Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti kai kuriuos psichosocialinius veiksnius, darančius įtaką moters psichologinei būsenai menopauzės laikotarpiu. Tai ir amžiaus vidurio problemos, savo vaidmens ir gyvenimo tikslo klausimai, tarpasmeniniai santykiai, libido ir asmenybė, psichologinė gyvenimo istorija ir esama psichologinė būklė, savo kūno suvokimas ir socialinės-kultūrinės problemos.
1-as klinikinis atvejis
Janinai yra 49 m. Ji ištekėjusi ir turi dvi – 26 ir 23 m. amžiaus – dukras. Vyras dirba įmonėje ir pastaruoju metu daug keliauja. Jų santuoka ne visada buvo stabili, ypač šis klausimas buvo aktualus prieš 5 m., kai jis turėjo romaną. Jie bandė kartu spręsti iškilusias problemas, tačiau Janina suvokia, kad jai sunku pasitikėti savo vyru. Janina pusę darbo dienos dirba banke, savo darbo nekenčia. Jos mama prieš 4 m. mirė nuo krūties vėžio, o dabar ji rūpinasi savo 75 m. amžiaus tėvu. Po darbo, namų ruošos ir pagalbos tėvui sau lieka nedaug laiko. Jai pavyksta apsilankyti jogos užsiėmimuose kartą per 2 sav., kartą per mėnesį susitikti su draugais pavakarieniauti ar nueiti į kiną. Janina priešinasi net minčiai, kad jos gyvenime prasideda menopauzė, ir bijo pasenti. Ji patyrė naktines karščio bangas ir prakaitavimą, dėl kurių tapo neįmanoma miegoti. Paskutinės menstruacijos buvo prieš pusmetį. Jos nuotaika bloga, ji dirgli ir nerimastinga, todėl net neabejoja, kad susirgo depresija. Ji net nenori galvoti apie seksualinius santykius, tačiau baiminasi, kad vyras vėl gali užmegzti romaną, ir ji praras šeimą… Ar tai ir yra menopauzė?
2-as klinikinis atvejis
Birutė yra 53 m. amžiaus; prieš penkerius metus ji išsiskyrė, tačiau dabar yra užmezgusi naujus santykius. Ji turi 23 m. amžiaus sūnų, o dukra mirė prieš 5 m., būdama 16 m. Birutė išgyveno pogimdyminę depresiją po abiejų vaikų gimimo. Ji dirba mokytoja vidurinėje mokykloje ir žada po dvejų metų išeiti į pensiją. Jaučiasi pavargusi, pablogėjusios nuotaikos, dažnai jai sunku rasti motyvą keltis ryte iš lovos. Retkarčiais ji patiria karščio bangas, o menstruacijų nebuvo jau 14 mėn. Birutė nenori lytinių santykių, ir tai labai sunkina jos draugystę su naujuoju vyriškiu. Iki šiol ji vengė hormonų terapijos, tačiau dabar svarsto galimybę ja pasinaudoti… Ar tai yra menopauzė?
Menopauzė – ypatingas laikotarpis
Beveik nėra abejonių, kad šių abiejų moterų fiziologiniai pojūčiai yra tiesiogiai susiję su endokrininės sistemos pokyčiais, vykstančiais menopauzės metu. Tačiau kaip dėl depresijos, nerimo, nuotaikos svyravimų, sumažėjusio libido? Ar tai dėl menopauzės? Janinos ir Birutės pavyzdžiai parodo, kaip svarbu yra suprasti ir įvertinti, kas dar vyksta moters gyvenime ir kokie psichosocialiniai veiksniai gali daryti įtaką šiuo amžiaus periodu.
Vaidmuo ir gyvenimo tikslas, socialinė aplinka
Moterys, kurios savo vaidmenį gyvenime suvokia kaip reikšmingą, ypač jei tai susiję su šeima, tarpasmeniniais santykiais ir karjera, labiau save vertina, yra geresnės sveikatos ir patiria mažiau menopauzės simptomų.
Grįžkime prie pavyzdžių – Janina nemėgsta savo darbo, Birutė galvoja apie pensiją. Motinos vaidmuo šių abiejų moterų gyvenime keičiasi, ir tai gali paveikti jų nuotaiką. Janinos, kaip dukters, vaidmuo taip pat pakito, dabar ji turi rūpintis savo ligotu tėvu. Jei moteris turi ją palaikančių draugų, ji dažniausiai būna mažiau linkusi pasiduoti blogai nuotaikai ir teigiamiau vertina menopauzę.
Ar yra partneris?
Našlės, išsiskyrusios ir vienišos moterys dažniau serga depresija nei moterys, turinčios intymius santykius, nepaisant menopauzės. Janinos vyras neseniai buvo užmezgęs romaną, ir tai sukelia nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą tarpusavio santykiais (šiuos jausmus gydytojui svarbu išsiaiškinti). Gali būti, kad nepasitenkinimas vyru kai kuriuos menopauzės simptomus pastiprina. Birutės istorija kitokia – gali būti, kad ji jaudinasi dėl menopauzės įtakos jos naujiesiems santykiams.
Remiantis atliktais tyrimais, tokios moterys dažniau naudojasi hormonų terapija, siekdamos išsaugoti naujai užmegztus santykius su partneriu. Taip pat pastebėta, kad moterys, patiriančios sunkumų intymiuose santykiuose, dažnai serga depresija, neatsižvelgiant į tai, ar yra menopauzė, todėl, siekiant suteikti pagalbą moteriai, labai svarbu išsiaiškinti jos turimų santykių kokybę bei suprasti jos pačios vertinimą.
Vaikai ir jų amžius
Kai kurios moterys menopauzę suvokia kaip vaisingumo pabaigą, galimybės tapti motina netekimą. Kadangi dalis moterų, esančių 35 m. amžiaus, dar neturi vaikų (ir gali niekada neturėti), o kai kurios moterys laukia 40-ties, kad pagimdytų pirmąjį vaiką, daugelis moterų sulauks menopauzės neturėdamos vaikų ar turėdamos jų mažiau nei norėtų. Kai kurioms tai yra palanku ir priimtina, todėl jos yra patenkintos, kad nebereikės jaudintis dėl kontracepcijos. Kitoms, deja, menopauzė yra kaip paskutinis prarasto vaisingumo ženklas, ir tai sukelia didelį stresą ar depresiją.
Daugelis pastarųjų tyrimų patvirtino „tuščio lizdo” poveikį išgyvenimams menopauzės metu. Vienas menopauzė aplanko tebeturint „lizdą”, o kitas ji ištinka gal tuo momentu, kai jos dukrai prasideda menstruacijos. Vaikų įtaka yra labai svarbi. Prisiminkime Birutę – ji išgyveno dukters mirtį ir menopauzė jai priminė klausimus, susijusius su mirusios dukros planuota ateitimi. Ji nėra artima su savo sūnumi ir net mano, kad jam mama nebereikalinga.
Lytiniai santykiai
Seksualinį potraukį lemia daug veiksnių, tarp kurių yra ir menopauzė. Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip ankstesnė seksualinė patirtis, santykiai ir pasitenkinimas, pasitikėjimas savimi ir savo kūno vertinimas, asmenybė ir nuotaika taip pat turi įtakos moters seksualinio gyvenimo sėkmei. Tyrimai rodo, kad menopauzės metu moterys linkusios spręsti iškylančias lytinio gyvenimo problemas.
Grįžtant prie pateiktų pavyzdžių, – Janinai sumažėjęs lytinis potraukis gali būti susijęs su menopauze, tačiau tam gali turėti įtakos ir vyro turėti santykiai su kita moterimi, sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose ir galų gale jos pačios savęs vertinimas. Birutė yra pavargusi ir tikriausiai serga depresija, tai nulemia seksualumo problemas. Taigi, vertinant menopauzės įtaką, derėtų atsižvelgti ir į anksčiau patirtus išgyvenimus bei aplinkybes.
Nuotaika ir endokrininiai pokyčiai menopauzės metu
Daug moterų kreipiasi pagalbos į medikus, teigdamos, kad jų nuotaika bloga, jas vargina nerimas dėl menopauzės sukeltų pokyčių. Moteris menopauzės metu gali patirti nuotaikos svyravimus dėl hormonų pokyčių, tačiau paprastai tai nėra diagnozuojamos depresijos priežastis. Jei moteris menopauzės metu kenčia nuo depresijos ar nerimo, tai dažniausiai ji jau anksčiau būna patyrusi panašių sutrikimų.
Apklausiant tokias moteris išaiškėja, kad jos dažniausiai neigiamai vertina senėjimą ir menopauzę, dažnai jos rūko, susiduria su įvairiais stresoriais, yra nepatenkintos savo partneriu ar jo neturi… Pateiktuose pavyzdžiuose Birutė išgyveno pogimdyminę depresiją ir dukros netektį. Tai gali nulemti jos labiau prislėgtą nuotaiką menopauzės metu. Janina neigiamai vertina savo gyvenimo pokyčius, yra daug kitų stresorių gyvenime, kas taip pat turi įtakos jos nuotaikos pokyčiams.
Dažnai fiziologiniai pojūčiai, tokie kaip karščio bangos, paveikia miegą, tai savo ruožtu verčia moterį jaustis apsnūdusia, turinčia mažiau motyvacijos ar prastesnės nuotaikos. Karščio bangos gali būti supainiotos su nerimo ar panikos priepuoliais. Atlikto tyrimo metu pastebėta, kad moterys, kurių nerimas buvo intensyvesnis, dažniau patirdavo karščio bangas menopauzės metu. Dažnai yra veiksminga paprašyti moterį menopauzės metu pildyti nuotaikos dienoraštį. Tai padeda įžiūrėti skirtumą tarp fizinių ir emocinių simptomų.
Požiūriai skirtingi
Daugelis moterų teigia: „Aš negaliu patikėti, kad man smogė menopauzė; aš nežinau, ar esu laiminga, ar liūdna!” Kai ateina menopauzė, dauguma moterų yra vidutinio amžiaus, ir dažnai yra sunku atskirti šių dviejų veiksnių (amžiaus ir menopauzės) įtaką. Kai kurios žiūri į tai kaip į perėjimą, kaip į kitą savo gyvenimo etapą, kitos tai mato kaip neigiamą veiksnį ir vertina kaip krizę.
