Europos parlamento ir tarybos direktyva

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2001/37/EEB
2001 m. birželio 5 d.
dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 ir 133 straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ([1]),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ([2]),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ([3]),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ([4]), remdamiesi 2001 m. balandžio 5 d. Taikinimo komiteto patvirtintu bendru tekstu,
kadangi:
(1) 1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyva 89/622/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako gaminių žeenklinimą ir draudžiančių prekiauti tam tikromis oraliniam vartojimui skirto tabako rūšimis, suderinimo([5]), buvo iš esmės pakeista Direktyva 92/41/EEB([6]). Kadangi reikėtų priimti papildomus minėtos direktyvos, taip pat 1990 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 90/239/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su maksimaliu dervų kiekiu cigaretėse, suderinimo([7]) pakeitimus, dėl aiškumo reikėtų iš naujo suformuluoti minėtas direktyvas.
(2) Vis dėlto valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, iš esmės skiriasi ir tai trukdo veikti vidaus rinkai.
(3) Šios klliūtys turėtų būti pašalintos ir dėl šios priežasties reikėtų suderinti tabako gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą reglamentuojančias taisykles, tuo pat metu paliekant valstybėms narėms galimybę tam tikromis sąlygomis įdiegti tokius reikalavimus, kokių, jų manymu, reikia asmenų sveikatos apsaugai garantuoti.
(4) Pagal Sutarties 95

5 straipsnio 3 dalį pagrindu turėtų būti imama aukšto lygio sveikatos, saugos, aplinkos ir vartotojų apsauga, ypač atsižvelgiant į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves; atsižvelgiant į ypač kenksmingą tabako poveikį, sveikatos apsaugai šiame kontekste reikėtų suteikti prioritetą.
(5) Direktyva 90/239/EEB buvo nustatytas ir nuo 1992 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo maksimalaus dervų kiekio cigaretėse, kuriomis prekiaujama valstybėse narėse, ribos. Dėl kancerogeninės dervų prigimties būtina toliau mažinti dervų kiekį cigaretėse.
(6) Direktyvoje 89/622/EEB nustatytas bendro pobūdžio įspėjimas, kuris turi būti spausdinamas ant kiekvieno visų tabako gaminių pakuotės vieneto, bei papildomi įspėjimai, taikomi tik cigaretėms, o nuo 1992 m. reikalavimas spausdinti papildomus įspėjimus pradėtas taikyti ir kitiems tabako gaminiams.
(7) Keletas valstybių narių nurodė, kad jei Bendrijos lygiu nebus priimtos priemonės, nustatančios maksimalų anglies monoksido kiekį cigaretėse, šias priemones jos priims nacionaliniu lygiu. Anglies monoksidą reeglamentuojančių taisyklių skirtumai gali tapti prekybos kliūtimis ir trukdyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Be to, įrodyta, kad cigaretėse susidarantis anglies mononksido kiekis yra pavojingas žmonių sveikatai ir gali skatinti širdies ir kitas ligas.
(8) Peržiūrint norminę bazę reikia įvertinti įrodymais paremtas pretenzijas, jog tabako gaminiai kuriami ir (arba) parduodami taip, kad “būtų mažinama rizika”, arba tabako gamintojų teigimą, kad kenksmingumas yra mažinamas.
(9) Tarp valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių maksimalų nikotino kiekį cigaretėse, esama skirtumų. Tokie skirtumai gali tapti prekybos kliūtimis ir
r trukdyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Valstybės narės ir mokslo institucijos iškėlė konkrečias visuomenės sveikatos problemas toje srityje, kuri jau tapo prioritetine svarbesnių Komisijos išnagrinėtų priemonių derinimo sritimi.
(10) Šios kliūtys turėtų būti atitinkamai pašalintos ir dėl šios priežasties cigarečių išleidimą į laisvą apyvartą, prekybą jomis ir gamybą turėtų reglamentuoti bendrosios taisyklės, nustatančios ne tik dervų, bet ir maksimalų nikotino bei anglies monoksido kiekį.
(11) Ši direktyva taip pat turės reikšmės iš Europos Bendrijos eksportuojamiems tabako gaminiams. Eksporto režimas yra bendros komercinės politikos dalis. Pagal Sutarties 152 straipsnio 1 dalį ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo precedentinę teisę sveikatos reikalavimai turi būti kitų Bendrijos politikos sričių sudedamoji dalis. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkos nuostatoms, reikėtų priimti taisykles.
(12) Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą ir ženklinimą.
(13) Tabako gaminiams taikomi tarptautiniai standartai yra vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos Pagrindų konvencijos dėl tabako kontrolės rengimo derybų objektų.
(14) Nustatant dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekius cigaretėse reikėtų remtis ISO standartais 4387, 10315 ir 8454, kurie yra vieninteliai tarptautiniu mastu pripažinti standartai, suvokiant, kad skatinant tolesnį tyrimą ir technologijų plėtrą būtų sudarytos sąlygos sukurti ir taikyti tikslesnius ir patikimesnius minėtų kiekių nustatymo cigaretėse metodus bei sukurti kitiems tabako gaminiams taikomus metodus.
(15) Nėra tarptautiniu mastu patvirtintų standartų ar bandymų cigarečių dūmų sudedamųjų dalių ki
iekiui nustatyti ir įvertinti, išskyrus dervas, nikotiną ir anglies monoksidą. Todėl, konsultuojantis su Tarptautine standartizacijos organizacija, būtina nustatyti tokių standartų rengimo tvarką.
(16) Direktyvoje 90/239/EEB, atsižvelgiant į konkrečias socialines ir ekonomines problemas, Graikijai buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata dėl nustatyto maksimalaus dervų kiekio įgyvendinimo termino. Minėta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma nustatytą laikotarpį.
(17) Dervų, nikotino ir anglies monoksido didžiausio kiekio nustatymą eksportuojamose cigaretėse turėtų reglamentuoti pereinamojo laikotarpio susitarimai, kad būtų galima skirti daugiau laiko gaminio specifikacijoms pakeisti ir leisti įdiegti tarptautiniu mastu patvirtintus standartus.
(18) Reikėtų nustatyti su kitomis šios direktyvos nuostatomis susijusius pereinamuosius laikotarpius, kad būtų galima atlikti būtinas produkcijos modifikacijas ir baigti atsargas visų pirma kitų gaminių, ne cigarečių. Reikėtų leisti naudoti nenuimamas etiketes, kad būtų lengviau įdiegti šioje direktyvoje nustatytus ženklinimo reikalavimus.
(19) Valstybėse narėse ir toliau skirtingai pateikiami įspėjamieji užrašai ir skirtingai nurodomi kiekiai. Todėl vienos valstybės narės vartotojai gali būti geriau informuojami apie tabako gaminių keliamus pavojus nei kitos valstybės narės. Šie skirtumai yra nepriimtini ir gali sudaryti prekybos kliūtis bei trukdyti tabako gaminių vidaus rinkos veikimui, todėl juos reikėtų pašalinti. Dėl šios priežasties būtina įtvirtinti ir patikslinti esamus teisės aktus, kartu užtikrinant aukštą sveikatos apsaugos lygį.
(20) Reikėtų numatyti, kad tabako gaminių siuntos būtų ženklinamos taip, kad šiuos gaminius būtų galima susekti ir
r atlikti šios direktyvos reikalavimų laikymosi monitoringą.
(21) Pagal atitinkamas Bendrijos programas turėtų būti reguliariai vertinamos ir pateikiamos visuomenei tiesioginės ir netiesioginės aktyvaus ir pasyvaus tabako vartojimo socialinės bei ekonominės sąnaudos.
(22) Tabako gaminių gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir priedai įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Daugelyje valstybių narių nėra nei galiojančių teisės aktų, nei savanoriškų susitarimų dėl šių medžiagų. Keletas valstybių narių, kuriose yra tokių teisės aktų ar savanoriškų susitarimų, iš tabako gamintojų negauna jokios informacijos apie tokių sudedamųjų dalių ir priedų kiekius konkrečiuose tabako gaminiuose pagal jų prekės ženklą. Reikėtų imtis šioje srityje taikomų priemonių derinimo, dėl kurio būtų pasiektas didesnis skaidrumas.
(23) Dėl informacijos ir toksikologinių duomenų trūkumo atitinkamos valstybių narių institucijos negali jokiu prasmingu būdu vertinti tabako gaminių toksiškumo ir pavojų, kuriuos jie kelia vartotojų sveikatai. Tai nesiderina su Bendrijai keliamu įpareigojimu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.
(24) Valstybės narės turėtų turėti galimybę priimti griežtesnes tabako gaminiams taikomas taisykles, kurių, jų manymu, reikia visuomenės sveikatai apsaugoti nepažeidžiant šioje direktyvoje nustatytų taisyklių ir laikantis Sutarties nuostatų.
(25) Kol bus sudarytas 12 straipsnyje minimas bendrasis sudedamųjų dalių sąrašas, valstybės narės gali drausti naudoti sudedamąsias dalis, kurių poveikis gali padidinti įprantamąsias tabako gaminių savybes, kadangi tokių sudedamųjų dalių naudojimas gali pažeisti šioje direktyvoje nustatytas nikotino kiekio ribas.
(26) Įrodyta, kad tabako gaminiuose yra ir tie gaminiai išskiria daug kenksmingų medžiagų bei žinomų kancerogenų, kurie degdami kelia pavojų žmonių sveikatai. Pastaraisiais metais taip pat įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra pavojingas, ypač negimusiems vaikams ir kūdikiams, ir kad dūmus įkvepiantiems žmonėms gali kilti kvėpavimo problemų arba jos gali pasidaryti dar opesnės. Be to, 80 % pradedančiųjų rūkyti Bendrijoje yra jaunesni nei 18 metų. Reikėtų užtikrinti kuo skaidresnės informacijos apie gaminį pateikimą garantuojant, kad bus deramai atsižvelgta į tabako gamintojų komercinės ir intelektinės nuosavybės teises.
(27) Tam tikrų užrašų, pvz., “mažai dervų”, “lengvos”, “ypatingai lengvos”, “švelnios”, pavadinimų, piešinių ir metaforinių ar kitų ženklų pateikimas ant tabako gaminio pakuotės gali suklaidinti vartotoją sudarydami įspūdį, kad tokie gaminiai yra mažiau pavojingi, ir nulemti vartojimo pokyčius. Įkvepiamų medžiagų kiekį nulemia ne tik tam tikrų medžiagų buvimas gaminyje prieš jo vartojimą, bet ir rūkančiojo elgsena bei polinkis. Pateikiamuose užrašuose tai neatsispindi, todėl gali būti pakenkta šioje direktyvoje nustatytiems ženklinimo reikalavimams. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir atsižvelgiant į siūlomų tarptautinių taisyklių pokyčius, reikėtų Bendrijos lygiu uždrausti pateikti tokius užrašus ir suteikti pakankamai laiko šiai taisyklei įdiegti.
(28) Direktyva 89/622/EEB buvo uždrausta valstybėse narėse prekiauti tam tikromis oraliniam vartojimui skirto tabako rūšimis. Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 151 straipsniu Švedijos Karalystei buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata dėl minėtos direktyvos nuostatų taikymo.
(29) Dėl technikos ir mokslo pažangos tabako gaminių srityje reikia reguliariai peržiūrėti ir iš naujo įvertinti šios direktyvos nuostatas ir jos taikymą valstybėse narėse. Dėl šios priežasties reikėtų numatyti tvarką, kurios laikydamasi Komisija rengtų reguliarius mokslo ir technikos duomenimis paremtus pranešimus. Tam tikrus duomenis būtina išnagrinėti ypač atidžiai.
(30) Nustatant maksimalius kiekius būtina apsvarstyti, ar, viena vertus, tikslinga vėliau sumažinti nustatytuosius kiekius, visų pirma išsiaiškinti, kaip, jei iš viso, šie kiekiai yra susiję bei, kita vertus, ar reikėtų parengti kitiems gaminiams, ne cigaretėms, pirmiausia sukamajam tabakui, taikomus šiuos dalykus reglamentuojančius standartus.
(31) Kitiems nei cigaretės tabako gaminiams būtina Bendrijos lygiu parengti standartus ir nustatymo metodikas, dėl šios priežasties reikėtų paprašyti Komisijos pateikti atitinkamus pasiūlymus.
(32) Būtina apsvarstyti galimybę sudaryti bendrąjį kitų sudedamųjų dalių, įskaitant priedus, sąrašą, o vėliau jį suderinti.
(33) Dėl tabako gaminių vidaus rinkos dydžio ir stiprėjančios tabako gamintojų tendencijos telkti visą Bendrijos gamybą vos keliose valstybių narių gamyklose, būtina ne nacionaliniu, o Bendrijos lygiu imtis norminių priemonių, kurios padėtų sklandžiai veikti tabako gaminių vidaus rinkai.
(34) Bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo funkcionavimas bus 2002 m. Komisijos pranešimo ([8]) Europos Parlamentui ir Tarybai objektas. Komisija nurodė, kad šiame pranešime bus taip pat išnagrinėtas visuomenės sveikatos klausimų, įskaitant šioje direktyvoje nustatytus standartus, įtraukimas į kitas Bendrijos politikos sritis, kaip numatyta Sutarties 152 straipsnyje.
(35) Taikant šią direktyvą reikėtų nustatyti terminus, kurie leistų, pirma, kuo veiksmingiau užbaigti Direktyva 90/239/EEB pradėtą pertvarkymo procesą ir, antra, vartotojams ir gamintojams prisitaikyti prie mažesnį dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį turinčių gaminių.
(36) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ([9]).
(37) Ši direktyva neturėtų pažeisti terminų, iki kurių valstybės narės turi į nacionalinės teisės aktus perkelti ir taikyti II priede išvardytas direktyvas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Tikslas
Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius maksimalius dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekius cigaretėse, įspėjimus apie pavojų sveikatai ir kitą informaciją, pateiktiną ant kiekvieno tabako gaminių pakelio, bei tam tikras priemones, susijusias su tabako gaminių sudedamosiomis dalimis ir jų aprašymais, pagrindu imant aukštą sveikatos apsaugos lygį.
2 straipsnis
Sąvokos
Šioje direktyvoje:
1) “tabako gaminiai” – tai, rūkyti, uostyti, čiulpti ar kramtyti skirti gaminiai, jeigu jie yra pagaminti iš, arba kuriuose yra genetiškai modifikuoto ar nemodifikuoto tabako;
2) “derva” – tai grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas;
3) “nikotinas” – tai nikotino alkaloidai;
4) “oraliniam vartojimui skirtas tabakas” – tai visi vartoti per burną skirti gaminiai, išskyrus skirtus rūkyti ar kramtyti, pagaminti tik iš tabako arba kuriuose yra tabako, pateikiami kaip milteliai arba dalelės arba kaip bet kokie jų mišiniai, visų pirma maišeliais (porcijomis) arba akytuose maišeliuose, arba maisto produktus primenančiu pavidalu;
5) “sudedamoji dalis” – tai bet kokia medžiaga ar bet kokia kita sudedamoji dalis, išskyrus tabako lapus ir kitas natūralias ar neapdorotas tabako augalo dalis, naudojamas tabako gaminiui gaminti ar ruošti ir išliekanti galutiniame gaminyje net ir pakitus formai, įskaitant popierių, filtrą, dažiklius ir rišiklius.
3 straipsnis
Cigaretės: maksimalus dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis
1. Nuo 2004 m. sausio 1 d. į laisvą apyvartą valstybėse narėse išleidžiamose, parduodamose ar gaminamose cigaretėse esantys kiekiai turi neviršyti:
– 10 mg dervų vienoje cigaretėje,
– 1 mg nikotino vienoje cigaretėje,
– 10 mg anglies monoksido vienoje cigaretėje.
2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nurodytos datos, Europos bendrijoje pagamintoms, tačiau iš jos eksportuojamoms cigaretėms valstybės narės šiame straipsnyje nustatytas kiekio ribas gali taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d., tačiau bet kuriuo atveju šias ribas taikyti ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d.
3. Graikijai kaip laikina nukrypti leidžianti nuostata nustatoma 1 dalyje nurodyto maksimalaus dervų kiekio jos teritorijoje gaminamoms ir parduodamoms cigaretėms taikymo data – 2007 m. sausio 1 d.
4 straipsnis
Nustatymo metodai
1. Dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis cigaretėse nustatomas remiantis ISO standartais: 4387 – dervoms, 10315 – nikotinui ir 8454 – anglies monoksidui.
Ant pakelių nurodyto dervų ir nikotino kiekio tikslumas tikrinamas pagal ISO 8243 standartą.
2. 1 dalyje minėti bandymai yra atliekami arba patvirtinami bandymų laboratorijų, kurias tvirtina ir kontroliuoja kompetentingos valstybių narių institucijos.
Iki 2002 m. rugsėjo 30 d. ir kaskart, kai sąrašas pakeičiamas, valstybės narės nusiunčia Komisijai patvirtintų laboratorijų sąrašą, nurodydamos patvirtinimo kriterijus ir taikytus monitoringo metodus.
3. Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad tabako gamintojai ar importuotojai atliktų kitus bandymus, kurie gali būti nustatyti kompetentingų nacionalinių institucijų siekiant nustatyti kitų jų tabako gaminiuose esančių ar iš jų išsiskiriančių medžiagų kiekį pagal kiekvieną prekės ženklą ir pagal jų rūšis, bei įvertinti tų kitų medžiagų poveikį sveikatai, be kita ko, atsižvelgiant į priprantamumą prie jų. Valstybės narės gali taip pat reikalauti, kad tokie bandymai būtų atliekami arba patvirtinami patvirtintose bandymų laboratorijose, kaip nustatyta 2 dalyje.
4. Pagal 3 dalį atliktų bandymų rezultatai kasmet pateikiami atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Tais atvejais, kai gaminio specifikacijos nesiskiria, valstybės narės gali numatyti, kad bandymų rezultatai būtų pateikiami rečiau. Valstybėms narėms turi būti pranešama apie tokio gaminio specifikacijų pasikeitimus.
Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant informuoti vartotojus, visomis tinkamomis priemonėmis būtų skleidžiama pagal šį straipsnį pateikta informacija ir ją skleidžiant atitinkamais atvejais būtų atsižvelgta į tą informaciją, kuri yra laikoma komercine paslaptimi.
5. Kasmet valstybės narės visus pagal šį straipsnį gautus duomenis ir informaciją perduoda Komisijai, kuri į ją atsižvelgia rengdama 11 straipsnyje minimą pranešimą.
5 straipsnis
Ženklinimas
1. Pagal 4 straipsnį nustatyti dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai cigaretėse turi būti spausdinami ant vieno cigarečių pakelio šono tos valstybės narės, kurioje gaminys pateikiamas į rinką, valstybine kalba ar kalbomis taip, kad užrašas užimtų ne mažiau kaip 10 % atitinkamo paviršiaus.
Dvi oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse užrašo užimamas plotas padidinamas iki 12 %, o tris oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse – iki 15 %.
2. Ant kiekvieno tabako gaminių pakelio, išskyrus oraliniam vartojimui skirtą tabaką ir kitus nerūkomojo tabako gaminius, turi būti pateikiami šie įspėjamieji užrašai:
a) bendrieji įspėjimai:
1. “Rūkymas žudo/Rūkymas gali nužudyti” arba
2. “Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams”.
Pirmiau minėti bendrieji įspėjimai keičiami taip, kad būtų garantuotas reguliarus jų pateikimas. Įspėjimai spausdinami ant kiekvieno pakelio geriausiai matomo paviršiaus ir ant bet kokios išorinės pakuotės, išskyrus papildomą permatomą vyniojamąjį popierių, naudojamą parduodant gaminius mažmeninėje prekyboje, ir
b) papildomas įspėjimas iš I priede pateikto sąrašo.
Pirmiau minėti papildomi įspėjimai keičiami taip, kad būtų garantuotas reguliarus jų pateikimas.
Toks įspėjimas spausdinamas ant kiekvieno pakelio kito geriausiai matomo paviršiaus ploto vietoje ir ant bet kokios išorinės pakuotės, išskyrus papildomą permatomą vyniojamąjį popierių, naudojamą parduodant gaminius mažmeninėje prekyboje.
Kad prisiderintų prie kalbos reikalavimų, valstybės narės gali nustatyti įspėjimų pateikimo vietas ant šio paviršiaus.
3. Iškart, kai tik įmanoma, ir jokiu būdu ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos Komisija priima taisykles, reglamentuojančias spalvotų fotografijų ar kitų iliustracijų naudojimą rūkymo padariniams sveikatai aprašyti ir paaiškinti, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkos nuostatoms.
Jei valstybės narės reikalauja pateikti papildomus įspėjimus naudojant spalvotas fotografijas ar kitas iliustracijas, jie turi atitikti pirmiau minėtas taisykles.
4. Ant oraliniam vartojimui skirtų tabako gaminių, kai leidžiama parduoti pagal 8 straipsnį, ir nerūkomojo tabako gaminių pateikiamas toks įspėjimas:
“Šis tabako gaminys žaloja sveikatą ir sukelia priklausomybę”.
Toks įspėjimas spausdinamas ant kiekvieno pakelio geriausiai matomo paviršiaus ir ant bet kokios išorinės pakuotės, išskyrus papildomą permatomą vyniojamąjį popierių, naudojamą parduodant gaminius mažmeninėje prekyboje.
Norėdamos prisiderinti prie kalbos reikalavimų, valstybės narės gali nustatyti įspėjimo pateikimo vietą ant šio paviršiaus.
5. Pagal 2 dalies a punktą reikalaujamas pateikti bendrasis įspėjimas ir 4 dalyje minėtas ant nerūkomojo tabako ir oraliniam vartojimui skirtų tabako gaminių pateikiamas įspėjimas turi užimti ne mažiau kaip 30 % kiekvieno tabako pakelio atitinkamo paviršiaus, ant kurio jis spausdinamas, išorinio ploto. Dvi oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse užrašo užimamas plotas padidinamas iki 32 %, o tris oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse – iki 35 %. Pagal 2 dalies b punktą reikalaujamas pateikti papildomas įspėjimas turi užimti ne mažiau kaip 40 % kiekvieno tabako pakelio paviršiaus, ant kurio jis spausdinamas, išorinio ploto. Dvi oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse užrašo užimamas plotas padidinamas iki 45 %, o tris oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse – iki 50 %.
Vis dėlto, jei kitiems gaminiams, ne cigaretėms, skirtų pakelių geriausiai matomo paviršiaus plotas yra didesnis nei 75 cm2, 2 dalyje minėti įspėjimai turi užimti ne mažiau kaip 22,5 cm2 kiekvieno paviršiaus. Dvi oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse užrašo užimamas plotas padidinamas iki 24 cm2, o tris oficialiąsias kalbas turinčiose valstybėse narėse – iki 26,25 cm2.
6. Pagal šį straipsnį reikalaujamų įspėjimų tekstai ir kiekių nuorodos spausdinami:
a) baltame fone juodos spalvos Helvetica pusjuodžiu šriftu. Norėdamos prisiderinti prie kalbos reikalavimų, valstybės narės turi teisę nustatyti šrifto dydį, jei jų teisės aktuose nurodytas toks šrifto dydis, kad būtų užimta kuo didesnė reikalaujamam tekstui skirto ploto dalis;
b) mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją užrašo raidę ir kitas rašybos taisyklėmis reglamentuojamas vietas;
c) ploto, kuriame tekstas turi būti spausdinamas, viduryje, lygiagrečiai su viršutiniu pakelio kraštu;
d) 4 dalyje nenurodytiems gaminiams – juodame rėmelyje, kurio kraštinės linijos turi būti ne siauresnės nei 3 mm ir ne platesnės nei 4 mm, kuris jokiu būdu nesiliečia su įspėjimo tekstu ar pateikiama informacija;
e) valstybės narės, kurioje gaminys pateikiamas į rinką, oficialiąja kalba ar kalbomis.
7. Pagal šį straipsnį pateiktiną tekstą spausdinti ant kiekvieno pakelio banderolių draudžiama. Užrašai spausdinami neištrinamais aiškiai matomais spaudmenimis, jų jokiu būdu negalima paslėpti, užtamsinti ar užstoti kita spausdinta ar vaizdine medžiaga, ar pakelio atidarymu. Prie kitų tabako gaminių, ne cigarečių, užrašai gali būti pateikti klijuojamose etiketėse, jei tokios etiketės yra nenuimamos.
8. Valstybės narės gali numatyti, kad prie 2 ir 4 dalyse minėtų įspėjimų už jiems spausdinti skirtos vietos būtų pridedama nuoroda į įspėjančiąją instituciją.
9. Siekiant užtikrinti tabako gaminių identifikavimą ir susekamumą, tabako gaminiai turi būti paženklinti bet kokiu tinkamu būdu, ant kiekvieno pakelio nurodant partijos numerį ar jo atitikmenį, iš kurio būtų galima nustatyti pagaminimo vietą ir laiką.
Techninės šios nuostatos taikymo priemonės priimamos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
6 straipsnis
Papildoma informacija apie gaminį
1. Valstybės narės reikalauja, kad tabako gaminių gamintojai ir importuotojai joms pateiktų visų tabako gaminių gamybai naudotų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašą pagal prekės ženklus ir rūšis.
Prie šio sąrašo pridedamas pareiškimas, kuriame išdėstomos priežastys, kodėl tų sudedamųjų dalių buvo dėta į tuos tabako gaminius. Nurodomos jų funkcijos ir kategorija. Prie sąrašo taip pat pridedami gamintojo ar importuotojo turimi toksikologiniai duomenys, apibūdinantys atitinkamai sudegintas ar nesudegintas šias sudedamąsias dalis, ypač atkreipiamas dėmesys į jų poveikį sveikatai ir, be kita ko, atsižvelgiama į jų įprantamąjį poveikį. Sąrašas sudaromas mažėjančia tvarka pagal kiekvienos į gaminį dėtos sudedamosios dalies svorį.
Pirmojoje pastraipoje minėta informacija pateikiama kasmet, pirmą kartą – ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 31 d.
2. Siekdamos informuoti vartotojus valstybės narės užtikrina, kad visomis tinkamomis priemonėmis būtų skleidžiama pagal šį straipsnį pateikta informacija. Vis dėlto deramai atsižvelgiama į informacijos apie konkretaus gaminio formulę, kuri yra komercinė paslaptis, apsaugą.
3. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvieno gaminio sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame nurodomas dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis, būtų prieinamas visuomenei.
4. Kasmet valstybės narės perduoda visus pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir informaciją Komisijai, kuri į ją atsižvelgia rengdama 11 straipsnyje minėtą pranešimą.
7 straipsnis
Gaminio aprašymai
Nuo 2003 m. rugsėjo 30 d., nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, ant tabako gaminių pakuotės nepateikiami užrašai, pavadinimai, prekės ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai, sukeliantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus.
8 straipsnis
Oraliniam vartojimui skirtas tabakas
Nepažeisdamos Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 151 straipsnio, valstybės narės draudžia pateikti į rinką oraliniam vartojimui skirtą tabaką.
9 straipsnis
Derinimas
10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija su mokslo ir technikos pažanga suderina:
a) 4 straipsnyje nurodytus nustatymo metodus ir su jais susijusias sąvokas;
b) įspėjimus apie sveikatai gresiantį pavojų, kurie turi būti pateikiami ant kiekvieno tabako gaminių pakelio, kaip nustatyta I priede, ir tokių įspėjimų apie sveikatai gresiantį pavojų keitimo dažnumą;
c) tabako gaminių identifikavimui ir susekamumui naudojamą žymėjimą.
10 straipsnis
Kontrolės tvarka
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
11 straipsnis
Pranešimas
Ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir paskui – kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie šios direktyvos taikymą.
Kad būtų gauta visa turima reikalinga informacija, Komisijai rengti pirmojoje pastraipoje minėtą pranešimą padeda mokslo ir technikos ekspertai.
Pateikdama pirmąjį pranešimą, Komisija pirmiausia nurodo požymius, kuriuos reikėtų peržiūrėti ar patikslinti atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, įskaitant tarptautiniu mastu patvirtintų gaminiams taikomų taisyklių ir standartų pokyčius, ypač atkreipiant dėmesį į:
– tolesnį 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių kiekių mažinimą,
– galimą ryšį tarp šių kiekių,
– įspėjamųjų užrašų apie sveikatai gresiantį pavojų dydžio, vietos ir formuluotės tobulinimą,
– naują mokslo ir technikos informaciją, susijusią su cigarečių pakelių ženklinimu ir fotografijų ar kitų iliustracijų spausdinimu, kad būtų aprašyti ir paaiškinti rūkymo padariniai sveikatai,
– tikroviškesnio toksinio poveikio ir žalos vertinimo bei reguliavimo metodikas,
– tų sudedamųjų dalių, kurios skatina žalingą įprotį, įprantamojo poveikio įvertinimą,
– tabako gaminių, kurie gali mažinti žalą, įvertinimą,
– standartizuotų bandymų metodų, skirtų cigarečių dūmų sudedamųjų dalių, išskyrus dervas, nikotiną ir anglies monoksidą, kiekiui nustatyti, pokyčius,
– gamintojų privalomus pateikti toksikologinius duomenis apie sudedamąsias dalis ir jų bandymo būdą, kad visuomenės sveikatos institucijos galėtų įvertinti jų naudojimą,
– kitiems nei cigaretės gaminiams, pirmiausia sukamajam tabakui, taikomų standartų pokyčius.
Pranešime taip pat išnagrinėjamas ryšys tarp 5 straipsnyje nustatytų ženklinimo reikalavimų ir vartotojų elgesio. Prie pranešimo pridedami pasiūlymai dėl šios direktyvos dalinių pakeitimų, kurie, Komisijos manymu, yra būtini norint suderinti ją su pokyčiais tabako gaminių srityje, kiek tai būtina vidaus rinkos sukūrimui ir jos veikimui, ir atsižvelgti į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves bei tarptautiniu mastu patvirtintų standartų pokyčius.
12 straipsnis
Bendrasis sudedamųjų dalių sąrašas
Remiantis 11 straipsnyje minėtu pranešimu ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d., siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, Komisijos yra prašoma, remiantis pagal 6 straipsnį pateikta informacija, pateikti pasiūlymą dėl bendrojo tabako gaminiuose leidžiamų naudoti sudedamųjų dalių sąrašo, be kita ko, atsižvelgiant į priprantamumą prie jų.
13 straipsnis
Tabako gaminių importas, pardavimas ir vartojimas
1. Valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekių cigaretėse ribojimu, su įspėjimais apie sveikatai gresiantį pavojų ar kitais šios direktyvos nurodymais arba reikalavimais, drausti ar riboti šią direktyvą atitinkančių tabako gaminių importą, pardavimą ar vartojimą, išskyrus priemones, kurių imamasi pagal 4 straipsnį pateiktiems duomenims patikrinti.
2. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės laikytis ar pagal Sutartį nustatyti griežtesnes tabako gaminių gamybai, importui, pardavimui ir vartojimui taikomas taisykles, kurios, jų nuomone, yra būtinos visuomenės sveikatai apsaugoti tiek, kiek tokios taisyklės nepažeidžia šioje direktyvoje nustatytų taisyklių.
3. Visų pirma, kol bus sudarytas 12 straipsnyje minėtas bendrasis sudedamųjų dalių sąrašas, valstybės narės gali uždrausti naudoti sudedamąsias dalis, pasižyminčias įprantamąsias tabako gaminių savybes didinančiu poveikiu.
14 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Nepažeisdamos 15 straipsnio pirmos pastraipos, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2002 m. rugsėjo 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Vienerius metus nuo 1 dalyje nurodytos datos leidžiama toliau prekiauti šios direktyvos nuostatų neatitinkančiais gaminiais.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, dvejus metus nuo 1 dalyje nurodytos datos leidžiama toliau prekiauti šios direktyvos nuostatų neatitinkančiais gaminiais, išskyrus cigaretes.
4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų vidaus teisės aktų nuostatų tekstus.
15 straipsnis
Panaikinimas
Šia direktyva panaikinamos Direktyvos 89/622/EEB ir 90/239/EEB, nepažeidžiant valstybių narių įpareigojimo, susijusio su II priede nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo terminais.
Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą koreliacinę lentelę.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
17 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Liuksemburge, 2001 m. birželio 5 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
N. FONTAINE
Tarybos vardu
Pirmininkė
L. ENGQVIST
I PRIEDAS
Papildomų įspėjimų apie pavojų sveikatai sąrašas
(nurodyti 5 straipsnio 2 dalies b punkte)
1. Rūkaliai miršta anksčiau.
2. Rūkymas užkemša arterijas ir sukelia širdies priepuolius bei insultus.
3. Rūkymas sukelia mirtiną ligą – plaučių vėžį.
4. Rūkydamos nėščiosios kenkia vaisiui.
5. Apsaugokite vaikus: neverskite jų kvėpuoti jūsų išpučiamais dūmais.
6. Jūsų gydytojas ar vaistininkas gali padėti mesti rūkyti.
7. Rūkymas sukelia priklausomybę – nepradėk.
8. Nustojus rūkyti sumažėja mirtinų širdies ir plaučių ligų pavojus.
9. Rūkymas gali būti lėtos ir skausmingos mirties priežastis.
10. Norėdami mesti rūkyti pagalbos kreipkitės į: (telefonas/pašto adresas/interneto adresas/kreipkitės į savo gydytoją/vaistininką).
11. Rūkymas trikdo kraujotaką ir sukelia impotenciją.
12. Rūkymas sendina odą.
13. Rūkymas pažeidžia spermatozoidus ir mažina vaisingumą.
14. Dūmuose yra benzolo, nitrozoaminų, formaldehido ir vandenilio cianido.

Leave a Comment