Visuotinė kokybė

Turinys

1. Įvadas 3
2. Visuotinės kokybės vadybos raida ir samprata 4
3. ISO 90001 kokybės sistemų principai 7
4. Tarptautiniai komerciniai matų vienetai 10
5. Išvados 13
6. Literatūra 14

Visuotinės kokybės vadybos kontrolinis darbas

1 variantas

Įvadas

Kiekvienam vartotojui prekės, paslaugos kokybė visada buvo vienas svarbiausių faktorių. Didėjant prekių ir paslaugų apyvartai, plečiantis mainams tarp atskirų valstybių ir kontinentų, kokybės klausimas dar labiau aktualėja ir mūsų laikais. Kad apsaugoti vartotoją nuo nekokybiškos produkcijos kuriami valstybiniai ir tarpvalstybiniai standartai, įvairūs reikalavimai. Užfiksuoti reikalavimai prekei ir paslaugai atspindi kurio nors periodo padėtį. Bet kartais standartai yra nespėjami keisti vis spartėjančiame technikos progrese.
Kita pusė, kuuri domina visus gamintojus: kaip pasiekti, kad kokybės reikalai būtų nuolat dėmesio centre. Šie dalykai priklauso nuo kiekvienos konkrečios įmonės darbuotojų darbinės veiklos, juk kiekvienai veiklai darbuotojai yra mokomi. O jeigu galima mokyti profesijos dalykų, tai galima mokyti ir bendrųjų dalykų, o tokiems bendriems dalykams priklauso kokybės vadyba.
Prekes kokybę lemia daug įvairių dalykų – tai ir mokymas, ir darbuotojų tarpusavio santykiai, ir gamybos proceso organizavimas. Šį visuma būdų, priemonių, kurie lemia pastovų kokybės palaikymą ir bandoma nagrinėti kol kas dar naujoje disciplinoje – visuotinėje kokybės vadyboje.

1. Visuotinės kokybės vadybos raida ir samprata

Mokslininkais įrodyta, kad žmonės sugebėjo pasigaminti pirmąjį įrankį prieš 1.7 milijoną metų. Tada ir atsirado kokybės sąvoka. O prieš 10 000 metų prasidėjo produktų mainai ir tada atsirado sąnaudų koncepcija.
20 – ojo amžiaus pradžioje, besivystant masinei gaminių ga

amybai ir atsirandant vis daugiau tarpusavyje konkuruojančių įmonių, gaminančių tos pačios paskirties gaminius, susidarė aplinkybės, skatinančios gerinti gaminių kokybę, mažinti savikainą, didinti gamybos našumą. Didėjo poreikis metodų ir priemonių, užtikrinančių gaminių kokybę. Tam buvo pasitelkta matematinė statistika, pagrįsta tikimybių teorija. Buvo suprasta, kad užtikrinti gaminių patenkančių į rinką kokybę, būtina įvesti gaminių kokybės inspektavimą pačioje įmonėje.
Gaminio kokybė priklauso nuo daugelio faktorių, kurie turi atsitiktinį charakterį, todėl galutinio produkto kokybė taip pat įgauna atsitiktinį charakterį. Tam, kad analizuoti tokį procesą, būtina taikyti matematinės statistikos metodus.
Pirmasis tyrėjas, kuris pasiūlė statistinius metodus naudoti gaminių kokybei inspektuoti, buvo Valteris Ševartas ( Walter A. Shevart, 1891 – 1967 ). Tai buvo statistikas, dirbęs Belo laboratorijoje 1920-1930 m. tarpsnyje. Jo parašyta knyga ,, Ekonominė pagamintų gaminių kokybės kontrolė“ ( The Ekonomic Control of Quality off manufactured Products ) statistikų buvo pripažintas kaip žymus įnašas į pastangas pagamintų gaminių kokybei gerinti. V. Ševartas tvirtino, kad jog bet kuriame gamybos etape egzistuoja nuokrypiai, kitimai, kurie gali būti suprasti per paprastus statistinius įrankius, tokius kaip atranka bei tikimybių analizė. Ševartas tikino, kad darbo procesas gali būti kontroliuojamas apibrėžiant, kada procesas turėtų būti paliktas be įsikišimo ir kada turėtų būti įsikišama. Jis išrado ,,Kontrolės grafiką“, kad galima būtų sekti konkrečios proceso grandies veikimą laike, kartu suteikiant darbininkui galimybę stebėti savo da
arbo kokybę bei numatyti, kada matuojami parametrai gali viršyti ribas.
Garvin‘o knygoje ,,Kokybės vadyba“ kokybės vadybos raida JAV apibendrinama keliais etapais:
18-19 amžiuje, kai gamyba vyko meistrų dirbtuvėlėse, už kokybę buvo atsakingi patys meistrai. Ir tik 19 a., kai gamyboje buvo pradėti naudoti įvairūs šablonai, kokybė pradėta kontroliuoti didesniu tikslumu.
F. teiloras pirmas darbo organizavimo problema iš laboratorinių tyrimų stadijos perkėlė į įmones ir savo parengtus metodus pritaikė gamybinėms sąlygoms.
Galbūt pirmasis savo įmonėse praktišką kokybės valdymo panaudojo ir tobulino H. Fordas. Henrio Fordo įmonėse uždarbis buvo didesnis už vidutinį uždarbį analogiškose Amerikos įmonėse. 1914 m. H. Fordas įvėdė 8 val. Darbo dieną. Be to, įmonėse buvo sudarytos geros darbo sąlygos. O tai labai atsiliepė įmonės kilimui.
1951 m. Juran‘as pirmą kartą pasiūlė kokybės sąnaudų koncepciją.
1956 m. Feigenbaum‘as pasiūlė visuotinės kokybės valdymo (angl.: total quality control) koncepciją.
1957 m. buvo sukurti įrengimų veikimo patikimumo nustatymo metodai. 1961-62 m. Martin kompanijoje, gaminančios raketas JAV armijai, buvo sukurta filosofiją ,,be defektų“. Dėl šios raidos buvo toli pažengta kokybės vadyboje, bet požiūris į kokybę išliko ,,neigiamas“ – tai kažkas, kas gali pakenkti kompanijai, jei į tai nebus kreipiama dėmesio.
JAV 8 dešimtmetyje kokybe susidomėta įmonės vadovų lygiu dėl kelių priežasčių:
Pirma, iškilo reali japonų produktų konkurencijos grėsmė kokybės srityje.
Vystėsi vartotojų judėjimas prieš blogos kokybės produkciją.
Įvairios vy
yriausybinės institucijos pradėjo kontroliuoti JAV įmonių produkcijos kokybę. Dėl to pakito kokybės samprata – kokybė apibrėžiama lyginant ją su konkurentų produkcijos kokybe, o ne atitikimu vidiniams standartams.
Kiekvienas kokybės vadybos raidos etapas perėmė iš prieš tai buvusio etapo pasiekimus. Vis daugiau ir daugiau atsirado būtinų sąlygų pasiekti pasaulinio lygio kokybę, ir šių pasiekimų visuma 10 dešimtmetyje buvo pavadinta visuotinės kokybės vadyba, bet nesutariama, kokie pagrindiniai elementai sudaro visuotinės kokybės vadybą. Juran‘o manymu, pats tinkamiausias VKV sudarančių elementų sąrašas yra sukurtas Nacionalinio standartų ir technologijos instituto, naudojamas renkant Malcolm Baldrige nacionalinio apdovanojimo – MBNQA (įsteigtas 1987 m.) prizininkas.
MBNQA ir EFQM modelių palyginimas pateiktas lentelėje:
MBNQA ir EFQM modelių palyginimas

EQA MBNQA
Sritys Kriterijai Sritys Kriterijai
Priežastys Vadovavimas Stimulas Vadovavimas

Žmonių valdymas Sistema Žmogiškųjų išteklių vystymas ir valdymas

Politika ir strategija Strateginis planavimas

Ištekliai Informacija ir analizė

Procesai Procesų valdymas
Rezultatai Žmonių pasitenkinimas –

Vartotojų pasitenkinimas Tikslas Orientacija į vartotojus ir vartotojų pasitenkinimas

Įtaka visuomenei –

Verslo rezultatai Pažangos matavimai Verslo rezultatai

Shiba mano, kad visuotinės kokybės vadyba vis dar yra besivystanti sistema. Taigi dešimtojo dešimtmečio visuotinės kokybės vadyba skiriasi nuo devintojo dešimtmečio. Tai atspindi ir Europos kokybės vadybos fondo EFOM modelyje, kuris taikomas Europos kokybės apdovanojimo prizininkams išaiškinti. Užsienio literatūroje dažnai sutinkami prieštaravimai tarp kokybės vadybos koncepcijų dėl kelių priežasčių. Yra keletas kokybės vadybos koncepcijų ir neapibrėžiama kurie vadovaujamasi. Dabartinės kokybės vadybos ap

pibrėžimas geriausiai atspindimas EFQM modelyje, nors pato kokybės vadyba nuolat evoliucionuoja konkurencinėje aplinkoje.
Tarpukario Lietuvoje Kauno Universitete Profesoriumi Šimkumi irgi pradėta dėstyti vadybos pagrindus. Vadybos mokslo pagyvėjimas susijęs su Vytauto Andriaus Graičiūno veikla. Jis pirmasis pasaulyje įrodė optimalų vadovo pavaldinių skaičių. Jis išaiškino, kad tarp vadovo ir pavaldinio yra 3 rūšių ryšiai: asmeniniai, grupiniai ir kryžminiai tarp pavaldinių. Pavaldinių skaičius, didėjant šių ryšių skaičiui, didėja geometrine progresija ir, pasiekus tam tikrą pavaldinių skaičių, vadovo darbas tampa neveiksmingas. Jo nuomone, ši riba yra 6 pavaldiniai. Graičiūno išvesta pavaldinių skaičiavimo matematikos formulė įtraukta į pasaulinę vadybos enciklopediją.
Dabar Lietuvoje galima pastebėti aktyvų vadybos mokslo vystymąsi: naujausi vadybos mokslo pasiekimai analizuojami, diegiami praktikoje. Didelis dėmesys Lietuvoje skiriamas visuotinei kokybės vadybai, jos analizei bei įdiegimui Lietuvos įmonėse bei organizacijose.
Supratimas apie kokybės vadyba taip pat nėra vienareikšmis kaip ir pati kokybės vadybos sąvoka. Lietuvos standartas LST EN IS08402: kokybės vadyba ir kokybės užtikrinimas kokybės vadybą apibrėžia:
Kokybės vadyba – tai bendrosios valdymo funkcijos dalis, nustato kokybės politiką, tikslus ir pareigas bei tam naudoja priemones – kokybės planavimą, kokybės valdymą, kokybės užtikrinimą, kokybės gerinimą, remdamasi kokybės sistema.
Visuotinės kokybės vadyba (VKV) – tai į kokybę orientuotas organizacijos vadovavimo būdas, pagrįstas visų jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės, tenkinant klientą ir naudos visiems savo organizacijos nariams bei visuomenei.
Vartodami visiems, atrodo, suprantamas sąvokas, retai susimąstome, ką jos iš tikrųjų reiškia. Viena iš tokių bendrinių sąvokų yra kokybė. Net nereikia gilintis į mokslinius apibrėžimus, kad suabejotum šios sąvokos vienareikšmingumu. Tam pateiksime paplitusį pavyzdį: pabandykit pamąstyti, kaip jus įsivaizduojat kokybišką, pavyzdžiui televizorių. Tikriausiai, kad jūsų apibūdintas televizorius jums bus pats kokybiškiausias, bet šis apibūdinimas gali nesutapti su jūsų draugo. Orientuojantis organizacijai į kokybės vadybą, kokybės apibrėžimas tampa ypač aktualus, nes nuo jo priklauso, kaip kokybės vadyba bus diegiama įmonėje, kokia bus kuriama jos kultūra, kokia įtaka jį turės darbuotojams, netgi nuo to dalinai gali priklausyti įmonės būsima sėkmė.Yra penki, Garvin‘o apibendrinti, požiūriai į kokybę:
• Filosofinių požiūriu kokybiškas produktas turi ,,įgimtą pranašumą“ prieš kitus produktus.
• Produkto kokybė yra vieno ar kito požymio produkte esantys kiekio skirtumai. Bet šiuo požiūriu nėra vienareikšmio ryšio tarp produkto požymio ir kokybės. Dažnai produktai vertinami kaip vienodai kokybiški, nors ir turi skirtingą kiekį įvairių požymių, bet jie yra sukurti skirtinga koncepcija.
• Kokybė vartotojui – tai vartotojų reikalavimų produktui atitikimo lygis. Šiuo atveju produkto kokybė ypač sunkiai nustatoma dėl skirtingo vartotojų skonio ir poreikių.
• Kokybė gamyboje – apibrėžiama kaip ,,atitikimas standartams“. Bet koks nukrypimas nuo normų yra defektas. Projektuojant procesą ir taikant statistinę proceso kontrolę gamybos metu, anksti pastebimi nukrypimai nuo standartų ir tuo būdu išvengiamos tolimesnis broko gaminimas, sumažinamos gamybos sąnaudos. Šio požiūrio trūkumas yra tai, kad neįvertinami rinkos poreikiai.
• Vertės požiūriu produktas yra kokybiškas, jei jis atitinka reikalavimus, o taip pat produktas pagamintas minimaliomis sąnaudomis, todėl kokybės vertinimo subjektyvumas atsiranda nustatant minimalias išlaidas.
Dar labiau požiūris į kokybę struktūrizavo Shiba apibendrinęs kokybės vadybos raida Japonijoje. Kokybė pagal Shiba – tai atitikimas. Pagal požiūrio į kokybę raidos etapą yra keturi atitikimai:
• Standartų atitikimas, t.y. galutinio produkto atitikimas projektuotojo planui. Šio požiūrio trūkumai yra du: požiūris traktuoja, kad kokybė kuriama kontroliuojant; šis požiūris neįvertina rinkos poreikių.
• Naudojimo atitikimas, jis užtikrina rinkos poreikių patenkinimą, šiuo požiūriu jau įvertinami vartotojo poreikiai. Atitikimas naudojimui pasiekiamas naudojant kontrolę – viskas, kas neatitinka naudojimą, turi būti atmesta, be to, šiuo požiūriu neįvertinamos kokybės sąnaudos.

Pagrindinių kokybės ekspertų kokybės apibrėžimai

Kokybės ekspertai Kokybės apibrėžimai
Deming‘as Su kokybę susiję veiksmai turi būti nukreipti į vartotojų dabartinius ir ateities lūkesčius
Juran,as Tinkamumas tikslui ar naudojimui
Feigenbaum‘as Kokybę nusako vartotojai. Apibrėžimo pagrindas yra vartotojo dabartinis patyrimas apie produktą, lyginant su vartotojo reikalavimais jam – išreikštas ar ne, sąmoningais ar juntamais, techniškai išreiškiamais ar subjektyviais – ir nuolat atstovaujantiems pastoviai kintančius tikslus konkurencinėje rinkoje.
Crosby‘s Reikalavimų atitikimas
Amerikos kokybės kontrolės asociacija (ASQC) Kokybė – tai subjektyvi sąvoka, nes kiekvienas individas turi savo kokybės apibrėžimą. Techniniu požiūriu kokybė gali turėti reikšmes: produkto ar paslaugos charakteristikos, kurios atspindi jų sugebėjimą patenkinti vartotojų išreikštus ar numatomus poreikius arba kokybiškus produktus/paslaugas, neturinčių defektų.

• Sąnaudų atitikimas, šiuo požiūriu aukšta kokybė pasiekiama žemomis sąnaudomis. Kokybė jau yra kuriama – norint sumažinti išlaidas, susijusias su bloga kokybe, reikia mažinti neatitikimų skaičių proceso kontrole. Šio požiūrio trūkumas – orientuojantis tik į atitikimą sąnaudoms, nekreipiamas dėmesys į konkurentus – jie gali lengvai nukopijuoti kokybišką produktą.
• Užslėptų reikalavimų atitikimas – tai yra, patenkinti vartotojo poreikius prieš jam įsisąmoninant juos. Trūkumas egzistuoja ne pačiame požiūryje, bet organizacijoje – žlunga tos kompanijos, kurios tobulėja mažesniu greičiu nei jų konkurentės.
Yra daug kokybės apibrėžimų, suformuluotų pagal tai, į ką yra orientuota kokybė:
1. gamybos kokybė
,,Kokybė – tai reikalavimų atitikimas“ – P.B.Crosby
,,Kokybė – yra laipsnis, iki kurio konkurentus produktas atitinka planuotą ar numatytą“ – H.L. Gillmore.
2. vartotojų aptarnavimo kokybė ,,Kokybė yra tinkamumas vartojimui“ – J. M. Jencen
,,Kokybė – yra vartotojų lūkesčių patenkinimas. Kokybės tobulinimo procesas – tai principų, kompanijos politikos, paramos struktūrų bei praktikos kompleksas, sudarytas, siekiant nuolat gerinti mūsų gyvenimo būdo veiksmingumą ir efektyvumą“ – AT&T.
3. produkto kokybė
,,Kokybės skirtumai veda prie skirtumų tam tikrų reikalingų sudėtinių dalių kokybės“ – L. Abbott
,,Kokybė priklauso nuo neįkainojamų atributų, kurie kiekvieną įkainojamo atributo vienetą“ – K. B. Leffler.
4. Vertės kokybė

,,Kokybė reiškia tai, kas geriausia konkretaus vartotojo sąlygoms. Į šias sąlygas įeina: a) naudojimo aktualumas, b) produkto kaina. – A. V. Feigenbaum.
5. abstrakti kokybė
,,Kokybė nėra nei dvasia, nei kūnas, tai – trečias variantas, nepriklausantis nuo kitų dviejų. net jei manysime, kad kokybės apibrėžti neįmanoma, jūs žinote, kas ji yra“. – B. W. Inchman.
Apibendrinus visus apibrėžimus, kokybe galima būtų pavadinti produkto ar paslaugos savybių ir charakteristikų visumą, kuri suteikia galimybę patenkinti pareikštus ar suvokiamus vartotojų ar kitų žmonių, kontaktuojančių su produktu ar paslauga, poreikius.
Visuotinė kokybės vadyba kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu. Apskritai visuotinė kokybės vadyba tai vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir nuolatinių pastangų.

ISO 9001 kokybės sistemų principai

Standartizacija atsirado jau seniais laikais, tik tai nebuvo konkrečiai įvardijama. O matų sistemos buvo jau prieš mūsų erą.
1919 m. buvo įkurta standartizacijos tarnyba Lietuvoje, kuri daugiausia rūpinosi metrologijos klausimais.
Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo buvo įsteigtas standartizacijos departamentas, kurio pareiga buvo kurti nacionalinę standartizacijos sistemą ir atstovauti tarptautinėse organizacijose Lietuvą. Tai sudarė galimybes Europos standartus priimti kaip savus, aišku taip pat rengti pamatinius Lietuvos standartus.
Mes plačiau nagrinėsime ISO 9000 grupės standartus, kadangi mūsų kursas yra visuotinės kokybės vadybos. ISO 9000 sistemos yra prevencinio pobūdžio. Dėmesys sutelkiamas į tai, kad visi darbai iš karto būtų atliekami gerai, stengiamasi užkirsti kelią gaminti nekokybišką produktą. ISO serijos standartuose sukaupta pasaulio kokybės vadybos patirtis, jie yra verčiami į kiekvienos šalies nacionalinę kalbą ir taip plečiasi vartotojų ratas.
Taip pat gali būti vienas iš pagrindinių reikalavimų bendradarbiaujant su kitomis firmomis ir kovojant su konkurentais.
Standartizacijos istorijos apžvalga.

Standartizacijos svarba buvo suprasta dar gilioje senovėje.
2400 m. prieš mūsų erą kiniečiai jau turėjo nustatę penkių matų sistemą. Ilgio matų sistemos vienetu buvo laikomas atstumas tarp dviejų bambuko lazdos mazgų. Šitas nustatytas bambuko lazdos ilgis turėjo skleisti atitinkamą garsą.
Senovės Japonijoje statybos aikštelių dydis buvo matuojamas specialaus dydžio dembliu. Demblio dydis buvo nustatytas sulig suaugusio japono ūgiu. O egiptiečiai statybose naudojo standartinę plytą, kurios matmenys 410 mm* 200mm* 130 mm.
Senovės Romoje jau buvo naudojamas standartinių matmenų vandentiekio vamzdis.
Svarbus žingsnis standartizacijoje buvo žengtas, kai prancūzai pagamino 50 ginklų užraktų, kurie tiko tuo metu visiems gaminamiems šaunamiesiems ginklams. Tai paskatino standartizuoti ir kitus pagrindinius ginklų parametrus.
1845 m. Anglijoje buvo įvesta tvirtinimo sistema. Tuo metu Vokietijoje buvo standartizuota geležinkelio bėgių plotis. 1870 m. visoje Vokietijoje nustatyti vienodi plytos matmenys.
1875 m. Paryžiuje 19 valstybių atstovai įkūrė Tarptautinių matų ir svorių biurą. Bendra matų ir svorių sistema labai padėjo plėtoti tarptautinę prekybą.
1901 m. Didžiojoje Britanijoje buvo įkurtas Techninės standartizacijos komitetas, kurio pagrindu vėliau buvo įsteigta Britanijos standartizacijos asociacija.
1917 m. buvo įkurta Vokietijos nacionalinė standartų įstaigą, 1918 m. – Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos standartų įstaigos.
1919 m. Lietuvoje įkurta standartizacijos tarnyba – Matų, saikų, svarstyklių prabavimo rūmai. Šie rūmai daugiausia rūpinosi metrologijos reikalais. Tuo metu Lietuvos pramonėje buvo laikomasi Vakarų Europos šalių ( daugiausia Vokietijos ) standartų ir normų.
Tarptautinė standartizacijos organizacija

1946 m. Jungtinių tautų Standartizacijos koordinavimo komitetas nutarė įkurti Tarptautinę standartizacijos organizaciją (ISO) – pasaulinę nacionalinių standartų įstaigų sąjungą. Tų pačių metų spalio 24 d. Generalinėje asamblėjoje buvo priimti ISO įstatai, kurie nustatė jos statusą, struktūrą, darbo organizavimo metodus ir funkcijas. Pagal ISO įstatus tikraisiais nariais gali būti nacionalinės standartų įstaigos, jeigu jos laikosi ISO įstatų ir procedūros taisyklių. Vienai valstybei ISO gali atstovauti tik vieną nacionalinė standartų įstaiga.
1996 m. duomenimis, ISO darbe dalyvavo 115 nacionalinių standartų įstaigų, tarp jų 85 tikrieji nariai, 22 nariai korespondentai, 8 nariai abonentai. ISO centro sekretoriatas yra Šveicarijoje, Ženevoje. Pagrindinis ISO tikslas – plėtoti standartizaciją ir su ja susijusią veiklą pasaulyje, kad šalys lengviau galėtų keistis prekėmis ir paslaugomis, t.y. mažinti prekybą stabdančius kliūtis, plėsti bendradarbiavimą intelektualinėje, mokslo, technologijos srityse bei skatinti ekonominį aktyvumą, nustatyti bendras taisykles, tinkančias ir nacionalinei ir tarptautinei standartizacijai, bendradarbiauti su kitomis susidomėjusiomis standartizacija tarptautinėmis organizacijomis. ISO rengia tarptautinius standartus, nustatančius bendrus reikalavimus produktams, bandymų metodams, produktų ženklinimui, laikymui, gabenimui. Šiuo metu yra parengti 10189 ISO standartai. ISO darbas neapima elektronikos ir elektrotechnikos, telekomunikacijų sričių. Šios sritys priklauso Tarptautinei elektrotechnikos komisijai (IEC) ir tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU).
1964 m. ISO Taryboje buvo nutarta įkurti ISO nario kategoriją – narys korespondentas. Nuo 1992 m. Lietuva yra ISO narys korespondentas. Ji gali dalyvauti ISO technikos komitetų darbe su stebėtojo teise ( be balso teisės) gauti už atitinkamą mokestį tarptautinius standartus, informacinę literatūrą.
ISO oficialieji asmenys: prezidentas, viceprezidentas, iždininkas, generalinis sekretorius. ISO savo techninę veiklą įgyvendina per technikos komitetus (TK), kurių yra daugiau kaip 210 ( ne visi TK yra dirbantys, yra vadinamųjų ,,miegančių“ TK, kurie šiuo metu neatlieka jokios veiklos). Jeigu TK veiklos sritis yra plati ir darbų tematika įvairi, steigiami pakomitečiais. Tai sudaro daugiau negu 2750 individualiųjų ryšių. Kiekvienos sri_ties TK ir pakomotiečių veiklai vadovauja, pavedant juos kuruoti nacionalinėms standartų įstaigoms. Sekretoriai ( dabar jų yra 35 valstybėse ) glaudžiai bendradarbiauja su ISO Centro sekretoriatu.
Kitos tarptautinės organizacijos, kaip ir šalys ISO narės gali teikti pasiūlymus dėl naujų ISO standartų rengimo. Kitų tarptautinių organizacijų ryšiai su TK ir pakomitečiais yra skirstomi į A ir b kategorijas.
A – efektyvus bendradarbiavimas, turi teisę dalyvauti diskusijose, susitikimuose.
B – pageidauja gauti tik informaciją.
Šį darbą koordinuoja Vyriausiasis vykdytojas.
ISO centro sekretoriatas koordinuoja ISO veiklą, teikia pagalbą tvirtinant standartus, organizuojant techninį darbą ir priimant sprendimus ISO taryba turi galutinį balsą. Ji turi teisę steigti ir panaikinti TK, teikti rekomendacijas ISO Techninei valdymo valdybai (TMB).
Prie ISO tarybos veikia komitetai. 1952 m. įkurtas Mokslinis standartizacijos principų tyrinėjimo komitetas (STACO – Committee on standartization principles). Šis komitetas padėjo standartizacijos pagrindus, t.y. sutvarkė terminiją. STAC išleido nemažai standartizacijos dokumentų, kaip priimti tarptautinius standartus nacionaliniais, koks turi būti jų žymėjimas. Šiuo metu STACO funkcijas perėmė TMB.
1970 m. įkurtas Atitikties įvertinimo komitetas ( CASCO ), kuris nagrinėja sertifikavimo, atitikties įvertinimo, gaminių sertifikavimo organizavimo klausimus ir rengia standartizacijos dokumentus.
Besivystančioms šalimis rūpinasi 1961 m. įkurtas Besivystančių šalių pagalbos komitetas (DEVCO), jis populiarina standartizaciją besivystančiose šalyse, skatina daugiau šalių domėtis ja, teikia informaciją, kaip spręsti standartizacijos, kokybės valdymo, sertifikavimo klausimus.
1978 m. įkurtas vartotojų teisių gynimo komiteto (COPOLCO) darbas apima tokias sritis, kaip informacijos apie prekes teikimą vartotojui, jo interesų gynimą.
Informacijos sistemų ir paslaugų (INFCO) , įkurto 1969 m., veikla apima standartų ir kitų normatyvinių dokumentų klasifikavimą, indeksavimą, bibliografinės informacijos apie nacionalinius ir tarptautinius standartus pasikeitimą.
ISO 9000
Tai bendrasis, sąlyginis tarptautinių standartų, susijusių su kokybės sistemomis, grupės pavadinimas. Beje, dažniausiai vietoj žodžio grupė, vartojamas žodis serija. Pirmieji penki standartai pasirodė dar 1987 m., 1998 m. pradžioje šią grupę sudarė 21 standartas.
ISO 9001, ISO 9002, ISO 9003 – tai standartų trijulė , kuri dažnai įvardijama vienu pavadinimu – ISO 9000. jie ir išgarsino šią standartų seriją. Tačiau nesusipažinus prieš tai su terminų (ISO 8402), principų (ISO 9004-1) ir rekomendacijų (ISO 9004-1) standartais, šie standartai labai sunkūs ir nesuprantami. Esmė ta, kad jie skirti bet kokiai pramonės šakai ir todėl juose sunku labai apibendrintai suformuluoti kokybės sistemai keliami reikalavimai, kokybės sistema galima įvertinti šių reikalavimų atžvilgiu ir spręsti, ar ji leis tiekėjui tiekti kliento reikalavimus atitinkančius produktus. Šiais trimis standartais nustatomi taip vadinami kokybės užtikrinimo modeliai – minimalūs reikalavimai, kuriuos atitinkanti kokybės sistema suteikia reikiamą pasitikėjimą, kad produktui keliami kokybės reikalavimai bus įvykdyti.
Esminių skirtumų tarp šių trijų standartų nėra. Paplitusi nuomonė, kad ISO 9001 pats griežčiausias, ISO 9002 – vidutiniškas, o ISO – 9003 lengviausias nuo kurio reikia ir pradėti. Tai neteisingas požiūris.
ISO 9001 yra dvidešimt elementų arba ,,kokybės sistemų reikalavimų“, apimančių, be kita ko, produkto projektavimą, tobulinimą, pirkimą, gamybą, įrengimą ir priežiūrą.
ISO 9002 yra 19 elementų arba ,,kokybės sistemų reikalavimų“, apimančių pirkimą, gamybą, įrengimą, priežiūrą. Iš tikrųjų ISO 9002 turi tiksliai tuos pačius ir tokio pat ,,griežtumo“ reikalavimus kaip ir ISO 9001, tik jame nėra reikalavimų, apimančių produkto projektavimą ir tobulinimą. Dėl to galima sakyti, kad ISO 9001 ir ISO 9002 standartuose pateikti vienodo lygio reikalavimai.
ISO 9003 yra 19 elementų arba ,,kokybės sistemos reikalavimų“, apimančių, be kita ko, tik galutinę kontrolę ir bandymas. Kai kurie ISO 9003 reikalavimai apima mažesnę sritį negu reikalavimai, pateikti standartuose ISO 9001 ir ISO 9002. tai yra dėl to, kad kokybės sistema apima tik nedidelę produkto gamybos proceso dalį – galutinę kontrolę ir bandymas – bei rūpinasi tik galutinu produktu.
ISO serijos standartus atitinkančios kokybės sistemos plačiai paplitusios ir toliai plinta pasaulyje, nes šiuose standartuose sukaupta pasaulio kokybės vadybos patirtis, kadangi juos rengia tarptautinė organizacija, kuri vienija labiausiai patyrusios atitinkamų sričių specialistai, taip pat įmonėms įdiegusioms ISO 9000 kokybės sistemas ir tai atitinkamai įrodžius, labiau pasitiki klientai.
Lietuvoje ISO 9000 kokybės sistemos pradėtos diegti maždaug apie 1991 – 1992 metus. Nepatikrintais duomenimis Lietuvoje ISO 9000 kokybės sistemas šiuo metu diegia 50 – 100 įmonių, yra nemažai įmonių , ketinančių jas diegti ateityje, juk rinka, su kuria bandoma užmegzti ryšius, jau pripildyta, ir kokybės klausimai yra vieni iš svarbiausių.

Tarptautiniai komerciniai matų vienetai

Ilgio matavimo vienetai

Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa

Kodas

triraidis Skaitmeninis
Milimetras mm MMT 003
Centimetras cm CMT 004
Decimetras dm DMT 005
Metras m MTR 006
Hektometras hm HMT 017
Kilometras km KMT 008
Megametras Mm MAM 009
Colis(25.4mm) in INH 039
Pėda (0.3048 m) ft FOT 041
Jardas (0.91444 m) yd YRD 043
(Anglų) mylia (1609.344m) mile SMI 045
Jūrmylė (1852 m) n mile NMI 047

Ploto matavimo vienetai

Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Kodas

Triraidis Skaitmeninis
Kvadratinis milimetras
MMK 050
Kvadratinis centimetras
CMK 051
Kvadratinis decimetras
DMK 053
Kvadratinis metras
MTK 055
Kvadratinis kilometras
KMK 061
Aras (100 m) a ARE 109
Dekaaras (10 arų) daa DAA 058
Hektaras ha HAR 059
Kvadratinis colis
INK 071
Kvadratinė pėda
FTK 073
Kvadratinis jardas Yd YDK 075
Akras (4840 yd) acre ACR 077
Kvadratinė mylia
MIK 079

Tūrio matavimo vienetai

Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Kodas

Triraidis Skaitmeninis
Kubinis milimetras
MMQ 110
Kubinis centimetras
CMQ 111
Kubinis decimetras
DMQ 112
Milijonas kubinių metrų
HMQ 159
Mililitras ml MLT 111
Centilitras cl CLT 117
Decilitras dl DLT 118
Litras (1 dm) l arba L LTR 112
Hektolitras hl HLT 122
Megalitras ml MAL 126
Kubinis colis
INQ 131
Kubinė pėda
FTQ 132
Kubinis jardas
YDQ 133
Jungtinės Karalystės skysčių ir sausų medžiagų tūrio matavimo vienetai
Skysčio uncija (28.413 cm) fl oz(UK) OZI 135
Ketvirtis pintos (0,142065 dm) gill (UK) GII 136
Pinta (0,568262 dm) pt (UK) PTI 137
Kvorta (1,136523 dm) qt (UK) QTI 138
Galonas (4,546092 dm) gal (UK) GLI 139
Bušolis (36,36874 dm) bu(UK) BUI 140
Jungtinių Amerikos Valstijų skysčių tūrio matavimo vienetai
Skysčio uncija (29,412 cm) fl oz (US) OZA 141
Ketvirtis pintos (11,8294 cm) gill (US) GIA 142
Skysčio pinta ( 0,473176 dm) llq pt (US) PTL 143
Skysčio kvorta (0,946353 dm) llq qt (US) QTL 144
Skysčio galonas (3,78541 dm) gal (US) GLL 145
Barelis (naftos) (158,967 dm) barrel (US) BLL 146
Jungtinių Amerikos Valstijų sausų medžiagų tūrio matavimo vienetai
Sausų medžiagų pinta (0,55061 dm) dry pt (US) PTD 147
Sausų medžiagų kvorta (1,101221 dm) dry qt (US) QTD 148
Bušelis (35,2391 dm) bu (US) BUA 150
Sausų medžiagų barelis (115,627 dm) bbl (US) BLD 151
Specialūs medienos tūrio matavimo vienetai
Standartas – WSD 152
Kordas (3,63 m) – WCD 153

Specialūs laivininkystės matavimo vienetai

Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Kodas

Triraidis Skaitmeninis
Bruto (registrinė) tona – GRT 181
Neto (registrinė)tona – NTT 182
Laivininkystės tona – SHT 183
Laivo tonažas (registracinėmis tonomis) – DPT 184
Laivo tonažas (metrinėmis tonomis) – CCT 185

Masės (svorio) matavimo vienetai

Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Kodas

Triraidis Skaitmeninis
Miligramas mg MGM 161
Gramas g GRM 163
Hektogramas hg HGM 160
Kilogramas kg KGM 166
Centneris, metrinis (100 kg)
DTN 206
Kvintalas, (metrinis 100 kg) – DTN 206
Decitona – DTN 206
Metrinė tona (1000 kg) – TNE 168
Tona t TNE 168
Kilotona kt KTN 170
Brangakmenių matavimo vienetai
Metrinis karatas (200 mg -2,10 kg) MC CTM 162
Jungtinės Karalystės ir jungtinių Amerikos Valstijų svorio matavimo vienetai
Svaras DB, JAV (0,45359237 kg) lb LBR 186
Uncija DB, JAV (28,3495523 g) oz ONZ 187
Drachma DB (1,771745 g) dr DRI 188
Granas DB, JAV (64,798910 mg) gn GRN 189
Stonas DB (6,350293 kg) st STI 190
Ketvirtis DB (12,700586 kg) qrt QTR 191
Anglų kvintalas DB (45,359237 kg) – CNT 192
Centneris JAV (45,3592 kg) cwt CWA 193
(didysis) centneris DB (50,802345 kg) cwt (UK) CWI 194
Mažoji tona DB, JAV (0,90718474 t) sht STN 195
Didžioji tona DB, JAV (1,0160469 t) lt LTN 196

Pagrindinė tona JAV yra mažoji tona ir jei nepasakyta kitaip, tai tada žodis „tona“ reiškia mažoji tona, o didžioji tona naudojama tik laivininkystėje.

Išvados

Visuotinės kokybės vadyba (VKV) yra pagrindinis bendrovių metodas teikiantis šansų varžybose dėl rinkų, kur vartotojai reikalauja kiek įmanoma geresnės kokybės gaminių ir paslaugų, už kurias jie moka pinigus. Gera kokybės sistema yra gerinimo programos sėkmės garantas.
Nuolatinis kokybės gerinimas yra pagrindinis VKV siekis. Jis rodo ir firmos sugebėjimą atlaikyti konkurenciją. Gerinti reiškia keisti, t.y. judėti iš dabartinės būklės į naują. Firmos turi žinoti ir matuoti silpnąsias savo gaminių, paslaugų ir procesų vietas.
Į kokybės rodiklius kartais neatsižvelgiama, o to labai reikia, kad gerinimo pastangos nenueitų veltui, juk išanalizavus kokybės rodiklius išryškėja ir organizacijos užduotis.

Literatūra:

1. Dikavičius V. Visuotinės kokybės vadyba. – K: technologija, 2003
2. Jurkauskas A. Visuotinės kokybės vadyba. – K: technologija, 2001
3. www.lsd.lt

Leave a Comment