TEISINĖ IDĖJA – TEISINĖS NORMOS PRADŽIA

TEISINĖ IDĖJA – TEISINĖS NORMOS PRADŽIA

TEISĖS NAMŲ DARBAS

]

]

Pirmiausia teisinės idėjos užsimezga, subręsta , tampa apibrėžtos ir atsiskiria nuo kitų gretimų idėjų žmogaus sąmonėje.
Jeigu teisė yra žmogaus kūrinys, tai jos tapsmas prasideda ir turi prasidėti nuo teisinių idėjų ir teisinės sąmonės, iš kurios jos ir kyla. Mat žmonių interesai, siekiantys transformuotis į visuomeninę tvarką, pirmiausia turi įgauti atitinkamą sąmoningumą ir kryptingumą, išoriškai pasireiškiantį teisinėmis idėjomis. Dažniausia teisinė idėja įvairioje teisinėje literatūroje įvardijama kaip pirminis teisės egzistavimo lygmuo.
Verta pabrėžti, kad nuo kitokio pobūdžio iddėjų, kaip antai ekonominių, filosofinių, demokratinių, gamtos mokslų ir pan., teisinės idėjos išskirtinai skiriasi savo struktūra bei socialiniu kryptingumu. Jose turi būt aiškiai išreikštas siekis joms virsti visuotinai privaloma, valstybės sankcionuota elgesio taisykle t.y. teisės norma, kurios pagalba bus galima nustatyti, pakeisti ar patobulinti tam tikrą socialinę tvarką. Be to, formos požiūriu teisinės idėjos turi būti tiek išplėstos, sukonkretintos, formalizuotos, kad įgytų apibrėžtų teisių ir pareigų santykio pavidalą t.y. sugebėti (pagal savo formą) techniškai norminti ir suvisuomeninti žmonių elgesį.
Kita vertus, essti galimybė vieno pobūdžio idėjoms virsti teisinėmis. Pavyzdžiui, idėja kad suverenitetas priklauso tautai yra demokratinė idėja o ne teisinė. Ji nėra išplėtota iki konkretaus elgesio modelio. Kad taptu teisine, šią idėją reikia performuluoti į tam tikrą tautos ir valdžios abipusių teisių ir

r pareigų santykį. Tai kai tauta perduoda dalį suvereniteto savo išrinktiems asmenis, kartu įsipareigodama paklusti jų paliepimams, kol jie veiks neperžengdami gautų įgaliojimų ribų. Tada demokratinė idėja virst teisine.
Svarbu paminėti tai, kad teisinės idėjos sampratą, nors ir esanti teisinė, vis dėlto nėra visuotinai privaloma iki to momento, kol ji nėra formalizuojama. Įstatymo projektas, kaip tam tikra sistemiška teisinių idėjų išdava, taps sankcionuotas bei nustatantis socialiai privalomas normas tik tada, kada remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu bei kitais teisės norminiais aktais bus priimtas parlamento – Seimo. Kol tai nepadaryta, ji tebelieka teisine idėja.
Kadangi teisinės idėjos užsimezga, subręsta bei tampa apibrėžtos kaip teisinės, jų pažinimas pereina į platesnę teisinės sąmonės pažinimo problemą. Šitaip susiduriame su viena iš pradinių teisės kategorijų – teisine sąmone.

Teisinės sąmonės sąvoka

Žmogaus sąmonė yra dvasinis žmogaus įrankis, kuriuo siekiama pažinti savo gyvenamąją aplinką, kad galėtų prie jos prisitaikyti ir kartu ją pritaikytų prie savo poreikių. Taigi teisinė sąmonė yra sąmonės (apskritai) rūšis. Ji susijusi su vienu iš pagrindinių žmogaus siekių – versti savo egzistencinius interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis pritaikyti socialinę aplinką prie savo interesų. Teisinė sąmonė yra sąmonės sritis, atspindinti teisinę tikrovę teisės žinių pavidalu, teisės vertinimu, praktiniu jos įgyvendinimu, socialines teisės nuostatas, reguliuojančias žmonių poelgius te

eisiškai reikšmingose situacijose .
Teisinė sąmonė yra vaizdinių, idėjų, teorijų, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apie galiojančia teise, apie galiojančių įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais, taip pat ir teigiamos ir neigiamos emocijos, atsirandančios vertinant teisę savo ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu .
Teisinės sąmonės esmė ir turinio interpretavimas grindžiamas teisės samprata. Teisės sampratų yra ne viena, todėl ir teisinės sąmonės aiškinimų yra įvairių. Jei teisę suvoksime kaip normų, nustatytų ir garantuotų valstybės, visumą, tai į teisinės turinį yra įtraukiamos ir teisės normos, kur jos laikomos formaliais elementais.
Tuo tarpu prigimtinė teisės doktrina skatina kritiškai vertinti pozityviąją teisę. Čia pabrėžiamas teisės ryšys su idėjomis, morale, teisingumu, teisė yra suprantama kaip norminė teisingumo išraiška. Taigi pagal prigimtinę teisę, teisės sąvoka yra žymiai artimesnė pačiai teisinei sąmonei.
Taigi teisinės sąmonė yra viena iš sąmonės formų, apimanti visumą įsitikinimų, pažiūrų, teorijų susijusių su teise. Teisinė sąmonė būdama svarbiausia sudedamoji visuomenės teisinio gyvenimo dalis sąveikauja su kitais teisinės sistemos elementais: teisės normomis, principais, institutai, teisės institucijomis, teisėkūra ir teisės įgyvendinimu, su pačių asmenų teisiniais santykiais.
Teisinės sąmonės struktūra

Teisinės sąmonės struktūrą sudaro teisinė psichologija ir ideologija. Teisinė psichologija – tai emociniai žmonių išgyvenimai, atsirandantys konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu jų interesai dalyvauja galiojančioje visuomenės teisinėje tvarkoje. Teisinė id

deologija – tai susisteminta visuomenės, socialinės grupės teisinių pažiūrų, reikalavimų, idėjų mokslinė išraiška. Teisinė ideologija kuriasi teoriškai įsisavinant visuomenės, valstybės, individo tikslus, interesus ir uždavinius. Teisinė ideologija pagrindžia nustatytus ar numatomus teisinius santykius, teisės vaidmenį, teisėtumą ir teisėtvarką. Teisinę ideologiją kuria teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai ir politikos veikėjai. Jie teoriškai kuria teisinę sąmonę. Kurdami teisinę ideologiją, kompetentingi specialistai naudoja sociologinius tyrimus, ekonominės padėties, visuomenės demografinių procesų, visuomenės nuomonės, konkrečių jos grupių nuotaikų, teisės pažeidimų padėties ir dinamikos statistinius duomenis. Teisinėje ideologijoje sąmoningai pagrindžiama būtinybė arba tikslingumas tam tikrų žmonių interesus transformuoti į teisinę tvarką, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos visuomenės pažangai
Teisinės sąmonės struktūroje teisinė ideologija sąveikauja su teisine psichologija, apimančia visumą teisinių įsivaizdavimų, norų, jausmų, nuotaikų būdingų konkrečiai socialinei grupei ar visai visuomenei. Teisinė psichologija tiesiogiai atspindi gyvenančių valstybiškai organizuotoje visuomenėje žmonių gyvenimo santykius. Kuriant teisinę psichologiją dalyvauja visi socialinės grupės arba visos visuomenės nariai. Jie vadovaujasi kasdienine sąmone ir sveiku protu. Teisinė psichologija suvokiama kaip žmonių dalyvavimo teisiniuose santykiuose patirties atspindys. Teisinė psichologija nors ir būdama tam tikros rūšies stichinė, nesusisteminta žmonių reakcija į teisinę tikrovę, atlieka labai svarbų vaidmenį garantuojant galiojančios teisinės sąmonės veiksmingumą. Nuo to, žmonės emocionaliai pritaria tam tikriems įstatymams ar juos atmeta, priklausys, kaip jie uoliai ju
uos vykdys.

Teisinės sąmonės rūšys

Priklausomai nuo konkretaus individo teisinės ideologijos ir psichologijos turinio, skiriamos ir atskiros teisinės sąmonės rūšys. Pagal subjektus ji skirstoma į individualią, grupinę ir visuomeninę. Individualią veikia išsilavinimas, profesija, santykiai su religija, gyvenamoji, buitinė aplinka ir pan. Tuo tarpu grupinei ar visuomeninei yra būdingi tam tikri vienodų interesų poveikio rezultatai.
Pagal teisinės veiklos kokybę ir apimtį yra kasdieninė, mokslinė ir profesinė teisinė sąmonė. Kasdieninė formuojasi stichiškai, veikiama konkrečių gyvenimo sąlygų, ir yra asmeninės gyvenimo patirties ir teisinio švietimo padarinys. Mokslinė yra grindžiama plačiais ir giliais teisiniais apibendrinimais, socialinės tikrovės dėsningumų pažinimu ir specialiais tyrimais. Mokslinė sąmonė turi būti tiesioginis teisėkūros šaltinis, padėti tobulinti teisės praktiką.
Teisinės sąmonės vaidmuo visuomenės gyvenimui yra labai reikšmingas. Ji aktyviai veikia įvairaus visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus, padeda telkti piliečius, stiprinti socialinių grupių ryšius ir palaikyti teisinę tvarką.

Teisinė sąmonė ir teisinė kultūra

Teisinė kultūra yra teisės paliepimų žinojimas ir praktinis jų įgyvendinimas, tai objektyvizuota, praktiniu asmens elgesiu tapusi teisinė sąmonė. Kitaip tariant, tai ta pati teisinė sąmonė praktiškai išreikšta ir papildyta teisėtumu .
Teisinė kultūra gali būti suprantama dvejopai. Objektiniu požiūriu teisinė kultūra yra visuma sukurtų teisinių priemonių ir procedūrų, skirtų norminti, socializuoti savo elgesį. Bet visos šios priemonės neveikia savaime. Kad jos realiai socializuotų žmonių elgesį, jas reikia sujungti su konkretaus asmens teisine sąmone.
Į teisinės kultūros struktūrą įeina tokie elementai: teisės normų sistema, išreiškianti valstybės valią; teisiniai santykiai, kurių dalyviai tarpusavio teises ir pareigas; teisinę sąmonę kaip dvasinis teisinės tikrovės atspindys; teisėsaugos institucijos, užtikrinančios teisinę kontrolę ir teisės įgyvendinimą.
Teisinės kultūros turinys ir ypatybės yra specifiniai. Ji yra vyraujanti visuomenėje kultūra, nes stiprina teisėtumą ir teisėtvarką. Teisinę kultūrą padeda kelti teisės žinių platinimas visuomenėje. Teisės žinios sudaro teisinės sąmonės branduolį. Asmuo be teisės žinių nesugebės sąmoningai elgtis ir suprasti jam keliamų reikalavimų .

Teisinės sąmonės ir teisės santykis

Teisinė valstybė be kitų reikalavimų išreiškia ir reikalavimą užtikrinti žmogaus teises ir laisves, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosios teise ir jai paklusdamos . Viena iš svarbiausių sąlygų formuojant teisinę valstybę yra aukštas teisinės sąmonės lygis .
Teisinė sąmonė egzistuoja lygia greta su teise. Ji yra teisės šaltinis, atspindintis visuomenės raidos poreikius, tai viena iš privalomų teisės įgyvendinimo priemonių, o taip pat veiklos ir teisės normų atitikimo vertinimo priemonė. Teisinės sąmonė būdama tiesioginis teisės šaltinis, išreiškiama teisės aktuose ir veikia teisėkūrą, jos rezultatus. Jos padedamas įstatymų leidėjas suvokia esamą padėtį ir atitinkamai į ją atsižvelgia. Teisės normos savo ruožtu veikia piliečių teisinės sąmonės raidą, lemia teisingą teisės principų ir normų sampratą, teisnių santykių ir atsakomybės suvokimą.
Teisinė sąmonė vaidina lemiamą vaidmenį ir įgyvendinant teisę, sprendžiant teisines bylas, priimant teisės apsauginius aktus. Teisinės sąmonės reguliavimo vaidmenį atskleidžia sąmoningas teisės normų reikalavimų vykdymas dėl vidinio subjektų įsitikinimo.
Teisinės sąmonė padeda ir vertinti veiklą ir kiekvieną teisinį sprendimą. Vertinimo rezultatas yra elgesio ar veikos pripažinimas teisėtu ar neteisėtu, pažeidė pareigūnas teisėtumą ar ne. Vadinasi, teisinė sąmonė yra sudedamoji teisėkūros ir teisės įgyvendinimo dalis .
Teisės teorijoje išskiriamos trys teisinės sąmonės funkcijos: pažintinė, reguliavimo ir vertinimo.
Pažintinę funkciją atitinka tam tikra teisinių žinių suma. Šia funkcija siekiama suvokti ir pagrįsti teisės vietą bei vaidmenį socialinio reguliavimo veiksnių sistemoje, apmąstyti reiškinius, paties socialinio gyvenimo tendencijas.
Teisinės sąmonės reguliavimo funkcija įgyvendinama teisiniais nusistatymais ir vertinimo orientacijomis, apimančiomis visus kitus teisinio aktyvumo šaltinius.
Vertinimo funkcija išreiškia tam tikrą emocinį asmens požiūrį į teisinio gyvenimo reiškinius, remiantis patirtimi ir teisės praktika. Emocinis požiūris pasireiškia vertinant gautų žinių reikšmę konkrečiai situacijai arba numatomai ateičiai . Tradiciškai kasdieninė teisinė sąmonė, įvairūs vertinimai dėl teisės, įstatymų tikslingumo, būtinumo ir efektyvumo remiasi teisminių ir kitų teisę saugančių bei kitaip teisę įgyvendinančių institucijų veiklos vertinimu .
Reikia pažymėti, kad teisinė psichologija yra praktinė teisinė sąmonė, pagrįsta teisiniais jausmais, išgyvenimais, susijusiais su elementarių teisinių faktų pažinimu, jų vertinimu, pasireiškiančiu teisiniais jausmais, įpročiais . Suprantama, kad asmens vertinamoji orientacija priklauso nuo jo patirties, tam tikrų faktinių situacijų, kuriose jis susidūrė su teisės veikimu. Šią orientaciją neatsiejami įtakoja ir kitos socialinės normos, kuriomis vadovaudamiesi gyvena atskiri visuomenės individai.
Teisės ir moralės normos yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriai. Jie apima praktiškai visas visuomeninio gyvenimo sferas. Tačiau tiek teisės, tiek moralės reguliuojami santykiai nėra griežtai atribojami. Teisė ir moralė yra viena kitą papildančios socialinio reguliavimo priemonės. Tikrovėje jos funkcionuoja vieningai, tarpusavyje persipina, papildo ir praturtina viena kitą. Taigi nepaisant visų skirtumų teisei ir moralei būdingas vieningumas, tarpusavio ryšys .
Taigi aukšto lygio teisinės sąmonė apima ir kitas socialines vertybes, o ne vien tik teisinių žinių išmanymą. Tad moralė, teisinė sąmonė yra čia reikšmingas teisės šaltinis, tai papildomas teisinės argumentacijos šaltinis, kurį ignoruojant galima patirti didžiulių turtinių ir dvasinių nuostolių. Iš čia seka, kad jog įstatymų leidėjas įtakoja tiek teisės, tiek ir teisinės sistemos esmę, jos turinį .
Reikia suvokti, ugdyti teisinę sąmonę, kad teisė yra vertybė, be kurios neįmanoma pasiekti visuomeninės tvarkos, pagrįstos teisingumu, žmogaus teisių ir laisvių pagarba. Būtina formuoti požiūrį į teisės kaip į žmogaus teisių ir laisvių gynybos priemonę, kaip potencialių konfliktų reguliatorių, ir taip pat kaip į mechanizmą leidžiantį išvengti valdžios savivalės. Tačiau tuo pačiu teisė neturi būti suvokta kaip represijų ar tam tikros socialinės grupės interesų išraiška, o šalia viso to ji neturi būti ir pervertinama .
Taigi teisė gali būti apibrėžta kaip tautos valios išraiška, kadangi jai priklauso suverenitetas. Tad teisinė sąmonė yra labai svarbus faktorius ir teisėkūros procese.

Teisės normos yra formuojamos teisėkūros institucijų sąmoningoje valingoje veikoje. Pirmiausiai įstatymų leidėjas turi įsisąmoninti atitinkamus žmonių interesus ir poreikius, o tik tada visa tai išreikšti teisės normų pavidalu. Iš čia ir seka, kad teisės normos kokybė priklauso nuo teisinės sąmonės lygio tų asmenų, kurie šias normas ir kuria. Be gilios mokslinės analizės, ekspertizės faktiškai neturėtų būti priimamas joks teisės aktas. Svarbiausi įstatymai neturėtų būti priimami pirmiau nesukūrus jų realizavimo mechanizmo, kuris apimtų informacinį, materialinį – finansinį aprūpinimą bei tinkamos kontrolės aparato sudarymą .
Jei įstatymų leidėjo aktyviojoje veikloje kuriamos teisės normos ir yra laikomos, kaip tautos valios išraiška, tačiau čia visuomenė lieka pasyvi. Jos vaidmuo gali paprasčiausiai apsiriboti jų atstovų veiksmų vertinimu, tam tikrų pastabų pateikimu, kai atitinkamas teisės akto projektas yra teikiamas svarstyti visuomenei. Tačiau yra ir kita įstatymų leidybos forma – referendumas.
Referendumas yra svarbiausias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Šio demokratijos instituto reikšmę nusako du kriterijai: 1) tautos suverenių galių tiesioginis apibūdinimas; 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų reikšmė . Referendumu sprendžiami patys svarbiausi valstybės klausimai ir teisės aktai turi ypatinga teisinę galią, kaip pavyzdžiui Konstitucija. Šiame procese pasireiškianti visuomenės teisinė sąmonė yra labai svarbi, ji reikalauja bendro konsensuso siekiant tinkamai nubrėžti valstybės esmines gaires.
Rengiant teisės aktą, tos pažiūros, idėjos visapusiškai įvertinamos, konkretinamos ir tobulinamos. Išreikštos teisės akte jos įgauna valstybinį autoritetą ir vaidina aktyvų vaidmenį ugdant visuomenės teisinę sąmonę.
Atsižvelgdamas į visuomenės gyvenimo socialinius, politinius, ekonominius, dvasinius visuomenės gyvenimo veiksnius, įstatymų leidėjas nustato visuomeninių santykių reguliavimo ribas, gali teisiškai kvalifikuoti veiksmą, kuris visuomenės nuomone yra moralinio vertinimo objektas ir nepriklauso teisiniam poveikiui .
Teisinė sąmonė yra būtina tikslaus ir visiško teisės normų realizavimo sąlyga. Teisės normos yra skirtos žmonėms, todėl jų įkūnijimas realiame gyvenime vyksta sąmoningos veiklos pagalba. Ryšium su tuo, kuo aukštesnė teisinė sąmonė, tuo tiksliau yra vykdomi teisės normų nurodymai.
Tai daug kuo priklauso nuo kryptingo piliečių teisinio švietimo, kuris apima sistemišką valstybinės valdžios, nevyriausybinių organizacijų veiklą, nukreiptą į teisinių žinių formavimą, teisės gerbimo diegimą, piliečių dalyvavimo teisinėje veikloje skatinimą .
Sveika visuomeninė sąmonė, piliečių pagarba įstatymams yra veiksmingo politinės ir teisinės sistemos funkcionavimo pagrindas. Teisinis teisingumo supratimas, žmogaus teisių ir pareigų įsisąmoninimas, kas leidžiama ir kas draudžiama, veikia žmogaus elgesio motyvus visuomenės teisiniame gyvenime. Aktyvus teisės vaidmuo ir teisinė sąmonė pasireiškia teisiškai reguliuojant asmens elgesį .
Teisinės idėjos bei teisinė sąmonė egzistuoja greta su teise. Jos yra vienos iš teisės šaltinių, atspindintis visuomenės raidos poreikius ir nulemiančių vėlesnį visuomenės santykių reguliavimą; vienos iš privalomųjų teisės įgyvendinimo priemonių; o taip pat ir teisės vertinimo instrumentas.

Literatūros sąrašas

1. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 2000.
2. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2000.
3. Juraševič N. M. Teisinės sąmonės vaidmuo kuriant teisinę valstybę // Jurisprudencija. T.11. 2001. P. 19 – 24.
4. Birmontienė T., Kūris E. ir kiti. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2001.
5. Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius, 1999.
6. С. А. Катаров. Общьая теория государство и право. Maskva, 1998.

Leave a Comment