Planavimo proceso organizavimo budai

TURINYS

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 4ĮVADAS 51. PLANAVIMAS. KAS TAI? 61.1. Planavimo esmė 61.2. Planavimo funkcija 71.3. Planavimo žingsniai 72. STRATEGINIS PLANAVIMAS 112.1. Strateginio planavimo proceso stadijos 112.1.1. Analizės stadija 122.1.2. Veiklos stadija 12IŠVADOS 15NAUDOTA LITERATŪRA 16SĄVOKŲ ŽODYNĖLISIšorės veiksnių analizė – veiksnių, esančių organizacijos išorinėje aplinkoje ir jų galimo poveikio strategijos pasirinkimui, galimybėms bei sėkmei nustatymas, ištyrimas, apskaičiavimas ir įvertinimas.Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti, ką daryti, kada daryti (tikslo nustatymas, veiklos programos sudarymas).Strategija – tai sprendimų visuma, įvardijanti svarbiausius ateities tikslus, veiksmus ir priemones tiems tikslams pasiekti.Strateginis planavimas – formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinius pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptį. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš organizacijos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė, naudojama įmonei pritaikyti prie ateities aplinkos.Vidaus veiksnių analizė – organizacijos vidinių pranašumų ir trūkumų įvertinimas. Ji apima turimų išteklių kiekio ir kokybės nustatymą.ĮVADASDarbo tikslas: nustatyti planavimo proceso organizavimo būdus įmonėje.Darbo uždaviniai: aprašyti planavimo esmę, išskirti planavimo funkcijas ir žingsnius, išanalizuoti strateginio planavimo procesą.Planavimas yra viena verslo organizavimo ir valdymo funkcija. Nuo jo priklauso įmonės veiklos tikslai ir rezultatai.Verslas yra tokia veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas – ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavų įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės ir pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis. Ypač svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias. Verslo valdymas susideda iš šių tarpusavyje susijusių funkcijų:

 Planavimo, nes reikia numatyti būdus iškeltiems tikslams pasiekti; Apskaitos, nes nuolat reikia rinkti, sisteminti ir apibendrinti verslo valdymui ir planų įgyvendinimo kontrolei reikalingą informaciją; Analizės ir kontrolės, kurios leidžia numatyti tolesnes verslo plėtros tendencijas.Šiame darbe bus aptariama pirmoji funkcija – planavimas.1. PLANAVIMAS. KAS TAI?1.1. Planavimo esmėPlanavimą galima įsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Planavimas – prioritetinė vadybos funkcija. Jis nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų.Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežinotų, kaip efektyviai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negalėtų aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negalėtų su pasitikėjimu vadovauti ar tikėtis, kad kiti jais seks. Neturėdami kokybiško plano, vadovai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė taptų beprasmė. Labai dažnai netinkami planai veikia visos organizacijos būklę. Plano poreikis padidėja, kai vadovui tenka reaguoti į aplinkos pokyčius. Aplinkos pastovumas yra didelė prabanga, todėl planavimas tapo būtina organizacijos vadovų veikla.Vadovai, kurie nesugeba sudaryti organizacijos veiklą koordinuojančių planų, padidina visos organizacijos nesėkmės galimybes [5].Planavimas prasideda valdymo sprendimų visose įmonės veiklos srityse priėmimu. Reikia planuoti medžiagų, žaliavų tiekimą, ekonominius ir finansinius rodiklius, išlaidas, pajamas, kapitalą, pelną, rentabilumą ir kt.Planavimas, kaip viena svarbiausių verslo įmonės valdymo funkcijų, mobilizuoja įmonės darbuotojus siekti bendrų tikslų, koordinuoja tarpusavio ryšius. Parenka gamybos, valdymo organizacines struktūras, specialistus, atlieka kontrolės funkcijas. Darbo ir įmonės veiklos planavimu užsiima visų lygių darbuotojai – nuo įmonės vadovų specialistų iki eilinių darbuotojų – derindami bendrus veiksmus, įgyvendindami tikslus.
Planavimo efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip įgyvendinami verslo įmonės tikslai. Pavyzdžiui, esant gaminamų prekių paklausai, būtina didinti gamybos apimtis, perskaičiuoti ir pakeisti įmonės veiklos planinius rodiklius, pakoreguoti tikslus. Todėl galima teigti, kad planavimas yra ne tik valdymo funkcija, bet ir veiklos efektyvumo garantas.Kiekvienas planas turi savo ir kontrolės tikslą, kuris atspindi tam tikrą dalį bendro įmonės tikslo (bendro ir dalinio) [2].1.2. Planavimo funkcijaPlanavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti, ką daryti, kada daryti (tikslo nustatymas, veiklos programos sudarymas). Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.Sprendimų priėmimas – tai veiksmų konkrečiai problemai spręsti numatymas ir geriausio varianto parinkimas iš kelių galimų alternatyvų.Kiekvieno tipo įmonė – tai sudėtinga atviro tipo sistema. Jos funkcionavimą sąlygoja daugybė ją sudarančių elementų, įvairių padalinių (gamybos, paslaugų, aptarnavimo, finansų, komercijos). Kad visa įmonė efektyviai veiktų, reikia koordinuoti visus elementus, sujungti veiksmus ir nukreipti juos į bendrą įmonės tikslą. Šią funkciją atlieka planavimas – jis padeda išvengti chaoso.Planavimas – svarbiausia (pirminė) vadybos funkcija, kuri kaip koordinacinė įmonės vadybos funkcija yra kitų funkcijų pagrindas. Planavimas yra vadybos funkcija, kuri turi būti realizuojama visuose organizacijos lygmenyse. Jo tikslas yra koordinuoti padalinių veiklą organizacijoje ir jos aplinkoje. Nuo suplanuotų tikslų ir numatytų įgyvendinimo priemonių priklauso organizacijos struktūra, vadovavimo ir kontrolės metodų parinkimas.Planavimas – valdymo veiksmingumo garantas. Bendrasis įmonės veiklos veiksmingumas paprastai išreiškiamas tikslo ir rezultato santykiu. Valdymo rezultatyvumas ne visada sutampa su planuotais efektyvumo rodikliais. Valdymo rezultatyvumą rodo situacija, kiek įmonei pavyksta įgyvendinti savo tikslus [5].1.3. Planavimo žingsniaiSkiriami keturi planavimo žingsniai [5]:1. Tikslų užsibrėžimas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitos taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai organizacijos veiklą daro kryptingą.2. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė. Pagrindinis organizacijos vidinės būklės įvertinimo būdas yra SSGG analizė. SSGG yra akronimas (santrumpos rūšis), sudarytas iš pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.
 Stiprybės, arba pranašumai – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės (požymiai), palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, rinkodaros, organizaciniai, darbo išteklių ir kt. Silpnybės, arba trūkumai – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios savybės, trukdančios organizacijos darbą. Jie taip pat gali būti finansiniai, rinkodaros, organizaciniai, techniniai arba darbo išteklių ir kt. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių šaltiniai gali būti šie: veiklos tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų parinkimas. Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Organizacijai, siekiančiai savo tikslų, tai pagrindinės kliūtys. Grėsmes gali sukelti: nauji konkurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra, nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia.3. Strategijos parinkimas. Kai vadovai turi aiškų organizacijos tikslą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, pasitelkus organizacijos stiprybes. Vadovai organizuoja konkrečią veiklą, kuri turi būti atlikta siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją.4. Rezultatų įvertinimas. Realizuojama kontrolės funkcija, kuri leidžia įsitikinti, jog planas įvykdytas ir tikslas pasiektas.

1 pav. Planavimo žingsniai (pagal S. Stoškų) [5]

Planavimas yra intelektinis procesas, kuris leidžia sukurti veiksmų planą. Planavimas susideda iš šių žingsnių sekos (pagal A. Vasiliauską) [6]: Proceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuotas. Proceso inicijavimas gali būti dvejopas. Jį gali inicijuoti organizacijos aukštesnio rango vadovai, pavesdami pavaldiniams sudaryti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planavimą gali pradėti taip pat funkciniai darbuotojai tiesiogiai be vyresnybės nurodymo, kai jie diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusias su jų funkcijomis; Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus realizuojamas planas, įvertinimu. Šios prielaidos gali apimti tiek vidinę, tiek ir išorinę organizacijos aplinką. Formuojant veiksmų planą, nėra galimybių įvertinti visus vidinius ir išorinius veiksnius, kurie gali veikti būsimo plano įgyvendinimą. Todėl apibrėžiant planavimo prielaidas, koncentruojamasi į svarbiausius veiksnius, galinčius nulemti plano sėkmę arba nesėkmę;

 Tikslų formulavimas. Tikslai konkrečiai apibūdina, kas turi būti pasiekta, ir apibrėžia tolesnių veiksmų parinkimo kryptį; Alternatyvų identifikavimas. Šiame žingsnyje identifikuojami alternatyvūs būdai, kurie užtikrina apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Visuomet rekomenduojama išryškinti alternatyvas, kurios nėra tiesiogiai matomos. Tačiau jau šiame žingsnyje patartina atmesti akivaizdžiai blogas alternatyvas, kad būtų sutaupytas laikas alternatyvų analizės stadijoje; Alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama stengiantis įvertinti silpnuosius ir stipriuosius aspektus, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir planavimo prielaidas; Geriausios alternatyvos parinkimas. Šiame žingsnyje padaromas galutinis sprendimas dėl geriausios alternatyvos, užtikrinančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai buvo atlikti ankstyvesni žingsniai; Atraminių planų kūrimas. Aprobavus planą, būtina parengti išvestinius arba atrami…nius planus, kurie detalizuoja ir sukonkretina bendrąjį planą. Kiekvieno atraminio plano kūrimas inicijuoja naują planavimo ciklą, apimantį visus apibūdintus planavimo proceso žingsnius. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi biudžetiniais planais, kurių pagrindu paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sukuria bazę planams įgyvendinti; Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas: organizavimą, vadovavimą ir kontrolę.Planavimas yra traktuojamas kaip formalizuotas procesas. Planavimo formalizacija reiškia, kad visi išvardyti planavimo proceso žingsniai yra griežtai ir tiksliai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis. Priešpaskutinis planavimo proceso žingsnis rodo, kad organizacijai yra būdinga planų hierarchija, kurioje skiriami strateginiai planai (3-7 metams), vidutinės trukmės planai (2-3 metams), einamieji planai (vieniems matams) ir operatyviniai planai (ketvirčiams, mėnesiams ir t.t.). Kiekvienas iš nurodytų planų, išskyrus pirmąjį, yra traktuojamas kaip atraminis planas aukštesnio lygio planams. Jų kūrimo ir įgyvendinimo procesas realizuojamas pagal anksčiau apibūdintą planavimo proceso žingsnių seką. Nepaisant to, kad visiems minėtiems planams rengti gali būti panaudojama ta pati žingsnių seka, šių žingsnių sudėtis ir turinys yra skirtingi kiekvienam planų hierarchijos lygiui. Kylant hierarchijos pakopomis aukštyn, planavimo procesas darosi vis sudėtingesnis. Kartu sudėtingėja ir planavimo proceso formalizavimas [6].2. STRATEGINIS PLANAVIMAS
Pirmiausia, strategija suprantama kaip planas. Kaip planas strategija yra sudaroma prieš veiksmo pradžią ir atsiranda ją aptariant bei turint aiškius tikslus. Antra, strategija gali būti suprantama kaip gudrybė. Kitaip tariant, stengiamasi pergudrauti varžovus ar konkurentus. Jei viena prekybos firma gerokai sumažina kurių nors prekių kainas, vadinasi kiti prekybininkai turės sunkumų, norėdami patekti į tą rinkos dalį, o dar kiti gali būti priversti palikti rinką. Tai reiškia, kad firma rengiasi išstumti konkurentus.Trečia, strategija suprantama kaip tam tikras veiklos modelis. Šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali. Kitaip tariant, sumanymas gali skirtis nuo realios strategijos. Strategija kaip planas, gudrybė ar modelis įvertina vidinę organizacijos aplinką.Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą [5].Strateginis planavimas yra traktuojamas kaip formali planavimo sistema parengti ir įgyvendinti strategijai, susijusiai su organizacijos misija ir tikslais. Strateginis planavimas nepakeičia strateginio valdymo, o tik formalizuoja jį kai kuriose organizacijose [6].2.1. Strateginio planavimo proceso stadijos Siekdama produktyvumo, organizacija turi sukurti ir išlaikyti griežtą dermę ir sandermę su aplinka. Tai gali būti pasiekiama veiksmingu strateginiu planavimu, pagrįstu aplinkos veiksnių kitimo krypties ir laiko bei pačios organizacijos elgesio aiškiu supratimu.Strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant organizacijos paskirtį. Šis pirmasis žingsnis labai priklauso nuo vidinės ir išorinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas.Strateginis planavimas yra nenutrūkstamas, pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kurio proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vadinasi, vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas.
Strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės stadijos ir veiklos stadijos [3].2.1.1. Analizės stadijaAnalizės stadija susideda iš dviejų analizės tipų: išorės veiksnių analizės ir vidaus veiksnių analizės.Išorės veiksnių analizė yra orientuota į ateitį ir nagrinėja išorinius veiksnius, nepriklausančius nuo organizacijos. Išoriniai veiksniai apima tokias veiksnių grupes: ūkio šakos, makroekonominius, socialinius, teisinius, tarptautinius bei technologinius. Vykstant analizės procesui, nustatomos galinčios turėti poveikį organizacijos veiklai grėsmės ir galimybės, analizuojama išoriniai veiksniai, projektinės kryptys ir numatomi pokyčiai. Kai svarbūs išoriniai veiksniai jau nustatyti, numatomas šių veiksnių bei pokyčių poveikis organizacijai.Vidaus veiksnių analizė įvertina organizacijos vidinius pranašumus ir trūkumus. Ji apima organizacijos išteklių kiekio ir kokybės nustatymą.Analizės stadijoje tiksliai ir bešališkai nustatoma organizacijos išskirtinė kompetencija, t.y. jos konkurencinio pranašumo ir konkurencinių trūkumų sritys. Pasitelkę analizės eigoje gautą informaciją, sumanūs vadovai didina organizacijos konkurencines galimybes, įgyvendindami apsaugines priemones, mažinančias esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį [3].2.1.2. Veiklos stadijaVeiklos stadijoje analizės rezultatai susisteminami, nustatoma jų reikšmė ir jais vadovaujantis sudaromas veiklos ir vadovavimo jai planas.Pirmieji du veiklos stadijos etapai yra šie: 1) organizacijos paskirties apibūdinimas ir 2) organizacijos strategijos sudarymas. Kai tai padaryta, organizacijos paskirties formuluotė transformuojama į atitinkamus veiklos tikslus. Veiklos sėkmei tai lemiamas etapas. Pasiekiamus ir išmatuojamus tikslus turi turėti tiek visa organizacija, tiek funkciniai jos padaliniai. Visi tikslai suformuluojami aiškiai ir tiksliai.Aprašius organizacijos paskirtį ir tikslus, formuluojamos jos strategijos, kurios vėliau bus vertinamos lyginant su paskirties ir tikslų apibūdinimais.Tolesnė strateginio planavimo pakopa yra specifinių strategijų formulavimas kiekvienos veiklos rūšies tikslams. Strategija tarsi įkvepia gyvybę tikslo formuluotei, nes paaiškinama, kaip bus siekiama vieno ar kito tikslo.
Strategija turi būti užrašoma. Strategijos formulavimas raštu naudingas keliais atžvilgiais: organizacija fiksuoja strategijas atmintyje, tai įpareigoja organizaciją įgyvendinti tas strategijas; organizacija tarsi pateikia aiškų oficialų dokumentą, kokią ji numato veiklą, kokiomis priemonėmis ketina įvykdyti kiekvieną tikslą ir kokiais būdais gali išmatuoti savo veiklą. Organizacijai svarbu turėti rašytinį strateginį planą, jai tai yra nurodymai, kaip tvarkyti veiklą.Strategija formuluojama ir įgyvendinama nuosekliai. Kai strateginio planavimo procesas yra baigtas, reikia išdėstyti atsakomybės ir sprendimų priėmimo organizacijoje tvarką. Tai tam tikru mastu irgi lemia strategijos įgyvendinimą.Strategijos įgyvendinimas dažnai reikalauja, kad tam tikri skyriai organizacijoje koordinuotų pastangas. Kai pasirinkta strategija būtų įgyvendinama ir tvarkoma kvalifikuotai ir efektyviai, svarbu iš anksto numatyti integracijos mechanizmus. Kai pastangos būtų koordinuojamos, atliekama apskaita bei kontrolė.Kai strategija įgyvendinama, jos vykdymas privalo būti tikrinamas, siekiant nustatyti, ar strateginiai tikslai apsiekiami efektyviai. Tikrinimo rezultatai perduodami organizacijos vadovybei. Šis grįžtamasis ryšys praverčia tolimesniajame strategijos formulavimo ir įgyvendinimo cikle ir padidina būsimų sprendimų patikimumą.Planuojant ateitį galima įvertinti bet kokius pokyčius, sukeltus strateginės veiklos. Grįžtamasis ryšys parodo esamų organizacijos tikslų ir strategijų tinkamumą arba permainų reikalingumą. Kadangi strateginis planavimas yra pasikartojantis procesas, tai grįžtamasis ryšys čia lemiamas sėkmės elementas. Organizacijoje svarbu nuolat analizuoti situaciją, įvertinti veiklą ir, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas ir naujas galimybes, daryti organizacijos paskirties, tikslų, strategijų arba pastarųjų įgyvendinimo pataisas.Ne visi strateginio planavimo objektai kiekvienu planavimo laikotarpiu verti vienodo dėmesio. Organizacijos paskirties ir jos ilgalaikiai tikslai bus santykinai pastovūs, juos reikės mažiausiai koreguoti, o tų tikslų siekimo strategijos nuolat kinta dėl besikeičiančių sąlygų ir nenumatytų įvykių. Tikslai ir strategijos atnaujinami rečiausiai kasmet.Strateginio planavimo procedūra įvairiose organizacijose yra skirtinga. Tačiau ji turi atitikti kiekvienos organizacijos tikslus ir iš tikrųjų būti veiksminga. Yra keletas bendrų reikalavimų: išorinė aplinka turi būti atidžiai analizuojama norint nustatyti, kurie veiksniai, kokia kryptimi ir kokiu greičiu keičiasi; organizacija privalo pati ištirti savo pranašumus ir trūkumus; nustatyti kliūtis, trukdančias gerus organizacijos ir aplinkos ryšius, ir jas kūrybiškai pašalinti; visi galimi sprendimai turi būti peržiūrėti ir pasirinkta geriausia strategija; strategija turi būti įgyvendinama kvalifikuotai ir efektyviai; strategijos įgyvendinimo rezultatai naudojami būsimajame strateginio planavimo etape [3].

2 pav. Strateginio planavimo stadijos [3]IŠVADOS1. Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas.2. Planavimas yra viena svarbiausių valdymo funkcijų.3. Yra skiriami keturi planavimo žingsniai: tikslų užsibrėžimas; organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė; strategijos parinkimas; rezultatų įvertinimas.4. Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.5. Strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant organizacijos paskirtį. Šis pirmasis žingsnis labai priklauso nuo vidinės ir išorinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo.Strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės stadijos ir veiklos stadijos.6. Analizės stadija susideda iš dviejų analizės tipų: išorės veiksnių analizės ir vidaus veiksnių analizės.

7. Veiklos stadijoje analizės rezultatai susisteminami, nustatoma jų reikšmė ir jais vadovaujantis sudaromas veiklos ir vadovavimo jai planas.NAUDOTA LITERATŪRA1. Bagdžiūnienė V. Įmonių veiklos planavimas ir analizė – Vilnius: Conto litera, 2005.2. Martinkus B., Vaičiūnas G., Venskus R. Gamybos vadyba – Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2005.3. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas – Kaunas: Technologija, 1997.4. Stoner James A. F., Freeman R. Edward, Gilbert Daniel R. Vadyba – Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999.5. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba – Kaunas: Technologija, 2005.6. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas – Kaunas: Technologija, 2006.