KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Sveikatos mokslų fakultetas Rekreacijos ir turizmo katedra
REFERATAS
Rekreacijos ir turizmo sistema Lietuvoje
Darbą atliko: KU lietuvių filologijos ir švedų kalbos bakalaurė Aušra Joneliūnienė.
Klaipėda 2003 liepos 7 d. Turinys
1. Įvadas …………………………………………………………….. …………………….3
1. Turizmo ir rekreacijos samprata bei turinys……….. ……………………4
1. Turizmo samprata, jo formų ir rūšių įvairovė…………………………………………………….. ……4 2. Rekreacijos samprata, funkcijos ir formos………………………………………………………. ………9 3. Turizmo ir rekreacijos ištekliai……………………………………………………. ……………………….11 4. Turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatai…………………………………………………… ……….. 13
2. Turizmo ir rekreacijos sistemos kūrimas ir valdymas Lietuvoje. 14
1. Turizmo ir rekreacijos raida Europoje ir Lietuvoje…………………………………………………14 2. Turizmo ir rekreacijos valdymas Europoje ir Lietuvoje……………………………………………16 3. Marketingo priemonių panaudojimas kuriant ir plėtojant turizmo ir rekreacijos sistemą Lietuvoje……………………………………………………….. ……………………………………….18 3.3.1. Turizmo ir rekreacijos sistema…………………………………………………………. ……………….18 4. Turizmo ir rekreacijos sistemos plėtros perspektyvos Lietuvoje………………………………..24
3. Išvados……………………………………………………….. ……………………….25
4. Literatūra…………………………………………………….. ………………………26
Priedai……………………………………………………………………………………….28
1. Įvadas
Varomosios jėgos, t.y. ES plėtra, globalizacijos procesų spartėjimas, naujųtechnologijų, o ypatingai informacinių, augimas ir paplitimas, gyventojųmobilumo augimas, o taip pat ekonomikos augimas, demografiniai ir kitiveiksniai sąlygoja ir sąlygos šiuolaikinės, integruotos į Europos Sąjungąturizmo ir rekreacijos sistemos formavimąsi Lietuvoje.Turizmas ir rekreacija įgyja vis didesnę reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje,įžengusioje į XXI skaitmeninių technologijų revoliucijos amžių, tačiau visdar išlaikančioje fizinius ir dvasinius poreikius bei humanistinį mąstymą.Referato tikslas: apibūdinti turizmo ir rekreacijos sistemą, išanalizuotiLietuvos turizmo ir rekreacijos sistemos kūrimo ir valdymo ypatumus.Siekiant užsibrėžto tikslo ir rezultato, iškeliami šie pagrindiniaiuždaviniai: 1) Atskleisti turizmo ir rekreacijos sampratą, apibūdinti rūšinę įvairovę. 2) Apžvelgti turizmo ir rekreacijos išteklius. 3) Įvertinti turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatus. 4) Išanalizuoti turizmo ir rekreacijos sistemos raidą ir valdymo ypatumus Europoje ir Lietuvoje. 5) Atskleisti marketingo priemonių reikšmę, plėtojant turizmą ir rekreaciją. 6) Numatyti turizmo ir rekreacijos sistemos perspektyvas Lietuvoje.
Rašydama šį referatą, rėmiausi savo sukauptomis žiniomis, Lietuvos iružsienio specialistų atliktais tyrimų rezultatais. Taip pat, rengiant šįreferatą, atsižvelgus į temos specifiką, buvo naudotos daugiausia lietuviųautorių knygos apie turizmą (P. Grecevičius, A. Armaitienė, I. Vainienė) irrekreaciją (E. Vitkienė) plačiąja prasme, specializuotų turizmo irrekreacijos sričių knygos (D. Dvilevičienės, A. Astromskienės, V.Svetikienės), taip pat buvo pasitelkti statistiniai leidiniai ir Lietuvos,Švedijos ir Europos sąjungos turizmo ir rekreacijos tinklapiai.
Referate dėstomos mintys išskiriamos į dvi dalis. Toks pasirinkimas tam,kad būtų aiškiau ir plačiau atskleistas turizmo ir rekreacijos, kaipreiškinių suvokimas ir įvairovė pirmoje dalyje, o antrojoje dalyjepristatomas turizmas ir rekreacija, kaip santykinai savarankiškos sistemos.Referate taikomi mokslinės literatūros analizės, sisteminės ir lyginamosiosanalizės bei stebėjimo metodai.Prieduose pridedamos schemos, grafikai, statistiniai duomenys pateikiamikaip papildoma medžiaga pateiktai informacijai referate. Taip pat pridedamareferato elektroninė laikmena Microsoft Word programoje ir MicrosoftPowerPoint programoje.2. Turizmo ir rekreacijos samprata bei turinys.
2.1. Turizmo samprata, jo formų ir rūšių įvairovė
Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas yra turizmas, tikriausiaineįmanoma. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis,keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkosribų, tam tikru tikslu (kelionės tikslai skirstomi toliau psl.5). Nepaisantto, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi turizmo supratimoaiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie pagrindiniai kriterijai: • Vietos pakeitimas; • Buvimas kitoje vietoje. Svarbiausia, kad ši vieta nebūtų nuolatinio ar ilgalaikio gyvenimo vieta, nebūtų susijusi su darbo veikla, nes turisto ir dirbančio žmogaus poreikiai skiriasi. Turistas negali išbūti vienoje vietoje ilgiau nei metus, priešingu atveju turizmo požiūriu jis yra nuolatinis gyventojas ir negali vadintis turistu. • Pagrindinis tikslas negali būti ta veikla, už kurią moka ta šalis, į kurią atvykstama. Jei taip įvyksta, asmuo vadinamas migrantu, o ne turistu.
Sąvoka „turizmas“ apima ne tik tokius veiksnius, kaip kelionė ir poilsis,bet ir vienos iš ekonomikos sričių pavadinimą. Pagal N.Kabuškiną, turizmas– tai ne tik svarbi ekonomikos sritis, apimanti turizmo organizacijų irtarpininkų, kuriuos reikia valdyti, veiklą, bet ir svarbi žmonių gyvenimodalis. Jis apima žmogaus santykius su jį supančia aplinka.Taigi turizmas – santykių, ryšių ir reiškinių visuma, lydinti žmogųkelionėje ir būnant kitose vietose, kurios nėra nuolatinės jo gyvenamosvietos ir nesusijusios su darbo veikla (40).XVII-XIX a. turistinės kelionės reiškė pažintines keliones, kuriųpagrindinis tikslas buvo susipažinti su svetimomis kultūromis. Ir mūsųlaikais, kaip ir anksčiau, pagrindinė turizmo paskirtis (misija) –susipažinti su kitomis šalimis (ar savo šalies kitu regionu), tautomis,bendrauti su jomis.I. Vainienės sudarytoje mokymo priemonėje „Kaimo turizmo organizavimas“turizmas apibrėžiamas kaip tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione arlaikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaipvienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomojevietovėje.(10)Tiek tarptautinių žodžių žodynas, tiek Dabartinės lietuvių kalbos žodynasturizmo sąvoką pateikia, kaip pramoginį, pažintinį ar sportinį keliavimą.(28, 5)Pasaulinėje Turizmo konferencijoje 1980 m., kurią Maniloje organizavoPasaulinė turizmo organizacija (WTO) buvo pateiktas išsamus turizmoapibrėžimas: „turizmas suprantamas kaip veikla, turinti svarbią reikšmętautų gyvenimui, nes tiesiogiai lemia socialinę, kultūrinę, švietimo beiekonominę šalių gyvenimo sferas ir jų tarptautinius santykius“. (38)
Ekonominį turizmo funkcionavimo efektyvumą daugeliu atveju lemia formųklasifikavimas, t.y. jų grupavimas pagal požymius.Skirtingi autoriai nevienodai klasifikuoja turizmą į rūšis ir formas. Taipriklauso nuo jų grupavimo požymių pasirinkimo (t.y. kokius išskiriaturizmo paslaugos vartotojų poreikius, kaip vartotojus segmentuoja beikokius išskiria pagrindinius veiksnius, lemiančius keliautojų elgseną).Čia pateikiama viena iš alternatyvų.Turizmo paslaugų[1] teikimo vyksme išskiriamos: • Turizmo formos; • Turizmo rūšys; • Turizmo formų įvairovė.Turizmo forma susijusi su šalies sienos kirtimu. Pagal šį požymįišskiriamos dvi turizmo formos: vidaus ir tarptautinis.[2]Vidaus turizmas – tai turizmas savo šalies ribose.Tarptautinis turizmas – tai turizmas į kitą šalį. Jis būna atvykstamasisir išvykstamasis. • Atvykstamasis – tai kelionės, pvz., Lietuvos ribose, asmenų, nuolat negyvenančių Lietuvoje. • Išvykstamasis – tai asmenų, nuolat gyvenančiu, pvz., Lietuvoje, išvažiavimas į kitą šalį.
Tarptautinis turizmas atlieka svarbų vaidmenį pasaulio ekonominiuosesantykiuose, jis akivaizdus dalykiniuose ir moksliniuose kontaktuose.Daugelyje pasaulio šalių turizmas yra pripažintas viena iš didžiausių ūkiošakų. Remiantis PTO (WTO) analize pateikta ataskaitoje „Tourism EconomicReport, 1st edition – 1998“, 83% pasaulio šalyse turizmas yra vienas išpenkių eksporto pajamas generuojančių sektorių ir pagrindinis užsieniovaliutos šaltinis 38% pasaulio šalyse[3]. Tarptautinio turizmo plėtrospagrindas – demografiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai.Demografiniai veiksniai – tai gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija,būtinybė keisti aplinką, norint atgauti fizines ir dvasines jėgas.Skirtingų šalių gyventojai domisi vieni kitais.Ekonominiai veiksniai – susiję su pasaulio ekonomikos ir paslaugų
sektoriaus augimu. Mokslinė ir techninė pažanga, gyventojų pajamų augimas,turizmo materialiosios ir informacinės bazės plėtra.Socialiniai veiksniai – tai veiksniai, susiję su žmogaus gyvenimo irveiklos sąlygomis. Didelį poveikį turizmui turi atostogų trukmės didinimas,jų dalijimas (kai kuriose šalyse) – tai leidžia keliauti du kartus permetus (žiemą ir vasarą). Atsiranda vyresniojo amžiaus žmonių turizmas.Turizmo rūšys susijusios su finansiniais rezultatais šalies arba regionobiudžete. Šiuo požymiu skiriamas aktyvusis ir pasyvusis turizmas. • Užsienio turistų atvykimas į šalį arba piliečių nuvykimas iš vieno šalies regiono į kitą – aktyvusis turizmas. Tai valiutos vežimo į šalį, regioną veiksnys. o Šalies turistų išvykimas į kitas valstybes arba piliečių išvykimas į kitą šalies regioną – pasyvusis turizmas. Tai valiutos išvežimo iš šalies, regiono veiksnys.Turizmo formų įvairovė išskiriama pagal tokius kriterijus: ✓ Pagrindinis kelionės tikslas (susijęs su kelionės turiniu arba vietove, į kurią norima nuvykti); ✓ Kelionių organizavimo pobūdis; ✓ Turistinio srauto intensyvumas; ✓ Kelionės trukmė; ✓ Turistų amžius; ✓ Transportas; ✓ Bendradarbiavimo forma (Балабанов….)
Priklausomai nuo kelionės tikslo susijusio su kelionės turiniu skiriamasrekreacinis, pažintinis, mokslo ir dalykinis turizmas.
Rekreacinis – tai turizmas poilsio, sveikatingumo ir ugdymo tikslais. Šiųkelionių metu vengiama sudėtingos ir intensyvios veiklos, siekiamapailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą.
Pažintinis kultūrinis turizmas – tai pažintis su istorijos, kultūros irunikaliais gamtos objektais pagal tam tikra programą.
Dalykinis turizmas – verslo kelionės dalykiniais tikslais, kelionės įpasitarimus, kongresus, konferencijas ir pan. – yra pati dinamiškiausia irpelningiausia turizmo šaka. Reikia pastebėti, kad sutinkamai su LietuvosRespublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėrapriskiriama turizmui, kaip ir profesinis turizmas, politinis turizmas irkeletas kitų.
Komunikacijos ir sportinis turizmas – teikia ir malonumą ir gali padėtiįsigyti ir dalykinių žinių. Sportinio turizmo industrija yra viena išplačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojųaptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijųorganizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas.
Nuotykių turizmas – keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas,pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės įkalnus, į olas, srauniomis upėmis, nardymas ir pan.
Religinis turizmas – tai kelionės į šventas vietas arba kelionės susijusiossu įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, renginiais ir pan.
Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas sutėvų žeme. Atvykstamasis nostalginis turizmas ypač svarbus vakarų Lietuvosregionui.
Socialinis turizmas – tai grupės žmonių (daugiausia įvairios labdaros irhumanitarinės pagalbos organizacijos, teikiančios pagalbą Lietuvai),norinčių susipažinti su socialine padėtimi šalyje. Jų lankomi objektai –socialinei sistemai priklausančios įstaigos ir organizacijos beinevyriausybinės organizacijos.
Priklausomai nuo kelionės tikslo susijusio su vietove, į kurią norimanuvykti skiriamas:Miesto (urbanizuotų teritorijų)turizmas, kur pagrindinis motyvas – masinė,intensyvi, miestui būdinga rekreacinė veikla.
Kaimo turizmas – poilsis kaimiškoje aplinkoje, norint ištrūkti iš miestotriukšmo, skubos, užteršto oro, hipodinamijos.
Kalnų turizmas – kelionės į kalnus, norint užsiimti žiemos sportu,alpinizmu.
Pajūrio (kurortų) turizmo tikslas – pajūris ir rekreacinė veiklakurortuose.
Gamtos turizmas – kelionės į žmogaus nepakeistas gamtos teritorijas, norintstebėti ir pažinti jas, užsiimti tose teritorijose galima rekreacineveikla.
Pagal kelionių organizavimo pobūdį skiriamas individualusis, grupinis,organizuotas, saviveiklinis (neorganizuotas), stacionarusis, kilnojamasisir socialinis turizmas.Žmogaus (šeimos) kelionė pagal savo planą, kur nurodyti lankytini rajonai,trukmė, nakvynės sąlygos ir pan., vadinama individualiuoju turizmu. Okelionė grupėje pagal turizmo paslaugas teikiančios organizacijos paruoštąplaną, vadinama grupiniu turizmu.Vieno turisto arba jų grupės kelionė pagal tikslų maršrutą ir reglamentą,kurį patvirtina turizmo ūkinis subjektas, vadinamas organizuotu turizmu.Šiuos keliautojus ir turizmo ūkinį subjektą sieja tarpusavio reikalavimaiir įsipareigojimai. Organizuotos turistinės kelionės metu[4] turistaiaprūpinami turistinių paslaugų kompleksu pagal iš anksto išpirktąkelialapį.Kelionė asmenų, jokiais įsipareigojimais nesusijusių su turizmo ūkiniusubjektu, vadinama saviveikline (pajūryje, turistinėje bazėje ir pan.)kelioneKilnojamasis turizmas susijęs su kelionėmis kruiziniais laivais, turais.Socialinis turizmas – anot I. Žalienės ir A. Sabaliauskaitės, tai kelionės,už kurias mokama iš profsąjungų lėšų, skiriamų socialinėms reikmėms. AnotI. Vainienės, socialiniu vadinamas dotuojamas turizmas. Dotacijas galiskirti valstybinės, visuomeninės ir komercinės struktūros, kad įtrauktų įturistinį judėjimą ir socialiai remtinus visuomenės sluoksnius.
Pagal turistinių kelialapių pardavimo intensyvumą skiriamas pastovusis irsezoninis turizmas.Tolygus turistinio regiono lankymas ištisus metus vadinamas pastoviuojuturizmu. Ši turizmo formų įvairovė būdinga civilizacijos, kultūros beisveikatingumo centrams: žinomi pasaulio miestai, kurortai, vietos, kur yraunikalių gydomųjų mineralinių vandenų ir t.t.Kai kurie regionai traukia turistus tik tam tikrais metų laikais. Toksturizmas vadinamas sezoniniu. Vieno sezono regionai pagal turistų lankymointensyvumą skiriami į intensyvius, ramiuosius ir apmirusius sezonus.
Pagal kelionės trukmę skiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis turizmas.Trumpalaikis turizmas trunka neilgiau kaip tris paras.Ilgalaikis turizmas trunka ilgiau kaip tris paras, bet neilgiau kaipvienerius metus.
Pagal keliautojų amžių turizmas skirstomas į vaikų (iki 15 m.), jaunimo (15– 24 m.), suaugusiųjų (25 – 64) ir pagyvenusiųjų bei mišrus.
Pagal turistų judėjimą, transporto priemonę turizmas skiriamas: keliavimasasmeniniu ar visuomeniniu transportu bei transporto rūšį (automobilių,karavanų turizmas, jūrų ar upių kruizinių laivų turizmas, oro turizmasnaudojant oro susisiekimo priemones, traukinių turizmas ir pan.)
Pagal bendradarbiavimo formą skiriamas valiutinis (kai šalys susitaria užpaslaugas mokėti valiuta) ir turizmas be valiutos (kai šalys susitaria tamtikrą laikotarpį keistis turistų grupėmis ir teikti joms sutartaspaslaugas).
Turizmo formų klasifikacija pateikiama grafiškai 1 lentelėje.
| || ||Turizmas || | | | || | | | | | ||Turizmo formos | | |Turizmo formų įvairovė || | | | | | || |Tarptautinis: |Pagrindinis | |Turistinio srauto || |atvykstamasis |kelio- | | || |išvykstamasis |nės tikslas: | | || | |rekreacinis | | || | |pažintinis | | || | |kultūrinis | | || | |komunikacijos | | || | |ir sportinis | | || | |dalykinis | | || | |religinis | | || | |turizmas | | || | |etninis | | || | |turizmas | | || | |socialinis | | || | |turizmas | | || | |nuotykių | | || | |turizmas | | || | | | |intensyvumas: || | | | |nuolatinis || | | | |sezoninis || |Vidaus | | | || | | | |Kelionių trukmė: || |Turizmo rūšys: aktyvusis | | |trumpalaikis || |pasyvusis | | |ilgalaikis || | |Kelionių | | || | |organiza- | | || | |vimo pobūdis: | | || | |individualiai | | || | |grupėmis | | || | |pačių surengtas| | || | |stacionarusis | | || | |kilnojamasis | | || | |socialinis | | || | |organizuotas | | || | | | | || | | | | |Turisto amžius: || | | | | |vaikai || | | | | |jaunimas || | | | | |suaugusieji || | | | |pagyvenę || | | | |Bendradarbiavi- || | | | |mo forma: || | | | | || | | |valiutinis || | | |be valiutinis || |Transportas: | |Kelionės tikslas|| |asmeninis | |susijęs su || |visuomeninis | |vietove, į kurią|| | | |norima nuvykti: || | | |miesto || | | |kaimo turizmas || | | |kalnų turizmas || | | |pajūrio || | | |(kurortų) || | | |turizmo || | | |gamtos turizmas || | | | | || | | | | || | | | | |
1 lentelė. Turizmo formų klasifikacija.
2.2. Rekreacijos samprata, funkcijos ir formos
Žodis „rekreacija“ kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia „atstatymas“.Anglų kalbos terminologija rekreaciją aiškina dvejopai: 1) rekreacija kaipjėgų atgavimas, 2) rekreacija kaip poilsis ir pramogos arba re – createaiškinama naudojant žodį „atkurti‘, recreate – „pailsėti“, „atgauti jėgas“,„pramogauti, linksmintis“. Kitais žodžiais tariant rekreaciją galimaapibūdinti kaip žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesą. Kaip irturizmas, rekreacija glaudžiai siejasi su žmogaus laisvalaikiu, jo
praleidimo forma, tačiau skirtingai nuo turizmo, rekreacijos procesassiejamas išskirtinai su poilsio sąvoka ir jos prielaida – nebūtinai vietospakeitimas.Rekreacija gali būti apibūdinama kaip veikla, t.y. veikla, kuria užsiimamalaisvalaikio metu; veikla, skirta malonumui, pomėgiams, asmenybės ugdymui;veikla, kuri gali būti tiek aktyvi, tiek pasyvi; lauko, švenčių ir atostogųveikla, į kurią įeina ir turizmas – tai gali būti vadinama rekreaciniuturizmu.Rekreacija, anot E. Vitkienės, gali būti suprantama ir kaip viena išvalstybės valdymo funkcijų, t.y. visuomenės vystymo funkcija. Žmoniųtobulėjimu, kartu ir visuomenės tobulėjimu turi rūpintis valstybė (34)Ch.R. Edgintono rekreacija suvokiama ir vertinama kaip žmogaus veiklumo,energijos išsaugojimo galimybė, atkreipiant dėmesį į tai, kad rekreacijasusijusi ne vien tik su žmogaus fizinių jėgų susigrąžinimu, sveikatosatgavimu, poilsiu ir pramogomis. Ji turi būti suvokiama kaip tradicinėhumanistinė filosofinė proceso sistema, padedanti spręsti laikmečiosocialines problemas. Todėl rekreacija turi būti ir kaip žmogausindividualių, malonių pojūčių, išgyvenimų diskretiška, malonumą teikiantiaplinka (7)Rekreacija – tai procesas, kurio metu vyksta žmogaus fizinio būvio,psichoemocinės būsenos kaita, vystymasis, priklausantis tiek nuo žmogausjėgų, galimybių, sukeliančių rekreacijos kaip reiškinio būtinybę, tiekaplinkos, kaip rekreacijos proceso varomosios jėgos, būtinos žmogausrekreacijos vyksmo sąlygų.Rekreacijos aiškinimas yra įvairiapusis ir daugiareikšmis. Rekreacijasuvokiama kaip visuma sudėtinių dalių ir ji aiškinama tokių mokslųkontekste, kaip antropologija, fiziologija, etnologija, geografija,demografija, filosofija, etika, ekonomika, logika, teisė, ekologija,medicina.Rekreacija skirstoma į keturias rūšis: • kasdienę; • savaitgalio; • švenčių; • atostogų.
Kiekvienai šių rūšių dažniausiai būdinga skirtinga veikla, nes kiekvienaveikla reikalauja skirtingų laiko sąnaudų, žr. 1 pav.
| || ||Profilaktinis gydymas ||Turistinės kelionės || ||Turistiniai žygiai ||Bendravimas || ||Renginiai ||Pramogos || ||Žvejyba ||Kūryba || || ||Pasyvus poilsis Sportas ||Skaitymas TV žiūrėjimas || || || |
1 pav. rekreacijos rūšių ir veiklos įvairovė.
Viena populiariausių šiuo metu Lietuvoje rekreacijos formų yra kaimoturizmas su visu paslaugų kompleksu, kuris, deja, LR Turizmo įstatyme yrareglamentuojamas kaip apgyvendinimo paslauga.
Monografijos „Rekreacija“ autorė E. Vitkienė išskiria rekreacijosdedamąsias kaip žmogaus vidinio pasaulio: esamybės, sąmonės, dvasios beiegzistencijos dimensijų visumą: • biologinė rekreacijos dedamoji – žmogaus egzistencijos, žmogaus išlikimo, žmogaus transcendencijos sąlyga. • Fiziologinė dedamoji – žmogaus organizmo gyvybinės funkcijos, jų pasireiškimo dėsniai, ypatumai, siekiant išsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą, darbingumą, ilgaamžiškumą. • Psichologinė dedamoji – žmogaus psichologinės jėgos kaip jo veikimo akstinas – impulsas, skatinamoji priežastis tikslingai žmogaus veiklai. • Socialinė – psichologinė dedamoji – žmogaus, visuomenės dvasia, sociumas (socialinė aplinka). • Emocinė – psichologinė rekreacijos dedamoji – žmogaus tiesioginis jausmo išgyvenimas, dvasinė būsena, kurią lemia žmogaus santykis su jį supančia gyvenimiška aplinka.Kultūrinė – dvasinė dedamoji – visuma materialinių ir dvasinių vertybių,kurias sukūrė bei kuria žmogus – vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimąlengvinančių veiksnių.2.3. Turizmo ir rekreacijos ištekliai
Pagal Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymą, turizmo išteklius sudarorekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai (pramogųcentrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kitituristinės traukos objektai).Rekreaciniams ištekliams priskiriama: • gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai); • kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės); • turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apžvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos.Tačiau kaip teigiama turizmo plėtros iki 2015 metų strategijos projekte,turizmo ištekliai yra ir architektūros ir istorijos paminklai, kultūrosįstaigų organizuojami renginiai, vaizdingas kraštovaizdis. T.p. išskiriamigamtiniai – rekreaciniai turizmo ištekliai: miškai, parkai, jūra, kitivandens telkiniai, geomorfologinės struktūros, estetiškai vertingikraštovaizdžio kompleksai, Lietuvoje sudarantys per trečdalį viso ploto.Vietovių, tinkančių turizmui ir poilsiui bendras lankomumas vertinamas virš60 mln. žmogaus dienų per metus.Taigi šalies turizmo ir rekreacijos ištekliai – tai vienas iš svarbiausiųkonkurencinių pranašumų, siekiant pritraukti turistinius srautus irpadidinti ekonominę turizmo naudą. Lietuvos turizmo gamtinių ir kultūriniųišteklių apimtis jų patrauklumo struktūra visiškai adekvati Šiaurės irVidurio Europos turizmo išteklių rinkai. Lietuvos gamtinių ir kultūriniųturizmo išteklių gausa ir įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvauspoilsio, kultūrinio ir pažintinio turizmo, etninio, kaimo turizmo irekoturizmo produktus, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus.Lietuvos kraštovaizdžio vertė ir rinkos konkurencingumas rekreacijai irturizmui yra dvejopi: teikiantys fizinę vertę kaip patogumas rekreacijai irpsicho-emocinė vertę kaip estetiškumas. (30)
Nacionalinė turizmo informacijos sistema – duomenų apie turizmo ištekliusir jų naudojimo turizmui sąlygas, taip pat duomenų apie turizmo paslaugasbei jų kokybę kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos irpateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta viešam turizmoinformacijos pateikimui.Nacionalinė turizmo informacijos sistema kuriama geoinformacinių sistemųduomenų bazių principais. Nacionalinės turizmo informacijos sistemosvaldytojas yra Valstybinis turizmo departamentas.Nacionalinei turizmo informacijos sistemai duomenys apie turizmo ištekliusir paslaugų teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka gaunami iš kitų valstybėsregistrų, informacinių sistemų, duomenų bankų ar kitų duomenų teikėjų.Nacionalinė turizmo informacijos sistema veikia pagal Nacionalinės turizmoinformacijos sistemos nuostatus, kuriuose nurodoma sistemos tvarkymoobjektas ir tikslai, duomenų sąrašas, duomenų mastai, rinkimo ir teikimotvarka, duomenų rinkėjai ir teikėjai, duomenų apsaugos reikalavimai.Nacionalinės turizmo informacijos sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybėarba jos įgaliota institucija.(14)Pagrindiniai turizmo informacijos paslaugų teikėjai Lietuvoje yra 29savivaldybių ar apskričių įsteigti turizmo informacijos centrai (TIC), 3privatūs TIC, nacionalinių parkų TIC, Rusijoje (Maskvoje), Vokietijoje(Miunsteryje) ir JAV (Niujorke) esančios turizmo informacinės atstovybėsbei Ūkio ministerijos atašė Lietuvos respublikos nuolatinėje misijojeEuropos sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje,Švedijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Daugėja besilankančių TIC turistųskaičius, ypač Vilniuje, Druskininkuose, Kaune ir Palangoje. Daugėjapaslaugų teikiamų internetu ir turizmo organizacijų, turinčių tinklapius.Sukurtos kelios internetinės svetainės, skirtos nacionalinio lygmensturizmo informacijai. Tačiau informacija yra labai išskaidyta, todėlreikėtų sukurti vieningą turizmo informacijos portalą.
Esami ir turimi rekreacijos ir turizmo ištekliai dalinai sąlygoja turizmoir rekreacijos motyvaciją.Žmonių noras keliauti apibūdinamas skirtingais motyvais, kurie kaip turizmosąlyga siejasi su žmonių grupės poreikiais. Kaip minėta anksčiau, šiuosfaktorius skirtingi autoriai grupuoja nevienodai. Apibendrinant galimaišskirti šiuos veiksnius sąlygojančius turizmo procesą: • Esantys gamtos ištekliai; • Turimas kultūros paveldas;
• Technikos ir susisiekimo kokybė; • Ūkinis šalies rodiklis; • Ekonominiai veiksniai; • Socialinės sistemos ir struktūros visuma ir funkcionalumas; • Apgyvendinimo paslaugų tinklas ir kokybė; • Regioniniai veiksniai (regiono įvykiai: kino, teatro, muzikos festivaliai, sporto varžybos ir pan.) • Individualūs poreikiai, kitaip – psichologiniai veiksniai.Nuo daugelio veiksnių priklauso turizmo kaip proceso, šie motyvai: • Rekreacinis (atostogų metu ir skirtas gydymuisi); • Kultūrinis; • Komunikacinis; • Sportinis; • Dalykinis; • Emocinis; • Tobulėjimo. • Ir kiti.
Prieduose pateikiama Pasaulio Turizmo organizacijos (WTO) lankytojųklasifikacijos lentelė. Priedas nr.1Rekreacijos dedamosios yra susijusios ir sąlygoja rekreacinės veiklosmotyvus: • Fiziologinė būtinybė. Žmogaus organizmas reikalauja poilsio. • Ilgaamžiškumo siekimas. Rekreacinė veikla padeda išvengti kai kurių ligų, todėl dažnai besiilsintys žmonės gyvena ilgiau. • Darbingumo siekimas yra pagrindinė privalomų nedarbo dienų suteikimo darbuotojams priežastis. • Asmeninės savybės lemia rekreacinė veiklos pasirinkimą, laiką ir pan. • Medikų rekomendacijos. Dažnai medikai rekreacinę veiklą rekomenduoja reabilitacijos metu kaip kai kurių ligų profilaktikos priemonę. • Mada. Dažnai žmonės renkasi vieną ar kitą rekreacinę veiklą dėl jos populiarumo tuo metu. • Reklama. Dažniausiai informacija apie naują rekreacinę veiklą žmones pasiekia per reklamą. Jei informacija bus tinkamai ir įtikinamai pateikta, žmogus bent vieną kartą išbandys siūlomą veiklą.2.4. Turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatai
Reikia pažymėti, kad žmogaus rekreaciją negalima sutapatinti su turizmoverslu, negalima jos prilyginti turizmui, pramogoms. Šios dvi sąvokos„rekreacija“ ir „turizmas“ yra minimos su junginiu ir. Tai reiškia, kadrekreacija nėra turizmas ir atvirkščiai – turizmas nėra lygu rekreacijai.Kaip ir dėl šios antitezės, taip ir dėl rekreacijos ir turizmo sąveikos irsintezės šios dvi sąvokos dažnai minimos kartu.Turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatus atspindėjo bendri jų ištekliai,kurie sąlygoja bendro jų produkto sukūrimą – tai rekreacinį turizmą irkaimo turizmą.Pagrindinis turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatas yra bendra irsantykinai savarankiška sistema, jos kūrimas ir valdymas. Turizmuisusiformavus kaip atskirai ūkio šakai (1992 m.), atsiranda galimybėsturizmą formuoti, reglamentuoti, valdyti ir vystyti. Tuo tarpu rekreacijainesant suformuotai kaip atskirai ūkio šakai, jos kūrimas ir valdymas vykstaremiantis kitais procesais, dažnai individualiais ir susijusiais suįvairiomis ir skirtingomis šalies ūkio struktūromis.
3. Turizmo ir rekreacijos sistemos kūrimas ir valdymas Lietuvoje
3.1. Turizmo ir rekreacijos raida Europoje ir Lietuvoje
Norint išsamiau atskleisti šiandienos turizmo ir rekreacijos sistemą,reiktų trumpai apžvelgi turizmo ir rekreacijos raidą Europoje ir Lietuvoje.
Iki XIX a. vidurio kelionėms buvo būdingos primityvios susisiekimopriemonės. Pagrindiniai keliavimo tikslai buvo: prekybos reikalai, akiračioplėtimas švietimo tikslais, gydymasis, šventų vietų lankymas. Kelionės buvoelito gyvenimo bruožas.Istorinėje turizmo raidoje svarbus yra susisiekimo faktorius, kurį sąlygojonauji technikos išradimai: 1807 – garlaivis, 1814 – garvežys. Be totobulėjo pašto ryšių sistema, plėtėsi keliai. Tai lėmė greitesnįsusisiekimą, kelionių patikimumą ir mažesnes kelionių išlaidas.Taip pat svarbus socialinis faktorius. Mokslo ir technikos progresas irdarbininkų socialinė kova, auganti visuomenės gerovė nulėmė, kadpalaipsniui darbo laikas sutrumpėjo, atsirado daugiau laisvalaikio.Palaipsniui įvedamos garantuotos neapmokamos, o vėliau ir apmokamosatostogos.Ekonominiai turizmo raidos faktoriai lėmė masinio turizmo atsiradimą tarppirmojo ir antrojo pasaulinių karų. Masinis turizmas suklesti pokariodešimtmečiais. Vienas iš masinio turizmo pavyzdžių gali būti įdomus firmos„Oteplan“ atsiradimas Šveicarijoje, kuri pastaruoju metu yra vienasvarbiausių turistinių paslaugų gamintoja šioje šalyje. Įmonė įkurta 1935m. pagal G. Dutvailerio idėją: kad paprasto žmogaus įtraukimas į turizmąteiktų paramą krizės ištiktam viešbučių ūkiui. Masinės pigios kelionėspamažu tampa pagrindiniu firmos produktu.
Lietuvoje t.p. randasi pirmieji organizuoto turizmo daigai. Turizmo darbąpradeda dirbti 1926 m. Kaune įkurtas Automobilių klubas, kuris tais pačiaismetais įstoja į tarptautinę automobilių klubų asociaciją, kas suteikėLietuvai privilegiją skatinti ne tik autoturizmą, bet ir reklamuoti Lietuvąužsienyje. Tų pačių žmonių iniciatyva 1929 m. Kauno rotušės salėje nutartaįkurti Lietuvos turizmo sąjungą, kurios tikslai buvo: patraukti į Lietuvąužsienio turistus; propaguoti Lietuvą užsienyje; sutvarkyti ir parengtituristams lankyti įdomesnes ir gražesnes vietas.1933 m. įkurtas Turizmo sąjungos turistų ir keleivių informacijos biuras,pradeda kaupti medžiaga apie lankytinas vietas, sudaromi turistiniaimaršrutai, plėtojami ryšiai. Turizmo sąjungai vadovaujant M.Šalčiui (1935),išleidžiamas leidinys „Ką kiekvienas privalo žinoti apie turizmą“, kurioįžangoje jis rašė: „Turizmas ateina pas mus vis tiek, ar mes jo norime, arnenorime, ne jis yra virtęs kasdieniniu tautų gyvenimo reikmeniu. Todėl messumaniau pasielgtume, pasirūpinę turizmą arčiau pažinti, ir iš ankstopasirengę apversti visuotinai mūsų krašto naudai.“ (Šalčius, 1935). Taispačiais metais Lietuvos turizmo sąjunga priimama į Tarptautinę turizmosąjungą. Sąjunga organizaciniu atžvilgiu sutvirtėjo suformavus Kaunedraugijos centro valdybą iš įvairių turizmu suinteresuotų žinybų: Vidausreikalų, Finansų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų atstovų.Sovietinės okupacijos laikotarpiu iš esmės pasikeitė turistinio darbotikslai ir uždaviniai. Sąjungos organizacijos valdė vietinį turizmą, kurisbuvo visiškoje profsąjungų žinioje, ir užsienio turizmą („Inturistas“,„Sputnikas“). Natūraliai turizmo plėtrai trukdė socialistinio ūkininkavimoprincipai.
Tuo tarpu vakarų Europoje po antrojo pasaulinio karo turizmas įgauna tikraimasinį pobūdį: iš prabangos dalyko jis tampa poreikiu daugumai ekonomiškaiišsivysčiusių šalių gyventojų. Kuriasi stiprus poilsio verslas, turintissavo institucijas, produktą, gamybinį ciklą, gamybos organizavimo irvaldymo metodus. Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai yra aktyvausturistinių įmonių, masinės viešbučių statybos, motelių, įvairaus pobūdžiopasilinksminimo įstaigų kūrimosi laikas.Turizmo plėtrai tebeturi įtakos mokslo ir technikos pažanga: 1954 m. –„Boingas 707“, 111 keleivių, greitis 600 mylių per valandą; 1970 m. –„Boingas 747“, 400 – 500 keleivių, greitis 600 mylių per valandą 7000 myliųatstume; viršgarsinis lėktuvas „Konkordas“, greitis 1450 mylių per valandą;pažangus vandens transportas.Tačiau darosi vis sunkiau motyvuoti turizmo paklausą, todėl nuo 1970 m.kartu su turizmo paklausos diferenciacija pasiūloje stiprėja tendencija įspecializuotą ir diversifikuotą turizmą.Kartu su rekreaciniu ir dalykiniu turizmu auga poreikis turistiniųkelionių, kurių tikslas, komunikacijų ir humanitarinių ryšių nustatymas,draugų ir pažįstamų lankymas, religinis ir etninis turizmas.
1991 m. atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, vykstantys socialiniaiekonominiai pokyčiai sudaro galimybes ir jai įsitraukti į tarptautinęturizmo rinką. Turizmo, kaip ūkio šakos, nacionalinė politika Lietuvojebuvo pradėta 1992 m., įkūrus prie Vyriausybės Valstybinę turizmo tarnybą.Tais metais buvo pradėta rengti Nacionalinė turizmo plėtojimo programa.1992 m. šalyje susikūrė ir buvo užregistruota apie 3000 įmonių, kurios savoįstatuose buvo įrašiusios, kad teiks turizmo paslaugas. Ir tik LR Seimui
priėmus įmonių įstatymo pataisas, nuo 1994 m. Valstybinė turizmo tarnybapradėjo išduoti licenzijas teikti turizmo paslaugas. Per 1994 m. buvoišduotos 386 licenzijos, 1999 m. – 295 įmonės, dirbančios su licencija, o2001m. yra 70 kelionių agentūrų ir 253 turizmo agentūros. Apgyvendinimoįstaigų tinklą 1999 m. birželio mėn. sudarė 522 nakvynės įstaigos: 200viešbučių ir svečių namų, 19 motelių, 3 turistinės bazės, 4 kempingai, 2jaunimo nakvynės namai, 270 poilsio namų ir 32 sanatorijos. Tais pačiaismetais Lietuva sulaukė 4,5 mln. užsienio svečių, o į užsienį išvyko 3,5mln. Lietuvos gyventojų.Po nepriklausomybės paskelbimo taip pat kuriasi ir auga visuomeninėsturizmo organizacijos:Lietuvos turizmo asociacija įkurta 1991 m., vienija 60 narių.Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įkurta 2002 m., susijungusLietuvos viešbučiųasociacijai (įkurta 1993 m.) bei Nacionalinei viešbučių ir restoranųasociacijai (įkurta 1995 m.),200 narių.Lietuvos gidų sąjunga įkurta 2001 m., 7 gidų organizacijos, virš 400 narių.Lietuvos kaimo turizmo asociacija įkurta 1997 m., 570 narių.Lietuvos muziejų asociacija įkurta 1995 m., 67 nariai.Lietuvos keliautojų sąjunga įkurta 1991 m., 22 klubai.Lietuvos rekreacijos ir turizmo edukologų asociacija įkurta 2002 m., 40narių.Lietuvos dviratininkų bendrija įkurta 1997 m., 200 narių.Lietuvos automobilininkų sąjunga įkurta 1974 m., 3000 narių.Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija įkurta 2002 m., 11 narių.Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigųasociacija įkurta 1997 m., 16 narių.Klaipėda gali didžiuotis pirmuoju Lietuvoje įkurtu turizmo informaciniucentru 1991 m., bei naujasis Klaipėdos universitetas įkuriamas kartu supirmąja Lietuvoje Rekreacijos katedra, orientuota į turizmo ir rekreacijosspecialistų rengimą.1992 m. Valstybinis Turizmo departamentas (VTD) išleidžia pirmąjįinformacinį – reklaminį leidinį apie Lietuvą vokiečių ir anglų kalbomis.Nuo 1993 m. įsiliejama į tarptautinių organizacijų veiklą, dar po metųpradedamas turizmo paslaugų licencijavimas. 1995 m. Lietuva tampa Baltijosšalių turizmo komisijos (BTC) nare ir Pasaulinės turizmo organizacijos(WTO) leidiniuose pradėta spausdinti statistinė informacija apie Lietuvą.2002 m. išleistas pirmasis lietuvių klaipėdiečių autorių turizmo vadovėlis„Turizmas“. Tais pačiais metais Lietuva tampa Europos kelionių komisijos(ETC) nare.3.2. Turizmo ir rekreacijos valdymas Europoje ir Lietuvoje
Kalbant apie turizmo valdymą Europos šalyse, galima paminėti, kad kaikuriose jų (Austrija, Šveicarija) valdžios funkcijas turi nacionalinėsturizmo agentūrų asociacijos. Yra šalių, kur valstybinės turizmoorganizacijos turi ministerijų rangą (pvz., Italijoje, Prancūzijoje,Belgijoje). O kitose – veikia žinybiniai turizmo organai, komitetai,tarybos (Šveicarija, Austrija).Panašią turizmo valstybinio valdymo sistemą turi Lietuvos kaimynė Švedija,kur Regioninio vystymo ir turizmo departamentas taip pat yra pavaldus Ūkioministerijai. Departamente dirba taip vadinama „ateities grupė“(„framtidsgruppen“), kuri užsiima nacionalinės plėtros programos rengimu.
Lietuvos turizmo politikos formavime nemažą įtaką turi tarptautinės turizmoorganizacijos. Pasaulio Turizmo organizacija (WTO) nustato tarptautiniusstandartus turizmui vertinti ir ataskaitoms. Jos rekomendacijas patvirtinoJT 1993 m. Rekomendacijos buvo naudojamos visose pasaulio šalyse. O taippat kitos tarptautinės organizacijos, kurių nare Lietuva yra tapusi perpaskutinįjį dešimtmetį.
Turizmo sferą Lietuvoje tiesiogiai reglamentuoja Lietuvos Respublikosturizmo įstatymas, kuriame apibrėžiamas turizmo verslas, reglamentuojamaskelionių organizavimo, turizmo informacijos bei apgyvendinimo paslaugųteikimas, ginamos vartotojo teisės ir sudaromos prielaidos formuotinormatyvinę bazę.
Lietuvos valstybinio turizmo valdymo funkcijas vykdo Vyriausybė,Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai bei savivaldybės.Valstybinio turizmo patariamasis konsultacinis organas yra Turizmo taryba.Turizmo verslas ir rekreacija apima daugelį veiklos sričių, kuriaskontroliuoja ir kitos valstybinio valdymo institucijos. Pavyzdžiui, Žemėsūkio ministerija ir kaimo rėmimo fondas turi didelę įtaką plėtojant kaimoturizmą. Kultūros ministerija reguliuoja kultūros objektų panaudojimoturizmui ir rekreacijai galimybes. Švietimo ir mokslo ministerija rengiaturizmo ir rekreacijos srities studijas ir mokymo programas, vykdo metodinįreguliavimą ir pan. Svarbų vaidmenį turizmo ir rekreacijos vystymui turi irTransporto, Aplinkos apsaugos bei Sveikatos apsaugos ministerijos, Užsienioreikalų ministerija, Nacionalinių ir Regioninių parkų direkcijos, Pasieniopolicijos departamentas ir kitos žinybos.Problemos, susijusios su turizmo ir rekreacijos plėtra Lietuvoje, daugeliuatveju yra tarpžinybinės, ypač svarbus yra valstybinio valdymo institucijų,savivaldos institucijų bei privačių ūkio subjektų interesų derinimas. Šįporeikį dalinai[5] patenkina Turizmo taryba, kuri skirta turizmo plėtrosklausimams nagrinėti ir pasiūlymams teikti valstybės institucijoms,įgyvendinančioms valstybės politiką turizmo srityje bei Nacionalinę turizmoplėtros programą. Yra sudaroma nuolatinė Turizmo taryba iš valstybėsinstitucijų, savivaldybių asociacijos bei savivaldybių atstovų ir turizmoverslo asociacijų ar organizacijų bei savaveiksmių turistinių organizacijųatstovų. Turizmo taryboje ne mažiau kaip pusę narių sudaro turizmo versloasociacijų ar organizacijų bei savaveiksmių turistinių organizacijųdeleguoti atstovai. Turizmo taryba sudaroma ir veiklą vykdo pagalVyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus nuostatus. Turizmotarybos darbas organizuojamas specialių tarybos komisijų pagrinduValstybės turizmo politikos ir planavimo priemonė yra Nacionalinė turizmoplėtros programa bei regioniniai projektai, kurie turi būti paremtiatitinkama įstatymine ir normatyvinių dokumentų baze.Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Nacionalinę turizmo plėtrosprogramą, nustatančią valstybės turizmo plėtros ir investicijų į turizmąprioritetus ir priemones, bei valstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos beikurortų infrastruktūros projektus.Vyriausybės įgaliota ministerija (Ūkio ministerija) vykdo strateginį šaliesturizmo veiklos planavimą, rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėlvalstybinės reikšmės turizmo, rekreacijos bei kurortų infrastruktūrosprojektų įgyvendinimo.Valstybinis turizmo departamentas, kuris yra ir viešosios įstaigos„Lietuvos turizmo fondas“ steigėjas, dalyvauja vykdant strateginį šaliesturizmo veiklos planavimą, rengia Nacionalinę turizmo plėtros programą beivalstybinės reikšmės turizmo infrastruktūros plėtros projektus, atliekaturizmo rinkų ir Lietuvos turizmo paslaugų tyrimus, rengia Lietuvos turizmorinkodaros planus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, rengia bei platinainformaciją apie Lietuvą ir jos turizmo bei kurortų galimybes užsienio beividaus turizmo rinkose, steigia turizmo informacijos centrus (atstovybes)užsienyje bei viešąsias įstaigas turizmo informacijos ir rinkodaros veiklaiplėtoti, o taip pat steigia ir valdo Nacionalinę turizmo informacijossistemą.Apskrities viršininko kompetencijoje yra kartu su savivaldybėmis planuotiturizmo plėtrą apskrities teritorijoje ir pagal Nacionalinę turizmo plėtrosprogramą rengti (koreguoti) ir tvirtinti apskrities turizmo ir rekreacijosplėtros projektus, planus, turizmo plėtros galimybių studijas; tvarkytiapskrities turizmo išteklių apskaitą ir turizmo informaciją ir teiktiduomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.Savivaldybės skatina turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojųužimtumo priemonę, steigia savivaldybės turizmo informacijos centrą. Nesantsavivaldybės įsteigto turizmo informacijos centro, tvarko ir teikia turizmopaslaugų ir išteklių duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai,planuoja ir vykdo priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai,poilsio ir turizmo veiklai jose plėtoti, ir tvarko šių teritorijų apskaitą,tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus bei atliekas kitasfunkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Turizmo įstatyme.Detali turizmo organizacinė struktūra pridedama prieduose, priedas Nr.2.
Lietuvoje rekreacija nėra įteisinta kaip ūkio šaka ir neturi valdymo
struktūros. Todėl rekreaciją, kaip sudėtingą procesą, kaip visumą sudėtiniųdalių, valdo rekreacija suinteresuotos ūkio šakos, valstybinio valdymoinstitucijos bei privatus sektorius.Rekreacijos gamtos ir dalinai kultūros (tiksliau – etnokultūros) ištekliussaugo ir valdo Aplinkos apsaugos departamentas. Lietuvos valstybiniomiškotvarkos instituto vyresnysis inžinierius Balys Baroniūnas savostraipsnyje „Saugomose teritorijose. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“pažymi, kad pagal Pasaulio išsaugojimo sąjungos siūlomą Europos saugomomsteritorijoms veiksmų planą, nacionaliniuose parkuose turėtų būti saugomosdidelės ekosistemos su natūralia arba natūraliai atsikuriančia augmenija.Jie turėtų būti steigiami gamtinio kraštovaizdžio teritorijose, irprioritetas turėtų būti teikiamas gamtinei aplinkai išsaugoti. Regioniniaiparkai turėtų būti steigiami sukultūrinto kraštovaizdžio teritorijosesubalansuotų gamtos raidos ir žmogaus veiklos kraštovaizdžio etalonamssaugoti. Regioniniai parkai apibūdinami kaip sukultūrinto kraštovaizdžiovertybių saugyklos ir pažintinės rekreacijos prioriteto teritorijos[6].Dalyje Europos valstybių šie parkai tarnauja rekreacinio bumo iškrovai nuonacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų, o gamtos resursai juosesaugomi tik teritorijos rekreaciniam potencialui palaikyti. Jie sėkmingaifunkcionuoja tik tose šalyse, kuriose priskirti ne gamtosaugos, betrekreacinei ūkio šakai., o regioniniai parkai steigiami tenkinantgamtosaugos interesus.Autoriaus pateiktą statistiką apie saugomų teritorijų plotus Lietuvoje žr.prieduose, priedas Nr. 3.3.3. Marketingo priemonių panaudojimas kuriant ir plėtojant turizmo irrekreacijos sistemą LietuvojeManau, kad būtina trumpai apžvelgti turizmo ir rekreacijos marketingo, kaipvienos neatsiejamos turizmo ir rekreacijos sistemos dalies ir kartu jąsisteminančio proceso, sąlygas ir vystymo galimybes nūdienos Lietuvoje.Turizmo marketingo ir rekreacijos marketingo kaip ir marketingo apskritaisąvoka į Lietuvą atkeliavo jai einant link, o vėliau ją ir pripažinusrinkos šalimi, t.y. paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Tuo tarpu Europojepirmosios paskaitos apie turizmo marketingą įvyko 1959 m. Bernouniversitete Šveicarijoje (5)Pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgyja turizmo verslas, kuris,Pasaulinės turizmo organizacijos teigimu, iki 2010 m. kasmet sukurs 5,5mln. darbo vietų. Lietuvoje, atsižvelgiant į turizmo reikšmę ekonomikosaugimui, turizmui skiriamas prioritetinis vaidmuo. Turizmas Lietuvoje,siekdamas įsitvirtinti rinkoje, išgyvena reorganizacijos procesą. Taisiejama su kiekybiniu ir kokybiniu turizmo produkto plėtojimu, su tuo kaipjis pateikiamas vartotojui bei kokią poziciją turi užimti rinkoje. Todėlneišvengiamai turi būti taikomi marketingo principai turizmo industrijoje.Šių žinių reikia tiek dirbantiems turizmo versle, tiek koordinuojantiemsšio verslo plėtrą šalyje, tiek ir besimokantiems. (Marketingo svarbą turizmo industrijoje pabrėžia savo darbuose L. Lumsdonas,V. Saprunova, A. Kirilovas, S.F. Wittas, M.Z. Brookas bei daugelis kitųmokslininkų. Tai daro ir lietuvių autoriai A. Damulienė, D. Dvilevičienė,O. Junevičienė vadovėlyje „Turizmas“, vadovėlio „Turizmo marketingas“ (2002m.) autorė Irena Svetikienė, kuri beje rašo, kad koordinuotas marketingosprendimų taikymas turizmo paslaugų teikėjų veikloje padėtų išspręsti dalįsusidariusių problemų. Tačiau įgyvendinant šiuos sprendimus, būtinasvisapusiškas valdžios institucijų bei turizmo paslaugas teikiančių įmoniųbendradarbiavimas. (24)Turizmo rinkodarai Lietuvos valstybė VTD nuo 2001 metų kasmet skiria apie 1mln. Lt, tačiau šių lėšų pakanka tik palaikomajai rinkodarai, tačiau norintpagerinti šalies įvaizdį ir pritraukti daugiau turistų, rinkodarosfinansavimas turi būti gerinamas. Pagrindinės VTD vykdomos rinkodarospriemonės yra: dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmoparodose, turistinės literatūros leidyba, ir turizmo rinkodaros projektųvykdymas. Trūksta rinkodaros tyrimų.
3.3.1. Turizmo ir rekreacijos sistema
Turizmas yra kompleksinė, sudėtingos struktūros ūkio šaka, sudaryta išįvairių skirtingų sektorių, teikiančių arba padedančių teikti paslaugas.Anot vadovėlio „Turizmas“ autorių, turizmo struktūra savo esme panaši į betkokios kitos ūkinės veiklos struktūrą, tačiau ši pasižymi ypatingaįvairove, integruotumu, daugiaplaniškumu. Turizmo struktūra yra vienasudėtingiausių erdvinių organizacijų struktūra.J.Ch. Holloway (1999 m.) siūlo skirti tokias turizmo struktūrines dalis(sektorius): • Apgyvendinimas ir maitinimas (svetingumo verslas); • Transportas; • Lankytinos vietos; • Kelionių tarpininkai: organizatoriai ir agentai; • Papildomos paslaugos: valstybinis sektorius ir privatus sektorius.
Turizmo sistemai apibūdinti reikalinga ne tik turizmo struktūra, bet irturizmo infrastruktūra[7], kurios pagrindiniai elementai yra: • Transporto sistema – keliai, geležinkeliai, oro uostai, automobilių parkai. • Inžinerinės komunikacijos – elektra, kiti energijos šaltiniai, vanduo, ryšiai, atliekų tvarkymo sistemos. • Kitos tarnybos – sveikatos priežiūra, policija, saugos tarnybos ir kt.
Tinkama, kokybiška infrastruktūra yra labai svarbus faktorius, skatinantisprivataus ir viso turizmo plėtrą.
Pasaulinę, kontinentų, regionų, šalių turizmo struktūrą tiesiogiai lemiaerdvinė turizmo išteklių struktūra, sudaryta iš specifinių gamtiniųregionų, kultūros vertybių sklaidos,Socialinių išteklių.Tarptautinio turizmo struktūrinis modelis pateikiamas prieduose. PriedasNr.4.
Turizmo sistema susikūrė ir egzistuoja visuomeninės, ekonominės, gamtinės,teisinės – juridinės supersistemių aplinkoje. Jos santykinį savarankiškumąapsprendžia tarpusavio ryšiai su šiomis supersistemomis, žr. 2 pav. irskaidruolę Microsoft PowerPoint programoje priedo elektroninėje laikmenoje.
2 pav. Turizmo sistema supersistemių aplinkoje.
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį tiek turizmui tiekrekreacijai, yra pripažinimas, kad turizmas ir rekreacija sukurti žmogui, one atvirkščiai – žmogus turizmui ir rekreacijai. Todėl svarbu buvo pateiktižmogaus, kaip turisto poreikius, jo kelionių pasirinkimo motyvaciją, beiturizmo ir rekreacijos veiksnius ir išteklius. Taigi optimalussupersistemių darbas yra būtina turizmo ir rekreacijos kaip sistemosplėtros sąlyga, kaip ir turizmo bei rekreacijos sistemos plėtra įtakoja,turi grįžtamąjį ryšį, supersistemoms.Struktūriniu aspektu, turizmas, kaip santykinai savarankiška sistema,skirstoma į turizmo subjektą ir turizmo objektą, žr. 2 pav.Turimo subjektas – tai įvairūs turistai, kurie ieško kaip patenkintispecifinius turizmo paslaugų poreikius. Turistas – fizinis asmuo, kurispažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais,rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliaujapo šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau neilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų,jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje (14).Rekreacijos subjektas – tai žmogus, norintis patenkinti visų pirmarekreacinius poreikius, gali būti ir turistas.
Turizmo objektas – jis siūlo turistams turizmo paslaugas[8], kuriosLietuvoje pagal LR Turizmo įstatymą yra tokių rūšių: ✓ kelionės organizavimo paslaugos; ✓ turizmo informacijos paslaugos; ✓ apgyvendinimo paslaugos; ✓ vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos.
Savo ruoštu turizmo objektą galima nagrinėti skiriant tokius jopagrindinius elementus: ✓ Turizmo vietovių išteklius; ✓ Turizmo įmonės; ✓ Turizmo organizacijos.
Rekreacijos objektas –siūlo žmogui rekreacijos paslaugas – žemę,kraštovaizdį, darbą, kapitalą, statinius, įrenginius, investicijas įgalutinį šalies produktą, kuris ir yra rekreacijos paslaugos.(E. Vitkienė.Rekreacija.- p.145)
Turizmo ir rekreacinių vietovių išteklius (žr. p.11-12) sudaro natūralūsgamtiniai ir kultūros ištekliai, taip pat socialiniai, ūkio bei valdymo
paskirties objektai. Prie gamtinių turizmo ir rekreacijos ištekliųskiriami: vandens telkiniai ir jų pakrantės, augmenija ir fauna,rekreaciniai miškai, nacionaliniai parkai ir kiti kraštovaizdžiai. Turizmoir rekreacijos kultūros išteklius sudaro: archeologijos, istorijos, meno,mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai ir kitos panašiosvertybės. Socialiniai, ūkio bei valdymo paskirties objektai, kaip turizmoir rekreacijos ištekliai apima kultūros, mokslo, technikos, parodų, poilsioir pramogų organizavimo centrus ir kitus panašius objektus.Veiklą rekreacinėse teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turizmoįstatymas.Turizmo ir rekreacinės įmonės tai kelionių organizavimo (turizmo beikelionių agentūros), svetingumo (apgyvendinimo ir maitinimo įmonės) beikitas paslaugas turistams teikiančios įmonės.
Turizmo ir rekreacijos organizacijoms priskiriamos valstybinio valdymo(VTD, apskričių administracijos žr. psl.17)) ir vietos savivaldosinstitucijos (žr. psl.17) bei turizmo asociacijos (žr. psl.15),koordinuojančios ir reguliuojančios turizmo įmonių veiklą bei turizmopolitiką šalyje.Būdami susiję, turizmo objekto elementai (turizmo vietovių ištekliai,turizmo įmonės ir turizmo organizacijos) gamina ir teikia turizmo subjektui– turistams specialiai sukoordinuotą turizmo paslaugų kompleksą, kurisrealizuojamas rinkoje kaip savarankiškas turizmo produktas.Kiekviena turizmo industrijos[9] įmonė, veikiama ekonominės, visuomeninės,gamtinės ir teisinės – juridinės makroaplinkos, turi ištirti ir sukurtisavo vidinę mikroaplinką, kurią sudaro subjektai, tiesiogiai susiję suturizmo įmonės produkto kūrimu ir jo realizavimu, pvz.: turistai, įmonės-paslaugų teikėjos, įmonės – tarpininkės, įmonės – konkurentės, turizmoorganizacijos ir kitos (žr. 3 pav.).
3 pav. Turizmo įmonės mikraplinka ir makroaplinka.
Kadangi turizmo ir rekreacijos ištekliai ir turizmo valstybinio valdymoorganizacijos darbe jau aptartos, reiktų trumpai apibūdinti turizmo irrekreacijos įmones. Didžiausią ir labiausiai paplitusį pasaulyje turizmosektorių sudaro įmonės, teikiančios apgyvendinimo paslaugas[10]. Turistųapgyvendinimo paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti: ✓ juridiniai asmenys, teikiantys viešbučio tipo ar specialaus apgyvendinimo paslaugas; ✓ fiziniai asmenys, teikiantys nakvynės ir pusryčių ar kaimo turizmo paslaugas; ✓ fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys turistinės stovyklos paslaugas; ✓ fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas laivuose ir keltuose.
2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimoįmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiaiaugantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigųsektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičiusišaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingųskaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjodaugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai,kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais.Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektoriusturi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančiųvietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsiliekanuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių)trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išliekaviešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtrosgalimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugųkokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos,neatininka tarptautinio turizmo reikalavimų.Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52%svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalįapgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausiavokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių.Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigųužimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%). (18)
Apgyvendinimo įstaigų veiklos statistiniai duomenys nuo 1995 m. iki 2002 m. pateiktilentelėje Nr.2:
Lentelė Nr.2. apgyvendinimo įstaigų veikla 1995 – 2002 m.
|Apgyvendinimo įmonių veikla || |1995|199|1997|199|199|200|200|200|| | |6 | |8 |9 |0 |1 |2 ||Įmonių skaičius, iš |475 |469|503 |512|542|552|561|548||viso | | | | | | | | ||Viešbučiai ir |143 |173|182 |201|221|227|231|247||moteliai | | | | | | | | ||Viešbučiai |130 |153|166 |182|200|210|210|225||Moteliai |13 |20 |16 |19 |21 |17 |21 |22 ||Kitos apgyvendinimo |294 |264|290 |279|285|267|262|235||įmonės | | | | | | | | ||Poilsio įstaigos |283 |253|281 |270|271|249|243|215||Kempingai |4 |4 |4 |4 |3 |3 |3 |3 ||Turistinės bazės |7 |7 |5 |3 |4 |6 |5 |6 ||Nakvynės namai |- |- |- |2 |7 |9 |11 |11 ||Specializuotos |38 |32 |31 |32 |36 |54 |64 |57 ||įmonės | | | | | | | | ||Sveikatingumo įmonės|38 |32 |31 |32 |34 |31 |34 |32 ||Konferencijų centrai|- |- |- |- |2 |2 |2 |2 ||Vaikų vasaros |- |- |- |- |- |21 |28 |23 ||poilsio stovyklos | | | | | | | | ||Privatus |- |- |- |- |- |4 |4 |9 ||apgyvendinimo | | | | | | | | ||sektorius | | | | | | | | || ||Numerių skaičius, iš|1623|162|153|157|185|169|163|168||viso |2 |41 |55 |35 |11 |96 |86 |38 ||Viešbučiuose ir |4982|508|526|598|607|606|584|617||moteliuose | |8 |5 |2 |2 |2 |9 |9 |
Šaltinis: Statistikos departamentas, 2002 m.
Apgyvendinimo įstaigose šalia apgyvendinimo paslaugų svarbią vietą užimamaitinimo organizavimas. Jose yra įvairių tipų maitinimo įstaigos.Lietuvos maitinimo įmonių tipai, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, yrašie: • restoranas; • kavinė; • baras; • užkandinė (bistro); • valgykla. Maitinimo įmonių plėtra aktyviausiai vyksta gausiausiai turistųlankomuose miestuose (labiausia Vilniuje), šalia turistinės traukosobjektų, populiariausių turistinių maršrutų bei palei pagrindinius šaliesgreitkelius. Daugėja maitinimo įmonių, atstovaujančių įvairių tautųvirtuves. Auga aptarnavimo restoranuose kokybė, ypač įsikuriančių aukštosklasės viešbučiuose, populiarėja kulinarinio turizmo maršrutai. Išliekaaktualios aptarnaujančio personalo užsienio kalbų mokėjimo, maitinimopaslaugų kokybės, o kaimo vietovėse ir jų kiekybės problemos. Pramogų sektorius vis dar nėra turistų traukos sritis ir nepadedapanaudoti apgyvendinimo pajėgumų. Geriausia pramogų sektorius išvystytasdidžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Norsnemažos investicijos jau planuojamos Vilniuje bei Druskininkuose, tačiauiki šiol šalyje nėra didesnių multifunkcinių pramogų parkų, orientuotų įpoilsį visai šeimai. Nėra golfo aikštynų ir hipodromų, nors sąlygos irpaklausa šioms aktyvaus poilsio veikloms egzistuoja. Trūksta pramogų,galinčių prailginti turizmo sezoną šalies kurortuose: naktinių klubų,kazino; kultūros renginių žiemos metu ir savaitgalio turistams; pramogųspecifinėms turistų grupėms ir pagal turistų interesus (žvejyba, medžioklėir kt.); kompleksinių pramogų paketų; pramogų rajonuose, nutolusiuose nuopagrindinių turizmo centrų. Pramogų trūkumas yra viena iš dažniausiaiminimų problemų, mažinančių šalies patrauklumą turizmui, lieka nepanaudotipajūrio terminiai vandenys vandens parkų kūrimui.Kelionių organizavimo paslaugą gali teikti kelionės organizatoriai irkelionių agentūros.Kelionės organizatoriaus veiklą sudaro: • organizuotų turistinių kelionių rengimas, jų reklama ir (ar) pardavimas; • sutarčių sudarymas su turizmo paslaugų teikėjais dėl jų paslaugų turistams teikimo kelionės organizatoriaus organizuojamų turistinių kelionių metu; • atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas; • kongresų, konferencijų ir kitų panašių renginių organizavimas, kai tai susiję su turizmo paslaugų teikimu; • kitų turizmo paslaugų teikimas.Kelionių agentūros veiklą sudaro: • organizuotų turistinių kelionių pardavimas kelionės organizatoriaus vardu; • atskirų turizmo paslaugų užsakymas (vietų rezervavimas) ir (ar) pardavimas; • kitų turizmo paslaugų teikimas.
Dėl esamos turizmo ir rekreacijos antitezės ir sintezės problemos,schematiškai turizmo ir rekreacijos sistemą galima vaizduoti dvejopai –kaip dvi savarankiškas arba kaip vieningą sistemą. (žr.skaidruolęPowerPoint programoje priede)
3.4. Turizmo ir rekreacijos sistemos plėtros perspektyvos Lietuvoje
Džiugina, kad 2002 balandžio 2d. VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutasparengė ir paskelbė turizmo plėtros iki 2015 metų strategijos projektą,kuris yra ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 metųstrategijos, rengiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metųspalio 30 d. nutarimą Nr. 1274 “Dėl ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės)plėtros strategijos projekto rengimo”, projekto sudėtinė dalis. Projektoautoriai teigia, jog pertvarkant ekonomiką Lietuvoje ir stiprinant šaliesbendruomenės ir verslo galimybes, būtina formuoti konkurencingą turistinįregioną, remiantis turizmo tolydžios bei tausojančios plėtros koncepcijabei kuriant tvirtus partnerystės pagrindus tarp pagrindinių segmentų:valstybinių, nevyriausybinių organizacijų, privataus segmento, vietinėsbendruomenės ir parengti atitinkamas detalias programas strategijaiįgyvendinti.
Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvojesudaro palankias sąlygas turizmo ir rekreacijos sistemos plėtrai, ypač taiįtakoja vidaus turizmo apimčių augimą. Santykinai žemesnis bendras kainųlygis kol kas yra vienas iš Lietuvos patrauklumo veiksnių – ne tikturistams iš Rytų, bet ir iš Vakarų.Lietuvos ekonomikos augimas bei restruktūrizacija, šalies tarptautinėintegracija sąlygoja palankias galimybes turizmo verslo plėtimui, turizmoir rekreacijos paslaugų sektoriaus vystymui.Turizmo ištekliai – architektūros ir istorijos paminklai, kultūros įstaigųorganizuojami renginiai, vaizdingas kraštovaizdis didina Lietuvos turistinįatraktyvumą, tačiau šis potencialas yra nepakankamai išnaudojamas. Kultūrospaveldo objektai, siekiant išsaugoti jų vertę, turėtų tapti turizmopaslaugų objektais, o miestų senamiesčiai – turizmo verslo ir turistųtraukos zonoms.Šalies transporto sistema, numatomos investicijos jūrų uosto plėtrai beitransporto sistemos integravimas į Europos transporto infrastruktūrostinklą sudaro palankias sąlygas turizmo sektoriaus subjektų veiklai ir šiosektoriaus vystymuisi. Antra vertus, Lietuvos tarptautinių transportosrautų galimybės dar nėra pakankamai išnaudojamos turizmui, o vizų gavimasir pasienio formalumai tebėra neigiamas veiksnys turizmo verslui. Pakankamai išvystytas ryšių ir informacijos tinklas nesudaro kliūčių turizmo vystymui.Nors apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius nuolat auga,tačiau išlieka struktūrinės apgyvendinimo bazės problemos. Lietuvosdidžiuosiuose miestuose viešbučių užimtumas yra beveik 10% didesnis neikitose šalies vietose, tačiau čia trūksta vidutinės klasės viešbučių, nestokių viešbučių paklausa ypatingai didelė atvykusių iš Vakarų ir ŠiaurėsEuropos šalių svečių tarpe. Kol kas menka apgyvendinimo paslaugasteikiančių įstaigų įvairovė – ypač mažai kempingų, motelių, kaimo turizmosodybų, jaunimo nakvynės namų, turistinės klasės viešbučių.Visuomeninių turizmo verslo organizacijų veikla (informacijos skleidimas,marketingas, parama savo nariams ir t. t.) yra skatintina, nes taipdidinama paslaugų turistams pasiūla, gerinama teikiamų paslaugų kokybė.Turizmo plėtros iki 2015 metų strategijos projekte teigiama, jog stabiliosLietuvos ekonomikos metiniai augimo tempai, regionų socialinių irekonominių skirtumų palaipsniui mažėjimas, sudarys palankias sąlygasturizmo sektoriaus infrastruktūros plėtrai, naujų specializuotų irspecifinių turizmo produktų sukūrimui, kas sudarys palankias sąlygas įLietuvą pritraukti turistų iš užsienio šalių ir plėtoti organizuotą turizmąLietuvos gyventojams. Tik didelės valstybės, vietinių ir užsienio turizmoįmonių investicijos leistų iki 2015 metų iš principo sukurti europiniolygio turizmo ir poilsio kompleksą Lietuvoje. To pasekoje galima tikėtis,kad 2015 metais turizmo sektoriuje bus sukurta 8% viso šalies BVP, opajamos iš atvykstamojo turizmo viršys 17 mlrd. Lt.
4. Išvados
Rekreacijos ir turizmo samprata ir turinys mokslinėje tiek lietuvių, tiekužsienio literatūroje yra suformuota, kas lengvina šių sričiųsturktūrizavimą ir apjungimą į bendrą sistemą.Turizmo ir rekreacijos ištekliai kaip viena iš sistemos sudėtinių daliųLietuvoje yra pakankami visokeriopai turizmo ir rekreacijos plėtrai.Esamų rekreacijos ir turizmo išteklių bei rekreacijos ir turizmo sąveikosproceso pasekmėje formuojasi tokios turizmo formos, kaip rekreacinisturizmas bei kaimo turizmas.Lyginamuoju metodu analizuota rekreacijos ir turizmo raida rodo spartų, betvis dar nepakankamą jo vystymąsi Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį ir kuriateigiamas prielaidas rekreacijos ir turizmo sistemos integracijai į EuroposSąjungos struktūras.Rekreacijos ir turizmo valdymo struktūrų Europoje santykinė įvairovė,sąlygojama atskiros šalies valdymo struktūrų panašumų ir skirtumų, yrasusiformavusių ir besikuriančių turizmo ir rekreacijos rinkų beitarptautinių turizmo organizacijų tokių, kaip Pasaulio Turizmo organizacija(WTO), Europos Kelionių Komisija (ETC), Baltijos jūros šalių turizmokomisija (BTC) darbo ir bendradarbiavimo pasekmė.Atskleista marketingo priemonių reikšmė ir būtinybė plėtojant rekreaciją irturizmą, kaip vieną prioritetinių šalies ūkio struktūrų.Išanalizuotos turizmo ir rekreacijos sistemos plėtros perspektyvosLietuvoje ir nustatyta, kad turizmo ir rekreacijos plėtros tikslų siekimasbendroje ūkio struktūroje turi įtakos ir tampriai siejasi su kitų ūkio šakųstrategijomis bei jose numatytais veiksmais ir priemonėmis. Turizmo plėtrasiejasi su tokiais valstybės veiklos sektoriais kaip aplinkos apsauga,transporto plėtra, žemės ūkiu, regionų plėtra, smulkaus ir vidutinio versloplėtra. Tokiu būdu, dalis turizmo ir rekreacijos sistemos funkcijųtiesiogiai ar netiesiogiai patenka į daugelio ministerijų ir kitųinstitucijų kompetenciją. Efektyvi turizmo ir rekreacijos plėtra galima tikturint subalansuotą visų lygių organizacinę struktūrą ir tvirtuskoordinavimo ryšius. 5. Literatūra
1. Anglų-lietuvių kalbų žodynas. – Vilnius. 1997.2. Astromskienė A., Sirusienė R. Poilsis kaime. Knyga sodybų šeimininkams. – Kaunas: LR žemės ūkio rūmai. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, 2002. – 146 p.3. Bowen J., Makens J., Kotler P. Marketing for Hospitality and Tourism.- New Jersy: Prentice Hall, Inc, 1996. 787 p. 4. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas/ Lietuvių kalbos institutas; redaktorių kolegija: Stasys Keinys (vyr. redaktorius)…[et.al.].-4- asis leidimas.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidyklos inst., 2000.- XXIV,967 p. ISBN 5-420-01242-1 5. Damulienė A.Paslaugų marketingas. Turizmas.- Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996.- 97 p. ISBN 9986-12-104-3 6. Dvilevičienė D. Kelionių paslaugų industrija ir komercija.- Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997.- 188 p. ISBN 9986-19-225-0 7. Edginton Ch.R., Williams J.G. Productive Management of Leisure service Organizations: A Behavioral Aproach. – USA: John Willey&Sons,Inc., 1978. 8. http://www.std.lt [žiūrėta 2003 04 30] Statistika>Verslo statistika>Turizmas>Turizmo rodikliai. 9. http://www.lvmi.lt/lmis/straipsniai/baroniunas.htm [žiūrėta 2003 06 30] 10. http://www.tourism.lt 11. Kaimo turizmo organizavimas: [mokymo priemonė]/ Sudarytoja Ingrida Vainienė.-Vilnius: Eugrimas, 2001.-400 p.: iliustr. ISBN 9986-752-99-X 12. Kindurys V. Paslaugų marketingas: Teorija ir praktika. – Vilnius: VU leidykla, 1998.- 300 p. 13. Kirstukas J. Kaimo vietovių regioniniai tipai ir jų plėtros rėmimas. Tiltai/ Humanitariniai ir socialiniai mokslai. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2002, 3 (20). p. 47 – 64. 14. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 2002 m. gruodžio 3d. Nr.IX- 1211 (įsigalioja nuo 2003 04 01), Vilnius. 15. Lietuvos turizmo plėtros dešimtmetis. – Valstybinis turizmo departamentas, 2002.- www.tourism.lt 16. Ligeikienė R.A. Turizmo įtaka šalies ekonominei plėtrai. //Ekonomikos
reforma rytų ir vidurio Lietuvoje.- Klaipėda, 1998.- p.174-177.17. Miknius R. “Svetingas viešbutis – sėkmingas verslas” 18. Nacionalinė plėtros programa 2003-2006 m.: Projektas. – Valstybinis Turizmo departamentas, 2003. – www.tourism.lt 19. Pažintis su Lietuva: Lankytinos vietos, turizmo paslaugos. – Kraštotvarka, 1995. 20. Poilsis kaime: Kaimo sodybų rezervavimo sistema. – Vilnius: Lietuvos Turizmo fondas, 2000.21. Poilsis kaime. – Kaunas: LR žemės ūkio rūmai, 2003. 22. Pranulis. V. Marketingo tyrimai. – Vilnius: Kronta, 1998. 23. Saugomos teritorijos ir rekreacija. – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, 2003.- www.kam.lt 24. Svetikienė I. Turizmo marketingas.- Vilnius: Vilniaus kolegija, 2002.- 305 p. 25. Švedijos karalystės riksdagas. – www.riksdagen.se 26. Švedijos karalystės Vyriausybė. – http://naring.regering.se/fragor/turism 27. Švedijos Turizmo asociacija. – www.sverigeturism.se 28. Tarptautinių žodžių žodynas/ sudarytojai A. Bendorienė, V. Bogušinė, E. Dagytė [ir kt.].- Atsakomasis redaktorius A. Kindurys.- Vilnius: Alma litera, 2001.- 792 p. 29. Tourism, rekcreation, and sustainability: linking culture and the environment/ edited by Stephen F. McCool and R. Neil Moisey.- UK: CAB International, 2001.- 352 p. ISBN 0 851995055 30. Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija.- VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas, 2002 balandžio 2d. – www.tourism.lt 31. Turizmas. Vadovėlis. [autor. kolektyvas: Grecevičius P., Armaitienė A. ir kt.]. – Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2002. – 320 p. ISBN 9955-9366-3-0 32. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai. – Vilnius: Pačiomis, 1997. 33. Valančiauskaitė V., Kinčiūtė V. Kaimo turizmo rinkodaros aspektai. Tiltai/ Humanitariniai ir socialiniai mokslai. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla,, 2002, 3 (20). p. 75 – 81. 34. Vitkienė E. Rekreacija/ Klaipėdos universitetas.- Klaipėda: S. Jokužio leidykla – spaustuvė, 2002. – 232 psl. ISBN 9986–31–057-1 35. Vyšniauskienė D., Kundrotas V. Verslo etika.- Kaunas: Technologija, 1999.- 261 p. 36. Wallentin Ch., Bragee I. Ekonomernas uppslagsbok. – Malmö: Bäcklunds Tryckeri AB, 1991. – 359 p. 37. Žalienė I., Sabaliauskaitė A. Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida. Mokomoji priemonė. – Kaunas: LKKA, 2002. – 64 p.38. Балабанов И.Т., Балабанов А.И. Экономика туризма: учебное пособие.- Москва: Финансы и статистика, 2000. 39. Гуляев В. Ф. Новые информационные технологии в туризме.- Москва: Приоп, 1998.- 144 с. ISBN 5-7990-0062-5 40. Кабушкин Н.И. Менеджмент туризма: учебное пособие.- Москва: Ось-89, 1999. 41. Сапрунова В. Туризм: эволюция, структура, маркетинг. – Москва, 1997.- 158 с.
———————–[1] Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinamituristų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo,informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. – Lietuvos Respublikos turizmoįstatymas, 2002 m. gruodžio 3d. Nr.IX-1211 (įsigalioja nuo 2003 04 01),Vilnius.
[2] Pagal PTO pasiūlytą ir 1993 m. JT komisijos 27 sesijoje patvirtintąturizmo klasifikaciją išskiriami 3 turizmo tipai: vietinis, atvykstamasis,išvykstamasis
[3] Tourism Market Trends: World Overview&Tourism Topics. 2001, Printed bythe World Tourism organization. Madrid, Spain.(p. 41-42)[4] . Organizuota turistinė kelionė (turizmo paslaugų rinkinys) – iš ankstoparengta, už bendrą kainą parduodama turistinė kelionė, kurią sudaro nemažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminękelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu arapgyvendinimu) ir kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba yra įtrauktanakvynė. – Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 2002 m. gruodžio 3d.Nr.IX-1211 (įsigalioja nuo 2003 04 01), Vilnius.[5] Turizmas. Vadovėlis.- Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2002. –p.249[6] Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrinesaplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniampoilsiui organizuoti. – Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, 2002 m.gruodžio 3d. Nr.IX-1211 (įsigalioja nuo 2003 04 01), Vilnius.[7] Turizmo infrastruktūra – tai kompleksas įvairių elementų(konstrukcijų), būtinų turizmo plėtojimui tam tikroje vietovėje.[8] Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinamituristų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo,informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. – Lietuvos Respublikos turizmoįstatymas, 2002 m. gruodžio 3d. Nr.IX-1211 (įsigalioja nuo 2003 04 01),Vilnius.
[9] Turizmo industrija plačiąja prasme – turizmo įmonių ir organizacijųvisuma.Turizmo industrija siaurąja prasme – turizmo įmonių bei turizmo veikląkoordinuojančių ir reguliuojančių organizacijų visuma.[10] Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuriatenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai.Apgyvendinimo paslaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turizmoįstatymas.
———————–Atostogų rekreacija
Švenčių rekreacija
Kasdienė rekreacija
Savaitgalio rekreacija
Gamtinė aplinka
Visuomeninė aplinka
Turizmo vietovės
Turizmo sistema
Turizmo org-jos
Turizmo įmonės
Turizmo objektas
Turizmo subjektas
Teisinė – juridinė aplinka
Ekonominė aplinka
Įmonės-tarpininkės
Turizmo organizacijos
Įmonės konkurencingumas
Įmonės- paslaugųteikėjos
Turistai
Turizmo įmonė
Marketingas
Finansų valdymas
Personalo valdymas
Gamyba aptarna-vimo operacijos
Gamtinė aplinka
Rekreacijos ir turizmo sistema Lietuvoje
Visuomeninė aplinka
Rekreacinis turizmasKaimo turizmas
Rekreac. objektas
Rekreacijos sistema
Turizmo objektas
Turizmo sistema
Rekreac. subjektas
Rekreac. org-jos
Rekreac. įmonės
Rekreacijos vietovės
Turizmo subjektas
Turizmo org-jos
Turizmo įmonės
Turizmo vietovės
Ekonominė aplinka
Teisinė – juridinė aplinka