ISO 9000

I. Įvadas

Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos
patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui
tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra
skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių,
paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus
domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą,
siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl,
renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas
produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai
priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų ISO 9000.

ISO 9000 sudaro 266 dokumentai. Trys iš jų skirti kokybės sistemai
apibūdinti, kiti pateikia principus, apibūdina terminologiją bei priemones
(Applying ISO 9000., 1996). ISO 9000 susideda iš skirtingo pobūdžio ir
turinčių skirtingus tikslus standartų (jie žinomi taip pat ir kitais
pavadinimais: EN 29000 (Europos norma, angl. European Norm) arba
nacionalinė versija BS 5750 (Britų standartas, angl. British Standard
Didžiojoje Britanijoje).

ISO 9000 kokybės standartai išleisti 1987 m. ir (pirmą kartą
atnaujinti 1994 m.) buvo sparčiai diegiami visame pasaulyje. Iki 1996 m.
liepos mėn. jie jau naudojami daugiau kaip 90 valstybių kaip nacionaliniai
standartai bei regioniniai Europoje (jų diegimu rūpinasi CEN ir CENELEC –
European Committee foor Standardization (Europos standartizacijos komitetas)
and European Committee for Electrotechnical Standardization (Europos
elektrotechnikos standartizacijos komitetas), Amerikoje, Afrikoje,
Artimuosiuose Rytuose (Dale, 1994).

ISO 9000 serija, viena sėkmingiausių serijų kuri paplito po visą
pasaulį, todėl dabar smulkiau panagrinėsiu šią seriją bei jos diegimo
galimybes.

1. ISO 9000 kokybės vadybos sistemos

.

Vienas iš įmonės sė

ėkmės sąlygų yra pateikti klientams kokybiškus
produktus, kurie atitiktų jų reikalavimus. Firmos sugebėjimus šiuo požiūriu
galima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų jai nuolat tenkinti
klientų reikalavimus, taip pat gerinti savo veiklą. ISO standartai –
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (International Organization for
Standartization) išleisti standartai, kuriuose išdėstyti kokybės vadybos
sistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybos
rekomendacijos. Pirmoji šios serijos redakcija išleista 1987 m., o 2000 m.
gruodžio mėnesį įsigaliojo trečioji redakcija, pakeitusi antrąją, 1994 m.
redakciją. Šie standartai priimti kaip nacionaliniai daugiau kaip 90
pasaulio valstybių. Tai rodo jų populiarumą ir paplitimą visame pasaulyje.

Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų
sertifikavimas.Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertų
organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta
vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikia
akcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos
sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai
nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė
apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios
patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams,
paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių
privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų
šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę
bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos
departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas
kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.

1.2. Informacija apie standartus – Lietuvos standartizacijos departamente

Pirmiausia įmonė turėtų susipažinti su ISO 9000 standartuose išdėstytais
reikalavimais ir re

ekomendacijomis. 2000 m. redakcijos pagrindinius ISO 9000
serijos standartus sudaro šie:

ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir terminai bei
apibrėžimai

Čia aprašomi kokybės vadybos sistemų pagrindai ir paaiškinami jų terminai.

ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai

Šiame standarte nustatyti kokybės vadybos
sistemų reikalavimai produktų, atitinkančių kliento poreikius tiekimui į
rinką. Standarto paskirtis – geriau patenkinti klientą.

ISO 9002: 2000 Kokybės Vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant,
įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.

ISO 9003: 2000 Kokybės vadybos sistemos. Kokybės užtikrinimo, atliekant
galutinę kontrolę ir bandymus, modelis.

ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos

Čia pateikiamos rekomendacijos kaip didinti kokybės vadybos sistemų
rezultatyvą ir efektyvumą. Standarto paskirtis – gerinti organizacijos
veiklą ir labiau patenkinti klientų poreikius.

2.3. ISO standartų įdiegimo tvarka

.

Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto
reikalavimus, reikės skirti laiko, pastangų ir turėti pasiryžimo. Sistemos
įdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5 – 2 metų, priklausomai nuo įmonės
dydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitų
veiksnių. Galima skirti šiuos kokybės vadybos sistemos diegimo etapus:

a) Aukščiausiosios vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą.

Kadangi įdiegti sistemą reikės tam tikrų išteklių, truks ilgesnį laiką,
apims visą įmonę, jos vadovybė turi oficialiai parodyti šio projekto svarbą
visai įmonei.

.

b) Projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas. .

Reikia sudaryti projekto koordinacinę grupę, kuri rūpintųsi projekto
įgyvendinimu. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupės,
kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus.

.

c) Kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas.

.

Kokybės vadybos principus pravartu i

išaiškinti kiekvienam darbuotojui
atsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Darbuotojai turės išmokti tam tikrų
metodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentų
rengimas, kokybės sistemos auditas ir kt.). Šis etapas yra vienas iš
svarbiausių – tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemos
pamatas.

d) Esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) ir kokybės sistemos
įdiegimo veiksmų plano sudarymas.

.

Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės vadybos
sistema, todėl, siekiant išvengti „dviračio išradinėjimo“, reikia
išsiaiškinti visus esamus su kokybe susijusius procesus, jų tarpusavio
sąsajas ir sąveiką. Tada juos galima palyginti su ISO 9001 standarto
reikalavimais ir nustatyti, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų
standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatoma reikalingus
atlikti darbus, nurodomi terminai, paskiriami atsakingieji darbuotojai.

.

e) Kokybės sistemos kūrimas (įsk. įforminimą dokumentais).

.

Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai, kokybės sistema
įforminama dokumentais (kokybės vadove, procedūrose ir kituose
dokumentuose).

f) Sistemos veikimo įvadinis laikotarpis.

.

Nustačius kokybės vadybos sistemos procesus, ją įforminus dokumentais,
reikia laiko, kad prie naujos tvarkos priprastų darbuotojai. Jie
supažindinami su naujomis procedūromis ir reikalavimais.

g) Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai.

.

Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto normas, reikia
pradėti vidaus auditus (jie turi būti atliekami periodiškai). Dažniausiai
jie atliekami pačios įmonės pajėgomis. Radus trūkumų, išsiaiškinamos ir
šalinamos jų priežastys. Taip užtikrinama, kad įdiegta sistema įgyvendinama
teisingai.

h) Vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimas.

.

Įmonės vadovybė privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir jos
rezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus.

.

Neretai įmonės, diegiančios v

vadybos sistemas, į pagalbą pasitelkia
konsultacines įstaigas. Jos padeda įmonėms greičiau ir efektyviau
įgyvendinti kokybės sistemos įdiegimo projektą. Lietuvoje tokių įstaigų jau
veikia apie porą dešimčių.

.

2. Sertifikavimas

.

Dažnai įmonės pageidauja, kad jose įdiegta kokybės vadybos sistema
būtų sertifikuota. Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamas
įvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybės
sistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000
standarto reikalavimus. Atkreipkite dėmesį, kad sertifikuojama tik anksčiau
nurodytų ISO 9000 serijos standartų atžvilgiu, nes tik juose išdėstyti
reikalavimai kokybės sistemoms. Kituose – 1994 m. ir 2000m. redakcijos ISO
9000 ir 9004 standartuose pateikti paaiškinimai arba rekomendacijos, todėl
jų atžvilgiu nesertifikuojama.

.

2000 m. gruodžio 15 d. patvirtinus naujos redakcijos ISO 9001
standartą, dar trejus metus bus galima sertifikuoti ir turėti sertifikatą
pagal 1994 m. redakcijos ISO 9001, 9002 ar 9003 standartą. Tačiau 2003 m.
gruodžio 15 d. jie nebeteks galios. Įmonėms, jau turinčioms sertifikatus
pagal 1994 m. redakciją, numatyta perėjimo prie naujos redakcijos standarto
procedūra. Prie jos galima pereiti pasibaigus trejų metų sertifikato
galiojimo laikui (jeigu jis baigiasi anksčiau nei 2003 12 14), arba per
eilinį priežiūros vizitą (tam skiriant papildomo laiko), arba per atskirą
papildomą įvertinimą. Koks būdas geriausias, įmonei patars sertifikacijos
įstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes.

Sistemas įvertina ir sertifikatus išduoda sertifikacijos įstaigos
– nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide
62) veikiančios organizacijos. Kokybės sistemų sertifikacijos įstaigos
nepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama akredituojant šias įstaigas.

Akreditavimas – tai tokia procedūra, kai reikiamai įgaliota
(dažniausiai – valstybės) įstaiga patikrina ir paliudija, kad
sertifikacijos įstaiga (ar kitokia trečiosios šalies organizacija) yra
kompetentinga ir nešališka, teikdama sertifikavimo paslaugas.

.

Sertifikacijos įstaigos statusas akreditacijos atžvilgiu
atsispindi jų išduodamuose sertifikatuose. Juose, be sertifikacijos
įstaigos ženklo, papildomai dedamas akreditacijos įstaigos ženklas, kuris
reiškia, kad sertifikatas išduotas laikantis visų atitinkamų taisyklių.

Sertifikacijos
organizacija negali padėti įmonei įdiegti kokybės sistemos. Pagal
minėtąsias taisykles, kurių turi laikytis akredituota sertifikacijos
įstaiga, ji negali konsultuoti įmonių, nes vėliau, atlikdama kokybės
sistemos įvertinimą, ji nebegalės būti nešališka, o įvertinimas ir
sertifikatas praras savo tikrąją vertę.

.

Taigi renkantis sertifikacijos įstaigą, reikėtų atsižvelgti į tai,
ar ji yra akredituota ir kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitose
šalyse. Kadangi sertifikatus įmonės dažniausiai pateikia savo esamiems ar
naujiems klientams, todėl sertifikacijos įstaigos vardas neretai gali būti
reikšmingas. Įmones sertifikuoja Lietuvos nacionalinė standartizacijos
institucija – Lietuvos standartizacijos departamentas. Keleri metai
Lietuvoje veikia arba iš kitų šalių teikia paslaugas keletas tarptautinių
sertifikacijos įstaigų (pvz., Bureau Veritas Quality International (BVQI),
TUV-Cert, KEMA ir kt.).

2.1. Sertifikavimo etapai

.

a) Užklausimo pateikimas .

Susisiekite su sertifikacijos įstaiga ir pagal šios įstaigos reikalavimus
pateikite reikiamą informaciją apie savo įmonę. Pagal šią informaciją
sertifikacijos įstaiga pateiks savo sertifikavimo sąlygų pasiūlymą.

b) Sertifikavimo sutarties sudarymas

.

Remdamasi įmonės pateikta informacija, sertifikacijos įstaiga įvertins savo
galimybes ir pateiks vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinės
priežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikacijos
įstaiga reikės pasirašyti atitinkamą sutartį.

.

c) I sertifikavimo etapas: pirminė sistemos analizė

.

I etape auditoriai analizuoja (dažniausiai – remdamiesi dokumentais,
kokybės sistemos vadovu ir procedūrų aprašais) įmonės vadybos sistemą. Ši
analizė atliekama arba įmonėje, arba sertifikacijos įstaigos biure.
Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, kurioje, jei randami nurodomi
vadybos sistemos trūkumai. Įmonė turi padaryti būtinus sistemos keitimus
dar iki II etapo audito.

d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas
(sertifikacinis auditas)

Auditas nuodugniai tiria, kaip veikia vadybos sistema. Procedūros trukmė
priklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugų
teikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų. Rastos neatitiktys
užfiksuojamos. Aptariami koregavimo veiksmai, kuriuos turėtų atlikti įmonė,
ir jų įgyvendinimo patikrinimo būdas. Neatitikčių koregavimo veiksmų
įgyvendinimą patikrina auditoriai dar prieš išduodami sertifikatą.

.

e) Sertifikavimas .

Pašalinus visas sertifikacinio audito metu rastus trūkumus, sertifikacijos
įstaiga išduoda vadybos sistemos atitikties patvirtinimo sertifikatą. Jis
galioja trejus metus, jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė.

.

f) Priežiūra .

Siekdama įsitikinti, kad Jūsų įmonės vadybos sistemos būklė gera ir
tebeatitinka pasirinktojo standarto reikalavimus, sertifikacijos įstaiga ne
rečiau kaip kartą per metus atliks periodinius priežiūros vizitus. Jie iš
esmės panašūs į sertifikacinį auditą, tik trunka trumpiau ir tikrinama tik
atitinkama kokybės sistemos dalis. .

g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas)

.

Įmonės pageidavimu po trejų metų sertifikacijos įstaiga atliks sertifikato
atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybos
sistemos įvertinimas, tačiau jis jau būna trumpesnis negu sertifikacinis
auditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejus
metus, bei atliekama įprastinė periodinė priežiūra.
3. Kodėl įmonės diegia ISO 9000 kokybės sistemas?

.

Dauguma įmonių ISO 9000 kokybės sistemas diegia dėl dviejų priežasčių:

1) Marketinginės priežastys: Darbas su užsienio užsakovais. Eksportas.
Prestižas. Kliento pasitikėjimas.

2) Vidinės priežastys: Vidinė tvarka įmonėje. Reali mūsų veiklos kokybė.
Aiškus darbų, pareigų pasidalijimas. Optimalesni procesai, mažiau
„stumdymosi“, dubliavimosi, „bereikalingų judesių“. Galimybė reorganizuoti
tam tikrus procesus. Efektyvesnis valdymas. Mažesni kaštai.

3.1. ISO 9000 kokybės sistemos privalumai jūsų firmai

Pardavimas

ISO 9000 sertifikatas – stipri marketingo priemone. Tinkamai
panaudojus tai reklamoje, galima laimėti nemažai naujų užsakymų. Be to,
esant dideliam pasirinkimui, klientai renkasi kokybiškesnius produktus ir
paslaugas tiekiančias įmones.

Įvaizdis

Natūraliai, gavę sertifikatą, Jūs pradedate priklausyti aukštesnei
įmonių klasei. Šiandien Lietuvoje tik keli šimtai įmonių gali pasidžiaugti
tuo, kad dirba pagal tarptautinius ISO 9001 standartų reikalavimus. Tai –
stipriausios įmonės savo sektoriuose.

Stambūs užsakovai
.

Kaip žinome, stambūs klientai tiekėjais renkasi patikimas ir
kokybiškai dirbančias firmas. ISO 9001 sertifikatas – pakankamai svarus
įrodymas, kad Jūs tokie ir esate.

Galimybe išlaikyti ar pakelti kainas

.

Šiuo metu pastebima tendencija pasirinkti gal ir brangesnę, bet
kokybiškesnę prekę. ISO 9001 sertifikatas padeda išlaikyti ar net padidinti
kainas ir sėkmingai realizuoti savo produkciją.

Eksportas ir darbas su užsienio partneriais

.

Norint dirbti su Vakarais, įdiegta įmonėje ISO 9001 kokybės
sistema – stiprus privalumas. Tai ir iliustracija, kad mūsų įmonės darbas
atitinka tarptautinius standartus ir reali galimybė parduoti savo
produkciją. Yra įprastas dalykas ISO sertifikuotoms įmonėms pirkti iš ISO
sertifikuotų tiekėjų.

Produktai ir kaštai .

Jūsų produktai/paslaugos bus aukštesnės kokybės. Efektyvaus valdymo
pasėkoje sumažės operaciniai kaštai. Efektyvios pirkimo sistemos dėka,
būsite užtikrinti, kad gaunate žaliavas ar tiekiamus produktus/paslaugas
aukštesnės kokybės.

Dalyvavimas konkursuose .

Ne visi konkursai jau būna laimėti prieš juos paskelbiant.
Tikruose konkursuose komisija atsargiai sveria kiekvieno tiekėjo pasiūlymo
pliusus ir minusus. Praktika parodė, kad ISO 9001 sertifikatas ne tik yra
svarus argumentas dėl mūsų darbo kokybės, bet ir atsveria žemesnes
konkurentų siūlomas kainas.

Jūsų klientams .

Lengviau pasirinkti: aukštas kokybės įvertinimas leidžia Jūsų
įmonę pasirinkti iš daugybės rinkoje egzistuojančių tiekėjų. Pasitikėjimas
įmone: klientai gali labiau pasitikėti įmonės produktais ir darbo kokybe.
Objektyvus įrodymas – nepriklausomų ekspertų patvirtintas, aukštas darbo
kokybės įvertinimas. Realus kliento poreikių patenkinimas. Darbas realiai
labiau atitinka klientų poreikius, nes kokybės sistema pagal ISO standartus
pirmiausiai orientuota į klientų poreikių užtikrinimą.

Jūsų firmos darbuotojams .

Aiškiau suprantami firmos tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtos
pareigybes, procesai, darbai, problemines situacijos. Mažiau
streso ir maišaties darbe, kiekvienas žino darbus bei ko iš jo tikimasi.
Sutrumpėja naujų darbuotojų adaptacija darbe. Aukštesnė darbo moralė,
teigiamos nuostatos, pagerėja bendra firmos kultūra. Atsiranda tvarka
darbuose, viskas yra susisteminta ir „sudėliota į lentynas“.

Verslo perspektyva ir palankios diegimo sąlygos

Didėjantys reikalavimai rinkoje. Galimybė išsiskirti iš
konkurentų. Judėjimo į ES tendencijos. Dabar labai palankus momentas.

Palankios sąlygos diegimui vidutinėse ir mažose įmonėse

Tai lanksčios ir mobilios įmonės. Greiti sprendimai. Minimali
biurokratija. Operatyvus darbas. Greita reakcija į rinkos pokyčius. Aiškus
darbo procesai. Geranoriškumas ir patogumas diegiant KVS. Akivaizdus
poveikis rezultatui. Patogus KVS valdymas, kontrolė, koregavimas.

4. Kokybės įrodymas ar formalumas ?

.
Formalūs standartai .

ISO 9000 standartas specialistams kelia nemažai abejonių. Anot
bendrovės „Sidabrinis tinklas“, šįmet pelniusios Nacionalinį kokybės prizą,
vadovo Andriaus Dienio, daugiausiai problemų kėlė 1994 m. ISO 9000 versija.
Naujoji versija, kuri jau pradėta diegti, gerokai atitaisyta, liko mažiau
biurokratizmo. Dar visai neseniai būdavo deramai įforminama dokumentacija,
apmokomas personalas. Kartais tai reikalaudavo tūkstančių puslapių
dokumentacijos, reikalingos tik formaliam kokybės sistemos sertifikatui
gauti. .

Jis teigė, jog standartai kartais lieka formalumais, bendrovės
siekia kokybės sertifikato dėl paties fakto, o ne norėdamos diegti naujus
kokybės elementus. Įvairios organizacijos ne tik įgyja formalias kokybės
valdymo sistemas, bet ir nustoja toliau tobulėti, siekti aukštesnio
įvertinimo.

Kauno technologijos universiteto Kokybės vadybos katedros vedėjas
prof. Povilas Vanagas taip pat pastebėjo, kad, prieš prisiderinant prie ISO
standartų, verslininkams tekdavo užpildyti daugybę dokumentų. „Kiekvieną
smulkmeną tekdavo aprašyti“, – teigė katedros vedėjas.

Ilgą laiką ISO standartai buvo taikomi daugiau vidinių įmonės sąlygų
gerinimui, svarbiausias asmuo – klientas, jo poreikiai buvo primiršti.
Todėl, anot A.Dienio, firmos, gaminusios ne itin kokybišką produkciją, be
didesnių sunkumų galėjo gauti kokybės sertifikatą.

Biurokratiniai mastai

.

A.Dienys taip pat minėjo didelio biurokratizmo pavojų vertinant
kokybę. „Dažniausiai dokumentacijos gausa tik trukdo teisiniam kokybės
vertinimui“, – sakė A.Dienys.

Beje, kai kurių prekių sertifikavimo atveju kyla ir daugiau neaiškumų.
Perėjimas iš GOST sistemos prie Europos standartų sukelia tam tikrų
problemų. Dažniausiai nesutampantys reikalavimai tik pablogina importuotojų
ir pardavėjų verslą. .

Jau aiškėja tendencija, kad Vakarų šalių organizacijos išreiškia
nepasitenkinimą „per lengvu“ poreikiu turėti vadybos sistemą kaip realiai
veikiantį reiškinį, o ne su „instrukcija ir pažymėjimu“. Todėl vadybos
sistemos kūrimas dėl sertifikato yra tik darbo ir finansinių išteklių
švaistymas. „Gauti sertifikatą nėra taip sunku. Sudėtingiau pademonstruoti,
kad kokybės standartų laikomasi visą periodą“, – sakė A.Dienys. Jo
tvirtinimu, sunku nuslėpti duomenis nuo kasmetinio priežiūros audito.

Klientų spaudimas .

Kol kas sertifikavimas Lietuvoje iš esmės yra savanoriškas. Nors ir
pasitaiko pavienių spaudimų iš klientų pusės įdiegti ISO standartus. Tačiau
Europos Sąjungoje kai kurioms sritims kokybės sertifikatas yra privalomas.
P.Vanagas įsitikinęs, kad ne visos įmonės gali atskirti esamus ISO kokybės
standartus nuo buvusiųjų. „Nemažai mūsų įmonių vadovų pernelyg pasitiki
savimi. Jiems atrodo, kad jie apie kokybę viską žino“.Antra
vertus, pats sertifikavimas yra gamintojo produkto savybių patvirtinimas
kitos institucijos. Sertifikacijos įstaiga turėtų būti itin kompetentinga,
kad galėtų pati įsitikinti, jog gamintojų deklaruojami duomenys atitinka
tikrovę. Taip pat privalo užtikrinti nepriklausomumą, kad neturėtų paskatų
sąmoningai iškreipti bandymų rezultatus vienų ar kitų gamintojų atžvilgiu.
Net ir įvykdžius visas sąlygas, anot specialistų, sertifikatas netampa
prekės kokybės garantija, o tik liudijimu, kad patikrinti gaminio
pavyzdžiai atitinka deklaruojamas savybes.

.

Beje, kokybės standartų taikymas buvo pradėtas karinėje pramonėje
6-ajame dešimtmetyje. Tuomet pradėti taikyti aukšti kokybės reikalavimai
karinei įrangai.

Tarifo neapibrėžtumas

Kai kurie rinkos ekspertai įžvelgia dar vieną kokybės vertinimo
problemą. Sertifikato užsakovas iš esmės neturi pasirinkimo ir yra
priverstas mokėti tiek, kiek sertifikuotojas paprašo. Be to, kiekvieną
prekę reikia sertifikuoti atskirai, o mokėti – proporcingai.

Sertifikavimo kaštai tampa periodiški,
nes patys sertifikatai išduodami vidutiniškai kas 3 metai.

Anot „Sidabrinio tinklo“ vadovo, daugiausiai lėšų kainuoja ne pati
sertifikacija, o įmonės paruošimas šiam procesui.

.

Iškyla ir kita sertifikavimo problema. Lietuvos sertifikacijos
įstaigos dažnai reikalauja sudaryti sąlygas leisti patikrinti gamybos
sąlygas. O tai reiškia, kad gamintojas turi įsileisti į gamybos padalinius
bei laboratorijas. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su komercinėmis
paslaptimis. Tačiau kol kas apie „pramoninį šnipinėjimą“ kalbama puse lūpų.

A.Dienys mano, kad kompanija, norinti save reklamuoti, duomenis
skelbia viešai arba per Nacionalinės vertybinių popierių biržos duomenų
bazę. Tai susiję su buhalteriniais duomenimis, tuo tarpu technologinis
pažangumas vilioja konkurentus sužinoti daugiau. „Iš vienos pusės,
tikrintojas iš tiesų sužino nemažai apie firmą, tačiau tokiu būdu didinamas
pasitikėjimas kompanija“, – kalbėjo verslininkas A.Dienys.

.

Gali įvairiai interpretuoti

.

Taip pat pastebėta, jog diegiant kokybės valdymo sistemą, atitinkančią
ISO 9000 serijos standartą, yra galimybė varijuoti jį interpretuojant.
Kokybės vadybos specialistai įsitikinę, kad organizacijos turi įvairių
galimybių interpretuoti standartą kaip joms patinka. Dar daugiau, minėta ir
tai, jog ISO 9000 serijos standartas „sukausto organizacijų iniciatyvą
tobulinti kokybę“.

Specialistai priėjo išvadą, kad „įdiegta standartizuota kokybės sistema nei
teoriškai, nei praktiškai nesuteikia organizacijai to, kas vadinama
konkurenciniu pranašumu dėl kokybės“.

Svarbus švietimo aspektas .

“Verslininkai turi suprasti, kas yra kokybės valdymas ir kaip jį reikia
diegti“ , – teigė kokybės prizo laimėtojas.

.

“Mes dažnai net nežinom, ką civilizuotas pasaulis vartoja. Todėl
reikia būti gerai apsišvietusiam bei žinoti pasaulinius kokybės metodus“, –
tvirtino P.Vanagas.

Kokybės vadybos Katedros vedėjas mano, kad vakariečiai jau
supranta, jog apie kokybę sprendžia tik vartotojas. Tačiau lietuvio
verslininko mąstysenoje dažnai svarbesnę vietą užima produkto kūrėjo
statusas – jei produktą sukūrė dizaineris, vadinasi, jis jau yra
kokybiškas.

Lietuvoje nėra statistikos, kiek šalyje investuojama į produkto kokybę.
1996 m. buvo sukurta Nacionalinės kokybės programa. Programai vykdyti iš
pradžių niekas pinigų neskyrė. Tačiau įsteigti kokybės prizai šiek tiek
pajudino kokybės valdymo vandenis.

“Kokybės standartas nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti“, –
įsitikinęs P.Vanagas.

II. Išvados

Norint gaminti ir teikti vartotojui kokybišką produktą, būtina ne tik
žinoti rinkos poreikius, turėti atitinkamą kvalifikaciją turinčių
specialistų. Svarbu išlaikyti atitinkamą kokybės ir kainos santykį bei
organizacijoje sukurti ir užtikrinti kokybės vadybos sistemą.

ISO 9000 serijos standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir
kokybės užtikrinimą, yra įdiegti tūkstančiuose gamybos bei paslaugų įmonių
daugiau nei 90 valstybių ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. ISO 9000
serija, viena sėkmingiausių standartų serijų Tarptautinės standartizacijos
organizacijos ISO – International Organization for Standardization –
istorijoje, labai paplito.

ISO 9000 serijos standartuose pateikiami tarptautiniu susitarimu
pagrįstos pažangios vadybos praktikos principai. Svarbiausias šių standartų
tikslas – rekomenduoti organizacijai, kaip turi būti sukurta rezultatyvi ir
efektyvi kokybės vadybos sistema, kuri funkcionuodama skatintų įmonę nuolat
tobulėti. ISO 9004 standarte pateikiamos rekomendacijos, kokia turi būti
kokybės vadyba bei kokybės sistemų sudedamosios dalys.

1994 m. ISO 9000 leidimas apėmė tris kokybės užtikrinimo modelius – ISO
9001, ISO 9002 ir ISO 9003, pagal kuriuos galėjo būti audituojama kokybės
sistema, kad būtų patikrinta standartų atitiktis. 2000 m. versijoje visi
šie trys standartai apjungiami į vieną ISO 9001 standartą. Tam, kad
užtikrinti procesų valdymo rezultatyvumą, yra atliekami trijų tipų auditai.
Įmonė organizuoja vidaus auditus. Ji gali pakviesti savo klientus audituoti
kokybės sistemą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus produktus
ar teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba tenkinti jų poreikius.

Įmonė gali kreiptis į nepriklausomą kokybės vadybos sistemų
sertifikavimo įstaigą, siekdama gauti atitikties sertifikatą. Ši galimybė
tapo itin populiari, nes užtikrina nepriklausomą tyrimą. Ji padeda išvengti
daugybės įmonės klientų auditų bei sumažinti jų dažnumą ir trukmę.
Sertifikatas taip pat padeda sukurti įmonės – patikimos verslo partnerės –
įvaizdį potencialiems klientams, ypač kai tokia partnerystė yra nauja abiem
šalims arba kai partneriai yra toli vienas nuo kito geografijos prasme
(pavyzdžiui, kai yra tik eksporto-importo ryšiai).

Kai kuriose šalyse yra privalomi vyriausybės ar savivaldos institucijų
reikalavimai pasirašyti sutartis tik su tomis įmonėmis, kurios turi ISO
9000 atitikties sertifikatus.Yra gamybos sferų, kuriose būtina, kad tiekėjų
įmonės kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9000 serijos standartų
reikalavimus. Kliento kompanija gali tikrinti atitiktį pati arba gali
reikalauti, kad tiekėjas turėtų ISO 9000 atitikties sertifikatą, išduotą
nepriklausomos sertifikacijos įstaigos.

III. Literatūra

1.) Casimir C. Barczyk „Visuotinės kokybės vadyba“ Vilnius 1999

2.) Š. Abramavičius „ISO 9000 serijos standartų bei visuotinės kokybės
vadybos santykio problema ir konkurencinis pranašumas“, Organizacijų
vadyba: sisteminiai tyrimai Nr. 20, VDU Kaunas 2001

3.) http://alpha.lsd.lt/lt/lstsert/vad_sist.htm

Leave a Comment