teisinė atsakomybė

Turinys

Įvadas..............................3
1. Socialinė atsakomybė, jos rūšys, požymiai..................5
2. Teisinės atsakomybės samprata, jos požymiai................6
3. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai...................8
4. Teisės pažeidimas – kaip vienas iš teisinės atsakomybės pagrindų......9
5. Skirtingi požiūriai į pozityviąją teisinę atsakomybę.............12
6. Negatyvioji teisinė atsakomybė ir jos rūšys..................14
7. Negatyviosios teisinės atsakomybės tikslai ir funkcijos...........16
8. Teisinės atsakomybės principai.........................17
Išvados..............................19
Literatūros sąrašas..............................20
Priedas..............................21Įvadas
Temos aktualumas.
Teisinė atsakomybė – aktuali ir įdomi tema, nes kiekvienas žmogus savo gyvenime vienaip ar kitaip susiduria su atsakomybe. Teisinė atsakomybė – tai tik viena iš socialinės atsakomybės rūšių. Be šios atsakomybės yra ir moralinė, dorovinė, politinė atsakomybė. Tačiau teisinė atsakomybė užima išskirtinę vietą šioje socialinės attsakomybės sistemoje , nes kilus teisinei atsakomybei žmogaus poelgiai yra vertinami visuotinai ir už juos gali būti taikomos valstybės prievarta garantuojamos poveikio priemonės.
Darbo tikslas ir uždaviniai.
Savo darbe aš aptarsiu socialinės atsakomybės sampratą, jos rūšis. Tačiau pagrindinis mano dėmesys bus skirtas teisinei atsakomybei. Teisinė atsakomybė – tai vienas iš svarbiausių teisės institutų. Teisinėje literatūroje nėra vieningo požiūrio į šį teisės institutą: vieni pripažįsta tik negatyviąją teisinę atsakomybę, kiti išskiria ir pozityviąją teisinę atsakomybę . Aš aptarsiu abu šiuos požiūrius, tačiau didesnė mano darbo dalis bus skirta neegatyviajai ( dar kitaip vadinamai retrospektyviajai ) teisinei atsakomybei. Savo darbe aš aptarsiu sąlygas, kurios yra būtinos, kad teisinė atsakomybė galėtų atsirasti ir išsamiai aptarsiu teisės pažeidimą – vieną teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, dėl kurio teorijoje yra susiformavusi vieninga nuomonė. Mano manymu svarbu ap

ptarti ir šio teisės instituto – teisinės atsakomybės paskirtį, tikslus bei funkcijas. Teisinės atsakomybės realizavimas yra pagrįstas įvairiais principais. Teisinės atsakomybės principai – tai vertybės , nuostatos , kurios egzistuoja objektyvioje tikrovėje, ir kuriomis yra grindžiama teisinė atsakomybė. Savo darbe aš jiems skirsiu nemažai dėmesio.
Tyrimo objektas.
Mano darbo tyrimo objektas vienas iš svarbiausių teisės institutų – teisinė atsakomybė, kuri yra priemonė padedanti užtikrinti visuomenėje teisėtą elgesį, ryžtingai, efektyviai užkirsti kelią teisės pažeidimams.
Duomenų rinkimo metodai.
Rašydama darbą rėmiausi antriniais šaltiniais; monografijomis, vadovėliais. Straipsniais.
Darbo struktūra.
Mano darbas susideda iš dvylikos dalių:
Įvadas;
Socialinė atsakomybė, jos rūšys, požymiai;
Teisinės atsakomybės samprata, jos požymiai;
Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai;
Teisės pažeidimas – kaip vienas iš teisinės atsakomybės pagrindų;
Skirtingi požiūriai į pozityviąją teisinę atsakomybę;
Negatyvioji teisinė atsakomybė ir jos rūšys;
Negatyviosios teisinės atsakomybės tikslai ir funkcijos;
Teisinės atsakomybės principai;
Išvados;
Literatūros sąrašas;
Priedas.

Socialinė atsakomybė, jos rūšys, požymiai

Atsakomybė &##8211; įvairi žmogaus veiklos kontrolė priimtų normų ir taisyklių laikymosi požiūriu.1
Šis terminas dažnai sutinkamas mūsų gyvenime. Teorijoje atsakomybės turinys suprantamas, kaip :
teisių ir pareigų įgijimas kokiai nors veiklai įgyvendinti, vadovaujant reikalams;
būtinumas, pareiga atsakyti už savo elgesį, veiksmus.
Svarbiausias dalykas , kuris atspindi “ atsakomybės “ esmę yra teisių ir pareigų įgijimas konkrečiai veiklai. Jei nėra teisių ir pareigų , tai negali būti ir atsakomybės. Kitas svarbus dalykas, kuris taip pat atspindi “ atsakomybės ‘ esmę yra tų teisių ir pareigų realizavimas savo veiksmuose. Teorijoje yra išskiriamas ir tr

rečias svarbus momentas – tai būtinumas atsakyti už savo teisių ir pareigų realizavimą savo konkrečiuose veiksmuose..
Atsakomybė yra ypatingas socialinės kontrolės institutas, nustatantis visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, patikint jam atlikti tam tikrus reikalus ir iš to kylančias socialines – teisines pasekmes.
Atsakomybės sampratoje yra išskiriami du aspektai: retrospektyvus ir perspektyvus2. Retrospektyvus reiškia, kad atsakomybė kyla už praeityje atliktus veiksmus. Perspektyvus aspektas reiškia , kad atsakomybė yra nukreipta į ateitį ( už kokius nors veiksmus, kurie dar nėra atlikti ), kaip įsipareigojimo jausmas.
Atsakomybės turinį atskleidžia šie požymiai, kurie teorijoje yra grupuoja.mi į tris grupes3:

požymiai, pagal kuriuos galima vertinti subjekto teises ir pareigas, jų vykdymą ar nevykdymą;

požymiai, kuriais remiantis galime teigti, kad atsakomybė – socialinės kontrolės ( visuomenės, valstybės, atskirų visuomenės grupių ) institutas;

požymiai, kurie nustato socialinio reagavimo formas, pozityvias ar neigiamas, individams individualiai vykdant ar nevykdant, teises ir pareigas.

Atsakomybės paskirtis yra užtikrinti tam tikro patikėto reikalo atlikimo efektyvumą, visuomeninę – valstybinę drausmę, įstatymų , moralės normų laikymąsi.
Pagal tai , kokios socialinės normos užtikrinamos, galima išskirti atskiras socialinės atsakomybės rūšis : dorovinę ( moralinę ),visuomeninę ( visuomeninių institucijų normų pagrindu ), politinę ir teisinę.
Dorovinė atsakomybė kyla vertinant save, savo poelgius. Ji realizuojama ir per kolektyvų žmonių grupių kritiką ir per įvairias visuomeninės nuomonės išraiškos formas.
Politinė atsakomybė – ji kyla prieš visuomenines institucijas, partijas, judėjimus. Politinės atsakomybės pavyzdys : Vyriausybės atstatydinimas4.
Teisinė atsakomybė –
tai teisinis santykis tarp subjekto ir socialinės kontrolės sistemos subjektų teisiškai elgiantis – pagal teisės normas ir priešingas teisei. Savo darbe aš pasistengsiu išsamiai apibūdinti šią socialinės atsakomybės rūšį.

Teisinės atsakomybės samprata, jos požymiai

Teisinė atsakomybė – tai vienas iš svarbiausių teisės institutų. Teorijoje ji yra įvairiai apibrėžiama.
Teisinė atsakomybė – ypatingas teisinio santykio subjekto ryšys su visuomene ( valstybe ), kai subjekto elgesys atitinka teisėje įtvirtintą statusą ir įtvirtintas valstybės prievartinių institucijų įsikišimas,subjektui atlikus ( neatlikus ) veikas, kurios teisiškai uždraustos ( privalomos )5.

Teisinė atsakomybė – tai teisinis įpareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis atitinkamų pareigų vykdymu nurodant, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu6.
Teisinė atsakomybė tai veiksminga priemonė užtikrinti visuomenėje teisėtą elgesį, ryžtingai, efektyviai užkirsti kelią teisės pažeidimams7.
Teisinė atsakomybė – tai teisinė priemonė , kuri lokalizuoja, užkerta kelią neteisėtam elgesiui ir skatina žmones atlikti visuomenei naudingus veiksmus8.
Teisinė atsakomybė – tai nauja teisės pažeidėjo teisinė pareiga , kuri neegzistavo iki teisės pažeidimo padarymo9.
Teisinė atsakomybė – tai visuomenės reakcija į teisės pažeidimą10.
Teisinė atsakomybė – tai teisės normų numatyta subjekto pareiga už padarytą teisės pažeidimą patirti valstybinio poveikio priemones11.
Pačia plačiąja prasme galėtų būti apibudinama taip:

gerbti kito individo teises ir įrodyti tai nenutrūkstamu jas garantuojančių teisinių pareigų vykdymu;

atlyginti žalą atsiradusią jam naudojantis subjektinėmis teisėmis;

atlikti valstybės skirtą ir prievarta garantuojamą pareigą, numatytą teisės normų sankcijoje12.
Teisinėje literatūroje yra išskiriami ši

ie teisinės atsakomybės požymiai13:

Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai. Tai yra, veikia priešingai teisei ir kaltai.

Teisinę atsakomybę, kaip vieną iš valstybės prievartos rūšių, nustato valstybės teisės normų sankcijos.

Teisinė atsakomybė visada susijusi su kokiomis nors negatyvinėmis pasekmėmis teisės pažeidėjui, pasireiškiančiomis smurtinėmis ( bauda, turto konfiskavimu ), asmeninėmis ( laisvės atėmimu, administraciniu ir drausminiu areštu ), organizacinėmis ( atleidimu iš darbo ), psichologinėmis ( pastaba, papeikimu ) ir kitomis sankcijomis..

Teisinę atsakomybę nustato tik kompetentingi valstybės organai: teismai , teisėsaugos institucijų pareigūnai, įvairios inspekcijos- darbo. Priešgaisrinės apsaugos ir kitos.

Valstybės prievartos priemonės gali būti taikomos tik laikantis tam tikros įstatymo nustatytos proces.inės tvarkos.
Literatūroje dar galima rasti ir šiuos teisinės atsakomybės požymius14:

Teisinė atsakomybė- tai priemonė kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtvarką, teisės reguliuojamų visuomeninių santykių apsaugą;

Teisinės atsakomybės subjektas – kaltas teisės pažeidimo padarymu asmuo. Tai gali būti tiek fizinis , tiek ir juridinis asmuo.

Teisės pažeidėjo elgesio smerkimas ir teisinių sankcijų jam taikymas.
Kitur išskiriami tik trys teisinės atsakomybės požymiai15:

Ji visada susijusi su valstybės prievarta. Ši prievarta skirtingai pasireiškia skirtingose teisės šakose : civilinėje teisėje, šeimos teisėje, darbo teisėje yra įtvirtintas savanoriškas pareigos atlikimas. Jei savanoriškai pareiga nėra atliekama, tai ji yra realizuojama teismo , arbitražo pagalba. Baudžiamojoje teisėje ir administracinėje teisėje valstybės prievarta visada realizuojama per specialių valstybės institucijų veiklą.

Teisės pažeidėjas patiria neigiamas, savo poelgio, pasekmes, kurios pasireiškia jo teisių suvaržymu. Tai yra valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą. Tos neigiamos pasekmes gali būti ir asmeninės ir turtinės.

Teisinė atsakomybė kyla tik už padarytą teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į minėtus požymius, galima teigti, jog teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio padarinių.

Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai

Teisinė atsakomybė – tai teisinis santykis, kurio atsiradimui yra būtini juridiniai pagrindai. Kalbant apie teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus teisinėje teorijoje nėra išskiriama vieninga nuomonė.
G. Lastauskienė išskiria šiuos teisinės atsakomybės pagrindus16:

Pirma sąlyga – taisinės atsakomybės subjektas. Juo gali būti visiškai subrendęs asmuo, tai yra tokio amžiaus, kaip gali suprasti savo veiksmus ir prognozuoti jų padarinius.

Antroji sąlyga- sfera , kurioje asmuo veikė. Ši sfera turi būti teisiškai reikšminga, tai yra asmens elgesį galima kontroliuoti išoriškai ir turi būti įmanoma nustatyti tokio elgesio normalumą bei teisėtumą.

Trečioji sąlyga – asmuo vienaip ar kitaip veikiantis , turi būti laisvas pasirinkdamas siektiną elgesio modelį. Vidinės laisvės nebuvimas visada yra pagrindas nelaikyti asmens atsakingu nei teisiškai , nei moraliai.

Ketvirtoji sąlyga – individas tampa teisinės atsakomybės subjektu, kai pradeda aktyviai veikti. Tai yra kai pradeda naudotis savo subjektinėmis teisėmis, kaip tik todėl pareigą atsakyti savo turtu įstatymų leidėjas gali sieti su faktinių aplinkybių, rodančių asmens įpareigojimą nustatyti sau papildomas teises ir pareiga, atsiradimu.
Kiti , pavyzdžiui P. Petkevičius , išskiria tokius teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus :

Tai teisės norma – įstatymai ir kiti norminiai aktai. Nesant tokio norminio pagrindo, negali būti ir teisinės atsakomybės. Iš to seka , kad teisinė atsakomybė egzistuoja tiek, kiek ji sureguliuota ir pagrįsta norminiais aktais ir jų taikymu. Šis pagrindas nustato galimybę taikyti teisinę atsakomybę.

Antras teisinės atsakomybės pagrindas- juridinis faktas – padarytas teisės pažeidimas, bei jo sudėtis.

Teisinė atsakomybė reiškiasi ir įgyvendinama tada , kai kompetentingi valstybiniai organai, pareigūnai aktyviai reaguoja į padarytą teisės pažeidimą, tai yra imasi priemonių nustatyta tvarka taikyti kaltam asmeniui teisės numatytas sankcijas ir reikalauja jas įvykdyti.
Kaip teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra nurodomas ir teisės taikymo aktas, kuris yra juridinis pagrindas pritaikyti teisės normoje nustatytas sankcijas konkretaus teisės pažeidėjo teisėms17.

Teisės pažeidimas – kaip vienas iš teisinės atsakomybės pagrindų

Teisinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas. Ją galima taikyti tik teisės pažeidimo .subjektui, kai jo padarytoje veikloje yra visi teisės pažeidimo sudėties elementai18.. Reikėtų paminėti, kad gali būti ir išimčių. Bet įstatymo nustatytais atvejais teisinė atsakomybė gali kilti ir be kaltės, taip yra civilinėje teisėje , kai už nepilnamečio iki 14 metų sutartines prievoles atsako jo tėvai, įstatyminiai atstovai, ir pan.
Teisės pažeidimas – tai pavojinga visuomenei, priešinga teisei, kalta asmens veikla, už kurią kyla teisinė atsakomybė.19
Teisės pažeidimo požymiai20:

Teisės pažeidimas – tai veika, kurią apibūdina veikimas ar neveikimas. Veikimas – tai aktyvus pažeidėjo elgesys, tam tikri jo veiksmai. Neveikimas – tai pasyvi teisės pažeidėjo elgesio forma, kaip kaltininkas nedaro to , ką jis privalėjo padaryti esant konkrečioms sąlygoms vengimas. Žmogaus mintys, apmąstymai, norai , įsitikinimai nėra teisės pažeidimas, kol tai nepasireiškė jo elgesyje.

Teisės pažeidimas – neteisėta priešinga teisės normoms veika, už kurią numatyta teisinė atsakomybė. Priešinga teisei veika gali pasireikšti įvairiomis formomis; nevykdant pavestų pareigų ir pan.

Tai pavojinga veika, kuri padaro žalą asmenims, valstybei, visuomenei arba yra grėsme, kad tokia žala atsiras. Ši žala gali būti fizinė, ir dvasinė, materiali ir moralinė, išmatuojama ir neišmatuojama ir kita.

Teisės pažeidimas – kalta veika. Kaltės esmė nepriklausomai nuo jos formos reiškiasi subjekto neigiamu požiūriu teisės saugomų visuomenės interesų atžvilgiu, pažeidžiant valstybės nustatytą teisės normą.

Už kiekvieną teisės pažeidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės.
Teisės pažeidimo sudėtis : teisės pažeidimo subjektas, objektas, objektiniai požymiai, subjektiniai požymiai21 ( žr. lentelę nr. 1).
Teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo ( fizinis ar juridinis ), kuris padaro teisės pažeidimą.
Teisės pažeidimo objektas – tai teisės saugomi visuomeniniai santykiai, vertybė, kurias siekiama pažeisti.
Teisės pažeidimo objektiniai požymiai – tai visi neteisėto elgesio elementai, kurie jį charakterizuoja, kaip išorinį elgesį: tai veika, priežastinis ryšys , pasekmės. Visi šie požymiai apibūdina teisės pažeidimą kaip materializuotą, išorinį elgesį.
Teisės pažeidimo subjektiniai požymiai – jie atskleidžia asmens vidinį psichinį santykį su daroma veika ir pasekmėmis. Tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais22.
Teisės pažeidimai yra skirstomi į nusikaltimus ir į nusižengimus ( žr. lentelę nr.2 ). Pagrindinis tokio skirstymo kriterijus yra žalingumo visuomenei pobūdis ir laipsnis, kurie apibūdinami pasikėsinimo objekto vertingumu, neteisėtos veiklos turiniu, aplinkybėmis, laiku, vykdymo būdu, padarytu žalos dydžiu ir pan. Kitas kriterijus yra objektyvus veiksnys, kuris turi lemiamą įtaką pripažįstant veiką neteisėta23.
Nusikaltimas – tai toks visuomenei pavojinga veika ( veikimas arba neveikimas ), kuri yra aprašyta baudžiamajame įstatyme ir kuria kėsinamasi į itin svarbias teisės saugomas vertybes24. Įstatymas nelaiko nusikaltimu tokių veikų, kurios nors formaliai ir atitinka baudžiamajame įstatyme aprašytų veikų požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra visuomenei pavojingos25.
Nusižengimai – mažiau pavojingos visuomenei veikos26. Tai :

Administracinės teisės pažeidimai – tai priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Civilinės teisės pažeidimai. Jie yra sutartiniai ir nesutartiniai. Sutartiniai yra susiję su įsipareigojusios šalies savo pareigų nevykdymu, o nesutartiniai – su civilinės teisės normų reikalavimų nesilaikymu arba nevykdymu.

Drausminiai nusižengimai ( arba darbo teisės pažeidimai ) – tai įstaigos darbo vidaus taisyklių pažeidimas.
Literatūroje išskiriami ir šie teisės pažeidimai 27:

Procesiniai teisės pažeidimai – jie susiję su piliečių ar valstybinių įstaigų teisėtumo ar šalių procesinių teisių p.ažeidimas, jai teisės pažeidėjas dalyvauja teisiniuose santykiuose.

Tarptautinės teisės pažeidimai – tai prieštaraujantys tarptautinės teisės normoms ar savo įsipareigojimams tarptautinės teisės subjekto veiksmai ar neveikimas, padarantis žalą kitam subjektui, subjektų grupei ar visai bendrijai. Jie skirstomi į nusikaltimus ir deliktus.

Skirtingi požiūriai į pozityviąją teisinę atsakomybę, jos paskirtis, požymiai

Taigi teorijoje teisinė atsakomybė yra apirėžiama įvairiai. Taip pat teorijoje nėra vieningos nuomonės ir apie teisinės atsakomybės sampratą. Nes vieni autoriai išskiria tik negatyvinę teisinę atsakomybę, o kiti ir pozityvinę teisinę atsakomybę. Aš aptarsiu abu šiuos požiūrius.
Pozityviosios teisinės atsakomybės šalininkai teigia, kad šios atsakomybės atsiradimo prielaida – perspektyvusis atsakomybės aspektas, todėl ši atsakomybė teorijoje dar vadinama perspektyvia teisine atsakomybe.
Šios atsakomybės samprata iškilo 1960 metų pabaigoje. Filosofinėje literatūroje, sociologijoje, etikoje socialinė atsakomybė paprastai suprantama, kaip skolos jausmas, asmens galimybė numatyti savo veiksmų rezultatus, ir juos pripažinti kaip savo veiksmų pasekmes28. Tai įtakojo požiūrį, kad teisinę atsakomybę sudaro du aspektai: retrospektyvus ir perspektyvus. Šio pozityvaus aspekto pagrindu ir egzistuoja pozityvi teisinė atsakomybė.
Pozityvioji teisinė atsakomybė- tai asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinėmis teisėmis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei ši bus padaryta, kito asmens teisėms29. Pozityvioji teisinė atsakomybė įpareigoja teisės subjektą laikytis teisės normų reikalavimų, numatyti galimus visuomenei nenaudingus savo elgesio padarinius ir įstatymo numatytomis priemonėmis užkirsti jiems kelią. Pozityviosios teisinės atsakomybės juridinė esmė- pareiga. Būtina atkreipti dėmesį į pozityviosios atsakomybės subjektyvius elementus. Šie elementai teorijoje yra skirtingai išskiriami.
Viename šaltinyje yra išskiriami trys pozityviosios teisinės atsakomybės subjektyvūs elementai30:

naudojimasis subjektinėmis teisėmis. Jis įkūnija teisinės atsakomybės sampratoje demokratinę idėją dėl individo primato prieš valstybę. Tai yra , ne iš valstybės , o iš individo interesų kyla teisinės atsakomybės iniciatyva, šaltinis ir poreikis. Atsakomybė šiuo atveju neatnešama asmeniui iš šalies, o kyla iš jo paties teisių ir siekio jomis naudotis nepažeidžiant artimo teisių. Tad galima teigti , kad pozityviąją teisinę atsakomybę susikuria pats individas.

antras struktūrinis elementas- pareiga naudotis savo teisėmis, kito asmens teisėms nepavojingu būdu. Asmuo, naudodamasis savo teisėmis, įgyvendindamas savo interesus, yra nuolat saistomas pareigos – nepažeisti kito asmens interesų ir teisių.

trečias elementas – pareiga savanoriškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią nesugebėjus naudotis savo teisėmis nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šis elementas kyla iš teisės sampratos: “ Teisė – tai subjektinių teisių ir pareigų vienovė “.To pasėkoje, bet kuris žalos padarymas kito asmens teisėm visada reiškia žalos padarymą savo paties teisėms.
A. Urmonas išskiria du pozityvios teisinės atsakomybės subjektyvius elementus31:

pirmas elementas – savo pareigos supratimas, kuris yra pozityviosios atsakomybės pagrindas ir esmė. Jei nėra pareigos supratimo, tai nėra ir pozityviosios teisinės atsakomybės.

antras elementas – tai tam tikras santykis į pareigą , kurį galima įvardinti , kaip pareigos jausmą, siekimą patikėtą reikalą atlikti gerai , pasiekti rezultatą reikalingą valstybei ir visuomenei.
Pozityvioji teisinė atsakomybė – tai ne tik žinojimas , kaip reikia elgtis artimo teisės atžvilgiu naudojantis teisėmis, bet ir žinojimas, kodėl šitai reikia daryti ir kokių teisių praradimą reikš atsisakymas vykdyti pareigas.
Išskirtinis šios atsakomybės požymis – tai , kad ji įgyvendinama netaikant sankcijų, o savanorišku paties asmens sutikimu atlyginti žalą.
Pozity.vi atsakomybė laikoma teisine, remiantis šiais argumentais: ji suponuoja pareigų vykdymo privalomumą ir yra garantuojama valstybės prievarta32.
Pozityviosios atsakomybė atsiradimo pagrindai:

teisės norma, kurios pagrindu atsiranda konkreti subjektinė teisė ir įpareigojimas garantuoti ją atitinkamu pareigų vykdymu;

naudojimasis subjektine teise;

žalos padarymas naudojantis šia teise.
Svarbu pastebėti, kad teorijoje nėra vieningos nuomonės dėl pozityviosios teisinės atsakomybės. Daugelis autorių neišskiria šios teisinės atsakomybės ir pripažįsta tik negatyviąją teisinę atsakomybę. Jie teigia , kad pozityvi teisinė atsakomybė negalima, nes:

jei egzistuoja pozityvioji teisinė atsakomybė tai kiekvienas asmuo , nepriklausomai nuo to ar jis padarė nusikaltimą ar ne, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn33;

pozityviosios ( perspektyvinės ) teisinės atsakomybės samprata susijusi su mintimi, kad teisė reguliuoja ne tik žmonių elgesį, bet ir vidinį , dvasinį žmogaus pasaulį. Tačiau nei emocinė – psichologinė asmens būsena, nei racionalus savo visuomeninės pareigos supratimas negali būti patikrinti ir įvertinti, nei tuo labiau sureguliuoti teisinių priemonių pagalba34.

Ji negalima dar ir dėl to , kad egzistuojant perspektyviai teisinei atsakomybei , kiekvienas asmuo yra atsakingas padėti kitam.
Šio požiūrio šalininkai teigia, kad galima tik socialinė pozityvi atsakomybė: dorovinė, moralinė, religinė, bet jokiu būdu ne pozityvioji teisinė atsakomybė.
Toliau savo darbe nagrinėsiu negatyviosios teisinės atsakomybės paskirtį, principus, rūšys.

Negatyvioji teisinė atsakomybė ir jos rūšys

Negatyvioji teisinė atsakomybė – tai subjekto pareiga patirti neigiamas teisės nustatytas ir valstybės garantuotas sankcijas35. Tai valstybės akcija, kai valstybė priverčia vieną iš teisinio santykio šalių įvykdyti kitos šalies naudai pareigą arba susiaurina teisės pažeidėjo subjektines teises iki jo paties susiaurintų pareigų apimties.36
Šią teisinės atsakomybės formą kai kurie autoriai vadina retrospektyvia dėl to, kad prievarta taikoma už praeityje padarytą teisės pažeidimą.
Negatyviajai teisinei atsakomybei atsirasti reikalingos tokios sąlygos37:

Teisės norma, įpareigojanti teisės subjektą vykdyti pareigas, legalizuojančias jo teises;

Teisės pažeidimas – tai atsisakymas vykdyti pareigas, su kuriomis įstatymas sieja naudojimąsi teisėmis;

Negatyviosios teisinės atsakomybės subjektas gali būti tik fizinis , juridinis asmuo.
Teisinėje literatūroje negatyvioji teisinė atsakomybė ( toliau teisinė atsakomybė ): yra klasifikuojama pagal įvairius kriterijus. Pagal realizavimo formą yra skiriamos teismo, administracine tvarka įgyvendinama teisinė atsakomybė. Tačiau pati reikšmingiausia teisinės atsakomybės klasifikacija yra pagal pažeidimo rūšį38 ( pagal teisės šakas ). Pagal tai yra skiriamos šios rūšys: baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė, civilinė atsakomybė, drausminė atsakomybė, materialioji atsakomybė39.

Baudžiamoji atsakomybė – tai griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis. Ją taiko tik teismai už pavojingiausius teisės pažeidimus – nusikaltimus.Tik tuo atveju kai asmens veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, gali būti pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Ji skiriasi nuo kitų valstybės prievartos priemonių tuo, kad ji yra viešo pobūdžio. Iš to seka , kad paskirti bausmę turi tik valstybė per savo įgaliotas institucijas – teismą.
Administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingus teisės pažeidimus, už administracinės teisės pažeidimus. Ją taiko valstybės institucijos: teismai, įvairios inspekcijos, pareigūnai.
Civilinė atsakomybė yra turtinio pobūdžio ir taikoma asmeniui ar organizacijai už sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat padarius žalą kito asmens teisės. Ji yra kompensacinio pobūdžio. Priklausomai nuo pareigos atsiradimo pagrindo, dėl kurio atsiranda atsakomybė civilinė atsakomybė skirstoma į sutartinę ir nesutartinę.
Drausminę .atsakomybę taiko įmonės, įstaigos administracija savo pavaldiems darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus. Yra išskiriamos trys drausminės atsakomybės rūšys -tai :

Drausminė atsakomybė pagal įstaigos darbo vidaus taisykles;

Pavaldumo tvarka pagal drausmės statutą;

Pagal nuostatus , kurie gali galioti kai kuriose ministerijose.
Materialioji atsakomybė – tai darbdavių ir darbuotojų pareiga atlyginti turtinę žalą, atsiradusią jiems pažeidus darbo sutarties sąlygas.
Nepaisant teisinės atsakomybės klasifikacijos į atskiras rūšis visos teisinės atsakomybės rūšys ( baudžiamoji, civilinė, administracinė, drausminė, materialioji ) turi bendrus objektyvius ir subjektyvius pagrindus, koks yra veikos priešingumas teisei, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalingų pasekmių teisės pažeidėjo kaltė. Šios bendrybės nepaneigia kiekvienai atsakomybės rūšių būdingų specifinių bruožų ir nepašalina sudėties elementų skirtingo vaidmens atskirose teisės pažeidimų rūšyse.

Negatyviosios teisinės atsakomybės tikslai ir funkcijos

Bendriausia prasme teisinės atsakomybės tikslai, nepriklauso nuo jų rūšies, yra saugoti teisėtvarką nuo nusikalstamų kėsinimųsi, užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams , auklėti piliečius gerbti teisę.
Teisinė atsakomybė nepriklausomai nuo teisės šakos turi du tikslus40:

ginti teisėtvarką ;

auklėti piliečius gerbti teisę
Tikslas yra sukonkretinamas teisinės atsakomybės funkcijomis, kurios yra tokios ( žr. lentelę nr. 3 ):

Represinė baudžiamoji , rodanti, kad teisinė atsakomybė pirmiausiai yra atpildo aktas teisės pažeidėjui ir antra , prevencinė priemonė, įspėjanti naujus pažeidėjus;

Auklėjamoji – prevencinė funkcija glaudžiai susijusi su represine baudžiamąja, ir jos paskirtis skatinti laikytis įstatymų, gerbti kitų piliečių teises ir teisėtus interesus;

Teisės atkuriamoji arba kompensacinė funkcija , būdinga turtinei atsakomybei.
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ, TEISINĖS ATSAKOMYBĖS POŽYMIAI

Teisės teorijoje išskiriamos įvairios teisinės atsakomybės koncepcijos. Labiausiai paplitęs teisinės atsakomybės apibūdinimas yra kaip reakcija į padarytą teisės pažeidimą arba kaip valstybinės prievartos priemonės. Ir čia išskiriami trys esminiai momentai:
1) atsakomybė neatsiejama nuo teisės pažeidimo;
2) atsakomybė pasireiškia valstybine prievarta neteisėto elgesio atžvilgiu;
3) prievartos taikymo akte įtvirtinamas neteisėto elgesio pasmerkimas.

Panaši yra dar viena nuomonė, kad atsakomybė – tai teisės normos sankcijos realizavimas. Tačiau atsakomybės samprata yra platesnė, nes apima ir tokias problemas, kaip teisės pažeidimo kvalifikavimą, asmens teises, pagrindus atleisti nuo atsakomybės ir kt.

Artima pagal prasmę yra ir S.N.Bratus jo nuomonė, kad “teisinė atsakomybė- tai ta pati pareiga, bet prievarta išpildoma, jei asmuo, kuris turi tą pareigą, jos neįvykdo savo noru”. Paskutiniu metu teisinė atsakomybė traktuojama kaip socialinės atsakomybės atmaina, apimanti teisės normų sankcijas.

Teisinė atsakomybė nepakeitė kitų atsakomybės rūšių, neišstūmė jų. Ji yra naujas (kokybiškai) socialinis reiškinys, niekada neprarandantis ryšio su valstybine prievarta.

Teisinė atsakomybė – svarbi priemonė, kad apginti žmogaus, visuomenės ir valstybės interesus.

Teisinė atsakomybė – tai valstybės poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimų jam taikymu.

Teisinė atsakomybė – reakcija į teisės pažeidimą. Teisės pažeidimas – atsakomybės pagrindas, be teisės pažeidimo nebus ir atsakomybės. Visi šie teiginiai nusako nenutrūkstamą ryšį tarp teisės pažeidimo ir atsakomybės. Teisės atsakomybė, kaip ypatingas teisinis institutas ir turi jai būdingus specifinius bruožus, funkcijas, pagrindus ir rūšis.

Teisinę atsakomybę charakterizuoja trys požymiai: valstybinė prievarta, teisės pažeidimo ir subjekto pasmerkimas ir nemalonios pasekmės teisės pažeidėjui.

Valstybinė prievarta- būtinas teisinės atsakomybės požymis.. Teisės normų laikymasis yra užtikrinamas būtinais atvejais prievarta.

Valstybinė prievarta pasireiškia tuo, kad atsakomybės ribas valstybė nustato teisės normose, kurių realizavimas bet kokiu atveju užtikrinamas valstybine prievarta. Atsakomybės taikymas nepriklauso nuo teisės pažeidėjo norų ir valios.

Paprastai atsakomybės priemones taiko specialius įgaliojimus turintys valstybiniai organai, pvz. teismas priimdamas nutartis ar teisėjas nutarimus.

Valstybinė prievarta – būtinas, bet ne vienintelis teisinės atsakomybės požymis, nes ne kiekvienas atvejis, kai taikoma valstybinė prievarta, gali būti kvalifikuotas kaip atsakomybė. Bet kokia teisės norma garantuoja valstybine prievarta, bet tai nereiškia, kad visos teisės normos atitinka atsakomybės institutą. Nes priešingu atveju susitapatintų teisinis reguliavimas ir atsakomybė kaip viena iš teisinio reguliavimo institutų.

Atsakomybę numatančiomis reikėtų laikyti tas teisės normas, kuriose išreiškiamas visuomeninis teisės pažeidėjo poelgių pasmerkimas. Visuomeninis pasmerkimas apima tik kaltą veiklą. Vadinasi, atsakomybė gali atsirasti esant tik šiam požymiui. Reakcija į tokią socialiai kenksmingą veiką yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas teisės pažeidėjo atžvilgiu. Paprastai jos būna asmeninio , organizacinio arba turtinio pobūdžio. Išvardinti trys teisinės atsakomybės požymiai yra privalomi: jei nors vieno iš jų nebus, tai nebus ir atsakomybės.

Dabar norėčiau plačiau aptarti kitus du teisinės atsakomybės požymius: kalto elgesio pasmerkimą ir neigiamas pasekmes.

Taikant atsakomybę išreiškiamas valstybinis kaltos veikos pasmerkimas. Kaip pavyzdį galime paimti baudžiamosios ir administracinės teisės sritis, nes šiose teisės šakose, tiksliau jų teisės normose, tiksliai nurodyta, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė kyla tik esant teisės pažeidėjo kaltei.

“Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką”. Valstybė pasmerkia kaltą, neteisėtą veiką, ko pasekoje atsiranda neigiama reakcija, pasireiškianti teisės pažeidėjui nemalonių pasekmių- atsakomybės priemonių buvimu. Tos nemalonios, blogos pasekmės – būtinas teisinės atsakomybės požymis.

Atsakomybės taikymas priverčia teisės pažeidėją “kęsti” valstybės ir visuomenės pasmerkimą, suteikia tam tikrų sunkumų, atima ar apriboja asmenines ar turtines teises, žemina asmens garbę ir orumą, sumažina žmogaus visuomeninę vertę.

Taikant baudžiamosios ir administracinės teisės normas poveikis yra į asmenį, o civilinei teisei būdingos turtinės atsakomybės priemonės. Vadinasi, taikant atsakomybę sumažėja teisės pažeidėjo turtas. Sumažinimas reiškia neatlygintiną turto paėmimą (teisės į jį atėmimą). Jeigu turtas, priklausantis teisės pažeidėjui nėra išimamas, vadinasi nėra nemalonių turtinių pasekmių ir nėra turtinės atsakomybės.
Valstybinės prievartos požymiai skirtingose teisės šakose pasireiškia įvairiai. Civilinė, ūkinė, darbo teisė numato galimybę savanoriškai atlikti pareigą (atlyginti žalą pažeidėjo sąskaita arba jo jėgomis). Neįvykdžius pareigos savanoriškai, atsakomybė bus įgyvendinta teismo keliu. Baudžiamojoje ir administracinėje teisinėje atsakomybėje, ją realizuoja specialios institucijos. Priklausomai nuo to, ar teisės pažeidėjas nuspręs savanoriškai atlikti pareigą (atlyginti žalą, atkurti kito asmens pažeistas turtines teises ar interesus) ar teisinė atsakomybė bus įgyvendinta priverstiniu keliu, yra skiriamos dvi teisinės atsakomybės stadijos (formos): pozityvioji ir negatyvioji. Nuo formos rūšies priklauso kokios bus teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, į kokias rūšis ji bus skirstoma. Taip pat kiek skirtingi yra ir teisinės atsakomybės principai. Pozityvioji teisinė atsakomybė – tai asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinėmis teisėmis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei šio bus padaryta, kito asmens teisėms. N.egatyvioji teisinė atsakomybė – tai valstybės akcija, kai valstybė priverčia vieną iš teisinio santykio šalių įvykdyti kitos šalies naudai pareigą arba susiaurina teisės pažeidėjo subjektines teises iki jo paties susiaurintų pareigų apimties.
Jos paskirtis – kompensuoti pozityviosios nepakankamumą. Negatyvioji teisinė atsakomybė yra pozityviosios teisinės atsakomybės tęsinys ir garantas. Todėl ji yra antrinė, o pozityvioji teisinė atsakomybė – pirminė (pagrindinė) teisinės atsakomybės forma.
Valstybė, įgyvendindama negatyviąją atsakomybę, taikydama sankcijas, vykdo teisingumą – juridiškai įformina tokią asmens teisinio statuso padėtį, kurią pats asmuo susikuria atsisakymu vykdyti savo teises legalizuojančias pareigas.

TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS

Teisinė atsakomybė – sudėtingas socialinis reiškinys, susidedantis iš dviejų pusių: valstybės ir teisės pažeidėjo. Tarp jų susiklosto teisėsauginiai santykiai, valstybė čia yra įpareigojanti pusė, o teisės pažeidėjas – įpareigotoji. Abi pusės veikia įstatymo ribose ir teisinė atsakomybė įgyvendinama teisės pagrindu, numato atsakomybę už konkretų teisės pažeidimą.

Priklausomai nuo padaryto teisės pažeidimo, teisininkas V.N.Chropaniuk’as išskiria šias teisinės atsakomybės rūšis: baudžiamąją, civilinę, materialinę, drausminę.

Drausminė atsakomybė pasireiškia tuo, kad kaltininkui (teisės pažeidimo) skiriama drausminė viršininko ar vadovo nuobauda. Pagrindinės drausminės atsakomybės priemonės yra: papeikimas, pastaba, atleidimas iš darbo.

Administracinė atsakomybė pasireiškia valdymo organų administracinėmis poveikio priemonėmis kalto asmens atžvilgiu, pvz. įspėjimas, bauda, administracinis areštas. Lietuvos Respublikoje administracinės atsakomybės klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Materialinės atsakomybės turinį sudaro turtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais asmens, einančio tarnybines pareigas, atlyginimas.

Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinių ir asmeninių neturtinių žmogaus ar organizacijos teisių pažeidimu. Civilinė atsakomybė mūsų respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas.

Griežčiausiomis valstybinio poveikio priemonėmis pasižymi baudžiamoji atsakomybė, kuri taikoma teismo, asmeniui, kaltam nusikaltimo padarymu. Lietuvos Baudžiamojo Kodekso 21 straipsnyje sakoma: “Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais”.

Teisininkas O.E.Leist’as teisinę atsakomybę skiria į teisę atstatančiąją ir baudžiamąją. Teisę atstatančiajai atsakomybei būdingas tikslus teisės pažeidėjo pareigų nustatymas ir, esant būtinybei, jų prievartinis įvykdymas. Baudžiamajai atsakomybei – teisingas teisės pažeidimo kvalifikavimas, bausmės ar ieškinio individualumas, prievartos priemonių realizavimas teisės pažeidėjo atžvilgiu atleidimas nuo atsakomybės tada, kai tikslai pasiekti.

Prie teisę atstatančios atsakomybės priskiriama turtinė atsakomybė. Ji pasireiškia tuo, kad teisės pažeidėjui ” uždedama” pareiga atlyginti nuostolius, jei jis savo veiksmais padarė turtinę žalą. Ši pareiga atsiranda nuo teisės pažeidimo momento ir gali būti atlikta laisvanoriškai. Jeigu skolininkas atsisako įvykdyti šią pareigą, valstybinės institucijos patvirtina teisinių santykių buvimą ir imasi prievartos priemonių tai pareigai įvykdyti. Turtinė atsakomybė jungia ir įspėjamąją ir atstatančiąją funkcijas, o taip pat galimybę teisės pažeidėjui laisvanoriškai (savo noru) atlyginti nuostolius.

Dabar norėčiau plačiau pakalbėti apie turtinę atsakomybę. Ji apima šias stadijas:
1) teisės pažeidimo pasėkoje atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą, nuostolius;
2)nukentėjusiojo reikalavimas, kad pareigą įvykdytų teisės pažeidėjas;
3)ginčo ištyrimas, sprendimo priėmimas ir sankcijos paskyrimas (teismas);
4)priverstinis pareigos įvykdymas, jei ta pareiga nebuvo įvykdyta savanori.škai.

Turtinės atsakomybės ypatumai yra tas, kad bet kurioje turtinės atsakomybės stadijoje teisės pažeidėjas gali atlyginti padarytą žalą. Šiuo pagrindu būtų galima ištirti du specifinius turtinės atsakomybės bruožus. Pirmiausia, jos normatyvinė konstrukcija (kompleksas materialinių ir procesinių teisės normų, nustatančių sankciją ir kitas prievartos priemones, tvarką ir kitų priemonių realizavimo nuoseklumą) specialiai numato tokią galimybę ir jos įgyvendinimo tvarką. Antra tos pareigos įvykdymas gali būti užtikrintas papildomomis sankcijomis, kurios taikomos kai kuriais atvejais ne tik teisės pažeidėjo atžvilgiu, bet ir nukentėjusiam pareiškus ieškinį, kurio nepagrįstumas tame, kad nebuvo imtasi įstatymo numatytų priemonių, kad byla būtų išspręsta iki teismo.

Būna situacijų, kai sprendžiant turtinės atsakomybės klausimą, t.y. žalos atlyginimą yra skiriamos papildomos sankcijos. Jos yra skiriamos ne už tą pažeidimą, bet už neteisėtą atsisakymą atstatyti pažeistą teisę. Šios sankcijos turi baudžiamąjį charakterį, bet taikomos ne tam, kad pataisyti teisės pažeidėją, bet tam, kad paveikti jį pašalinti neteisėtą būklę (situaciją). Tokios prievartos priemonės taikomos pažeidėjui, kurio veikla pasižymi skleidimu “žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių kito asmens garbę”, ir nevykdo teismo sprendimo dėl šių prasimanymų paneigimo.

Priverstinis vykdymas ir analogiškos priemonės turi panašumą su baudžiamąja atsakomybe tuo, kad šios rūšies teisės atstatomoji atsakomybė ir jos dinamika yra nustatoma valstybinių institucijų oficialiais aktais. Ir kuriame teisinės atsakomybės vystymosi etape teisės pažeidėjas pats gali panaikinti neteisėtą padėtį (situaciją). Todėl, paprastai prieš skiriant papildomą sankciją pareiškiamas oficialus įspėjimas nutraukti neteisėtą elgesį ir per atitinkamą laiko tarpą – panaikinti pasekmes.

Išryškėja toks bendras teisės atstatančiosios atsakomybės vystymosi kryptingumas, pasireiškiantis tuo, kad teisės pažeidėjui suteikiama galimybė įvykdyti jo pažeistus įsipareigojimus iki tiesioginės valstybinės prievartos jo atžvilgiu. (jis turi teisę apskųsti jam keliamą reikalavimą, jei mano, kad jis nėra pagrįstas). Tokiu atveju yra garantuojamos žmogaus teisės.

Kitomis savybėmis pasižymi baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamąją atsakomybę mes suprantame kaip baudžiamąją, administracinę ir drausminę. Baudžiamoji arba baudų atsakomybė atsiranda nuo to momento, kai asmuo oficialiai apkaltinamas padaręs teisės pažeidimą (nusikaltimą).
“Šią atsakomybę apsprendžia valstybinių institucijų, pareigūnų, įgaliotų traukti baudžiamojon atsakomybėn, tirti bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl sankcijos taikymo ar atleidimo nuo atsakomybės, aktai”

Išskiriamos šios baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo stadijos:
1) patraukimas atsakomybėn, t.y. oficialus tam tikro asmens apkaltinimas teisės pažeidimu suteikiant jam teisines galimybes gintis nuo kaltinimo. Žmogus gali gintis visose atsakomybės stadijose. (teisė į gynybą);
2) bylos aplinkybių ir teisės pažeidėjo asmenybės ištyrimas, paruošimas sprendimo dėl sankcijos taikymo arba atleidimo nuo juridinės atsakomybės;
3) sprendimo priėmimas ir jo įstatyminė galia;
4) bausmės realizavimas, vykdymas;
5) baudžiamumo terminai (pvz. teistumas).
Šios stadijos išskiriamos remiantis baudžiamąja teise. Pirminė, kiekvienos iš baudžiamosios atsakomybės rūšių (baudžiamoji, administracinė, drausminė), stadija yra konkretaus žmogaus patraukimas atsakomybėn, oficialiai jį apkaltinus. Patraukimą baudžiamojon atsakomybėn atlieka tik įpareigoti pareigūnai ir valstybės institucijos, įstatymo nustatyta tvarka ir esant pakankamam pagrindui asmenį apkaltinti teisės pažeidimu.

Apkaltinimas turi būti pagrįstas ir teisės. Nors jei kaltinimas bus nepagrįstas ar neteisėtas, tai patraukimas atsakomybėn ir pasibaigs išteisinamuoju nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįr.odytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu”.

Pareiga pagrįsti kaltinimą guli ant valstybinių institucijų ir pareigūnų, kurie įgalinti traukti asmenis atsakomybėn. Patrauktas baudžiamojon ar baudų atsakomybėn neprivalo įrodinėti savo nekaltumą, kaltinimo nepagrįstumą. Patrauktas baudžiamojon atsakomybėn turi teisę į gynybą, o tai pat ir kitas teises, įtvirtintas norminiuose aktuose. Baudžiamojo Proceso Kodekso 52 straipsnis numato kaltinimo teises.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pareikšti nušalinimus ir kt. Taikant drausminę atsakomybę, pirmiausia turi būti suteikiama galimybė pažeidėjui duoti paaiškinimus. Atsisakymas duoti parodymus neatleidžia kaltojo nuo atsakomybės, bet ir nesuteikia teisės vadovui skirti griežtesnę drausminę nuobaudą.

O kaltinamojo teisė į gynybą užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje: “. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą”.

Teisė į gynybą užtikrinama visų atsakomybės rūšių kaltinamiesiems.

Norėčiau apžvelgti dar vieną baudžiamosios atsakomybės stadiją – baudžiamumo būklę (teistumas, administracinės ir drausminės nuobaudos dydis), atsirandančią taikant baudų, baudžiamąsias sankcijas. Sankcijomis saugoma teisėtvarka, t.y. teisės pažeidėjas yra veikiamas prevencinėmis įspėjamosiomis sankcijomis. Realizuojant sankcijas per atsakomybę, poveikis turi būti ilgalaikis, bet kokiu atveju pakankamas, kad pasiektų numatytus tikslus.

Nuo teisinės atsakomybės rūšių analizės norėčiau pereiti prie teisinės atsakomybės principų.

Teisinės atsakomybės principai

Principas – tai pagrindinės nuostatos, vertybės, egzistuojančios objektyvioje tikrovėje.
Teisinės atsakomybės principai – tai pagrindinės idėjos kylančios iš tikslų , kurie keliami teisinei atsakomybei.
Teisinėje literatūroje yra išskiriami šie teisinės atsakomybės principai41:

Atsakomybė gali būti taikoma tik už neteisėtą veiką. Šis principas adresuotas įstatymų leidėjui ir reikalauja nustatyti teisinės atsakomybės rūšis tik už visuomenei žalingas veikas, neteisėtas, priešingas visuomenės vertybėms;

Atsakomybė gali būti tik už kaltą veiką, ir yra nekaltumo prezumpcija ( patrauktas atsakomybėn asmuo yra laikomas nekaltas , kol jo kaltė nebus įrodyta ir nustatyta teisės taikymo aktu );

Teisingumo principas – jis apima šiuos reikalavimus:

Už nusižengimus negalima skirti baudžiamosios teisės numatytų bausmių;

Nustatantis atsakomybę ar ją didinantis įstatymas negali veikti atgal;

Už vieną teisės pažeidimą galima tik viena bausmė;

Teisėtumo principas ( nullum crimen, nulla pocna, sine lege ) – be įstatymo nėra ir teisės pažeidimo ir bausmės42. Teisinė atsakomybė gali būti tik už veiką, numatytą įstatyme ir taikoma laikantis proceso nustatytos tvarkos;

Tikslingumo principas – pasirinkat teisės pažeidėjui bausmė turi atitikti atsakomybės tikslus. Iš to seka, kad taikant prievartos priemonę reikia atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, asmenines pažeidėjo savybes, galimybę sušvelninti arba netaikyti priemonės , jei tikslą galima pasiekti kitu būdu;

Atsakomybės neišvengiamumo principas- nei vienas teisės pažeidimas neturi būti nepastebėtas ir už padarytą pažeidimą turi būti greitai ir operatyviai pritaikyta atsakomybės priemonė.
Teisinėje literatūroje yra minimi ir šie principai43:

Žala, kuri padaroma naudojantis savo teisėmis turi būti atlyginama;

Pagrįstumo principas- teisinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius objektyviąją tiesą, teisės pažeidimo faktą ir su juo susijusias aplinkybes;

Teisinės atsakomybės veiksmingumo principas44. Tai teisinės atsakomybės poveikio žmonių teisinei sąmonei ir jų elgesiui veiksmingumas. Jis susijęs su teisinės atsakomybės taikymo operatyvumu. Teisinė atsakomybė bus tuo veik.smingesnė , juo anksčiau ji atsiras. Kalbant apie šį principą reikėtų paminėti, kad teorijoje yra keliamas teisinės atsakomybės atsiradimo momento klausimas45. Šiuo klausimu taip pat nėra vieningos nuomonės. Vieni teigia jog teisinė atsakomybė atsiranda ne nuo teisės pažeidimo padarymo momento, o nuo to laiko, kai teisės pažeidėjas yra pripažįstamas kaltu, traukiamas atsakomybėn, jam skiriamos teisės normoje nustatytos sankcijos. Kiti teigia , kad teisinė atsakomybė atsiranda nuo pažeidimo padarymo momento. Teisinės atsakomybės realizavimas prasideda nuo to laiko, kai įstatymo nustatyta tvarka teisės pažeidėjas yra pripažįstamas kaltas, jam skiriamos sankcijos ir imamasi priemonių jas įvykdyti.
Yra išskiriamas ir žmogiškumo principas – teisinės atsakomybės santykiai gali būti nutraukti dėl sunkios teisės pažeidėjo ligos, dėl nelaimės jo šeimoje ir panašių aplinkybių46.Išvados
Teisinė atsakomybė – viena iš socialinės atsakomybės rūšių. Teisinė atsakomybė tai teisinis santykis, kartu ir sudėtingas teisės reiškinys, kuris teorijoje sukelia įvairias diskusijas. Teorijoje nėra susiformavusios vieningos nuomonės apie šį teisės institutą. Vieni autoriai laikosi nuomonės, kad egzistuoja tik negatyvioji teisinės atsakomybė , kuri apibrėžiama, kaip valstybės akcija, kai valstybė priverčia vieną iš teisinio santykio šalių įvykdyti kitos šalies naudai pareigą .Tai yra įprastinė teisinės atsakomybės samprata, kuri pripažįstama visoje teisinėje literatūroje. Tačiau yra autorių , kurie išskiria ir pozityviąją teisinę atsakomybę, kuri dar yra vadinama perspektyviąja teisine atsakomybe arba teisine atsakomybe plačiąja prasme. Pozityvioji teisinė atsakomybė yra išskiriama remiantis teisės – kaip teisių ir pareigų vienovės samprata., kai teisinė atsakomybė yra siejama ne su prievole, o su pareiga. Perspektyvioji teisinė atsakomybė – tai asmens elgesio matas.
Teisinė atsakomybė yra sudedamoji teisinės atsakomybės dalis. Tai priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti asmenis, kad šie gerbtų visuomenės interesus, visuotinai pripažįstamą tvarką. Teisinės atsakomybės samprata yra neatsiejama nuo filosofinės atsakomybės sampratos – tai asmens požiūris į visuomenę ir valstybę, į kitus asmenis, savo pareigos visuomenei suvokimas, valstybei ir kitiems asmenims.
Teisiškai teisinė atsakomybė suprantama kaip valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą, kai asmeniui iškyla pareiga patirti neigiamas savo poelgio pasekmes.
Nors ir yra skiriamos negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys, tačiau teisinė atsakomybė nepriklausomai nuo teisės šakos turi du tikslus : ginti visuotinai pripažįstamą ir nusistovėjusią tvarką, auklėti piliečius gerbti įstatymus, viešuosius interesus, bei atlyginti padarytą žalą.
Apibendrinant galima teigti, kad teisinė atsakomybė vaidina didelį vaidmenį mūsų gyvenimuose, nes tiesioginė jos paskirtis yra kovoti su teisės pažeidimais, siekti užtikrinti teisėtvarką, auklėti piliečius ir drausminti visuomenę.Literatūros sąrašas
1.Vaišvila Teisės teorija., V., 2000.
2.S. Vansevičius Teisės teorija., V., 1998.
3.P. Petkevičius Administracinė atsakomybė ., V., 1996.
4.P. Čiočys Teisės pagrindai.. –V., 1999.
5.Urmonas Administracinės teisės paskaitos. Socialinė atsakomybė ir jos rūšys., 2001 .
6.Psichologijos žodynas. 1993., Vilnius.
7.Konstitucinės teisės įvadas. – V., 2001.
8.Baudžiamoji teisė., V., 2001.
9.G . Lastauskienė Požiūrio į teisinę atsakomybę paieška // Jurisprudencija., 2001 ., 19 ( 11 ).
10.B. Лазарев, С. В. Липень Учебник теории государства и права, Москва 1996.
11.Общая теория права и государства, Под ред. В.В. Лазарева., Москва 2000.
12.С. В. Клименко, А. Л. Чичерин Основы государства и права, Москва 1997.
13.Ливщиц Р. З. Теория права, Москва 1994.
14.Общая теория государства и права, Отв. ред. Н. Н. Марченко , Москва 1998.

15.Общая теория права, Под ред. А. С. Пиголкина, Стр. – 321. , Москва 1996.

Leave a Comment