Širdyje man -niolika

Ryte jūs pabundate ir elgiatės kaip paauglys. Tačiau vienuoliktą valandą Jūs jau esate rimtas keturiasdešimtmetis verslininkas. Po pietų esate žaismingas trisdešimtmetis, kuriam visas pasaulis nuolankiai guli po kojomis tam, kad vakare taptumėte dvidešimtmečiu, linksmai siaučiančiu jaunimo klube. Pripažinkite – šiais laikais Jūsų amžius nieko nebereiškia.

Taigi, kiek Jums šiandien metų? 19? 42? 25? 34? 28? Tiek jau to, pasirinkite bet kurį skaičių. O gal visus iškart? Nes tai bus teisingiausia. Tiesiog nesirinkite tik vieno.

Mums kadaise sakė, kad iki 2001 metų visi skraidys kosminiais laivais, o mes vilkėsime vienodus aptemptus ir blizgančius kostiumus. Mums pranašavo, kad kompiuteriai valdys mūsų gyvenimus, robotai valys mūsų paliekamas šiukšles, o 2012 metais ateis pasaulio pabaiga. Tačiau šiandien mes žinome, kad tik gyvename Beamžiame Amžiuje, kuriame patys galime kontroliuoti savo išvaizdą, elgesį ir amžių.

Trumpiau sakant, mūsų amžius šiandien yra pasirinkimo reikalas, o ne besąlygiška salyga.

Vis dar nesuprantate, prie ko lenkiu? Ką gi, įsivaizduokite, kad oficialiai Jums yra 28 metai. Gyvenate mieste, esate nevedęs ir gaunate palyginti gerą samdinio atlyginimą. Statistiškai dieną pradedate kaip 40-metis, klausydamas „Žinių radijo“ programos, bet masturbuojatės kaip paauglys. Tačiau pildamas į puodelį „eksliuzyvinę“ „Illy“ kavą atjaunėjate iki 32 metų, o valgydamas kukurūzų dribsnius susitraukiate iki 11 metų (ypač, jei dar pusryčiaudamas paskaitote ir “Harį Poterį”). Kai sėdate į lyzingu įsigytą džipą, jaučiatės vėl atsakingas ir daug pasiekęs 40-metis. Važiuodamas klausotės muzikos, kuri yra skirta penkiolikamečiams. Darbe žaidžiate kompiuterinius žaidimus kaip paauglys. Kitais žodžiais, visas Jūsų gyvenimas – tai ištisinė virtinė pramogų ir užsiėmimų, kurie yra skirti įvairiausioms amžiaus grupėms.

Nes per pastaruosius dešimt metų pasaulis dramatiškai pasikeitė, o kartu su juo pasikeitė ir suvokimas, ką mes GALIME ir PRIVALOME daryti. Kitais žodžiais, niekam tai daugiau neberūpi.

KAIP MES PASIKEITĖME

Tiesiog prisiminkite, pop kultūra visada buvo skirta paaugliams, o dar prieš trisdešimt metų suaugusieji nesuprato ir nenorėjo suprasti nei pankų, nei „Naujosios bangos“. O Jūs tuo žavėjotės, intensyviai domėjotės, bet staiga, apie 23-uosius savo gyvenimo metus, be jokios aiškios priežasties iš to tiesiog išaugote, praradote susidomėjimą ar pasijutote kvailai, kad tuo domitės. Jūs siautėjote ir lėbavote iki pat paskutinio Universiteto kurso, ir staiga tapote nuobodus bei lėkštas. Gavote darbą, įsigijote kostiumą, paskolą, reumatą ir užmiršote tokius „vaikiškus niekus“, kaip muzika, haliucogenai ir… pramoga.

Tačiau gyvenimas tuo nesibaigė. Ir netgi apsivertė aukštyn kojom. Ir staiga mes turime tai, kas sporte vadinama „vienos taisyklės taisykle“: „taisyklė yra ta, ka nėra jokių taisyklių“.

Šiuolaikinėje madoje mes turime jaunuolius, vilkinčius kostiumus ir paltus, kurie buvo sukurti seniems aristokratams. Jaunuoliai sėdi už vairo tokio automobilio, kurį kadaise įstengdavo įpirkti tik karališkos šeimos atžala, ir tai tik į savo gyvenimo pabaigą. Atostogos kruiziniuose laivuose, kadaise knibždėte knibždėjusiuose senukais, šiandien yra populiarios tarp dvidešimtmečių. Savaitgalis kaime, skirtas nuobodžioms vidutinio amžiaus šeimoms, tapo romantiška pramoga jaunimui, kuriems dabar reikia būtent tokios relaksacijos formos, o ne ilgos ir sekinančios kelionės į Tailandą.

Prieš dešimt metų patikėti atsakingą darbą jaunuoliui su apdribusiais ant akių plaukais ir tatuiruotomis rankomis buvo rizikinga, šiandien tokių jau turime net Seime (tiesa, rizika nepasiteisino).

Tačiau dabar tai bent jau įprasta. Dabar leidžiama daryti viską, ir tai daro tiek seniai, tiek jaunimas. Žmonės dirba sunkiai, gyvenimas yra sunkus, visi jaučiame daug spaudimo ir visiems reikia atsipalaiduoti. Ir atsipalaidavimas nebėra laikomas neatsakingumo išraiška. Rūpestingieji tėveliai kartais irgi padaro gramą kitą kokso savaitgaliais, nors uoliai ūdija savo vaikučius už tokį pat elgesį. Dorybingieji tėveliai irgi kartais mėgsta paišdykauti su odiniais apatiniais bei rožiniais kutais dekoruotais antrankiais, nors bergždžiai reikalauja iš savo atžalų neprarasti nekaltybės bent iki gimnazijos baigimo dienos. Tėvai ir vaikai turi tuos pačius grotuvus ir dažniausiai klauso tos pačios muzikos. Negana to, tėvai tradiciškai yra paklaikę dėl naujausio technikos žodžio, o jų vaikai didžiuojasi „house“ muzikos vinylais, grojamais ant patefonų, kuriuos turėjo jų seneliai…

Juoba kad joks šiuolaikinės muzikos stilius neišsilaikė taip ilgai, kaip „house“. Rimtiems didžėjams jau seniai per keturiasdešimt, tačiau jie vis dar reikalingi. Ir šiandien sulaukęs keturiasdešimties Jūs galite būti aistringas gerbėjas daininkės, kuri yra Jūsų dukters amžiaus, o Jūsų devyniolikametis sūnėnas gali žavėtis REM…

Kadaise Jūs nekentėte savo tėvų, ir tai buvo privaloma. Dabar savo tėvą galite sutikti klube ar striptizo bare. Kadaise žmonės seno, nes jaunimas nenorėjo su jais turėti nieko bendro. Dabar seniams nebūtina būti jaunais, norint būti jaunatviškais. Pvz., tam daug pasitarnavo Internetas. Anksčiau žmonės bendraudavo gatvėje, šiandien „gatvė“ tapo virtuali, suartindama tarpusavyje visus visokio amžiaus žmones.

Kadaise vyriškos kosmetikos gamintojai baigdavo savo tikslinės auditorijos apibrėžimą ties 35 metais, dar vėliau – ties 40 metų, o šiandien senukai yra kur kas gyvesni ir energingesni, nei jų pirmtakai. Jie tiesiog jaučiasi jaunais, todėl ir perka jaunimui skirtus produktus, kurių samprata taip pat pamažu išnyko. Kadaise vyrai labiausiai bijojo prarasti plaukus ir lytinę potenciją. Šiandien vaistai ir „Viagra“ panaikino šias baimes. „Playstation“ žaidimų konsoles perka ne vien 17-24 metų amžiaus jaunimas (kam jos iš pradžių ir buvo skirtos), jas turi neretas 40-metis (tiesa, jaunimas mieliau renkasi smurtinius žaidimus, „seniams“ labiau patinka „sportiniai“…)

Žmonės gyvena tokioje plačioje amžiaus amplitudėje, jog praktiškai visi gamintojai turi įtikti visoms amžiaus grupėms iškart. Netgi deimantai tapo „ne-amžini“ bei decentralizuoti, ar tinkami tik turtingoms ponioms. O laikrodžiai? Kai buvote vaikas, turėjote pigų taivanietišką kvarcinį laikrodį, paaugliu būdamas mokykloje puikavotės „Timex“, tačiau turėjo laukti bent dvidešimt metų, kad įsigytumėte IWC ar nepadirbtą „Omega“. Šiandien greičiausiai turite jau kelis panašaus kalibro laikrodžius įvairiems gyvenimo atvejams. O Jūsų tėvas puikuojasi jaunatvišku „G-Shock“?

Užeikite kada į vakarinį klubą ir pabandykite atspėti svečių amžių – garantuoju, šiais laikais tai nėra taip lengva.

Billą Klintoną JAV prezidentu išrinkę amerikiečiai žinojo, kad jis jaunystėje buvo rūkęs narkotikų, groja saksofonu ir jo inauguracijoje dalyvaus pop žvaigždės. Žinoma, visi Lietuvos prezidentai buvo ir yra blankūs bei nuobodūs tipažai, tačiau ko nepasakysi apie buvusįjį Seimo pirmininką Arūną Valinską ar kai kuriuos dabartinio Seimo narius. Bet kas tame blogo? Ogi nieko, kai pagalvoji.

Tiesa, jaunimui visada yra kiek sunkiau, nei mums, pagyvenusimes ir kai ko pasiekusiems… Jiems dar reikia susirasti darbą, įgyti pripažinimą, padaryti karjerą ir užsidirbti daug pinigų – nes kiek dar daiktų jiems būtina įsigyti: naujausią mobiliojo telefono modelį, kompiuterį, kelionę į Mongoliją. Sulaukti amžiaus, kai galės legaliai pirkti alkoholį (bet ar tai jiems svarbu, kai „Ecstasy“ yra rijama jau nuo pat paauglystės pradžios?). Jiems kur kas baisiau grįžti į namus ir jaustis „lūzeriu“. O mintis, kad SMS funkcija yra pasenusi jų „Nokia“ telefone, yra tiesiog neįmanoma.

Tačiau iš esmės visi gali gauti viską. Mūsų vaikams patinka Frankas Sinatra ir „Aerosmith“, o mes, suaugusieji žiūrime „Simpsonus“, skaitome FHM žurnalą ir klausomės „Daft Punk“.

Nes „amžius“, kaip dainavo kažkoks rokeris, „tai tik skaičius“. Ne amžius reiškia gerą, įdomų ir atsipalaidavusį laiką. Kaip sakoma, „kažkas jau gimsta senas, kažkas numiršta vis dar jaunas“. Amžius niekada nėra nusikaltimas, nusikalstama tik mėgdžioti jaunimo elgesį ir vertybes, pamirštant gyvenimo patirtį ir pamokas.

27 METŲ FENOMENAS

„Trisdešimtmetis yra dar liurbis. Keturiasdešimtmetis yra jau senis. Svarbiausias amžius vyro gyvenime – 27 metai“, – kadaise sakė Jimmy Hendrixas šio gimtadienio proga (o po dešimties mėnesių ir numiręs).

Ir jis buvo teisus. Kiekvieno vyro gyvenime nutinka keisti dalykai, kai jam sukanka 27 metai. Tai savotiškas ženklas, tai mistinė riba. Tai amžius, kai vyras nusprendžia, kuo jis bus ateityje – plepys ar veikėjas. Sekėjas ar lyderis, kovotojas ar fizinio lavinimo mokytojas. Tai apsisprendimo metas.

Kodėl 27? Tai keistas numeris, ir, žinoma, numerologai ar mistikai turi jam tinkamą paaiškinimą. Tačiau palikus mistiką ir metafiziką nuošalyje, prisiminkite save 27 metų… Argi nebuvo šis mažius svarbus Jums pačiam?

Tokio amžiaus vyrui dar trūksta trisdešimtmečio išminties, tačiau praeityje lieka ir dvidešimtmečio naivumas. Tai amžius, kai vaikinas jau “nebekabina” kiekvienos padavėjos, bet nuperka jai džino su toniku. Tai amžius, iš esmės atskiriantis berniukus nuo vyrų.

Kaip ir vėlesnė, vidutinio amžiaus krizė, 27 metai arba iškelia vyrus aukštyn, arba nugramzdina juos į dugną. Jie arba pasiekia aukštą kūrybiškumo viršūnę, arba patenka į keistą dvasinės hibernacijos būseną. Sulaukęs tiek metų Paulas McCartney parašė „Let it Be“, Joe Strummeris – „London Calling“, Jimmy Page – „Stairway to Heaven“, Davidas Bowie – „Young Americans“. Orsonas Wellesas sukūrė savo šedevrą „Citizen Kane“, o Williamas Šekspyras parašė savo pirmąją dramą. Sulaukęs 27 metų Bobas Dylanas iš pagrindų pakeitė savo įvaizdį, Miles Davis nutraukė savo sėkmingą karjerą ir grįžo į sceną tik po trijų metų, Ericas Claptonas pradėjo vartoti heroiną, o Jon Bon Jovi – gerti visus metus (ką jis vėliau vadino „pilkuoju savo gyvenimo periodu“).

Kiti šio barjero tiesiog neperžengė – sulaukę 27 metų amžiaus, mirė ir Jimmy Hendrixas, ir Kurtas Cobainas, ir Jimas Morrisonas. Netgi Fiodoras Dostojevskis buvo nuteistas mirties bausme (tiesa, paskutinę minutę ji buvo pakeista į penkis metus tremties Sibire).

Ir jei Jums tiek dar nėra, pasiruoškite apsisprendimui. Jei šis amžius jau praeityje – ruoškitės vidutiniojo amžiaus krizei.

 Giedrius Drukteinis