LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480
Vilnius
(Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732
(nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 17-649) redakcija)
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo,
veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų
statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais,
teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines
garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.
Šiame Įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,
teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis
reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse
sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais:
pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į
teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir
teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo,
valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą
Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės,
teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio
savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės
valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų
savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų
statuso ir teismo proceso principais.
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.
3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik
teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas
Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų
valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų,
politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.
3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas
1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai
bei kiti teisės aktai.
2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso
tik įstatymų.
3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo
proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės
valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali
būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,
socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų
turėti įtakos jų sprendimams.
4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų
dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios
jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.
4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą
nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais
jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias
teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai,
jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys.
3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos,
organizacijos bei kitos institucijos.
5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų
teismą
1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta
pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų
išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai
trumpiausią laiką.
6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui
1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.
2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų
dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių.
7 straipsnis. Viešumas
1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų
nustatytus atvejus.
2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.
8 straipsnis. Teismo proceso kalba
1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine
kalba.
2. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti
teismo procese garantuojama per vertėją.
9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas
1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra
privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir
tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems
juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų
sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos
teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
10 straipsnis. Teismų savivalda
1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį
savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.
2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos
vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos
institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.
3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už
savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų
susirinkimui.
11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės
garantijos
1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio
Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.
2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti
mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines
galimybes.
3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines
technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės
pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali
peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.
II DALIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA
II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas
1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai
steigiami įstatymu.
2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro
bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios
kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias
bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų
priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios
kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali
nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų
administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys
bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų
byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti
teismai.
6. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu
Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir
jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas
Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo pirmininkui.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių
nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko siūlymu.
10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas
Teismų tarybos patarimu.
11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu.
13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas
1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu.
2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo
kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos
kito teismo jurisdikcijai.
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
APYLINKIŲ TEISMAI
14 straipsnis. Apylinkės teismas
1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko,
pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko
pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau
kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip
dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.
2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti
steigiamas Hipotekos skyrius.
15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija
1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:
1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo
kompetencijai;
3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms;
4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.
2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai
atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas,
taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo
1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos
skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip
pat kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su
apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas,
veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato
teisingumo ministras.
3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro
steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės
aktai.
4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu
ir sąskaitą banke.
17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos
1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas
dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų
daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo
Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto
arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo
išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus
įgaliojimus.
2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo
teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui
priskirtas funkcijas.
ANTRASIS SKIRSNIS
APYGARDŲ TEISMAI
18 straipsnis. Apygardos teismas
1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių
pirmininkų ir kitų teisėjų.
2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų
bylų skyrius.
3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų
bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas,
atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija
Apygardos teismas:
1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų
sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas
1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas)
susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų
teisėjų.
2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų
bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas,
atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje.
21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija
Apeliacinis teismas:
1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų
sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių
teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos
Respublikoje;
3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis
Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių
pirmininkų ir kitų teisėjų.
2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir
Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo
senatas.
5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus
nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo
Teismo statutas.
6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje.
23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija
1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos
teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų
sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams
peržiūrėti.
2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką
aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam
Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir
išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių
paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius
įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia
teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,
taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės
aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų
aiškinimo ir taikymo klausimais.
3. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai
įstatymų priskirtas funkcijas.
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių
pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir
Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo
darbo stažą turinčius teisėjus.
2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas.
3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams
išrenka Senato sekretorių.
25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija
Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės
aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia
rekomendacinius išaiškinimus;
2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo
biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2
dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;
3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus
klausimus;
4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio
teismo veiklos klausimus.
26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai
1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato
pirmininkas.
2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju
balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie
nėra Senato nariai.
3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo
ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos
pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato
posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo
viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas,
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.
4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų
teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti
teisėjai.
5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau
kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų
nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems
Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų
administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo
ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui,
prireikus – ir kitiems asmenims.
6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo
Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus
pirmininkas.
7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame
dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato
nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už
jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių.
Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.
8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato
pirmininkas ir sekretorius.
27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis
1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį “Teismų praktika”.
Biuletenyje periodiškai skelbiama:
1) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos
nutartys;
2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir
kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo
apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimo būtinumą pripažįsta
Senatas.
2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš
valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos
Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.
IV SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI
28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas
Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo
pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo
pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra
ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame
teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti
skiriami du pirmininko pavaduotojai.
29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas:
1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
ANTRASIS SKIRSNIS
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –
Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo
pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų.
2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos
Respublikos sostinėje Vilniuje.
31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:
1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms,
įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių
teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;
3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų
byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;
4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti
prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse
bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.
2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą
administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir
kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:
1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus,
nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių
penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir
nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo
teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių
aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje
paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius
įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia
teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,
taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus
ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir
kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.
3. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo
kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.
32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis
1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį
“Administracinių teismų praktika”. Biuletenyje periodiškai
skelbiama:
1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti
sprendimai, nutarimai ir nutartys;
2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus
atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir
rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo
teisėjų.
2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba
finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų
lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna
nemokamai.
V SKYRIUS
BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE
33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai
1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais
Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie
neprieštarauja įstatymams.
2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai
paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais
ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio
teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo
biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus, nutarimus ir
nutartis.
34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai
principai
1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių
lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą,
operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam,
rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo
proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti
procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti
numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.
2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga
teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat
jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai,
seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus
Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį
administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas
perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši
taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra
šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.
3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš
šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo
giminaičiai, atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu
į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas
hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus
atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.
4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam
tikrų kategorijų byloms nagrinėti.
35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo
posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai
1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava
ir Lietuvos valstybės herbas.
2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su
Lietuvos valstybės herbu.
3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas.
36 straipsnis. Teismo sudėtis
1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis
visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų
nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų
teisėjų kolegija.
2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas
nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais
– vienas teisėjas.
3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų
teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba
Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija.
4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų
kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo
Teismo skyriaus plenarinė sesija.
6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo
pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio
skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas –
taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje
sesijoje.
7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai
pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo
plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko
pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų.
Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių
teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia
sesijos posėdžio pirmininko balsas.
8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai
pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis
skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko
paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama
byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje
nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus,
kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus
plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas
plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma.
Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio
pirmininko balsas.
37 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas
1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo
ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia
speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio
teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų
paskirtą teisėją.
2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar
nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Aukščiausiąjį
Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį
teismą.
3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų
dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos
posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo
neskundžiama.
38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų
fiksavimas
1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą
protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius.
2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką
nustato proceso įstatymai.
3. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti bei tirti proceso
įstatymų nustatyta tvarka gali būti daromi garso ir vaizdo
įrašai, filmuojama ir fotografuojama ar naudojamos kitos
techninės priemonės. Apie techninių priemonių panaudojimą
pažymima teismo posėdžio protokole, o įrašai ar kitokio fiksavimo
rezultatai pridedami prie teismo posėdžio protokolo arba saugomi
su byla.
4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises,
proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio
garso įrašą.
5. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti,
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas
technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti
technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų
nustatyta atsakomybė.
6. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo
sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.
39 straipsnis. Teismų sprendimų skelbimas
1. Išnagrinėjęs bylą, teismas priimtą sprendimą, nuosprendį,
nutarimą ar nutartį proceso įstatymų nustatyta tvarka paskelbia
viešai.
2. Įstatymų nustatytais atvejais teismo sprendimas skelbiamas
visuomenės informavimo priemonėse.
3. Teismų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų
administracija viešai skelbia bylose, turinčiose viešąjį
interesą, priimtus ir įsiteisėjusius apygardų administracinių
teismų, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo sprendimus,
nuosprendžius, nutarimus ir nutartis, uždaruose teismo
posėdžiuose priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių
rezoliucines dalis, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.
4. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje bei interneto
tinklapyje skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Vyriausiojo
administracinio teismo sprendimai, nutarimai ir nutartys.
5. Aukščiausiojo Teismo biuletenyje bei interneto tinklapyje
skelbiami šiame Įstatyme nustatyti Aukščiausiojo Teismo nutarimai
ir nutartys.
6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais
teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai ir nutartys skelbiami
nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos,
komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių
apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose
numatytų apribojimų ir draudimų.
40 straipsnis. Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos
Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti
reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su
užsienio teismais ar kitomis įstaigomis, ar tarptautinėmis
organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
III DALIS
TEISĖJAI
VI SKYRIUS
TEISĖJŲ STATUSAS. SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai
1. Teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose
įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.
2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra
privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir
tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems
juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų
nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Teisėjų skiriamieji ženklai
1. Teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai yra mantija ir
ženklas su Lietuvos valstybės herbu.
2. Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo pažymėjimas. Jį
pasirašo Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas. Teisėjo
pažymėjimas išduodamas teisėjo įgaliojimų laikui.
3. Teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo
pavyzdžius tvirtina Respublikos Prezidentas Teismų tarybos
siūlymu.
43 straipsnis. Teisėjo pareigos
1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
2. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas,
įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai.
3. Teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie
teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas
taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo
procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai
(įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo
sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys
(įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga
teismui, kuriame jis dirba teisėju.
4. Teisėjas privalo tikrintis sveikatą Teismų tarybos aprobuota
bei sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų patvirtinta tvarka.
5. Už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako šiame Įstatyme
nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Teisėjo teisės ir laisvės
1. Teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir
laisves.
2. Teisėjo procesines teises nustato proceso įstatymai.
3. Teisėjai turi teisę laisvai jungtis į teisėjų asociacijas ar
kitokias nepolitines organizacijas, ginančias teisėjų teises,
atstovaujančias jų interesams bei tenkinančias jų profesinius
poreikius.
4. Teisėjas turi teisę atstovauti teisme savo, savo
nepilnamečių vaikų, taip pat asmenų, kurių globėjas ar rūpintojas
jis yra, interesams.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS
45 straipsnis. Teisėjo įgaliojimų pastovumas
1. Teisėją skirti, perkelti, atleisti ar pašalinti iš pareigų
galima tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme
nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Į teisėjo pareigas asmuo skiriamas nustatytam laikui.
3. Į pareigas paskirtam teisėjui nustatytas įgaliojimų laikas
negali būti sutrumpintas.
4. Teisėją skirti žemesnės pakopos teismo ar kitos
jurisdikcijos teismo teisėju galima tik teisėjo sutikimu,
išskyrus atvejus, kai žemesnės pakopos teismo teisėju asmuo
skiriamas taikant drausminę atsakomybę.
5. Kai pagal įstatymą teismai reorganizuojami ar likviduojami,
šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos
teismus. Jei tokios galimybės nėra, teisėjai gali būti jų
sutikimu paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais. Šiuo atveju
jiems taikomos šio Įstatymo numatytos papildomos socialinės
garantijos.
46 straipsnis. Draudimas daryti poveikį teisėjui
1. Draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant
turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai.
2. Mitingai, piketai ir kitokie pavienių asmenų ar jų grupių
veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,
jeigu tuo siekiama daryti poveikį teisėjui arba teismui, yra
kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą.
3. Asmenys, kurie savo veiksmais ar neveikimu trukdo teismui
vykdyti teisingumą, neteisėtai daro poveikį bylos eigai ar
baigčiai, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Teisėjo imunitetas
1. Teisėjo laisvė negali būti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo
sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines
patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame
automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje
apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą
ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar
poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1695)
redakcija
Jeigu teisėjas yra įtariamas arba kaltinamas padaręs
nusikalstamą veiką, jo įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp
Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai
sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei
teisėjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam
sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.
4. Teisėjas negali atsakyti administracine tvarka. Jei teisėjas
padaro administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
5. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos
institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai
nustatoma jo asmenybė.
6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso
šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas
sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka
atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant
teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir
neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.
48 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme
1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų,
dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse,
išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų
veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo
darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas.
3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių,
taip pat kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse),
jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas
praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų
nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei
tarptautinėse organizacijose.
4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus
teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę
veiklą.
5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių
organizacijų veikloje.
6. Teisėjas nešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.
49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės
apsauga
1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų
atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant
teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo
pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė
Vyriausybės nustatyta tvarka.
50 straipsnis. Kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos
1. Valstybė finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas teisėjų ir teismų darbo sąlygas.
2. Valstybė užtikrina ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų
nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas.
VII SKYRIUS
PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS
IR TEISĖJŲ KARJERA
PIRMASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO
TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA
51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo
teisėjus
1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą,
atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus,
pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių
metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus
egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras,
taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo
darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau
kaip penkeri metai.
2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir
skiriamas teisėju, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs
nusikalstamą veiką;
2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro,
antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo
pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės
veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis
medžiagomis ar alkoholiu;
4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.
53 straipsnis. Teisinio darbo stažas
1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo
įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą
ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.
2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo
darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo
ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.
4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus
tvirtina teisingumo ministras.
5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose
nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.
6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali
būti skundžiamas administraciniam teismui.
54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija
1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš
septynių asmenų sudaro Teismų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios
komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais
iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo
Teismų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po
vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausiai teisėjų
vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo
ministras. Teismų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino
komisijos narių skiria Komisijos pirmininką.
2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra
teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos
nariai.
3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl
egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali
būti skundžiamas Teismų tarybai. Teismų tarybos sprendimas yra
galutinis.
4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus,
egzamino programą tvirtina Teismų taryba.
55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų
vietas sąrašas
1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs
egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo
teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus
asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.
2. Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo
teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teismų taryba.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302
(nuo 2003 m. vasario 19 d.)
(Žin., 2003, Nr. 17-700)
redakcija
Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas
pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teismų tarybai ir Atrankos
komisijai.
55-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302
(nuo 2003 m. vasario 19 d.)
(Žin., 2003, Nr. 17-700)
redakcija
Pretendentų į teisėjus atranka ir Atrankos
komisija
1. Respublikos Prezidentui pretendentus į laisvas teisėjų
vietas atrenka Atrankos komisija. Atrankos komisija trejiems
metams sudaroma iš septynių asmenų. Po du Atrankos komisijos
narius paskiria Respublikos Prezidentas, Teismų tarybos
pirmininkas ir Seimo Pirmininkas, vieną narį – teisingumo
ministras. Teismų tarybos pirmininkas iš Atrankos komisijos narių
skiria komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali
būti skiriami Teismų tarybos nariai.
2. Pretendentų į teisėjus atranka vyksta pagal Pretendentų į
teisėjus atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teismų taryba.
Atrenkant pretendentus į apylinkės teismo teisėjus, įvertinami
kiekvieno iš pretendentų įgūdžiai, dalykinės ir asmeninės
savybės, bendrieji gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys
privalumai. Pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus nustato
Teismų taryba.
3. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu posėdyje
dalyvauja ne mažiau kaip penki jos nariai. Sprendimai priimami
visų komisijos narių balsų dauguma.
4. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų į teisėjus
pateikia Respublikos Prezidentui.
5. Atrankos komisija šio Įstatymo 69-1 straipsnio nustatyta
tvarka taip pat sprendžia teisėjų karjeros siekiančių asmenų
(išskyrus šio Įstatymo 73 ir 79 straipsnyje numatytus atvejus)
atrankos klausimus.
6. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į teisėjus
Respublikos Prezidento nesaisto.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA
56 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas
1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į
laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria
Respublikos Prezidentas.
2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui
pataria Teismų taryba.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302
(nuo 2003 m. vasario 19 d.)
(Žin., 2003, Nr. 17-700)
redakcija
Respublikos Prezidentas, gavęs Atrankos komisijos išvadą dėl
pretendentų į teisėjus, ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia
Teismų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas
Teismų tarybos patarimo.
4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą
klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teismų tarybos
posėdyje.
5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teismų
taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos
Prezidentui. Į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą Teismų
taryba gali patarti dėl dviejų ar daugiau kandidatūrų.
6. Respublikos Prezidentui Teismų tarybos sprendimą dėl
patarimo per penkias dienas raštu praneša Teismų tarybos
pirmininkas.
57 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
1. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą
skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis tinka
dirbti teisėju. Skirti asmenį į teisėjo pareigas penkeriems
metams galima tik vieną kartą. Pakartotiniu nelaikomas asmens
skyrimas antrą kartą į apylinkės teismo teisėjo pareigas
penkeriems metams, jeigu pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo
teisėjas įgaliojimus vykdė trumpiau negu penkerius metus.
Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį
asmenį apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali
skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai.
2. Kitų teismų teisėjai iš karto skiriami iki to laiko, kai
jiems sukaks 65 metai.
3. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1322
(nuo 2003 m. sausio 31 d.)
(Žin., 2003, Nr. 12-440)
redakcija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir
apygardos administracinio teismo teisėjo, sulaukusio 65 metų,
įgaliojimus jį paskyrusi institucija gali pratęsti tol, kol jam
sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kad jo
įgaliojimai būtų pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą.
Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama šiame Įstatyme nustatyta
atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarka.
4. Kol nesuėję šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti
terminai, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme numatytais teisėjo
atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.
5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų
laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta
nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.
58 straipsnis. Hipotekos teisėjo skyrimas ir pavadavimas
1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta
apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui.
Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas
nustato apylinkės teismo pirmininkas.
2. Hipotekos teisėjo funkcijos teisme gali būti pavedamos
atlikti keliems hipotekos teisėjams.
3. Kai hipotekos teisėjas serga, taip pat kai jo nėra dėl kitų
priežasčių, apylinkės teismo pirmininkas šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka paveda eiti hipotekos teisėjo pareigas kitam to
paties teismo teisėjui.
59 straipsnis. Teisėjo priesaika
1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas,
iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos
Prezidentui arba Seimui. Priesaikos tekstas toks:
“Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu
būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti
garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a),
humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir
visada elgtis, kaip dera teisėjui.
Tepadeda man Dievas.”
2. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.
4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas
laikomas teisėjo asmens byloje.
5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas
teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos
valstybės herbu.
6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną
kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.
60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
Aukščiausiojo Teismo teisėjo teisė būti
paskirtam teisėju
Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo
Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas
Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo
administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos
administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.
61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas
ypatumai
Buvęs bet kokio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas
iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu
perkeltas į kitą darbą, be egzamino ir atrankos gali būti
paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo
teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų
teismą ar teismo skyrių
Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo
skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko
pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai,
įseserės).
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS,
PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS, JŲ KARJERA
63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą teismą
1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar
apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitą
tos pačios pakopos teismą.
2. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai
perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas
šio teismo funkcionavimas (kai šio teismo teisėjas serga, yra
laisva teisėjo vieta, taip pat kai dėl kitų priežasčių šio teismo
teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją
galima ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau
kaip kartą per trejus metus.
3. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas perkeliamas į
kitą teismą be egzamino ir atrankos Respublikos Prezidento
dekretu.
4. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui pataria Teismų
taryba.
64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo
teisėju
1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio
žemesnės pakopos teismo teisėju.
2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo
teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo
teisėju.
3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo
teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo,
apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo
teisėju.
4. Šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju teisėjas
žemesnės pakopos teismo teisėju skiriamas, tik jei su tuo
sutinka.
5. Teisėjo sutikimas nereikalingas, kai jis žemesnės pakopos
teismo teisėju skiriamas taikant drausminę atsakomybę.
6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į
kitą teismą be egzamino ir atrankos, laikantis šiame Įstatyme
nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų
tvarkos.
65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras
1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju,
įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.
2. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, taip pat
asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais,
asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.
3. Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą
tvarką tvirtina Teismų taryba.
4. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. IX-1302
(nuo 2003 m. vasario 19 d.)
(Žin., 2003, Nr. 17-700)
redakcija
Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų
karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda
Atrankos komisijai, Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai.
66 straipsnis.Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti
apygardos administracinio teismo ar apygardos
teismo teisėju
Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju
gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre
įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų
apylinkės teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės krypties
socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne
mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą,
pateikęs sveikatos pažymėjimą.
67 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti
Vyriausiojo administracinio teismo ar
Apeliacinio teismo teisėju
1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo
teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų
registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių
metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo
darbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras
ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų
teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti
skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo
teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar
Vyriausiajame administraciniame teisme.
68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti
Aukščiausiojo Teismo teisėju
Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:
1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas,
turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo
stažą;
2) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo
teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismų
teisėjo darbo stažą;
3) teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas
daktaras, turinti