Sėkmingai tęsiame narių istorijų tradiciją. dar viena istorija iš mūsų svetainės nario G.:
“Šią istoriją skiriu tiems keliems, kurie perskaitė pirmąją dalį ir trukdo gyventi su savo “duodi tęsinį”.
Ir kas gi pirmiausia nutiko pasirodžius kūrinėliui. Maniškė brigita-raganyščia sureagavo originaliai, skaitė skaitė, paslaptingai šypsojosi, kol tarė – tai štai ką reiškia “šiandien aš žiūriu čempionų lygą”. Ir viskas, vadinasi tai “rašykit dievui laiškus”. Ei, raganyšcia, jei girdi, tu ką, visai be humoro?
Man buvo įdomi nuomonė, ką gi mano skaitydami kūrinuką DP nariai (šiaip jau jiems jis ir buvo skirtas). Aš padariau tokį dalykėlį, užsiregistravau DP, ir apsimetęs kažkuo pabandžiau pakalbint keliasdešimt man patikusių iš veiduko ir anketų mergaičių, man buvo įdomi jų nuomoniukštė apie MELO KOJOS TRUMPOS kūriniūkštį.
Ir taip besmalsaujant aš užsiroviau ant dar vienos istorijos, dėl kurios dabar esu praradęs ramu miegą (Ei, brigityščia-raganyščia, jei girdi, tu tik vėl kažko neprisigalvok. Blogai su tomis moterimis su lakia vaizduote, ar ne?).
Pirmiausiai noriu padėkoti toms mergaitėms, kurios dėl manęs gaišo laiką, skaitė ir parašė man daug įdomaus, ačiukas Jums. Aišku geriau jos būtų rašę po kūrinuku komentaruose, nes jų mintukės labai labai sveika būtų žinoti ir platesnei auditorijai, bet jos to daryti nenori. Viena labai labai simpatišką mergaitę (jai leidus) noriu pacituoti: “DP auditorija labai rimti žmones labai rimtai žiurintys i labai rimtus poravimosi reikalus ir procesus”.
Na, o dabar ta istorija, kuri neleidžia užmigt.
Į mano suktą prašymą apie nuomonę atsiliepė viena ohoho mergaitė. Aš vos kavos neišpyliau pamatęs koks grožis teikėsi man parodyti dėmesį. Aš ja šiaip taip įkalbėjau perskaityti tą kūrinėlį, nes ji man vis tvirtino, jog tokiais niekais kaip skaitymu neužsiima. O anketukėje aukštasis išsilavinimas. Na ir velniai matė tą išsilavinima, kam jis gražiems žmonėms? Jie turi kitus ginklus, ar ne taip?
Taigi ohoho mergaite skaito, o aš apsąlusia širdimi laukiu nuosprendžio.
Štai ir laiškutis iš jos.
“Oi, šakes, duok man greičiau savo koordinates, aš tau turiu milijoną klausimų :)))))”.
Smagumėlis vienok, aš ir apie raganyšcia pamiršau (oi aš čia prisišnekėsiu, ar ne brigute?).
Siunčiu savo telefono niekingą numeriuką.
Ir štai aš jau čiulbu su nuostabiausio balsiuko savininke. Na, iš ties tai čiulbėjo ji, aš apsalęs klausiau.
Dabar žodis ohoho mergaitei:
“Tai klausyk, kaip ten tau viskas baigesi? Kiek suprantu dabar jau esi laisvas paukštelis, jei rašai apie tai?”.
Na pamaniau, pas šita mergaitę humoriukas aukšciausio lygio, net mano raganyščia tokio neturi (oi tyliu, tyliu kaip žuvis).
“Klausyk, susitinkam kaip nors, man labai smalsu, žinok man labai panašiai nutiko.”
Čia man pradeda “daeit”, jog viskas yra truputį kitaip nei pamaniau iš pradžių. Pradedu pamažu mergaitei aiškint – “ta istorija išgalvota, tai tik fantazija, supranti.”
“Kaaaaaaa?”
Įsivyrauja nejauki tyla, gražuolė mąsto.
Tada pasigirsta riksmas:
“TU NIEKŠAS” ir pyp pyp pyp…
Dabar jau aš mąstau, nieko šitoj Žemėj nebesuprantu.
O ryte randu laiškelį nuo ohoho mergaitės:
“Žinok aš visą naktį neužmigau, vis masčiau kodėl tu manęs prašei jį perskaityti.Tu laikai, kad aš MELAGĖ? Gali laikyt toliau, žinok, jog aš esu labai jautri moteris….”
Dabar jau aš nebeužmiegu per naktį, ohoho mergaitė nebenori manęs girdėt. Ką gi žmonės man daryt?
Ir tau raganyščia-brigityščia pabaigai pasakysiu, grįžki mieloji, šluota be darbo namie nuobodžiauja.
G.”
Sunku pasakyti koks čia moralas, yra daug įvairių įžvalgų – virtualioje erdvėje sunku suprasti, kad yra tiesa, o kas yra melas. Taip pat žmonės smerkia kitus matydami juose savo ydas. Dargi žmonės susilaukia dėmesio rašydami savo mintis ir istorijas. Ne visada jis būna toks, kokio tikiesi, bet sužibi padangėse ir atkreipi dėmesį tai tikrai. Kaip sakoma – reklama nebūna bloga.
Bet kokiu atveju kviečiu Jus ieškoti savo įžvalgų ir dalintis jomis bei siųsti savo istorijas. Tikiu, kad jei kiekvienas žmogus parašytų po savo biografiją, tai būtų pačios skaitomiausios knygos ir kartais net mes patys nenutuokiame, kokie įdomūs galime būti kitiems. Bet kol esame it užverta knyga, kiti mato tik mūsų viršelį, kuris kartais neatspindi turinio.
Aš džiaugiuosi pavasariu, renku žibutes ir kažko nerimauju širdyje… Reikia geros knygos, kuri atvestų į kelią.
Kris
Comments are closed.