LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480 Vilnius
(Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 (nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 17-649) redakcija)
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais, teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus. Šiame Įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos, teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų statuso ir teismo proceso principais.
I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas 1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu. 3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.
3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas 1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai. 2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. 3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. 4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. 5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.
4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą 1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos.
5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. 2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.
6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui 1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. 2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.
7 straipsnis. Viešumas 1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.
8 straipsnis. Teismo proceso kalba 1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. 2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti teismo procese garantuojama per vertėją.
9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas 1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
10 straipsnis. Teismų savivalda 1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą. 2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą. 3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui.
11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės garantijos 1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos. 2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes. 3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.
II DALIS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA
II SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymu. 2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. 5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai. 6. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai. 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. 9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko siūlymu. 10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teismų tarybos patarimu. 11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas 1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu. 2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos kito teismo jurisdikcijai.
III SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI
PIRMASIS SKIRSNIS APYLINKIŲ TEISMAI
14 straipsnis. Apylinkės teismas 1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai. 2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamas Hipotekos skyrius.
15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija 1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija: 1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms; 4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. 2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo 1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas, veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. 3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės aktai. 4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.
17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos 1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. 2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui priskirtas funkcijas.
ANTRASIS SKIRSNIS APYGARDŲ TEISMAI
18 straipsnis. Apygardos teismas 1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. 2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija Apygardos teismas: 1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų; 4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas 1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas) susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. 2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija Apeliacinis teismas: 1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų; 2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; 3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. 2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo senatas. 5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo
Teismo statutas. 6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija 1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. 2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Aukščiausiasis Teismas: 1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; 3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis 1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. 2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams išrenka Senato sekretorių.
25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija Aukščiausiojo Teismo senatas: 1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; 2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; 3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus klausimus; 4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio teismo veiklos klausimus.
26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai 1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas. 2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nėra Senato nariai. 3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas. 4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. 5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui, prireikus – ir kitiems asmenims. 6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus pirmininkas. 7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas. 8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato pirmininkas ir sekretorius.
27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis 1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį “Teismų praktika”. Biuletenyje periodiškai skelbiama: 1) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nutartys; 2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai; 3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta Senatas. 2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.
IV SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI
PIRMASIS SKIRSNIS APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI
28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.
29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija Apygardos administracinis teismas: 1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų. 2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija 1. Vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių; 3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;
4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. 2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas: 1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; 3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 3. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis 1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį “Administracinių teismų praktika”. Biuletenyje periodiškai skelbiama: 1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti sprendimai, nutarimai ir nutartys; 2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai; 3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų. 2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.
V SKYRIUS BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE
33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams. 2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir nutartis.
34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai 1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų. 2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo giminaičiai, atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti.
35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai 1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. 2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu. 3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas.
36 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. 2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. 3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija. 4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. 5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija. 6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas – taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje sesijoje. 7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas. 8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis
skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio pirmininko balsas.37 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas 1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. 2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Aukščiausiąjį Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį teismą. 3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimas 1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius. 2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką nustato proceso įstatymai. 3. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti bei tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti daromi garso ir vaizdo įrašai, filmuojama ir fotografuojama ar naudojamos kitos techninės priemonės. Apie techninių priemonių panaudojimą pažymima teismo posėdžio protokole, o įrašai ar kitokio fiksavimo rezultatai pridedami prie teismo posėdžio protokolo arba saugomi su byla. 4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą. 5. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 6. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.
39 straipsnis. Teismų sprendimų skelbimas 1. Išnagrinėjęs bylą, teismas priimtą sprendimą, nuosprendį, nutarimą ar nutartį proceso įstatymų nustatyta tvarka paskelbia viešai. 2. Įstatymų nustatytais atvejais teismo sprendimas skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse. 3. Teismų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija viešai skelbia bylose, turinčiose viešąjį interesą, priimtus ir įsiteisėjusius apygardų administracinių teismų, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo sprendimus, nuosprendžius, nutarimus ir nutartis, uždaruose teismo posėdžiuose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių rezoliucines dalis, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai. 4. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje bei interneto tinklapyje skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutarimai ir nutartys. 5. Aukščiausiojo Teismo biuletenyje bei interneto tinklapyje skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Aukščiausiojo Teismo nutarimai ir nutartys. 6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai ir nutartys skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.
40 straipsnis. Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su užsienio teismais ar kitomis įstaigomis, ar tarptautinėmis organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
III DALIS TEISĖJAI
VI SKYRIUS TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
PIRMASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai 1. Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. 2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Teisėjų skiriamieji ženklai 1. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir ženklas su Lietuvos valstybės herbu. 2. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas. Jį pasirašo Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas. Teisėjo pažymėjimas išduodamas teisėjo įgaliojimų laikui. 3. Teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius tvirtina Respublikos Prezidentas Teismų tarybos siūlymu.
43 straipsnis. Teisėjo pareigos 1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. 2. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai. 3. Teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga
teismui, kuriame jis dirba teisėju. 4. Teisėjas privalo tikrintis sveikatą Teismų tarybos aprobuota bei sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų patvirtinta tvarka. 5. Už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako šiame Įstatyme nustatyta tvarka.44 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės 1. Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves. 2. Teisėjo procesines teises nustato proceso įstatymai. 3. Teisėjai turi teisę laisvai jungtis į teisėjų asociacijas ar kitokias nepolitines organizacijas, ginančias teisėjų teises, atstovaujančias jų interesams bei tenkinančias jų profesinius poreikius. 4. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas jis yra, interesams.
ANTRASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS
45 straipsnis. Teisėjo įgaliojimų pastovumas 1. Teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Į teisėjo pareigas asmuo skiriamas nustatytam laikui. 3. Į pareigas paskirtam teisėjui nustatytas įgaliojimų laikas negali būti sutrumpintas. 4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo ar kitos jurisdikcijos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo skiriamas taikant drausminę atsakomybę. 5. Kai pagal įstatymą teismai reorganizuojami ar likviduojami, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus. Jei tokios galimybės nėra, teisėjai gali būti jų sutikimu paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais. Šiuo atveju jiems taikomos šio Įstatymo numatytos papildomos socialinės garantijos.
46 straipsnis. Draudimas daryti poveikį teisėjui 1. Draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. 2. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar jų grupių veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą. 3. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas 1. Teisėjo laisvė negali būti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. 2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1695) redakcija Jeigu teisėjas yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, jo įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei teisėjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 4. Teisėjas negali atsakyti administracine tvarka. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. 5. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė. 6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.
48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme 1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. 3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. 4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje. 6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.
49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga 1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
50 straipsnis. Kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos 1. Valstybė finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas teisėjų ir teismų darbo sąlygas. 2. Valstybė užtikrina ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas.
VII SKYRIUS PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS
IR TEISĖJŲ KARJERAPIRMASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.
53 straipsnis. Teisinio darbo stažas 1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše. 2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija. 4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo. 6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija 1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teismų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausiai teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo ministras. Teismų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teismų tarybai. Teismų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teismų taryba.
55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas 1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teismų taryba. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302 (nuo 2003 m. vasario 19 d.) (Žin., 2003, Nr. 17-700) redakcija Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teismų tarybai ir Atrankos komisijai.
55-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302 (nuo 2003 m. vasario 19 d.) (Žin., 2003, Nr. 17-700) redakcija Pretendentų į teisėjus atranka ir Atrankos komisija 1. Respublikos Prezidentui pretendentus į laisvas teisėjų vietas atrenka Atrankos komisija. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Po du Atrankos komisijos narius paskiria Respublikos Prezidentas, Teismų tarybos pirmininkas ir Seimo Pirmininkas, vieną narį – teisingumo ministras. Teismų tarybos pirmininkas iš Atrankos komisijos narių skiria komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teismų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus atranka vyksta pagal Pretendentų į teisėjus atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teismų taryba. Atrenkant pretendentus į apylinkės teismo teisėjus, įvertinami kiekvieno iš pretendentų įgūdžiai, dalykinės ir asmeninės savybės, bendrieji gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus nustato Teismų taryba. 3. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip penki jos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 4. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų į teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 5. Atrankos komisija šio Įstatymo 69-1 straipsnio nustatyta tvarka taip pat sprendžia teisėjų karjeros siekiančių asmenų (išskyrus šio Įstatymo 73 ir 79 straipsnyje numatytus atvejus) atrankos klausimus. 6. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.
ANTRASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA
56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas 1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. 2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teismų taryba. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302 (nuo 2003 m. vasario 19 d.) (Žin., 2003, Nr. 17-700) redakcija Respublikos Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl
pretendentų į teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teismų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teismų tarybos patarimo. 4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teismų tarybos posėdyje. 5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teismų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teismų taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų. 6. Respublikos Prezidentui Teismų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teismų tarybos pirmininkas.57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai 1. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju. Skirti asmenį į teisėjo pareigas penkeriems metams galima tik vieną kartą. Pakartotiniu nelaikomas asmens skyrimas antrą kartą į apylinkės teismo teisėjo pareigas penkeriems metams, jeigu pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo teisėjas įgaliojimus vykdė trumpiau negu penkerius metus. Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai. 2. Kitų teismų teisėjai iš karto skiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1322 (nuo 2003 m. sausio 31 d.) (Žin., 2003, Nr. 12-440) redakcija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir apygardos administracinio teismo teisėjo, sulaukusio 65 metų, įgaliojimus jį paskyrusi institucija gali pratęsti tol, kol jam sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą. Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama šiame Įstatyme nustatyta atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarka. 4. Kol nesuėję šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais. 5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.
58 straipsnis. Hipotekos teisėjo skyrimas ir pavadavimas 1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui. Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas nustato apylinkės teismo pirmininkas. 2. Hipotekos teisėjo funkcijos teisme gali būti pavedamos atlikti keliems hipotekos teisėjams. 3. Kai hipotekos teisėjas serga, taip pat kai jo nėra dėl kitų priežasčių, apylinkės teismo pirmininkas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paveda eiti hipotekos teisėjo pareigas kitam to paties teismo teisėjui.
59 straipsnis. Teisėjo priesaika 1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Priesaikos tekstas toks: “Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.” 2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. 3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. 4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. 5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. 6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.
60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.
61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai Buvęs bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).
TREČIASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS, JŲ KARJERA
63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą teismą 1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą. 2. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas šio teismo funkcionavimas (kai šio teismo teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, taip pat kai dėl kitų priežasčių šio teismo teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau kaip kartą per trejus metus.
3. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą be egzamino ir atrankos Respublikos Prezidento dekretu. 4. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui pataria Teismų taryba.64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju 1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju. 2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju. 4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo sutinka. 5. Teisėjo sutikimas nereikalingas, kai jis žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas taikant drausminę atsakomybę. 6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be egzamino ir atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos.
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras 1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. 2. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, taip pat asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 3. Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarką tvirtina Teismų taryba. 4. Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302 (nuo 2003 m. vasario 19 d.) (Žin., 2003, Nr. 17-700) redakcija Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda Atrankos komisijai, Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai.
66 straipsnis.Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju 1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. 2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme.
68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismųteisėjo darbo stažą; 3) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turinti