Per prievartą mielas nebūsi

Sveiki mielieji.

Jau seniai rašiau Jums. Be galo Jūsų pasiilgau, bet panirau į darbo karuselę, kuri sukasi nenumaldomu greičiu ir kartais negaliu sustabdyti jos tam, kad parymočiau su Jumis ant suoliuko ir aptarčiau sielos aktualijas.

Šiandien jaučiu kaip tas atviravimo ąsotis persipildė ir liejasi per kraštus. Yra begalės temų, kuriomis norėčiau su Jumis pakalbėti. Nesistengsiu Jų dirbtinai susieti, tiesiog atskirsiu jas skirtingais skirtingais skyrelių pavadinimais.

PRIEVARTA MIELAS NEBŪSI

Dažnai mes norime patikti, norime būti mylime ir dedame tam krūvas pastangų, o rezultatas ne visada mus džiugina. Būna, susitinki, pabendrauji ir jau užsidega liepsna širdyje, tada bėga aibės mielų pasimatymų ir jausmas stiprėja, prisirišimas didėja. Paskiau ateina diena, kai jauti, kad daugiau duodi, nei gauni. Arba gauni ne tai, ką norėtum gauti.

Tada norisi kalbėti apie jausmus, norisi daugiau laiko praleisti kartu, norisi daugiau apkabinimų. Bandome ir apie tai kalbėti, ir apie tai tylėti, ir subtiliai užsiminti, bet niekas nepadeda. Atrodytų šalia esantis žmogus kurčias Jūsų klyksmui.

Yra be galo baisu, tai pripažinti, kad meilės nenusipirksi ir niekada negalėsi būti tikras, kad turi ją visam gyvenimui. Yra baisu, kad negali liepti ar net prašyti kito mylėti tave, kaip tau reikia, kad tave mylėtų.

Taip ir kai kuriems žmonėms, galėti dėl neaiškių priežasčių nepatikti ir netgi Jūsų malonus elgesys, atlapaširdiškumas, paslaugumas ir kiti bendravimo būdai nepadės. Ir tada svarbu atsiminti, kad neverta gaišti laiką, dėl tų, kurie nevertina to laiko ir nenori jo gaišti kartu su Jumis.

ĮTAMPA

Kai buvimas su žmogumis iš vaikiško ir nuoširdaus virsta suaugusiu ir strateginiu, tada atsiranda daugiau neatskleistų minčių ir mažiau išsakytų jausmų. Tada galvojame, ką sakome ir ko nesakyti. Tada laviruojame, kai reikia nutylime ir pameluojame.

Paskiau atsiranda noras neįžeisti, per kurį kartas įžeidžiame patys save arba atsiranda noras pabūti egoistui atsimenant kartą pamintus interesus.

Taip pat atsiranda lūkesčiai, įpratimas ir reikalavimai, kurių nebūna pačioje draugystės pradžioje. Pačioje pradžioje tiesiog džiaugiuosi tuo, kas vyksta…

KARTAIS GERAI BŪTI VIENAM

Kai susiporuojam, pradedam gyventi mažame pasaulyje, kuris susideda iš tavęs ir tavo mylimojo. Jei tas pasaulis griūna, tada lieki toks vienišas, nes aplinkui visi tokie kaip tu gyvena savo mažuose pasauliuose. Taigi kartais būnant vienam galima bet kada susitikti, su bet kuo susitikti, bet kur keliauti. Ir tada triumfuoja tikra draugystė, kuri apjungia vienišas sielas…

Galbūt tuo ir belieka džiaugtis, kad būnant vienišam

GYVENIMAS TOKS TRUMPAS

Gyveni sau, žmogus, planuoji, taupai pinigus. Ir likimo pokštas – katastrofa, avarija, ir tavęs nėra. Nelieka nieko, jokio tikslo, kuriam tu tiek kaupei. Statai svajonių namą, dieną naktį pluši ir sužinai, kad sergi mirtina liga. Nenudažytos sienos tampa be galo gražios, o dienos be galo trumpos. Todėl kviečiu Jus paleisti įtampą ir dažniau susitikti su draugu puodeliui arbatos, kviečiu daryti tai, ką norite dabar ir nelaukti geresnio momento. Ir dar kviečiu puoselėti save, augti ir laikytis stipriai įsikibus savo vertybių. Nes visi rūpesčiai tokie žemiški ir tokie laikini. Net jei Jūs sustotumėte ir nieko nedarytume, žemė nesustotų ir toliau suktųsi.

Kartais atrodo, kad groju kaip sugedusi plokštelė apie tą patį tik kitais žodžiais, bet visgi matau, kad pasaulyje dar liko bent keli šimtai žmonių, kurie šių žodžių neišgirdo… O aš nuoširdžiai tikiu, kad jie prasmingi ir vertingi. galbūt net ir man pačiai. Juk tas, kas garsiausiai ginčijasi, labiausiai abejoja širdyje.

Su meile – Kris