GARANTUOTA LAISVĖ JAUNIMUI
Amerikos nuodėmių miestas keičiasi: į lošimų metropolį įsitraukia vis daugiau šeimų su vaikais
Bene daugiausia žmonijos ydų per pusę šimtmečio susikaupė Amerikos mieste Las Vegase. Tačiau pūstelėjo permainų vėjas, ir dabar nuodėmių miestas Las Vegasas – lošimų metropolis Nevados dykumoje – jau įsileido naujų laikų dvasią, palankesnę žmonijos gerovei.Alkoholis? Jau praėjo tie laikai, kai dalykiškus pietus pradėdavo trigubu martinio kokteiliu, o vaisvandenių kainoraštis buvo gerokai trumpesnis negu vyno. Seksas? Net žurnalo “Rolling Stones” redaktorius išaukštino susilaikymąNors prie žaidimų automatų kaip ir anksčiau liejasi gėrimai, o Nevada yra vienintelė valstija JAV, kur vis dar neuždrausta prostitucija, bet visur jau juntami pokyčiai.Didžiųjų kazino bosų noru “nuodėmių miestas” netrukus bus pilnas vaikų ir pritaikytas šeimyniniam poilsiui pagal Disneilendo pavyzdį. Praėjus penkiasdešimčiai metų, kai buvo atidarytas pirmasis kazino, Las Vegasas ginkluojasi morališkai.“Mes norime privilioti suaugusiuosius, kurie keliauja su savo vaikais”, – aiškina Alanas Feldmanas, vieno kazino menedžeris. Prie pagrindinio šio kazino įėjimo kas 15 minučių imituojamas ugnikalnio išsiveržimas su ugnies pliūpsniais ir kvepiančių dujų debesimi. Didžiausio kazino “Mirage” valdytojas Stefanas Vinas dar šiais metais nori atidaryti kazino – lobių salą. Šiame milžiniškame vandens parke plaukios britų fregatos ir kas valandą vyks piratų mūšiai.Konkurentai iš kazino cirko taip pat nori pasiūlyti naują laisvalaikio parką: liuksusinis viešbutis sukonstruotas piramidės pavyzdžiu; ant dirbtinės upės krantų bus vaidinamos scenos iš senovės Egipto gyvenimo šalia tariamos Tutanchamono kapavietės.Finansininkas iš Los Andželo Kirkas Kerkorianas už milijardą dolerių ėmėsi įrengti 5000 kambarių viešbutį “MGM Grand”. Čia turės būti 4 kazino ir 13 hektarų rojus vaikams, kuriame mažyliai galės paišdykauti su gyvais komiksų personažais ir pasiausti atrakcionuose, kol jų tėveliai aukos šeimos biudžetą vienarankiams banditams.
Nuodėmių liūno virtimas vaikų valstybėle yra gyvenimiškai būtinas. Vieno iš kazino menedžeris, kalbėdamas apie pokyčius, sako: “Las Vegasą turime taip pertvarkyti, kad vaikams nebūtį ko bijoti”. O K. Kerkoriano biznio partneris, kartu statantis MGM, džiaugiasi: “Mes pilame aliejaus į ugnį, kuri jau dega”.PRAMOGŲ VERSLAS PALANGOJE Į PRIEKĮ STUMIASI SUNKIAI
Sporto mėgėjai nelepinamiMėgstančiųjų tikrąjį sportą, kaip ir pernai, laukia paplūdimyje įrengtas tinklinio aikštynas su tribūnomis, prie gelbėjimo stoties galima pagainioti futbolo kamuolį – čia stovi metaliniai kilnojami futbolo vartai.Nors kurorte vasaros sezono metu labiausiai vagiami dviračiai, tai neatbaido dviračių nuomotojų. Šią paslaugą Palangoje siūlo per dvidešimt nuomotojų, turinčių po keliolika ar net po keliasdešimt dviračių.Nemirsetoje, buvusioje sovietų karinio dalinio teritorijoje, planuojama įrengti golfo aikštyną. Jis užimtu 140 hektarų militaristinės zonos ploto. Neseniai Palangos savivaldybė įsteigė visuomeninę privačią organizaciją “Palangos golfas”. Tačiau kurorto pramogų industrijos plėtrą kol kas stabdo iki šiol nepatvirtinti Palangos ir Nemirsetos detalieji planai.Ateityje Palangoje turėtų atsirasti modernus atviras baseinas, jachtų prieplauka. Tačiau, kokia ta ateitis – artima ar labai tolima – kurorto valdžia kol kas prognozuoti nedrįsta.Kurorto naujiena – “Boingas”Mažųjų poilsiautojų Palangoje šiemet laukia du nauji atrakcionai. J.Basanavičiaus gatvėje viena sostinės bendrovė sumontavo vizualinį kompiuterinį atrakcioną, vadinamą “Boingu”. Apie pusantro milijono litų kainuojantį atrakcioną vilniečiai nuomoja iš norvegų pramogų bendrovės “M Scandinavian AB”.Laivą primenančioje kajutėje telpa dešimt žmonių. Joje penkias minutes demonstruojami įvairiausi lenktynių epizodai – automobilių ralis, skrydis lėktuvu, įvairių žiemos sporto šakų trasos, visureigių lenktynės tunelyje.Iš viso šiuo metu yra parengtos aštuonios kompiuterinės programos. Šis penkių minučių malonumas suaugusiems kainuoja 12 litų, vaikams – 10.Tačiau nepagailėję šios sumos pasijunta tikrais lenktynininkais. Ant hidraulinio keltuvo besisukanti kabina atkartoja posūkius, pakilimus ir nusileidimus. Žaidėjai taip tikroviškai jaučia ekrane matomus smūgius, greičio didėjimą, stabdymą, jog išsilaikyti vietoje gali tik iki skausmo įsitvėrę rankomis.
Dar viena naujovė Palangos atrakcionų pasaulyje – kartingai. Juos Kauno bendrovė “Kartingų pramogos” įkurdino prie įvažiavimo į Liepojos plentą.Šlapios pramogosAntrą sezoną prie Palangos vasaros estrados darbą tęsia pripučiamas vandens baseinas. Jame kaip ir “Boinge”, papramogauti mėgsta ne tik mažieji kurorto svečiai. Motorinėmis valtimis noriai plaukioja jų tėveliai, paaugliai. Kartais pastarieji pernelyg įsišėlsta, tačiau nelaimių kol kas pavyko išvengti.Paplaukioti Palangos vasaros estrados pašonėje, kaip ir pernai kainuoja penkis litus.Tikrų plaukikų vėl laukia “Palangos Lino” baseinas. Prieš prasidedant vasaros sezonui buvo naujai perdažytas baseino dugnas. Dabar vanduo jame – akinamai žydras. Paslaugų kainos atvirame “Palangos Lino” baseine šiemet mažesnės nei pernai. Viena valanda plaukiojimo baseine suaugusiems kainuoja 14 litų, vaikams iki 12 metų – perpus mažiau.Paplūdimyje šlapios pramogos šiemet nepasikeitė. Kaip ir pernai, čia veikia tie patys trys vandens kalneliai. Pažadų kol kas neišpildė ir kauniškė “Aumera”, prie gelbėjimo stoties planavusi įrengti vaikų žaidimų ir atrakcionų aikštelę.PRABANGIOSE KLAIPĖDOS DISKOTEKOSE ŽOLĖ NERŪKSTA
Šiuo metu Klaipėdoje yra vos kelios vietos, kuriose su malonumu laiką leidžia uostamiesčio jaunimas. Tai – naujosios naktinės diskotekos “Nova”, “Vox Maris”, naktinis baras “Skandalas” ir… jau beveik metus neveikiantis “Senosios prieplaukos” klubas.
“Vox Maris”Beveik pačiame uostamiesčio centre įkurta naktinė diskoteka “Vox Maris” (“Jūros balsas”). Tai itališko stiliaus disko klubas, kuriame kviečiama pašokti iki 5 val. ryto. “Vox Maris” šeimininkas Rolandas Bražinskas sakė, kad šiame klube galima paragauti lengvų užkandžių ir atsigaivinti prie baro, bet svarbiausia “Vox Maryje” yra šokiai. Diskotekoje grojama madingiausia Europos šokių muzika iš vinilinių plokštelių, kurios iki šiol leidžiamos tik diskotekoms. c yra pamėgę 18 – 32 metų klaipėdiečiai.Penktadieniais ir Šeštadieniais įeiti į “Vox Maris” merginai kainuoja 5, vaikinui – 10 litų. Du kartus per mėnesį rengiami gyvi koncertai ir akcijos. Vienos iš populiariausių akcijų buvo “Šlapių marškinėlių” ir vyrų striptizo konkursai. Pastarąjį galėjo stebėti tik moterys bei merginos.
“Vox Maris” išsiskiria geru apšvietimu, todėl Klaipėdos merginos mėgsta čia demonstruoti savo vakarinius apdarus. Susirinkusį jaunimą šioje diskotekoje nuolat linksmina dvi jaunos šokėjos, pagal muzikos ritmą erotiškai judančios prie dviejų vertikalių strypų ant nedidelės scenos.Į “Vox Maris” neįleidžiami jaunesni nei 18 metų jaunuoliai, tačiau jie čia kartais prasmunka. Rolandas Bražinskas atmetė galimybę, kad naktinėje “Vox Maris” diskotekoje parduodami arba vartojami atsinešti narkotikai, rūkoma žolė. “Čia narkomanams nebūtų kur pasislėpti, – sakė “Vox Maris” šeimininkas. Būčiau melagis, jei pas mus užuostumėte žolės kvapą”.Pasak R.Bražinsko, rudenį ir žiemą uostamiesčio pasilinksminimo įstaigų gyvenimas apmiršta. Sausio – kovo mėnesiais daugelyje diskotekų ir barų yra gana mažai lankytojų, juos sugeba išsaugoti tik populiariausios užeigos.“Nova”Prieš du metus atidaryta Klaipėdos diskoteka “Nova”, dirbanti iki aušros išsiskiria apsaugos tarnyba. “Novą” saugo žinomos “Gelvoros” firmos sargybiniai. Jie metalo detektoriumi tikrina kiekvieną ateinantį lankytoją, nors “Respublikos” žurnalistams, stebėjusiems apsauginių darbą susidarė įspūdis, kad merginos ir kai kurie “savi” lankytojai į šį naktinį klubą gali įsinešti bet ką. “Gelvoros” darbuotojai, stebint žurnalistams, merginų ir pažįstamų klientų metalo detektoriumi netikrino. Tačiau nemaža problema iškilo dėl “Respublikos” fotografo krepšio su fotoaparatūra. “Novos” šokių salėje sumontuota bene geriausia šiuo metu Lietuvoje garso bei apšvietimo aparatūra, kuri pervilioja kitų diskotekų šokėjus. Tik pabuvus šioje, diskotekoje šiek tiek nuvargino įkyrūs akinamų blyksčių mirksėjimai ir gana monotoniška šiuolaikinių trankių ritmų šokių muzika. Populiarieji šlageriai pasigirsta tik po geros valandos “muzikinio transo” monotonijos. Už visą šį malonumą merginai tenka pakloti 15, o vaikinams – 20 litų.“Skandalas” Apie 3 valandą nakties “Respublikos” žurnalistai atėjo į bene populiariausią Klaipėdoje – “Skandalo” barą. “Skandalas” savo interjeru ir bendravimo kultūra primena Vilniaus angliškas ir airiškas aludes. “Skandale” mėgsta linksmintis turtingesni uostamiesčio jaunuoliai, menininkai bei užsieniečiai dirbantys Klaipėdoje. “Skandalas” įdomus ne tik linksma ir laisva publika, bet ir savo interjeru. Kai kurios baro sienos puoštos iš šampano butelių “sulipdytais” žalsvais “langais”, palubės išklijuotos kseroksu padaugintomis dolerių kupiūromis, ant lubų “pakibę” sovietų naikintuvo sparnai. Ne vieną gurmaną suvilioja ir kepamų kepsnių kvapai, mat tai, kas vyksta virtuvėje, pro specialią nišą gali stebėti visi baro lankytojai. “Senoji prieplauka” – tik prisiminimuoseĮ populiarųjį Klaipėdos “Skandalo” barą, “Vox Maris” , “Nova” diskotekas daugiausia ateina įvairiose firmose dirbantys turtingesni jaunuoliai, galintys per vakarą gėrimams ir šokiams išleisti 30 – 50 litų. O vadinamasis uostamiesčio alternatyvusis, bohemiškas jaunimas jau beveik du metus neturi savo pamėgtojo “Senosios prieplaukos” klubo Danės krantinėje, dirbusio nuo 1993 metų.Manoma, kad reivo banga Lietuvoje prasidėjo nuo šio klubo. Ketvirtadieniais į savo diskotekas rinkdavosi reiveriai, o penktadieniais – roko klasikos gerbėjai. Savaitgaliais čia vykdavo jaunimo diskotekos. Vasarą pirmame klubo aukšte vykdavo jaunimo muzikos koncertai, alternatyviosios mados festivaliai, “Ilgiausio bučinio” konkursai, o antrame aukšte – dailininkų parodos, atvykdavo pagroti įvairių grupių iš Europos. Pagrindinėje “Senosios prieplaukos” salėje tilpdavo apie 200 jaunuolių, tačiau per FOJE koncertą čia sugebėjo sulįsti net 400 grupės gerbėjų.Klaipėdiečiai neslepia, kad reivo klestėjimo laikais “Senojoje prieplaukoje” buvo rūkoma žolė, tačiau nuolatiniai klubo lankytojai teigia, kad dažniausiai narkotikai buvo vartojami ne pačiame klube – jo lankytojai jau ateidavo “linksmi” nuo žolės.AR NORĖTUMĖTE, KAD KOPENHAGA BŪTŲ UŽ POROS KILOMETRŲ NUO JŪSŲ NAMŲ?
Niekur pasaulyje pramogų industrija nėra taip išvystyta kaip Japonijoje. Šalyje apie 70 pasilinksminimų parkų, kimšte prikimštų įvairiausiais elektroniniais kompanijų “Sega” ar “Nemco” žaidimais. Jie imituoja bombų sprogimus, lazerinių ginklų šūvius ir atominių bombų švilpesį. Japoniją dabar yra tiesiog apsėdusi žaidimų manija, beveik visi stambiausi elektroninės industrijos koncernai šia mada stengiasi pasinaudoti. Sukurtos tokios žaidimų aikštelės, kur parko lankytojas gali pats tapti elektroninio žaidimo dalyviu, kovoti su natūralaus dydžio dinozaurais, skraidyti simuliuojamoje kosminėje erdvėje. Priešingai nei įprasta pasaulyje – tokius pasilinksminimų parkus įrengti kur nors atokioje laukymėje toliau už miesto – Japonijoje pasitenkinama keliais dangoraižio aukštais, nes Japonijoje pramogų parkui reikalingas žemės plotas kainuotų milžiniškus pinigus, kurie yra pakankamai dideli net tokiems pramonės milžinams kaip koncernas “Mitsubishi”.
Japonija dabar tapo savotišku pramogų bandymo poligonu. Kas mėnesį į Japonijos rinką yra išleidžiami vis nauji elektroninių žaidimų variantai, kuriuos japonai kaip nė viena nacija pasaulyje trokšta būtinai išmėginti. Apsukrūs verslininkai dabar stengiasi iš paskutiniųjų siekdami patenkinti žaidimų ištroškusių japonų poreikius. Dangoraižių aukštai užpildomi viduramžiškų tunelių imitacijomis – ten net skraido elektriniai šikšnosparnių antrininkai arba įkuriama tropikų jūros pajūrio atkarpa, kur horizonte plaukioja laivai, o visai šalia ropoja vėžliai. Visa tai skirta maždaug 20 – 30 metų amžiaus japonams, kurie paprastai dar gyvena pas tėvus, todėl nemažą savo uždarbio dalį gali skirti pramogoms.Viena populiariausių pramogų moterims – specialus elektroninis įtaisas joms papasakoja, kokios jos yra iš tikrųjų: gražios ar ne, uždaros ar linkusios į avantiūras. Nors tai nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių horoskopų ar pranašysčių, visur prie šios technikos stovi eilės merginų norinčių išgirsti XX amžiaus pabaigos technologija pagrįstą nuomonę apie jas. Jauniems japonams rimti dalykai ir pokštai, realybė ir elektronikos sukurtas pasaulis beveik nesiskiria vienas nuo kitų. Paradoksalu – šalis, kuri tapo XX amžiaus aukštų technologijų industrijos simboliu, pamažu tampa pasilinksminimų ir žaidimų kraštu.Viskas prasidėjo nuo Tokijo Disneilendo atidaryto 1983 metais. Būtent tais metais Japonijos vyriausybė sutrumpino darbo laiką ir daugeliui žmonių iškilo laisvalaikio problema. Ir peliukas Mikis bei ančiukas Donaldas buvo kaip tik tai, ko reikėjo. Dabar per metus Tokijo Disneilende apsilanko beveik 17 milijonų žmonių. Daugelis japonų apsilankymui Disneilende ruošiasi kaip kelionei į užsienį – dažniausiai čia atvykstama ne vienai dienai, nakvojama Disneilendo viešbučiuose, o 40 pasilinksminimo parko restoranų švenčiamos vestuvės ir Kalėdos. Per savaitė Disneilende paprastai išleidžiami beveik visi atostogoms skirti pinigai, tačiau japonai nesigaili. Tokijo Disneilendo sėkmė buvo užkrečiama. Beveik visa Japonijos pramonė “sužiuro” į šią puikią galimybę užsidirbti pinigų – ir tada jokia idėja neatrodė beprotiška, o jai įgyvendinti nebuvo gailima pinigų. Pavyzdžiui, Nagasakyje, kur iki XIX amžiaus vidurio olandų pirkliai turėjo savo atstovybę, buvo pastatytas tipiškas praėjusio amžiaus Olandijos miestas. Jam papuošti reikėjo milijono tulpių! Net buvo pastatyta natūralaus dydžio Olandijos karalienės Beatričės rūmai. Parko administracija reklaminiuose prospektuose sarkastiškai pabrėžia, kad skirtumas tik vienas – dirbtinio miesto gatvės gerokai švaresnės už originalo Olandijoje. Malūnus – be jų Olandijos kraštovaizdis neįmanomas – šiame mieste suka elektriniai varikliai. Iš visos Japonijos čia plūsta turistai ir jų fotoalbumuose atsiranda puikios tikro Olandijos kampelio nuotraukos. Dalis šio miesto yra skirta nuolatiniam gyvenimui – turtingi japonai sunkiai atsispiria pagundai apsigyventi “tikroje” Olandijoje, kai Japonija vos už kilometro. Pramogų industrijos koncernai galvoja strategiškai, nuolat planuojama, kaip patraukti rytojaus lankytoją. Štai populiarus Japonijos atrakcionų parkas “Space World”, kuriame jau šiandien galima pajusti skrydį kosmine erdve ir net pranerti pro juodąją skylę – kas begali būti moderniau! – kasmet naujiems atrakcionams sukurti skiria 74 milijonus Vokietijos markių. Šio pramogų centro savininkas yra metalo apdirbimo koncernas “Nipon Steel”, iš pajamų, gautų iš parko veiklos ši kompanija ketina sanuoti viena iš savo metalo apdirbimo įmonių. Kitas metalo industrijos koncernas NKK galvoja panašiai. Siekdamas įveikti krizę, jis įkūrė vandens pramogų parką “Wild Blue”. Tropinės jūros vandenyse po tikromis palmėmis nardo tūkstančiai japonų. Tolumoje – ant seklumos išmestas piratų laivas… Nieko nebūtų neįprasto, tik visa tai – įrengta viename dangoraižyje.Per vieną akimirką ši rami vietelė gali virsti audros apimtu pragaru – tada bangas kruvinu raudoniu apšviečia pro debesis kyštelėjusi saulė, vanduo sulaužo laivą, skęstantieji klykia – pakrantėje įsitaisę žiūrovai susižavėję ploja. Jie patenkinti tuo ką gavo už 100 Vokietijos markių kainuojantį bilietą. O amerikiečių kino studija “Universal” planuoja Japonijoje, Kobės mieste, pastatyti apie 3 milijardus Vokietijos markių kainuojantį pramogų centrą, kuriame lankytojas galės išgyventi viską, ką matė garsiajame filme “Juros periodo parkas”. Kodėl Kobėje, kur prieš du metus įvykęs stiprus žemės drebėjimas miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus? Todėl, kad pasak vietos politikų tai pats greičiausias būdas atgaivinti regiono ekonomiką. Japonai siekia savo atrakcionų kultūrą eksportuoti į užsienį. Apie 2002 metus Vokietijoje turėtų būti atidarytas “Japonijos parkas”. Beveik 100 hektarų plote europiečiai galės patirti visą, kas yra egzotiško Rytų kultūrose. Įdomiausia tai, kad viena iš šio atrakcionų parko akcininkių bus Vokietijos vyriausybė, kuri turi į parko statybą investuoti apie 100 milijonų Vokietijos markių.Į MIUNCHENĄ – ALAUS IR RENGINIŲ
Bavarijos sostinė ir trečiasis pagal dydį Vokietijos miestas Miunchenas garsėja Europoje ne tik kaip verslo, bet ir kaip pramogų centras. Įsikūręs Alpių priekalnėse, glostomas švelnaus ir šilto nuo kalnų pučiančio vėjo, Miunchenas visada išsiskyrė iš kitų Vokietijos miestų savita mada ir stiliumi, gero skonio tradicijomis, jame neįtikėtinai dera kosmopolitinis rafinuotumas ir tradicinis Bavarijos žavesys.
Miuncheno įžymybėsKarališkoji miesto aikštė – viso pasaulio meno gerbėjų Meka. Ją supa net septyni muziejai, tarp jų – garsioji “Lenbachhauso” galerija, Gliptoteka, antikos meno muziejus ir kiti. Vaikščiojant po Miuncheno senamiestį galima rasti ir kitokių įvairiausių muziejų – žaislų, muzikos instrumentų, madų, numizmatikos, medžioklės ir net žūklės. Sekmadieniais įėjimas į visus miesto muziejus nemokamas. Turistai apgailestauja, jog patys garsiausi Miuncheno muziejai uždaromi “nepadoriai” anksti – 16.30 val. Todėl vėlyvą popietę norintiems dar ką nors įdomaus pamatyti galima pasiūlyti aplankyti unikalų nepaprastų muziejų centrą. Pasak jo įkūrėjo Manfredo Klaudo, visi muziejai vienas į kitą panašūs – jiems trūksta humoro jausmo. Todėl ir įkūrė centrą, kuriame gali rasti “neįprastų” muziejų – velykinių kiškučių, kalėdinių eglučių papuošalų, vaikiškų pedalinių automobilių. Tačiau visus juos pranoksta naktipuodžių muziejus.
Miuncheno šventėsKad ir kokiu metų laiku nuvažiuotum į Miuncheną – visada pakliūsi į šventę… Sausio mėnesį čia vyksta “Fašingas” – gavėnios šventė, kuri baigiasi neregėtomis linksmybėmis – kaukių baliai miesto centre. 2000 metų “Fašingas” vyks nuo sausio 7-osios iki vasario 24 dienos. Šių iškilmių metu rengiami spalvingi karnavalai, elegantiški pokyliai stulbinamo grožio vietose.Vėliau, po gavėnios švenčių, kovo mėnesį prasideda stipraus alaus metas, trunkantis dvi savaites. Jį miuncheniečiai vadina “pavasariniu sveikatos kursu”. Šį paprotį sumanė vienuoliai.Šešios didžiosios aludės išritina statines svaiginančio alaus. Šventės metu groja pučiamųjų orkestrai, patiekiami bavariški užkandžiai.Vos prasidėjus vasarai visi skuba į alaus barus. Didžiausia vasaros šventė – Operos festivalis. Kiekvieną liepos mėnesį garsiausi kompozitoriai, dainininkai ir dirigentai vis iš naujo šlovina Bavarijos valstybinę operą. Miunchenas – mūzų ir muzikų miestas, pateisina savo artistinį palikimą: čia kūrė V.A.Mocartas, R.Vagneris, R.Štrausas. 1910 metais savo Aštuntąją simfoniją čia atliko nepakartojamasis maestro – Gustavas Maleris.Prasidėjus rudeniui Miunchene vyksta garsioji “Oktoberfest” – populiariausia metų šventė visoje Bavarijoje.Jei norite išvysti palyginti ramų Miuncheną – siūloma čia atvykti gruodžio mėnesį, prieš šv.Kalėdas.Šventė kiekvieną dienąTačiau gal ir neverta laukti kalendorinių švenčių. Čia, Miunchene, šventinė nuotaika vyrauja kiekvieną dieną. Tik reikia nusigauti į visuomet švente alsuojantį rajoną – Švabingą. Anksčiau tai buvo studentiškas rajonas, vėliau jį pamėgo dailininkai, rašytojai jį pavertė avangardinio meno centru. Ir iki šiol Švabingas žavi ne tik Vokietijos, bet ir Europos “bohemišką” visuomenę. Švabingo gatvelėse ištisą parą skamba muzika, juokas, linksmybės. Čia daugybė restoranėlių, kuriuose gali paragauti visų bavariškų patiekalų ir gėrimų. Turistai atvykę į Miuncheną, būtinai aplanko Švabingą. Juk šventė ir linksmybės, anot miuncheniečių, “puikus stimulas daryti gerus pinigus”.MAX-AS – PRAMOGA IR BIZNIS
Išnuomojus iš Kultūros centro (buvusių kultūros rūmų) priestatą, kuris buvo pastatytas jaunimo diskotekoms, Vokietijos firmos, užsiimančios pramogomis ir restoranais, lėšomis įrengtas vienas moderniausių Lietuvoje pramogų centrų. Pirmame aukšte – restoranas, suskirstytas šiek tiek atitvertomis zonomis, kur gali tilpti didelė kompanija. Antrajame dominuoja šokių aikštelė, kurioje pasirodo ir programų atlikėjai. Aplinkui ant pakilimų minkšti baldai ir staleliai, kur gali suvalgyti kokį skanėstą, atsigerti per šokių pertraukas. Visam interjerui žaismingumo suteikia lazerių šviesos ir spalvos. Tai – MAX’as, kurį lanko mėgstantys ir turintys už ką papramogauti ne tik jauni, bet ir brandesnio amžiaus žmonės. Dažnai čia atvyksta lankytojų ir iš kitų miestų. Beje, MAX’o dvynys neseniai atsirado ir Vilniuje. Aniems vadovauja šiaulietis dainininkas, vokiečių firmos atstovas Lietuvoje Laimonas Dinius.Pabuvoti MAX’e daug kam malonumas, o kitiems – tik svajonė. Mums įdomiau, kaip apskritai laikosi toks pramogų verslo centras. Apie tai ir kalbamės su MAX’o vadovu.– Šiauliai ne Las Vegas. Tokio tipo pramogų centras čia vienintelis. Ar jis labai pelningas?– Nėra taip gerai, kaip gali būti. Baigiame išnaudoti visus rezervus rentabilumui didinti. Priartėjome prie ribos, kai pelno galime ir nebegauti. Baiminuosi, kad netrukus nebepatenkinsime lėšas investavusios Vokietijos firmos.Pramogauti norinčiųjų dar yra, bet galinčių linksmai ir nepigiai čia leisti laiką mažėja.– Ar daug kainuoja tokio centro išlaikymas, kam skiriate daugiausia lėšų?– Licencijų ir leidimo kainos taip išaugo, kad tampa neįveikiamos. MAX’as yra didžiausias pramogų centras ir restoranas Šiauliuose, bet ir jis neįstengia įsigyti visų pageidaujamų licencijų. Esame išsidėstę per du aukštus, tai reikalauja pirkti dvi licencijas. Valdininkai nori kuo daugiau pinigų. Esu nusistatęs veikti tik teisėtais būdais, švariai, nes kitaip būsi priklausomas nuo daugybės neigiamų aplinkybių. Tave be galo lankys visokie “tikrintojai”, kaip verslininkai sako, melžėjai. Mes verčiau užsidarysime, negu pateksime į tą liūną. Mokesčiai atima didžiąją išlaidų dalį. Bet mes neslėpsime veiklos, nepardavinėsime kontrabandinės ar padirbtos degtinės, nedirbsime be važtaraščių. Bėda ta, kad įstatymai ir reikalavimai tokie, jog iš tvarkingai dirbančių lupamas kailis kartu su visa mėsa.
Patalpas nuomojame iš miesto Kultūros centro. Šeimininkai – Kultūros skyrius. Ir vienas, ir kitas mus gerai supranta, nes valgo panašią duoną.– Jūsų lankytojai – ir jaunimas, ir vyresni. Kokia publika lankosi dabar?– Dabar mažėja galinčių leisti sau galimybę išlaidauti pramogai, restoranui, šokiams. Didžiąją dalį lankytojų sudaro vadinamasis vidutinis visuomenės sluoksnis, kuris mūsų šalyje labai menkas. Ateina 20 – 40 metų žmonės. Stengiamės varijuoti programas, kuriame visokius planus. Norėtume vieną vakarą per savaitę organizuoti diskusijas kokia nors tema. Tada pavyktų išvengti atsitiktinių lankytojų. Siūlysime firmoms pas mus rengti prezentacijas, minėti sukaktis, kviesti susitikimus. Turiu ir kitokių idėjų, bet dėl finansinių problemų jas sunku įgyvendinti. Šiek tiek vilčių siejame su oro uostu, LEZ.– Ar meninių programų atlikėjai daug užsiprašo?– Šiauliuose labai nedaug, Vilniuje daugiau. Tos išlaidos didės, nes pradžioje pradėję iš entuziazmo, iš jo ir laikėmės. Kai kurie menininkai ir kolektyvai pas mus dirbo ir tebedirba veltui arba pusvelčiui. Norėjome sukurti gerą įvaizdį, puikią atmosferą. Bet tai per ilgai užsitęsė. Bendra visų padėtis verčia norėti, kad už darbą būtų mokama – visiems reikia gyventi. Mes iki šiol nemokame tiek, kiek atlikėjai yra verti. Juk norime geros kokybės ir tokią siūloma lankytojams.NAKTĮ NIUJORKO KLUBUOSE IŠNYKSTA VISI DIENOS TABU
Pasaulio pobūvių sostinėje Niujorke vėl švenčiama.Keletą metų visiškai dingę naktiniai klubai ir diskotekos dabar išgyvena renesansą. Naktinio gyvenimo žinovai šių laikų pagrindinę tendenciją įvardija kaip nekenksmingo sekso malonumus. Kai Niujorką apgaubia naktis, išmuša vojeristų ir ekshibicionistų valanda.Paskutinį kartą žybteli šviesa, ir viską apgaubia tamsa. Spiegia sirena. Ji trumpam nutyla, bet po sekundės sukaukia dar garsiau. Aitrūs dūmų kamuoliai veržiasi į salę. Patrankos formos prožektoriai prismeigia savo šviesomis baltus debesis.
Čia susirinko daugiau nei du tūkstančiai žmonių, kurie trūkčioja ir sukiojasi pagal sirenos ritmą. Klube, kuris vadinasi “Club USA”, vyksta karas. Karas prieš mitą. Be galo garsi muzika verčia publiką susiglausti pilvais ir vibruoti krūtinėmis.Į nosį trenkia aitrus prakaito ir alaus kvapas, o akis smaigsto ryški, akinanti šviesa. “Club USA” jau kokius metus yra pats populiariausias Niujorko naktinis klubas. Čia nuolat lankosi tokios žvaigždės kaip Madonna, Prince`as ar Julia Roberts. Aštuntojo dešimtmečio pabaiga ir devintojo vidurys buvo didžiulių diskotekų klestėjimo metas. Tokios asmenybės kaip Andy Warholas, Robertas Mappletas ar Mickas Jaggeris, nuolat linksminosi legendinėse “Studio 54”, “Area” arba “Pallace”. Garsas apie jų naktines orgijas ir pačios įvairiausios paskalos sklando po pasaulį.Ekonominė krizė ir, žinoma AIDS padarė galą triukšmingiems, per naktį trunkantiems pobūviams. Daug žvaigždžių mirė nuo šios ligos, ar per didelės narkotikų dozės. Tie, kurie išgyveno, naktis paprastai praleisdavo namuose. Devintojo dešimtmečio pabaigoje nepopuliarūs buvo kviestiniai pietūs, rečiau išsiruošdavo ir į restoraną. Šokdavo dažniausiai bare.“Club USA” populiarumas rodo, jog vėl sugrįš didieji klubai, teigia Michaelas Musto, kuris jau dešimt metų yra korespondentas laikraščiui “Village Voice” ir aprašinėja šio milijoninio miesto gyvenimą – Paskutiniaisiais metais čia galima išvysti keisčiausių dalykų. Dabar kiekvienas, kuris pakankamai pasitiki savimi, gali patirti nepakartojamų įspūdžių šiose naktinėse metropolio džiunglėse.