kokybės vadybos sistemos “x” firmoje analizė

TURINYS

ĮŽANGA 2
1. KOKYBĖS STANDARTAI 3
2. KOKYBĖS VADYBOS PRINCIPAI 5
3. ISO 9000 KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS 7
4. REIKALAVIMAI KOKYBĖS VADYBOS SISTEMAI 10
4.1 Bendrieji kokybės vadybos sistemos reikalavimai 10
4.2 Reikalavimai dokumentacijai 11
5. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS DIEGIMAS 12
6. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS SERTIFIKAVIMAS 14
7. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS “X” FIRMOJE ANALIZĖ 16
7.1 Trumpas įmonės pristatymas 16
7.2 Įmonės kokybės politika 17
7.3 Įmonės kokybės sistemos sukūrimas ir įdiegimas 18
IŠVADOS 20ĮŽANGA
Kiekvienoje įmonėje veikia vienokia ar kitokia valdymo/vadybos sistema, apimanti svarbiausius tvarkomos srities (pvz., kokybės, aplinkos apsaugos ir kt.) aspektus. Tokios sistemos suteikia pasitikėjimo įmonės sugebėjimais patenkinti verslo partnerių reikalavimus ir pasiekti norimų rezultatų, mažina problemų atsiradimo riziką.
Stiprėjant ekonomikos globalizacijai, vis didesnį vaidmenį vaidina geras verslo partnerių ir r kitų suinteresuotų šalių tarpusavio supratimas bei pasitikėjimas. Lietuvos įmonės, užmegzdamos verslo ryšius su Europos Sąjungos ir kitų šalių kompanijomis, susiduria su reikalavimu turėti įdiegtas ir sertifikuotas ISO 9000 kokybės ir kitas vadybos sistemas.
Žinomų ir tarptautiniu mastu pripažįstamų metodų taikymas įvairiose verslo, taip pat ir vadybos, srityse – viena iš pagrindinių prielaidų, didinančių tarpusavio pasitikėjimą verslo santykiuose. Tokių metodų reikalavimai ar rekomendacijos išdėstomos įvairiuose standartuose – pramonės šakų, nacionaliniuose, regioniniuose, tarptautiniuose. Taikant plačiai pripažintą standartą gaminiams ar kitoms veiklos sritims, lengviau įveikti netarifines pr rekybos kliūtis.
Šiame kursiniame darbe apžvelgsiu dažniausiai verslo praktikoje naudojamą vadybos sistemą (ISO 9000) ir svarbiausius jos įdiegimo aspektus. Detaliau bus aptarti tokie klausimai kaip kokybės vadybos principai; kokybės vadybos sistemos ir jų vaidmuo, užtikrinant sistemingą įmonės kasdieninės veiklos tvarkymą ir tobulinimą; ko

okybės vadybos sistemų standartų reikalavimai; vadybos sistemų sertifikavimas. Taip pat darbe bus analizuojama ne tik kokybės vadybos sistemų teorinė pusė, bet taip pat ir pasirinktos įmonės praktinė patirtis diegiant ją. Taigi pasirinkta įmonė ir jos kokybės vadybos sistemos analizė bus šio kursinio darbo tyrimo objektas. Rašant darbą buvo naudojama literatūra ir duomenų šaltiniai, nurodyti kursinio darbo pabaigoje.1. KOKYBĖS STANDARTAI
Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių, paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Kokybė – turimųjų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis . Verslo klientus domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai priklauso nuo taikomų kokybės vadybos me etodų. Norint užtikrinti tinkamą prekių bei paslaugų kokybę, įmonėse diegiami standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą. Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintas įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje (SD P ISO/IEC Guide 2: Standartizacija ir su ja susijusi veikla).
Gaminiams, produktams ir paslaugoms įmonės gali taikyti Lietuvos standartus (LST) arba rengti įmonės standartus (ĮST). Įmonės standarto rengimo būtinumą nustato jį rengianti įmonė. Lietuvai si
iekiant įsijungti į tarptautinę ir Europos rinką, įmonių veikloje pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos standartams, kurie yra priimti, remiantis tarptautiniais ir Europos standartais.
Lietuvos standartų projektus rengia tam tikros veiklos srities Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetai, o tvirtina Lietuvos standartizacijos departamentas. Lietuvos standartai rengiami pagal standartų programą, kuri sudaroma ir tvirtinama Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. Pagrindinius nacionalinės standartizacijos tikslus ir principus, Lietuvos standartų rengimo ir taikymo tvarką, standartų ir techninių reglamentų ryšį reglamentuoja Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas. Įmonės standartus ir jų keitimus tvirtina gaminanti gaminius arba teikianti paslaugas įmonė. Galiojančiais laikomi tie gaminių ir paslaugų įmonės standartai, kurie yra įregistruoti Lietuvos standartizacijos departamente.
Lietuvoje standartai pasirenkami taikyti savanoriškai, išskyrus atvejus, kai galiojantys Lietuvoje teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrą veiklos sritį, nurodo, kad toje veiklos srityje konkretų Lietuvos standartą arba jo dalį taikyti privalu. Subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį Lietuvos standartams, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi.
Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleista serija normų, reglamentuojančių kokybės sistemų įvairiose veiklos srityse įgyvendinimo reikalavimus, vadinama ISO 9000. Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas. Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertų organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikia akcentuoti, kad ISO 9000 standartų ta
aikymas ir įmonės kokybės sistemos sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams, paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus. Plačiau apie kokybės vadybos sistemų sertifikavimą panagrinėsiu kitame skyriuje.2. KOKYBĖS VADYBOS PRINCIPAI
Neretai įmonės, užmegzdamos verslo ryšius su Europos Sąjungos ir kitų šalių kompanijomis, susiduria su reikalavimu turėti įdiegtą ir sertifikuotą ISO 9000 kokybės vadybos sistemą. Kokybės vadybos sistema skirta organizacijos veilklai, susijusiai su kokybe, nukrepti ir valdyti. Šioje kursinio temos dalyje norėčiau aptarti 8 pagrindinius kokybės vadybos (KV) principus, kurie yra išdėstyti LST EN ISO 9000:2001 standarte. Kokybės vadyba – koordinuoti veiksmai, kreipiantys ir valdantys organizacijos veiklą, susijusią su kokybe1. Kiekviena įmonė, nepriklausomai ar ji gamina ar teikia paslaugas, norėdama gerinti savo veiklos rezultatus ir tobulėti, vadovaujasi šiais principais:
1. Orientavimasis į klientą. Įmonė priklauso nuo klientų, todėl ji turi suprasti jų esamus ir būsimus poreikius, tenkinti jų reikalavimus ir st
tengtis viršyti jų lūkesčius. Viso to nauda :
o Lanksčiau reaguojant į rinkos pokyčius gaunamas didesnis pelnas ir įgyjama didesnė rinkos dalis;
o Padidėja klientų lojalumas ir ilgalaikio bendradarbiavimo galimybės;
o Įmonės resursai naudojami efektyviau siekiant padidinti klientų pasitenkinimą.
2. Lyderystė. Lyderiai nustato bendrus įmonės tikslus ir veiklos kryptį. Jie turi sukurti vidaus aplinką, kurioje visi darbuotojai būtų įtraukti į įmonės tikslų siekimą. Nauda:
o Žmonės supranta ir yra labiau motyvuoti siekiant organizacijos tikslų;
o Darbuotojų veikla vertinama, lyginama ir vykdoma remiantis vieningais principais;
o Nesusipratimai tarp organizacijos lygmenų minimizuojami.
3. Darbuotojų įtraukimas. Visų lygių darbuotojai yra įmonės pagrindas ir visiškas jų įtraukimas į veiklą leidžia panaudoti darbuotojų sugebėjimus įmonės naudai. Nauda:
o Motyvuoti, pasišventę ir pilnai į darbą įtraukti darbuotojai;
o Išradingumas ir kūrybingumas skiriamas firmos tikslams pasiekti;
o Darbuotojų atsakomybė savo pačių veikloje;
o Darbuotojų norėjimas dalyvauti ir prisidėti prie nuolatinio tobulėjimo.
4. Procesinis požiūris. Norimas rezultatas pasiekiamas daug efektyviau, kai veikla ir su ja susiję ištekliai valdomi kaip procesas. Nauda:
o Efektyviau panaudojant išteklius sumažėja kainos ir sutrumpėja darbo atlikimo ciklas;
o Tobulesni, brandesni ir labiau nuspėjami rezultatai;
o Išryškinamos ir iškeliamos tobulinimo galimybės.
5. Sisteminis požiūris į vadybą. Tarpusavyje susijusių procesų identifikavimas bei supratimas kaip sistemos ir jų, kaip sistemos, vadyba padeda gerinti įmonės rezultatyvumą ir efektyvumą, siekiant tikslų. Nauda:
o Procesų, kurie geriausiai padės pasiekti trokštamą rezultatą, integracija ir suderinimas;
o Sugebėjimas sutelkti pastangas pagrindiniams procesams;
o Pasitikėjimo užtikrinimas šalių tarpe vardan įmonės efektyvumo.
6. Nuolatinis gerinimas. Nuolatinis bendrų įmonės veiklos rezultatų gerinimas turėtų būti pastovus įmonės tikslas. Nauda:
o Veiklos pranašumas, įgytas dėka patobulintų įmonės galimybių;
o Tobulinimo uždavinių paskirstymas įmonės strateginių tikslų pasiekimui visuose įmonės lygmenyse;
o Lankstumas greitai reaguoti į naujas galimybes.
7. Faktais pagrįstų sprendimų priėmimas. Rezultatyvūs sprendimai yra grindžiami duomenų ir informacijos analize. Nauda:
o Sprendimai priimami remiantis objektyvia informacija;
o Didesnė galimybė parodyti padarytų sprendimų efektyvumą pasitelkiant duomenų įrašus;
o Išaugusi galimybė apžvelgti, apsvarstyti nuomones bei sprendimus.
8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėju. Įmonė ir tiekėjai yra priklausomi vieni nuo kitų ir abipusiai naudingi ryšiai abiem šalims padeda didinti vertės sukūrimo galimybę. Nauda:
o Padidėja galimybė sukurti pridedamąją vertę abejom šalims;
o Lankstumas ir greitis realizuojant bendrą atsakomybę prieš rinkos reikalavimus ir kliento poreikius bei lūkesčius;
o Kaštų ir išteklių optimizavimas.
Kad vadovavimas organizacijai ir jos veiklai būtų sėkmingas, jis turi būti sistemingas ir skaidrus, o organizacijos veikla – kryptinga. Tai galima pasiekti laikantis šių pagrindinių kokybės vadybos p.rincipų.3. ISO 9000 KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS
Vienas iš įmonės gerovės užtikrinimo veiksnių – nuolatinis sugebėjimas tenkinti užsakovų poreikius, teikiant kokybiškus ir reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas (toliau – produktai). Įmonės sugebėjimus šiuo požiūriu galima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų tobulinti įmonės veiklą kokybės gerinimo srityje.
Iš kitos pusės, verslo klientus domina įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Kiekvienas užsakovas nori būti tikras, kad gaus tai, dėl ko susitarė. Todėl renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris didele dalimi priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų. Šiuo metu bene plačiausiai paplitę tarptautiniuose ISO 9000 standartuose aprašyti kokybės vadybos metodai. Tai metodai, kurių dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įrodyti savo galimybes tai padaryti.
ISO 9000 serijos standartuose išdėstyti kokybės vadybos sistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybos rekomendacijos.
Įmonė, norėdama gauti kokybės vadybos sistemos sertifikatą, pirmiausia turėtų susipažinti su ISO standartuose išdėstytais reikalavimais ir rekomendacijomis ir nuspręsti, ar jie priimtini įmonei, ar atitinka jos vadybos kultūros principus ar bent jau vadybos plėtros strategiją.
Norėčiau pateikti pagrindinius ISO 9000 serijos standartus, kuriais naudojausi rašydama kursinį darbą, ir kuriais įmonės turėtų vadovautis diegdamos kokybės vadybos sistemas savo organizacijoje. Šie standartai Lietuvoje išleisti su žymenimis LST EN ISO 900x:2001, kurie reiškia, kad Lietuvos standartas atitinka analogišką Europos ir tarptautinį standartą.:
ISO 9000:2000 kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir terminai bei apibrėžimai. Šiame standarte aprašomi kokybės vadybos sistemų pagrindai ir apibrėžti kokybės vadybos sistemų terminai.
ISO 9001:2000 kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai. Šiame standarte nustatyti kokybės vadybos sistemų reikalavimai, leidžiantys įmonei įrodyti savo sugebėjimus tiekti nuolat produktus, atitinkančius kliento poreikius.
ISO 9004:2000 kokybės vadybos sistemos. Veikimo gerinimo rekomendacijos. Šiame standarte pateikiamos rekomendacijos kaip didinti kokybės vadybos sistemų rezultatyvumą ir efektyvumą. Standarto paskirtis – organizacijos veiklos gerinimas ir klientų bei kitų suinteresuotų šalių poreikių tenkinimo didinimas.
Kokybės vadybos standartų struktūrą sudaro tokios pagrindinės dalys:
· Kokybės vadybos sistemos reikalavimai;
· Vadovybės pareigos;
· Išteklių vadyba;
· Produkto realizavimas;
· Matavimai, analizė ir gerinimas.
Atskiruose standartų skyriuose išdėstytos rekomendacijos ir reikalavimai suformuoja vientisą kokybės vadybos sistemą, kurios modelis pavaizduotas 1 paveiksle. Schemoje pateiktas kokybės vadyvos sistemos bendrasis procesų tarpusavio sąveikos modelis bendrais bruožais taip pat atspindi kai kuriuos iš aštuonių kokybės vadybos principų (orientacija į klientą, lyderiavimas, procesų, sistemos, faktais pagrįstų sprendimų, nuolatinio gerinimo).

1 pav. ISO 9000:2000 kokybės vadybos sistemos modelio schema

Plačios rodyklės vidurinime rate vaizduoja sistemos pagrindinių elementų sąveiką: vadovybės atsakomybės (ISO 9001:2000, 5 skyrius), apimančios įmonės vadovybės kompetencijai priskiriamų kokybės nuostatų organizacijoje formavimą ir jų įgyvendinimo užtikrinimą, išteklių vadybos (6 skyrius), apimančios išteklių poreikio kokybei pasiekti nustatymą ir aprūpinimą atitinkamais ištekliais, ir toliau – tų išteklių naudojimą vykdant produkto realizavimo procesus (7 skyrius) – kliento poreikių ir lūkesčių nustatymą, jų pavertimą konkrečiais reikalavimais, pagal kuriuos gaminamas ir pateikiamas klientą patenkinantis produktas. Paskutinis šio rato etapas – matavimai, analizė ir gerinimas (8 skyrius) teikia informaciją apie produkto ir procesų atitikimą, kliento patenkinimą ir kitą informaciją apie pro.cesus. Ratas baigiasi ties vadovybės pareigomis (5 skyrius), tarp kurių yra ir kokybės vadybos sistemos analizė bei sistemos gerinimo inicijavimas. Rato atšaka į viršų – į nuolatinį kokybės vadybos sistemos gerinimą – vaizduoja, kad remiantis turima informacija apie sistemos veikimą, reikia nuolat didinti jos rezultatyvumą.
Kitas ratas (klientas ir jo reikalavimai – gavinys – produkto realizavimas – produktas/rezultatas – klientas ir jo patenkinimas – analizė – vadovybės pareigos – klientas) vaizduoja klientų (ir kitų suinteresuotų šalių) vaidmens svarbą. Šis vaidmuo nėra ribojamas vien įeitinių reikalavimų nustatymu. Grįžtamoji informacija iš klientų (ir kitų suinteresuotų šalių) yra ypač svarbi nustatant gerinimo poreikį ir galimybes.
Pagrindiniuose ISO 9000 standartuose pateiktos labai apibendrintai išdėstytos rekomendacijos ir reikalavimai kokybės vadybos sistemoms (kadangi jos gali būti naudojamos bet kurioje pramonės, verslo, ūkio srityje). Tačiau standartuose nepateikta konkrečių būdų ir priemonių kokybės vadybos sistemai įgyvendinti. Kiekviena įmonė turi pasirinkti sau priimtiniausius sistemos įgyvendinimo būdus ir pritaikyti juos savo veiklos pobūdžiui ir specifikai.4. REIKALAVIMAI KOKYBĖS VADYBOS SISTEMAI
4.1 Bendrieji kokybės vadybos sistemos reikalavimai
Naujoje standartų redakcijoje vietoje anksčiau buvusių ISO 9001/9002/9003 įvestas naujas ISO 9001 standartas. Pats ISO 9001:2000 standartas yra dokumentas, kuriame nurodomi reikalavimai kokybės vadybos sistemai. Svarbu žinoti, kad ISO 9001:2000 sertifikatas nereiškia aukštos įmonės gaminamų produktų arba paslaugų kokybės. Sertifikatas liudija, kad įmonė stabiliai teikia produktus arba paslaugas, atitinkančius kliento ir teisinius reikalavimus. Tai yra, įmonėje vykstantys procesai, darantys įtaką kokybei, atitinka standarto reikalavimus. Pagal standarto reikalavimus, įdiegta kokybės vadybos sistema užtikrina, kad kliento reikalavimai bus vykdomi nuo užsakymo gavimo momento iki projektavimo, gamybos, sandėliavimo ir produkto pristatymo klientui. Svarbu žinoti, kad ISO 9001:2000 standartas nereikalauja kokybės vadybos sistemos sertifikavimo. Tačiau įmonės gautas ISO 9001:2000 sertifikatas gali būti pateikiamas kaip formalus įrodymas, kad įmonėje gaminami produktai arba teikiamos paslaugos nuolatos atitinka kliento lūkesčius. Organizacija turi sukurti, įforminti dokumentais, įgyvendinti ir prižiūrėti kokybės vadybos sistemą ir nuolat gerinti jos rezultatyvumą pagal šio standarto reikalavimus. Yra išskiriami 6 pagrindiniai reikalavimai kokybės vadybos sistemai:
1) identifikuoti kokybės vadybos sistemai reikalingus procesus ir nustatyti jų tenkinimą organizacijoje;
2) apibrėžti šių procesų seką ir jų sąveiką;
3) apibrėžti rezultatyvų procesų veikimą bei valdymą užtikrinančius kriterijus ir metodus;
4) užtikrinti, kad bus gaunami procesų veikimui ir monitoringui būtini ištekliai ir informacija;
5) stebėti, matuoti ir analizuoti šiuos procesus;
6) įgyvendinti, planuotiems rezultatams pasiekti ir procesams nuolat gerinti reikalingus veiksmus.4.2 Reikalavimai dokumentacijai
Šiame standarte taip pat yra pateikiami bendri reikalavimai dokumentacijai. Kokybės vadybos sistemos dokumentuose turi būti pateikta:
1) kokybės politika ir kokybės tikslai;
2) kokybės vadovas;
3) šiuo tarptautiniu standartu reikalaujamos dokumentais įformintos procedūros;
4) rezultatyvų procesų planavimą, vyksmą ir valdymą užtikrinantys dokumentai;
5) šiuo tarptautiniu standartu reikalaujami įrašai.
Tai vienas iš didžiausių ir sudėtingiausių ISO 9001 kokybės sistemos diegimo etapų. Dokumentavimas įgalina perduoti informaciją apie ketinimus ir užtikrinti veiksmų nuoseklumą. Jo taikymas prisideda prie:
· vartotojo reikalavimų ir kokybės gerinimo atitikties pasiekimo;
· tinkamo mokymo užtikrinimo;
· pakartojamumo ir atsekamumo;
· tikslų pasiekimo objektyvaus įrodymo;
· kokybės vadybos sistemos rezultatyvumo ir nuolatinio tinkamumo įvertinimo.
Kokybės sistemos dokumentų struktūrą galima atvaizduoti piramidės forma (5 pav.). Piramidė rodo, kaip judant žemesniojo organizacinio lygio link, didėja dokumentų sudėtingumas ir detalių gausa juose.

5 pav. Kokybės sistemos dokumentacijos struktūra

A lygmuo – Kokybės vadovas: aprašoma kokybės vadybos sistema pagal paskelbtą kokybės politiką ir tikslus;
B lygmuo – Kokybės vadybos sistemos procedūros: aprašomi susiję procesai ir veiklos, reikalingi tam, kad būtų įdiegta kokybės vadybos sistema;
C lygmuo – Darbo instrukcijos ir kiti kokybės vadybos sistemos dokumentai: susideda iš išsamių darbo dokumentų.
Taigi aptarus bendrus reikalavimus kokybės vadybos sistemai ir dokumentacijai reikėtų pereiti, prie pagrindinio etapo – KVS diegimo.5. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS DIEGIMAS
Jeigu aptarti principai ir vadybos sistemos modelis įmonei yra priimti, galima svarstyti galimybes įdiegti vadybos sistemą pagal ISO 9001 reikalavimus. Toliau trumpai aprašysiu pagrindinius žingsnius, diegiant kokybės vadybos sistemą arba pertvarkant esamą sistemą pagal ISO 9000 serijos standartus.
Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto reikalavimus, būtina skirti nemaža laiko ir pastangų. Be kita ko, tam būtinas aiškus įmonės vadovų bei savininkų apsisprendimas. Praktika rodo, kad priklausomai nuo įmonės dydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitų veiksnių, sistemos įdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5-2 metų.
Kokybės vadybos sistema turi būti diegiama pagal tokią diegimo veiksmų seką:
a) įmonės vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą
Kadangi sistemos įdiegimas reikalauja tam tikrų išteklių, trunka ne vieną mėnesį, apima visą įmonę, todėl reikia, kad įmonės vadovybė priimtų oficialų sprendimą dėl projekto įgyvendinimo ir įsipareigotų tam skirti reikiamą dėmesį.
b) projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas
Kadangi sistema apima visą įmonę, visus jos padalinius, sėkmingam projekto įgyvendinimui turi būti sudaryta koordinacinė grupė, kuri rūpintųsi projekto įgyvendinimu nuo pradžios iki pabaigos. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupės, kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus.
c) kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas
Kadangi kokybės vadybos sistema iš esmės yra organizacinių priemonių visuma, valdanti vidaus veiklą, susijusią su kokybe, todėl ji yra neatsiejama nuo visų lygmenų įmonės darbuotojų. Norint juos įtraukti į ISO 9000 projekto įgyvendinimą ir užtikrinti projekto sėkmę, labai svarbu tinkamai mokyti visus darbuotojus, kad jie išmanytų ir teisingai suprastų kokybės vadybos sistemų principus ir ISO 9000 standartų reikalavimus. Šis etapas yra vienas iš savrbiausių – tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemos pamatas. Kokybės vadybos princiapi turi būti paaiškinti kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Kai kurie darbuotojai turės būti mokomi tam tikrų metodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentų rengimas ir valdymas, kokybės sistemos auditas ir kt.).
d) esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) kokybės sistemos įdiegimo veiksmų plano sudarymas
Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės sistema, todėl, siekiant išvengti “dviračio išradinėjimo”, pirmiausia reikia susipažinti su visais esamais su kokybe susijusiais procesais, jų tarpusavio sąsajomis ir sąveika. Palyginus gautus rezultatus su ISO 9001 standarto reikalavimais nustatoma, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatomi reikalingi atlikti darbai, nurodomi terminai, paskiriami atsakingi darbuotojai.
e)kokybės sistemos kūrimas (įskaitant dokumentų įforminimą)
Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai ir įforminami kokybės sistemos dokumentai (kokybės vadovas, procedūros ir kiti).
f)sistemos veikimo įvadinis laikotarpis
Nustačius kokybės sistemos procesus, įforminus kokybės vadybos sistemos dokumentus, reikia laiko, kad prie naujos ar pertvarkytos sistemos priprastų visi darbuotojai. Per šį laikotarpį darbuotojai supažindinami su nauja tvarka, procedūromis, reikalavimais.
g)vidaus auditas ir koregavimo veiksmai
Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto reikalavimus, reikia periodiškai atlikti vidaus auditą (tai vienas iš standarto reikalavimų). Auditas dažniausiai atliekamas pačios įmonės jėgomis. Vidaus audito tikslas – įvertinti, ar kokybės sistema tinkamai įdiegta, ar laikomasi nustatytų procedūrų, ar ji atitinka standarto reikalavimus ir yra veiksminga. Radus trūkumų, nustatomos ir šalinamos jų priežastys. Taip užtikrinamas kokybės sistemos įgyvendinimas.
h)vadovybės analizė ir sistemos tobulinimas
Įdiegus sistemą, įmonės vadovybė, remia.si surinkta informacija, privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir jos rezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus.
Įmonės, diegiančios vadybos sistemas, į pagalbą gali pasitelkti konsultacines įstaigas, kurios padeda greičiau ir efektyviau įgyvendinti kokybės vadybos sistemos diegimo projektą. Neretai įmonės, įdiegusios kokybės vadybos sistemą, pageidauja, kad ji būtų sertifikuota. Truputį plačiau apie kokybės vadybos sistemų sertifikavimą aptarsiu sekančiame skyriuje.6. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS SERTIFIKAVIMAS
Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamas įvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybės sistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000 standarto reikalavimus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sertifikuojama tik pagal auksčiau nurodytus ISO 9000 serijos standartus, kuriuose išdėstyti reikalavimai kokybės sistemoms (kituose standartuose pateikti tik paaiškinimai arba rekomendacijos).
Sistemas vertina ir sertifikatus išduoda sertifikavimo įstaiga – nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide 62) veikiančios organizacijos. Tokių įstaigų nepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama šias įstaigas akredituojant ir joms išduodant sertifikatus. Tokios akredituotos įstaigos, vertindamos įmonės vadybos sistemas, sertifikatuose, šalia savo įstaigos ženklo, deda ir akreditacijos įstaigos ženklą, kuris patvirtina, kad sertifikatas išduotas laikantis visų sertifikavimo taisyklių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, sertifikavimo įstaiga neturi teisės padėti įmonei diegti kokybės sistemos ar ją konsultuoti, nes po to ta pati įstaiga, atlikdama kokybės sistemos vertinimą, pažeistų nešališkumo principą.
Renkantis sertifikavimo įstaigą, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į tai, ar ji yra akredituota, kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitose šalyse. Sertifikavimo įstaigos vardas ir jos išduotas sertifikatas gali būti svarbūs esamiems ar naujiems įmonės klientams, vertinant įmonėje įdiegtą vadybos kokybės sistemą.
Toliau trumpai apžvelgsiu pagrindinias kokybės vadybos sistemos sertifikavimo procedūras ir etapus:
a) Paklausimo pateikimas. Pasirinkus sertifikavimo įstaigą, pagal jos reikalavimus pateikiama reikiama informacija apie įmonę.
b) Sertifikavimo sutarties sudarymas. Remdamasi gauta informacija ir įvertindama savo galimybes, sertifikavimo įstaiga peteikia sertifikavimo sąlygų pasiūlymą, kuris apima vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinės priežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikavimo įstaiga pasirašoma sutartis.
c) I sertifikavimo etapas: pirminė sistemos analizė. pirmame etape, remdamiesi dokumentais (vadybos sistemos vadovu ir procedūrų aprašais), sertifikavimo įstaigos auditoriai analizuoja įmonės vadybos sistemą. Analizės, kuri atliekama įmonėje arba sertifikavimo įstaigos biure, metu siekiama nustatyti, ar įmonės vadybos sistema iš tikrųjų tenkina pasirinktojo standarto reikalavimus. Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, nurodant vadybos sistemos trūkumus (jeigu tokių randama). Įmonė įsipareigoja padaryti būtinus sistemos pakeitimus dar iki II etapo audito, kurio metu patikrinama, ar pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai.
d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas (sertifikavimo auditas). Šiame etape nuodugniai tiriami įmonės vadybos sistemos veikla. Audito trukmė labiausiai priklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugų teikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų. Audito metu nustatytos atitiktys užfiksuojamos, aptariami jų koregavimo veiksmai ir nustatomas jų įgyvendinimo patikimumo būdas. Dar prieš išduodant sertifikatą neatitikčių koregavimo veiksmų įgyvendinimą patikrina auditoriai.
e) Sertifikavimas. Pašalinus visus sertifikavimo audito metu rastus neatitikimus, setifikavimo įstaiga išduoda vadybos sistemos atitikimo patvirtinimo sertifikatą. Jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė, sertifikatas galioja trejus metus.
f) Priežiūra. Siekdama įsitikinti, kad įmonės vadybos sistemos būklė yra gera ir laikomasi pasirinktojo standarto reikalavimų, sertifikavimo įstaiga ne rečiau kaip per metus atlieka periodinius priežiūros vizitus. Jie iš esmės panašūs į sertifikavimo auditą, tačiau trunka trumpiau ir patikrinama tik tam tikra kokybės sistemos dalis.
g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas). Įmonei pageidaujant, po trejų metų sertifikavimo įstaiga atlieka sertifikato atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekam.as pakartotinis visos vadybos sistemos įvertinimas, tačiau jis būna trumpesnis negu sertifikavimo auditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejus metus. Sertifikato galiojimo laikotarpiu atliekama įprastinė periodinė priežiūra.7. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS “X” FIRMOJE ANALIZĖ
Taigi, šiek tiek išanalizavus teorinę kokybės vadybos sistemos pusę, norėčiau pereiti prie praktinės dalies. Šio kursinio tikslui buvo pasirinkta uždara akcinė bendrovė, užsiimanti masyvios medienos baldų plokščių ir natūralios medienos korpusinių baldų gamyba. Kadangi bendrovės vadovas norėjo anonimiškumo, todėl firmos pavadinimas toliau bus UAB “X”.7.1 Trumpas įmonės pristatymas
UAB “X” įkurta 1996 metais. Ji pradėjo savo veiklą kaip masyvios beržo ir ąžuolo medienos baldų plokščių gamintoja ir eksportuotoja. Per šį laiką buvo sėkmingai išplėtotas verslas vakarų Europos, Skandinavijos, Š. Amerikos ir Japonijos rinkose. Sėkminga rinkodara ir klientų atsiliepimai lėmė šiai įmonei didžiulę sėkmę. Taip pat buvo pastebėta didelė paklausa baigtinei medienos produkcijai. Šios aplinkybės paskatino įmonę pradėti natūralios medienos korpusinių baldų gamybą. Tam tikslui 2003 metais buvo atidarytas atskiras padalinys. Viso to dėka įmonė tapo viena iš dinamiškiausių ir greičiausiai augančių Libra Group1 kompanijų.
Įmonės veiklos pradžioje dirbo 140 darbuotojų, tačiau išplėtus veiklą personalo skaičius beveik padvigubėjo ir šiuo metu joje dirba jau 273 darbuotojų. Yra suformuota hierarchinė firmos valdymo struktūra (1 priedas), kurioje pateikiami ryšiai tarp įmonės skyrių ir darbuotojų, jų atsiskaitomybė ir pavaldumas. Metinė apyvarta įmonėje – 22 milijonai litų per metus. UAB “X” turi vienintelį padalinį Lietuvoje, kuris randasi Elektrėnų savivaldybėje. Bendrovė didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į užsienio šalis. Pagrindinės iš jų: Kanada, Š. Amerika, Japonija, Norvegija, Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Čekija, Šveicarija, Lenkija, Slovakija, Austrija, Slovėnija ir Italija. Stengdamasi atitikti užsakovų reikalavimus, lūkesčius ir poreikius, UAB “X” šiuo metu diegia kokybės vadybos sistemą pagal LST EN ISO 9001:2000 standarto reikalavimus ir FSC2 sertifikatą.
Kokybės siekti padeda įmonės užsibrėžti tikslai, vizija bei misija. Svarbiausia UAB “X” vizija – tapti lokaliai geriausiems, globaliai – tarp geriausių. Pagrindiniai įmonės principai:
1. Mes kuriame geresnį gyvenimą Lietuvoje. Visi kartu. Tada viskas tampa įmanoma.
2. Be mūsų klientų nebūtų ir mūsų pačių. Aukime kartu, spręsdami jų problemas.
3. Asmeninis pavyzdys. Tada galime reikalauti ir iš kitų.
4. Pastovus mokinimasis.
5. Greitis. Dabar jau ne dideli valgo mažus, o greiti valgo lėtus.
Iš karto teisingai ir laiku atliktas darbas, laikantis nustatytų instrukcijų, patenkina klientų ir kitų suinteresuotų šalių norus bei poreikius. Tokiu būdu įmonės tikslai yra sėkmingai įgyvendinami, o procesas vyksta sklandžiai ir efektyviai.7.2 Įmonės kokybės politika
UAB “X” kokybės politikos tikslas – tenkinant vartotojų poreikius, garantuoti stabilią gaminamų produktų kokybę. Ja siekiama diegti kokybės valdymo sistemą pagal ISO 9001 standartų reikalavimus ir vadovautis šiais principais:
· kokybės sistemos įdiegimas ir nuolatinis jos tobulinimas ir gerinimas;
· vartotojų poreikių žinojimas ir tų poreikių kitimo prognozavimas;
· galinčių neigiamai paveikti produktų kokybę priežasčių numatymas ir operatyvus jų šalinimas;
· gamybos technologijos tobulinimas, technologijos naujovių diegimas;
· nuolatinis ir sisteminis matavimo, kontrolės priemonių atnaujinimas bei modernizavimas;
· nuolatinis visų lygių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas;
· visų bendrovės darbuotojų atsakomybė pagal pareigas ir kompetenciją už savo darbo ir produkcijos kokybę;
· kokybiškų žaliavų ir medžiagų pirkimas;
· efektyvių, garantuojančių produktų savybių išsaugojimą gabenant, priemonių naudojimas.
UAB “X” įsipareigoja: nedaryti technologijos pertvarkymų, galinčių pabloginti produktų kokybę; siekti iš anksto nustatyti galimų nesklandumų priežastis ir išvengti neigiamų pasekmių, naudojant efektyviausius gamybos ir jos valdymo metodus.
Bet kuri veikla ar veiklų visuma, naudojanti išteklius gaviniams paversti produkcija, gali būti nagrinėjama kaip procesas. Kad įmonė funkcionuotų rezultatyviai, ji turi identifikuoti ir valdyti daugelį tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančių procesų. Sisteminis tokių procesų identifikavimas ir valdymas bei jų tarpusavio sąveika apibūdinama kaip „procesinis požiūris“ (2 priedas). Taikant šį požiūrį kokybės vadybos sistemai, pabrėžiama svarba:
· suprasti ir tenkinti reikalavimus;
· nagrinėti procesus pridėtinės vertės atžvilgiu;
· nustatyti procesų eigos ir rezultatyvumo duomenis;
· nuolat gerinti procesus, atlikus jų objektyvius matavimus.7.3 Įmonės kokybės sistemos sukūrimas ir įdiegimas
UAB “X” – tai medienos apdirbimo įmonė, kurioje derinami medienos perdirbimo, baldų gamybos ir realizavimo procesai, įtraukiantys tiek žmones, tiek įrengimus. Šie procesai privalo efektyviai sąveikauti tarpusavyje, įmonei siekiant patenkinti pirkėjų keliamus reikalavimus. Vienas iš įmonės tikslų suteikti savo klientams konkurencinį pranašumą, pasiekiamą tiekiamos produkcijos kokybės užtikrinimu. Analizuojant pirkėjų teikiamą informaciją, produktų kokybės rezultatus šiuo metu yra kuriama kokybės vadybos sistema, skatinanti pastovų gamybos procesų tobulinimą, susiejanti visus verslo ir gamybinius procesus bei pagrįsta komandinio darbo principais. Vadybos sistema – tai sistema apibrėžianti gamybinių ir realizavimo procesų gerinimą ir jų kontrolę. Ši sistema sukuriama ir įdiegiama kaip įrankis, įgalinantis laikytis numatytos politikos ir siekti užsibrėžto tikslo. Įmonės politika kokybės srityje formuojama įmonės vadovybės. Kokybės vadybos sistema numato: kokybės užtikrinimą, kokybės vadybą, kokybės gerinimą.

Kuriant kokybės sistemą tuo pačiu yra formuojamas ir įmonės kokybės vadovas. Kokybės vadovas (Quality Manual) apibrėš kokybės politiką, priemones ir procedūras, kurių pagalba bendrovė siekia užtikrinti savo produktų atitikimą tiek pirkėjų keliamies reikalavimams, tiek vidiniams įmonės tikslams. Šis kokybės vadovas bus skirtas visiems įmonės darbuotojams, pirkėjams bei kitiems suinteresuotiems įmonės veikla asmenims. Vadove bus apibrėžtos politikos kryptys ir procedūros, nustatančios minimalius kokybės reikalavimus, kuriuose atitikti privalo kiekvienas iš įmonės skyrių (padalinių). Minėti reikalavimai sudaromi remiantis pirkėjų pageidavimais bei tarptautinių standartų rekomendacijomis. Kokybės vadovas turės būti periodiškai atnaujinamas, atsižvelgiant į besikeičiančius pirkėjų reikalavimus, taip pat pastoviai tobulinant įmonės kokybės sistemą. Šį kokybės vadovą patvirtins įmonės direktorius, atsakingas už produkcijos kokybę ir patikimumą. Kokybės vadovas yra sudarinėjamas remiantis tarptautiniu standartu ISO 9001.

UAB “X” kokybės vadove aprašoma kokybės politika yra orientuota į pastovų gamybos tobulinimą, siekiant įmonės klientams pateikti aukščiausio lygio sprendimus. Kokybės politiką parengia įmonės valdyba. Ji privalo užtikrinti, kad kokybės politika būtų tiesiogiai susijusi su įmonės tikslais (vizija) taip pat atitiktų įmonės klientų lūkesčius. Valdyba yra atsakinga už kokybės politikos perteikimą ir išaiškinimą visų lygių įmonės darbuotojams, atsižvelgiant į jų vietą ir vaidmenį įmonės kokybės valdyme. Įmonės vadybininkai, atsakingi už kokybės užtikrinimą, sudaro savo skyrių verslo planus ir numato organizacinius tikslus, atsižvelgdami į kokybės politikoje apibrėžtas kokybės vadybos kryptis. Siekdami efektyvaus darbo atlikimo įmonės darbuotojai turi aiškiai suvokti savo vaidmenį ir atsakomybę įmonės veikloje, tam įmonėje naudojamos organizacijos struktūrinės schemos, visos organizacijos, skyriaus, gamybos etapo lygiuose, darbo aprašymai, kuriuose kiekvienam specialistui nurodomi bendri darbo reikalavimai, nustatomi metiniai tikslai konkrečios užduotims ar atsakomybėms einamiesiems metams.

Svarbią vietą kokybės vadove užima dokumentacija ir duomenų kontrolė. Visi kritiniai įmonės veiklos procesai yra dokumentuojami, su jais susiejamos darbo instrukcijos. Įmonės veikloje yra svarbu reguliariai atnaujinti dokumentuotą medžiagą ir sekti, kad gamybiniuose procesuose būtų naudojamos tik paskutinės versijos darbo instrukcijos. Dokumentacijos papildymo ir atnaujimo metu, įvertinami įvykę pokyčiai, darbuotojams užsiimantiems dokumentacija suteikiama visa reikalinga informacija apie proceso pasikeitimus. Įmonėje yra kuriama sistema, kurios pagalba vyksta pastovi dokumentų kontrolė, užtikrinanti jog visas įmonės personalas dirba pagal naujausias instrukcijas ir reglamentus.
Įmonės produkcijos kokybė, visų pirma priklauso nuo įmonei tiekiamų žaliavų kokybės, todėl kokybės vadove apibrėžiamas tiekėjų valdymas. Pagal įmonėje ku.riamą sistemą tiekėjai yra skatinami gerinti savo produkcijos kokybę. Periodiškai atliekami gaunamos žaliavos patikrinimai, tiriamos medžiagos, tikrinama dokumentacija. Įvertinus tiekėjo galimybes ilgą laiką tiekti reikiamos kokybės žaliavą, bus sumažinami ar nutraukiami jos patikrinimai.IŠVADOS
Pastovus gaminamos produkcijos kokybės ir techninio lygio kėlimas tai viena iš svarbiausių gamybos efektyvumo augimo prielaidų. Tokioje srityje kaip medienos perdirbimas stebima glaudi visų elementų integracija, ko pasekoje išvengiama antrarūšių gaminių, kurie gali būti nekokybiškai suprojektuoti ir pagaminti. Tam įtakos turi ir šiuolaikinis mokslinio – techninio vystymosi lygis, kuris sugriežtino gaminių ir jų sudėtinių komponentų kokybės bei techninio lygio reikalavimus.
Lietuvoje šiuolaikinės vadybos sistemos pradėtos naudoti apie 1990-1992 metus. Kaip ir kitur pasaulyje, pirmiausia pradėtos diegti ir sertifikuoti ISO 9000 kokybės vadybos sistemos. Be abejo, tai lėmė Vakarų rinkų diktuojamos sąlygos, kadangi ten šios sistemos buvo plačiai taikomos kau prieš dešimtmetį. Neoficialiais duomenimis, 2002 m. pradžioje Lietuvoje pagal ISO 9000 standartus buvo sertifikuota apie 200-250 įvairaus dydžio ir įvairių pramonės sričių įmonių. Šis skaičius nuolat auga.
Įmonės, kurios turi arba siekia susirasti klientų ar verslo partnerių Europos Sąjungoje bei kitose šalyse, turėtų labai rimtai apsvarstyti kokybės vadybos sistemos diegimo ir sertifikavimo klausimą. Tai ypač aktualu sudėtingus produktus gaminančioms ir dideliais kiekiais parduodančioms įmonėsm. Paprastai potencialūs užsienio klientai domisi, ar įmonė turi įdiegtą ir sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, arba toks kriterijus būna įtrauktas į prekių ar paslaugų tiekimo konkurso sąlygas. Tačiau ir vietos rinkoje laipsniškai ima ryškėti sertifikuotų vadybos sistemų privalumai. ISO 9000 sertifikatas suteikia pranašumo rinkodaros srityje, bet dar retai naudojamas verslo santykiuose.
Šiame kursiniame darbe analizuojamos UAB “X” kokybės vadybos sistema orientuota į pastovų gamybos procesų tobulinimą bei numatytos kokybės politikos ir užsibrėžto tikslo siekimą. Ši įmonė perdirba medieną ir gamina baldus bei jų dalis, kuriuos užsako didelės ir žinomos Vakarų kompanijos. Savo šalyse, spaudžiamos visuomenės, tokios kompanijos turi laikytis socialinio atsakingumo principų, nesvarbu, kur būtų pagaminti jų parduodami gaminiai. Todėl mano pasirinkta bendrovė, ieškodama potencialių užsakovų, galėtų tapti patrauklesne, jei įrodytų, kad laikosi tų pačių principų, kokių reikalaujama Vakarų šalyse, ir turi sertifikuotą kokybės vadybos sistemą.
Taigi norėčiau prieiti prie išvados, jog visais atvejais, svarstant kurios nors vadybos sistemos diegimo pagal standarto reikalavimus galimybę arba pradedant taikyti kurį nors kokybės vadybos metodą, pirmiausia būtina gerai išanalizuoti ir suprasti tos sistemos teikiamas galimubes, nes tik vidinė įmonės vadovybės ir jos darbuotojų motyvacija leis pradėti ir sėkmingai užbaigti atitinkamos vadybos sistemos diegimo projektą ir pasinaudoti tokių sistemų teikiamais privalumais.

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. A.Sakalas ir kt. Pramonės įmonių vadyba // Technologija, Kaunas 2000;
2. A.Jurkauskas Visuotinės kokybės vadyba // Technologija, Kaunas 2003;
3. P. Balaišis, R. Broniukaitis Produkcijos kokybės kontrolė // Vilnius, 1985;
4. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai (ISO 9000:2000);
5. Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2000);
6. Kokybės vadybos sistemos. Veiklos gerinimas. Rekomendacijos (ISO 9004:2000);
7. Kokybės vadybos sistemos dokumentų rengimo vadovas (tpt ISO/TR 10013:2001);
8. Kokybės vadybos sistemos // Business Grain (2005 kovo mėn.). Prieiga per internetą http://www.businessgrain.lt/lt/services/Iso/
9. Kas yra ISO? // Tauragės verslo informacinis centras (2005 kovo mėn.). prieiga per internetą http://www.tbic.lt/index.php?lang=lt&gr=00&id=1&news_id=67
10. ISO 9001 // I.R.S. konsultantai (2005 bal. mėn.). Prieiga per internetą http://www.irs.lt/iso9001.html
11. Guidance on the Documentation Requirements of ISO 9001:2000 // International Organization of Standardization (2005 bal. mėn.). Prieiga per internetą http://www.iso.org/iso/en/iso9000-14000/iso9000/2000rev7.html
12. ISO 9001:2000 .Kokybės vadybos sistemų sertifikavimas // BVQI (2005 bal. mėn.). Prieiga per internetą http://www.bvqi.lt/?pid=016

1 Priedas. UAB “X” darbuotojų struktūra

2 Priedas. Kokybės vadybos sistemos procesų sąveika

Leave a Comment