Jei Romos imperijos laikais menopauzės sulaukdavo mažiau nei 30 proc. moterų, tai šiandien jos sulaukia beveik 95 proc. dailiosios lyties atstovių. Tad nors vidutinis moters gyvenimo laikas ilgėja, menopauzės pradžia nesikeičia. Ir jei rasė, geografinė padėtis, gimdymų ir abortų skaičius tam įtakos neturi, tai rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu menopauzę paankstina kone metais ar dvejais.
Menopauzė yra visiška menstruacijų pabaiga, kai dėl kiaušidžių funkcijos išsekimo nutrūksta moteriškų lytinių hormonų sintezė. Menopauzės data paprastai nustatoma praėjus vieneriems metams nuo paskutiniųjų menstruacijų.
Premenopauzė
Premenopauzė – laikotarpis iki menopauzės, kuomet po truputį silpnėja kiaušidžių funkcija. Tai vyksta kelerius metus, kai mėnesinės tampa nereguliarios, vis rečiau pasirodančios, o moterį pamažu pradeda kamuoti klimakso simptomai.
Ne visi simptomai pasireiškia vienodu intensyvumu.
Maždaug ketvirtadaliui moterų mėnesinės išnyksta be ryškesnių negalavimų, kitoms tai tampa nepakeliama našta ir jos ieško gydytojo pagalbos.
Taigi pirmieji klimakso požymiai paprastai atsiranda sulaukus 45-55 metų, nors gali prasidėti nuo keturiasdešimties.
Postmenopauzė
Laikotarpis po menopauzės vadinamas postmenopauzė. Jei kartais menopauzė atslenka nepastebėtai ir moterų per daug nevargina, praėjus maždaug trejiems metams nuo paskutiniųjų menstruacijų moteris pradeda jausti jau kitus, vadinamuosius tarpinius klimakso simptomus.
Urogenitalinė atrofija pasireiškia makšties sausumu, vulvos niežuliu ir deginimu, nenumaldomu noru šlapintis ar šlapimo nelaikymu. Postmenopauzėje dėl lytinių hormonų stokos makšties gleivinė tampa plona ir prasčiau aprūpinama krauju, pakinta epitelio sandara, jame žymiai sumažėja glikogeno, keičiasi makšties pH ir didėja makšties bei šlapimo takų infekcijų galimybė. Šie makšties gleivinės pokyčiai veda prie atrofijos, makšties tamprumo praradimo, todėl lytiniai santykiai tampa skausmingais.
Tarpiniai klimakso simptomai kamuoja 50-60 metų amžiaus moteris, gyvenančias visavertį gyvenimą ir sunkiai susitaikančias su varginančiais simptomais, tačiau neretai bijančias apie tai kalbėti.
Kalbant apie klimaksą dažniausiai minimi tokie ankstyvieji arba vėlyvieji jo simptomai, kaip osteoporozė, Alzheimerio liga ar širdies-kraujagyslių sistemos ligos, jų profilaktika ir gydymui naudojami vaistai.
Tačiau kad galima padėti esant ir tokiems nemaloniems urogenitaliniams sutrikimams, kaip makšties sausumas, vulvos niežulys, šlapinimosi pokyčiai ar skausmingi lytiniai santykiai, informacijos nedaug.
Nors pakaitinė terapija lytiniais hormonais padeda visais menopauzės periodais ir palengvina visus minėtus simptomus, moterims, kurios negali ar nenori jos naudoti, galima parinkti kitų nehormoninių preparatų, turinčių estrogeninį poveikį.
Fitoestrogenai – tai nesteroidinės struktūros biologiškai veiklios medžiagos, kurių randama beveik visuose žaliuojančiuose augaluose. Jie skirstomi į tris grupes: izoflavonai, kumestanai ir lignanai. Didesnė izoflavonų koncentracija susidaro sojos pupelėse, o visa, ką sojų pupelė turi geriausia, sudėta į, maisto papildą (pvz. ESTRO-CAL), skirtą moterims.
Ankstyvieji klimakso simptomai pasireiškia:
- karščio pylimais,
- naktiniu prakaitavimu,
- padažnėjusiu širdies plakimu,
- miego sutrikimais,
- dirglumu,
- depresija ar dažna nuotaikos kaita,
- lytinio potraukio sumažėjimu.
Tarpiniai klimakso požymiai pasireiškia:
- odos sausėjimu ir plonėjimu,
- plaukų retėjimu,
- nagų lūžinėjimu,
- atsiranda sąnarių ir kaulų skausmai,
- vargina urogenitalinė atrofija.
Minėtame maisto papilde yra vertingų sojų izoflavonų, kalcio, vitamino D3 ir nakvišų aliejaus. Veikdami kartu jie:
- mažina karščio pylimų dažnumą,
- palaiko kaulinio audinio masę ir mažina osteoporozės vystymosi riziką,
- teigiamai veikia lipidų apykaitą ir mažina riziką sirgti širdies – kraujagyslių sistemos ligomis,
- mažina riziką vystytis krūtų patologijai.
