Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO)

VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
ĮMONIŲ EKONOMIKOS KATEDRA

VVA specialybės
Verslo organizavimo specializacijos

Referatas
Tarptautinė standartizacijos organizacija
(The International Organization for Standardization – ISO)

Vilnius, 2001

ĮVADAS

Standartai yra dokumentuoti susitarimai, apimantys technines specifikacijas ar kitus, tiksliai apibrėžtus kriterijus įprastiems atitikimams kaip normos, principai, ar charakteristikų apibrėžimai, reikalingi tam, kad užtikrinti medžiagų, produktų, procesų ir aptarnavimo tikslų atitikimą.
Pavyzdžiui, kreditinių kortelių ir telefono kortelių formatas, kilęs iš ISO tarptautinių standartų, tapo įprastu, kasdieniniu, ir liko tokio standarto, kuris apibrėžia tokią savybę kaip optimalus storis (0,76 mm), tai būdas, leidęs šioms kortelėms plisti tarptautiniu maastu.
Tuo būdu tarptautiniai standartai padeda gamybai gyventi paprasčiau, ir naudinga mums dėl didėjančio prekių ir aptarnavimo patikimumo ir efektyvumo.
Tarptautinė standartizacija prasidėjo elektrotechnikos srityje. Tarptautinė Elektrotechnikos Komisija (TEK) buvo įkurta 1906 metais. Iniciaciniai darbai kitose srityse buvo atlikti Tarptautinės Nacionalinių Standartizavimo Asociacijų Federacijos, kuri buvo įsteigta 1926 metais. Ši Federacija stipriai akcentavo mechaninę inžineriją.
Federacijos veikla nutrūko 1942 metais dėl II-ojo Pasaulinio karo. Vėliau, 1946 metais, Londone delegatai iš 25 šalių nusprendė įkurti naują Tarptautinę organizaciją, kurios tikslas – palengvinti Tarptautinį pramonės standartų suderinimą ir suvienodinimą. Nauja organizacija prradėjo oficialiai funkcionuoti 1947 m. vasario 23 d.
Pirmas ISO standartas buvo išleistas 1951 metais, o jo pavadinimas buvo “Standartinės temperatūros nurodymas pramonės ilgio matų sistemai”.

Tarptautinės standartizacijos organizacijos įkūrimas ir jos esmė

ISO – tai Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (International Organization for Standardization).
ISO yra žodis, kilęs iš gr

raikų k. “isos”, reiškiančio “lygus, vienodas”, ir kuris yra šaknis iš priešdėlio “iso-“ tai atsirado daugelyje terminų, tokiuose kaip “isometric” (lygių matų ar dimensijų) ir “isonomy” (įstatymų lygybė, ar žmonių lygybė prieš įstatymus).
ISO yra nevyriausybinė organizacija, įkurta 1947 m. ISO misija yra padėti standartizacijos vystymuisi ir susieti veiklas pasaulyje su požiūriu palengvinti prekių ir tarnybų internacionalinius mainus. O taip pat vystyti bendradarbiavimą intelektualios, mokslinės, technologinės ir ekonominės veiklos sferose.
Nesvarbu kokioje šalyje, Tarptautinės Standartizacijos Organizacijos pavadinimas visada yra ISO (nors Anglijoje būtų – IOS, Prancūzijoje – OIN (iš Organisation internationale de normalisation)).
Tarptautinė standartizacijos organizacija yra pasaulinio masto federacija, susidedanti iš 140 šalių nacionalinių standartų korporacijų, po vieną iš kiekvienos šalies, nesvarbu, ar šalis – maža ar didelė, išsivysčiusi ar besivystanti.
Tarptautinės standartizacijos organizacijos veiklos rezultatai – tarptautiniai suusitarimai, kurie yra skelbiami kaip Tarptautiniai Standartai.
ISO formuoja apgalvotus standartus, kurie suteikia vertę bet kokios rūšies verslo operacijoms, beveik visoms technologijoms. Jie suteikia produktų ir paslaugų vystymuisi, gamybai ir tiekimui daugiau efektyvumo, saugumo ir aiškumo. Dėka šių standartų, prekyba tarp šalių tampa daug lengvesnė ir sąžiningesnė. ISO standartai taip pat saugo vartotojus ir, bendrai paėmus, naudotojus nuo blogų produktų ir paslaugų, ir taip pat supaprastina jų gyvenimą.
ISO formuoja tik tuos standartus, kurių reikalauja rinka. Šį darbą atlieka ekspertai gamybiniams, techniniams ir ve
erslo sektoriams, kurie reikalauja šių standartų, ir kurie po to jais vadovaujasi. Prie šių ekspertų gali prisidėti ir kiti žmonės, kurie turi tinkamų žinių, pavyzdžiui, vyriausybinių organų atstovai ir tyrimų laboratorijos.
Išleisti Tarptautinių Standartų paskyrimu, ISO standartai atspindi tarptautinį sutarimą dėl pačios moderniausios, nepriekaištingos technologijos.

ISO sudėtis

ISO yra sudaryta iš jos narių, kurie yra išskirstyti į tris kategorijas:
1. ISO narių grupė yra nacionalinė grupė, labiausiai reprezentuojanti standartizaciją savo šalyje. Taigi, tik viena grupė kiekvienoje šalyje gali būti priimta ISO atstovu.
Narių grupė atsakinga už:
 potencialiai susidomėjusių šalių informavimą apie tinkamas Tarptautinės standartizacijos galimybes ir iniciatyvas šalyje;
 tai, kad sutartinis šalies požiūris būtų pristatomas tarptautinių derybų dėl sutarimo (dėl standartų) metu;
 tiekimą šalies finansinės paramos dalies ISO centrinėms operacijoms, imant narystės mokesčius;
Narių grupėms suteikiama teisė dalyvauti ir balsuoti bet kokiame techniniame komitete ir ISO veiksmų plano komitete.
2. Atitinkamas narys dažniausiai yra organizacija šalyje, kuri dar neturi pilnai išsivysčiusios nacionalinės standartų veiklos. Atitinkami nariai nevaidina aktyvaus vaidmens techninėje ir veiksmų planų vystymo srityje, bet jiems suteikiama teisė būti pilnai informuotiems apie tai, kas atsispindi jų interesuose.
3. ISO taip pat įkūrė ir trečią kategoriją – abonento narystę – toms šalims, kurių ekonomijos yra labai mažos. Abonentų nariai moka sumažintus narystės mokesčius, kurie jiems leidžia palaikyti kontaktus su Tarptautine Standartizacijos Organizacija.

Tarptautinės standartizacijos reikalingumas

Neharmoningų standartų panašioms te

echnologijoms egzistavimas skirtingose šalyse ar regionuose gali prisidėti prie taip vadinamų “techninių kliūčių prekybai”. Pramonės šakos, besiorientuojančios į eksportą, jau seniai suprato vieningų pasaulinių standartų reikalingumą, kurie padės racionalizuoti tarptautinę prekybos eigą. Tai ir buvo ISO įkūrimo šaltinis.
Tarptautinė standartizacija tvirtai įsigalėjo daugelyje technologijų tokiose įvairiose srityse kaip informacijos apdorojimas ir komunikacija, tekstilė, pakavimas, prekių pristatymas, energijos gamyba ir panaudojimas, laivų statyba, bankininkystė ir finansinės paslaugos. Be to, jos reikalingumas vis didės tarp visų pramonės šakų sektorių veiklos artimoje ateityje. Pagrindinės to priežastys yra:
 pasaulinio masto prekybos liberalizacijos progresas;
 sektorių susipynimas vienas su kitu;
 pasaulinio masto komunikacijos sistemos;
 pasauliniai standartai atsirandančioms technologijoms;
 besivystančios šalys.
Pramonės šakų standartizacija yra aplinkybė, egzistuojanti tam tikrame pramonės šakos sektoriuje, kai didesnė dalis produktų ar paslaugų paklūsta tiems patiems standartams. Ji kyla iš pasirašytų susitarimų tarp visų ekonominių “žaidėjų” pramonės šakos sektoriuje – tiekėjų, vartotojų ir, dažnai, vyriausybių. Jie susitaria dėl specifikacijos ir kriterijų, kurie bus nuosekliai taikomi medžiagų pasirinkimui ir klasifikacijai, produktų gamybai, paslaugų teikimui. Tikslas – palengvinti prekybą, mainus ir technologijos perkėlimą pasitelkiant į pagalbą:
 pagerintą produkto kokybę ir prieinamos kainos patikimumą;
 pagerėjusią sveikatą, saugumą ir aplinkos apsaugą, atliekų sumažinimą;
 didesnį prekių ir paslaugų suderinamumą ir interoperatyvumą;
 naudojimosi pagerinimą ir supaprastinimą;
 modelių skaičiaus sumažėjimą, tuo tarpu ir kainų sumažėjimą;
 ]pagerintą tiekimo efektyvumą ir eksploatacijos lengvumą.
Vartotojai labiau pasitiki produktais ir paslaugomis, ku
urie atitinka Tarptautinius Standartus. Atitinkamumo užtikrinimą garantuoja gamybininkų deklaracijos arba auditai, kuriuos atlieka nepriklausomos organizacijos.

ISO standartų vystymasis

ISO standartai išsivystė pagal sekančius principus:
♦ Susitarimą. Atsižvelgiama į visus interesus: gamintojų, pardavėjų ir vartotojų, vartotojų grupių, testavimo laboratorijų, vyriausybių, inžinerinių profesijų ir tyrinėjimo laboratorijų.
♦ Pasaulinę pramonę. Globaliniai sprendimai, patenkinantys pramonę ir klientus visame pasaulyje.
♦ Savanoriškumą. Tarptautinė Standartizacija yra orientuota į rinką ir todėl pagrįsta savanorišku visų interesų įsitraukimu į rinką.
Taip pat yra trys pagrindinės ISO standartų vystymosi proceso fazės:
I fazė yra susijusi su būsimo standarto techninės veiklos sferų apibrėžimu. Dažniausiai ši fazė vyksta darbo grupėse, kurios apima technikos ekspertus iš tų šalių, kurios yra suinteresuotos šiuo procesu.
II proceso fazės metu šalys dalyvauja derybose, kurių metu aptariama detali standarto specifikacija. Ši fazė yra ne kas kitas kaip susitarimo periodas.
Trečia, paskutinė, fazė susideda iš formalaus būsimo Tarptautinio standarto projekto patvirtinimo, po kurio seka kuris numatytas tekstas bus išleistas kaip ISO Tarptautinis standartas.

Darbo atlikimas tarptautinėje standartizacijos organizacijoje

ISO techninis darbas yra labai decentralizuotas, atliekamas maždaug 2850-ies techninių komitetų, pakomitečių ir darbo grupių hierarchijos. Šių komitetų kvalifikuoti pramonės atstovai, tyrimų institutai, vyriausybės autoritetai, vartotojų įmonės ir tarptautinės organizacijos iš viso pasaulio yra kaip lygūs partneriai kaip kad išdėstyta globalinių standartizacijos problemų rezoliucijoje. Kiekvienais metais apie 30000 ekspertų dalyvauja susirinkimuose.
Pagrindinė atsakomybė standartų komiteto administravimo srityje tenka vienai nacionalinių standartų grupei, kuri yra įtraukta į ISO narystę. Narių grupė, atsakinga už standartų komiteto sekretoriatą, paprastai paskiria vieną arba du asmenis atlikti techninį arba administracinį darbą. Komiteto pirmininkas padeda komiteto nariams pasiekti darną.
Pagrindinis sekretoriatas Ženevoje reikalingas tam, kad užtikrintų dokumentacijos pasklidimą visur, išaiškintų techninius punktus su kitais sekretoriatais ir pirmininkais, ir kad laiduotų susitarimų, patvirtintų techninių komitetų, redagavimą, spausdinimą, pateikimą kaip Tarptautinių standartų projektą ISO narių grupėms balsavimui ir išleidimą.
Kiekviena suinteresuota narių grupė turi teisę į atstovavimą komitete. Tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, pritariant ISO, taip pat bendradarbiauja. ISO artimai bendradarbiauja su Tarptautine Elektrotechnikos Komisija aptariant elektrotechnikos standartizaciją.
ISO finansinis rėmimas. ISO finansavimas detaliai atspindi decentralizuotą operacijos metodą, kurio esmė yra Pagrindinio sekretoriato veiklos finansavimas ir techninės veiklos finansavimas. Pagrindinio sekretoriato finansavimas susideda iš narių abonementinių mokesčių (80 proc.) ir pelno, gaunamo pardavus Organizacijos standartus bei kitus leidinius (20 proc.).

ISO partneriai

Tarptautinio masto partneriai. ISO bendradarbiauja su savo Tarptautiniu standartizacijos partneriu, IEC, kurio veikla papildo ISO veiklą. Be to, ISO ir IEC kartu bendradarbiauja su ITU (International Telecommunication Union – Tarptautinis Telekomunikacijos Susivienijimas). Kaip ir ISO, IEC yra nevalstybinė organizacija. Atvirkščiai, ITU yra Susivienijusių Tautų Organizacija ir jų nariai yra vyriausybės. Tarp šių trijų organizacijų vyksta artimas bendradarbiavimas standartizacijos klausimais informacinės technologijos ir telekomunikacijų srityje.
ISO taip pat kuria strateginę partnerystę su Pasaulio Prekybos Organizacija (World Trade Organization, WTO), kurių bendras tikslas yra nepriklausoma ir bešališka globalinė prekybos sistema. Politiniai susitarimai, prie kurių privedė WTO, reikalauja techninių susitarimų paramos. Pripažinta, kad ISO teikia specialią techninę paramą naujoms ir išplėstoms WTO programoms.
Regioniniai partneriai. Daugelis ISO narių priskiriami regioninėms standartizacijos organizacijoms. Tai palengvina “nutiesti tiltus” tarp ISO ir regioninės standartizacijos veiklos visame pasaulyje. ISO pripažino regioninius standartus organizacijų, atstovaujančių Afrikai, Arabų šalims, Nepriklausomų Valstijų Sandraugai, Europai, Lotynų Amerikai, sričiai prie Ramiojo vandenyno ir Pietryčių Azijos tautoms. Šie pripažinimai pagrįsti regioninių organizacijų įsipareigojimu pasinaudoti ISO standartais, jei tik įmanoma be jokių pakeitimų, kaip savo narių nacionaliniais standartais ir pradėti kitų standartų vystymą tik tada, kai ISO standartai netinka.
Be to, palaiko ryšius su maždaug 500 tarptautinių ir regioninių organizacijų, kurios suinteresuotos standartizavimo aspektais.

Konsultavimas ir apmokymo paslaugos

ISO ir daugelis jos narių aktyviai dalyvauja konsultavime ir apmokymo paslaugų tiekime. Į tai įeina seminarai apie standartų pritaikymą kokybės užtikrinimo sistemose, techninė pagalba, liečianti standartų reikalavimų “eksportą” į kitas šalis, seminarai apie vartotojų įtraukimą į standartizaciją, konferencijos ir simpoziumai, apimantys dabartinius testavimo ir sertifikavimo vystymąsi.
Augančioms kokios šalies narių atskiroms reikšmėms patenkinti ISO kuria specialią programą, į kurią įeina apmokymų seminarai, vadovėlių apie vystymąsi leidimas ir įvairios kitos ekspertų pagalbos rūšys. Ši programa, kuri yra remiama vyriausybinių pagalbos agentūrų ir ISO narių, esančių iš kelių industrializuotų šalių, sudaro svarbų mechanizmą, kurio pagalba besivystančios šalys gali pagreitinti savo nacionalinės standartizacijos ir kokybės užtikrinimo sistemų progresą.
Tarptautinis bendradarbiavimo tinklas standartizacijos ir su standartais susijusios veiklos srityje yra atviras visiems interesams ir yra prieinamas ISO narių arba ISO pagrindinio sekretoriato Ženevoje pagalba.

Pagrindinės iso strategijos

Pagrindinės sąvokos, sudarančios ISO darbo modelį ir verslo požiūrį, yra:
Įvertinimas – Partnerystė – Optimizacija.
Šie žodžiai apibendrina pagrindinius strateginius kontūrus, kuriais ISO naudojasi siekiant tikslo. Jie susiję su sugebėjimu suprasti, patarnauti ir gal būt iš anksto numatyti rinkos poreikius (Įvertinimas), užtikrinti maksimalų bendravimą tarp visų šalių įvairiose ISO sistemos veikimo srityse (Partnerystė), perorganizuoti pagrindinius verslo procesus ekstensyviai pasinaudojant informacinėms ir komunikacinėmis technologijoms, sugebėti geriau rinkti šaltinius, reikalingus paremti nuolat augančiam XXI-o amžiaus standartizacijos poreikiui ir efektyviai panaudoti juos ISO paslaugų ir bendro sistemos kaštų sumažinimo patobulinimui (Optimizacija).
ISO 5 pagrindinės strategijos yra:
1. ISO rinkos svarbumo padidinimas:
– geriau suprantant rinkos poreikius ir patobulinant įmonių bendrininkavimą;
– siekiant efektyvesnio vartotojų ir kitų socialinių faktorių atstovavimo;
– sustiprinant techninės programos menedžmentą;
– gerinant sistematinį prioriteto nustatymą;
– per proaktyvų projektų menedžmento sąvokų ir technikos pritaikymą;
– per periodinį esamų poreikių, keliamų nusistovėjusiems komitetams, vertinimą iš naujo;
– stiprinant TC/SC lyderių apmokymą, užtikrinant sekretoriato paramos įsipareigojimus;
– gerinant partnerystės santykius su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis.
2. ISO sistemos ir jos standartų parėmimas:
– pagerinimas nepasiekiamumo pramonės lyderiams;
– pagerinimas komunikacijos ir informacijos perdavimo;
– narių įsipareigojimų sustiprinimas tam, kad pademonstruoti ir paremti ISO standartų naudojimą.
3. Šaltinių naudojimo optimizavimas:
– tarnavimas rinkos poreikiams ir taip pat veiklos finansavimas;
– susikoncentruoti į prioritetus ir kaštų sumažinimą;
– pilnas galimo informacijos ir komunikacijos technologijos potencialo naudojimas.
4. Naujų, save finansiškai išlaikančių techninių programos elementų skatinimas:
– ISO techninių paslaugų apimties didinimas;
– ISO standartų paslaugoms parėmimas;
– globalinio suderinamumo įvertinimo pripažinimas.
5. Nacionalinių standartų infrastruktūrų besivystančiose šalyse pakėlimas:
– standartizacijos infrastruktūrų besivystančiose šalyse padidinimas;
– aukų paramos programa.

ISO siūlymai

SUTARIMAS: ISO siūlo standartų vystymo procedūras, kurios yra atviros ir suprantamos visoms suinteresuotoms šalims visame pasaulyje.
FIRMOS VARDAS: ISO yra labai gerbiama visame pasaulyje. Ji užima aukštą vietą tarp tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, WTO, Tarptautiniai Komercijos Rūmai ir kt.
VEIKLOS SRITIS: ISO veikla plačiai apima žmogaus veiklą ir “know-how” , nuo sraigtinių sriegių išmatavimų charakteristikų specifikacijų iki aplinkos menedžmento sistemų kompanijose svarbių savybių.
DECENTRALIZUOTAS MENEDŽMENTAS: (TC/SC) struktūra padeda užtikrinti, kad sprendimų priėmimas vykdomas labai gerai žinant apie pasekmes ir kad nutarimai tvirtinami esant biurokratijos ir kaštų minimumui.
NACIONALINĖS INFRASTRUKTŪROS: Nacionaliniai ISO nariai yra tos organizacijos, kurios daugiausiai atstovauja standartizacijos procesui savo šalyse. Jos yra labiausiai kompetentingos nacionaliniame konsultavime, kurio pagalba ISO sistema dirba efektyviai.
REGIONINĖ PARAMA: ISO nariai taip pat priklauso regioninėms organizacijoms, susijusioms su standartizacija. Šie nariai užtikrina kooperacinius savitarpio santykius su ISO. Jų mąstymo sąvoka apie standartus yra ir nacionalinio, ir regioninio lygio. Taip pat jie veikia tarptautiniu mastu.

ISO pasiekimai

Žemiau yra pateikti keli ISO standartų pavyzdžiai, kurie buvo plačiai pritaikyti ir kurie davė akivaizdžios naudos pramonei, prekybai ir vartotojams:
 ISO filmų greičio kodas kartu su kitais fotografinės įrangos standartais, kurie daugelį dalykų supaprastino bendram vartotojui, buvo plačiai panaudoti visame pasaulyje.
 Telefoninių ir banko kortelių formatų standartizacija reiškia, kad jos gali būti naudojamos visame pasaulyje.
 Šimtai tūkstančių firmų įgyvendina ISO 9000, kas teikia bendrą supratimą apie kokybės menedžmentą ir užtikrina kokybę. ISO 14000 tiekia aplinkos menedžmento struktūrą.
 Tarptautiniu mastu sustandartizuoti konteineriai kroviniams vežti užtikrina, kad visos transporto sistemos sudedamosios dalys – oro ir jūrų uostų įrengimai, geležinkeliai, keliai ir kroviniai – efektyviai sąveikautų tarpusavyje. Tai, kartu su standartizuotais dokumentais, leidžiančiais nustatyti jautrius ir pavojingus krovinius, padaro tarptautinę prekybą pigesnę, greitesnę ir saugesnę.
 m, kg, s, A, K, mol, cd yra pagrindiniai septyni universalios matų sistemos, žinomos kaip SI (Systeme internacional dunites), simboliai. Į šią SI sistemą įeina 14 Tarptautinių standartų. Be šių standartų vaikščiojimas po parduotuves ir prekyba taptų atsitiktiniai, o technologinis vystymasis būtų apsunkinamas.
 Popieriaus išmatavimai. Patį pirmą standartą 1922 metais sudarė DIN. Dabar pasaulyje naudojamas ISO 216. Standartiniai popieriaus išmatavimai skalės ekonomijas, naudingas išlaidų atžvilgiu ir gamintojams, ir vartotojams.
 Gerai apgalvotas simbolis tampa aiškiai suprantamas daugiakalbiame pasaulyje. Tie patys simboliai, naudojami automobilio valdymo sistemoje, randami mašinose visame pasaulyje, nesvarbu, kur jie būtų gaminami.
 Vielinių virvių saugumas: naudojamos naftos gręžimo bokštuose, žuvininkystės laivuose, šachtose, visose statybinių operacijų rūšyse, liftuose ir laidinėse mašinose (pavyzdžiui, troleibusuose) ir t.t. Sistemiškai ISO Tarptautiniai standartai apibrėžia pagrindinius charakteringus bruožus, tokius, kaip dydį, paviršiaus užbaigimą, statybų rūšis, laido tąsumo normą, minimalų sulūžimo svorį ir linijinę masę. Saugumo reikalavimų atlikimo standartizacija užtikrina, kad vartotojų reikalavimai būtų patenkinti, tuo tarpu individualiems gamintojams suteikdami jų pačių sprendimų sudarymo laisvę tam, kad būtų patenkinti šie pagrindiniai poreikiai. Vartotojams tada konkurencijos tarp gamintojų rezultatai atneša naudą.
 ISO Tarptautiniai šalių pavadinimų, valiutos ir kalbų kodai padeda panaikinti dublikatus ir nesuderinamumą informacijos atrinkimo, apdorojimo ir platinimo procese. Kaip šaltinių saugojimo įrankiai, universaliai suprantami kodai vaidina svarbų vaidmenį ir automatizuotoje, ir rankinėje dokumentacijoje.
 Sraigtinių sriegių identiškiems prašymams įvairumas vaizduoja svarbią techninę kliūtį prekybai. Tai sukėlė priežiūros problemas, todėl prarastos ar sugadintos movos arba varžtai negali būti taip lengvai pakeičiami. Globalinis sprendimas pateiktas ISO standartuose apie ISO metrinius sraigtinius sriegius.

LITERATŪRA

1. About ISO. Interneto tinklapis: http://www.iso.ch/iso/en/aboutiso/introduction/index.html

Leave a Comment