I. Įvadas Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigospatvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimuitinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yraskirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių,paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientusdomina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą,siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl,renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamasproduktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labaipriklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų ISO 9000. ISO 9000 sudaro 26 dokumentai. Trys iš jų skirti kokybės sistemaiapibūdinti, kiti pateikia principus, apibūdina terminologiją bei priemones(Applying ISO 9000…, 1996). ISO 9000 susideda iš skirtingo pobūdžio irturinčių skirtingus tikslus standartų (jie žinomi taip pat ir kitaispavadinimais: EN 29000 (Europos norma, angl. European Norm) arbanacionalinė versija BS 5750 (Britų standartas, angl. British StandardDidžiojoje Britanijoje).
ISO 9000 kokybės standartai išleisti 1987 m. ir (pirmą kartąatnaujinti 1994 m.) buvo sparčiai diegiami visame pasaulyje. Iki 1996 m.liepos mėn. jie jau naudojami daugiau kaip 90 valstybių kaip nacionaliniaistandartai bei regioniniai Europoje (jų diegimu rūpinasi CEN ir CENELEC –European Committee for Standardization (Europos standartizacijos komitetas)and European Committee for Electrotechnical Standardization (Europoselektrotechnikos standartizacijos komitetas), Amerikoje, Afrikoje,Artimuosiuose Rytuose (Dale, 1994).
ISO 9000 serija, viena sėkmingiausių serijų kuri paplito po visąpasaulį, todėl dabar smulkiau panagrinėsiu šią seriją bei jos diegimogalimybes.
1. ISO 9000 kokybės vadybos sistemos .
Vienas iš įmonės sėkmės sąlygų yra pateikti klientams kokybiškusproduktus, kurie atitiktų jų reikalavimus. Firmos sugebėjimus šiuo požiūriugalima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų jai nuolat tenkintiklientų reikalavimus, taip pat gerinti savo veiklą. ISO standartai –Tarptautinės standartizacijos organizacijos (International Organization for
Standartization) išleisti standartai, kuriuose išdėstyti kokybės vadybossistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybosrekomendacijos. Pirmoji šios serijos redakcija išleista 1987 m., o 2000 m.gruodžio mėnesį įsigaliojo trečioji redakcija, pakeitusi antrąją, 1994 m.redakciją. Šie standartai priimti kaip nacionaliniai daugiau kaip 90pasaulio valstybių. Tai rodo jų populiarumą ir paplitimą visame pasaulyje.Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemųsertifikavimas.Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertųorganizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegtavadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikiaakcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemossertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartainereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonėapsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčiospatvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams,paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindiniųprivalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarųšalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybębei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijosdepartamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotaskokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.
1.2. Informacija apie standartus – Lietuvos standartizacijos departamente
Pirmiausia įmonė turėtų susipažinti su ISO 9000 standartuose išdėstytaisreikalavimais ir rekomendacijomis. 2000 m. redakcijos pagrindinius ISO 9000serijos standartus sudaro šie:
ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir terminai beiapibrėžimai
Čia aprašomi kokybės vadybos sistemų pagrindai ir paaiškinami jų terminai.
ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai
Šiame standarte nustatyti kokybės vadybossistemų reikalavimai produktų, atitinkančių kliento poreikius tiekimui įrinką. Standarto paskirtis – geriau patenkinti klientą.
ISO 9002: 2000 Kokybės Vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant,įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.
ISO 9003: 2000 Kokybės vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo, atliekant
galutinę kontrolę ir bandymus, modelis.ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos
Čia pateikiamos rekomendacijos kaip didinti kokybės vadybos sistemųrezultatyvą ir efektyvumą. Standarto paskirtis – gerinti organizacijosveiklą ir labiau patenkinti klientų poreikius.
2.3. ISO standartų įdiegimo tvarka .
Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standartoreikalavimus, reikės skirti laiko, pastangų ir turėti pasiryžimo. Sistemosįdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5 – 2 metų, priklausomai nuo įmonėsdydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitųveiksnių. Galima skirti šiuos kokybės vadybos sistemos diegimo etapus:
a) Aukščiausiosios vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą.
Kadangi įdiegti sistemą reikės tam tikrų išteklių, truks ilgesnį laiką,apims visą įmonę, jos vadovybė turi oficialiai parodyti šio projekto svarbąvisai įmonei. .
b) Projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas. .
Reikia sudaryti projekto koordinacinę grupę, kuri rūpintųsi projektoįgyvendinimu. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupės,kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus. .
c) Kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas. .
Kokybės vadybos principus pravartu išaiškinti kiekvienam darbuotojuiatsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Darbuotojai turės išmokti tam tikrųmetodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentųrengimas, kokybės sistemos auditas ir kt.). Šis etapas yra vienas išsvarbiausių – tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemospamatas.
d) Esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) ir kokybės sistemosįdiegimo veiksmų plano sudarymas. .
Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės vadybossistema, todėl, siekiant išvengti „dviračio išradinėjimo“, reikiaišsiaiškinti visus esamus su kokybe susijusius procesus, jų tarpusaviosąsajas ir sąveiką. Tada juos galima palyginti su ISO 9001 standartoreikalavimais ir nustatyti, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų
standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatoma reikalingusatlikti darbus, nurodomi terminai, paskiriami atsakingieji darbuotojai. .e) Kokybės sistemos kūrimas (įsk. įforminimą dokumentais). .
Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai, kokybės sistemaįforminama dokumentais (kokybės vadove, procedūrose ir kituosedokumentuose).
f) Sistemos veikimo įvadinis laikotarpis. .
Nustačius kokybės vadybos sistemos procesus, ją įforminus dokumentais,reikia laiko, kad prie naujos tvarkos priprastų darbuotojai. Jiesupažindinami su naujomis procedūromis ir reikalavimais.
g) Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai. .
Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto normas, reikiapradėti vidaus auditus (jie turi būti atliekami periodiškai). Dažniausiaijie atliekami pačios įmonės pajėgomis. Radus trūkumų, išsiaiškinamos iršalinamos jų priežastys. Taip užtikrinama, kad įdiegta sistema įgyvendinamateisingai.
h) Vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimas. .
Įmonės vadovybė privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir josrezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus. .
Neretai įmonės, diegiančios vadybos sistemas, į pagalbą pasitelkiakonsultacines įstaigas. Jos padeda įmonėms greičiau ir efektyviauįgyvendinti kokybės sistemos įdiegimo projektą. Lietuvoje tokių įstaigų jauveikia apie porą dešimčių. .
2. Sertifikavimas .
Dažnai įmonės pageidauja, kad jose įdiegta kokybės vadybos sistemabūtų sertifikuota. Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamasįvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybėssistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000standarto reikalavimus. Atkreipkite dėmesį, kad sertifikuojama tik anksčiaunurodytų ISO 9000 serijos standartų atžvilgiu, nes tik juose išdėstytireikalavimai kokybės sistemoms. Kituose – 1994 m. ir 2000m. redakcijos ISO9000 ir 9004 standartuose pateikti paaiškinimai arba rekomendacijos, todėljų atžvilgiu nesertifikuojama. .
2000 m. gruodžio 15 d. patvirtinus naujos redakcijos ISO 9001standartą, dar trejus metus bus galima sertifikuoti ir turėti sertifikatąpagal 1994 m. redakcijos ISO 9001, 9002 ar 9003 standartą. Tačiau 2003 m.
gruodžio 15 d. jie nebeteks galios. Įmonėms, jau turinčioms sertifikatuspagal 1994 m. redakciją, numatyta perėjimo prie naujos redakcijos standartoprocedūra. Prie jos galima pereiti pasibaigus trejų metų sertifikatogaliojimo laikui (jeigu jis baigiasi anksčiau nei 2003 12 14), arba pereilinį priežiūros vizitą (tam skiriant papildomo laiko), arba per atskirąpapildomą įvertinimą. Koks būdas geriausias, įmonei patars sertifikacijosįstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes.Sistemas įvertina ir sertifikatus išduoda sertifikacijos įstaigos– nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide62) veikiančios organizacijos. Kokybės sistemų sertifikacijos įstaigosnepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama akredituojant šias įstaigas. Akreditavimas – tai tokia procedūra, kai reikiamai įgaliota(dažniausiai – valstybės) įstaiga patikrina ir paliudija, kadsertifikacijos įstaiga (ar kitokia trečiosios šalies organizacija) yrakompetentinga ir nešališka, teikdama sertifikavimo paslaugas. .
Sertifikacijos įstaigos statusas akreditacijos atžvilgiuatsispindi jų išduodamuose sertifikatuose. Juose, be sertifikacijosįstaigos ženklo, papildomai dedamas akreditacijos įstaigos ženklas, kurisreiškia, kad sertifikatas išduotas laikantis visų atitinkamų taisyklių.
Sertifikacijosorganizacija negali padėti įmonei įdiegti kokybės sistemos. Pagalminėtąsias taisykles, kurių turi laikytis akredituota sertifikacijosįstaiga, ji negali konsultuoti įmonių, nes vėliau, atlikdama kokybėssistemos įvertinimą, ji nebegalės būti nešališka, o įvertinimas irsertifikatas praras savo tikrąją vertę. .
Taigi renkantis sertifikacijos įstaigą, reikėtų atsižvelgti į tai,ar ji yra akredituota ir kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitosešalyse. Kadangi sertifikatus įmonės dažniausiai pateikia savo esamiems arnaujiems klientams, todėl sertifikacijos įstaigos vardas neretai gali būtireikšmingas. Įmones sertifikuoja Lietuvos nacionalinė standartizacijosinstitucija – Lietuvos standartizacijos departamentas. Keleri metaiLietuvoje veikia arba iš kitų šalių teikia paslaugas keletas tarptautiniųsertifikacijos įstaigų (pvz., Bureau Veritas Quality International (BVQI),TUV-Cert, KEMA ir kt.).
2.1. Sertifikavimo etapai .
a) Užklausimo pateikimas .
Susisiekite su sertifikacijos įstaiga ir pagal šios įstaigos reikalavimuspateikite reikiamą informaciją apie savo įmonę. Pagal šią informacijąsertifikacijos įstaiga pateiks savo sertifikavimo sąlygų pasiūlymą.
b) Sertifikavimo sutarties sudarymas .
Remdamasi įmonės pateikta informacija, sertifikacijos įstaiga įvertins savogalimybes ir pateiks vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinėspriežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikacijosįstaiga reikės pasirašyti atitinkamą sutartį. .
c) I sertifikavimo etapas: pirminė sistemos analizė .
I etape auditoriai analizuoja (dažniausiai – remdamiesi dokumentais,kokybės sistemos vadovu ir procedūrų aprašais) įmonės vadybos sistemą. Šianalizė atliekama arba įmonėje, arba sertifikacijos įstaigos biure.Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, kurioje, jei randami nurodomivadybos sistemos trūkumai. Įmonė turi padaryti būtinus sistemos keitimusdar iki II etapo audito.
d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas(sertifikacinis auditas)
Auditas nuodugniai tiria, kaip veikia vadybos sistema. Procedūros trukmėpriklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugųteikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų. Rastos neatitiktysužfiksuojamos. Aptariami koregavimo veiksmai, kuriuos turėtų atlikti įmonė,ir jų įgyvendinimo patikrinimo būdas. Neatitikčių koregavimo veiksmųįgyvendinimą patikrina auditoriai dar prieš išduodami sertifikatą. .
e) Sertifikavimas .
Pašalinus visas sertifikacinio audito metu rastus trūkumus, sertifikacijosįstaiga išduoda vadybos sistemos atitikties patvirtinimo sertifikatą. Jisgalioja trejus metus, jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė. .
f) Priežiūra .
Siekdama įsitikinti, kad Jūsų įmonės vadybos sistemos būklė gera irtebeatitinka pasirinktojo standarto reikalavimus, sertifikacijos įstaiga nerečiau kaip kartą per metus atliks periodinius priežiūros vizitus. Jie išesmės panašūs į sertifikacinį auditą, tik trunka trumpiau ir tikrinama tikatitinkama kokybės sistemos dalis. .
g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas) .
Įmonės pageidavimu po trejų metų sertifikacijos įstaiga atliks sertifikato
atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybossistemos įvertinimas, tačiau jis jau būna trumpesnis negu sertifikacinisauditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejusmetus, bei atliekama įprastinė periodinė priežiūra.3. Kodėl įmonės diegia ISO 9000 kokybės sistemas? .Dauguma įmonių ISO 9000 kokybės sistemas diegia dėl dviejų priežasčių:
1) Marketinginės priežastys: Darbas su užsienio užsakovais. Eksportas.Prestižas. Kliento pasitikėjimas.
2) Vidinės priežastys: Vidinė tvarka įmonėje. Reali mūsų veiklos kokybė.Aiškus darbų, pareigų pasidalijimas. Optimalesni procesai, mažiau„stumdymosi“, dubliavimosi, „bereikalingų judesių“. Galimybė reorganizuotitam tikrus procesus. Efektyvesnis valdymas. Mažesni kaštai.
3.1. ISO 9000 kokybės sistemos privalumai jūsų firmai
Pardavimas
ISO 9000 sertifikatas – stipri marketingo priemone. Tinkamaipanaudojus tai reklamoje, galima laimėti nemažai naujų užsakymų. Be to,esant dideliam pasirinkimui, klientai renkasi kokybiškesnius produktus irpaslaugas tiekiančias įmones.
Įvaizdis
Natūraliai, gavę sertifikatą, Jūs pradedate priklausyti aukštesneiįmonių klasei. Šiandien Lietuvoje tik keli šimtai įmonių gali pasidžiaugtituo, kad dirba pagal tarptautinius ISO 9001 standartų reikalavimus. Tai –stipriausios įmonės savo sektoriuose.
Stambūs užsakovai.
Kaip žinome, stambūs klientai tiekėjais renkasi patikimas irkokybiškai dirbančias firmas. ISO 9001 sertifikatas – pakankamai svarusįrodymas, kad Jūs tokie ir esate.
Galimybe išlaikyti ar pakelti kainas .
Šiuo metu pastebima tendencija pasirinkti gal ir brangesnę, betkokybiškesnę prekę. ISO 9001 sertifikatas padeda išlaikyti ar net padidintikainas ir sėkmingai realizuoti savo produkciją.
Eksportas ir darbas su užsienio partneriais .
Norint dirbti su Vakarais, įdiegta įmonėje ISO 9001 kokybėssistema – stiprus privalumas. Tai ir iliustracija, kad mūsų įmonės darbasatitinka tarptautinius standartus ir reali galimybė parduoti savoprodukciją. Yra įprastas dalykas ISO sertifikuotoms įmonėms pirkti iš ISO
sertifikuotų tiekėjų.Produktai ir kaštai .
Jūsų produktai/paslaugos bus aukštesnės kokybės. Efektyvaus valdymopasėkoje sumažės operaciniai kaštai. Efektyvios pirkimo sistemos dėka,būsite užtikrinti, kad gaunate žaliavas ar tiekiamus produktus/paslaugasaukštesnės kokybės.
Dalyvavimas konkursuose .
Ne visi konkursai jau būna laimėti prieš juos paskelbiant.Tikruose konkursuose komisija atsargiai sveria kiekvieno tiekėjo pasiūlymopliusus ir minusus. Praktika parodė, kad ISO 9001 sertifikatas ne tik yrasvarus argumentas dėl mūsų darbo kokybės, bet ir atsveria žemesneskonkurentų siūlomas kainas.
Jūsų klientams .
Lengviau pasirinkti: aukštas kokybės įvertinimas leidžia Jūsųįmonę pasirinkti iš daugybės rinkoje egzistuojančių tiekėjų. Pasitikėjimasįmone: klientai gali labiau pasitikėti įmonės produktais ir darbo kokybe.Objektyvus įrodymas – nepriklausomų ekspertų patvirtintas, aukštas darbokokybės įvertinimas. Realus kliento poreikių patenkinimas. Darbas realiailabiau atitinka klientų poreikius, nes kokybės sistema pagal ISO standartuspirmiausiai orientuota į klientų poreikių užtikrinimą.
Jūsų firmos darbuotojams .
Aiškiau suprantami firmos tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtospareigybes, procesai, darbai, problemines situacijos. Mažiaustreso ir maišaties darbe, kiekvienas žino darbus bei ko iš jo tikimasi.Sutrumpėja naujų darbuotojų adaptacija darbe. Aukštesnė darbo moralė,teigiamos nuostatos, pagerėja bendra firmos kultūra. Atsiranda tvarkadarbuose, viskas yra susisteminta ir „sudėliota į lentynas“.
Verslo perspektyva ir palankios diegimo sąlygos
Didėjantys reikalavimai rinkoje. Galimybė išsiskirti iškonkurentų. Judėjimo į ES tendencijos. Dabar labai palankus momentas.
Palankios sąlygos diegimui vidutinėse ir mažose įmonėse
Tai lanksčios ir mobilios įmonės. Greiti sprendimai. Minimalibiurokratija. Operatyvus darbas. Greita reakcija į rinkos pokyčius. Aiškusdarbo procesai. Geranoriškumas ir patogumas diegiant KVS. Akivaizduspoveikis rezultatui. Patogus KVS valdymas, kontrolė, koregavimas.
4. Kokybės įrodymas ar formalumas ? .Formalūs standartai .
ISO 9000 standartas specialistams kelia nemažai abejonių. Anotbendrovės „Sidabrinis tinklas“, šįmet pelniusios Nacionalinį kokybės prizą,vadovo Andriaus Dienio, daugiausiai problemų kėlė 1994 m. ISO 9000 versija.Naujoji versija, kuri jau pradėta diegti, gerokai atitaisyta, liko mažiaubiurokratizmo. Dar visai neseniai būdavo deramai įforminama dokumentacija,apmokomas personalas. Kartais tai reikalaudavo tūkstančių puslapiųdokumentacijos, reikalingos tik formaliam kokybės sistemos sertifikatuigauti. .
Jis teigė, jog standartai kartais lieka formalumais, bendrovėssiekia kokybės sertifikato dėl paties fakto, o ne norėdamos diegti naujuskokybės elementus. Įvairios organizacijos ne tik įgyja formalias kokybėsvaldymo sistemas, bet ir nustoja toliau tobulėti, siekti aukštesnioįvertinimo.
Kauno technologijos universiteto Kokybės vadybos katedros vedėjasprof. Povilas Vanagas taip pat pastebėjo, kad, prieš prisiderinant prie ISOstandartų, verslininkams tekdavo užpildyti daugybę dokumentų. „Kiekvienąsmulkmeną tekdavo aprašyti“, – teigė katedros vedėjas.
Ilgą laiką ISO standartai buvo taikomi daugiau vidinių įmonės sąlygųgerinimui, svarbiausias asmuo – klientas, jo poreikiai buvo primiršti.Todėl, anot A.Dienio, firmos, gaminusios ne itin kokybišką produkciją, bedidesnių sunkumų galėjo gauti kokybės sertifikatą.
Biurokratiniai mastai .
A.Dienys taip pat minėjo didelio biurokratizmo pavojų vertinantkokybę. „Dažniausiai dokumentacijos gausa tik trukdo teisiniam kokybėsvertinimui“, – sakė A.Dienys.
Beje, kai kurių prekių sertifikavimo atveju kyla ir daugiau neaiškumų.Perėjimas iš GOST sistemos prie Europos standartų sukelia tam tikrųproblemų. Dažniausiai nesutampantys reikalavimai tik pablogina importuotojųir pardavėjų verslą. .
Jau aiškėja tendencija, kad Vakarų šalių organizacijos išreiškianepasitenkinimą „per lengvu“ poreikiu turėti vadybos sistemą kaip realiaiveikiantį reiškinį, o ne su „instrukcija ir pažymėjimu“. Todėl vadybossistemos kūrimas dėl sertifikato yra tik darbo ir finansinių išteklių
švaistymas. „Gauti sertifikatą nėra taip sunku. Sudėtingiau pademonstruoti,kad kokybės standartų laikomasi visą periodą“, – sakė A.Dienys. Jotvirtinimu, sunku nuslėpti duomenis nuo kasmetinio priežiūros audito.Klientų spaudimas .
Kol kas sertifikavimas Lietuvoje iš esmės yra savanoriškas. Nors irpasitaiko pavienių spaudimų iš klientų pusės įdiegti ISO standartus. TačiauEuropos Sąjungoje kai kurioms sritims kokybės sertifikatas yra privalomas.P.Vanagas įsitikinęs, kad ne visos įmonės gali atskirti esamus ISO kokybėsstandartus nuo buvusiųjų. „Nemažai mūsų įmonių vadovų pernelyg pasitikisavimi. Jiems atrodo, kad jie apie kokybę viską žino“.Antravertus, pats sertifikavimas yra gamintojo produkto savybių patvirtinimaskitos institucijos. Sertifikacijos įstaiga turėtų būti itin kompetentinga,kad galėtų pati įsitikinti, jog gamintojų deklaruojami duomenys atitinkatikrovę. Taip pat privalo užtikrinti nepriklausomumą, kad neturėtų paskatųsąmoningai iškreipti bandymų rezultatus vienų ar kitų gamintojų atžvilgiu.Net ir įvykdžius visas sąlygas, anot specialistų, sertifikatas netampaprekės kokybės garantija, o tik liudijimu, kad patikrinti gaminiopavyzdžiai atitinka deklaruojamas savybes. .
Beje, kokybės standartų taikymas buvo pradėtas karinėje pramonėje6-ajame dešimtmetyje. Tuomet pradėti taikyti aukšti kokybės reikalavimaikarinei įrangai.
Tarifo neapibrėžtumas
Kai kurie rinkos ekspertai įžvelgia dar vieną kokybės vertinimoproblemą. Sertifikato užsakovas iš esmės neturi pasirinkimo ir yrapriverstas mokėti tiek, kiek sertifikuotojas paprašo. Be to, kiekvienąprekę reikia sertifikuoti atskirai, o mokėti – proporcingai. Sertifikavimo kaštai tampa periodiški,nes patys sertifikatai išduodami vidutiniškai kas 3 metai.
Anot „Sidabrinio tinklo“ vadovo, daugiausiai lėšų kainuoja ne patisertifikacija, o įmonės paruošimas šiam procesui. .
Iškyla ir kita sertifikavimo problema. Lietuvos sertifikacijosįstaigos dažnai reikalauja sudaryti sąlygas leisti patikrinti gamybos
sąlygas. O tai reiškia, kad gamintojas turi įsileisti į gamybos padaliniusbei laboratorijas. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su komercinėmispaslaptimis. Tačiau kol kas apie „pramoninį šnipinėjimą“ kalbama puse lūpų.A.Dienys mano, kad kompanija, norinti save reklamuoti, duomenisskelbia viešai arba per Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenųbazę. Tai susiję su buhalteriniais duomenimis, tuo tarpu technologinispažangumas vilioja konkurentus sužinoti daugiau. „Iš vienos pusės,tikrintojas iš tiesų sužino nemažai apie firmą, tačiau tokiu būdu didinamaspasitikėjimas kompanija“, – kalbėjo verslininkas A.Dienys. .
Gali įvairiai interpretuoti .
Taip pat pastebėta, jog diegiant kokybės valdymo sistemą, atitinkančiąISO 9000 serijos standartą, yra galimybė varijuoti jį interpretuojant.Kokybės vadybos specialistai įsitikinę, kad organizacijos turi įvairiųgalimybių interpretuoti standartą kaip joms patinka. Dar daugiau, minėta irtai, jog ISO 9000 serijos standartas „sukausto organizacijų iniciatyvątobulinti kokybę“.
Specialistai priėjo išvadą, kad „įdiegta standartizuota kokybės sistema neiteoriškai, nei praktiškai nesuteikia organizacijai to, kas vadinamakonkurenciniu pranašumu dėl kokybės“.
Svarbus švietimo aspektas .
“Verslininkai turi suprasti, kas yra kokybės valdymas ir kaip jį reikiadiegti“ , – teigė kokybės prizo laimėtojas. .
“Mes dažnai net nežinom, ką civilizuotas pasaulis vartoja. Todėlreikia būti gerai apsišvietusiam bei žinoti pasaulinius kokybės metodus“, –tvirtino P.Vanagas.
Kokybės vadybos Katedros vedėjas mano, kad vakariečiai jausupranta, jog apie kokybę sprendžia tik vartotojas. Tačiau lietuvioverslininko mąstysenoje dažnai svarbesnę vietą užima produkto kūrėjostatusas – jei produktą sukūrė dizaineris, vadinasi, jis jau yrakokybiškas.
Lietuvoje nėra statistikos, kiek šalyje investuojama į produkto kokybę.1996 m. buvo sukurta Nacionalinės kokybės programa. Programai vykdyti išpradžių niekas pinigų neskyrė. Tačiau įsteigti kokybės prizai šiek tiek
pajudino kokybės valdymo vandenis.“Kokybės standartas nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti“, –įsitikinęs P.Vanagas.
II. Išvados
Norint gaminti ir teikti vartotojui kokybišką produktą, būtina ne tikžinoti rinkos poreikius, turėti atitinkamą kvalifikaciją turinčiųspecialistų. Svarbu išlaikyti atitinkamą kokybės ir kainos santykį beiorganizacijoje sukurti ir užtikrinti kokybės vadybos sistemą.
ISO 9000 serijos standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą irkokybės užtikrinimą, yra įdiegti tūkstančiuose gamybos bei paslaugų įmoniųdaugiau nei 90 valstybių ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. ISO 9000serija, viena sėkmingiausių standartų serijų Tarptautinės standartizacijosorganizacijos ISO – International Organization for Standardization –istorijoje, labai paplito.
ISO 9000 serijos standartuose pateikiami tarptautiniu susitarimupagrįstos pažangios vadybos praktikos principai. Svarbiausias šių standartųtikslas – rekomenduoti organizacijai, kaip turi būti sukurta rezultatyvi irefektyvi kokybės vadybos sistema, kuri funkcionuodama skatintų įmonę nuolattobulėti. ISO 9004 standarte pateikiamos rekomendacijos, kokia turi būtikokybės vadyba bei kokybės sistemų sudedamosios dalys.
1994 m. ISO 9000 leidimas apėmė tris kokybės užtikrinimo modelius – ISO9001, ISO 9002 ir ISO 9003, pagal kuriuos galėjo būti audituojama kokybėssistema, kad būtų patikrinta standartų atitiktis. 2000 m. versijoje visišie trys standartai apjungiami į vieną ISO 9001 standartą. Tam, kadužtikrinti procesų valdymo rezultatyvumą, yra atliekami trijų tipų auditai.Įmonė organizuoja vidaus auditus. Ji gali pakviesti savo klientus audituotikokybės sistemą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus produktusar teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba tenkinti jų poreikius.
Įmonė gali kreiptis į nepriklausomą kokybės vadybos sistemųsertifikavimo įstaigą, siekdama gauti atitikties sertifikatą. Ši galimybėtapo itin populiari, nes užtikrina nepriklausomą tyrimą. Ji padeda išvengtidaugybės įmonės klientų auditų bei sumažinti jų dažnumą ir trukmę.Sertifikatas taip pat padeda sukurti įmonės – patikimos verslo partnerės –
įvaizdį potencialiems klientams, ypač kai tokia partnerystė yra nauja abiemšalims arba kai partneriai yra toli vienas nuo kito geografijos prasme(pavyzdžiui, kai yra tik eksporto-importo ryšiai).Kai kuriose šalyse yra privalomi vyriausybės ar savivaldos institucijųreikalavimai pasirašyti sutartis tik su tomis įmonėmis, kurios turi ISO9000 atitikties sertifikatus.Yra gamybos sferų, kuriose būtina, kad tiekėjųįmonės kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9000 serijos standartųreikalavimus. Kliento kompanija gali tikrinti atitiktį pati arba galireikalauti, kad tiekėjas turėtų ISO 9000 atitikties sertifikatą, išduotąnepriklausomos sertifikacijos įstaigos.
III. Literatūra
1.) Casimir C. Barczyk „Visuotinės kokybės vadyba“ Vilnius 1999
2.) Š. Abramavičius „ISO 9000 serijos standartų bei visuotinės kokybėsvadybos santykio problema ir konkurencinis pranašumas“, Organizacijųvadyba: sisteminiai tyrimai Nr. 20, VDU Kaunas 2001
3.) http://alpha.lsd.lt/lt/lstsert/vad_sist.htm