Sveiki, mielieji DarniPora.lt svetainės lankytojai!
Iš širdies kurpiau himną ir odę savo draugams, nes savaitgalį atšvenčiau savo gimtadienį. Deja kompiuteris iškrėtė piktą pokštą ir viskas išsitrynė. Gaila, kad nebeatkartosiu visų savo minčių įspūdingu tikslumu, bet visgi pasistengti verta.
Savaitgalį atšvenčiau savo gimtadienį, todėl dabar gyvenu tokiomis šventinėmis nuotaikomis. Esu pakylėta ir be galo laiminga. Labiausiai dėl to, kad turiu tokius šaunius tėvus, kurie padėjo man surengti mano gimtadienio šventę.
Ir dar dėl to, kad turiu nuostabius draugus, kurie nepatingėjo, nepagailėjo savo aukso vertės laiko ir skyrė jį man. Jie rinko dovanas ir įdėjo į jas visą širdį. Jie išbučiavo mane saldžiausiais sveikinimais. Tai didžiausias turtas, kokį tik gali turėti žmogus.
Kai turi draugų, žinai, kad būsi išklausytas ir suprastas. Gera būti apkabintam, gera, kai turi pas ką eiti ir turi su kuo pasidalinti sau svarbiais patyrimais. Gera, kai draugai priima tave tokį, koks esi. Kai jie nesmerkia ir nesijuokia iš tavęs, kai jie myli ir gerbia tave. Kai jie palaiko. Kai jie kalba ne daugiau, negu tu kalbi. Kai jie kartais pamina savo prioritetus dėl to, kad surastų bendrą kompromisą kartu su tavimi.
Tada norisi tokią draugystę saugoti ir branginti. Tada stengiesi, kad tavo draugui būtų gera ir jauku su tavimi. Tada stengiesi aplinkybes koreguoti taip, kad dažniau būtumėte kartu.
Draugą reikia vertinti, nes jis neįkainojamas, o prarasti jį labai lengva – būti neatidžiam, savanaudiškam, užmiršti jam svarbius dalykus, pasakyti neatsargų žodį, būti nedėmesingam ar nejautriam, išduoti, pavesti nors kartą… Ir to gali pakakti metų metus trukusiai draugystei nutraukti. O prarastą draugą sugrąžinti labai sunku, kartais netgi nebeįmanoma. Taigi verta pasverti tuos, kurie Jums brangūs ir laikyti giliai širdyje, aukštai atmintyje ir visada elgtis su draugais taip, kaip norėtumėte, kad su Jumis būtų elgiamasi.
Baigiant šią odę draugams noriu dar kartelį pamerkti visiems akį, padovanoti šypseną ir oro bučinį bei palinkėti gyventi draugiškai, kaip vaikystėje linkėjo katinas Leopoldas.
Ėt, vaikystė… kur ji prabėgo?.. Anksčiau galvodavau, kad visada liksiu valiūkiška mergiote. O dabar jubiliejai, mintyse vis dažniau sukasi vaikai, namai, darbai, pinigai. Anksčiau viskas buvo paprasčiau, o dabar kartais nebelieka laiko užsiimti tuo, kas džiugina, pasinėrus į tai, kas pripildo realybę.
Visgi linkiu kartais nebepykti, kai tai tėra smulkmenos. Dažniau kartoti šiltus žodžius ir daryti gerus darbus bei skleisti daugiau teigiamų emocijų, apgaubiant savo pasaulį teigiama energija. Mažiau skųskitės ir raskite, kuo pasidžiaugti. Nes nuo negatyvių minčių pasaulis tikrai nepagerės, o nuo šviesių ir teigiamų labai tikėtina, kad prašviesės. Galbūt toje šviesoje atrasite puikiausius sprendimus ir gražiausius jausmus, kurių kartais nesimato tamsoje, pykčiuose, bėgime, stresinėse situacijose, krizėje, politikoje ir visose kitose duobėse. Pažadu ir pati stengtis šypsotis pasauliui. Jeigu visi tai pažadėtume, juk nebūtų piktų kasininkių, susiraukusių pakeleivių ir negailestingų direktorių.
Sveikinu visus balandžio mėnesį gimusius ir keliu žibučių puokštę bei lenkiu galvą prieš visas pasaulio mamytes, su praėjusia motinos diena! Mūsų dienos kaip šventė… mokėkime švęsti ir džiaugtis, nes gyvenimas toks trumpas…
Kris
Comments are closed.