Teismų sistema Lietuvoje

TurinysĮVADAS 21. ISTORINĖ LIETUVOS TEISMŲ SISTEMOS APŽVALGA NUO LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IKI ŠIU DIENŲ. 31.1.LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TEISMŲ SISTEMA. 31.2. TARPUKARIO LIETUVOS TEISMŲ SISTEMA 51.3. SOVIETINĖS LIETUVOS TEISMŲ SISTEMA 61.4. TEISMŲ REFORMA LIETUVOJE 72. DABARTINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA 82.1. BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI IR JŲ JURISDIKACIJA 92.2. SPECIALIZUOTI TEISMAI IR JŲ JURISDIKACIJA 132.3. GINČAI DĖL TEISINGUMO IR JŲ SPRENDIMAS 172.4. KONSTITUCINIO TEISMO VIETA LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMOJE 18IŠVADOS 20LITERATŪRA 21ĮVADASLietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato:“Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas“. Taigi teismai ir jų sistema yra vienas iš valstybės atributų. Teismai, vykdydami savo funkcijas, yra savarankiški ir nepriklausomi, nors juos ir sieja tam tikri ryšiai tiek su įstatymų leidžiamąja (priima įstatymus, nustatančius teismų sistemą, teismų veiklos principus, teismų kompetenciją ir kt.), tiek su vykdomąją (užtikrina teismų veiklos materialines sąlygas, įgyvendina specialistų rengimo programas ir kt.) valdžiomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją, pagal 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Dar 1999 metų gruodžio 21 dienos Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad „demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kadteismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves“. Teisminei valdžiai keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema, apimanti visus teismus, nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje: tai keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismai (Aukščiausiasis teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnis nurodo, kad įstatymu gali būti įsteigti ir kiti, specializuoti teismai (darbo, šeimos ir kitų kategorijų), kartu čia minima, kad taikos metu negali būti steigiami teismai su ypatingais įgaliojimais.Taigi teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Teimų sistemą, jų jurisdikcijos ribas, kitus su teismais susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas, turintis konstitucinio įstatymo statusą (nes yra tiesiogiai paminėtas pačioje Konstitucijoje), taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymas bei kiti teisės aktai, kuriais remsiuosi rašydamas šį darbą, analizuodamas juos teoriniu tyrimo, loginės analizės metodais. Vadovaudamasis istoriniu metodu trumpai apžvelgsiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų organizavimo ir funkcionavimo pagrindinius principus, nes būtent čia reikėtų ieškoti istorinių Lietuvos teisminės valdžios ištakų. Taip pat trumpai paanalizuosiu dabartinėms teismų organizacijos problemoms artimiausią Tarpukario Lietuvos laikotarpį bei mažiausiai istoriškai nutolusią socialistinės Lietuvos teismų sistemą.1. ISTORINĖ LIETUVOS TEISMŲ SISTEMOS APŽVALGA NUO LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS IKI ŠIU DIENŲ.1.1.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų sistema.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo XIII – XVIII amžiaus raidoje buvo du esminiai teismų sistemos formavimosi, kaitos periodai. Pirmuoju, trukusiu nuo XIII amžiaus iki XVI amžiaus reformų, aukščiausiojo teismo ir teisėjo valstybėje funkcijas turėjo valdovas.Antruoju periodu, prasidėjusiu nuo 1447 metų bendravalstybinės (žemės) privilegijos kai susiformavo bajorų luomo teismai ir 1581 metais, įsteigus Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą, ši valstybės valdžios funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismine valdžia.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmuoju laikotarpiu veikė šie teismai:Lietuvos valdovo teimas. Jo jurisdikcijai pagal Pirmąjį Lietuvos Statutą priklausė ginčai dėl žemės paveldėjimo, dėl globos ir žmonų kraičio garantijų, dėl duotų privilegijų valdyti domeno žemes galiojimo, taip pat baudžiamąsias bylas dėl valstybinų nusikaltimų, dėl savavališko muitų įvedimo, žemių užvaldymo ir kt., bei ponų ir svetimšalių bylos. Pažyėtina, kad valdovas Vakarų Europos teismų pavyzdžiu galėjo kiekvieną bylą perimti savo žinion.Ponų Tarybos teismas. Veikė, kai didysis kunigaikštis išvykdavo į Lenkiją. Šis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėjo smurto prieš aukščiausius valstybės urėdus bylas ir kaip apeliacinė instancija svarstė valstybės dvarų užvaldymo bylas, spręstas komisarų teisme, taip pat bajorų garbės teisme.Vaivados teismas. Teisė savo vaivadijos dvarų valstiečius, bajorus, išskyrus stambiausius didikus. Bajorai galėjo apeliuoti iš vaivados teismo į patį didįjį kunigaikštį. Vietininko teismas. Šio teismo jurisdikcija apėmė visus jo administruojamo valsčiaus arba pavieto bajorus, išskyrus ponus, taip pat jam priklausė visos jo valsčiaus, didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių bylos, miestų, kurie neturėjo savivaldos teisių, miestiečių bylos.Tijūno teismas. Teisė jam pavestų didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečius ir savo valsčiaus gyventojus, tačiau vietos bajorai nebuvo tijūno teismo jurisdikcijoje.Komisarų teismas. Tai trečiųjų teismui prilygstanti Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismo atšaka, sudaroma iš konkrečiai bylai skirtų asmenų nagrinėti valstybės dvarų ar jų žemių užgrobimo bei pasisavinimo bylas, taip pat spręsti ginčus dėl valstybės, bajorų bei dvasininkijos žemių ribų.

Maršalkos teismas. Valdovo įsakymu sprendė turtines bylas, susijusias su ginčais dėl sutarčių sudarymo, skolų grąžinimo, nepilnamečių išlaikymo, įkeistų dvarų valdymo, turto dalybų, muitų nustatymo, pabėgusių žmonių susigrąžinimo, valdovo pavedimu taip pat sprendė baudžiamąsias bylas dėl nužudymų, plėšimų, savavališko turto ar žmonių grobimo, dvarų užpuolimo, smurto, dokumentų klastojimo ir kt.Asesorių teismas. Dirbo sesijomis, trukdavo pusę metų, nagrinėjo bylas, atėjusias iš miesto ar komisarų teismo, arba pirmosios instancijos bylas dėl miestiečių privilegijų pažeidimo ginčuose su bajorais ir dvasininkais, bylas dėl skriaudų, padarytų didžiojo kunigaikščio valstiečiams, ir kitas įvairias turtinio pobūdžio bylas.Dvaro teismas. Teisė dvarų žmones. Žemiausia dvaro teismų grandis savo valdiniams buvo atskirų dvarų valdytojų teismai, o aukščiausia, t.y. apeliacinė – savininko teismas.Kuopos teismas. Tai valstiečių bendruomenės teismas, susidėjęs iš ginčo šalių atstovų, daugiausia veikęs slavų gyvenamose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės srityse ir nagrinėjęs ginčus dėl žemės bei priimdavęs sprendimus ginčo vietose.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje antruoju laikotarpiu veikė šie teismai:Žemės teimas. Šis teimas – tai pirmosios instancijos pavieto ar vaivadijos civilinių bylų teismas, kuris turėjo galią teisti visus be išimties paviete gyvenančius ar žemės turinčius bajorus.Jo kompetencijai priklausė žemės ribų bylos ir kai kurios kriminalinės bylos, kurios nebuvo pavestos pilies ar kitiems teismams.Pilies teimas. Tai ne nuolatos veikęs pavieto teismas, sprendęs kriminalines bylas kaip pirmoji instanciaj. Jo jurisdi…kciaji priklausė visi tame paviete gyvenę ar žemės valdas turintys bajorai.Pakakamario teismas.Sprendė bajorijos ginčus dėl žemių ribų nustatymo, taip pat šiam teismui iš dalies priklausė ir įvairių dvarų bei kaimų užpuolimų ir grobimų bylos, tačiau tik tuo atveju kai buvo paliestos ar pažeistos žemių ribos.Trečiųjų taismas. Šis teismas turėdavo vykti tik šalių susitarimu, vienai šaliai nevykdant šio teismo sprendimo, kita galėjo kreiptis su skundu į žemės teismą, kuris ir įvykdydavo trečiųjų teismo sprendimą. Nuo trečiųjų teismo kompetencijos buvo atskirtos kriminalinės ir valstybės pareigūnų prasižengimo bylos.Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas. Įsteigtas 1581 metais. Tribunolas iš pradžių sprendė visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų bylas, išskyrus Žemaitijos, kuriai buvo palikta teisė sudaryti atskirą tribunolą Raseiniuose. Jo kompetencijai priskirta civilinių ir baudžiamųjų bylų, nagrinėtų žemės, pilies ir pakamario teismuose, apeliacija ir bylos dėl žemės ir pilies teismo pareigūnų, nevykdžiusių teismo sprendimo ar bylas sprendusių ne pagal Lietuvos Statutą. Jis taip pat nagrinėjo skundus dėl Iždo tribunolo ir karinių taismų išspręstų bylų. Tribunolui taip pat priklausė ir kai kurios pirmosios instancijos bylos, susijusios su neteisėtais pavietų teismų pareigūnų veiksmais.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė šie specialūs teismai:Kaptūrinis teismas. Tai mirus didžiajam kunigaikščiui, tarpuvaldžiu, kol užimdavo sostą naujas valdovas, vietos sustabdomos pavietų teismų veiklos bajorų rinktas teismas, kuris sprendė tik tas bylas, kurios į jį patekdavo valdovo mirties dieną ir iki naujojo valdovo išrinkimo dienos.Dvasinis tribunolas. Sprendė bažnytines bei mišrias bylas. Kaip apeliacinė instancija byloms, gautoms iš pirmosios instancijos teismų. Negalėjo spręsti ginčų dėl tėvonijų, žemių ribų atidalijimo, kurias nagrinėti priskirta asesorių tasimui.Iždo tribunolas. Tai nenuolatinė teismo įstaiga, atnaujinta nevienodais (1-13 metų) laikotarpiais, prireikus vienai ar dviems kadencijoms išieškoti nesumokėtus mokesčius. Iždo komisijos teismas. Sudarytas įsteigus 1764 metais Iždo komisiją. Jam priklausė bylos dėl valstybės iždo, kurias kėlė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prokuroras pagal gautus iždo tarnautojų ar kitų asmenų skundus, komercinės bylos pagal įvairių gamyklų skundus, taip pat bylos dėl įvairių matų pažeidimo, nagrinėjo abišales nuskriaustų užsieniečių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų prekybines pretenzijas, taip pat privačius skundus dėl teismo komisarų neteisėtos veiklos, dėl teisėjų patirto smurto, dėl priteistų ir nesumokėtų baudų teismui ar iždui ir pan.Etmono teismas. Šis teismas sprendė karo lauko ir karo stovyklos bylas, neatvykusių į visuotinį šaukimą ir kariuomenėje kuo nors nusikaltusių bylas.Karo komisijos teismas. Veikė nuo 1764 metų. Šis teismas perėmė buvusias etmono teismo funkcijas, taip pat nagrinėjo baudžiamąsias bylas, skundus ir pretenzijas, gautas iš karinių dalinių dėl atlyginimų nemokėjimo, apeliacijas, gautas iš civilinių teismų dėl žemutinių karo teismų sprendimų, nagrinėjo kariškių bylas.Vilniaus universiteto teismas. Šį teismą sudarė rektorius su savo tarėjais, kurie sprendė universiteto bendruomenės civilines ir baudžiamąsias bylas.Edukacinės komisijos teismas. Veikė nuo 1775 iki 1794 metų. Šio teismo kompetencijai priklausė Edukacinės komisijos perimtų jėzuitų dvarų bylos dėl turto, lėšų naudojimo, dėl žalos už dvarų niokojimą atlyginimo, mokytojų ir moksleivių padarytų nusižengimų tyrimas.1.2. Tarpukario Lietuvos teismų sistema
Pažymėtina, kad nei 1918m. lapkričio 8 dienos Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose, nei 1919 metais priimtuose antruosiuose Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose, nei 1920 metų Laikinojoje Konstitucijoje apie teismus visai nebuvo užsimenama. Žymus tarpukario Lietuvos konstitucinės teisės specialistas Mykolas Rėmeris darė prielaidą, kad “besi…kuriančios Lietuvos valstybės valdžia sąmoningai norėjo išlaikyti teismą vyriausybės žinioje, neišskirti jo paritetinės autonominės funkcijomis su atskiromis autonominėmis institucijomis”1. Mat dėl materialinių išteklių stokos, taip pat dėl to, kad ilgiau nei 85 metus uždarius Vilniaus universitetą, nebuvo galimybių savo krašte siekti teisinio išsilavinimo, todėl teisininkų atsikuriančioje Lietuvoje buvo nedaug. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsikuriančioje Lietuvoje visai nebuvo teismų. 1918 metų Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas nustatė 3 pakopų teismų sistemą, kuri buvo konstruojama pagal ikikarinį Rusijos teismų pavyzdį, pakoreguojant juos organizacijos ir kompetencijos požiūriu. Žemiausia grandis teismų sistemoje kiekvienai apskričiai ir miestui, turinčiam daugiau nei 20 000 gyventojų, buvo numatyti taikos teisėjai, buvusiose gubernijose turėjo būti sudaromi apygardų teismai. Aukščiausiąja teismine instancija numatytas vienas visai valstybės teritorijai Vyriausiasis Lietuvos tribunolas. Įjungus į Lietuvos sudėtį autonominio krašto teisėmis Klaipėdos kraštą, jame buvo įsteigti valsčių teismai ir Klaipėdos apygardos teismas. Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas kiekvienai teismų sistemos grandžiai paskirstė atskirą kompetenciją nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas pirmąja instancija, taip pat taikos teisėjams ir apygardos teismams suteikė teisę tam tikrais atvejais nagrinėti skundus dėl administracinių įstaigų ir pareigūnų nutarimų. Kaip apeliacinė instancija apygardų teismai gavo teisę nagrinėti taikos teisėjų, Vyriausiasis tribunolas – apygardos teismų išnagrinėtas bylas. Teigiamą poveikį ir teisinį apibrėžtumą Lietuvos teismų sistemai padarė 1922 metais Lietuvos Respublikos Konstitucija, įtvirtinusi svarbiausius demokratinius – teisinius teismų veiklos principus. Čia teismas jau laikomas vienu iš trijų pagrindinių valdžios struktūros elementų.Ankstesnį 1918 metų laikinąjį įstatymą pakeitė 1933 metų Respublikos Prezidento priimtas Teismų santvarkos įstatymas, kuris įvedė jau 4 pakopų teismų sistemą. Žemutine teisminės sistemos pakopa tapo apylinkių teismai, kurių kompetencija buvo panaši į anksčiau buvusių taikos teisėjų. Kita teismų sistemos pakopa išliko apygardų teismai, sprendę svarbesnes civilines ir baudžiamąsias bylas, išskyrus politines, o kaip apeliacinė instancija peržiūrėjo apylinkių teismuose išnagrinėtas bylas. Į teismų sistemą minėtas Teismų santvarkos įstatymas įvedė naują pakopą – Apeliacinius rūmus visai Respublikai. Šie rūmai apeliacine tvarka nagrinėjo bylas pirmąja instancija jau nagrinėtas apygardos teismuose, o kaip pirmosios instancijos teismas – bylas dėl nusikaltimų valstybės saugumui, anksčiau buvusias teismingas apygardos teismams. Aukščiausioji teisminės sistemos pakopa ir toliau liko Vyriausiasis tribunolas. Jis neteko apeliacinių funkcijų ir veikė išimtinai kaip kasacinė instancija byloms, išnagrinėtoms apylinkių, apygardų ir Klaipėdos krašto teismuose, Apeliaciniuose rūmuose bei Kariuomenės teismuose. Kaip pirmosios instancijos teismui jam buvo pavesta nagrinėti bylas, kuriose buvo kaltinami vyriausybės nariai.1.3. Sovietinės Lietuvos teismų sistema

1940 metų sovietinė okupacija nutraukė Lietuvos teismų sistemos raidą. Pagal sovietinius įstatymus Lietuvoje buvo įvestas 2 pakopų teismų sistemos modelis. Sovietinę teismų sistemą sudarė rajonų (miestų) liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas, kurio struktūra (jį sudarė civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijos, Aukščiausiojo Teismo prezidiumas ir Aukščiausiojo teismo plenumas) praktiškai lėmė trejopą bylos peržiūrėjimo galimybę. Be to, tam tikroms byloms kaip priežiūros instancija galėjo būti ir SSRS Aukščiausiasis Teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad sovietinėje sistemoje galiojęs teisėjų renkamumo principas, prokurorinė teismų priežiūra, neribotas teismo galios procese lėmė, kad visa teismų sistema praktiškai nebuvo nepriklausoma ir buvo ne tiek teisingumo vykdym…o, kiek valstybės represinė sistema. 1.4. Teismų reforma LietuvojePo 1958-1961 metų reformos sukurta sovietinė teismų sistema veikė iki nepriklausomybės atkūrimo ir faktiškai nesikeitė iki 1995 metų sausio 1 dienos, kai ją pakeitė 1994 metų gegužės 31 dienos įstatymu įtvirtinta nauja teismų sistema, sukurta pasirinkus Tarpukario Lietuvoje galiojusios tesimų sistemos atkūrimo kelią. Valstybės pasirinktai 4 grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 metų spalio 25 dienos Lietuvos Respublikos piliečių referendumas, kuriame buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Daugelis teisininkų kritikavo 4 grandžių teismų sistemos sukūrimą teigdami, kad galima apsiriboti 3 grandžių teismų sistemos sukūrimu nesteigiant arba apygardos teismų, arba Apeliacinio teismo, mat tokia sistema, jų nuomone, būtų ne tik pigesnė, bet ir daug lankstesnė, lengviau pritaikoma prie besikeičiančių gyvenimo poreikių. Iš sovietinio laikotarpio Lietuvoje buvo išlikusi gana stipri apylinkės teisėjų sudėtis, todėl jiems drąsiai buvo galima patikėti visas bylas nagrinėti pirmąja instancija. Nustačius 4 grandžių teismų sistemą, reikėjo suformuoti apygardos teismų ir Apeliacinio teismo teisėjų korpusą. Reformos įgyvendinimui tuo tarpu buvo skirta labai mažai laiko – tik pusė metų, todėl į teisėjų korpusą be didesnės atrankos pateko abejotinos kvalifikacijos ir reputacijos asmenų, kas lėmė išaugusį šalies nepasitikėjimą teismais ir apskritai nepasitenkinimą visa justicija. Šiandien galima drąsiai teigti, kad būtų buvę tikslingiau visą teismų sistemos reformą įgyvendinti per ilgesnį laiką, daugiau dėmesio skiriant teismų sudėties formavimo kokybei.

Lietuvos Respublikos Seimas 1994 metų balandžio 12 dieną priėmė Laikinąjį ūkinio teismo įstatymą, kurios tikslas – siekiant užtikrinti ūkini ginčų, kylančių iš ūkinės, komercinės veiklos, teisminį nagrinėjimą, vietoj Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo įsteigti specializuotą Lietuvos Respublikos teismą – ūkinį teismą. Šiandien galima teigti, kad vargu ar buvo tikslinga įsteigti šį teismą, kadangi perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų, praktiškai neliko ūkinių ginčų sprendimo specifikos ir jų sprendimas iš esmės nesiskyrė nuo kiekvieno kito civilinio ginčo. Daug papildomų nepatogumų komercinių santykių dalyviams sukėlė tai, kad yra tik vienas teismas, kompetentingas spręsti atitinkamas bylas. Be to, daug patogesnes sąlygas atsižvelgti į konkretaus komercinio ginčo specifiką sukūrė 1996 metų balandžio 2 dieną priimtas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Atsižvelgiant į šias priežastis 1998 metų kovo 3 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos ūkinio teismo likvidavimo įstatymas. Ūkinio teismo likvidavimas jokiu būdu nereiškė, kad bus atsisakyta steigti specializuotus teismus Lietuvoje. Jau 1999 metų sausio 14 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymas, pagal kurį nuo 1999 metų gegužės 1 dienos Lietuvoje pradėjo funkcionuoti specializuotų teismų, skirtų nagrinėti skundus dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo, tripakopė sistema. Ją sudarė apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius. Iki minėtų teismų įsteigimo ginčus, kai skundžiami valstybės ar jos tarnautojų veiksmai, sprendė bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka. 2000 metų rugsėjo 19 dienos Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu anksčiau nustatyta administracinių teismų sistema buvo reorganizuota į dvipakopę, susidedančią iš 5 apygardos administracinių teismų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo….2. DABARTINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJADabartinę Lietuvos teismų sistemą ir kompetenciją nustato referendumu Lietuvos Respublikos piliečių priimtos 1992 metų spalio 25 dienos Konstitucijos 111 straipsnis, kurį detalizuoja konstitucinio įstatymo statusą turintis 1994 metų Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (2004 metų gegužės 26 dienos redakcija), tiksliau jo 12 straipsnis. Analizuojant aukščiau minėtus teisės aktus galima išvesti teismų sistemos sąvokos apibrėžimą.Teismų sistema – tai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendrai visai teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai.Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnį, kuris iš esmės atkartoja ir kartu papildo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnį Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisnių santykių. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kita specializuoti teismai. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. Pastarosios normos atsiradimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei teismų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose lėmė valstybės prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje, kur galioja tokie pamatiniai principai kaip tinkamas, nešališkas, objektyvus teisingumo vykdymas kiekvieno teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu.Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo tarpu apygardos bei apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su apygardos, kuriame teismas veikia, teritorija, o apylinkės teismo – atitinkamai su apylinkės teritorija. Pažymėtina, kad kiekvienas teismas teisingumą vykdo tik pagal savo kompetencija, kurią lemia konkretaus teismo veiklos teritorija, bylų teisminio priklausymo taisyklės, kuriomis remiantis yra paskirstoma bylų nagrinėjimo kompetencija teismų sistemos viduje ir jų vykdomos funkcijos (atsižvelgiant į tai, ar konkretus teismas yra pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos).Savo rašto darbe toliau norėčiau pereiti nuo bendrųjų teismų sistemos bruožų prie konkrečių teismų jurisdikcijos, jos ribų aptarimo.2.1. Bendrosios kompetencijos teismai ir jų jurisdikacija Apylinkės teismo teritorinės jurisdikcijos ribos kaip jau minėta apibrėžiamos atitinkamai apylinkės. Kurioje jis veikia, teritorija.Apylinkės teismo kompetenciją apibrėžia Teismų įstatymo 15 straipsnis:1) apylinkės teismas yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. 2003 metų sausio 1 dieną įsigaliojęs Civilinio proceso kodeksas, jo 26 straipsnis detalizuoja šią teismų įstatymo normą: visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, teismingas apygardos teismams ir Vilniaus apygardos teismui;2) apylinkės teismas taip pat yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Galiojančio baudžiamojo proceso kodekso 224 straipsnis konkretizuoja šią taisyklę: apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylios, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui; Taigi apylinkės teismo kaip pirmosios instancijos teismo kompetencija nagrinėti civilines ir baudžiamąsias bylas yra pagrindinė aukštesnių teismų kompetencijos atžvilgiu, o jų kompetenciją galima laikyti tik išimtine.3) apy…linkės teismas yra pirmoji instancija ir hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms.Pagal Teismų statymo 14 straipsnio 2 dalį prie apylinkės teismo įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamas hipotekos skyrius. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnį hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuosiuose registruose, dėl į keisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui priskirtas funkcijas;
4) apylinkės teismas yra pirmoji instancija ir administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Pagal Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administracinės teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą;5) pirmoji instancija byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai priskirtas funkcijas.Apygardos teismo veiklos teritorija sutampa atitinkamai su apygardos teritorija. Taigi iš viso Lietuvoje yra 5 apygardos teismai, po vieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.Pažymėtina, kad teisėjai apygardų teismuose jau yra paskirstomi į Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius. Apygardos teismo kompetenciją apibrėžia Teismų įstatymo 19 straipsnis, pagal kurį šis teismas :1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Pagal galiojančio Civilinio proceso kodekso 27 straipsnį, tai civilinės bylos:• kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo;• dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;• dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;• dėl bankroto ir restruktūrizavimo; • pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;• kurių viena šalis yra užsienio valstybė;• pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;• pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;• apygardos teismui teismingos ir kitos civilinės bylos, kurias kiti įstatymai priskiria nagrinėti apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.Galiojančio Civilinio proceso kodekso 28 straipsnis išskiria išimtinę, tik Vilniaus apygardos teismui būdingą kompetenciją. Taigi tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias civilines bylas:• dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;• dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;• dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;• kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.Taigi kaip matyti iš įstatymuose nustatytos apygardos teismų kompetencijos, šie teismai nagrinėja daug sudėtingesnes bylas. Tai, manau, galima paaiškinti tuo, kad visgi čia dirba aukštesnės kvalifikacijos teisėjai (kartu nenorėdama sumenkinti apylinkės teisėjų darbo). Be to, bylų, įeinančių į apygardos teismo jurisdikciją, sąrašas yra griežtai apibrėžtas įstatyminiu lygmeniu (nors juose ir yra daug blanketinių normų) ir daug siauresnis nei apylinkės teismų. Tai, manau, padaryta siekiant paskatinti civilinio proceso operatyvumą, taupyti šalių laiką ir lėšas.2) apygardos teismas taip pat …yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnį apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Kartu pažymėtina, kad apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui.3) apygardos teismas taip pat yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. Apeliacinis skundas pagal Civilinio proceso kodekso 307 straipsnį gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalį – per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. minėtiems teismų individualaus pobūdžio teisės taikymo aktams dar neįsigaliojus.4) apygardos teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.Apeliacinis teismas , taip pat susidedantis iš Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus, jau veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jo kompetenciją apibrėžia Teismų įstatymo 21 straipsnis:1) apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir įsakymų. Apeliacija, kaip jau buvo minėta kalbant apie apygardos teismus, galima tik dėl tų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų, kurie dar nėra įsigalioję, t.y dar neturintys res judicata galios. Iš naujo svarstyti jau įsigaliojusių minėtų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus galiojančių baudžiamojo ir civilinio proceso kodeksų normos nustato labai ribotas teisines galimybes, taigi tik išimtiniais atvejais gali būti pakeista teisės taikymo aktu, turinčiu įstatymo galią, nustatyta teisinė tvarka. Tai daroma siekiant išsaugoti teisinių santykių stabilumą, teisinį apibrėžtumą ir užkirsti kelią ypač Europos Sąjungos civilinėje teisėje akcentuojamo teisėtų lūkesčių principo pažeidimams. Apeliacijos esmė ta, kad jos metu yra tikrinama ne tik tai, ar teisingai buvo išaiškintas ir pritaikytas konkretus įstatymas ir jo straipsnis, bet kartu nagrinėjamos ir faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinė instancija padeda išvengti apylinkės teismo klaidų ar piktnaudžiavimų, kartu užtikrindama sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu abejojančios šalies visokeriopą teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ją detalizuojančius įstatymus bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą, tinkamą, nešališką teismo procesą ir kad jo teisės ir laisvės nebus varžomos kitaip kaip tik pagal įstatymą. Visas šias teises padeda užtikrinti šalyje veikianti 4 pakopų (grandžių) teismų sistema, o tam tikrais atvejais, išnaudojus visas teisminės gynybos galimybes savo šalyje ir vis dar jaučiant, kad pagrindinės pažeistos teisės ir laisvės visgi nebuvo apgintos, kiekvienas gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
2) apeliacinis teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje;3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.Aukščiausiasis Teismas taip pat veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnį, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 straipsnį Aukščiausiasis teismas yra kasacinė instancija:1) Apeliacinio teismo sprendimams, nuospre…ndžiams ir nutartims, priimtiems apeliacinės instancijos teisme;2) apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme.3) Aukščiausiojo Teismo senatas pagal Aukščiausiojo teismo pirmininko teikimą nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo kolegijų nutarčių ar Apeliacinio teismo kasacinių nutarčių, jeigu Senato sprendimas būtų reikšmingas vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui.Galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis numato tik du įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus:1. kai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;2. kai buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.Civilinio proceso kodekso 346 straipsnis numato 3 pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka:1. kai buvo nustatytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;2. jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;3. jeigu Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.Civilinio proceso kodekso 341 straipsnis numato apribojimus pateikti kasacinį skundą. Pagal minėtą straipsnį kasacija negalima:1. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka;2. turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip 5 000 litų. Šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Abu procesiniai kodeksai pabrėžia ir apibrėžia pačią kasacijos esmę – kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus, nuosprendžius, nutartis tik teisės taikymo aspektu.Daug svarbesnį ir svaresnį vaidmenį Aukščiausiasis Teismas vaidina kurdamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Iš esmės Aukščiausiasis Teismas kuria precedentinę teisę, nors su tokia faktine padėtimi daugelis teisininkų nesutinka, nes Lietuvoje, kuri priklauso kontinentinės teisės šeimai ir griežtai laikosi valdžių padalijimo principo, laikoma, kad teisę kuria tik parlamentas. Taigi Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Aukščiausiasis Teismas:1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. Ši norma teismų įstatyme atsirado visai neseniai ryšium su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą ir su visais iš to išplaukiančiais tarptautiniais teisiniais įsipareigojimais.2.2. Specializuoti teismai ir jų jurisdikacija Specializuotų teismų įsteigimą, jų reformą apžvelgiau ankstes…nėje šio darbo dalyje, todėl iš karto norėčiau pereiti prie 2004 metų gegužės 26 dienos redakcijos teismų įstatyme nustatytos administracinių teismų sistemos ir jų jurisdikcijos. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad specializuotų teismų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (jų iš viso yra 5 – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų administraciniai teismai). Jų kompetenciją apibrėžia Teismų įstatymo IV skyrius, kurį detalizuoja 2003 metų balandžio 24 dienos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II skirsnis. Prieš pradedant kalbėti apie atskirų administracinių teismų sistemos grandžių jurisdikciją, manau, reikėtų išskirti bylas, kurios neįeina į administracinių teismų kompetenciją. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis įtvirtina administracinių bylų paskirstymo, priskyrimo teismams taisykles:Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.Apygardos administracinis teismas. Teismų įstatymo 29 straipsnis labai lakoniškai apibrėžia apygardos administracinio teismo kompetenciją, tik nurodydamas, kad šis teismas yra pirmoji instancija byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, taip pat atlieka kitas įstatymų priskirtas funkcijas. Šią blanketinę normą, apygardos administracinio teismo jurisdikciją ir jos ribas detalizuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas. Tai bylos dėl: 1) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;2) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo;3) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;4) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);5) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;6) rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo;7) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;8) viešųjų įstaigų…, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šiųsubjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas: 1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;2) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai; 3) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai; 4) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo; 5) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo; 6) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas; 7) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba; 8) pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose; 9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąrašų ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų; 10) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Tas pats įstatymas, jo 19 straipsnis suteikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui be bendros visiems administraciniams teismams papildomą kompetenciją.Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija tokioms pačioms kaip ir apygardų administraciniams teismams priskirtoms nagrinėti byloms, tačiau tik kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas: 1) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; 2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; 3) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrinės administravimo institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas,
neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo; 4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija,…tarnyba ar jos tarnautojas; 5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba; 7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso; 8) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.Vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo jurisdikcija apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismų įstatymo 31 straipsnis tiksliai apibrėžia Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų; 2) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo apylinkių teismai; 3) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo; 4) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai; 5) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:1. skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose , nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;2. analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;3. gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais; Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje. Tiek Lietuvos respublikos Konstitucijos 111 straipsnis, tiek teismų įstatymo 12 straipsnio 5 dalis numato, kad specializuoti teismai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti steigiami ne tik administracinėms, bet ir darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Kol kas pastarųjų kategorijų bylos nagrinėj…amos bendrosios kompetencijos teismų, tačiau tiek galiojantis Civilinio proceso kodeksas, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas nustato specialią, dažnai sudėtingesnę ir didesnio teismo aktyvumo reikalaujančią tokių bylų nagrinėjimo tvarką.2.3. Ginčai dėl teisingumo ir jų sprendimas Kadangi tarp teisės subjektų jų ūkinio-ekonominio, socialinio ir kitose gyvenimo srityse susiklosto dažnai be galo sudėtingi teisiniai santykiai, o iš jų kylančių ginčų sprendimas tampa gana komplikuotu. Būna tokių atvejų, kai tam tikras ginčas yra susijęs ir su privatinės, ir su viešosios teisės normų pažeidimu ir tuomet atsiranda tam tikra konkurencija tarp bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų jurisdikcijos, kurią išsprendžia Teismų įstatymo 37 straipsnyje numatyta ginčų dėl teismingumo sprendimo tvarka: 1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, administraciniai teismai per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama. Teisminėje praktikoje taip pat galimi atvejai, kai iškyla ginčai tarp bendrosios kompetencijos teismų dėl bylų priskyrimo vienam ar kitam tos pačios grandies ar skirtingų grandžių teismams. Tokio ginčo egzistavimą civiliniame procese iš esmės eliminuoja Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Jeigu byla aukštesnės pakopos teismui buvo perduota neteisėtai, tai konstatavęs aukštesnės pakopos teismas nutartimi, kuri toje byloje yra galutinė ir neskundžiama, bylą grąžina nagrinėti pagal teismingumą. Tuo tarpu Baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsnis numato, kad minėtus ginčus dėl baudžiamųjų bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
2.4. Konstitucinio teismo vieta Lietuvos Respublikos teismų sistemoje Sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII, IX skirsnius, 2003 metų lapkričio 19 dienos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į lyginamosios konstitucinės teisės moksle paplitusią nuomonę, galima teigti, kad Konstitucinio Teismo teisinė prigimtis yra dvilypė: viena vertus, šis Teismas turi ryškių aukščiausios valstybės valdžios institucijos bruožų, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija tikrąja šios sąvokos prasme, veikianti pagal teisminės valdžios dėsnius. Norėčiau detaliau panagrinėti kiekvieną iš šių aspektų. Konstitucinis Teismas iš esmės yra nauja valstybės institucijų rūšis, kurio pagrindinis uždavinys yra kontroliuoti konstitucingumą ir teisėtumą kuriant teisę. Šis Teismas yra tarsi “ketvirtoji valdžia”, kuri saugo Konstituciją ir palaiko pusiausvyrą tarp trijų valdžių. Konstitucinis teismas, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, tam tikra prasme yra politinių procesų dalyvis – jis sprendžia politinius konfliktus teisinėmis priemonėmis. Kita vertus jau pats Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas nurodo, kad Konstitucinis Teismas – tai teisminė institucija, šio straipsnio tekste įtvirtinta, kad tai savarankiškas ir neprikl…ausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka. Tokias apibrėžiamais įstatymų leidėjas išreiškė savo nedviprasmišką poziciją – Konstitucinis Teismas yra teisminės valdžios dalis, tačiau atskirtas nuo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų sistemos. Konstitucinį Teismą prie jo kaip teisminės valdžios institucijos sampratos artina jo savarankiškumas ir nepriklausomumas (nė vienai kitai valstybės institucijai, išskyrus teismus, toks apibrėžimas tiesiogine prasme netaikomas), teisėjų konstitucinis statusas (speciali skyrimo tvarka, teisėjų priesaika, asmens neliečiamumas, teisėjų mantijos), Konstitucinio Teismo valdžios simboliai, specialios Konstitucinio teismo įstatyme įtvirtintos proceso taisyklės įgyvendinant konstitucinį teisingumą, kurios savo esme ir turiniu artimos civilinių ginčų nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismuose. Tačiau vien jau tai, kad Konstitucinio Teismo statusas, jo kompetencija, pagrindiniai veiklos principai yra įtvirtinti atskirame, VIII Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnyje, kad Konstitucijos 111 straipsnyje Konstitucinis Teismas nepaminėtas, leidžia padaryti išvadą, kad visgi Konstitucinis Teismas į Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų sistemą neįeina. Ir nors pagal Konstitucinio Teismo įstatymą šis teismas ir įgyvendina teisminę valdžią, tačiau ji savo esme ir turiniu negali būti tapatinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje nurodytų teismų vykdoma teismine valdžia. Jos esmę sudaro teisingumo vykdymas, t.y. teismai sprendžia teisinius konfliktus priimdami visiems privalomus teisinius sprendimus. O pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kita Seimo priimti aktai. Šis teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės leidžiami aktai. Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas:1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės vykdo ne teisingumo, o konstitucinio teisėtumo užtikrinimo funkciją spręsdamas aukščiau paminėtus jo kompetencijai priskiriamus klausimus. Be to, Konstitucinį Teismą ir kitus teismus sieja kitokie tarpusavio ryšiai nei esantys tarp teismų sistemos jungiamų teismų. Konstituciniam Teismui jau ne kartą teko spręsti, ar nustatytos teisminio reguliavimo taisyklės atitinka teisminės valdžios konstitucinius apibrėžimus, ar nepažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas ir pan. Taigi, Konstitucinis Teismas saugo teisminę valdžią….IŠVADOSPagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnį ir ją detalizuojantį Teismų įstatymą, teisminę valdžią Lietuvoje įgyvendina teismų sistema – valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro 4 grandžių (pakopų) bendrosios kompetencijos teismai ir 2 grandžių (pakopų) specializuoti administraciniai teismai, turintys griežtai įstatymais apibrėžtas jurisdikcijos ribas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu veikė sudėtinga, daugialypė, kelių pakopų teismų sistema, kur iki XVI amžiaus vyriausiojo teisėjo funkcijas turėjo valdovas, o nuo XVI amžiaus atsirado savarankiška teisminė valdžia. Tarpukario Lietuvoje 1918-1933 metais veikė 3 pakopų teismų sistema, o nuo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymo įtvirtinta 4 pakopų teismų sistema, artima dabartinei teismų organizacijai. Sovietinė teismų sistema, veikusi iki pat 1995 metais įvykusios teismų reformos, buvo ne tiek teisingumo vykdymo, kiek represinė valstybės sistema. Atskirų teismų sistemos grandžių teismai turi tik jiems įstatymų priskirtą kompetenciją ir savo veiklos teritoriją, kuri sutampa su apylinkės, apygardos ar visos Lietuvos teritorija. Konstitucinis Teismas, nors įstatymų leidėjo ir traktuojamas kaip teisminė institucija, į bendrą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtintą teismų sistemą neįeina.LITERATŪRA1. Lietuvos Respublikos Konstitucija//1992-10-25.2. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas// Žin., 1994. Nr.I – 480, 2004-05-26 redakcija.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas// Žin., 1993. Nr.I – 67, 2003-11-19 redakcija.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas// Žin., 1995. Nr.I – 856, 2003-05-01 redakcija.5. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas// Žin., 1999. Nr. VIII – 1029, 2003-04-24 redakcija.
6. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. Vilnius, 2004.7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Vilnius, 2004.8. Žilys J. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas// Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2002.9. Vaitiekienė E. Teisminė valdžia Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje// Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2002.10. Maksimaitis M. Istorinės teisminės valdžios ištakos Lietuvoje// Teisminės valdžios problemos Lietuvoje (konferencijos medžiaga). Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1996.11. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniškis V., Pečkaitis J.S., Šenavičius A.Lietuvos teisės istorija. Vilnius:Justitia, 2002.12. Drigotas A. Teismų reformos problemos// Teisminės valdžios problemos Lietuvoje (konferencijos medžiaga). Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, 1996.13. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. Vilnius: Justitia, 2001.14. Jarašiūnas E. Valstybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003.15. Žilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teisės raida// Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis.Vilnius, 1998.