Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Ja dažniausiai serga 45–75 m. amžiaus moterys. Krūties vėžys užima pirmą vietą onkologinėmis ligomis sergančių moterų mirtingumo rodiklių struktūroje – jis yra 1/5 nuo onkologinių ligų mirštančių moterų mirties priežastis. Sergamumas juo nuolat didėja, ir ši tendencija ryški visame pasaulyje
Sunki žinia
Ši diagnozė gali būti vienas iš labiausiai moterį paveikiančių veiksnių per visą gyvenimą, todėl šiuo laikotarpiu ypač reikšminga psichologinė pagalba. Tačiau dažnai moterys nežino kur ar vengia kreiptis pagalbos. Sielvartas gali tęstis net ir po to, kai praeina pirminis šokas.
Kai prasideda ilgai trunkantis gydymo procesas, moterys susiduria su naujomis problemomis. Pavyzdžiui, jos gali suvokti, kad asmeniniai santykiai taip pat yra apimti sumaišties, jos gali jaustis pavargusios visą laiką, galiausiai jos jaudinasi dėl simptomų, gydymo ir iškilusios mirties grėsmės.
Negalime atmesti, kad neretai šios moterys susiduria su diskriminacija. Visi šie veiksniai gali nulemti nuolatinio streso, baimės, nerimo ar depresijos atsiradimą.
Jaustis sugniuždytai – visai normali moters reakcija, išgirdus krūties vėžio diagnozę, tačiau neigiamos emocijos dažnai priverčia mus užsisklęsti ir elgtis netinkamai, kas yra kenksminga kiekvienam, bet ypač žalinga tiems, kurie serga. Kaip pavyzdį galime paminėti mitybos pasikeitimą, kai moterys nustoja valgyti visavertį maistą ar valgo itin mažai.
Moterims gali išsivystyti nemiga. Jos gali nutolti nuo šeimos narių arba draugų; gali pradėti vartoti alkoholį, vaistus, rūkyti, siekdamos nusiraminti ir užsimiršti.
KV diagnozė gali sukelti ir kitų problemų. Tyrimais nustatyta, kad nuo 20 iki 60 proc. sergančiųjų KV suserga depresija, kuri pasunkina dalyvavimą gydymo procese ir sumažina galimybes gauti pagalbą iš socialinės aplinkos.
Kai kurios moterys tampa tokios priblokštos šio išmėginimo, kad atsisako chirurginės operacijos arba nutraukia gydymo kursą. To rezultatas – liga progresuoja. Nustatyta, kad tik 15 proc. sutrumpinus chemoterapijos kursą, rezultatai būna prastesni.
Ką gali duoti psichologinė pagalba
Profesionalus psichologas, psichoterapeutas pirmiausia padeda moteriai susidoroti su fiziniais, emociniais pasikeitimais, padeda prisitaikyti prie neišvengiamai pasikeitusio gyvenimo būdo bei išgyventi gydymo procesą, kuris neretai būna skausmingas ir traumuojantis.
Pagalba glaudžiai susijusi su moters aplinka, jai artimais žmonėmis. Kai kurioms moterims rimtu išbandymu gali tapti savo diagnozės pasakymas vaikams arba jos gyvenimo partnerio reakcija. Kitoms svarbu padėti pasirinkti tinkamą gydymo įstaigą. Reikalinga pagalba kontroliuojant stresą, nerimą ar depresiją.
Mokydamas moterį problemos sprendimo strategijų, suteikdamas palaikymą, psichologas padeda jai išgyventi jos širdgėlą, baimę ir kitas emocijas. Daugumai moterų šis gyvenimą sukrečiantis išbandymas tampa asmeninio augimo galimybe.
Sergančiosios KV nėra vienintelės, kurioms naudinga psichologinė pagalba. Labai dažnai psichologai gali padėti moterų sutuoktiniams, kuriems taip pat tenka susidurti su nemenku išbandymu – suteikti emocinę ir buitinę pagalbą moteriai, tuo pačiu metu išgyvenant sumaištį.
Nerimas, baimė, su kuriais susiduria moteris, nesvetimi ir jiems. Moteriai tai gali būti sunkiai suprantama, be to, jai reikia paramos, kai pati nesijaučia galinti ką nors duoti. Terapijos metu šeimos nariai yra skatinami pasidalyti savo jausmais, dažnai būna sunku žinoti, kaip jie gali padėti moteriai, taigi čia ji pati gali pasakyti, kokios pagalbos iš jų tikisi.
Dažnai moterys vengia kalbėtis su vaikais apie savo ligą, tačiau specialistai vieningai sutaria, kad geriausia pasakyti vaikams. Net patys mažiausi vaikai jaučia, kad kažkas vyksta tarp tėvų, jie net gali manyti, jog tai dėl jų kaltės. Aišku, kaip ir kiek informacijos pasakyti priklauso nuo vaikų amžiaus ir jų galimybės suprasti esamą situaciją.
Susidoroti su šia problema moteriai gali padėti psichologas, patardamas, kaip tai aptarti su vaikais, išliekant atvira, ramia ir nepraradusia vilties. Vaikai, sužinoję apie mamos ligą, gali išgyventi panašias emocijas kaip ir moteris. Kai kurie aptars tai su šeima, kiti gali užsisklęsti savyje, nerimas gali pasireikšti sunkumais mokykloje, nemiga ar pykčiu. Taigi vaikai, tėvai ar net draugai, įsitraukę į psichologinį gydymą, taip pat gauna didelę naudą.
Ar gali psichologas padėti kūnui?
Žinoma, gali. Kaip pavyzdį galime paminėti, kad dažnai chemoterapija sukelia pykinimą ir šleikštulį. Psichologas gali išmokyti moterį atpalaiduojamųjų pratimų, meditacijos, savitaigos ar kitų įgūdžių, galinčių padėti įveikti nemalonius pojūčius be medikamentų. Psichologinis gydymas turi netiesioginį poveikį fizinei sveikatai.
Tyrimais seniai nustatyta, kad patiriamas stresas sumažina kūno galimybes apsisaugoti. Manoma, kad įgūdžiai, kuriuos suteikia psichologai, gali sustiprinti imuninę sistemą. Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad pacientės, dalyvavusios grupinėje terapijoje, gyveno ilgiau nei nedalyvavusios.
Taip pat pastebėta, kad pacientės, kurios domisi ir bendradarbiauja su savo gydytojais, sveiksta greičiau nei tos, kurios pasyviai priima siūlomą gydymą. Psichologas gali padėti moteriai priimti sprendimus ir išmokti efektyviau bendrauti su gydančiu personalu. Trumpai tariant, psichologas gali padėti moteriai labiau įsitraukti į jos pačios gydymo procesą, todėl moteris geriau supranta ligą, jos gydymą ir sustiprėja pasiryžimas padaryti viską, stengiantis pasveikti.
Kokį psichologinį gydymą pasirinkti
Manoma, jog efektyviausios yra individuali ir grupinė terapija. Individuali terapija dažniausiai apima supratimo ir mąstymo modelio bei elgesio keitimą. Kai kurioms moterims lengviau kalbėti akis į akį su psichologu, tai suteikia daugiau pasitikėjimo atskleidžiant savo jausmus, išgyvenimus.
Tuo tarpu grupinė terapija suteikia galimybę gauti palaikymą vienoms iš kitų ir pasimokyti iš skirtingų patirčių. Kartais tai moterims padeda geriau suvokti jų pačių jausmus, skatina bendradarbiavimą ir suteikia stiprybės, nes moterys nesijaučia vienišos, kovodamos su savo liga.
Siekiant didžiausio efektyvumo, grupė turi būti sudaryta iš tos pačios stadijos vėžiu sergančių pacienčių ir vedama profesionalaus psichologo.
Apibendrinimas
KV diagnozė gali įvairiai paveikti moters gyvenimą, sukelti pavojų jos psichikos sveikatai, tačiau taip neturi būti. Sužinojusi diagnozę, moteris gali jaustis taip, lyg tai, kas vyksta, yra nerealu, nes sunku pripažinti, kad tavo kūnas gali slėpti žudančią ligą, nors skausmo ir jokių pokyčių nėra. Tačiau gydymas, galima operacija ir netikėti pokyčiai priverčia susidurti su faktu.
Moterys jaučiasi išsekintos – pirmiausia vėžio, po to – gydymo ir stiprių emocinių išgyvenimų. Jaučiamą palengvėjimą, kad vėžys pašalintas, lydi pyktis, kad tai atsitiko tau; pasididžiavimą, kad nugalėjo ligą, seka jos atsinaujinimo baimė; vienu metu moteris gali jaustis labai stipri, tačiau kitą akimirką gali jaustis tiesiog suniokota.
Svarbu žinoti, kad visi jausmai yra leistini, jų atpažinimas ir išreiškimas padeda priimti save ir leidžia juos pakeisti. Moterys, siekiančios psichologinės pagalbos, gali išmokti panaudoti proto ir kūno sąryšį, kad pagerintų psichikos ir fizinę sveikatą.
