Institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas

TURINYS

ĮVADAS 21.VERSLO SAMPRATA 32. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS 33.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA 44. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 65. PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAI ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS 86. REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PARAMOS FORMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI 18IŠVADOS 23LITERATŪRA 25PRIEDAS 26ĮVADASLietuvos kelias į rinką nėra lengvas: trūksta gerų vadybininkų, ekonomistų, tarptautinės teisės žinovų. Be jų sunku integruots tiek į Vakatų, tiek į Rytų šalių ūkius. Reikalingi specialistai , suprantantys bent jau verso organizavimo abėcėlę, gebantys dirbti kompiuteriais. Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio.Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros klausimai sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio atkūrimo, restruktūrizavimo ir integracijos į pasaulinę rinką problemomis. Smulkus ir vidutinis verslas yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga ir socialionio valstybės stabilumo garantas. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu bruožu. Smulkaus ir vidutinio indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir teachnologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis . Kyla klausimas , o kas gi teikia paramą smulkiam ir vidutiniam verslui atsirasti ir plėtotis.Taigi šio darbo tikslas – institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas.Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai :1. Pateikti verslo sampratą;2. Apžvelgti pagrindines smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi sąlygas;3. Charakterizuoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratą; 4. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo privalumus ir trūkumus;5. Pateikti: Paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai analizę ir perspektyvas; Regioninės plėtros fondo paramos formas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Darbo metodas – mokslinės teorinės literatūros apžvalga, statistinių duomenų analizė, ekonominės informacijos apibendrinimas lentelėse bei grafinis atvaizdavimas, kompiuterinių įgūdžių taikymas.1.VERSLO SAMPRATAVerslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir k.t. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti , nes tebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo smarkiau apgauti pirkėją gaunant kuo dsaugiau naudos sau. Todėl smulkusis verslas tapo paniekos objektu, juolab kad ir prekės ne visada buvo kokybiškos. Net ir bažnyčia iki XIXa.pr. smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius “verslininkus “Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdieninę žmonių ūkinę veiklą. XV a. Verslininkais buvo laikomi paprasti žmonės , jų veikla nebuvo specialių mokslinių tyrimų objektas. Kintanti socialinė aplinka sudarė sąlygas kurtis verslininkų bendrijoms. Nors esminiai verslininkystės skirtumai jau buvo atskleisti, vis dėl to pirmieji bandymai teoriškai įprasminti šį ypatingą reiškinį vyko tik XVII a. Viduramžiais sąvoka “ verslininkas “ vartota dvejopa prasme; verslininkai buvo parodų ir muzikos renginių organizatoriai bei didelių gamybinių arba statybinių projektų vadovai. Jie niekuo nerizikavo, tik vadovavo įgyvendinimo darbams, naudodami išskirtus jiems išteklius. Paprastai įgyvendinti statybos projektus būdavo pavedama dvarininkams.XVII a. jau atsižvelgiama į rizikos veiksnį. Verslininkas – asmuo, sudaręs su valstybe sutartį, kurios įgyvendinimo vertė iš anksto aptarta. Toks žmogus finansiškai atsakydavo už sutarties sąlygų vykdymą, o jei sutaupydavo pinigų skirtumą pasisavindavo.( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.7 )2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOSSmulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XXa. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Ypač tai svarbu mūsų Respublikoje , kur ekonomika dažnai suprantama, kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastų pramonė, energetika, telekomunikacijos priemonė. Ir smulkios bei vidutinės įmonės iki galo nėra įvertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizės. Įvairių šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemoms, tačiau išreiškia įvairias ir kartais labai neįtikėtinas nuomones.J.Salteris teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai. Anot A.Smitho sistemą valdo nematoma ranka – pati rinka.Egzistuoja keletas s mulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacijos teorijų.: Laisvosios rinkos teorija. Šią teoriją palaikė ir plėtojo R.Reaganas ir M.Thacher; Marksistinė teorija; Žaliasis judėjimas.(Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.10 )3.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATALietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo ketegorija įteisinta tik 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programą bei priemones ir 1999m. sausio 1 d. Įsigaliojus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui.Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5 – 6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948m.buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentūra, o 1963m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo“Bazinis įstatymas“, įvardijantis šią sferą kiap prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.( V.Sūdžius, -Verslo administravimas ir valdymas, 2001, p.5 )Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC), Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, ir jiems teikiamos valstybės pagalbos formos, kitos šiam verslui svarbios nuostatos.1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratos palyginimas

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas(galiojo iki 2002 12 31) Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas(įsigaliojo nuo 2003 01 01)SVV subjektai Vidutinės, smulkios įmonės, mikroįmonės bei fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu. Vidutinės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.Vidutinė įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 49. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Lt; • yra savarankiška.*Maža (iki 2002 12 31 – smulki) įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 9. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt; • yra savarankiška.*Mikroįmonė Individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;• yra savarankiška.*

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.( www.svv.lt )4. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAIKiekviena veikla turi tiek teigiamų , tike neigiamų bruožų galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kasmet dauigėja. Tai rodo, jog verslininkai daugiau pastebi šio verslo privalumų nei trūkumų. Ši perspektyvi verslininkavimo forma dominuoja Europoje. ES šalyse apie 98 % visų įmonių sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Ekonominiu požiūriu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės taip pat turi nemažai privalumų, užrikrinančių nuolatinį mažų įmonių augimą bei populiarėjimą: Naujų darbo vietų kūrimas.Kiekviena nbaujai įsikūrusi įmonė sukuria bent po kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti , jog bendra SVV augimo tendencija parodo naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didinimas – vienas svarbiausių smulkaus verslo privalumų. Tai akivaizdžiai buvo galima pastebėti Lietuvoje po Nepriklausomybės atkrimo. Bankrutaavus nemažam kiekiui stambių įmoniį, smulkausir vidutinio verslo įmonės daugeliui žmonių tapo tikru išsigelbėjimu. Net ir dabar galima pastebėti, kad smulkiose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse daugėja darbo jėgos; Komercinis lankstumas. Mažos įmonės daug greičiau sugeba adaptuotis prie sparčiai kintančių rinkos aplinkybių nei stambios korporacijos. Jos palengvina ekonominių išteklių perkėlimą iš žlungančių į besiplėtojančius sektorius, tad šias įmones galima vadinti atsinaujinimo mechanizmu. Mažųjų įmonių persiorientavimasdiegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų atžvilgiu.; Stambaus verslo priklausomybė. Pažengusių šalių ekonomika labai priklauso nuo smulkaus verslo, nes mažos įmonės realizuoja stambių įmonių rodukciją , teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūina jas būtinomis prekėmis bei žaliavomis. Taip yra todėl, kad srtambūs tiekėjai negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Tai ypač būdinga prekėms, teikiamoms mažais kiekiais, kurioms būtinas glaudus ryšys su vartotoju ar kurios gaminamos pagal individualius užsakymus. Taigi galima teigti, kad smulkios ir stambios įmonės vienos kitas papildo. Inovacijos. Daugelyje Europos šalių atlikti tyrinėjimai parodo, kad ne tik mažareikšmiai, bet ir stambūs išradimai vieodai padaryti tiek stambiose, tiek smulkiose įmonėse. Mažose įmonėlėse ar net pavienių asmenų pastangomis buvo sukurti personaliniai kompiuteriai, kopijavimo aparatai, reaktyviniai varikliai, ir daug kitų išradimų. Dėl šių aplinkybių smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys bei parama; Finansiniai aspektai. ES šalyse smulkių ir vidtuninių efektas lenkia stambų veslą.Smulkios įmonės kapitalo didėjimo atžvilgiu vidutiniškai gauna didesnį pelną nei stambios. Manoma, kd svarbiausios šio padarinio priežastys yra tos, jog smulkus verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms.

Be išvardintų pagrindinių šio verslininkavimo formos privalumų, dar galima paminėti ir tai, kad smulkus verslas pasižymi veilos organizavimo formų unikalumu, netradicinėmis preikių pateikimo formomis, sudarant nedidelius, bet perspektyvius projektus, taupiai naudojant lėšas pradiniose jų diegimo etapuose. Smulkus verslas didina negausių vietos gamtos išteklių panaudojimo galimybes, nes sugeba juos perdirbti ir panaudoti.Visa tai rodo, kad mažos įmonės pasirymi veiklos įvairove, sieka patenkinti visų prekių ar paslaugų vartotojų poreikius, daryti įtaką šalies ekonomikai.Deje netikrumas, padidėjusi rizika, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių, net draugų, nuolaat stebėti aplinką ir prie jos derintis, nenustoti tobulėti, visą laiką būti įsitempus ir, galiausia, grėsmė viską prarasti yra kita verslumo pusė, susijusi su verslo antimotyvacija.

Nepaisant visų smulkaus ir vidutinio verslo privalumų, būtina atkreipti dėmesį ir į trūkumus, kurių ignoravimas mažoje ar viduti…nėje įmonėje labai lengvai gali privesti prie bankroto. Galima išskirti kelias pagrindines verslo žlugimo priežastis: Vadovavimo kompetencijos trūkumas; Per didelės steigėjų ambicijos ir asmeninis vartojimas; Išsimokslinimo ir techninės kompetencijos trūkumas; Rinkodaros žinių trūkumas; Sunkiai sprendžiamos finansinės problemos. ( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.15 )

5 . PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAIANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS

Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio. Mažosios įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Ir taip pat jos pirmosios suklesti nuo iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo” (Europos mažųjų įmonių chartija)Lietuvai stojant į Europos sąjungą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių padėtis Lietuvos ekonomikoje įgyja vis didesnę reikšmę. SVV įmonių darbuotojai sudaro daugiau nei pusę (apie 66%) visų ES darbuotojų, o jų gaminama produkcija sudaro apie 55% visų įmonių apyvartos. ( P.Baršauskas,-Smulkaus ir vidutinio verslo politikas ES ir Lietuvoje, 2002, p. 11)SVV įmonių rėmimas turi būti viena iš svarbiausių mūsų valstybės bei ES darbo krypčių. Toliau yra aprašoma, kokią paramą SVV gauna iš Lietuvos valstybės, bei kokia parama teikiama iš Europos Sąjungos; prieš ir po įstojimo.

Lietuvos Valstybės SVV teikiama parama:

1. Mokesčių, rinkliavų ir kitos lengvatos;2. Verslo, eksporto ir pramonės skatinimas (specialiosios programos);3. Verslo inkubatoriai;4. Lietuvos eksporto ir importo draudimas;5. „Investicijų ir verslo garantijos”;6. Parama naujų darbo vietų kūrimui.Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis, mokesčių ir kitomis lengvatomis.Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad mokesčio mokėtojui gali būti suteikiama mokestinė paskola atidedant mokestinės nepriemokos mokėjimą. Mokestine nepriemoka vadinamos mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos. Mokestinės paskolos sutartys sudaromos tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus. Šiose sutartyse nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos atidėjimo sąlygos. ( Mokesčių administravimo įstatymas; Valstybės žinios 1995 Nr.61 – 1525)Pelno mokestis. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijus atitinkančios įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš dviejų taisyklių:1. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti taikydamos 13 proc. tarifą.2. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt, apmokestinamojo pelno dalį, lygią 25 tūkst. Lt, gali apmokestinti 0 proc. tarifu, o likusią apmokestinamojo pelno dalį – 15 proc. tarifu. Ši taisyklė galioja individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms. Pagal šią taisyklę apskaičiuojamas 2004 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kada šios taisyklės negali būti taikomos.Įmonės, kurios apmokestinamąjį pelną apmokestina 1…3 proc. mokesčio tarifu, ilgalaikio turto grupėms gali pačios nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdamos į normatyvus, nustatytus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje (išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus). Pasikeitus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui, nuo 2005 metų mokestinio laikotarpio, Socialinės įmonės apmokestinamajam pelnui galės taikyti 0 proc. mokesčio tarifą, jeigu atitiks visus šiuos kriterijus:1.per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir2.per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir3. mokestinio laikotarpio paskutinę dieną įmonė turi socialinės įmonės statusą.Įmonėms, kurių praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo ne didesnės kaip 100 tūkst. Lt, ir naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais mokestiniais metais nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio ir teikti avansinių pelno mokesčio deklaracijų. Lietuvos įmonės, kurios iki 2002 sausio 1 d. pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą (šias sąlygas iki 2002 sausio 1 d. galėjo atitikti tik neribotos civilinės atsakomybės juridiniai vienetai) ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkst. Lt, taip pat naujai įregistruotos Lietuvos įmonės, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkst. Lt per mokestinį laikotarpį, gali taikyti pinigų apskaitos principą.Taip pat galioja daug kitų lengvatų, tokių kaip, savanoriškas registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, mokesčių administravimo procedūrų supaprastinimas, valstybinio socialinio draudimo privalomųjų įmokų mokėjimo atidėjimas bei supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas.Gyventojų pajamų mokestis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio (toliau – pajamų mokestis) tarifai yra 15 ir 33 proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15 proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrų atskaitymų (žr. 18 straipsnis). Įstatyme taip pat numatyta, kad pajamų mokestį moka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestisMokestinės paskolos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šiuo metu ši tvarka yra rengiama.Rinkliavos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymuose numatytų lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas.Individualių įmonių savininkų ir nuomininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių bei asmenų, vykdančių individualią veiklą, valstybinis socialinis draudimas. Lietuvos Respublikos valstybinio soci…alinio draudimo įstatymo 34 straipsnis numato, kad individualių įmonių savininkai bei nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir verslo liudijimus įsigiję fiziniai asmenys yra privalomai draudžiami bazinei pensijai. Individualių įmonių savininkai bei nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą be verslo liudijimo, draudžiami ir papildomai pensijos daliai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 m. rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, jog papildomai pensijos daliai mokamos 15 proc. dydžio įmokos. Jos mokamos nuo nurodytų asmenų pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Papildomai pensijos daliai draudžiama tik tuo atveju, jei minėtų asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota tam tikra tvarka , lygi arba didesnė už 12 MMA. Vadinasi, jei nurodytų asmenų pajamų metinė suma neviršys 12 MMA, jie socialinio draudimo įmokas privalės mokėti tik bazinei pensijai, papildomai pensijos daliai įmokų mokėti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė MMA dydį patvirtino 2004 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 316.Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 530 patvirtino nuostatą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) gali atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki 1 metų.Registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato privalomą ir savanorišką registravimąsi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. PVM mokėtojų įregistravimo į PVM mokėtojų registrą taisykles nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. VA-46 “Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių”.1. Privalomas registravimasis. Registruotis PVM mokėtoju privalo asmuo, kurio pajamos (bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma) per metus (paskutinius 12 mėn.) yra ne mažesnės nei 100 tūkst. litų.Užsienio valstybių asmenys PVM mokėtojais privalo užsiregistruoti nuo pat savo veiklos Lietuvoje pradžios. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. PVM mokėtojais privalo užsiregistruoti tokie asmenys, kurie iš ES valstybių įsigyja prekes ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt. Jeigu asmenų, praėjusiais kalendoriniais metais iš ES valstybių Lietuvoje įsigytų prekių vertė (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamos prekes) nebuvo didesnė kaip 35 000 Lt ir jie einamaisiais metais nenumato šios ribos viršyti, tai šie asmenys PVM mokėtojais gali užsiregistruoti savanoriškai.

2. Savanoriškas registravimasis. Asmuo, kurio pajamos (bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma) per metus (paskutinius 12 mėn.) yra mažesnės nei 100 tūkst. litų, turi teisę registruotis PVM mokėtoju, jei jis to pageidauja. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. kitos ES valstybės PVM mokėtojais Lietuvoje privalo registruotis tuo atveju, jeigu: jų patiektų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (neįskaitant savo šalyje sumokėto PVM) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 125 000 Lt arba per einamuosius kalendorinius metus numato viršyti šią ribą, ir prekės yra parduodamos Lietuvos asmenims ne PVM mokėtojams (gyventojams; ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema; įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojais; jur…idiniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, viešosioms įstaigoms, organizacijoms ir pan.).

Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. ( www.svv.lt )Siekdama sudaryti palankią aplinką smulkaus ir vidutinio verslo, eksporto ir pramonės plėtrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.110 (Valstybės žinios 2004 Nr.19-593) patvirtino lėšas 2004 m. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir Pramonės konkurencingumo didinimo programai (toliau – programos) įgyvendinti. Programų tvarkytojo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Sprendimus dėi lėšų naudojimo priima Verslo plėtojimo taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 668 patvirtino Verslo plėtojimo tarybos nuostatus. (Valstybės žinios 2001 Nr.49-1714)SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa. Įgyvendinant Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemones, SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai 2004 metais skirta 12 240 Lt. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komitetas analizuoja paraiškas dėl SVV specialiosios programos lėšų skyrimo. Komitetą techniškai aptarnauja Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyrius. Paraiškų teikėjai gali būti verslininkus vienijančios organizacijos, viešosios įstaigos, apskričių administracijos, savivaldybės, kitos organizacijos, įgyvendinančios SVV plėtros priemones ir teikiančios SVV subjektams techninę ar finansinę paramą. Tam tikrais atvejais subsidijų gavėjai gali būti ir mažos bei vidutinės įmonės.SVV specialiosios programos lėšos Verslo plėtojimo tarybos nutarimu naudojamos: teisinei ir ekonominei aplinkai tobulinti; SVV subjektų finansinės paramos sistemai plėtoti; ES daugiametei programai ir kitiems tarptautiniams projektams įgyvendinti; SVV regionuose plėtoti: regioninių ir tikslinių programų rengimui bei jų įgyvendinimo priemonėms išdalies finansuoti; verslininkų informavimo, konsultavimo (mokymo) paslaugoms plėtoti ir kitoms techninės pagalbos priemonėms verslumo skatinimui įgyvendinti; verslo infrastruktūrai plėtoti: verslo inkubatoriams, verslo centrams steigti, plėsti ir veiklai iš dalies finansuoti.Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokyinus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą: lengvatinėmis sąlygomis nuomoja savo turtą; teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, intemetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas; konsultuoja buhalterinės apskaitos, finansų, verslo planavimo, teisiniais ir kt. klausimais; rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių.1997 m. gruodžio mėn. įsteigta UAB draudimo įmonė „ Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID). Pagrindinis bendrovės tikslas – skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eks…portą, apdraudžiant eksportuojamų prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui imamas paskolas. Šiuo metu LEID siūlo ūkio subjektams šias draudimo paslaugas: eksporto kredito (finansinio kredito) draudimą; prekinio kredito draudimą; politinės rizikos draudimą; investicijų užsienyje politinės rizikos draudimą; smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimą. ( www. leidas.lt )Siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą skolinantis iš banko perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 įsteigė garantijų instituciją – UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – INVEGA), kuri pradėjo veikti nuo 2002 m. pradžios. INVEGA ūkio subjektams teikia šias paslaugas: teikia verslo paskolų garantijas bankams; teikia dalinį paskolų palūkanų dengimą.INVEGA teikia verslo paskolų garantijas bankams, kredituojantiems mikro ir mažas įmones, kurios pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidurinio verslo įstatymą atitinka šias sąlygas: įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mm. lirų, bei įmonė pagal įstatymą yra savarankiška. ( www.invega.lt )Naujų darbo vietų kūrimas yra remiamas iš Užimtumo fondo, bei yra skatinamos vietinių užimtumo iniciatyvos. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų tikslas yra suaktyvinti vietos bendruomenės pastangas darbo vietoms kurti, siekiant kartu spręsti su dideliu nedarbu susijusias socialines problemas. Paraiškas valstybės finansinei paramai gauti gali teikti:1. smulkaus ir vidutinio verslo subjektai;2. viešosios įstaigos, kuriose mažiau nei pusę balsų dalininkų susirinkime turi: valstybės institucijos; savivaldybės; valstybės ir savivaldybių įmonės.Per 3 paskutiniuosius metus Lietuvoje buvo įgyvendinti 138 Vietinio užimtumo iniciatyvų projektai ir sukurta 1320 darbo vietų. 70 proc. projektų įgyvendinta kaimo vietovėse, be valstybės paramos jose būtų sudėtinga kurti darbo vietas. 2004 m. Vietinio užimtumo iniciatyvų projektams remti planuojama skirti 7 mln. Lt. ( www.finmin.lt )Savivaldybių Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme yra nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektai bei jiems teikiamos paramos formos. Viena iš valstybės paramos formų yra SVV skatinimo fondų finansinė parama. Savivaldybių institucijos (savivaldybės) gali skirti finansinę paramą SVV plėtrai iš įsteigtų SVV skatinimo fondų. Savivaldybės pradėjo teikti finansinę paramą SVV 1998 m. Tuomet SVV skatinimo fondams lėšų skyrė 26 iš 56 savivaldybių, 2000 m. savivaldybių, remiančių SVV, skaičius išaugo iki 41 iš 60, o 2004 m. iki 55. Likusios savivaldybės SVV remia skirdamos dalį pajamų, gautų privatizavus savivaldybės turtą arba iš kitų lėšų šaltinių. Nuo 1998 m. iki 2004 m. išaugo ne tik savivaldybių, turinčių SVV fondus, skaičius, bet ir bendra lėšų, skirtų SVV skatinti, suma. 2 lentelė. Savivaldybių SVV skatinimo fondų lėšų panaudojimas 1998–2004 m.

Metai SVV skatinimo fondų skaičius SVV skatinimui panaudota lėšų suma (mln. litų)1998 26 1,5

1999 32 2,42000 35 2,52001 43 3,62002 52 42003 54 4,32004 55/5* 6,5**

* Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės nėra įsteigusios SVV skatinimo fondų, tačiau SVV remia iš privatizavimo fondo lėšų bei iš kitų lėšų šaltinių. Molėtų rajono ir Anykščių rajono savivaldybės neskyrė lėšų SVV skatinimui.** Skirtos lėšos.Kaip ir ankstesniais metais, savivaldybės fondų lėšas naudos lengvatinių paskolų teikimui, palūkanų kompensavimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui – konferencijų, mugių organizavimui, verslo misijų organizavimui, informacijos apie verslo sklaidą skatinimui ir kitiems tikslams. Norime atkreipti dėmesį, kad saviva…ldybių SVV skatinimo fondų teikiama finansine parama gali pasinaudoti SVV subjektai, registruoti atitinkamai savivaldybei priklausančioje teritorijoje.( www.svv.lt )Siekiant padėti šalims kandidatėms tinkamai pasiruošti stojimui į ES, 2000-2006 m. periodui buvo sukurtos struktūrinės paramos priemonės (ISPA, SAPARD ir PHARE) panašios į analogiškas ES viduje taikomas priemones (struktūrinius fondus). Taigi Lietuva, kaip viena iš kandidačių, iki stojimo turėjo galimybę susipažinti, kaip naudoti ES Struktūrinius fondus ir pasiruošti sklandžiai pereiti prie “tikrųjų” struktūrinių fondų administravimo, sukurti reikiamas administracines struktūras bei teisinę bazę ir išvystyti tinkamus administracinius gebėjimus ES struktūrinę paramą

Europos Sąjungos SVV teikiama finansinė parama:1. PHARE;2. Europos Sąjungos struktūriniai fondai ( priedas )Lietuvai per nacionalinę PHARE programą kasmet skiriama apie 42 milijonai eurų, iš kurių 30% (12,6 mln.) tenka ekonominei ir socialinei sanglaudai. Šios paramos tikslas – padėti šalims kandidatėms paruošti ir išbandyti struktūras, reikalingas struktūriniams fondams, būtent Europos Socialiniam fondui ir Europos Regioninės Plėtros Fondui, įgyvendinti tapus ES narėmis. Parama gali būti teikiama: Gamybos sektoriaus aktyvumo didinimui remiant privatų sektorių (ypač mažas ir vidutines įmones) bei pramonės restruktūrizavimą; užimtumo bei socialinio dalyvavimo skatinimui stiprinant žmogiškuosius išteklius; verslo infrastruktūros, prisidedančios prie regioninės plėtros, gerinimui.Parama gali būti teikiama dviem būdais: per projektus ir per negrąžintinos paramos (subsidijų) programas. Projektai įgyvendinami per darbų (statyba ir infrastruktūra), tiekimo (įranga) ir paslaugų (techninė pagalba, mokymai ir kt.) kontraktus, o negrąžintinos paramos (subsidijų) programos naudojamos tuomet, kai paramą norima skirti smulkesniems projektams, kurie įgyvendinami tam tikroje prioritetinėje srityje ir yra skirti tam tikrai tikslinei grupei (pvz., smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, socialiai remtinoms visuomenės grupėms, verslo konsultavimo centrams ir kt.)PHARE ESS veiks iki Lietuvos įstojimo į ES. 2004 m. gegužės 1 d. šią programą pakeis Europos Socialinis Fondas ir Europos Regioninės Plėtros Fondas. Tačiau anksčiau sudarytų PHARE sutarčių finansavimas tęsis ir pirmaisiais narystės metais, tačiau naujos sutartys nebus sudarinėjamos. ( http://europa.eu.lt )Europos socialinis fondas (ESF). (European Sočiai Fund – ESF). Jo užduotis – mažinti nedarbą, didinti žmogiškuosius išteklius ir skatinti profesinę integraciją. Šis fondas taip pat siekia skatinti aukšto lygio profesionalumą, vyrų ir moterų lygybę, subalansuotą plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą. ESF remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas. Šis fondas finansuoja: Švietimą ir profesinį mokymą; Paramą įsidarbinant; Mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose); Socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas); Švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (kelia darbuotojų kvalifikaciją).Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). ( European Regionai Development Fund – ERDF). Jo užduotis – išlyginti regioninius skirtumus Europos Bendrijoje, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, koreguojant regioninius netolygumus ir prisidedant prie regionų plėtros. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato:

 Investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; Investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; Investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančias pramonės, žemės ūkio rajonus; Darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui ( įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); Technologijų plėtrą…, vietinės infrastruktūros plėtrą.( Kolpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.75 – 77; )6. REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PARAMOS FORMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUIEuropos Sąjunga yra didžiausias ir galingiausias vientisas prekybos blokas, kuris kartu su JAV ir Japonija vaidina svarbiausią vaidmenį tarptautinėje arenoje bei periodiškai plečia savo ribas. Dauguma Europos ir Rvtų Europos valstybių nori ir stengiasi būti šios sąjungos dalimi. Savo ruožtu Europos Sąjunga yra taip pat suinteresuota savo ribų plėtimu, todėl stengiasi padėti perspektyvioms valstybėms tapti savo nare, t.y. joms teikiamos įvairios paramos, kurių svarbiausi – struktūriniai fondai (Z.Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas,2003, p. 119).Dėl ekonominių ir socialinių skirtumų Europos Sąjungos regionai, t.y. šalys, turi nevienodas plėtojimosi galimybes. Todėl Europos Sąjungoje (toliau ES ) iškilo klausimas, kaip sumažinti tokius skirtumus. Kaip atsakymą į šį klausimą ES išsikėlė tikslą – sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir pagerinti atsilikusių regionų konkurencingumą, t.y. vykdyti regioninę politiką ( S.Kolyta, – Verslo ES bendrojoje rinkoje vadovas , 2002m., p. 194 ). O ši politika vykdoma pasitelkus ES struktūrinius fondus.Yra 4 Europos Sąjungos struktūriniai fondai: Europos regionų plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Tačiau labai dažnai prie minėtų struktūrinių fondų priskiriamas ir Sanglaudos fondas, vadinamas neformaliuoju, penktuoju Europos Sąjungos fondu.Vieno iš šių fondų – Europos regionų plėtros fondo (toliau ERPF) pagrindinis tikslas – mažinti regioninius skirtumus, o taip pat skatinti subalansuotą plėtrą. ERPF teikia regionams įvairią finansinę paramą. Šio fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondo lėšų (11, p. 10 ). Be to šio fondo paramą gali gauti mažiausiai išsivystę regionai (kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio) ( 3, p. 5 ). Būtent iš šio fondo skiriama parama smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau SVV) bei vietinei plėtrai, o taip pat ir naujų darbo vietų kūrimui: įmonių konsultavimui, vadybos, rinkos tyrimų bei mokslinių tyrimų klausimais; technologijų plėtrai – informacijos rinkimui ir skleidimui, bendrai įmonių ir mokslo tyrimo įstaigų veiklai, gamybos naujovių diegimui; galimybių įmonėms gauti kreditą sudarymui (mikrokreditavimas);vietinės infrastruktūros plėtrai; paramai institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas (išskyrus tas sritis, kurias finansuoja Europos Socialinis fondas); mugėms ir parodoms; palūkanų dengimui.Taigi, gamybos plėtra (čia bus siekiama didinti įmonių konkurencingumą bei ilgalaikes investicijas (labiausiai į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones), o taip pat regiono patrauklumą, gerinant jo infrastruktūrą) viena iš sričių, kuri turės daugiausia galimybių gauti ERPF finansavimą. Galima bus gauti iki 65 % projektui reikalingu lėšų, kur 25 % verslininkas privalės turėti pats, o 10 % – galės skolintis.Reiktų paminėti, kad Europos Komisijos finansiniame pasiūlyme dėl paramos valstybėms kandidatėms numatyta, kad Lietuva 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES struktūrinės paramos fondų gaus apie 1367 mln. EUR, t.y. vidutiniškai apie 455 mln. EUR arba apie 3 % Lietuvos BVP kasmet. ES struktūrinės paramos didžioji dalis (2004-2006m) – 822,5 mln. EUR teks struktūrinių fondų paramai ir 543,5 mln. EUR – Sanglaudos fondui (10). Be to, ES struktūrinių fondų finansinė parama yra paskirstoma tarp 4 struktūrinių fondų (žr. 1 pav.).

1 pav. ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymas (Šaltinis: httn://www.infobalt.lt/docs/FM Kriščiūnas SFai ABC Mo.ppti )

Taigi, didžiausia paramos dalis teks Europos regioninės plėtros fondui (ekonomikos, infrastruktūros, gamybinio sektoriaus plėtrai) – 65,23 proc. arba 536,52 m’n. EUR.Be to, iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bei Bendrijų iniciatyvų programų yra planuojamas lėšų pasiskirstymas pagal atskiras ūkio šakas, kur pvz., tokiems SW sektoriams kaip pramonė ir versla…s 2004 m. bus skiriama 11 mln. lt, o turizmui – 12 mln. lt. Taip pat prognozuojama, jog sekančiais metais ši parama didės (žr. 1 lentelė). (www.ekt.lt )

1 lentelė Paramos mastai gamybos sektoriui 2004-2009 m. (mln. Lt) (Šaltinis: http://www.ekt.lt/nauiienos.sDaudai.full.phtml?newid=3e2413dael5aa)

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.Gamybos sektorius 23 24 38 38 38 38Pramonė ir verslas 11 12 19 19 19 19Turizmas 12 12 19 19 19 19

SVV projektai bus atestuojami ne Briuselyje, o Lietuvoje. ES pasilieka teisę 5 proc. šių projektų dar kartą patikrinti savo nuožiūra.Taip pat pažymėtina, kad ES struktūrinių fondų paramą galės gauti tik juridiniai asmenys. Taigi norėdamas pasinaudoti šių fondų galimybėmis, verslininkas jau turės būti įkūręs įmonę Paramą SVV įmonėms iš ES Struktūrinių fondų įrodo ir Lietuvoje patvirtintas Bendrasis programavimo dokumentas (toliau BPD) 2003 metų sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą “Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento” (BPD) projektą. Šis dokumentas taps pagrindiniu strateginiu dokumentu, padėsiančiu įgyvendinti jame apibrėžtus prioritetus bei taps vadovu ruošiant projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti BPD 2004-2006 pagrindinis tikslas – augantis šalies ūkio konkurencingumas, sąlygojantis sparčią žiniomis grindžiama ūkio plėtrą, kuri pasireiškia realaus BVP ir užimtumo augimu, bei vedančią prie didėjančios gerovės ir aukštesnių gyvenimo standartų šalyje visiems jos gyventojams Siekiant užsibrėžtų tikslų BPD numatomi investiciniai prioritetai kuriems bus skiriamas didžiausias dėmesys bei daugiausia ES struktūrinių fondų lėšų: socialinės – ekonominės infrastruktūros plėtra; žmogiškųjų išteklių plėtra; gamybinio sektoriaus plėtra; kaimo ir žuvininkystės plėtra.Gamybos sektoriaus plėtros, kaip vieno iš BPD nurodytų prioritetų, pagrindinis uždavinys – padidinti pramonės ir verslo konkurencingumą ir plėtoti turizmo sektoriaus bei informacinių technologijų potencialą. Šio sektoriaus plėtros prioriteto uždaviniai bus įgyvendinami per keturias pagrindines priemones, kurios numatytos BPD:/. Tiesioginė parama verslui. Šios priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias galimybes versle bei padidinti mokslinį potencialą versle. Ši priemonė nukreipta į konkrečias veiklos grupes, kurios yra ypač svarbios Lietuvai t.y. naujų produktų ir paslaugų įmonėse kūrimas ir plėtra, naujų technologijų ir inovacijų diegimas, aplinkos apsaugos priemonių įmonėse diegimas ir pan. 2.Verslo aplinkos gerinimas. Pagal šią priemonę, parama bus teikiama viešosioms institucijoms, asociacijoms bei organizacijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas verslui bei fizinės infrastruktūros verslui sukūrimui ir plėtrai. Ypač bus remiami bendradarbiavimo tinklai, skatinamas tarpusavio ryšys tarp esamų, tokių kaip SVV paramos tinklas, kuris apima Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūrą, verslo informacijos/konsultacinius centrus, verslo inkubatorius, Prekybos pramonės ir amatų rūmus ir kitas institucijas, teikiančias paslaugas verslui 3.Informaciniu technologijų paslaugu plėtra ir infrastruktūros plėtra. Ši priemonė bus taikoma dviems pagrindinėms veiklos sritims: e-infrastruktūra ir e-paslaugos. Pagal šią priemonę parama bus taip patteikiama: projektų dokumentacijos parengimui (techninėms specifikacijoms, galimybių bei tinkamumo studijos ir tyrimai ,konkursinės dokumentacijos parengimui ir t.t.) bei darbams, susijusiems su individų ir verslo subjektų informavimu apie informacinės visuomenės plėtrą 4.Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Pagal šią priemonę parama bus teikiama valstybės, savivaldybės ir viešosioms institucijoms, plėtojančioms viešąją turizmo infrastruktūrą, o privatūs turizmo paslaugų tiekėjai paramos gali tikėtis iš gamybos sektoriaus plėtros kaip prioriteto 1 priemonės (tiesioginė parama verslui).Visi Europos Sąjungos para…mos būdai yra nustatomi pagal BPD. Šis dokumentas yra struktūrinių fondų paramos teikimo teisinis pagrindas. Šiame dokumente atsispindi visos veiklos, kurios gali būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų taip pat pateikiami projektų rengimo žingsniai verslininkams norintiems gauti ES struktūrinę paramą.ES struktūrinių fondų paramai gauti būtina parengti projektą. Projektas – tai subrandinta idėja, siekis. Taip pat projektas gali būti apibūdinamas kaip vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirta produktui arba paslaugai sukurti, turinti savo pradžią ir pabaigą bei biudžetą Nuo paraiškos pateikimo projektas pereina daugybes institucijų vertinimą ir atranką. Pagrindinės institucijos atsakingos už projekto atranką, vertinimą bei įgyvendinimą: Vadovaujančioji institucija — Finansų ministerija (Projektų atrankos komiteto sekretoriatas); Tarpinė institucija (Ministerijos); Įgyvendinančioji institucija (Darbo biržai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, SVV agentūrai ir kt.); Atrankos komitetas (galutinis sprendimas dėl projektų finansavimo) Taip pat egzistuos specifiniai projektų atrankos kriterijai ( nurodyti BPD bei kituose ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose programinių dokumentų rengimą ) ir bendrieji atrankos kriterijai, kur pastaruosius turės atitikti visi projektai dar prieš paraiškų nagrinėjimą ir vertinimą pagal specifinius atrankos kriterijus. Išskiriami šie bendrieji atrankos kriterijai: • Projektas turi atitikti bendrą BPD strategiją ir nacionalines Lietuvos bei Europos Sąjungos politikas; • Projektas turi būti suderinamas su prioriteto ir priemonės, pagal kuriuos gaunamas finansavimas, specifiniais tikslais; • Projektai turi demonstruoti pridedamąją vertę; • Projektai turi būti finansiškai tęstiniai; • Viešojo sektoriaus investiciniai projektai, tokie kaip infrastruktūros vystymosi turi būti tęstiniai bei turėti ryškią pridedamąją vertę;• Projektai turi demonstruoti svarų papildomą, t.y. tai kad be ES paramos jų nebūtų įmanoma įgyvendinti;• Remiantis bendra praktika, tie projektai, kuriuose bus didesnės projektų tiekėjo indėlis turės prioritetą juos atrenkant.Apibendrinant galima konstastuoti, jog struktūriniai fondai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų tęsti socialinės-ekonominės plėtros veiksmus, jeigu valstybei, savivaldybei arba kitam projekto iniciatoriui (pvz. SVV atstovui) nepakanka savo lėšų. Finansinė parama turėtų būti planuojama biudžeto strateginio plano sudarymo metu, kad būtų užtikrinta pakankamai lėšų bendram projektų finansavimui. Didžiausia paramos dalis iš ES bus skiriama būtent Europos regioninės plėtros fondui (65,23% visų ES struktūrinių fondų lėšų). Projektus, pateikus paramai gauti, vertns atrinks bei sprendimus dėl finansuojamų projektų priims: Įgyvendinančioji institucija (ja gali būti pvz.Centrinė projektų valdymo agentūra, SVV agentūra), Atrankos komitetas bei tarpinė institucija (Ministerijos). Projektai ES struktūriei paramai gauti turi atitikti specifinius ir bendruosius atrankos kriterijus. Finansuotinas gali būti kekvienas projektas, kurio tiksas atitinka BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones.

( Kolpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.83 – 86 )IŠVADOSSmulkaus ir vidutinio indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir teachnologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis . Taigi apžvelgus mokslinę teorinę literatūrą galima daryti tokias išvadas:1. Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir k.t. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti , nes tebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo smarkiau apgauti pirkėją gaunant kuo dsaugiau naudos sau. Todėl smulkusis verslas tapo paniekos objektu, juolab kad ir prekės ne visada buvo kokybiškos. Net ir bažnyčia iki XIXa.pr. smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius “verslininkus “2. Egzistuoja keletas s mulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacijos teorijų.: Laisvosios rinkos teorija. Šią teoriją palaikė ir plėtojo R.Reaganas ir M.Thacher; Marksistinė teorija; Žaliasis judėjimas.3. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo ketegorija įteisinta tik 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programą bei priemones ir 1999m. sausio 1 d. Įsigaliojus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui.Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo mą.4. Kiekviena veikla turi tiek teigiamų , tike neigiamų bruožų galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Smulkaus ir vidutinių verslo privalumai: Naujų darbo vietų kūrimas. Komercinis lankstumas.  Stambaus verslo priklausomybė. Inovacijos. Finansiniai aspektai.Deje netikrumas, padidėjusi rizika, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių, net draugų, nuolaat stebėti aplinką ir prie jos derintis, nenustoti tobulėti, visą laiką būti įsitempus ir, galiausia, grėsmė viską prarasti yra kita verslumo pusė, susijusi su verslo antimotyvacija. 5. Lietuvos Valstybės SVV teikiama parama:

1.Mokesčių, rinkliavų ir kitos lengvatos;2.Verslo, eksporto ir pramonės skatinimas (specialiosios programos);3.Verslo inkubatoriai;4.Lietuvos eksporto ir importo draudimas;5. „Investicijų ir verslo garantijos”;6. Parama naujų darbo vietų kūrimui.

Europos Sąjungos SVV teikiama finansinė parama:1.PHARE;2. Europos Sąjungos struktūriniai fondaiLITERATŪRA1.Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, 2002m spalio22 d. Nr. IX-1142, Vilnius2.Mokesčių administravimo įstatymas; Valstybės žinios 1995 Nr.61-1525;3. V. Sūdžius , – Verslo administravimas ir valdymas, Kronta, 2001m., p.11 – 454. Z.Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, Rosma, 2003, p. 7 – 17 5. Kolpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.75 – 77; 83 – 866.Baršauskas, P. Smulkaus ir vidutinio verslo politika ES ir Lietuvoje, Kaunas, Technologija, 2002 m.7. S.Kolyta, – Verslo ES bendrojoje rinkoje vadovas , 2002m., p. 1947.http://www.leidas.lt:8. http://www.invega.lt:9. http://www.finmin.lt:10. http://europa.eu.int:11. http:// www. svv. ltPriedasLietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedas

(Paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti forma)

Įgyvendinančioji institucija Įgyvendinančiosios institucijos padalinys (jei yra)  centrinė būstinė  regioninis padalinys _________________Paraiškos gavimo data

Paraiškos (projekto) kodas

Užregistravo (vardas, pavardė, pareigos, parašas)

Intervencijos sritis pagal Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamentą Nr. 438/200 (Įgyvendinančiosios institucijos paraiškos gavimo registracijos žyma)

___________________________________________(pareiškėjo pavadinimas/vardas ir pavardė)

________________________________________________________________(pareiškėjo duomenys)

PARAIŠKA ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINEIPARAMAI GAUTI

______________________(sudarymo vieta ir data)

Bendroji (A) dalis

PILDO PAREIŠKĖJAS

1. Duomenys apie paraišką

Pirmas paraiškos teikimas Paraiška projekto modifikacijai

2. Duomenys apie paraiškos teikėjąPareiškėjo pavadinimas Pareiškėjo teisinė forma Pareiškėjo rekvizitai subjekto kodas adresas:gatvė, namo numeris, pašto indeksas, vietovė tel. faksas el. p. adresas pareiškėjo bankas banko kodas sąskaitos numeris PVM mokėjimas  taip

PVM mokėtojo kodas __________________  ne

PVM nemokėjimo teisinis pagrindas ______________

3. Ar projektas turi partnerį (-ius)Ar projektas turi partnerį (-ius)  taip  ne

4. Duomenys apie projektą, kuriam prašoma parama:Prioritetas Priemonė Priemonės veiklos sritys

1 veiklos sritis 2 veiklos sritis 3 veiklos sritis n veiklos sritisProjekto pavadinimas Bendra projekto vertė (Lt) Prašoma parama (Lt) Projekto tipas  savarankiškas projektas  vienas iš etapų vienas iš grupės projektų Atlikti projekto darbai iki projekto pradžios Projekto įgyvendinimo vieta/ aprėptis (a) savivaldybė (-ės) ____________(b)  miesto teritorija (c)  kaimo vietovė(d)  geografiškai neribotaProjekto įgyvendinimo trukmė, mėn. Projekto pradžia: Projekto pabaiga: Projekto vadovas Vyr. buhalteris (buhalteris) Asmuo, atsakingas už projekto priežiūrą

5. Duomenys apie gautą/gaunamą kitą paramą iš ES struktūrinių fondų arba pateiktą (-as) paraišką (-as) gauti tokią paramą:

Projekto pavadinimas Projekto kodas Struktūrinis fondas Paramos suma, Lt Sąsaja su projektu, dėl kurio pildoma ši paraiška

6. Projekto santrauka:6.1. trumpas projekto esmės aprašymas

6.2. nuorodos į BPD

6.3. projekto tikslai ir rezultatai

6.4. projekto veiklos sritys

7. Projekto rezultatai ir pasekmės bei jų įgyvendinimo rodikliai 7.1. Projekto rezultataiRodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo rezultato kiekybinė išraiška

7.2. Laukiamos projekto pasekmės Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo pasekmių kiekybinė išraiška

8. Projekto atitiktis ES horizontalaus lygio politikai ir nacionalinei regioninės plėtros politikaiHorizontalaus lygio politika Projekto poveikis Pagrindimas Darnus vystymas  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Lygios galimybės  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Regioninė plėtra  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Informacinė visuomenė  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus 9. Ar projektui įgyvendinti numatomi viešieji pirkimai?  taip  ne

10. Paramos informavimo ir viešumo priemonės

Pažymėkite, kurias priemones taikysite:Gaunamos paramos suma Viešumo priemonės Daugiau kaip 500 000 eurų iš ŽOFI ir daugiau kaip 3 mln. eurų iš kitų fondų Skelbimų lentos darbų vykdymo vietose (nuimamos ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo da…rbų pabaigos ir pakeičiamos atminimo lentomis Daugiau kaip 500 000 eurų iš ŽOFI ir daugiau kaip 3 mln. eurų iš kitų fondų Atminimo lentos Mažiau kaip 3 mln. eurų Nuolatiniai stendai patalpose Mažiau kaip 3 mln. eurų Specialūs leidiniai Mažiau kaip 3 mln. eurų Informacijos pateikimas visuomenės informavimo priemonėse Mažiau kaip 3 mln. eurų Informacijos pateikimas projekto dokumentuose Mažiau kaip 3 mln. eurų Kitos priemonės 

___________________________ ___________ ___________________(pareiškėjo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)TURINYS

ĮVADAS 21.VERSLO SAMPRATA 32. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS 33.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA 44. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 65. PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAI ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS 86. REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PARAMOS FORMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI 18IŠVADOS 23LITERATŪRA 25PRIEDAS 26

ĮVADAS

Lietuvos kelias į rinką nėra lengvas: trūksta gerų vadybininkų, ekonomistų, tarptautinės teisės žinovų. Be jų sunku integruots tiek į Vakatų, tiek į Rytų šalių ūkius. Reikalingi specialistai , suprantantys bent jau verso organizavimo abėcėlę, gebantys dirbti kompiuteriais. Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio.Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros klausimai sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio atkūrimo, restruktūrizavimo ir integracijos į pasaulinę rinką problemomis. Smulkus ir vidutinis verslas yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga ir socialionio valstybės stabilumo garantas. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu bruožu. Smulkaus ir vidutinio indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir teachnologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis . Kyla klausimas , o kas gi teikia paramą smulkiam ir vidutiniam verslui atsirasti ir plėtotis.Taigi šio darbo tikslas – institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas.Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai :1. Pateikti verslo sampratą;2. Apžvelgti pagrindines smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi sąlygas;3. Charakterizuoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratą; 4. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo privalumus ir trūkumus;5. Pateikti: Paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai analizę ir perspektyvas; Regioninės plėtros fondo paramos formas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Darbo metodas – mokslinės teorinės literatūros apžvalga, statistinių duomenų analizė, ekonominės informacijos apibendrinimas lentelėse bei grafinis atvaizdavimas, kompiuterinių įgūdžių taikymas.

1.VERSLO SAMPRATA

Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir k.t. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti , nes tebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo smarkiau apgauti pirkėją gaunant kuo dsaugiau naudos sau. Todėl smulkusis verslas tapo paniekos objektu, juolab kad ir prekės ne visada buvo kokybiškos. Net ir bažnyčia iki XIXa.pr. smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius “verslininkus “Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdieninę žmonių ūkinę veiklą. XV a. Verslininkais buvo laikomi paprasti žmonės , jų veikla nebuvo specialių mokslinių tyrimų objektas. Kintanti socialinė aplinka sudarė sąlygas kurtis verslininkų bendrijoms. N…ors esminiai verslininkystės skirtumai jau buvo atskleisti, vis dėl to pirmieji bandymai teoriškai įprasminti šį ypatingą reiškinį vyko tik XVII a. Viduramžiais sąvoka “ verslininkas “ vartota dvejopa prasme; verslininkai buvo parodų ir muzikos renginių organizatoriai bei didelių gamybinių arba statybinių projektų vadovai. Jie niekuo nerizikavo, tik vadovavo įgyvendinimo darbams, naudodami išskirtus jiems išteklius. Paprastai įgyvendinti statybos projektus būdavo pavedama dvarininkams.XVII a. jau atsižvelgiama į rizikos veiksnį. Verslininkas – asmuo, sudaręs su valstybe sutartį, kurios įgyvendinimo vertė iš anksto aptarta. Toks žmogus finansiškai atsakydavo už sutarties sąlygų vykdymą, o jei sutaupydavo pinigų skirtumą pasisavindavo.( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.7 )

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS

Smulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XXa. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Ypač tai svarbu mūsų Respublikoje , kur ekonomika dažnai suprantama, kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastų pramonė, energetika, telekomunikacijos priemonė. Ir smulkios bei vidutinės įmonės iki galo nėra įvertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizės.

Įvairių šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemoms, tačiau išreiškia įvairias ir kartais labai neįtikėtinas nuomones.J.Salteris teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai. Anot A.Smitho sistemą valdo nematoma ranka – pati rinka.Egzistuoja keletas s mulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacijos teorijų.: Laisvosios rinkos teorija. Šią teoriją palaikė ir plėtojo R.Reaganas ir M.Thacher; Marksistinė teorija; Žaliasis judėjimas.(Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.10 )

3.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo ketegorija įteisinta tik 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programą bei priemones ir 1999m. sausio 1 d. Įsigaliojus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui.Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5 – 6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948m.buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentūra, o 1963m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo“Bazinis įstatymas“, įvardijantis šią sferą kiap prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.( V.Sūdžius, -Verslo administravimas ir valdymas, 2001, p.5 )Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC), Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, ir jiems teikiamos valstybės pagalbos formos, kitos šiam verslui svarbios nuostatos.1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratos palyginimas

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas(galiojo iki 2002 12 31) Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas(įsigaliojo nuo 2003 01 01)SVV subjektai Vidutinės, smulkios įmonės, mikroįmonės bei fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu. Vidutinės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.Vidutinė įmonė Įmo…nė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 49. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Lt; • yra savarankiška.*Maža (iki 2002 12 31 – smulki) įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 9. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt; • yra savarankiška.*Mikroįmonė Individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;• yra savarankiška.*

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.( www.svv.lt )

4. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Kiekviena veikla turi tiek teigiamų , tike neigiamų bruožų galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kasmet dauigėja. Tai rodo, jog verslininkai daugiau pastebi šio verslo privalumų nei trūkumų. Ši perspektyvi verslininkavimo forma dominuoja Europoje. ES šalyse apie 98 % visų įmonių sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Ekonominiu požiūriu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės taip pat turi nemažai privalumų, užrikrinančių nuolatinį mažų įmonių augimą bei populiarėjimą: Naujų darbo vietų kūrimas.Kiekviena nbaujai įsikūrusi įmonė sukuria bent po kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti , jog bendra SVV augimo tendencija parodo naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didinimas – vienas svarbiausių smulkaus verslo privalumų. Tai akivaizdžiai buvo galima pastebėti Lietuvoje po Nepriklausomybės atkrimo. Bankrutaavus nemažam kiekiui stambių įmoniį, smulkausir vidutinio verslo įmonės daugeliui žmonių tapo tikru išsigelbėjimu. Net ir dabar galima pastebėti, kad smulkiose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse daugėja darbo jėgos; Komercinis lankstumas. Mažos įmonės daug greičiau sugeba adaptuotis prie sparčiai kintančių rinkos aplinkybių nei stambios korporacijos. Jos palengvina ekonominių išteklių perkėlimą iš žlungančių į besiplėtojančius sektorius, tad šias įmones galima vadinti atsinaujinimo mechanizmu. Mažųjų įmonių persiorientavimasdiegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų atžvilgiu.; Stambaus verslo priklausomybė. Pažengusių šalių ekonomika labai priklauso nuo smulkaus verslo, nes mažos įmonės realizuoja stambių įmonių rodukciją , teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūina jas būtinomis prekėmis bei žaliavomis. Taip yra todėl, kad srtambūs tiekėjai negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Tai ypač būdinga prekėms, teikiamoms mažais kiekiais, kurioms būtinas glaudus ryšys su vartotoju ar kurios gaminamos pagal individualius užsakymus. Taigi galima teigti, kad smulkios ir stambios įmonės vienos kitas papildo. Inovacijos. Daugelyje Europos šalių atlikti tyrinėjimai parodo, kad ne tik mažareikšmiai, bet ir stambūs išradimai vieodai padaryti tiek stambiose, tiek smulkiose įmonėse. Mažose įmonėlėse ar net pavienių asmenų pastangomis buvo sukurti personaliniai kompiuteriai, kopijavimo aparatai, reaktyviniai varikliai, ir daug kitų išradimų. Dėl šių aplinkybių smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms turi būti skiriamas ypatingas dė…mesys bei parama; Finansiniai aspektai. ES šalyse smulkių ir vidtuninių efektas lenkia stambų veslą.Smulkios įmonės kapitalo didėjimo atžvilgiu vidutiniškai gauna didesnį pelną nei stambios. Manoma, kd svarbiausios šio padarinio priežastys yra tos, jog smulkus verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms.

Be išvardintų pagrindinių šio verslininkavimo formos privalumų, dar galima paminėti ir tai, kad smulkus verslas pasižymi veilos organizavimo formų unikalumu, netradicinėmis preikių pateikimo formomis, sudarant nedidelius, bet perspektyvius projektus, taupiai naudojant lėšas pradiniose jų diegimo etapuose. Smulkus verslas didina negausių vietos gamtos išteklių panaudojimo galimybes, nes sugeba juos perdirbti ir panaudoti.Visa tai rodo, kad mažos įmonės pasirymi veiklos įvairove, sieka patenkinti visų prekių ar paslaugų vartotojų poreikius, daryti įtaką šalies ekonomikai.Deje netikrumas, padidėjusi rizika, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių, net draugų, nuolaat stebėti aplinką ir prie jos derintis, nenustoti tobulėti, visą laiką būti įsitempus ir, galiausia, grėsmė viską prarasti yra kita verslumo pusė, susijusi su verslo antimotyvacija.

Nepaisant visų smulkaus ir vidutinio verslo privalumų, būtina atkreipti dėmesį ir į trūkumus, kurių ignoravimas mažoje ar vidutinėje įmonėje labai lengvai gali privesti prie bankroto. Galima išskirti kelias pagrindines verslo žlugimo priežastis: Vadovavimo kompetencijos trūkumas; Per didelės steigėjų ambicijos ir asmeninis vartojimas; Išsimokslinimo ir techninės kompetencijos trūkumas; Rinkodaros žinių trūkumas; Sunkiai sprendžiamos finansinės problemos. ( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.15 )

5 . PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAIANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS

Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio. Mažosios įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Ir taip pat jos pirmosios suklesti nuo iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo” (Europos mažųjų įmonių chartija)Lietuvai stojant į Europos sąjungą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių padėtis Lietuvos ekonomikoje įgyja vis didesnę reikšmę. SVV įmonių darbuotojai sudaro daugiau nei pusę (apie 66%) visų ES darbuotojų, o jų gaminama produkcija sudaro apie 55% visų įmonių apyvartos. ( P.Baršauskas,-Smulkaus ir vidutinio verslo politikas ES ir Lietuvoje, 2002, p. 11)SVV įmonių rėmimas turi būti viena iš svarbiausių mūsų valstybės bei ES darbo krypčių. Toliau yra aprašoma, kokią paramą SVV gauna iš Lietuvos valstybės, bei kokia parama teikiama iš Europos Sąjungos; prieš ir po įstojimo.

Lietuvos Valstybės SVV teikiama parama:

1. Mokesčių, rinkliavų ir kitos lengvatos;2. Verslo, eksporto ir pramonės skatinimas (specialiosios programos);3. Verslo inkubatoriai;4. Lietuvos eksporto ir importo draudimas;5. „Investicijų ir verslo garantijos”;6. Parama naujų darbo vietų kūrimui.Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis, mokesčių ir kitomis lengvatomis.Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad mokesčio mokėtojui gali būti suteikiama mokestinė paskola atidedant mokestinės nepriemokos mokėjimą. Mokestine nepriemoka vadinamos mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos. Mokestinės paskolos sutartys sudaromos tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus. Šiose sutartyse nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemok…os atidėjimo sąlygos. ( Mokesčių administravimo įstatymas; Valstybės žinios 1995 Nr.61 – 1525)Pelno mokestis. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijus atitinkančios įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš dviejų taisyklių:1. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti taikydamos 13 proc. tarifą.2. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt, apmokestinamojo pelno dalį, lygią 25 tūkst. Lt, gali apmokestinti 0 proc. tarifu, o likusią apmokestinamojo pelno dalį – 15 proc. tarifu. Ši taisyklė galioja individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms. Pagal šią taisyklę apskaičiuojamas 2004 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kada šios taisyklės negali būti taikomos.Įmonės, kurios apmokestinamąjį pelną apmokestina 13 proc. mokesčio tarifu, ilgalaikio turto grupėms gali pačios nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdamos į normatyvus, nustatytus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje (išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus). Pasikeitus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui, nuo 2005 metų mokestinio laikotarpio, Socialinės įmonės apmokestinamajam pelnui galės taikyti 0 proc. mokesčio tarifą, jeigu atitiks visus šiuos kriterijus:1.per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir2.per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir3. mokestinio laikotarpio paskutinę dieną įmonė turi socialinės įmonės statusą.Įmonėms, kurių praėjusių mokestinių metų apmokestinamosios pajamos buvo ne didesnės kaip 100 tūkst. Lt, ir naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais mokestiniais metais nereikia mokėti avansinio pelno mokesčio ir teikti avansinių pelno mokesčio deklaracijų. Lietuvos įmonės, kurios iki 2002 sausio 1 d. pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą (šias sąlygas iki 2002 sausio 1 d. galėjo atitikti tik neribotos civilinės atsakomybės juridiniai vienetai) ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkst. Lt, taip pat naujai įregistruotos Lietuvos įmonės, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkst. Lt per mokestinį laikotarpį, gali taikyti pinigų apskaitos principą.Taip pat galioja daug kitų lengvatų, tokių kaip, savanoriškas registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, mokesčių administravimo procedūrų supaprastinimas, valstybinio socialinio draudimo privalomųjų įmokų mokėjimo atidėjimas bei supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas.Gyventojų pajamų mokestis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio (toliau – pajamų mokestis) tarifai yra 15 ir 33 proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mok…estį. Pajamų mokesčio 15 proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla be verslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrų atskaitymų (žr. 18 straipsnis). Įstatyme taip pat numatyta, kad pajamų mokestį moka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestisMokestinės paskolos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad vietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šiuo metu ši tvarka yra rengiama.Rinkliavos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymuose numatytų lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas.Individualių įmonių savininkų ir nuomininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių bei asmenų, vykdančių individualią veiklą, valstybinis socialinis draudimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnis numato, kad individualių įmonių savininkai bei nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir verslo liudijimus įsigiję fiziniai asmenys yra privalomai draudžiami bazinei pensijai. Individualių įmonių savininkai bei nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą be verslo liudijimo, draudžiami ir papildomai pensijos daliai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 m. rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, jog papildomai pensijos daliai mokamos 15 proc. dydžio įmokos. Jos mokamos nuo nurodytų asmenų pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Papildomai pensijos daliai draudžiama tik tuo atveju, jei minėtų asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota tam tikra tvarka , lygi arba didesnė už 12 MMA. Vadinasi, jei nurodytų asmenų pajamų metinė suma neviršys 12 MMA, jie socialinio draudimo įmokas privalės mokėti tik bazinei pensijai, papildomai pensijos daliai įmokų mokėti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė MMA dydį patvirtino 2004 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 316.Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 530 patvirtino nuostatą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) gali atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki 1 metų.Registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato privalomą ir savanorišką registravimąsi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. PVM mokėtojų įregistravimo į PVM mokėtojų registrą taisykles nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. VA-46 “Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių”.1. Privalomas registravimasis. Registruotis PVM mokėtoju privalo asmuo, kurio pajamos (bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma) per metus (paskutinius 12 mėn.) yra ne mažesnės nei 100 tūkst. litų.Užsienio valstybių asmenys PVM mokėtojais privalo užsiregistruoti nuo pat savo veiklos Lietuvoje pradžios. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. PVM mokėtojais privalo užsiregistruoti tokie asmenys, kurie iš ES valstybių įsigy…ja prekes ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt. Jeigu asmenų, praėjusiais kalendoriniais metais iš ES valstybių Lietuvoje įsigytų prekių vertė (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamos prekes) nebuvo didesnė kaip 35 000 Lt ir jie einamaisiais metais nenumato šios ribos viršyti, tai šie asmenys PVM mokėtojais gali užsiregistruoti savanoriškai.2. Savanoriškas registravimasis. Asmuo, kurio pajamos (bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma) per metus (paskutinius 12 mėn.) yra mažesnės nei 100 tūkst. litų, turi teisę registruotis PVM mokėtoju, jei jis to pageidauja. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. kitos ES valstybės PVM mokėtojais Lietuvoje privalo registruotis tuo atveju, jeigu: jų patiektų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (neįskaitant savo šalyje sumokėto PVM) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 125 000 Lt arba per einamuosius kalendorinius metus numato viršyti šią ribą, ir prekės yra parduodamos Lietuvos asmenims ne PVM mokėtojams (gyventojams; ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema; įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojais; juridiniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, viešosioms įstaigoms, organizacijoms ir pan.).

Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. ( www.svv.lt )Siekdama sudaryti palankią aplinką smulkaus ir vidutinio verslo, eksporto ir pramonės plėtrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.110 (Valstybės žinios 2004 Nr.19-593) patvirtino lėšas 2004 m. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir Pramonės konkurencingumo didinimo programai (toliau – programos) įgyvendinti. Programų tvarkytojo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Sprendimus dėi lėšų naudojimo priima Verslo plėtojimo taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 668 patvirtino Verslo plėtojimo tarybos nuostatus. (Valstybės žinios 2001 Nr.49-1714)SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa. Įgyvendinant Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemones, SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai 2004 metais skirta 12 240 Lt. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komitetas analizuoja paraiškas dėl SVV specialiosios programos lėšų skyrimo. Komitetą techniškai aptarnauja Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyrius. Paraiškų teikėjai gali būti verslininkus vienijančios organizacijos, viešosios įstaigos, apskričių administracijos, savivaldybės, kitos organizacijos, įgyvendinančios SVV plėtros priemones ir teikiančios SVV subjektams techninę ar finansinę paramą. Tam tikrais atvejais subsidijų gavėjai gali būti ir mažos bei vidutinės įmonės.SVV specialiosios programos lėšos Verslo plėtojimo tarybos nutarimu naudojamos: teisinei ir ekonominei aplinkai tobulinti; SVV subjektų finansinės paramos sistemai plėtoti; ES daugiametei programai ir kitiems tarptautiniams projektams įgyvendinti; SVV regionuose plėtoti: regioninių ir tikslinių programų rengimui bei jų įgyvendinimo priemonėms išdalies finansuoti; verslininkų informavimo, konsultavimo (mokymo) paslaugoms plėtoti ir kitoms techninės pagalbos priemonėms verslumo skatinimui įgyvendinti; verslo infrastruktūrai plėtoti: verslo inkubatoriams, verslo centrams steigti, plėsti ir veiklai iš dalies finansuoti.Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities…, vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokyinus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą: lengvatinėmis sąlygomis nuomoja savo turtą; teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, intemetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas; konsultuoja buhalterinės apskaitos, finansų, verslo planavimo, teisiniais ir kt. klausimais; rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių.1997 m. gruodžio mėn. įsteigta UAB draudimo įmonė „ Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID). Pagrindinis bendrovės tikslas – skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eksportą, apdraudžiant eksportuojamų prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti smulkaus ir vidutinio verslo įmones, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui imamas paskolas. Šiuo metu LEID siūlo ūkio subjektams šias draudimo paslaugas:

 eksporto kredito (finansinio kredito) draudimą; prekinio kredito draudimą; politinės rizikos draudimą; investicijų užsienyje politinės rizikos draudimą; smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimą. ( www. leidas.lt )Siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą skolinantis iš banko perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 įsteigė garantijų instituciją – UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – INVEGA), kuri pradėjo veikti nuo 2002 m. pradžios. INVEGA ūkio subjektams teikia šias paslaugas: teikia verslo paskolų garantijas bankams; teikia dalinį paskolų palūkanų dengimą.INVEGA teikia verslo paskolų garantijas bankams, kredituojantiems mikro ir mažas įmones, kurios pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidurinio verslo įstatymą atitinka šias sąlygas: įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ir įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mm. lirų, bei įmonė pagal įstatymą yra savarankiška. ( www.invega.lt )Naujų darbo vietų kūrimas yra remiamas iš Užimtumo fondo, bei yra skatinamos vietinių užimtumo iniciatyvos. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų tikslas yra suaktyvinti vietos bendruomenės pastangas darbo vietoms kurti, siekiant kartu spręsti su dideliu nedarbu susijusias socialines problemas. Paraiškas valstybės finansinei paramai gauti gali teikti:1. smulkaus ir vidutinio verslo subjektai;2. viešosios įstaigos, kuriose mažiau nei pusę balsų dalininkų susirinkime turi: valstybės institucijos; savivaldybės; valstybės ir savivaldybių įmonės.Per 3 paskutiniuosius metus Lietuvoje buvo įgyvendinti 138 Vietinio užimtumo iniciatyvų projektai ir sukurta 1320 darbo vietų. 70 proc. projektų įgyvendinta kaimo vietovėse, be valstybės paramos jose būtų sudėtinga kurti darbo vietas. 2004 m. Vietinio užimtumo iniciatyvų projektams remti planuojama skirti 7 mln. Lt. ( www.finmin.lt )Savivaldybių Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme yra nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektai bei jiems teikiamos paramos formos. Viena iš valstybės paramos formų yra SVV skatinimo fondų finansinė parama. Savivaldybių institucijos (savivaldybės) gali skirti finansinę param…ą SVV plėtrai iš įsteigtų SVV skatinimo fondų. Savivaldybės pradėjo teikti finansinę paramą SVV 1998 m. Tuomet SVV skatinimo fondams lėšų skyrė 26 iš 56 savivaldybių, 2000 m. savivaldybių, remiančių SVV, skaičius išaugo iki 41 iš 60, o 2004 m. iki 55. Likusios savivaldybės SVV remia skirdamos dalį pajamų, gautų privatizavus savivaldybės turtą arba iš kitų lėšų šaltinių. Nuo 1998 m. iki 2004 m. išaugo ne tik savivaldybių, turinčių SVV fondus, skaičius, bet ir bendra lėšų, skirtų SVV skatinti, suma. 2 lentelė. Savivaldybių SVV skatinimo fondų lėšų panaudojimas 1998–2004 m.

Metai SVV skatinimo fondų skaičius SVV skatinimui panaudota lėšų suma (mln. litų)1998 26 1,5

1999 32 2,42000 35 2,52001 43 3,62002 52 42003 54 4,32004 55/5* 6,5**

* Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės nėra įsteigusios SVV skatinimo fondų, tačiau SVV remia iš privatizavimo fondo lėšų bei iš kitų lėšų šaltinių. Molėtų rajono ir Anykščių rajono savivaldybės neskyrė lėšų SVV skatinimui.** Skirtos lėšos.Kaip ir ankstesniais metais, savivaldybės fondų lėšas naudos lengvatinių paskolų teikimui, palūkanų kompensavimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui – konferencijų, mugių organizavimui, verslo misijų organizavimui, informacijos apie verslo sklaidą skatinimui ir kitiems tikslams. Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybių SVV skatinimo fondų teikiama finansine parama gali pasinaudoti SVV subjektai, registruoti atitinkamai savivaldybei priklausančioje teritorijoje.( www.svv.lt )Siekiant padėti šalims kandidatėms tinkamai pasiruošti stojimui į ES, 2000-2006 m. periodui buvo sukurtos struktūrinės paramos priemonės (ISPA, SAPARD ir PHARE) panašios į analogiškas ES viduje taikomas priemones (struktūrinius fondus). Taigi Lietuva, kaip viena iš kandidačių, iki stojimo turėjo galimybę susipažinti, kaip naudoti ES Struktūrinius fondus ir pasiruošti sklandžiai pereiti prie “tikrųjų” struktūrinių fondų administravimo, sukurti reikiamas administracines struktūras bei teisinę bazę ir išvystyti tinkamus administracinius gebėjimus ES struktūrinę paramą

Europos Sąjungos SVV teikiama finansinė parama:1. PHARE;2. Europos Sąjungos struktūriniai fondai ( priedas )Lietuvai per nacionalinę PHARE programą kasmet skiriama apie 42 milijonai eurų, iš kurių 30% (12,6 mln.) tenka ekonominei ir socialinei sanglaudai. Šios paramos tikslas – padėti šalims kandidatėms paruošti ir išbandyti struktūras, reikalingas struktūriniams fondams, būtent Europos Socialiniam fondui ir Europos Regioninės Plėtros Fondui, įgyvendinti tapus ES narėmis. Parama gali būti teikiama: Gamybos sektoriaus aktyvumo didinimui remiant privatų sektorių (ypač mažas ir vidutines įmones) bei pramonės restruktūrizavimą; užimtumo bei socialinio dalyvavimo skatinimui stiprinant žmogiškuosius išteklius; verslo infrastruktūros, prisidedančios prie regioninės plėtros, gerinimui.Parama gali būti teikiama dviem būdais: per projektus ir per negrąžintinos paramos (subsidijų) programas. Projektai įgyvendinami per darbų (statyba ir infrastruktūra), tiekimo (įranga) ir paslaugų (techninė pagalba, mokymai ir kt.) kontraktus, o negrąžintinos paramos (subsidijų) programos naudojamos tuomet, kai paramą norima skirti smulkesniems projektams, kurie įgyvendinami tam tikroje prioritetinėje srityje ir yra skirti tam tikrai tikslinei grupei (pvz., smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, socialiai remtinoms visuomenės grupėms, verslo konsultavimo centrams ir kt.)PHARE ESS veiks iki Lietuvos įstojimo į ES. 2004 m. gegužės 1 d. šią programą pakeis Europos Socialinis Fondas ir Europos Regioninės Plėtros Fondas. Tačiau anksčiau sudarytų PHARE sutarčių finansavimas tęsis ir pirmaisiais narystės metais, tačiau naujos sutartys nebus sudarinėjamos. ( http://europa.eu.lt )Europos socialinis fondas (ESF). (European Sočiai Fund – ESF). Jo užduotis – mažinti nedarbą, didinti žmogiškuosius išteklius ir skatinti profesinę int…egraciją. Šis fondas taip pat siekia skatinti aukšto lygio profesionalumą, vyrų ir moterų lygybę, subalansuotą plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą. ESF remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas. Šis fondas finansuoja: Švietimą ir profesinį mokymą; Paramą įsidarbinant; Mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose); Socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas); Švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (kelia darbuotojų kvalifikaciją).Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). ( European Regionai Development Fund – ERDF). Jo užduotis – išlyginti regioninius skirtumus Europos Bendrijoje, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, koreguojant regioninius netolygumus ir prisidedant prie regionų plėtros. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato: Investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; Investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; Investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančias pramonės, žemės ūkio rajonus; Darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui ( įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); Technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.( Kolpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.75 – 77; )

6. REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PARAMOS FORMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI

Europos Sąjunga yra didžiausias ir galingiausias vientisas prekybos blokas, kuris kartu su JAV ir Japonija vaidina svarbiausią vaidmenį tarptautinėje arenoje bei periodiškai plečia savo ribas. Dauguma Europos ir Rvtų Europos valstybių nori ir stengiasi būti šios sąjungos dalimi. Savo ruožtu Europos Sąjunga yra taip pat suinteresuota savo ribų plėtimu, todėl stengiasi padėti perspektyvioms valstybėms tapti savo nare, t.y. joms teikiamos įvairios paramos, kurių svarbiausi – struktūriniai fondai (Z.Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas,2003, p. 119).Dėl ekonominių ir socialinių skirtumų Europos Sąjungos regionai, t.y. šalys, turi nevienodas plėtojimosi galimybes. Todėl Europos Sąjungoje (toliau ES ) iškilo klausimas, kaip sumažinti tokius skirtumus. Kaip atsakymą į šį klausimą ES išsikėlė tikslą – sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir pagerinti atsilikusių regionų konkurencingumą, t.y. vykdyti regioninę politiką ( S.Kolyta, – Verslo ES bendrojoje rinkoje vadovas , 2002m., p. 194 ). O ši politika vykdoma pasitelkus ES struktūrinius fondus.Yra 4 Europos Sąjungos struktūriniai fondai: Europos regionų plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Tačiau labai dažnai prie minėtų struktūrinių fondų priskiriamas ir Sanglaudos fondas, vadinamas neformaliuoju, penktuoju Europos Sąjungos fondu.Vieno iš šių fondų – Europos regionų plėtros fondo (toliau ERPF) pagrindinis tikslas – mažinti regioninius skirtumus, o taip pat skatinti subalansuotą plėtrą. ERPF teikia regionams įvairią finansinę paramą. Šio fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondo lėšų (11, p. 10 ). Be to šio fondo paramą gali gauti mažiausiai išsivystę regionai (kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % ES vidurkio) ( 3, p. 5 ). Būtent iš šio fondo skiriama parama smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau SVV) bei vietinei plėtrai, o taip pat ir naujų darbo vietų kūrimui: įmonių konsultavimui, vadybos, rinkos tyrimų bei mokslinių tyrimų klausimais; technologijų plėtrai – informacijos rinkimui ir skleidimui, bendrai įmonių ir mokslo tyrimo įstaigų veiklai, gamybos naujovių diegimui; galimybių įmonėms… gauti kreditą sudarymui (mikrokreditavimas);vietinės infrastruktūros plėtrai; paramai institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas (išskyrus tas sritis, kurias finansuoja Europos Socialinis fondas); mugėms ir parodoms; palūkanų dengimui.Taigi, gamybos plėtra (čia bus siekiama didinti įmonių konkurencingumą bei ilgalaikes investicijas (labiausiai į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones), o taip pat regiono patrauklumą, gerinant jo infrastruktūrą) viena iš sričių, kuri turės daugiausia galimybių gauti ERPF finansavimą. Galima bus gauti iki 65 % projektui reikalingu lėšų, kur 25 % verslininkas privalės turėti pats, o 10 % – galės skolintis.Reiktų paminėti, kad Europos Komisijos finansiniame pasiūlyme dėl paramos valstybėms kandidatėms numatyta, kad Lietuva 2004-2006 m. laikotarpiu iš ES struktūrinės paramos fondų gaus apie 1367 mln. EUR, t.y. vidutiniškai apie 455 mln. EUR arba apie 3 % Lietuvos BVP kasmet. ES struktūrinės paramos didžioji dalis (2004-2006m) – 822,5 mln. EUR teks struktūrinių fondų paramai ir 543,5 mln. EUR – Sanglaudos fondui (10). Be to, ES struktūrinių fondų finansinė parama yra paskirstoma tarp 4 struktūrinių fondų (žr. 1 pav.).

1 pav. ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymas (Šaltinis: httn://www.infobalt.lt/docs/FM Kriščiūnas SFai ABC Mo.ppti )

Taigi, didžiausia paramos dalis teks Europos regioninės plėtros fondui (ekonomikos, infrastruktūros, gamybinio sektoriaus plėtrai) – 65,23 proc. arba 536,52 m’n. EUR.Be to, iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bei Bendrijų iniciatyvų programų yra planuojamas lėšų pasiskirstymas pagal atskiras ūkio šakas, kur pvz., tokiems SW sektoriams kaip pramonė ir verslas 2004 m. bus skiriama 11 mln. lt, o turizmui – 12 mln. lt. Taip pat prognozuojama, jog sekančiais metais ši parama didės (žr. 1 lentelė).

(www.ekt.lt )

1 lentelė Paramos mastai gamybos sektoriui 2004-2009 m. (mln. Lt) (Šaltinis: http://www.ekt.lt/nauiienos.sDaudai.full.phtml?newid=3e2413dael5aa)

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.Gamybos sektorius 23 24 38 38 38 38Pramonė ir verslas 11 12 19 19 19 19Turizmas 12 12 19 19 19 19

SVV projektai bus atestuojami ne Briuselyje, o Lietuvoje. ES pasilieka teisę 5 proc. šių projektų dar kartą patikrinti savo nuožiūra.Taip pat pažymėtina, kad ES struktūrinių fondų paramą galės gauti tik juridiniai asmenys. Taigi norėdamas pasinaudoti šių fondų galimybėmis, verslininkas jau turės būti įkūręs įmonę Paramą SVV įmonėms iš ES Struktūrinių fondų įrodo ir Lietuvoje patvirtintas Bendrasis programavimo dokumentas (toliau BPD) 2003 metų sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą “Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento” (BPD) projektą. Šis dokumentas taps pagrindiniu strateginiu dokumentu, padėsiančiu įgyvendinti jame apibrėžtus prioritetus bei taps vadovu ruošiant projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti BPD 2004-2006 pagrindinis tikslas – augantis šalies ūkio konkurencingumas, sąlygojantis sparčią žiniomis grindžiama ūkio plėtrą, kuri pasireiškia realaus BVP ir užimtumo augimu, bei vedančią prie didėjančios gerovės ir aukštesnių gyvenimo standartų šalyje visiems jos gyventojams Siekiant užsibrėžtų tikslų BPD numatomi investiciniai prioritetai kuriems bus skiriamas didžiausias dėmesys bei daugiausia ES struktūrinių fondų lėšų: socialinės – ekonominės infrastruktūros plėtra; žmogiškųjų išteklių plėtra; gamybinio sektoriaus plėtra; kaimo ir žuvininkystės plėtra.Gamybos sektoriaus plėtros, kaip vieno iš BPD nurodytų prioritetų, pagrindinis uždavinys – padidinti pramonės ir verslo konkurencingumą ir plėtoti turizmo sektoriaus bei informacinių technologijų potencialą. Šio sektoriaus plėtros prioriteto uždaviniai bus įgyvendinami per keturias pagrindines priemones, kurios numatytos BPD:/. Tiesioginė parama verslui. Šios priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias galimybes vers…le bei padidinti mokslinį potencialą versle. Ši priemonė nukreipta į konkrečias veiklos grupes, kurios yra ypač svarbios Lietuvai t.y. naujų produktų ir paslaugų įmonėse kūrimas ir plėtra, naujų technologijų ir inovacijų diegimas, aplinkos apsaugos priemonių įmonėse diegimas ir pan. 2.Verslo aplinkos gerinimas. Pagal šią priemonę, parama bus teikiama viešosioms institucijoms, asociacijoms bei organizacijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas verslui bei fizinės infrastruktūros verslui sukūrimui ir plėtrai. Ypač bus remiami bendradarbiavimo tinklai, skatinamas tarpusavio ryšys tarp esamų, tokių kaip SVV paramos tinklas, kuris apima Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūrą, verslo informacijos/konsultacinius centrus, verslo inkubatorius, Prekybos pramonės ir amatų rūmus ir kitas institucijas, teikiančias paslaugas verslui 3.Informaciniu technologijų paslaugu plėtra ir infrastruktūros plėtra. Ši priemonė bus taikoma dviems pagrindinėms veiklos sritims: e-infrastruktūra ir e-paslaugos. Pagal šią priemonę parama bus taip patteikiama: projektų dokumentacijos parengimui (techninėms specifikacijoms, galimybių bei tinkamumo studijos ir tyrimai ,konkursinės dokumentacijos parengimui ir t.t.) bei darbams, susijusiems su individų ir verslo subjektų informavimu apie informacinės visuomenės plėtrą 4.Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Pagal šią priemonę parama bus teikiama valstybės, savivaldybės ir viešosioms institucijoms, plėtojančioms viešąją turizmo infrastruktūrą, o privatūs turizmo paslaugų tiekėjai paramos gali tikėtis iš gamybos sektoriaus plėtros kaip prioriteto 1 priemonės (tiesioginė parama verslui).Visi Europos Sąjungos paramos būdai yra nustatomi pagal BPD. Šis dokumentas yra struktūrinių fondų paramos teikimo teisinis pagrindas. Šiame dokumente atsispindi visos veiklos, kurios gali būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų taip pat pateikiami projektų rengimo žingsniai verslininkams norintiems gauti ES struktūrinę paramą.ES struktūrinių fondų paramai gauti būtina parengti projektą. Projektas – tai subrandinta idėja, siekis. Taip pat projektas gali būti apibūdinamas kaip vykdytojui patikėta laikina veiklos seka, skirta produktui arba paslaugai sukurti, turinti savo pradžią ir pabaigą bei biudžetą Nuo paraiškos pateikimo projektas pereina daugybes institucijų vertinimą ir atranką. Pagrindinės institucijos atsakingos už projekto atranką, vertinimą bei įgyvendinimą: Vadovaujančioji institucija — Finansų ministerija (Projektų atrankos komiteto sekretoriatas); Tarpinė institucija (Ministerijos); Įgyvendinančioji institucija (Darbo biržai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, SVV agentūrai ir kt.); Atrankos komitetas (galutinis sprendimas dėl projektų finansavimo) Taip pat egzistuos specifiniai projektų atrankos kriterijai ( nurodyti BPD bei kituose ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose programinių dokumentų rengimą ) ir bendrieji atrankos kriterijai, kur pastaruosius turės atitikti visi projektai dar prieš paraiškų nagrinėjimą ir vertinimą pagal specifinius atrankos kriterijus. Išskiriami šie bendrieji atrankos kriterijai: • Projektas turi atitikti bendrą BPD strategiją ir nacionalines Lietuvos bei Europos Sąjungos politikas; • Projektas turi būti suderinamas su prioriteto ir priemonės, pagal kuriuos gaunamas finansavimas, specifiniais tikslais; • Projektai turi demonstruoti pridedamąją vertę; • Projektai turi būti finansiškai tęstiniai; • Viešojo sektoriaus investiciniai projektai, tokie kaip infrastruktūros vystymosi turi būti tęstiniai bei turėti ryškią pridedamąją vertę;• Projektai turi demonstruoti svarų papildomą, t.y. tai kad be ES paramos jų nebūtų įmanoma įgyvendinti;• Remiantis bendra praktika, tie projektai, kuriuose bus didesnės projektų tiekėjo indėlis turės prioritetą juos atrenkant.Apibendrinant galima konstastuoti, jog struktūriniai fondai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų tęsti socialinės-ekonominės plėtros veiksmus, jeigu valstybei, sav…ivaldybei arba kitam projekto iniciatoriui (pvz. SVV atstovui) nepakanka savo lėšų. Finansinė parama turėtų būti planuojama biudžeto strateginio plano sudarymo metu, kad būtų užtikrinta pakankamai lėšų bendram projektų finansavimui. Didžiausia paramos dalis iš ES bus skiriama būtent Europos regioninės plėtros fondui (65,23% visų ES struktūrinių fondų lėšų). Projektus, pateikus paramai gauti, vertns atrinks bei sprendimus dėl finansuojamų projektų priims: Įgyvendinančioji institucija (ja gali būti pvz.Centrinė projektų valdymo agentūra, SVV agentūra), Atrankos komitetas bei tarpinė institucija (Ministerijos). Projektai ES struktūriei paramai gauti turi atitikti specifinius ir bendruosius atrankos kriterijus. Finansuotinas gali būti kekvienas projektas, kurio tiksas atitinka BPD apibrėžtus prioritetus ir priemones. ( Kolpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.83 – 86 )IŠVADOS

Smulkaus ir vidutinio indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir teachnologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis . Taigi apžvelgus mokslinę teorinę literatūrą galima daryti tokias išvadas:1. Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir k.t. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti , nes tebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo smarkiau apgauti pirkėją gaunant kuo dsaugiau naudos sau. Todėl smulkusis verslas tapo paniekos objektu, juolab kad ir prekės ne visada buvo kokybiškos. Net ir bažnyčia iki XIXa.pr. smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius “verslininkus “2. Egzistuoja keletas s mulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacijos teorijų.: Laisvosios rinkos teorija. Šią teoriją palaikė ir plėtojo R.Reaganas ir M.Thacher; Marksistinė teorija; Žaliasis judėjimas.3. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo ketegorija įteisinta tik 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programą bei priemones ir 1999m. sausio 1 d. Įsigaliojus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui.Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo mą.4. Kiekviena veikla turi tiek teigiamų , tike neigiamų bruožų galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Smulkaus ir vidutinių verslo privalumai: Naujų darbo vietų kūrimas. Komercinis lankstumas.  Stambaus verslo priklausomybė. Inovacijos. Finansiniai aspektai.Deje netikrumas, padidėjusi rizika, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių, net draugų, nuolaat stebėti aplinką ir prie jos derintis, nenustoti tobulėti, visą laiką būti įsitempus ir, galiausia, grėsmė viską prarasti yra kita verslumo pusė, susijusi su verslo antimotyvacija. 5. Lietuvos Valstybės SVV teikiama parama:

1.Mokesčių, rinkliavų ir kitos lengvatos;2.Verslo, eksporto ir pramonės skatinimas (specialiosios programos);3.Verslo inkubatoriai;4.Lietuvos eksporto ir importo draudimas;5. „Investicijų ir verslo garantijos”;6. Parama naujų darbo vietų kūrimui.

Europos Sąjungos SVV teikiama finansinė parama:1.PHARE;2. Europos Sąjungos struktūriniai fondai

LITERATŪRA

1.Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, 2002m spalio22 d. Nr. IX-1142, Vilnius2.Mokesčių administravimo įstatymas; Valstybės žinios 1995 Nr.61-1525;3. V. Sūdžius , – Verslo administravimas ir valdymas, Kronta, 2001m., p.11 – 454. Z.Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, Rosma, 2003, p. 7 – 17 5. Ko…lpingo Kolegija, – Smulkaus ir vidutinio erslo plėtros perspektyvos integracijos į Europos sąjungą kontekste, mokslinės – praktinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2004, p.75 – 77; 83 – 866.Baršauskas, P. Smulkaus ir vidutinio verslo politika ES ir Lietuvoje, Kaunas, Technologija, 2002 m.7. S.Kolyta, – Verslo ES bendrojoje rinkoje vadovas , 2002m., p. 1947.http://www.leidas.lt:8. http://www.invega.lt:9. http://www.finmin.lt:10. http://europa.eu.int:11. http:// www. svv. lt

Priedas

Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedas

(Paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti forma)

Įgyvendinančioji institucija Įgyvendinančiosios institucijos padalinys (jei yra)  centrinė būstinė  regioninis padalinys _________________Paraiškos gavimo data

Paraiškos (projekto) kodas

Užregistravo (vardas, pavardė, pareigos, parašas)

Intervencijos sritis pagal Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamentą Nr. 438/200 (Įgyvendinančiosios institucijos paraiškos gavimo registracijos žyma)

___________________________________________(pareiškėjo pavadinimas/vardas ir pavardė)

________________________________________________________________(pareiškėjo duomenys)

PARAIŠKA ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINEIPARAMAI GAUTI

______________________(sudarymo vieta ir data)

Bendroji (A) dalis

PILDO PAREIŠKĖJAS

1. Duomenys apie paraišką

Pirmas paraiškos teikimas Paraiška projekto modifikacijai

2. Duomenys apie paraiškos teikėjąPareiškėjo pavadinimas Pareiškėjo teisinė forma Pareiškėjo rekvizitai subjekto kodas adresas:gatvė, namo numeris, pašto indeksas, vietovė tel. faksas el. p. adresas pareiškėjo bankas banko kodas sąskaitos numeris PVM mokėjimas  taip

PVM mokėtojo kodas __________________  ne

PVM nemokėjimo teisinis pagrindas ______________

3. Ar projektas turi partnerį (-ius)Ar projektas turi partnerį (-ius)  taip  ne

4. Duomenys apie projektą, kuriam prašoma parama:Prioritetas Priemonė Priemonės veiklos sritys

1 veiklos sritis 2 veiklos sritis 3 veiklos sritis n veiklos sritisProjekto pavadinimas Bendra projekto vertė (Lt) Prašoma parama (Lt) Projekto tipas  savarankiškas projektas  vienas iš etapų vienas iš grupės projektų Atlikti projekto darbai iki projekto pradžios Projekto įgyvendinimo vieta/ aprėptis (a) savivaldybė (-ės) ____________(b)  miesto teritorija (c)  kaimo vietovė(d)  geografiškai neribotaProjekto įgyvendinimo trukmė, mėn. Projekto pradžia: Projekto pabaiga: Projekto vadovas Vyr. buhalteris (buhalteris) Asmuo, atsakingas už projekto priežiūrą

5. Duomenys apie gautą/gaunamą kitą paramą iš ES struktūrinių fondų arba pateiktą (-as) paraišką (-as) gauti tokią paramą:

Projekto pavadinimas Projekto kodas Struktūrinis fondas Paramos suma, Lt Sąsaja su projektu, dėl kurio pildoma ši paraiška

6. Projekto santrauka:6.1. trumpas projekto esmės aprašymas

6.2. nuorodos į BPD

6.3. projekto tikslai ir rezultatai

6.4. projekto veiklos sritys

7. Projekto rezultatai ir pasekmės bei jų įgyvendinimo rodikliai 7.1. Projekto rezultataiRodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo rezultato kiekybinė išraiška

7.2. Laukiamos projekto pasekmės Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Laukiamo pasekmių kiekybinė išraiška

8. Projekto atitiktis ES horizontalaus lygio politikai ir nacionalinei regioninės plėtros politikaiHorizontalaus lygio politika Projekto poveikis Pagrindimas Darnus vystymas  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Lygios galimybės  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Regioninė plėtra…  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus Informacinė visuomenė  pagrindinis projekto tikslas teigiamas  neutralus 9. Ar projektui įgyvendinti numatomi viešieji pirkimai?  taip  ne

10. Paramos informavimo ir viešumo priemonės

Pažymėkite, kurias priemones taikysite:Gaunamos paramos suma Viešumo priemonės Daugiau kaip 500 000 eurų iš ŽOFI ir daugiau kaip 3 mln. eurų iš kitų fondų Skelbimų lentos darbų vykdymo vietose (nuimamos ne vėliau nei praėjus 6 mėn. nuo darbų pabaigos ir pakeičiamos atminimo lentomis Daugiau kaip 500 000 eurų iš ŽOFI ir daugiau kaip 3 mln. eurų iš kitų fondų Atminimo lentos Mažiau kaip 3 mln. eurų Nuolatiniai stendai patalpose Mažiau kaip 3 mln. eurų Specialūs leidiniai Mažiau kaip 3 mln. eurų Informacijos pateikimas visuomenės informavimo priemonėse Mažiau kaip 3 mln. eurų Informacijos pateikimas projekto dokumentuose Mažiau kaip 3 mln. eurų Kitos priemonės 

___________________________ ___________ ___________________(pareiškėjo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)…