I. Įvadas
Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių, paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų ISO 9000.
ISO 9000 sudaro 26 dokumentai. Trys iš jų skirti kokybės sistemai apibūdinti, kiti pateikia principus, apibūdina terminologiją bei priemones
(Applying ISO 9000…, 1996). ISO 9000 susideda iš skirtingo pobūdžio ir turinčių skirtingus tikslus standartų (jie žinomi taip pat ir kitais pavadinimais: EN 29000 (Europos norma, angl. European Norm) arba nacionalinė versija BS 5750 (Britų standartas, angl. British Standard
Didžiojoje Britanijoje).
ISO 9000 kokybės standartai išleisti 1987 m. ir (pirmą kartą atnaujinti 1994 m.) buvo sparčiai diegiami visame pasaulyje. Iki 1996 m.
liepos mėn. jie jau naudojami daugiau kaip 90 valstybių kaip nacionaliniai standartai bei regioniniai Europoje (jų diegimu rūpinasi CEN ir CENELEC –
European Committee for Standardization (Europos standartizacijos komitetas)
and European Committee for Electrotechnical Standardization (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas), Amerikoje, Afrikoje,
Artimuosiuose Rytuose (Dale, 1994).
ISO 9000 serija, viena sėkmingiausių serijų kuri paplito po visą pasaulį, todėl dabar smulkiau panagrinėsiu šią seriją bei jos diegimo galimybes.
1. ISO 9000 kokybės vadybos sistemos
Vienas iš įmonės sėkmės sąlygų yra pateikti klientams kokybiškus produktus, kurie atitiktų jų reikalavimus. Firmos sugebėjimus šiuo požiūriu galima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų jai nuolat tenkinti klientų reikalavimus, taip pat gerinti savo veiklą. ISO standartai –
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (International Organization for
Standartization) išleisti standartai, kuriuose išdėstyti kokybės vadybos sistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybos rekomendacijos. Pirmoji šios serijos redakcija išleista 1987 m., o 2000 m.
gruodžio mėnesį įsigaliojo trečioji redakcija, pakeitusi antrąją, 1994 m.
redakciją. Šie standartai priimti kaip nacionaliniai daugiau kaip 90
pasaulio valstybių. Tai rodo jų populiarumą ir paplitimą visame pasaulyje.
Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas.Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertų organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus.
Tačiau reikia akcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams, paslaugomis.
Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.
1.2. Informacija apie standartus – Lietuvos standartizacijos departamente
Pirmiausia įmonė turėtų susipažinti su ISO 9000 standartuose išdėstytais reikalavimais ir rekomendacijomis. 2000 m. redakcijos pagrindinius ISO 9000
serijos standartus sudaro šie:
ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir terminai bei apibrėžimai
Čia aprašomi kokybės vadybos sistemų pagrindai ir paaiškinami jų terminai.
ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai
Šiame standarte nustatyti kokybės vadybos sistemų reikalavimai produktų, atitinkančių kliento poreikius tiekimui į rinką. Standarto paskirtis – geriau patenkinti klientą.
ISO 9002: 2000 Kokybės Vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant, įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.
ISO 9003: 2000 Kokybės vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo, atliekant galutinę kontrolę ir bandymus, modelis.
ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos
Čia pateikiamos rekomendacijos kaip didinti kokybės vadybos sistemų rezultatyvą ir efektyvumą. Standarto paskirtis – gerinti organizacijos veiklą ir labiau patenkinti klientų poreikius.
2.3. ISO standartų įdiegimo tvarka
Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto reikalavimus, reikės skirti laiko, pastangų ir turėti pasiryžimo. Sistemos įdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5 – 2 metų, priklausomai nuo įmonės dydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitų veiksnių. Galima skirti šiuos kokybės vadybos sistemos diegimo etapus:
a) Aukščiausiosios vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą.
Kadangi įdiegti sistemą reikės tam tikrų išteklių, truks ilgesnį laiką, apims visą įmonę, jos vadovybė turi oficialiai parodyti šio projekto svarbą visai įmonei.
b) Projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas. .
Reikia sudaryti projekto koordinacinę grupę, kuri rūpintųsi projekto įgyvendinimu. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupės, kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus.
c) Kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas.
Kokybės vadybos principus pravartu išaiškinti kiekvienam darbuotojui atsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Darbuotojai turės išmokti tam tikrų metodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentų rengimas, kokybės sistemos auditas ir kt.). Šis etapas yra vienas iš svarbiausių – tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemos pamatas.
d) Esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) ir kokybės sistemos įdiegimo veiksmų plano sudarymas.
Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės vadybos sistema, todėl, siekiant išvengti „dviračio išradinėjimo“, reikia išsiaiškinti visus esamus su kokybe susijusius procesus, jų tarpusavio sąsajas ir sąveiką. Tada juos galima palyginti su ISO 9001 standarto reikalavimais ir nustatyti, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatoma reikalingus atlikti darbus, nurodomi terminai, paskiriami atsakingieji darbuotojai.
e) Kokybės sistemos kūrimas (įsk. įforminimą dokumentais).
Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai, kokybės sistema įforminama dokumentais (kokybės vadove, procedūrose ir kituose dokumentuose).
f) Sistemos veikimo įvadinis laikotarpis.
Nustačius kokybės vadybos sistemos procesus, ją įforminus dokumentais, reikia laiko, kad prie naujos tvarkos priprastų darbuotojai. Jie supažindinami su naujomis procedūromis ir reikalavimais.
g) Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai.
Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto normas, reikia pradėti vidaus auditus (jie turi būti atliekami periodiškai). Dažniausiai jie atliekami pačios įmonės pajėgomis. Radus trūkumų, išsiaiškinamos ir šalinamos jų priežastys. Taip užtikrinama, kad įdiegta sistema įgyvendinama teisingai.
h) Vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimas.
Įmonės vadovybė privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir jos rezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus.
Neretai įmonės, diegiančios vadybos sistemas, į pagalbą pasitelkia konsultacines įstaigas. Jos padeda įmonėms greičiau ir efektyviau įgyvendinti kokybės sistemos įdiegimo projektą. Lietuvoje tokių įstaigų jau veikia apie porą dešimčių.
2. Sertifikavimas
Dažnai įmonės pageidauja, kad jose įdiegta kokybės vadybos sistema būtų sertifikuota. Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamas įvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybės sistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000
standarto reikalavimus. Atkreipkite dėmesį, kad sertifikuojama tik anksčiau nurodytų ISO 9000 serijos standartų atžvilgiu, nes tik juose išdėstyti reikalavimai kokybės sistemoms. Kituose – 1994 m. ir 2000m. redakcijos ISO
9000 ir 9004 standartuose pateikti paaiškinimai arba rekomendacijos, todėl jų atžvilgiu nesertifikuojama.
2000 m. gruodžio 15 d. patvirtinus naujos redakcijos ISO 9001
standartą, dar trejus metus bus galima sertifikuoti ir turėti sertifikatą pagal 1994 m. redakcijos ISO 9001, 9002 ar 9003 standartą. Tačiau 2003 m.
gruodžio 15 d. jie nebeteks galios. Įmonėms, jau turinčioms sertifikatus pagal 1994 m. redakciją, numatyta perėjimo prie naujos redakcijos standarto procedūra. Prie jos galima pereiti pasibaigus trejų metų sertifikato galiojimo laikui (jeigu jis baigiasi anksčiau nei 2003 12 14), arba per eilinį priežiūros vizitą (tam skiriant papildomo laiko), arba per atskirą papildomą įvertinimą. Koks būdas geriausias, įmonei patars sertifikacijos įstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes.
Sistemas įvertina ir sertifikatus išduoda sertifikacijos įstaigos
– nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide
62) veikiančios organizacijos. Kokybės sistemų sertifikacijos įstaigos nepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama akredituojant šias įstaigas.
Akreditavimas – tai tokia procedūra, kai reikiamai įgaliota (dažniausiai – valstybės) įstaiga patikrina ir paliudija, kad sertifikacijos įstaiga (ar kitokia trečiosios šalies organizacija) yra kompetentinga ir nešališka, teikdama sertifikavimo paslaugas.
Sertifikacijos įstaigos statusas akreditacijos atžvilgiu atsispindi jų išduodamuose sertifikatuose. Juose, be sertifikacijos įstaigos ženklo, papildomai dedamas akreditacijos įstaigos ženklas, kuris reiškia, kad sertifikatas išduotas laikantis visų atitinkamų taisyklių.
Sertifikacijos organizacija negali padėti įmonei įdiegti kokybės sistemos. Pagal minėtąsias taisykles, kurių turi laikytis akredituota sertifikacijos įstaiga, ji negali konsultuoti įmonių, nes vėliau, atlikdama kokybės sistemos įvertinimą, ji nebegalės būti nešališka, o įvertinimas ir sertifikatas praras savo tikrąją vertę.
Taigi renkantis sertifikacijos įstaigą, reikėtų atsižvelgti į tai, ar ji yra akredituota ir kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitose šalyse. Kadangi sertifikatus įmonės dažniausiai pateikia savo esamiems ar naujiems klientams, todėl sertifikacijos įstaigos vardas neretai gali būti reikšmingas. Įmones sertifikuoja Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas. Keleri metai
Lietuvoje veikia arba iš kitų šalių teikia paslaugas keletas tarptautinių sertifikacijos įstaigų (pvz., Bureau Veritas Quality International (BVQI),
TUV-Cert, KEMA ir kt.).
2.1. Sertifikavimo etapai
a) Užklausimo pateikimas .
Susisiekite su sertifikacijos įstaiga ir pagal šios įstaigos reikalavimus pateikite reikiamą informaciją apie savo įmonę. Pagal šią informaciją sertifikacijos įstaiga pateiks savo sertifikavimo sąlygų pasiūlymą.
b) Sertifikavimo sutarties sudarymas
Remdamasi įmonės pateikta informacija, sertifikacijos įstaiga įvertins savo galimybes ir pateiks vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinės priežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikacijos įstaiga reikės pasirašyti atitinkamą sutartį.
c) I sertifikavimo etapas: pirminė sistemos analizė
I etape auditoriai analizuoja (dažniausiai – remdamiesi dokumentais, kokybės sistemos vadovu ir procedūrų aprašais) įmonės vadybos sistemą. Ši analizė atliekama arba įmonėje, arba sertifikacijos įstaigos biure.
Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, kurioje, jei randami nurodomi vadybos sistemos trūkumai. Įmonė turi padaryti būtinus sistemos keitimus dar iki II etapo audito.
d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas (sertifikacinis auditas)
Auditas nuodugniai tiria, kaip veikia vadybos sistema. Procedūros trukmė priklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugų teikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų. Rastos neatitiktys užfiksuojamos. Aptariami koregavimo veiksmai, kuriuos turėtų atlikti įmonė, ir jų įgyvendinimo patikrinimo būdas. Neatitikčių koregavimo veiksmų įgyvendinimą patikrina auditoriai dar prieš išduodami sertifikatą.
e) Sertifikavimas .
Pašalinus visas sertifikacinio audito metu rastus trūkumus, sertifikacijos įstaiga išduoda vadybos sistemos atitikties patvirtinimo sertifikatą. Jis galioja trejus metus, jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė.
f) Priežiūra .
Siekdama įsitikinti, kad Jūsų įmonės vadybos sistemos būklė gera ir tebeatitinka pasirinktojo standarto reikalavimus, sertifikacijos įstaiga ne rečiau kaip kartą per metus atliks periodinius priežiūros vizitus. Jie iš esmės panašūs į sertifikacinį auditą, tik trunka trumpiau ir tikrinama tik atitinkama kokybės sistemos dalis. .
g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas)
Įmonės pageidavimu po trejų metų sertifikacijos įstaiga atliks sertifikato atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybos sistemos įvertinimas, tačiau jis jau būna trumpesnis negu sertifikacinis auditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejus metus, bei atliekama įprastinė periodinė priežiūra.
3. Kodėl įmonės diegia ISO 9000 kokybės sistemas?
Dauguma įmonių ISO 9000 kokybės sistemas diegia dėl dviejų priežasčių:
1) Marketinginės priežastys: Darbas su užsienio užsakovais. Eksportas.
Prestižas. Kliento pasitikėjimas.
2) Vidinės priežastys: Vidinė tvarka įmonėje. Reali mūsų veiklos kokybė.
Aiškus darbų, pareigų pasidalijimas. Optimalesni procesai, mažiau „stumdymosi“, dubliavimosi, „bereikalingų judesių“. Galimybė reorganizuoti tam tikrus procesus. Efektyvesnis valdymas. Mažesni kaštai.
3.1. ISO 9000 kokybės sistemos privalumai jūsų firmai
Pardavimas
ISO 9000 sertifikatas – stipri marketingo priemone. Tinkamai panaudojus tai reklamoje, galima laimėti nemažai naujų užsakymų. Be to, esant dideliam pasirinkimui, klientai renkasi kokybiškesnius produktus ir paslaugas tiekiančias įmones.
Įvaizdis
Natūraliai, gavę sertifikatą, Jūs pradedate priklausyti aukštesnei įmonių klasei. Šiandien Lietuvoje tik keli šimtai įmonių gali pasidžiaugti tuo, kad dirba pagal tarptautinius ISO 9001 standartų reikalavimus. Tai –
stipriausios įmonės savo sektoriuose.
Stambūs užsakovai
Kaip žinome, stambūs klientai tiekėjais renkasi patikimas ir kokybiškai dirbančias firmas. ISO 9001 sertifikatas – pakankamai svarus įrodymas, kad Jūs tokie ir esate.
Galimybe išlaikyti ar pakelti kainas
Šiuo metu pastebima tendencija pasirinkti gal ir brangesnę, bet kokybiškesnę prekę. ISO 9001 sertifikatas padeda išlaikyti ar net padidinti kainas ir sėkmingai realizuoti savo produkciją.
Eksportas ir darbas su užsienio partneriais
Norint dirbti su Vakarais, įdiegta įmonėje ISO 9001 kokybės sistema – stiprus privalumas. Tai ir iliustracija, kad mūsų įmonės darbas atitinka tarptautinius standartus ir reali galimybė parduoti savo produkciją. Yra įprastas dalykas ISO sertifikuotoms įmonėms pirkti iš ISO
sertifikuotų tiekėjų.
Produktai ir kaštai .
Jūsų produktai/paslaugos bus aukštesnės kokybės. Efektyvaus valdymo pasėkoje sumažės operaciniai kaštai. Efektyvios pirkimo sistemos dėka, būsite užtikrinti, kad gaunate žaliavas ar tiekiamus produktus/paslaugas aukštesnės kokybės.
Dalyvavimas konkursuose .
Ne visi konkursai jau būna laimėti prieš juos paskelbiant.
Tikruose konkursuose komisija atsargiai sveria kiekvieno tiekėjo pasiūlymo pliusus ir minusus. Praktika parodė, kad ISO 9001 sertifikatas ne tik yra svarus argumentas dėl mūsų darbo kokybės, bet ir atsveria žemesnes konkurentų siūlomas kainas.
Jūsų klientams .
Lengviau pasirinkti: aukštas kokybės įvertinimas leidžia Jūsų įmonę pasirinkti iš daugybės rinkoje egzistuojančių tiekėjų. Pasitikėjimas įmone: klientai gali labiau pasitikėti įmonės produktais ir darbo kokybe.
Objektyvus įrodymas – nepriklausomų ekspertų patvirtintas, aukštas darbo kokybės įvertinimas. Realus kliento poreikių patenkinimas. Darbas realiai labiau atitinka klientų poreikius, nes kokybės sistema pagal ISO standartus pirmiausiai orientuota į klientų poreikių užtikrinimą.
Jūsų firmos darbuotojams .
Aiškiau suprantami firmos tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtos pareigybes, procesai, darbai, problemines situacijos. Mažiau streso ir maišaties darbe, kiekvienas žino darbus bei ko iš jo tikimasi.
Sutrumpėja naujų darbuotojų adaptacija darbe. Aukštesnė darbo moralė, teigiamos nuostatos, pagerėja bendra firmos kultūra. Atsiranda tvarka darbuose, viskas yra susisteminta ir „sudėliota į lentynas“.
Verslo perspektyva ir palankios diegimo sąlygos
Didėjantys reikalavimai rinkoje. Galimybė išsiskirti iš konkurentų. Judėjimo į ES tendencijos. Dabar labai palankus momentas.
Palankios sąlygos diegimui vidutinėse ir mažose įmonėse
Tai lanksčios ir mobilios įmonės. Greiti sprendimai. Minimali biurokratija. Operatyvus darbas. Greita reakcija į rinkos pokyčius. Aiškus darbo procesai. Geranoriškumas ir patogumas diegiant KVS. Akivaizdus poveikis rezultatui. Patogus KVS valdymas, kontrolė, koregavimas.
4. Kokybės įrodymas ar formalumas ?
Formalūs standartai .
ISO 9000 standartas specialistams kelia nemažai abejonių. Anot bendrovės „Sidabrinis tinklas“, šįmet pelniusios Nacionalinį kokybės prizą, vadovo Andriaus Dienio, daugiausiai problemų kėlė 1994 m. ISO 9000 versija.
Naujoji versija, kuri jau pradėta diegti, gerokai atitaisyta, liko mažiau biurokratizmo. Dar visai neseniai būdavo deramai įforminama dokumentacija, apmokomas personalas. Kartais tai reikalaudavo tūkstančių puslapių dokumentacijos, reikalingos tik formaliam kokybės sistemos sertifikatui gauti. .
Jis teigė, jog standartai kartais lieka formalumais, bendrovės siekia kokybės sertifikato dėl paties fakto, o ne norėdamos diegti naujus kokybės elementus. Įvairios organizacijos ne tik įgyja formalias kokybės valdymo sistemas, bet ir nustoja toliau tobulėti, siekti aukštesnio įvertinimo.
Kauno technologijos universiteto Kokybės vadybos katedros vedėjas prof. Povilas Vanagas taip pat pastebėjo, kad, prieš prisiderinant prie ISO
standartų, verslininkams tekdavo užpildyti daugybę dokumentų. „Kiekvieną smulkmeną tekdavo aprašyti“, – teigė katedros vedėjas.
Ilgą laiką ISO standartai buvo taikomi daugiau vidinių įmonės sąlygų gerinimui, svarbiausias asmuo – klientas, jo poreikiai buvo primiršti.
Todėl, anot A.Dienio, firmos, gaminusios ne itin kokybišką produkciją, be didesnių sunkumų galėjo gauti kokybės sertifikatą.
Biurokratiniai mastai
A.Dienys taip pat minėjo didelio biurokratizmo pavojų vertinant kokybę. „Dažniausiai dokumentacijos gausa tik trukdo teisiniam kokybės vertinimui“, – sakė A.Dienys.
Beje, kai kurių prekių sertifikavimo atveju kyla ir daugiau neaiškumų.
Perėjimas iš GOST sistemos prie Europos standartų sukelia tam tikrų problemų. Dažniausiai nesutampantys reikalavimai tik pablogina importuotojų ir pardavėjų verslą. .
Jau aiškėja tendencija, kad Vakarų šalių organizacijos išreiškia nepasitenkinimą „per lengvu“ poreikiu turėti vadybos sistemą kaip realiai veikiantį reiškinį, o ne su „instrukcija ir pažymėjimu“. Todėl vadybos sistemos kūrimas dėl sertifikato yra tik darbo ir finansinių išteklių švaistymas. „Gauti sertifikatą nėra taip sunku. Sudėtingiau pademonstruoti, kad kokybės standartų laikomasi visą periodą“, – sakė A.Dienys. Jo tvirtinimu, sunku nuslėpti duomenis nuo kasmetinio priežiūros audito.
Klientų spaudimas .
Kol kas sertifikavimas Lietuvoje iš esmės yra savanoriškas. Nors ir pasitaiko pavienių spaudimų iš klientų pusės įdiegti ISO standartus. Tačiau
Europos Sąjungoje kai kurioms sritims kokybės sertifikatas yra privalomas.
P.Vanagas įsitikinęs, kad ne visos įmonės gali atskirti esamus ISO kokybės standartus nuo buvusiųjų. „Nemažai mūsų įmonių vadovų pernelyg pasitiki savimi. Jiems atrodo, kad jie apie kokybę viską žino“.Antra vertus, pats sertifikavimas yra gamintojo produkto savybių patvirtinimas kitos institucijos. Sertifikacijos įstaiga turėtų būti itin kompetentinga, kad galėtų pati įsitikinti, jog gamintojų deklaruojami duomenys atitinka tikrovę. Taip pat privalo užtikrinti nepriklausomumą, kad neturėtų paskatų sąmoningai iškreipti bandymų rezultatus vienų ar kitų gamintojų atžvilgiu.
Net ir įvykdžius visas sąlygas, anot specialistų, sertifikatas netampa prekės kokybės garantija, o tik liudijimu, kad patikrinti gaminio pavyzdžiai atitinka deklaruojamas savybes.
Beje, kokybės standartų taikymas buvo pradėtas karinėje pramonėje
6-ajame dešimtmetyje. Tuomet pradėti taikyti aukšti kokybės reikalavimai karinei įrangai.
Tarifo neapibrėžtumas
Kai kurie rinkos ekspertai įžvelgia dar vieną kokybės vertinimo problemą. Sertifikato užsakovas iš esmės neturi pasirinkimo ir yra priverstas mokėti tiek, kiek sertifikuotojas paprašo. Be to, kiekvieną prekę reikia sertifikuoti atskirai, o mokėti – proporcingai.
Sertifikavimo kaštai tampa periodiški, nes patys sertifikatai išduodami vidutiniškai kas 3 metai.
Anot „Sidabrinio tinklo“ vadovo, daugiausiai lėšų kainuoja ne pati sertifikacija, o įmonės paruošimas šiam procesui.
Iškyla ir kita sertifikavimo problema. Lietuvos sertifikacijos įstaigos dažnai reikalauja sudaryti sąlygas leisti patikrinti gamybos sąlygas. O tai reiškia, kad gamintojas turi įsileisti į gamybos padalinius bei laboratorijas. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su komercinėmis paslaptimis. Tačiau kol kas apie „pramoninį šnipinėjimą“ kalbama puse lūpų.
A.Dienys mano, kad kompanija, norinti save reklamuoti, duomenis skelbia viešai arba per Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenų bazę. Tai susiję su buhalteriniais duomenimis, tuo tarpu technologinis pažangumas vilioja konkurentus sužinoti daugiau. „Iš vienos pusės, tikrintojas iš tiesų sužino nemažai apie firmą, tačiau tokiu būdu didinamas pasitikėjimas kompanija“, – kalbėjo verslininkas A.Dienys.
Gali įvairiai interpretuoti
Taip pat pastebėta, jog diegiant kokybės valdymo sistemą, atitinkančią
ISO 9000 serijos standartą, yra galimybė varijuoti jį interpretuojant.
Kokybės vadybos specialistai įsitikinę, kad organizacijos turi įvairių galimybių interpretuoti standartą kaip joms patinka. Dar daugiau, minėta ir tai, jog ISO 9000 serijos standartas „sukausto organizacijų iniciatyvą tobulinti kokybę“.
Specialistai priėjo išvadą, kad „įdiegta standartizuota kokybės sistema nei teoriškai, nei praktiškai nesuteikia organizacijai to, kas vadinama konkurenciniu pranašumu dėl kokybės“.
Svarbus švietimo aspektas .
“Verslininkai turi suprasti, kas yra kokybės valdymas ir kaip jį reikia diegti“ , – teigė kokybės prizo laimėtojas.
“Mes dažnai net nežinom, ką civilizuotas pasaulis vartoja. Todėl reikia būti gerai apsišvietusiam bei žinoti pasaulinius kokybės metodus“, –
tvirtino P.Vanagas.
Kokybės vadybos Katedros vedėjas mano, kad vakariečiai jau supranta, jog apie kokybę sprendžia tik vartotojas. Tačiau lietuvio verslininko mąstysenoje dažnai svarbesnę vietą užima produkto kūrėjo statusas – jei produktą sukūrė dizaineris, vadinasi, jis jau yra kokybiškas.
Lietuvoje nėra statistikos, kiek šalyje investuojama į produkto kokybę.
1996 m. buvo sukurta Nacionalinės kokybės programa. Programai vykdyti iš pradžių niekas pinigų neskyrė. Tačiau įsteigti kokybės prizai šiek tiek pajudino kokybės valdymo vandenis.
“Kokybės standartas nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti“, –
įsitikinęs P.Vanagas.
II. Išvados
Norint gaminti ir teikti vartotojui kokybišką produktą, būtina ne tik žinoti rinkos poreikius, turėti atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų. Svarbu išlaikyti atitinkamą kokybės ir kainos santykį bei organizacijoje sukurti ir užtikrinti kokybės vadybos sistemą.
ISO 9000 serijos standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą, yra įdiegti tūkstančiuose gamybos bei paslaugų įmonių daugiau nei 90 valstybių ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. ISO 9000
serija, viena sėkmingiausių standartų serijų Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO – International Organization for Standardization –
istorijoje, labai paplito.
ISO 9000 serijos standartuose pateikiami tarptautiniu susitarimu pagrįstos pažangios vadybos praktikos principai. Svarbiausias šių standartų tikslas – rekomenduoti organizacijai, kaip turi būti sukurta rezultatyvi ir efektyvi kokybės vadybos sistema, kuri funkcionuodama skatintų įmonę nuolat tobulėti. ISO 9004 standarte pateikiamos rekomendacijos, kokia turi būti kokybės vadyba bei kokybės sistemų sudedamosios dalys.
1994 m. ISO 9000 leidimas apėmė tris kokybės užtikrinimo modelius – ISO
9001, ISO 9002 ir ISO 9003, pagal kuriuos galėjo būti audituojama kokybės sistema, kad būtų patikrinta standartų atitiktis. 2000 m. versijoje visi šie trys standartai apjungiami į vieną ISO 9001 standartą. Tam, kad užtikrinti procesų valdymo rezultatyvumą, yra atliekami trijų tipų auditai.
Įmonė organizuoja vidaus auditus. Ji gali pakviesti savo klientus audituoti kokybės sistemą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus produktus ar teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba tenkinti jų poreikius.
Įmonė gali kreiptis į nepriklausomą kokybės vadybos sistemų sertifikavimo įstaigą, siekdama gauti atitikties sertifikatą. Ši galimybė tapo itin populiari, nes užtikrina nepriklausomą tyrimą. Ji padeda išvengti daugybės įmonės klientų auditų bei sumažinti jų dažnumą ir trukmę.
Sertifikatas taip pat padeda sukurti įmonės – patikimos verslo partnerės –
įvaizdį potencialiems klientams, ypač kai tokia partnerystė yra nauja abiem šalims arba kai partneriai yra toli vienas nuo kito geografijos prasme (pavyzdžiui, kai yra tik eksporto-importo ryšiai).
Kai kuriose šalyse yra privalomi vyriausybės ar savivaldos institucijų reikalavimai pasirašyti sutartis tik su tomis įmonėmis, kurios turi ISO
9000 atitikties sertifikatus.Yra gamybos sferų, kuriose būtina, kad tiekėjų įmonės kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9000 serijos standartų reikalavimus. Kliento kompanija gali tikrinti atitiktį pati arba gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų ISO 9000 atitikties sertifikatą, išduotą nepriklausomos sertifikacijos įstaigos.
III. Literatūra
1.) Casimir C. Barczyk „Visuotinės kokybės vadyba“ Vilnius 1999
2.) Š. Abramavičius „ISO 9000 serijos standartų bei visuotinės kokybės vadybos santykio problema ir konkurencinis pranašumas“, Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai Nr. 20, VDU Kaunas 2001
3.) http://alpha.lsd.lt/lt/lstsert/vad_sist.htm