojamų įmonėje.

Ši priemonė yra nebloga, nes vartotojai atkreipia dėmesį į pakelėje esančius stendus, bei skydus ir ši informacija jiems užsifiksuoja.

Norint, kad reklaminiai skydai ir stendai nesukeltų neigiamos vartotojų reakcijos jie turi būti dažnai keičiami.

Radijo ir televizijos reklama – patys masiškiausi pagal apimtį reklamos tipai. Labiausiai paplitusios radijo reklamos rūšys yra : radijo skelbimas, radijo klipas ir kt. Labiausiai paplitusios televizijos reklamos rūšys yra: televizijos reklaminiai sukiniai, reklaminiai skelbimai, reportažai, TV laidos ir kt.

Radijo ir televizijos reklamos įmonė kol kas dar nenaudoja, tačiau yra galvojama apie šios reklamos rūšies naudojimą įmonėje.

Įmonė UAB „Darpila“ vartotojams pritraukti naudojasi ir transporto reklama, kuri yra gana lanksti ir tampa vis populiaresnė, nes esant didelei reklaminių kontaktų apimčiai, ji reikalauja visai nedaug lėšų. Įmonė turi kelis automobilius kuriems iš lauko pusės yra priklijuota informacija apie įmonę. Nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris.

Įmonės, norėdamos pagerinti, sustiprinti savo firminį įvaizdį rinkoje ar kitais tikslais dažnai naudoja vadinamąją demonstracinę – propaguojančią reklamą. Tai : dalyvavimas parodose ir mugėse, įmonės gaminių demonstravimas ir pan. parodos ir mugės labai svarbus reklamos tipas. Jis garantuoja didžiules reklamuojamų gaminių demonstravimo galimybes. Tai gana efektyvi priemonė tiesioginiam ryšiui su pirkėjais užmegzti, sutartims su partneriais sudaryti. Tačiau ši reklamos priemonė taip pat kaip ir radijo – televizijos reklama nėra naudojama įmonėje „Darpila“.

Ir dar viena gera priemonė pasirinkta populiarinti įmonę – reklaminiai suvenyrai Šie suvenyrai skirstomi į : firminius (čia suv.enyrams būdingus meninius apipavidalinimus atstoja prekės ženklas ar firminis blokas), serijinius įvairūs suvenyrai, ant kurių užklijuojami firminiai lipdukai su prekės ženklu), sveikinimų (naudojami dalykiniuose susitikimuose, kai pasirašoma stambi sutartis, jubiliejų metu ir pan.), firminius įpakavimus ( turi suvenyrui būdingų bruožų).2.3 reklamos biudžetas įmonėje
Įmonėje UAB „Darpila“ nustačiusi reklamos tikslus, imasi dar vieno darbo – biudžeto planavimo. Įmonė biudžetą nustato kiekvienai prekei atskirai. UAB „Darpila“ manyčiau kaip ir daugelis įmonių reklamai stengiasi paskirti reikiamą kiekį lėšų.

Įmonei paskyrus nedaug lėšų gali būti sunku planingai vykdyti reklaminę veiklą, o skyrus per daug lėšų UAB „Darpila“ gali patirti nuostolių.

Įmonė reklamos biudžeto dydžiu nustatyti remiasi tikslų ir uždavinių metodu.

Pirmiausia yra formuojami uždaviniai konkretūs tikslai, po to formuojami uždaviniai, tai yra, numatoma reklamos strategija ir taktika, kuri tampa pagrindu, nustatant reklamos biudžeto dydį.

Reklamos biudžetą įmonė gali apskaičiuoti atskirai, tačiau galima jį išskirti ir kaip sudėtinę viso rėmimo komplekso dalį. Tai priklauso nuo įmonės marketingo tikslų, nuo jos dydžio bei rėmimo veiksmų panaudojimo apimties galimybių.

Įmonė UAB „Darpila“ kiekvieną mėnesį skiria skirtingą kiekį lėšų reklamai. Ši suma dažniausiai svyruoja nuo 3 iki 6 tūkstančių litų per mėnesį.2.4 UAB „Darpila“ naudojamų reklamos priemonių įvertinimas
Reklamos tikslas yra kuo geriau pasinaudoti paklausos tendencijomis ir pritraukti p

Leave a Comment