Per prievartą mielas nebūsi

Sveiki mielieji.

Jau seniai rašiau Jums. Be galo Jūsų pasiilgau, bet panirau į darbo karuselę, kuri sukasi nenumaldomu greičiu ir kartais negaliu sustabdyti jos tam, kad parymočiau su Jumis ant suoliuko ir aptarčiau sielos aktualijas.

Šiandien jaučiu kaip tas atviravimo ąsotis persipildė ir liejasi per kraštus. Yra begalės temų, kuriomis norėčiau su Jumis pakalbėti. Nesistengsiu Jų dirbtinai susieti, tiesiog atskirsiu jas skirtingais skirtingais skyrelių pavadinimais.

PRIEVARTA MIELAS NEBŪSI

Dažnai mes norime patikti, norime būti mylime ir dedame tam krūvas pastangų, o rezultatas ne visada mus džiiugina. Būna, susitinki, pabendrauji ir jau užsidega liepsna širdyje, tada bėga aibės mielų pasimatymų ir jausmas stiprėja, prisirišimas didėja. Paskiau ateina diena, kai jauti, kad daugiau duodi, nei gauni. Arba gauni ne tai, ką norėtum gauti.

Tada norisi kalbėti apie jausmus, norisi daugiau laiko praleisti kartu, norisi daugiau apkabinimų. Bandome ir apie tai kalbėti, ir apie tai tylėti, ir subtiliai užsiminti, bet niekas nepadeda. Atrodytų šalia esantis žmogus kurčias Jūsų klyksmui.

Yra be galo baisu, tai pripažinti, kad meilės nenusipirksi ir niekada neggalėsi būti tikras, kad turi ją visam gyvenimui. Yra baisu, kad negali liepti ar net prašyti kito mylėti tave, kaip tau reikia, kad tave mylėtų.

Taip ir kai kuriems žmonėms, galėti dėl neaiškių priežasčių nepatikti ir netgi Jūsų malonus elgesys, atlapaširdiškumas, pas

slaugumas ir kiti bendravimo būdai nepadės. Ir tada svarbu atsiminti, kad neverta gaišti laiką, dėl tų, kurie nevertina to laiko ir nenori jo gaišti kartu su Jumis.

ĮTAMPA

Kai buvimas su žmogumis iš vaikiško ir nuoširdaus virsta suaugusiu ir strateginiu, tada atsiranda daugiau neatskleistų minčių ir mažiau išsakytų jausmų. Tada galvojame, ką sakome ir ko nesakyti. Tada laviruojame, kai reikia nutylime ir pameluojame.

Paskiau atsiranda noras neįžeisti, per kurį kartas įžeidžiame patys save arba atsiranda noras pabūti egoistui atsimenant kartą pamintus interesus.

Taip pat atsiranda lūkesčiai, įpratimas ir reikalavimai, kurių nebūna pačioje draugystės pradžioje. Pačioje pradžioje tiesiog džiaugiuosi tuo, kas vyksta.

KARTAIS GERAI BŪTI VIENAM

Kai susiporuojam, pradedam gyventi mažame pasaulyje, kuris susideda iš tavęs ir tavo mylimojo. Jei tas pasaulis griūna, tada lieki toks vienišas, ness aplinkui visi tokie kaip tu gyvena savo mažuose pasauliuose. Taigi kartais būnant vienam galima bet kada susitikti, su bet kuo susitikti, bet kur keliauti. Ir tada triumfuoja tikra draugystė, kuri apjungia vienišas sielas.

Galbūt tuo ir belieka džiaugtis, kad būnant vienišam

GYVENIMAS TOKS TRUMPAS

Gyveni sau, žmogus, planuoji, taupai pinigus. Ir likimo pokštas – katastrofa, avarija, ir tavęs nėra. Nelieka nieko, jokio tikslo, kuriam tu tiek kaupei. Statai svajonių namą, dieną naktį pluši ir sužinai, kad sergi mirtina liga. Nenudažytos sienos tampa be gal

lo gražios, o dienos be galo trumpos. Todėl kviečiu Jus paleisti įtampą ir dažniau susitikti su draugu puodeliui arbatos, kviečiu daryti tai, ką norite dabar ir nelaukti geresnio momento. Ir dar kviečiu puoselėti save, augti ir laikytis stipriai įsikibus savo vertybių. Nes visi rūpesčiai tokie žemiški ir tokie laikini. Net jei Jūs sustotumėte ir nieko nedarytume, žemė nesustotų ir toliau suktųsi.

Kartais atrodo, kad groju kaip sugedusi plokštelė apie tą patį tik kitais žodžiais, bet visgi matau, kad pasaulyje dar liko bent keli šimtai žmonių, kurie šių žodžių neišgirdo. O aš nuoširdžiai tikiu, kad jie prasmingi ir vertingi. galbūt net ir man pačiai. Juk tas, kas garsiausiai ginčijasi, labiausiai abejoja širdyje.

Su meile – Kris

9 thoughts on “Per prievartą mielas nebūsi”

  1. Skaitant straipsni,net siurpuliukai perejo per visa kuna ir priverte labai giliai susimastyti,nes butent dabar as isgyvenu si procesa,kuris atejo prie galo…prie vienises buties,kuri siuo metu atrodo labai sunki…aciu

    Reply
  2. Geriausia frazė- gyvenimas toks trupas, būtent taip ir yra… žiauriai greitai prabėga tos dienos ir sensti rodos ne kas metus, o kas dieną, ir viskas kaip ruletėj sukasi sukasi….

    Reply
  3. Taip, per prievartą mielas nebūsi, kaip ir mylimas 🙂 šiaip, nesenai mane paliko ,mergina supratusi po ketverių metų, kad aš “ne tas” :)taigi, mano meilė niekur nedingo, aš ją rodau, ir rodysiu. Galbūt jai tai sukelia erzelį ir nieko gero tai neduos, bet aš nesiruošiu pasiduoti, nors ir galėčiau kaip rašoma gyventi į priekį. Negyvenu praeitimi (nors ji tikrai sukelia daug gražių prisiminimų)bet buvau apsisprendęs būti su ja iki gyvenimo galo, kodėl dabar turėčiau to atsisakyti…ir pamiršti ką jaučiu. Rodžiau, rodau ir rodysiu jai savo jausmus

    Reply
  4. Ačiū už dienoraštį,jau buvau pasiilgusi,galvojau kur prapuolėt.gal žodžaiai
    ir tie patys, bet dažnai jie duoda atsakymus,kai darosi liūna ir galvoji ,
    kodėl tas gyvenimas klostosi ne visai taip, kaip nori. geros jums vasaros
    ,Kristina. Gal kas sugalvos padaryti dviračių žygį Vilniaus apylinkėmis.
    manau,kad yra ne vienas žmogus po vieną ,kuris mielai susiburtų į būrį.
    Nesame turbūt visiški egoistai…

    Reply
  5. Balsuoju už tokį žygį. Net ir organizuočiau, jei žinočiau patrauklių kelionės maršrutų. Ar niekam taip nebūna, kad važiuojant dviračiu vieną akimirką sutinki įsmeigtas priešais atvažiuojančiojo akis, o kitą – toliau važiuoji savo keliu? O jei taip surengus vienišųjų “kritinės masės” maršrutą? Važiuotume ne priešais, o vieną pusę.

    Reply
  6. Teisingas Kris apmastymas,tiesiog teisingai parasyta,bet kad zmogus tai suvoktum,pirmiausia reikia visa tai isjausti.Tikiu,kad taip ir yra,nes kitu atveju visa tai neduota perduoti kitiems taip aiskiai ir realiai.aciu, uz tai.

    Reply
  7. auryymaz rašė:
    2011 06 02 19:25
    idomu kaip tu jai rodei ta demesi,jei zmogus paliko tave vadinasi jai kazko santykiuose truko tai va

    Reply

Leave a Comment