Kokybės standartai: ISO 9000 ir jo diegimas

Konkurencija prekybos srityje

Autorius trampliz (Arnas Plaipa)

Turinys

Įvadas..............................1
Kokybės vadybos sistemos ir ISO 9000..................2

pagrindiniai etapai, siekiant vadybos sistemos sertifikavimo......4

pagrindiniai ISO 9000 serijos standartai................4

ISO 9000 standarto kokybės vadybos principai.............4
Kokybės vadybos standartų struktūros pagrindinės dalys..........5
Kokybės vadybos sistemos diegimas......................8
ISO 9000 diegimo etapai ir tvarka....................10
ISO 9000 sertifikavimas..........................12
Kokybės vadybos sistemų svarba.....................14
ISO bendrovių galimybės.........................14
Išvados..............................16
Naudota literatūra..............................19

Įvadas

Kalbant apie bet kokią įmonę, nepriklausomai, kokia veikla ji užsiima, neišvengiamai susidursime su paslaugų ar tai gaminių kokybe, kurią jos teikia. Kokybė domina tiek vartotoją, tiek investitorių, tiek verslo partnerį. Tam kad būtų galima išmatuoti kokybę, reeikia apsibrėžti kokybiško darbo sąvoką. Europos Ekonominė Bendrija jau daugelį metų ragina savus gamintojus gauti specialią pažymą- sertifikatą, vadinamą ISO 9000 ir taip parodyti, jog jie laikosi kokybės standarto. ISO 9000 serijos standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą, yra įdiegti tūkstančiuose gamybos bei paslaugų įmonių daugiau nei 90 valstybių ir viešajame, ir privačiame sektoriuose. Sertifikatą teikia Tarptautinė standartų organizacija( angl. International Organization for Standardization- ISO), įkurta 1947 metais Šveicarijoje ir sėkmingai gyvuojanti iki pat šiol.
Kaip apibrėžia JAV prekybos rūmų tarptautinis skyrius, ISO 9000 tikslas- “uužtikrinti, jog gamybininko gaminys yra tiksliai toks pat, koks buvo vakar ir bus rytoj” ir kad “prekės bus gaminamos tuo pačiu kokybės lygiu net tada, kai darbuotojai bus pakeisti nauja darbininkų grupe” (Leeuwenburg, 1992). ISO 9000 standartas garantuoja vartotojams, kad bendrovė, su ku

uria jie nori turėti verslo reikalų, įdiegė kokybės sistemą, kurią įvertino ir patvirtino nepriklausomi auditoriai. ISO sertifikatu pabrėžiamos procedūros, dokumentai ir gamybos kontrolės procesai. Tai užtikrina ir tiekėjus, ir vartotojus, jog prognozuojamas lygis atitinka sutarties reikalavimus.
ISO 9000 sertifikatas jau tampa privalomu Europos verslo rinkai. Jis ypač svarbus sudėtingos technikos pramonės šakoms, sakysim, elektronikai, chemikalams, aviacijai.
ISO 9000 serija, viena sėkmingiausių standartų serijų Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO istorijoje, labai paplito. Todėl dabar pabandysime smulkiau panagrinėti šią ISO 9000 seriją ir jos diegimo galimybes.

I. Kokybės vadybos sistemos ir ISO 9000
Vienas iš įmonės gerovės užtikrinimo veiksnių – nuolatinis sugebėjimas tenkinti užsakovų poreikius, teikiant kokybiškus ir reikalavimus atitinkančius gaminius ar paslaugas (toliau – produktai). Įmonės sugebėjimus šiuo požiūriu galima padidinti įdiegus vadybos sistemą, kuri padėtų tobulinti įmonės veiklą kokybės geerinimo srityje.
Iš kitos pusės, verslo klientus domina įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą siekiant pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Kiekvienas užsakovas nori būti tikras, kad gaus tai, dėl ko susitarė. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris didele dalimi priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų. Šiuo metu bene plačiausiai paplitę tarptautiniuose ISO 9000 standartuose aprašyti kokybės vadybos metodai. Tai metodai, kurių dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įr

rodyti savo galimybes tai padaryti.
Spartėjanti pramonės plėtra, naujų sudėtingų technologijų, gamybos procese ir gaminių atsiradimas XX a. viduryje sąlygojo naują požiūrį į kokybes valdymą.. Pirmasis žinomas kokybės valdymo standartas – 1959 m. JAV ginklų pramonei nustatytas standartas MIL STD 9858A. Sekdamos NATO pavyzdžiu, analogiškus standartus pradėjo naudoti ir kitų šalių karinės žinybos bei didžiosios kompanijos.
Tačiau šie standartai iš esmės buvo skirti karinės pramonės reikmėms. Didžiosios Britanijos standartų institutas (BSI) 1974m. Išleido standartą pateikusį rekomendacijas dėl karinių kokybės standartų taikymo civilinėje pramonėje, o 1979 m. – pirmąjį civilinės pramonės reikmėms pritaikytą standartą BS 5750.
Kai kurios šalys pradėjo naudoti kokybės sistemų standartus, sutampančius su BS 5750, kitos kūrė naujus. Tačiau, norint palyginti įvairiose šalyse ir įmonėse naudojamas skirtingas kokybės sistemas bei standartus, kildavo problemų. Kiekvieną kart klientui tekdavo analizuoti, ar konkretaus tiekėjo naudojama kokybės sistema gali užtikrinti reikiamą kokybės lygi. Todėl Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) ėmėsi iniciatyvos ir 1987 m. išleido tarptautinius kokybės sistemų standartus, žinomus ISO 9000 serijos pavadinimu.
1994 m. ISO 9000 leidimas apėmė tris kokybės užtikrinimo modelius – ISO 9001, ISO 9002 ir ISO 9003, pagal kuriuos galėjo būti audituojama kokybės sistema, kad būtų patikrinta standartų atitiktis. 2000 m. versijoje visi šie trys standartai apjungiami į vieną ISO 9001 standartą. Tam, kad užtikrinti procesų valdymo rezultatyvumą, yra atliekami trijų tipų auditai. Įmonė organizuoja vidaus auditus. Ji gali pa
akviesti savo klientus audituoti kokybės sistemą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus produktus ar teikia kokybiškas paslaugas ir sugeba tenkinti jų poreikius.
Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas. Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomos ekspertų organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Verslo įmonių siekimas gauti tarptautiniu mąstu pripažįstamą sertifikatą paskatino ISO 9000 kokybės vadybos sistemų paplitimą visame pasaulyje. ISO 9000 arba ISO 14000 sertifikatus išduoda sertifikacijos įstaigos (kai kuriose šalyse jos vadinamos registracijos įstaigomis).
Nuolat auga skaičius šalių, kuriose įsteigiamos akreditacijos įstaigos (kartais turinčios vyriausybės įgaliojimus), vykdančios vadybos sistemų sertifikacijos įstaigų veiklos kontrolę. Sertifikacijos įstaigos, atitinkančios akreditavimo sistemos reikalavimus, yra akredituojamos. Tai lemia rinkos dalyvių pasitikėjimą tokia įstaiga, kaip ISO 9000 ar ISO 14000 sertifikatus išduodančia institucija. Akreditacijos įstaigos taiko atitinkamas ISO ir IEC rekomendacijas, patvirtintas kaip EN 45000 serijos standartai. ISO nedaro tiesioginės įtakos sertifikacijos įstaigų veiklai, bet jos sukurtos rekomendacijos yra plačiai paplitę ir padeda užtikrinti suinteresuotų įstaigų veiklos kokybę.
Šiuose standartuose išdėstyti kokybės vadybos sistemoms keliami reikalavimai, veiklos gerinimo bei kitos kokybės vadybos rekomendacijos. 2000 m. gruodžio mėnesį pradėjo galioti jau trečioji šios standartų serijos redakcija. Šie tarptautiniai standartai priimti kaip nacionaliniai daugiau kaip 100 pasaulio šalių, tarp jų – visose Europos Sąjungos šalyse.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad IS
SO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos sertifikavimas nėra identiški dalykai. Vadybos sistemų standartai nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams, paslaugomis. Tačiau praktika rodo, kad sertifikatas dažnai tampa vienu iš pagrindinių privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į Europos Sąjungos ar kitas Vakarų šalis.
Ką turėtų daryti įmonė, norėdama gauti kokybės vadybos sistemos sertifikatą?
1.1 Pagrindiniai etapai, siekiant vadybos sistemos sertifikavimo
• ISO 9000 standartuose išdėstytų principų priimtinumas įmonei ir
apsisprendimas juos taikyti;
• Kokybės vadybos sistemos įdiegimas pagal ISO 9001 standarto reikalavimus;
• Kokybės vadybos sistemos įvertinimas ir atitikimo ISO 9001 standarto reikalavimams patvirtinimas.
Pirmiausia, įmonė turėtų susipažinti su ISO 9000 standartuose išdėstytais reikalavimais ir rekomendacijomis ir nuspręsti, ar jie priimtini įmonei, ar atitinka jos vadybos kultūros principus ar bent jau vadybos plėtros strategiją.
1.2 Pagrindiniai ISO 9000 serijos standartai :
Skiriami penki pagrindiniai ISO 9000 serijos standartai:

ISO 9000 – 1 Kokybės vadybos ir kokybės užtikrinimo standartai. I – oji dalis: Parinkimas ir naudojimas. Rekomendacijos.

ISO 9001 Kokybės sistemos. Kokybės užtikrinimo projektuojant, tobulinant, gaminant, įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.

ISO 9002 Kokybės sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant, įrengiant ir prižiūrint (atliekant servisą) modelis.

ISO 9003 Kokybės sistemos. Kokybės užtikrinimo, atliekant galutinę kontrolę ir bandymus, modelis.

ISO 9004 – 1 Kokybės vadyba ir kokybės sistemų elementai. I – oji dalis: Rekomendacijos.

1.3 ISO 9000 standarto kokybės vadybos principai
Pirmas principas – organizacija, orientuota į klientą
Organizacijų veiklos sėkmė priklauso nuo klientu, todėl jos turi nustatyti ir suprasti klientų dabartinius ir būsimus poreikius, patenkinti jų reikalavimus ir stengtis pranokti lūkesčius.
Antras principas – lyderiavimas
Lyderiai užtikrina organizacijos veiklos ir siekių vienovę. Jie turi sukurti ir palaikyti tokią aplinką organizacijoje, kurioje kiekvienas žmogus aktyviai dalyvautų siekiant organizacijos tikslų. Lyderiavimas – tai administracinė veikla, sugebėjimas vesti paskui save žmones.
Trečias principas – darbuotojų įtraukimas
Visi visų lygmenų darbuotojai yra organizacijos pagrindas. Aktyvus jų įsitraukimas į organizacijos veiklą leidžia panaudoti jų sugebėjimus organizacijos labui.
Ketvirtas principas -proceso principas
Norimo rezultato galima pasiekti efektyviau, jei veikla ir susiję ištekliai valdomi kaip procesas.
Penktas principas – sistema pagrįstos vadybos metodas
Nustatant, suprantant ir valdant susijusius procesus kaip sistemą tai padeda organizacijai rezultatyviau ir efektyviau pasiekti jos tikslų.
Šeštas principas — nuolatinis gerinimas
Nuolatinis organizacijos bendrosios veiklos gerinimas turėtų būti pagrindinis organizacijos tikslas.
Septintas principas -faktų analize pagrįsti sprendimai
Efektyvūs sprendimai priimami remiantis surinktų duomenų ir informacijos analize.
Aštuntas principas – abipusiai naudingi santykiai su tiekėjais
Organizacija ir jos tiekėjai yra vieni nuo kitų priklausomi, todėl savitarpio supratimas ir pasitikėjimas yra naudingi abiem pusėms, padeda įtvirtinti ilgalaikius komercinius ryšius.

Tokiu būdu ISO 9000 kokybės vadybos sistemos gali būti panaudotos siekiant verslo tobulumo. ISO 9000 kokybės vadybos sistemose minėti principai realizuojami įgyvendinant ISO 9004:2000 rekomendacijas bei ISO 9001:2000 reikalavimus, kuriuose jie yra išsklaidyti.
1.4 Kokybės vadybos standartų struktūros pagrindinės dalys
• Kokybės vadybos sistemos reikalavimai (4-asis standarto skyrius);
• Vadovybės pareigos (5-asis skyrius);
• Išteklių vadyba (6-asis skyrius);
• Produkto realizavimas (7-asis skyrius);
• Matavimai, analizė ir gerinimas (8-asis skyrius).
Atskiruose standartų skyriuose išdėstytos rekomendacijos ir reikalavimai suformuoja vientisą kokybės vadybos sistemą, kurios modelis pavaizduotas 1 paveiksle. Schemoje pateiktas kokybės vadybos sistemos bendrasis procesų tarpusavio sąveikos modelis bendrais bruožais taip pat atspindi kai kuriuos iš aštuonių kokybės vadybos principų (orientacija į klientą lyderiavimas, procesų, sistemos, faktais pagristų sprendimų, nuolatinio gerinimo).
1 pav. ISO 9000:2000 kokybės vadybos sistemos modelio schema

Plačios rodyklės viduriniame rate vaizduoja sistemos pagrindinių elementų sąveiką: vadovybės atsakomybės (ISO 9001:2000, 5 skyrius), apimančios įmonės vadovybės kompetencijai priskiriamų kokybės nuostatų organizacijoje formavimą ir jų įgyvendinimo užtikrinimą, išteklių vadybos (6 skyrius), apimančios išteklių poreikio kokybei pasiekti nustatymą ir aprūpinimą atitinkamais ištekliais, ir toliau – tų išteklių naudojimą, vykdant produkto realizavimo procesus (7 skyrius) – kliento poreikių ir lūkesčių nustatymą, jų pavertimą konkrečiais reikalavimais, pagal kuriuos gaminamas ir pateikiamas klientą patenkinantis produktas.
Paskutinis šio rato etapas – matavimai, analizė ir gerinimas (8 skyrius) teikia informaciją apie produkto ir procesų atitikimą, kliento patenkinimą ir kitą informaciją apie procesus. Ratas baigiasi ties vadovybės pareigomis (5 skyrius), tarp kurių yra ir kokybės vadybos sistemos analizė bei sistemos gerinimo inicijavimas. Rato atšaka į viršų – į nuolatinį kokybės vadybos sistemos gerinimą – vaizduoja, kad, remiantis turima informacija apie sistemos veikimą, reikia nuolat didinti jos rezultatyvumą.
Kitas ratas (klientas ir jo reikalavimai – gavinys – produkto realizavimas -produktas/rezultatas – klientas ir jo patenkinimas – analizė – vadovybės pareigos – klientas) vaizduoja klientų (ir kitų suinteresuotų šalių) vaidmens svarbą. Šis
vaidmuo nėra ribojamas vien įeitinių reikalavimų nustatymu. Grįžtamoji
informacija iš klientų (ir kitų suinteresuotų šalių) yra ypač svarbi nustatant gerinimo
poreikį ir galimybes.
Beje, abu ratai remiasi vadinamuoju Demingo rato principu: planuok – daryk -tikrink – veik. Jis atspindi, kad kokybės siekimas yra planuojamas, jos siekiama valdomomis sąlygomis, analizuojant patirtį ir rezultatus ieškoma gerinimo būdų.
Pagrindiniuose ISO 9000 standartuose pateiktos labai apibendrintai išdėstytos rekomendacijos ir reikalavimai kokybės vadybos sistemoms (kadangi jos gali būti naudojamos bet kurioje pramonės, verslo, ūkio srityje). Tačiau standartuose nepateikta konkrečių būdų ir priemonių kokybės vadybos sistemai įgyvendinti. Kiekviena įmonė turi pasirinkti sau priimtiniausius sistemos įgyvendinimo būdus ir pritaikyti juos savo veiklos pobūdžiui ir specifikai.
Tam tikrų rekomendacijų praktiniais sistemų įgyvendinimo klausimais galima rasti kituose ISO 9000 serijos rekomendacijų standartuose, pvz., ISO 10011 (rekomendacijos, kaip atlikti kokybės vidaus auditą, ISO 10013 (rekomendacijos, kaip parengti kokybės vadovus – dokumentus, aprašančius kokybės sistemą, ISO 10015 (rekomendacijos mokymo klausimais) ir kt. Tačiau šios rekomendacijos neapima visų kokybės vadybos sistemos sričių, be to, nereikėtų apsiriboti vien juose pateiktomis rekomendacijomis.
Jeigu aptarti principai ir vadybos sistemos modelis įmonei yra priimtini, galima svarstyti galimybes įdiegti vadybos sistemą pagal ISO 9001 arba ISO 9004 reikalavimus. Toliau trumpai aprašyti pagrindiniai antrojo etapo žingsniai, diegiant kokybės vadybos sistemą arba pertvarkant esamą sistemą pagal ISO 9000 serijos standartus.
Norint sutvarkyti įmonės kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 standarto reikalavimus, būtina skirti nemaža laiko ir pastangų. Be kita ko, tam būtinas aiškus įmonės vadovų bei savininkų apsisprendimas. Praktika rodo, kad, priklausomai nuo įmonės dydžio, esamos vadybos sistemos būklės, projekto diegimo spartos ir kitų veiksnių, sistemos įdiegimas gali trukti nuo 0,5 iki 1,5-2 metų.
II. Kokybės vadybos sistemos diegimas
Kokybės vadybos sistema turi būti diegiama pagal tokią diegimo veiksmų seką:
a) įmonės vadovybės sprendimas įdiegti ISO 9000 kokybės sistemą
Kadangi sistemos įdiegimas reikalauja tam tikrų išteklių, trunka ne vieną mėnesį, apima visą įmonę, todėl reikia, kad įmonės vadovybė priimtų oficialų sprendimą dėl projekto įgyvendinimo ir įsipareigotų tam skirti reikiamą dėmesį.
b) projekto valdymo ir darbo grupės sudarymas
Kadangi sistema apima visą įmonę, visus jos padalinius, sėkmingam projekto įgyvendinimui turi būti sudaryta koordinacinė grupė, kuri rūpintųsi projekto įgyvendinimu nuo pradžios iki pabaigos. Iš įvairių padalinių turėtų būti sudarytos darbo grupes, kurios kurtų su savo veikla susijusius kokybės sistemos elementus.
c) kokybės vadybos principų propagavimas ir mokymas
Kadangi kokybės vadybos sistema iš esmės yra organizacinių priemonių visuma, valdanti vidaus veiklą susijusią su kokybe, todėl ji yra neatsiejama nuo visų lygmenų įmonės darbuotojų. Norint juos įtraukti į ISO 9000 projekto įgyvendinimą ir užtikrinti projekto sėkmę, labai svarbu tinkamai mokyti visus darbuotojus, kad jie išmanytų ir teisingai suprastų kokybės vadybos sistemų principus ir ISO 9000 standartų, reikalavimus.
Šis etapas yra vienas iš svarbiausių- tai rezultatyvios ir efektyvios kokybės vadybos sistemos pamatas. Kokybės vadybos principai turi būti paaiškinti kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į jo vaidmenį sistemoje. Kai kurie darbuotojai turės būti mokomi tam tikrų metodikų, reikalingų kokybės sistemai diegti ir palaikyti (pvz., dokumentų rengimas ir valdymas, kokybės sistemos auditas ir kt).
d) esamos sistemos tyrimas (procesų identifikavimas) ir kokybės sistemos (diegimo
veiksmų plano sudarymas
Kadangi kiekvienoje įmonėje egzistuoja vienokia ar kitokia kokybės sistema, todėl, siekiant išvengti ,,dviračio išradinėjimo”, pirmiausia reikia susipažinti su visais esamais su kokybe susijusiais procesais, jų tarpusavio sąsajomis ir sąveika. Palyginus gautus rezultatus su ISO 9001 standarto reikalavimais nustatoma, ką dar reikia padaryti, kad sistema atitiktų standarto reikalavimus. Sudaromas veiksmų planas: numatomi reikalingi atlikti darbai, nurodomi terminai, paskiriami atsakingi darbuotojai.
e) kokybės sistemos kūrimas (skaitant dokumentu įforminimą)
Pagal veiksmų planą kuriami trūkstami sistemos elementai ir įforminami kokybės sistemos dokumentai (kokybės vadovas, procedūros ir kiti).
f) sistemos veikimo įvadinis laikotarpis
Nustačius kokybės sistemos procesus, įforminus kokybės vadybos sistemos dokumentus, reikia laiko, kad prie naujos ar pertvarkytos sistemos priprastų visi darbuotojai. Per šį laikotarpį darbuotojai supažindinami su nauja tvarka, procedūromis, reikalavimais.
g) vidaus auditas ir koregavimo veiksmai
Kurį laiką sistemai veikiant pagal ISO 9001 standarto reikalavimus, reikia periodiškai atlikti vidaus auditą (tai vienas iš standarto reikalavimų. Auditas dažniausiai atliekamas pačios įmonės jėgomis. Vidaus audito tikslas – įvertinti, ar kokybės vadybos sistema tinkamai įdiegta, ar laikomasi nustatytų procedūrų, ar ji atitinka standarto reikalavimus ir yra veiksminga. Radus trūkumų, nustatomos ir šalinamos jų priežastys. Taip užtikrinamas kokybės sistemos įgyvendinimas.
h) vadovybės analizė ir sistemos tobulinimas
Įdiegus sistemą, įmonės vadovybė, remdamasi surinkta informacija, privalo periodiškai analizuoti sistemos veikimą ir jos rezultatyvumą bei numatyti sistemos gerinimo veiksmus.
Įmonės, diegiančios vadybos sistemas, į pagalbą gali pasitelkti konsultacines įstaigas, kurios padeda greičiau ir efektyviau įgyvendinti kokybės sistemos diegimo projektą. Lietuvoje 2001 m. pabaigoje veikė apie dešimtį tokių įstaigų.
Neretai įmonės, įdiegusios kokybės vadybos sistemą, pageidauja, kad ji būtų sertifikuota. Sertifikavimas yra nepriklausomos įstaigos atliekamas įvertinimas ir patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta ir veikia kokybės sistema, atitinkanti ISO 9001, 9002 ar 9003 (1994 m.) arba ISO 9001:2000 standarto reikalavimus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sertifikuojama tik pagal aukščiau nurodytus ISO 9000 serijos standartus, kuriuose išdėstyti reikalavimai kokybės sistemoms (kituose standartuose pateikti tik paaiškinimai arba rekomendacijos).
2000 m. gruodžio 15 d. patvirtinus naujos redakcijos ISO 9001 standartą dar trejus metus galima sertifikuoti ir pagal ankstesnį 1994 m. redakcijos ISO 9001,9002 ar 9003 standartą, tačiau 2003 m. gruodžio 15 d. tokie sertifikatai nebeteks galios. Įmonėms, jau turinčioms sertifikatus pagal 1994 m. redakciją, numatyta perėjimo prie naujos redakcijos standarto procedūra. Prie jos galima pereiti pasibaigus trejų metų sertifikato galiojimo laikui (jeigu jis baigiasi anksčiau nei 2003 12 14) per eilinį priežiūros vizitą. (tam skiriant papildomo laiko) arba per atskirą papildomą įvertinimą.. Atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, geriausią variantą gali parinkti įmonės vadybos sistemą sertifikavusi įstaiga.
Sistemas įvertina ir sertifikatus išduoda sertifikavimo įstaigos – nepriklausomos (nešališkos), pagal atitinkamas taisykles (ISO/IEC Guide 62) veikiančios organizacijos. Tokių įstaigų nepriklausomumas ir kompetencija patvirtinama šias įstaigas akredituojant ir joms išduodant sertifikatus. Tokios akredituotos įstaigos, vertindamos įmonės kokybės vadybos sistemas, sertifikatuose, šalia savo įstaigos ženklo, deda ir akreditacijos įstaigos ženklą kuris patvirtina, kad sertifikatas išduotas laikantis visų sertifikavimo taisyklių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, sertifikavimo įstaiga neturi teisės padėti įmonei diegti kokybės sistemos ar ją konsultuoti, nes po to ta pati įstaiga, atlikdama kokybės sistemos įvertinimą, pažeistų nešališkumo principą
Renkantis sertifikavimo įstaigą be kita ko, reikėtų atsižvelgti į tai, ar ji yra akredituota, kiek toji įstaiga žinoma Europoje ir kitose šalyse. Sertifikavimo įstaigos vardas ir jos išduotas sertifikatas gali būti svarbus esamiems ar naujiems įmonės klientams, vertinant įmonėje įdiegtą vadybos kokybės sistemą. 2001 m. pabaigoje Lietuvoje veikė ir teikė paslaugas keletas žinomų tarptautinių ar atskirų šalių sertifikavimo įstaigų (pvz., Bureau Veritas Quality International (BVQI), DetNorske Veritas (DNV), LSTSert, TUV-Cert ir kt).
Toliau trumpai apžvelgsime pagrindinius kokybės vadybos sistemos sertifikavimo etapus.
III. ISO 9000 diegimo etapai ir tvarka

Diegiant ISO 9000 kokybės sistemą gali būti taikomi ir šiek tiek kitokie diegimo etapai bei pati diegimo tvarka. Žemiau pateiksiu šiek tiek smulkesnę ir detalesnę ISO 9000 sistemos diegimo tvarką ir etapus, kurie yra:

1. Vadovybės pareigos užtikrinant kokybę:
 Kokybės politika;
 Kokybės sistemos organizacija:
– pareigos ir įgaliojimai,
– ištekliai,
– vadovybės atstovas.
 Kokybės valdymo analizė.
2. Kokybės sistema:
 Bendrieji reikalavimai;
 Kokybės užtikrinimo sistemos procedūros;
 Kokybės sistemos veiklos planavimas.
3. Sutarčių analizė:
 Bendrieji reikalavimai;
 Turinio analizė;
 Sutarčių koregavimas;
 Pakeitimų registravimas.
4. Produkto projektavimo valdymas:
 Bendrieji reikalavimai;
 Projektavimo ir gaminio tobulinimo planavimas;
 Organizacinė ir techninė sąveika;
 Projektavimo pradiniai duomenys;
 Projektavimo išeitiniai duomenys;
 Projekto analizė;
 Projekto patikrinimas;
 Projekto įteisinimas;
 Pakeitimų projekte tvarka.
5. Dokumentų ir duomenų kontrolė:
 bendrieji reikalavimai;
 dokumentų ir duomenų patvirtinimas ir išleidimas;
 dokumentų ir duomenų keitimo tvarka.
6. Žaliavos pirkimai:
 Bendrieji reikalavimai;
 Tiekėjų-subrangovų įvertinimas;
 Perkamų žaliavų duomenys;
 Perkamo produkto patikrinimas;
– Perkančios organizacijos atstovai atlieka gamybos procesų patikrinimą pas subrangovą,
– klientas atlieka subrangovo ar tiekėjo teikiamo produkto ar paslaugos kokybės patikrinimą.
7. Kliento tiekiamo produkto kokybės valdymas.
8. Produkto kokybinių parametrų identifikavimas, atsekamumas.
9. Gamybos procesų kokybinių parametrų valdymas.
10. Kokybės tikrinimas (kontrolė) ir bandymai:
 Bendrieji reikalavimai;
 Gaunamos žaliavos ir komplektuojančių gaminių tikrinimas (kontrolė) ir bandymai;
 Kokybės kontrolė ir bandymai gamybos proceso metu;
 Galutinė kokybės kontrolė ir bandymai;
 Kokybės kontrolės ir bandymų duomenų registravimas.
11. Kokybės parametrų tikrinimo (kontrolės), matavimo ir bandymų įrangos valdymas:
 Bendrieji reikalavimai;
 Tikrinimo sistemos valdymo procedūros.
12. Produkto kokybės tikrinimo (kontrolės) ir bandymų metodai.
13. Išbrokuotų produktų valdymas:
 Bendrieji reikalavimai;
 Brokuotų produktų atsiradimo priežasčių analizė ir utilizavimas.
14. Kokybės sistemos veiklos koregavimo ir prevenciniai veiksmai:
 Bendrieji reikalavimai;
 Koregavimo veiksmai;
 Prevenciniai veiksmai.
15. Kokybės užtikrinimas elgiantis su produktu, jį sandėliuojant (laikant), pakuojant (konservuojant) ir transportuojant (pristatymas):
 Bendrieji reikalavimai;
 Elgsena su produktu;
 Sandėliavimas (laikymas);
 Pakavimas;
 Saugojimas (konservavimas);
 Transportavimas, pristatymas.
16. Kokybės duomenų registravimo (įrašų) valdymas.
17. Vidinio kokybės audito paskirtis ir vykdymo procedūros.
18. Darbuotojų apmokymas dirbti į kokybę orientuotoje gamybos (serviso) sistemoje.
19. Kokybė aptarnavime (servise).
20. Statistiniai metodai kokybės valdyme:
 Reikalingumo nustatymas ir metodo parinkimas;
 Procedūros.

IV. ISO 9000 sertifikavimas
Pagrindiniai ISO 9000 (ir kitų vadybos sistemų) sertifikavimo veiksmai susideda iš tokių procedūrų ir etapų:
a) Paklausimo pateikimas
Pasirinkus sertifikavimo įstaigą pagal jos reikalavimus pateikiama reikiama informacija apie įmonę.
b) Sertifikavimo sutarties sudarymas
Remdamasi gauta informacija ir įvertindama savo galimybes, sertifikavimo įstaiga pateikia sertifikavimo sąlygų pasiūlymą kuris apima vadybos sistemos sertifikavimo bei vėlesnės periodinės priežiūros sąlygas ir įkainius. Susitarus dėl sąlygų, su sertifikavimo įstaiga pasirašoma sutartis.
c) I sertifikavimo etapas: pirmine sistemos analizė
I etape, remdamiesi dokumentais (vadybos sistemos vadovų ir procedūrų aprašais), sertifikavimo įstaigos auditoriai analizuoja įmonės vadybos sistemą. Analizės, kuri atliekama įmonėje arba sertifikavimo įstaigos biure, metu siekiama nustatyti, ar įmonės vadybos sistema iš tikrųjų tenkina pasirinktojo standarto reikalavimus. Analizės rezultatai pateikiami ataskaitoje, nurodant vadybos sistemos trūkumus (jeigu tokių randama). Įmonė įsipareigoja padaryti būtinus sistemos pakeitimus dar iki II etapo audito, kurio metu patikrinama, ar pašalinti anksčiau nustatyti trūkumai.
d) II sertifikavimo etapas: pagrindinis sistemos įvertinimas (sertifikavimo auditas)
Šiame etape nuodugniai tiriama įmonės vadybos sistemos veikla. Audito trukmė labiausiai priklauso nuo įmonės dydžio, pasirinkto standarto ir gamybos ar paslaugų teikimo sudėtingumo, įmonėje naudojamų technologijų.. Audito metu nustatytos atitiktys užfiksuojamos, aptariami jų koregavimo veiksmai ir nustatomas jų įgyvendinimo patikrinimo būdas. Dar prieš išduodant sertifikatą neatitikčių koregavimo veiksmų įgyvendinimą patikrina auditoriai.
e) Sertifikavimas
Pašalinus visus sertifikavimo audito metu rastus neatitikimus, sertifikavimo įstaiga išduoda vadybos sistemos atitikimo patvirtinimo sertifikatą. Jeigu palaikoma gera vadybos sistemos būklė, sertifikatas galioja trejus metus.
f) Priežiūra
Siekdama įsitikinti, kad įmonės vadybos sistemos būklė yra gera ir laikomasi pasirinktojo standarto reikalavimų, sertifikavimo įstaiga ne rečiau kaip karta.per metus atlieka periodinius priežiūros vizitus. Jie iš esmės panašūs į sertifikavimo auditą tačiau trunka trumpiau ir patikrinama tik tam tikra kokybės sistemos dalis.
g) Sertifikato atnaujinimas (pratęsimas)
Įmonei pageidaujant, po trijų metų sertifikavimo įstaiga atlieka sertifikato atnaujinimo procedūrą. Jos metu atliekamas pakartotinis visos vadybos sistemos įvertinimas, tačiau jis buna trumpesnis negu sertifikavimo auditas. Išduodamas naujas sertifikatas, kuris taip pat galioja trejis metus. Sertifikato galiojimo laikotarpiu atliekama įprastinė periodinė priežiūra.

V. Kokybės vadybos sistemų svarba

Norint užtikrinti ilgalaikę verslo sėkmę, reikia sukurti rezultatyvią sistemą, apimančią visus organizacijos valdymo bei veiklos elementus. Įmonės tikslas, diegiant kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000 serijos standartus, – taip sutvarkyti visus įmonėje vykstančius procesus, kad jų rezultatas būtų kuo geresnis, o įmonės galutinis produktas lemtų pelną įmonei ir kuo geriau tenkintų vartotojų poreikius.
Dabar tarptautiniu lygiu pripažįstami kokybės vadybos sistemų atitikties sertifikatai yra būtinas ir pakankamas įrodymas, kad įmonėje įdiegta kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9000 standartus.
Svarbiausios priežastys, dėl kurių įmonės siekia gauti kokybės vadybos sistemų atitikties sertifikatus, yra šios:
• gera kokybės vadybos sistema mažina kaštus ir didina veiklos efektyvumą;
• standartų atitiktis padeda gerinti produkcijos, organizacinės struktūros ir bendrą veiklos lygį;
• daugelyje šalių to reikalauja įstatymai (pvz., saugos srityje);
• tuo suinteresuoti vartotojai;
• tuo suinteresuoti partneriai;
• tai svarbu investuotojams;
• tai svarbu kreditoriams;
• tai sustiprina nacionalinės produkcijos pozicijas užsienio konkurentų atžvilgiu;
• tai praplečia eksporto galimybes;
• tai sustiprina konkurencines pozicijas vietinėje rinkoje;
• atitikties sertifikato nebuvimas gali būti laikomas rimtu kokybės trūkumu.

VI. ISO bendrovių galimybės
ISO sertifikatas darosi svarbus bendrovėms, konkuruojančioms JAV ir tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, Australijos vyriausybė išleido įsaką, jog kompiuterių sutartys bus teisėtos tik tų bendrovių, kurios turi ISO sertifikatą(Niese, 1992).
ISO 9000 priėmė Europos laisvosios prekybos asociacijos(angl. EFTA) šalys. Tai Austrija, Suomija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Švedija. Priimti ISO 9000 standartą yra būdas EFTA šalims glaudžiai ekonomiškai suartėti su Europos Bendrija.
JAV gynybos departamentas kuria tiekėjų sutarčių reikalavimus, analogiškus ISO 9000 standartams. Kanada ir Japonija taip pat ragina savo bendroves įsigyti ISO 9000 sertifikatus.

Išvados
Jeigu verslo įmonė nori gyvuoti rinkos konkurencijos sąlygomis ir stiprėti, tai turi vadovautis kokybės vadybos filosofija, kurios tikslas kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius.
Kokybė apibūdinama, kaip objekto savybių visuma, įgalinanti jį tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius. Norėdamos šių dienų pasaulio rinkoje atlaikyti konkurenciją, bendrovės turi akcentuoti kokybę. Vadinasi, reikia kurti, siekti ir didinti bendrovės sistemų, jos gaminių ir paslaugų lygį. Tik taip įmanoma patenkinti ir viršyti vartotojo lūkesčius. Taip yra sudaromos sąlygos ISO 9000 standarto reikšmingumo ir populiarumo didėjimui.
Jeigu yra poreikis kontroliuoti arba pagerinti paslaugų ir produktų kokybės lygį, sumažinti kaštus, susijusius su prastos kokybės produkcija, padidinti savo produktų konkurencingumą arba vien tik patenkinti didėjančius vartotojo poreikius- tai pats laikas diegti kokybės valdymo sistemą ISO 9000. Ji svarbi pirmiausiai dėl savo orientacijos. Nors šios sistemos svarbą pripažįsta daugelis, bet nedaugelis ją turi įdiegę. Antra, ši sistema užtikrina tarptautinę prekybą, arba bent jau sudaro jai sąlygas.
ISO 9000 sertifikatas rodo organizacijos nuolatinio gerinimo ir vartotojo tenkinimo nuostatas. Skiriamasis ISO 9000 bruožas, jog ji reiškia bendrovės sistemos kokybę, todėl ISO 9000 nėra produkto kokybės ženklas ar jo kokybės įrodymas. Kai įmonė turi pagal ISO 9000 sertifikuotą vadybos sistemą, tai reiškia, kad nepriklausomas auditorius patikrino, ar procesai, darantys įtaką kokybei (ISO 9000) atitinka reikiamų standartų reikalavimus. Trumpai tariant ISO 9000 yra glaudžiai susijęs su produktų kūrimu, bet jis neapibūdina pačių produktų.
Pabaigai galėtume daryti išvadą, jog ISO 9000 kokybės sistema yra labai naudinga ir pripažįstama visame pasaulyje. Ji naudinga pramoninėms ir paslaugų įmonėms, valdžios ir kitom kontrolės institucijoms, prekybos sistemoms, prekių tiekėjams ir paslaugų vartotojams tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, ir aplamai žmonėms, kaip galutiniam vartotojui.
ISO standartai prisideda prie gaminamų ir tiekiamų produktų kokybės gerinimo, siekiant juos patiekti efektyviau, saugiau ir švariau. Šis standartas tarptautinę prekybą daro žymiai lengvesne ir sąžiningesne. Jei visi reikalai einasi gerai, t.y. mašinos ir prietaisai dirba gerai ir saugiai- tai dažniausiai dėlto, kad jie atitinka standartus. O šiuos standartus pasauliniu mąstu ir užtikrina ISO organizacija, kurios vienas iš kokybės standartų ir yra ISO 9000.

Naudota literatūra
1. A.Neverauskienė “Kokybės vadyba”, 2001m. Vilnius

2. Casinis C.Barczyk “Visuotinės kokybės vadyba” 1999m. Vilnius
3. Europos komitetas “Verslo Europos Sąjungojos bendrojoje rinkoje vadovas” 2002m.,Vilnius
4. Šarūnas Abramavičius “ISO 9000 serijos standarto bei visuotinės kokybės vadybos santykio problema ir konkurencinis pranašumas”
5. Gediminas Radzevičius paskaitų kurso “Gamybos operacijų valdymas” metodinė medžiaga
6. http://www.qualitydigest.com
7. http://www.iso.ch/iso/en/ISOOnline.openerpage
8. http://www.connect.ab.ca/~praxiom/
9. http://alpha.lsd.lt/lt/lstsert/vad_sist.htm

Leave a Comment